Menų fakulteto prof. V. Levandauskui – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos medalis „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuotr.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ apdovanotas Menų fakulteto profesorius habilituotas daktaras Vytautas Levandauskas. Garbingas apdovanojimas įteiktas „už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldo srityje: mokslo ir meno genezę, įžvalgą ir mokslinių tyrimų gausą bei svarbą Lietuvos architektūros istorijos ir paveldo tyrimų srityje, profesinę veiklą ugdant Vytauto Didžiojo universiteto meno istorikų ir paveldosaugininkų kartas, ilgametį darbą Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos sudėtyje.“ Apdovanojimų ceremonija vyko balandžio 17 d. Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje, Kultūros paveldo departamento Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių dienos minėjime „Paveldas grėsmės akivaizdoje: parengtis ir mokymasis“.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuotr.

Sveikiname prof. habil. dr. Vytautą Levandauską ir didžiuojamės šiuo garbingu, ilgametės Lietuvos architektūros paveldo mokslinių tyrimų, akademinės ir paveldosauginės veiklos įvertinimu.

Daugiau informacijos

Kultūros paveldo ir turizmo studijų programos magistrantų konferencija „Kultūros paveldo resursai ir jų panauda turizmui”

2025 m. balandžio 25 d. 13.00 val. 210 aud. vyks MF Kultūros paveldo ir turizmo studijų programos magistrantų konferencija „Kultūros paveldo resursai ir jų panauda turizmui”.

Konferencijoje bus skaitomi pranešimai apie įvairių Lietuvos regionų, vietovių kultūros paveldą: tiriami Kudirkos Naumiesčio, Veiverių kultūros paveldo ištekliai ir jų pritaikymas turizmui. Analizuojamas Pajevonio bažnyčios ir kapinių, Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo senųjų kapinių paveldas. Nagrinėjami Kauno Seniavos kapinių etnokultūrinės atminties ženklai šių dienų laidojimo tradicijoje. Įvardinama Biržų pilies reikšmė vietos dvasios aspektu, atskleidžiamas Žydų gyvenimas ir kultūra Veisiejuose iki Holokausto. Pristatomi Raseinių istoriniai medžiai kaip kultūros paveldo ir turizmo objektas bei išryškinami Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir Bernardinų Vienuolyno ansamblio architektūros objektų praradimai ir atradimai (archyvinių, archeologinių ir georadaro tyrimų duomenimis). Pateikiama kultūrinio gyvenimo refleksija žurnaluose Naujoji Romuva ir kultūra 1931-1940 m., o taip pat atskleidžiama Vilniaus genius loci Kristinos Sabaliauskaitės teatrologijoje „Silva Rerum”.

Susidomėjusius kviečiame dalyvauti!

Doktorantė Daiva Vaišnorienė – Lietuvos mokslų akademijos studentų mokslinių darbų nugalėtoja

Lietuvos mokslų akademija (LMA), siekdama skatinti studentų kūrybinį aktyvumą, kasmet organizuoja Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursą. Vadovaujantis premijų skyrimo nuostatais, reglamentuojančiais mokslinių darbų teikimo bendruosius reikalavimus, jų ekspertizės tvarką, konkurso vertinimo komisijos sudarymo tvarką, komisijos darbo organizavimą, darbų vertinimo kriterijus, konkurso nugalėtojų nustatymo tvarką, skiriama 15 premijų, o išskirtiniams darbams, kuriems nepakako premijuojamų vietų, – pagyrimo raštai.

Menų fakulteto doktorantė Daiva Vaišnorienė tapo Lietuvos mokslų akademijos aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtoja. Jos darbas „Šv. Barboros kulto paplitimas ir ikonografija XVII–XVIII a. Lietuvos sakralinėje dailėje“ buvo apdovanotas humanitarinių mokslų srityje. Sveikiname dokt. Daivą Vaišnorienę ir jos darbo vadovę doc. dr. Aušrą Vasiliauskienę ir didžiuojamės šiuo garbingu įvertinimu.

Premijos laureato diplomai ir pagyrimo raštai bus įteikti balandžio 8 d. ataskaitiniame ir rinkiminiame LMA narių visuotiniame susirinkime.

Buvimas čia ir dabar, momento unikalumas stebint mus supančią aplinką

Lietuvos dailininkų sąjungos narės, grafikės, kuratorės, menininkės Oksanos Judakovos grafikos  ir tekstinių darbų paroda STEBĖJIMAI / OBSERVATIONS, kviečia apsilankyti VDU menų galerijos „101“ (Muitinės g. 7, Kaunas) erdvėje ir trumpam stabtelėti, ramumoje pasigėrėti momentu, būti čia ir dabar, susimąstyti, kodėl stebime aplinką ir ką pastebime.

Evelinos Černiauskaitės nuotrauka

Grafikė ir pati teigia, kad nieko nėra įdomiau, kaip stebėti gyvenimą aplink:  ryte zyles lesyklėlėje, dieną vairuotojus kelyje, vakare politikus Panoramoje. Arba: pavasario sprogimą, žvaigždžių mirgėjimą, džiūstančius kaimynės svogūnus. Arba: ant šono griūvantį pasaulį ir kamuolius dulkių. Arba: kaip bėga laikas, kaip, pamatuojamai, klojasi jo sluoksniai. Viską stebėti yra įdomu ir nieko stebimame gyvenime nėra neįdomaus.

Oksana gimusi Altajuje, tad yra altajietė, bet kartu ir žemaitė. Šaknys yra svarbu. Savo altajietiškąją pusę gyvai pažinusi tik būdama suaugusi, Oksana jaučia ypatingą energiją būdama altajiete ir žemaite. Net saulės šviesa kelyje tarp Šiluvos ir Raseinių kažkaip kitaip, ypatingai pasklinda – sako, kad jaučia protėvius, ar, teisingiau – promotes. Tytuvėnuose užaugusi ir baigusi vidurinę mokyklą Lietuvoje, Oksana vėliau studijavo taikomąją grafiką Kauno aukštesniojoje meno mokykloje (dabartiniame Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultete) ir VDA Kauno dailės institute (dabartiniame VDA Kauno fakultete), kur 2003 metais įgijo Menų bakalauro laipsnį. 2016 metais Oksana tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare, ir nuo 2017 metų yra Vilkamirgės galerijos kuratorė. Po bakalauro studijų praėjus porai dešimčių metų menininkė, VDU Menų fakultete baigė Meno kuratorystės studijų programą, kur įgijo Humanitarinių mokslų magistro laipsnį. Kuratorystės studijos Vytauto Didžiojo universitete menininkei davė naudingų žinių. Įstoti į Lietuvos dailininkų sąjungą Oksaną paskatino, kaip ji pati sako, pragmatiški dalykai – socialinės garantijos, buvimas tinkle. Grįžus į Lietuvą, kurį laiką jautėsi keistai dėl to, kad gaudavo tik pakvietimus į parodų atidarymus. Susimastydavo, kodėl gi nėra kvietimo dalyvauti, čia turima omenyje viešus, atvirus kvietimus, prie kurių jau buvo įpratusi, kai pradėjo kurti grafiką ir dalyvaudavo parodose. Tiesą sakant, menininkė teigia, jog to atvirumo Lietuvos meno lauke ir dabar trūksta. Veši keistas ir kartais be pagrindo puoselėjimas elitizmas. Laikotarpiu, kai gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, Oksana pradėjo spausdinti mažyčius lino raižinius, vėliau patekusi į parodą, susipažino su grafikos centro direktoriumi, grafikos meistru Anthony Kirk. Išklausiusi keletą jo pamokų, tokiu būdu sugrįžo prie grafikos.

Parodoje STEBĖJIMAI / OBSERVATIONS eksponuojami aplinkoje pastebėtų vaizdų tekstai ir šių pastebėjimų kurti kūrybiniai ir grafikos darbai, vaizdiniai. Pastarųjų darbų proporcingai yra mažiau, vos keli. Tai nedidelio formato, oforto technika atlikti estampai. Grafikos menas žavi technikų įvairove. Kartais nuo grafikai priskiriamo piešinio iki atspaudo meno, kuris ir yra grafika. Iš atspaudo, išsispaudusios monotipijos virsta ir į: medžio raižinius ir graviūras, lino raižinius, ofortus, akvatintas, mecotintas, apdirbama minkštu laku, sausa adata, galiausiai virsta ir litografija, foto graviūromis, šilkografija. Su šiomis grafikos technikomis miksuojama, sluoksniuojama. Tuomet, šiek tiek atsispiriama nuo grafikos, pereinama į mišrią techniką. O kur dar skaitmeninė grafika, apskritai – darbas su grafika ir skaitmena. Studijų laikotarpiu dailės institute, Oksana prisimena, kai pagaliau institutą pasiekė naujosios technologijos, tuomet jos grupės draugė skenavo iškeptus blynus, gautus vaizdus komponavo su tipografija, kurdama kokias nors grafinio dizaino užduotis, tai atrodė tiesiog neįtikėtina. Menininkės mėgstamiausia grafikos technika yra lino raižinys, ofortas ir monotipija. O pati Oksana, grafikos technikų nemiksuoja. Paprastai kuria tik viena technika. Jei lino raižinys – tai tik juodai baltas. Oksana prisipažįsta, kad apskritai grafikai neturi nei laiko nei kantrybės. Todėl parodoje rodomi ofortai yra keli iš nedaugelio sukurtų. Šiuo metu menininkė labiausiai mėgaujasi monotipija. Ji tapybiška, nenuspėjama ir, kaip juokauja Oksana, ši technika yra ekologiška, gaunamas tik vienas atspaudas, neapsikraunama tiražais.

Oksana visada pagaudavo save stebint aplinką, tad, net mano, kad tai viena iš esminių jos, kaip žmogaus, savybių, stebėti visa aplink. Prisipažįsta, kad nedaro to specialiai ar su kokia nors intencija. Oksanai, tiesiog visada įdomu stebėti aplinką. Pastebėtos akimirkos, vaizdinių būsenos ir pajautimai, kurie eksponuojami parodoje atsirado iš menininkės pilnatvės jausmo. Stebėjimai atsirado iš smalsumo, giedros ir gerumo, iš meilės aplinkai, kuri tvyrojo viduje, kiek tik pati prisimena save, net ir kai prasidėjo pandemija, o paskui ir karas Ukrainoje. Karas pats savaime yra nelaimė, šiuo metu tą nelaimę patiria ukrainiečiai, mes, lietuviai, patiriame ne pačią nelaimę, o jos galimybės sukeltas bejėgio pykčio, neapykantos, įtūžio, psichozės bangas, atvirauja Oksana.

Minėdami Tarptautinę laimės dieną galerijos svečiams savanoriai pristatė naująją menininkės ir kuratorės Oksanos Judakovos darbų parodą STEBĖJIMAI / OBSERVATIONS. Vytauto Didžiojo universitete menų galerijoje „101“ kovo 20-ąją parodos lankytojai galėjo mėgautis ekskursijomis, kurias surengė galerijos savanorės Agnė Šeštavickaitė ir Kamilė Rimdeikaitė. Ekskursijų metu lankytojus kvietė atrasti ar sukurti savąją laimės formulę, žvelgiant į kūrybinius – grafikos darbus ir aprašytus aplinkos tekstus, ir taip džiaugsmingai atrasti meno erdvėje slypinčius stebėjimų akcentus. Kalbant apie meninių darbų kūrybą, ji ir atsiranda iš pajautimo, susiliejimo su aplinka, tai, kas supa ir yra čia ir dabar. Stebėjimai leidžia aprimti, suteikia galimybę būti akimirkoje su aplinka, su savimi, nardant savo minčių kloduose. Tuomet galime atitrūkti nuo gyvenimo skubos ir sparčiai besikeičiančių aplinkybių ir tiesiog būti. Stebėti ir pastebėti, tai, kas visai čia pat ir nuolat supa. Buvimą čia ir dabar, būtent tą žavų momentą ir pajaučiame, peržiūrėję Oksanos Judakovos parodą STEBĖJIMAI / OBSERVATIONS, tą dabarties lengvumą, kurį pamirštame šių dienų įvykių fone. Tuo metu tiesiog esame momente, savotiškoje ramybės minutėje. Tada lieka tik tu ir tavo prisiminimai, išplaukę momentai: iš vaikystės vasaros, kaime, ar iš rytinio dangaus spalvų gamos stebėjimo. Parodos eksponatai nukelia į saugią ir pažįstamą vietą, ten, kur jautiesi saugus ir savas.

Oksanos Judakovos grafikos ir tekstinių darbų paroda STEBĖJIMAI / OBSERVATIONS veiks iki balandžio 15 dienos.

 

Erasmus+ praktikos konkursas

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) primena, kad vyksta Erasmus+ praktikos konkursas studentų ir būsimų absolventų Erasmus+ praktikai 2024–2025 m. m., apimantis ES/EEE šalis! Atrankos dokumentus galima teikti iki 2025 m. balandžio 30 d.

(konkursas į ES/EEE šalis vyksta kiekvieną mėnesį!)

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus+ studijų / praktikos laikotarpio.

Paraišką galima teikti tik į vieną praktikos vietą – keli mobilumai negalimi.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Baigus studijas atrankoje dalyvauti ir / ar būti atrinktiems negalima. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

  • Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
  • Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus Erasmus+ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

  • studento motyvacija;
  • geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
  • praktikos atitikimas studijų programai;
  • studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
  • dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Stipendija

ES ir EEE šalims:

Šalių grupė Šalis Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų)
I grupė Airija, Austrija, Belgija, Danija, Islandija, Italija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija 824,00 Eur
II grupė Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Latvija, Kipras, Malta, Portugalija, Slovakija, Slovėnija 824,00 Eur
III grupė Bulgarija, Kroatija, Lietuva, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Serbija, Šiaurės Makedonija, Turkija 756,00 Eur

Šalims už ES/EEE ribų: Atranka baigėsi. Sekantis konkursas vyks Rugsėjo mėnesį!

Stipendija: 700,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka.

13 ir 14 regionų šalių stipendija: 824,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka.

13 regionas: Andora, Monakas, San Marinas, Vatikano Miesto Valstybė.
14 regionas: Farerų salos, Šveicarija, Jungtinė Karalystė.

Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):

Kelionės atstumas Ekologiška kelionė (suma): Neekologiška kelionė (suma):
10-99 km 56 EUR 28 EUR
100-499 km 285 EUR 211 EUR
500-1999 km 417 EUR 309 EUR
2000-2999 km 535 EUR 395 EUR
3000-3999 km 785 EUR 580 EUR
4000-7999 km 1 188 EUR 1 188 EUR
8000 km arba daugiau 1 735 EUR 1 735 EUR

Atstumą galite apsiskaičiuoti Erasmus+ atstumo skaičiuoklės pagalba.

Kelionės iki 500 km. turi būti ekologiškos kelionės! Tai reiškia kelionę autobusu, traukiniu, automobiliu ir pan. Vykstantys neekologiškai turi parašyti priežastį (kreiptis į koordinatorių).

Pastaba: paraiškų teikimo rezultatai skelbiami kitą mėnesį (ateinančio mėnesio 10-11 d.), todėl praktikos pradžios data turi būti bent dvi savaitės po rezultatų paskelbimo! Rezultatai bus skelbiami el. paštu.

Daugiau informacijos:

  • Programos koordinatorius Marius Mikalauskas
  • Adresas        V. Putvinskio g. 23, 207 kab.
  • Telefonas       +370 37 788 149
  • El. paštas       Marius.Mikalauskas@vdu.lt

 

Profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Salos“ Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje

 

Balandžio 1 d., 17 val. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje (Laisvės al. 106) atidaryta žymaus fotografo, VDU Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Salos“. Parodoje eksponuojamos R. Požerskio ir Naujųjų medijų meno studento Luko Aleksandravičiaus sukurtas video kūrinys.

R. Požerskio fotografijose užfiksuotos įspūdingos salų konfigūracijos, pasklidusios įvairių Lietuvos regionų vandenyse: Zarasų krašte, Platelių, Veisiejų ežeruose ir kitur. Pasak menotyrininkės Violetos Jocienės, žvelgiant į fotografijas „prieš akis ryškėja gyvūno ar vandens lašo pavidalai, širdies ar plaštakos kontūrai – autorių sudominę ir efektingai išryškinti salų vaizdai, turintys asociatyvinių galių. Alegoriško estetizavimo dimensiją įgavęs ciklas menininko plėtojamas jau keletą metų ir turi sąlytį su reklamine, Lietuvą pristatančia fotografija.

Menotyrininkė pastebi, kad R. Požerskiui Lietuva yra lyg Europos sala – įkvepianti, ypatinga ir puoselėtina, savo įvairiopo paveldo dėka tampanti dvasine sala. Parinkdamas detales, erdves ir rakursus, atrasdamas ypatingą apšvietimą ar kolorito sąskambius, menininkas atidengia paprastai nematomas salų formas, povandeninius sąžalynus, netikėtą augalijos ritmiką. Tuo pačiu jis sumaniai režisuoja žiūrovo patirties trajektorijas, augindamas atpažinimo džiugesį ir vis didėjančią atradimų nuostabą. Parodos autorius balansuoja, ieškodamas susitikimo tarp gamtos trapumo ir jos gyvasties amžinybės, tarp antropocentriško žvilgsnio į natūraliąją aplinką ir to, kas žmogų peržengia. „Kaip stulbinantis objektas salos stebimos ant dosnaus gamtos „stalo“: kol – virsdamos beveik debesimis į vandenį „nusileidusiame“ danguje – jos tampa katarsio salomis“, – apibendrina R. Požerskio darbus menotyrininkė V. Jocienė. Tai, kad paroda surengta būtent Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, turi ir simbolinę prasmę. 1953 m. mažasis Romualdas su tėvais aplankė Zoologijos muziejų Laisvės alėjoje, Kaune. Po septyniasdešimt dvejų metų R. Požerskis sugrįžtą į muziejų eksponuoti parodą – kaip pavasarį paukščiai parskrenda iš tolimų kraštų, peri vaikus ir kartu skraido virš nuostabios gimtinės, Lietuvos salų. Paroda Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje bus eksponuojama iki gegužės 4 d.

 

Susitikimas su festivalio „Valencia Photo“ organizatoriais

Kovo 21 d. VDU Menų fakultete lankėsi tarptautinio fotografijos festivalio „Valencia Photo“ direktorius Nicolás Llorens Lebeau ir kultūros projektų koordinatorė Vilma Dobilaitė. Svečiai susitiko su administracijos atstovais ir pakvietė į viešą festivalio pristatymą, skirtą ne tik Fakulteto bendruomenei, bet ir visiems besidomintiems fotografijos menu. Festivalio vadovai pasakojo apie ankstesnių metų renginius bei parodas, galimybes studentams ir dėstytojams dalyvauti ateinančiame festivalyje bei aptarė planus plėsti bendradarbiavimą akademinėje srityje, inicijuojant studentų mainų ir rezidencijų programą. Organizatorių pasakojimą apie festivalį, pasidalindami savo įspūdžiais, papildė jame jau dalyvavę žinomi menininkai Laima Oržekauskienė ir Vladas Oržekauskas, Romualdas Požerskis bei Gintaras Česonis.

Tikimasi, kad šis vizitas padės tęsti ir plėtoti jau ne vienerius metus puoselėjamus ryšius su festivalio „Valencia Photo“ vadovais Nicolás Llorens Lebeau ir Vilma Dobilaite ir taip atverti dar platesnes kūrybines galimybes Menų fakulteto studentams bei dėstytojams.

Daugiau informacijos apie festivalį ir dalyvavimo galimybes galima rasti čia 

MENŲ FAKULTETO PIRMAKURSIŲ VAKARAS KAUNO MENININKŲ NAMUOSE

Kovo 17 dieną Kauno menininkų namuose vykdo Menų fakulteto Pirmakursių vakaras – tradicinis renginys, kurio metu fakulteto bendruomenei ir vieni kitiems kūrybiškai prisistato pirmakursiai. Šiais metais Menų fakulteto bendruomenę papildė daugiau negu šimtas naujų studentų, todėl Pirmakursių vakaras tapo puikia proga susitikti ir pabendrauti su tos pačios laidos studentais iš giminingų studijų programų.

Pirmakursių vakaro idėja Menų fakultete kilo prieš trylika metų, kuomet tuometiniai pirmakursiai išreiškė norą organizuoti vakarą, suburiantį skirtingų bakalauro studijų programų – Kūrybinių industrijų, Menų istorijos, kritikos ir medijų, Muzikos produkcijos, Naujųjų medijų meno – studentus. Šio renginio metu studentai paprastai rengia kūrybinius pasirodymus, tokiu būdu pristatydami ir savo grupę, ir savo studijuojamas studijų programas. Šiais metais jaukioje Kauno menininkų namų salėje būsimieji naujųjų medijų ir muzikos produkcijos kūrėjai, menotyrininkai ir kūrybos prodiuseriai parodė susirinkusiems savo kursą ir studijų programas pristatančius šmaikščius video, prezentacijas, pasidalino mintimis apie pirmojo semestro studijų patirtis Menų fakultete.

Renginyje dalyvavę ir studentus sveikinę Menų fakulteto administracijos atstovai – dekanė Jurgita Staniškytė, prodekanė Rūta Mažeikienė, Šiuolaikinių menų katedros vedėjas Tomas Pabedinskas, Naujųjų medijų programos vadovas Rimantas Plungė – kalbėjo apie bendravimo ir bendradarbiavimo svarbą ne tik studijose, bet ir įvairiose kūrybinėse veiklose, ragino pasinaudoti studijų laikotarpiu kaip unikalia galimybe megzti tarpdalykinius profesinius ryšius. Teatrologijos katedros vedėjas Edgaras Klivis pabrėžė, kad Menų fakultetas yra ypatinga kūrybinė ekosistema, nes bendradarbiaujant visų programų atstovams gali gimti puikus kūrybinis projektas, kurį prodiusuotų Kūrybinių industrijų, įgyvendintų Naujųjų medijų meno ir Muzikos produkcijos programų studentai, o profesionaliai įvertintų ir visuomenei pristatytų Meno istorijos, kritikos ir medijų studentai.

Fakulteto bendruomenė dėkoja Kauno menininkų namams už svetingą priėmimą, KMM Galerijos ir kultūrinės veiklos kuratorei Saulei Noreikaitei – už išsamų KMM kūrybinių bei kultūrinių veiklų pristatymą ir kvietimą Menų fakulteto studentams į jas įsitraukti.

Viešas susitikimas su Nicolás Llorens Lebeau bei Vilma Dobilaitė

Kovo 21 d., penktadienį, 11 val., VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7., 106 a.) kviečiame į tarptautinio fotografijos festivalio „Valencia Photo“ pristatymą. Apie jau įvykusius festivalius, sėkmingą bendradarbiavimą su Fakultetu ir galimybes dėstytojams bei studentams dalyvauti artėjančio festivalio renginiuose pasakos „Valencia Photo“ direktorius Nicolás Llorens Lebeau ir kultūros projektų koordinatorė Vilma Dobilaitė. Susitikime planuoja dalyvauti ir ankstesniuose festivaliuose savo kūrybą eksponavę žinomi Lietuvos menininkai.

Vilniuje bus atidaryta profesoriaus dr. Rimanto Plungės tapybos paroda REFRAKCIJA

Rimanto Plungės paroda REFRAKCIJA yra autoriaus sugrįžimas prie jam gerai pažįstamos, tačiau jam pačiam kiek primirštos medijos – tapybos. Paskutinius dešimt metų autorius labiau fotografavo, kūrė videofilmus ir visai neseniai, 2023 metais tarptautinėje Zagrebo tapybos bienalėje vėl eksponavo tapybą. Po šio pasirodymo ir vėl jau nepaleido šios medijos. Galima teigti, kad tai ne atsargus sugrįžimas, bet energingas įsiveržimas į Lietuvos tapybos lauką. Ką tik surengęs didelę parodą gimtuosiuose Šiauliuose, šį kartą, Savicko galerijoje, eksponuoja naujus 2024 – 25 metais sukurtus kūrinius.

Plungės tapyba intensyvi, dinamiška, daugiasluoksnė atspindinti ir pasaulinės kultūros klodus ir asmeninę autoriaus mitologiją. Kūriniai nepalieka abejingų žiūrovų – jie įtraukia, diskutuoja, kviečia į aplinką, pasaulį pažvelgti naujai. Net kasdienybės detalės įgauna magišką aurą po intensyvios R. Plungės tapybinės kūrybos potyrio. Tai užkrečiamos vizualinės filosofijos užtaisas po kurio žiūrovas panardinamas ir į autoriaus personalinės mitologijos laukus, ir žiūrovas kviečiamas kūrybiniam interpretavimo aktui ieškant nesenstančių ir amžinų bendražmogiškų prasmių. Autorius nekenčia paviršutiniškumo, tai reikalauja ir žiūrovo intelektualinių pastangų, bet žada nepakartojamą potyrį. Kviečiame ir jus apsilankyti parodoje ir patirti.

Daugiau apie R. Plungės kūrybą