Prasidėjo priėmimas į VDU menų krypčių grupės studijų programas

Pagrindinio priėmimo per LAMA BPO sistemą etapo metu, bus galima stoti į VDU menų krypčių grupės studijų programas Music Production (Muzikos produkcija) ir Naujųjų medijų menas.

Norint studijuoti šiose menų programose, prašymus bus galima teikti nuo birželio 1 d., likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos metu tvarkaraštyje numatyto stojamojo egzamino, testo arba motyvacijos vertinimo. Pagrindinė vasaros stojamųjų egzaminų sesija vyks birželio 17 d. – liepos 5 d.

Stojamųjų egzaminų organizavimo tvarka, vykdymas ir vertinimas yra nurodyti stojamųjų egzaminų tvarkos aprašuose:

Stojamųjų egzaminų į Vytauto Didžiojo universiteto menų studijų krypties programas organizavimo ir vykdymo 2019 m. tvarkos aprašas.

 

Stojamųjų egzaminų tvarkaraštis

 

Stojantiesiems – informacija apie minimalius rodiklius

Nuo 2019 metų įgijusieji vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, stodami į menų studijų krypčių grupės programų valstybės finansuojamas vietas, privalo būti išlaikę du valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos. Įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 40. Penkių geriausių metinių vertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 7. Vidurkis skaičiuojamas iš privalomų mokytis dalykų.

2018 m. ar anksčiau įgijusiems vidurį išsilavinimą ir stojantiems į valstybės finansuojamas vietas taikomi šie minimalūs rodikliai.

Šie reikalavimai netaikomi asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą užsienio šalių institucijose, pagal tarptautinių organizacijų ar užsienio valstybių švietimo programas, atleistiems nuo brandos egzaminų.

Skelbiamas priėmimas į magistrantūros studijų programą „Kūrybinės industrijos”

Kūrybinės industrijos

Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas pradeda priėmimą į magistrantūros studijų programą „Kūrybinės industrijos“ 2019 – 2021 m. m. ir kviečia socialinių, humanitarinių ir menų specialybių bakalaurus ir kolegijų absolventus* tapti kūrybinio sektoriaus profesionalais, ekspertais ir lyderiais.

Plačiau apie programą, studijas, karjeras.

Plačiau apie bendras priėmimo į magistrantūrą nuostatas, prašymų pateikimą, reikalavimus stojantiesiems.

Prašymų dalyvauti konkurse pateikimas internetu: http://epasirasymas.vdu.lt

Prašymų pateikimas pagrindiniame etape vyks: 2019.05.02 – 2019.06.27

 

*Kolegijų absolventams taikomo papildomos sąlygos (žr. priėmimo į magistrantūros programas tvarką).

 

Informacija telefonu: (8 37) 32 78 78

El. paštu: aida.semaskiene@vdu.lt

Kviečiame studijuoti magistrantūros studijų programoje „Meno kuratorystė”

Meno kuratorystė

VIENINTELĖ KURATORYSTĖS STUDIJŲ PROGRAMA LIETUVOJE!

„Meno kuratorystės“ magistrantūros programa, apjungdama istoriją, teoriją ir praktiką, rengia meno kuratorius, inovatyviai dirbančius sparčiai kintančiame XXI amžiaus vizualiosios kultūros lauke. Studentai išmoksta profesionaliai vertinti meno kūrybą, sklaidą ir suvokimą, kurti originalius meno kuratorystės ir vadybos projektus, bendradarbiauti su menininkais, institucijomis ir auditorijomis.

Studijų metais studentai turi galimybę įgyvendinti savo pirmuosius projektus, bendrauti su patyrusiais meno kuratoriais ir žinomais menininkais, lankyti svarbias tarptautines parodas ir semtis patirties iš jų rengėjų. Programos studentai turi galimybę studijuoti užsienio universitetuose, atlikti praktiką tarptautinėse meno organizacijose, megzti ryšius ir formuoti savo karjerą dar prieš gaudami diplomą.

2018 m. programa buvo įvertinta kaip geriausia menotyros krypties studijų programa Lietuvoje.

 

Daugiau apie programą ir studijas

Daugiau apie priėmimą

Prašymų dalyvauti konkurse pateikimas internetu: http://epasirasymas.vdu.lt

Prašymų pateikimas pagrindiniame etape vyks: 2019.05.02 – 2019.06.27

 

Informacija telefonu: (8 37) 32 78 78

El. paštu: aida.semaskiene@vdu.lt

Kviečiame studijuoti magistrantūros studijų programoje „Kultūros paveldas ir turizmas”

Kultūros paveldas ir turizmas

Į PRAKTIKĄ ORIENTUOTA STUDIJŲ PROGRAMA, SU GALIMYBE ĮGYTI GIDO PAŽYMĖJIMĄ

Studijų programa suteikia akademinį pasiruošimą ir praktinius įgūdžius, reikalingus:

  • Tirti ir vertinti kultūros paveldo objektus
  • Profesionaliai administruoti kultūros paveldo sferą
  • Organizuoti kultūrinio turizmo projektus

Šios programos absolventai įgyja ne tik humanitarinių mokslų magistro diplomą, bet ir Valstybinio turizmo departamento patvirtintą kvalifikacinį gido pažymėjimą, o taip pat įrašomi į Nacionalinę turizmo informacijos sistemą.

Daugiau apie programą ir studijas

Daugiau apie priėmimą

Prašymų dalyvauti konkurse pateikimas internetu: http://epasirasymas.vdu.lt

Prašymų pateikimas pagrindiniame etape vyks: 2019.05.02 – 2019.06.27

 

Informacija telefonu: (8 37) 32 78 78

El. paštu: aida.semaskiene@vdu.lt

Fotografo Romualdo Požerskio „Kelias“ galerijoje Žvėryne

Birželio 6 d. 18 val. Galerijoje “Fantomas” Žvėryne, Vilniuje atidaroma žinomo fotografo Romualdo Požerskio paroda „Kelias”. Šiam projektui atrinktos akimirkos menininko kelionių: motociklu po Lietuvą, automobilių po JAV ir Bangladešą. Kūrybos vakare pamatysite Požerskio video filmus apie Kalantos laikų Lietuvos baikerius, Vakarų Amerikos parkus bei Route 66 kelią, paslaptingo Bangladešo spalvingas šeimas.

Vakaro sensacija bus fantastiškas filmas „Art Car in Burning Man“. Filme užfiksuoti po dulkėta, karštą dykumą riedantys maži bei milžiniški judantys objektai – vabzdžiai, gyvūnai, laivai, bokštai net drakonai. Fantastiškų padarų formas primenančios judančios mašinos žybsi šviesomis, riaumoja, groja mirtinai garsią muziką, skleidžia dūmus ir spjaudosi ugnimi. Aštuonerius metus Požerskis fiksavo meno automobilius Nevados dykumoje vykstančiame „Degantis žmogus“ kūrėjų sambūryje. Festivalio kūrybinės idėjos įkvepia Lietuvos jaunus menininkus improvizuoti, jungti vaizdą, garsą, ugnį ir kartu išsaugant gamtos aplinką.

Parodoje eksponuojamos 50 fotografijų, atspindinčių Požerskio gyvenimo kelią. 1952 metai, kai busimam fotografui buvo vieneri, tėvai įsigijo automobilį „Moskvič 400“ ir prasidėjo kelionės po Lietuvą, Krymą, Kaukazą. 1971 metais Požerskis, nusipirkęs motociklą JAWA, keturis metus, dienomis ir naktimis, blaškėmės po dulkėtą Lietuvą. Jaunuolių Biblija buvo Džeko Keruako knyga „Kelyje“, kurios autorius sakė, kad žmogus gimsta du kartus, antrą kartą – kelyje. 2017 metais fotografas išleido knygą – „Neramūs keliautojai“, kurioje atspausdintas jo dienoraštis su jaunystės kelionių fotografijomis.

1988 metais fotografas atrado JAV ir nuo to laiko dažnai lankosi savo mėgstamiausiame mieste San Franciske, 2011 m. su žmona keliavo po vakarines valstijas, miegojo palapinėje kempinguose, 7000 kilometrų skriejo legendiniu Route 66 keliu ir aplankė 12 nacionalinių parkų. Nuo 2008 m. kasmet vyksta į Nevados dykumą ir savaitę praleidžia šiuolaikinio meno hepeningo „Burning Man“ siautulyje.

Pristatydamas naująją parodą, Požerskis sako: „Visas mūsų gyvenimas – Kelias: jis geriausiai išreiškia mūsų būseną ir įprasmina buvimą šioje žemėje“. Anot menininko, „keliaudamas pajunti, koks skirtingas šis pasaulis, ir supranti, kad beveik nieko apie jį nežinai, o tai, ką atrandi, tėra maža dalelė mūsų nuostabios Žemės. Gyvenimas yra kelias iš tamsos į Šviesą, iš tuščio lapo į Patirčių kosmosą, iš jausmų sumaišties į Dvasinę ramybę.“

2017-ųjų pavasarį dviaukščiame autobuse įrengta mobili meno galerija „Fantomas” apsistojo Žvėryne ir ėmėsi žadinti apsnūdusį kultūrinį rajono gyvenimą. Prieš tai kelis metus po Vilnių klajojusi galerija į naują vietą atsigabeno įvairių šiuolaikinio meno išraiškos formų bei sukūrė aplink save kūrybišką, baltais šezlongais ir plastmasinėmis palmėmis papuoštą, erdvę.

Facebook renginys

Kur: Galerija baras „Fantomas“, Vytauto g. 57, Vilnius (Žvėrynas)

Kada: 2019 m. birželio 6 d., 18 val.

Įėjimas nemokamas

Kūrybinių industrijų programos bakalauro baigiamųjų darbų gynimo grafikas

2019 m. birželio 4-5 dienomis vyks Kūrybinių industrijų programos bakalauro baigiamųjų darbų gynimas.

Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Bangladešo vaikai“

Gegužės 30 d., Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje atsidaro Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Bangladešo vaikai“.

Požerskis, kartu su tarptautinėmis fotografų grupėmis, trys kartus vyko į Bangladešą ir kiekvienos kelionės metu šioje, vienoje skurdžiausių, bet ir viena spalvingiausių (ir tiesiogine, ir metaforine prasme) pasaulio šalių. Dienos uždarbio vidurkis apie 1 Eurą, gyventojai vidutiniškai suvartoja apie 3 kilogramus mėsos per metus, gyvenimo vidurkis tik 32 metai.

Požerskis įamžino sunkų, primityviomis priemonėmis vaikų atliekamą darbą: laivų remonto dirbtuvėse, šiukšlių rūšiavimą prie Čitagongo uostamiesčio, Jaflongo akmens kasyklose, ryžių džiovyklose, plytų gamyklose, žvejų uostuose, palei geležinkelio bėgius nusidriekusius lūšnynus, kur žmonės gyvena kartoninėse pastogėse be vandens ir elektros.  Dakoje, Harizabe (Hazaribagh) rajone, įsikūrusios 240 mažos odos raugyklos šalia kurių gyvena darbininkų šeimos. Tarp kalnų išmestos odos teka grynos chemijos – toksiško, nuodingo, skysčio druskingos chromo užteršti ūpeliai, tai turbūt labiausiai užterštas rajonas pasaulyje.

Dakoje Požerskis užfiksavo Holi šventę, kurios metu induistai barstosi ryškiaspalviais milteliais ir dažais, taip pat fotografavo musulmonišką Biswa Ijtema šventę, kurioje dalyvavo apie keturis milijonus maldininkų.

Socialinis ir edukacinis tikslai buvo ypač svarbūs paskutinės kelionės į Bangladešą metu. Kauno progimnazijos mokiniai perdavė savo vaikystės brangiausius žaislus, kuriuos Požerskis išdalino Bangladeše vaikams ir įamžino juos savo fotografijose. Su dovanotais žaislais pozuojančių vaikų fotografijos byloja apie žmonių gebėjimą dalintis, net jei juos skiria, atrodytų, neįveikiami geografiniai nuotoliai ir kultūriniai skirtumai.

Socialinis ir edukacinis tikslais, mes galime supažindinti mūsų vaikus su nelengva tolimos šalies kasdienybe ir suvokti kokioje nuostabioje šalyje gyvename.

 

Paroda skirta tarptautinei vaikų gynimo dienai.

 

Romualdas Požerskis – žinomas Lietuvos fotomenininkas ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, apdovanotus ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžiumi, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesorius.

 

Paroda veiks iki birželio 13 d.

Kultūros viceministre paskirta menotyrininkė, paminklosaugininkė, Menų fakulteto dėstytoja dr. Ingrida Veliutė

Tomo Pabedinsko nuotrauka

Pirmadienį darbą pradėjo ministro Mindaugo Kvietkausko paskirta kultūros viceministrė Ingrida Veliutė. Jos atsakomybės sritys – kultūros paveldo ir atminties institucijų politikos, kultūros turinio skaitmeninimo ir sklaidos klausimai.

Menotyrininkė, paveldo tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė I. Veliutė buvo Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dėstytoja ir mokslo darbuotoja, taip pat dėstė Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete, yra vadovavusi Kauno miesto muziejaus Pilies skyriui. Viceministrė iki paskyrimo buvo Lietuvos kultūros tarybos nare, Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos (ICOMOS) Lietuvos nacionalinio komiteto viceprezidente.

Ingrida Veliutė – trečioji M. Kvietkausko paskirta viceministrė. Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė kuruoja profesionalaus meno ir kultūros edukacijos klausimus, o kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė – visuomenės informavimo, autorių teisių politikos, Europos Sąjungos ir valstybės investicijų kultūros srityje koordinavimo klausimus.

Šiuolaikinių menų katedros docento dr. Rimanto Plungės kūryba pristatoma Meksike ir Venecijoje

Vytauto Didžiojo universiteto Šiuolaikinių menų katedros docento dr. Rimanto Plungės kūryba pristatoma Meksike (Meksika) ir Venecijoje (Italija).

Vytauto Didžiojo universiteto Šiuolaikinių menų katedros docento dr. Rimanto Plungės videofilmai (“Digital Dream I ir II”, 2019 m.) rodomi Italijoje, Venecijojoje parodoje ALIVE IN THE UNIVERSE.

Videofilmuose autorius nagrinėja savo subjektyvios patirties slinktis. Autorius lieka ištikimas savo pagrindiniams tyrimo objektams – asmeniniam tapatumui, laikui ir erdvei. Videofilnuose autorius naudoja slow motion, fast motion technikas, eksperimentuoja su laiko transformacijomis, atskleidžia asmeninės mitologijos motyvus.

Parodos pristatomieji renginiai vyko nuo jau nuo balandžio 20-23 dienomis (pre screening party).
Paroda vyksta Gegužės 8 – Birželio 4 dienomis – Palazzo Pesaro Papafava rūmuose (Calle de la Racheta, 3764, 30121 Vencija VE, Italija). Parodą kuruoja Caroline Wiseman ir David Baldry.

Daugiau informacijos apie parodą http://www.aliveintheuniverse.com ir https://www.facebook.com/aliveintheuniverse.

 

Autoriaus eksperimentinės fotografijos pristatomos parodoje Meksikoje, Meksiko mieste parodoje ENDEMICO vs GLOBAL. Parodoje eksponuojamos autoriaus nuotraukos diskuotuoja erdvės tapimo vietomis transformacijas, jų patyrimo aspektus, vizualiai kontrastuoja tradicinius peizažus su brutalios sovietinės architektūros urbanistiniais peizažais taip originaliai interpretuodamas lokalumo/globalumo temą.

Paroda vyksta Kovo 15 – Birželio 28 dienomis – Šiuolaikinio meno ir kultūros centre (Circuito Centro Cultural, Ciudad Universitaria, Coyocan, 04510, CDMX, Meksikas, Meksika).

Parodą kuruoja Manolo Cocho, Vasja Nagy, Josip Zanki ir Maja Flajsog.

Daugiau informacijos apie parodą https://www.c3.unam.mx/globalendemic/globalendemic.html.

 

Rimantas Plungė yra šiuolaikinis meninkas aktyviai veikiantis tarptautiniame meno lauke, savo kūrybą nuolat demonstruojantis įvairiose pasaulio šalyse (Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Meksikoje, Kroatijoje, Danijoje, JAV, Lietuvoje ir kitur). Meninkas dirba įvairiomis medijomis – fotografijos, video, tapybos, kuria koliažus, meninius objektus, bei kaip medija dizaineris atlieka medijų produktus televizijoms bei prodiuserinėms kompanijoms.

Atidaroma doc. dr. Rimanto Plungės fotografijų paroda „Pauzės”

Šiandien, gegužės 17 d., 18 val., Savicko paveikslų galerijoje (Basanavičiaus g. 11, Vilnius) atidaroma VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros docento dr. Rimanto Plungės fotografijos paroda „Pauzės”

PAUZĖ MUMS IR APIE MUS…

Malonu pristatyti drąsaus ir savitą braižą plėtojančio menininko, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros docento dr. Rimanto Plungės kūrybą. Jo nuosekliai vystomi fotografijų ciklai nenustoja gluminę dėl užfiksuotų tikrovės atvaizdų ir jų tarpusavio komponavimo. Plungės išplėtota meninė kalba ženklina joje esant ne tik atsitiktinumą, bet ir logiškai grindžiamą vizualinio pasakojimo strategiją. Šiuo atveju žiūrovą užklumpa duali ir sukeistinta patirtis; t. y. Plungės kūrinius galima traktuoti kaip kvietimą dialogui, provokavimą pasiduoti klaidžiojimo po asociacijų labirintus malonumui. Kai kurie tikrovės atvaizdų deriniai paklaidindami žiūrovą, mums rodo, kad racionalūs žodžiai ir logiškai popieriuje išguldytas raštas tampa bejėgiai prieš jausmus įaudrinančius vizualinius pasakojimus. Šie klystkeliai gali priversti žiūrovą iš naujo atrasti save, o gal būt net perkainoti savo vertybes, pasverti tai ką dauguma mūsų laiko vertingais arba bereikšmiais daiktais, reiškiniais arba patirtimis…

Naujoje parodoje menininkas vienu metu mūsų ir savęs klausia apie tai kas yra pauzė, kaip ją galima ne tik mąstyti ir įvardinti žodžiais, bet ir kaip perteikti vaizdais. Šiuo atveju Plungės kūriniai ir jų pagalba keliamas klausimas apie pauzę mane verčia prisiminti Johno Cage jokiais instrumentais neišgrojamą muziką, Kazimiro Malevičiaus atpažįstamų tikrovės formų ir figūratyvinės tapybos strategijos atsisakymą paveiksluose, Marko Rothko prioritetą spalvos deriniams tapyboje ir jų pagrindu tyrinėjamą harmoniją, Billo Violos minimalias vaizdo projekcijas, keliančias asociacijas su budistų meditacijos fenomenu.

Vis dėl to Plungė puikiai suprasdamas Vakarų kultūros vaizdavimo tradiciją kviečia mus ieškoti ir surasti kitokias pauzes, o taip pat išlaisvinti daiktuose ir jų santykiuose tvyrančias, dar niekados anksčiau neįvardintas pauzes. Viena vertus, Plungės pauzės, kuriamos fotografijos medijos pagalba, yra pripildytos prasmėmis, antra vertus prasmės žaismas mums kuria ne tuščias, bet gana pilnas, o kai kada net perpildytas pauzes. Paradoksas, bet pauzė pripildyta prasmėmis vis tiek Plungės kūryboje išlieka ir niekur nepradingsta… t. y. ji netampa užpildyta talpa, kurios apibūdinimui nebetintų pauzės sąvoka.

Galima teigti, kad pauzės į mus ne tik kalba ir nenutyla, bet kartu paskleidžia tam tikrą įtampą, kartais lemia nebūtinai sąmoningą pasipriešinimą, o galiausiai jos keldamos klausimus apie mūsų aplinkoje tarpstančius daiktus drįsta mūsų paklausti ar tikrai save visada puikiai suprantame kaip čia ir dabar esantį homogenišką „AŠ“? Vargu ar šiuo atveju galimas koks nors vienprasmis ir teisingas atsakymas…

Galiausiai, Plungės sukurtos vizualinės pauzės netyla. Jos lyg atvira žaizda, vienu metu didina skausmą ir traukiasi… Taigi, pauzės skauda garsiai, tikriausiai dėl to man norisi retoriškai paklausti – ar gali būti kas nors skausmingiau ir garsiau už pačias pauzes?… Turiu nuvilti, ir vėl konstatuoti, kad į šį klausimą nėra teisingo atsakymo. Kad jo neverta ieškoti rodo mums pati Plungės kūrybą; t. y. kūriniai neklausia mūsų apie pačias pauzes… jie tiesiog yra… jie tiesiog „išskauda“ mūsų pasaulį tam tikromis, skirtingos trukmės pauzėmis… Plungės fotografija mūsų klausinėja tik apie mus pačius…

Verta paminėti, kad Plungė kūryboje gausiai naudoja fotojuostą. Savo kompozicijose jis specialiai mums palieka įrodymus (kadrų numerius, pirštų ir dulkių atspaudus, etc.). Menininkas parodo, kad kūryboje labiausiai yra taikoma analoginė technika. Juosta – tai atvaizdų anatomijos pagrindas. Ji kaip sustabdyta akimirka pati save signifikuoja lyg tam tikrą pauzę. Taigi, Plungės kūryba ne tik yra pauzė klausianti mūsų apie mus pačius, bet ir dar kartą kelianti klausimą apie tai kas yra fotografija, kas yra laikas ir erdvė atvaizduose, koks yra pasaulis net ne sekundėje, bet jos atitinkamoje dešimtojoje, o kartais ir šimtojoje dalyje… Fotografija yra tikrovės pauzė, kurios negalėtume pamatyti ir apmąstyti, o galiausiai net susimastyti ties didžiaisiais gyvenimo klausimais, jei neturėtume šios puikios atvaizdų kūrimo medijos!

 

Prof. dr. Remigijus Venckus

Vilniaus Gedimino technikos universitetas