Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio paroda Prancūzijoje

„Photaumnales Diaphane“ fotografijos festivalyje, Prancūzijos Berck-sur-Mer mieste prie Lamanšo sąsiaurio pristatoma keturiolikos lietuvių autorių kūryba. Paroda „Lietuvos fotografija, vaizdų lietus“ – tai simboliška padėka humanistinei Prancūzijos fotografijai, kuri prieš penkiasdešimt metų padarė didžiausią įtaką jauniems, debiutuojantiems Lietuvos fotografams. Parodoje eksponuojami įvairaus amžiaus lietuvių fotomenininkų darbai sudaro pastarojo šimtmečio Lietuvos istorijos vizualinį pasakojimą, kuris atspindindi nepriklausomybės atkūrimą XX a. pirmoje pusėje, žiaurias Sibiro tremtis, Romo Kalantos laikų jaunimo vidinę laisvę, pirmų nepriklausomybės metų mozaiką ir šiuolaikinę Lietuvos valstybę

 

VDU Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio darbų ekspozicijoje – serijos „Neramūs keliautojai“ fotografijos, dar autoriaus studijų metais įamžinusios R. Kalantos laikų jaunimo kasdienybę ir keliones motociklais. Pasak parodą kartu su Fred Boucher kuravusio VDU Menų fakulteto absolvento Mindaugo Kavaliausko, R. Požerskis kartu su bendraminčiais ir studijų draugu Virgilijumi Šonta, kuris vėliau tapo legendiniu fotografu, motociklu keliavo per okupuotą Lietuvą bei fotografavo. Būsimoji serija „Neramūs keliautojai“ buvo tik nedidelis nuotraukų rinkinys asmeniniuose R. Požerskio ir jo jaunystės draugų albumuose, kuris po beveik penkių dešimtmečių tapo savarankiška serija, publikuota knygoje ir pristatoma parodose Lietuvoje bei kitose šalyse. Tai „asmeninė istorija, lietuviškas kelio filmas, pasakojantis, kaip formuojasi herojai ir talentai“, – teigia M. Kavaliauskas.

 

Paroda veiks iki 2025 m. kovo 16 d.

Daugiau informacijos: 

Italijos menininkų vizitas: Massimo Spinetti ir Paolo Ballardini dalijasi patirtimi su studentais

VDU švenčiant  XXIV Pasaulinę italų kalbos savaitę, Humanitarinių mokslų ir Menų fakultetuose lankėsi italų menininkai Massimo Spinetti (muzikos produkcija) ir Paolo Ballardini (elektrinė gitara). Pagal Erasmus+ programą atvykę svečiai dėstė paskaitas ir vedė kūrybines dirbtuves „Music production“, „Italistikos ir romanų kalbų“ ir kitų studijų programų studentams.

VDU švenčiant  XXIV Pasaulinę italų kalbos savaitę, Humanitarinių mokslų ir Menų fakultetuose lankėsi italų menininkai Massimo Spinetti (muzikos produkcija) ir Paolo Ballardini (elektrinė gitara). Pagal Erasmus+ programą atvykę svečiai dėstė paskaitas ir vedė kūrybines dirbtuves „Music production“, „Italistikos ir romanų kalbų“ ir kitų studijų programų studentams.

Spalio 9 dieną Massimo Spinetti ir Paolo Ballardini dalyvavo susitikime su Menų fakulteto dekane Jurgita Staniškyte, prodekane Rūta Mažeikiene  ir „Music production“ programos vadovu Titu Petrikiu. Susitikimo metu svečiams buvo pristatyta Menų fakultete vykdoma bakalauro studijų programa „Music production“, parodyta fakulteto muzikos studijų  infrastruktūra, aptartos  kūrybinio bendradarbiavimo galimybės.

Spalio 9 ir 10 dienomis Massimo Spinetti ir Paolo Ballardini vedė kūrybines dirbtuves „Use of DAWs for Music Production and Composition for Images”, kuriose dalyvavo „Music production“ programos studentai. Italijos muzikos profesionalai dalijosi savo patirtimi dirbant su įvairiomis muzikos produkcijos technologijomis, akcentuodami svarbą teisingai pasirinkti įrankius, kurie geriausiai atitinka kūrėjo meninius ir techninius poreikius. Dirbtuvių metu buvo apžvelgta garsinės medžiagos šaltinių suskirstymo, organizavimo svarba, garsinio turinio transformavimo, manipuliavimo technikos bei inžineriniai muzikos suvedimo aspektai. Taip pat  buvo panaudotos įvairios skaitmeninės garso darbo stotys (DAWs), kurios leido studentams išmokti ir praktiškai pritaikyti muzikos kūrimo ir kompozicijos įgūdžius, orientuotus į filmų muziką.

Spalio 11 dieną svečiai skaitė atvirą paskaitą „Live Film Composing“  VDU meninių ir humanitarinių programų studentams. Massimo Spienetti pasidalino patirtimi apie bendradarbiavimą su didžiausiu Italijos nacionaliniu televizijos kanalu RAI1, kai buvo pakviestas kurti garso takelius dokumentiniam televizijos serialui „Overland“, o tada, kartu su gitaristu Paolo Ballardini, studentams atskleidė kūrybinių procesų užkulisius. Studentai galėjo pamatyti, kaip gimsta muzika, lydinti tam tikrą vaizdą ir padedanti jį atskleisti. Tą pačią dieną svečiams buvo parodytos profesionalios VDU Garso įrašų studijos, aprūpintos Avid HDX sistemomis, Solid State Logic, TC electronic, Studer, DAD, Dynaudio ir kitų aukščiausio lygio gamintojų įranga.

Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanė ir „Italistikos ir romanų kalbų“ bakalauro studijų programos vadovė dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda džiaugiasi glaudžiu VDU bendradarbiavimu su Italijos ambasada Vilniuje ir Italų kultūros institutu, kurie prisidėjo prie Massimo Spinetti ir Paolo Ballardini atvykimo į Kauną pagal Erasmus+ programą. „Pasaulinę italų kalbos savaitę šiemet šventėme apsupti šiuolaikinio Italijos meno. Studentai gavo unikalią progą susipažinti su charizmatiškais kūrėjais ir taip geriau pažinti Italijos meno lauką,“ – teigia Jurgita Macijauskaitė-Bonda.

Menų fakulteto bakalauro studijos programos „Music production“ vadovas prof. Titas Petrikis pridūrė savo įžvalgas apie susitikimą su Massimo Spinetti ir Paolo Ballardini: „Buvo naudinga susitikti su daugiametę patirtį turinčiais muzikos profesionalais iš Italijos ir pasidalinti tendencijomis bei pagrindinėmis darbo metodikomis“. Jis pabrėžė svečių paskatą studentams likti nuosekliems savo profesiniuose sprendimuose ir techniniuose pasirinkimuose, atkreipdamas dėmesį į tai, kad naudingiausia technologija yra tokia, kuri labiausiai atliepia menininko poreikius, o ne prekės ženklo populiarumą. Anot Tito Petrikio, „Massimo Spinetti savo pavyzdžiu parodė, kaip jis savo projekte apjungia skaitmenines ir akustines priemones, priklausomai nuo kino filmo projekto poreikių ir specifikos. Pavyzdžiui, kuriant muziką, kuri turėtų atspindėti Afrikos aplinką, svarbu, kad žiūrovas galėtų išgirsti būtent tos aplinkos kultūrinius garsus ir instrumentus, kuriuos galima sukurti ar pritaikyti studijoje, net jei negalima jų tiesiogiai įrašyti. Šios dirbtuvės suteikė studentams vertingų įgūdžių ir žinių, kurios bus pritaikomos ateities projektuose, o Massimo ir Paolo patirtis ir atvirumas dalintis žiniomis yra nepaprastai vertinga Menų fakulteto bendruomenei“.

 

 

Vieša dailininko, grafiko, dizainerio prof. Rolando Rimkūno paskaita „Simbolikos sistemos: iš praeities į dabartį“

Kviečiame į viešą dailininko, grafiko, dizainerio (sukūrusio daugybę Lietuvos miestų ir miestelių herbų), VDA profesoriaus Rolando Rimkūno paskaitą „Simbolikos sistemos: iš praeities į dabartį“.

Paskaitos anonsas: Vizualinių Simbolių kalba labai svarbi šiuolaikinėje vizualinėje komunikacijoje. Susitikimo metu aptarsime klasikinę heraldinę simbolikos sistemą, jos sąrangos taisykles ir ypatumus. Apžvelgsime klasikinės heraldinės simbolikos sistemos panašumus ir skirtumus su kitomis šiuolaikinėmis simbolių sistemomis. Dar kartą prisiminsime Lietuvos valstybės simbolių raidos istoriją bei jų reikšmes šiuolaikinėje valstybės pilietinėje savimonėje.

Laikas: Spalio 25d. 11:15 val.

Vieta: VDU daugiafunkcinis mokslo ir studijų centras (V. Putvinskio g. 23, 412 aud.)

VDU – būsimo MIT MISTI programos konsorciumo Lietuvoje koordinatorius

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) išrinktas Lietuvos konsorciumo, kuris dalyvaus lyderiaujančio pasaulyje Masačusetso technologijos instituto (MIT) tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programoje, koordinatoriumi. Šis sprendimas priimtas balsuojant būsimo konsorciumo nariams – viešojo ir privačiojo sektorių organizacijoms, aukštojo mokslo institucijoms bei verslo atstovams, siekiantiems prisijungti prie šios prestižinės tarptautinės programos.

Įgyvendino vieną svarbiausių susitarimų

Konsorciumo įsteigimas buvo vienas iš pagrindinių Lietuvos mokslo tarybos (LMT) inicijuoto susitarimo, pasirašyto spalio 9-ąją, punktų. Šis susitarimas tarp valstybinio, verslo sektoriaus ir mokslo institucijų oficialiai įtvirtino Lietuvos siekį tapti pilnateise MIT MISTI programos nare.

Būsimo konsorciumo, kurio koordinatoriumi tapo VDU, tikslas – užtikrinti sklandžią ir efektyvią MIT MISTI Lithuania programos veiklą Lietuvoje. Pasirašius susitarimą su šiuo JAV, Bostone, įsikūrusiu universitetu, VDU bus atsakingas už bendradarbiavimo su MIT organizavimą, projektų ir iniciatyvų koordinavimą, komunikacijos su pasaulinio lygio mokslininkais inicijavimą, finansinių išteklių valdymą ir atstovavimą konsorciumo narių interesams. Ši veikla apimtų mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų projektus, studentų bei mokslininkų mainų programas bei kitas bendras iniciatyvas.

„Džiaugiamės galėdami koordinuoti Lietuvos konsorciumą MIT MISTI Lithuania programoje. Tai – svarbus žingsnis, siekiant stiprinti Lietuvos mokslo ir inovacijų ekosistemą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Lietuva jau yra įsitraukusi į bendradarbiavimą su CERN ir Europos kosmoso agentūra, o tapimas MIT MISTI programos dalimi – žingsnis į patį mokslo, technologijų ir inovacijų branduolį, atveriantis naujas ir dar didesnes galimybes mūsų mokslininkams, studentams ir verslo atstovams“, – teigė VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Pasak rektoriaus, bendradarbiavimas su tokiu pasaulinio lygio universitetu, kurio absolventai yra įkūrę daugiau nei 30 000 aktyvių įmonių ir generuoja 4,6 trilijono JAV dolerių metinių pajamų, kas yra septinta pagal dydį pasaulio ekonomika, prisidėtų prie inovatyvių technologijų kūrimo, mokslinių tyrimų skatinimo ir Lietuvos pozicijų mokslo ir inovacijų srityse stiprinimo.

„Šis naujas vaidmuo yra ypač simboliškas ir VDU, kuris buvo atkurtas dėl pasaulio lietuvių pastangų ir šalies bendruomenės indėlio. Tikimės, kad ši partnerystė atvers naujas galimybes mūsų universitetui ir visai Lietuvai“, – pažymėjo prof. J. Augutis.

MIT nanolaboratorija. Tom Gearty nuotr.

Įgyvendins Lietuvai aktualius projektus

Lietuva, tapusi MIT MISTI programos nare, įgis galimybę prisijungti prie tarptautinės mokslo ir technologijų bendruomenės bei stiprinti šias šalies pozicijas pasauliniu lygiu. Konsorciumo nariai įsipareigotų bendrai surinkti kasmetinį 300 tūkst. JAV dolerių narystės mokestį, kuris bus tiesiogiai skirtas Lietuvos mokslo, inovacijų ir technologijų ekosistemos stiprinimui: nuo bendrų tyrimų, strategijų, mokslo projektų, mokymų iki verslo, mokslininkų ir studentų įvairių iniciatyvų ar technologijų plėtros. Konsorciumas taps strateginiu Lietuvos mokslo ir inovacijų plėtros įrankiu, užtikrinančiu šalies dalyvavimą globaliuose technologijų ir mokslinių tyrimų procesuose.

Konsorciumo ateities planuose – kurti papildomas MIT MISTI paprogrames, pritaikytas Lietuvos specifiniams poreikiams, tokiems kaip biotechnologijos, lazerių technologijos ar tvarioji energetika ir kt. VDU, kaip konsorciumo koordinatorius, sieks užtikrinti šių projektų įgyvendinimą ir plėtrą tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu.

Gediminas Urbonas. Remigijaus Paulausko nuotr.

VDU su MIT bendradarbiauja jau ne vienerius metus. Išskirtinę galimybę prisijungti prie MIT MISTI programos Lietuva ir VDU gavo dėka menininko Gedimino Urbono, kuris jau 15 metų yra MIT profesorius ir padeda stiprinti ryšius tarp Lietuvos ir vieno prestižiškiausių pasaulio universitetų. Gediminas ir Nomeda Urbonai yra VDU vizituojantys profesoriai, dar 2019 m. VDU įkūrę „Pelkių mokyklą“ – eksperimentinę laboratoriją, kuri atstovavo Lietuvai ir Venecijos bienalėje. Šią vasarą VDU apsilankė du savanoriai MIT studentai, kurie prisidėjo prie VDU Ukrainos centro vasaros mokyklos veiklų.

„VDU Jungtys“ suvienys moksleivius, studentus ir absolventus

Lapkričio 8 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU), šiemet švenčiančiame 35 metų atkūrimo jubiliejų, vyks unikalus renginys – „VDU Jungtys“ – sujungsiantis moksleivius, studentus, absolventus ir verslo atstovus bendram tikslui – susitikti, bendrauti ir dalintis žiniomis, patirtimi bei profesinėmis galimybėmis.

Pirmą kartą universitete vyksiantis tokio formato renginys, kai vienoje erdvėje susitiks ne tik esami ir buvę VDU studentai, universiteto bendruomenė, bet ir būsimi studentai – moksleiviai. Kiekvienam iš jų bus pasiūlytas išskirtinis turinys, aktualus jų dabartiniame gyvenimo etape. Moksleiviai gaus patarimų ieškant savo profesijos kelio, studentai – pirmąsias darbo galimybes, absolventai – galimybę sugrįžti į universitetą ir savo pavyzdžiu įkvėpti kitus. Verslui „VDU Jungtys“ – tai platforma, kurioje įmonės ir organizacijos gali tiesiogiai susitikti su jaunaisiais talentais, pristatyti savo įmonę ir susipažinti su būsimais specialistais.

Įkvėpimas iš sėkmės istorijų

Renginio metu moksleiviai galės dalyvauti specialioje programoje „Matuokis profesiją“, kur jie susipažins su universiteto bendruomene ir absolventais. Buvę studentai dalinsis savo patirtimi, pasakos apie profesinius kelius ir duos naudingų patarimų, kaip atrasti savo ateities karjerą. Su moksleiviais susitiks ir savo sėkmės istorijomis dalinsis Jonas Lekšas, Živilė Mediekšienė, Julijus Grickevičius, Vaida Matijošaitė, Vytautas Valaitis, Mantas Karanauskas ir kiti VDU absolventai.

Julijus Grickevičius

„Stebiu VDU evoliuciją ir žaviuosi universiteto atsinaujinimu, gebėjimu žengti kartu su laiku. Grįždamas į VDU noriu papasakoti, kokį universitetą pažinau, kokią jo legendą girdėjau. Kartu norisi patarti, kaip pilniau panaudoti savo laiką universitete, kurio poveikis yra net toliau už pasirinktos profesijos ribų,“ – dalijasi Julijus Grickevičius, kultūros ekspertas ir komunikacijos specialistas.

Živilė Mediekšienė

VDU Žemės ūkio akademijos absolventė ir UAB „Agrokoncerno grupė“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus projektų vadovė Živilė Mediekšienė taip pat dalinsis savo patirtimi: „Dalyvauti „Matuokis profesiją“ renginyje man yra puiki proga grįžti į prisiminimus apie studijų laikotarpį, kurį iki šiol vertinu kaip vieną gražiausių savo gyvenimo etapų. Noriu įkvėpti moksleivius siekti daugiau nei būtina – nes visos papildomos patirtys ir priimti iššūkiai gali atverti duris į daugybę naujų galimybių ir padėti atrasti tikrąjį savo potencialą.“

Jonas Lekšas

TV3 grupės sporto komentatorius, Krepsinis.net krepšinio žurnalistas, VDU Teisės studijų absolventas Jonas Lekšas prisimena tą nerimą dėl ateities, kurį patyrė būdamas moksleiviu: „Trūko informacijos, trūko aplink įdomių pavyzdžių, pagrindinis klausimas – iš kokio neįdomaus darbo reikės uždirbti pinigus? Turėjau svajonę, bet tikrai negalvojau, kad tai įmanoma – dirbti mėgstamą darbą. Pasirodo, viskas įmanoma, o su tinkamais pavyzdžiais ir informacija – paprasčiau. Tad džiaugiuosi, kad turiu galimybę pasidalinti savo istorija ir, kas ten žino, galbūt kažkam padėsiu pradėti savo svajonių kelią.“

Vytautas Valaitis

Po studijų į VDU sugrįžęs dirbti laisvai samdomas operatorius, prodiuseris, montažo režisierius Vytautas Valaitis pabrėžia, kad universitetas turėjo daug įtakos tiek jo kaip asmenybės, tiek kaip profesionalo formavimuisi: „VDU suteikia laisvę neapsiriboti vien studijų programos dalykais – gali rinktis papildomus kursus, kalbas, gretutines studijas ir atrasti tai, kas tave domina. Tai ne tik akademinė erdvė, bet ir vieta, kurioje gali eksperimentuoti, dalyvauti įvairiose bendruomenėse ir realizuoti save. Man ši laisvė leido kartu su studijomis vystyti savo veiklas, susirasti svarbių ryšių ir netgi atrasti būsimą žmoną.“

Karjeros galimybės studentams

Studentams dedikuota „Karjeros diena“ suteiks galimybę susipažinti su daugiau nei 30 įmonių ir organizacijų atstovais, tokiomis kaip „Kauno grūdai“, „Rovaltra“, „Užimtumo tarnyba“, „Hoptrans“, „Citco“, „Evolution“ ir kt. Karjeros mugėje studentai turės galimybę išgirsti apie naujausias darbo rinkos tendencijas, užmegzti svarbius ryšius ir net sudalyvauti gyvuose darbo pokalbiuose.

Karjeros diena

„VDU Jungtys renginys yra puiki platforma tiek studentams, tiek darbdaviams, suteikianti unikalią galimybę užmegzti prasmingus ryšius ir atrasti būsimus specialistus,“ – teigia Daiva Ulkienė, UAB „Baltec CNC Technologies“ atrankų vadybininkė. „Karjeros diena ir mugė leidžia mums tiesiogiai susitikti su būsimaisiais specialistais, išgirsti jų lūkesčius bei supažindinti su mūsų siūlomomis galimybėmis.“

„Dalyvavimas „VDU Jungtys“ mums yra puiki galimybė susitikti su talentingais, motyvuotais studentais, kurie ne tik ieško pirmųjų karjeros galimybių, bet ir nori atrasti darbdavius, kuriems rūpi darbuotojų augimas bei tobulėjimas. Mūsų įmonė siekia pritraukti ambicingus žmones, kurie gali prisidėti prie mūsų sėkmės ir augimo. Tokie renginiai leidžia mums ne tik pristatyti save ir savo vertybes, bet ir tiesiogiai bendrauti su būsimais specialistais, išgirsti jų lūkesčius bei supažindinti su karjeros galimybėmis mūsų organizacijoje. Kviečiame studentus ateiti, nes tai unikali proga susipažinti su darbdaviais, išgirsti apie darbo rinkos tendencijas ir, galbūt, atrasti savo karjeros kelią,“ – sako AB „Kauno grūdai“ personalo vadovė Irena Aleksiūnienė.

Pasak dar vienos „VDU Jungtys“ renginyje dalyvausiančios įmonės „Hoptrans“ Žmogiškųjų išteklių specialistės Raimondos Liutkės, viena didžiausių vertybių kompanijoje – bendradarbiavimas: „Karjeros diena“ suteikia progą užmegzti atvirą, nuoširdų, tvarų santykį su studentais. Tikimės, kad šis santykis, apjungs abipusį norą dalintis ir mainytis ne tik patirtimis, žiniomis, požiūriais, bet ir galimybėmis“.

Absolventų diena

Šventinis koncertas

VDU absolventai ne tik dalinsis savo patirtimi su moksleiviais, bet ir prisimins studijų metus bei susitiks su bendrakursiais ir senais draugais „Absolventų dienoje“. VDU Jungčių kulminacija – visai universiteto bendruomenei skirtas šventinis VDU atkūrimo 35-mečiui didikuotas koncertas, kuriame skambės 9-ojo deš. populiariausios dainos.

Koncerte pasirodys VDU Kamerinis orkestras (vyr. dirigentas Vytautas Lukočius), VDU Muzikos akademijos Džiazo katedros atlikėjai Adrijus Kudaba (gitara), Deividas Pileckas (klavišiniai), Julijus Sipavičius (mušamieji) ir solistai Justinas Lapatinskas (VDU Muzikos akademijos absolventas) ir Vytautė Tamutytė (VDU Muzikos akademijos studentė).

VDU Kamerinis orkestras

Programoje skambės grupių „Antis“, „Foje“, „Rondo“, „Poliarizuoti stiklai“, „Rebelheart“, „Kardiofonas“ dainos bei atlikėjų Kastyčio Kerbedžio, Ovidijaus Vyšniausko, Vytauto Kernagio ir Eurikos Masytės populiariausi kūriniai.Daugiau informacijos ir pilna programa vdu.lt/jungtys

 

Menotyrininkės dr. Aušros Vasiliauskienės vadovaujama komanda pradeda įgyvendinti mokslinį tyrimą apie Kauno karmelitų istoriją

Kompleksinis Vytauto Kavolio instituto mokslininkų tyrimas atskleis sudėtingą Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčios ir Kauno basųjų karmelitų istoriją

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto istorikų ir menotyrininkų komanda, vadovaujama menotyrininkės dr. Aušros Vasiliauskienės, pradeda įgyvendinti unikalų mokslinį tyrimą apie Kaune, Nemuno dešiniajame krante, Gedimino gatvės pradžioje, stūksančios Šv. Kryžiaus bažnyčios ir su ja glaudžiai susijusio basųjų karmelitų vienuolyno istoriją nuo XVI amžiaus iki Nepriklausomybės atgavimo 1990 metais. Mokslinis projektas, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT), truks trejus metus.

Projekto dalyvių teigimu, šiandien Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčia visuomenės atmintyje tapatinama su basaisiais karmelitais, pirmiausiai dėl to, kad nuo 2017 m. parapiją aptarnauja basųjų karmelitų ordino nariai, tačiau bažnyčios istorija, paveldas ir sąsajos su basaisiais karmelitais yra daug sudėtingesni.

Tirs ne tik unikalias Šv. Kryžiaus bažnyčios steigimo aplinkybes

Mokslinis projektas bus labai išsamus ir turėtų atskleisti svarbiausius Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčios ir Kauno basųjų karmelitų istorijos etapus bei sakralinio meno paveldą XVI–XX amžiais platesniame Lietuvos ir tarptautiniame šios vienuolijos ir bažnytinio meno tyrimų kontekste, išryškinant sąsajas su dabartimi. Tyrimą vykdantys mokslininkai tikisi, kad toks kompleksinis tyrimas užpildys vieną iš Lietuvos fundamentaliųjų sakralinio paveldo ir miesto istorijos tyrimų spragų bei prisidės prie Kauno tapatybės sampratos gilinimo, naujai pažvelgs į tam tikrus stereotipinius istorinius ir paveldo vertinimus.

Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčia buvo funduota miestietės Daratos Nabienės 1510 metais (XVII a. pab. pastatyta nauja). Iki 1772 m. ji buvo svarbi ir turtinga Kauno Šv. Petro ir Pauliaus parapinės bažnyčios filija, besirūpinusi Kaunakiemio tikinčiaisiais, ir su basaisiais karmelitais neturėjo nieko bendra, kol jiems neatiteko 1772 metais. V. Kavolio instituto atliekamas mokslinis tyrimas pagilins žinias apie šio laikotarpio (1510–1772 m.) Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčios ryšius su Kauno parapija, įvertins bažnyčios architektūros kaitą, eksterjero ir interjero pokyčius, ikonografinę programą.

Atspindės Kauno basųjų karmelitų ištakas Šv. Elijo ir Šv. Teresės bažnyčioje

Basųjų karmelitų istorija Kaune prasidėjo ne Šv. Kryžiaus bažnyčioje, o iki šių dienų neišlikusioje Šv. Elijo ir Šv. Teresės bažnyčioje, nugriautoje XIX a., ir prie jos veikusiame basųjų karmelitų vienuolyne. Tačiau tiek šios bažnyčios, tiek vienuolyno istorija iki šiol skendi visiškoje tyrimų tamsoje, kurią mokslininkų grupė ir bandys prasklaidyti. Šios dvi –Šv. Kryžiaus bei Šv. Elijo ir Šv. Teresės bažnyčių istorijos susijungia 1772 m., kuomet basiesiems karmelitams buvo perduota Šv. Kryžiaus bažnyčia. Projekto dalyviams svarbu bus nusakyti basųjų karmelitų regulos savitumus, dvasingumo bruožus europiniame kontekste ir jų atspindžius Kaune nuo XVIII a. pradžios iki 1772 m.

Basieji karmelitai Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčioje šeimininkavo palyginti neilgai, mažiau nei šimtmetį, nuo 1772 iki 1845 metų. V. Kavolio instituto mokslininkai išsamiai ištirs Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčios ir basųjų karmelitų padėtį šiuo laikotarpiu, sudarys Kauno basųjų karmelitų biogramas, išryškins jų ekonominę situaciją ir kasdieninio gyvenimo savitumus. Be to, mokslinis projektas gilinsis į bažnyčios ir vienuolyno ansamblio formavimosi istoriją, architektūros bruožus, ikonografinę programą ir jos sąsajas su basųjų karmelitų dvasingumu.

Parodys Šv. Kryžiaus parapijos lenkiškumą tarpukariu ir disidentinį pasipriešinimą sovietmečiu

Po basųjų karmelitų vienuolyno uždarymo 1881 m. Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčia tapo parapine, ir šias funkcijas atlieka iki šių dienų. 1918–1940 m. didelę šios bažnyčios lankytojų dalį sudarė lenkakalbiai tikintieji, ir tai buvo nepalankiai vertinama tuometinėje tarpukario Lietuvos visuomenėje, ir tai galėjo būti priežastis, kodėl nelabai norėta gilintis ir į jos istoriją. Tačiau sovietmečiu Šv. Kryžiaus bažnyčia buvo garsi disidentinio pasipriešinimo vieta. Vis dėlto, net šio laikotarpio tyrimai vis dar neatlikti. Šis LMT finansuojamas projektas taip pat tyrinės Kauno Šv. Kryžiaus parapijos susiformavimo ir raidos etapus 1881-1990 m., atskleis jos poveikį vietos bendruomenei, įvertins objekto meninius pokyčius, išlikusį sakralinio meno paveldą ir praradimus.

Projekte dalyvauja tiek patyrę, tiek jaunieji mokslininkai

Projekto vadovė, VDU V. Kavolio instituto vyresnioji mokslo darbuotoja bei Menų fakulteto Menotyros katedros docentė dr. A. Vasiliauskienė yra patyrusi Lietuvos senosios dailės, įskaitant sakralinio meno, ikonografijos, dvaro kolekcijų, tyrėja. Ji taip pat turi daugelio metų patirtį Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Lietuvos muziejų asociacijos valdyba suteikė jai 2020 Metų muziejininkės vardą ir skyrė premiją už profesinę veiklą populiarinant Lietuvos dvarų kultūros paveldą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Mokslininkė yra paskelbusi reikšmingų mokslinių publikacijų apie Kauno benediktinių vienuolyno meną ir šio vienuolyno Šv. Mikalojaus bažnyčios altorių ikonografijos ir meninės raiškos kaitą XVII-XVIII a., Kauno bernardinių paveldą, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ikonografiją XVII-XVIII a. Lietuvos dailėje, Rokiškio dvaro meno kolekciją, Oginskių dailės kolekcijos grafiką bei kitų svarbių mokslinių straipsnių apie Lietuvos senąją sakralinę dailę, ikonografiją, dvarų, bažnyčių ir vienuolynų meną.

Projekte svarbų vaidmenį atlieka kita patyrusi mokslininkė – istorikė prof. dr. Vaida Kamuntavičienė, kurios moksliniai interesai daugiausia apima Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir visuomenės santykių istoriją, mentaliteto raidą, mikroistoriją. Tarp svarbesnių jos mokslinių publikacijų – monografijos apie Katalikų bažnyčios ir valstybės santykius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII a. antrojoje pusėje, Kauno benediktinių vienuolyno istoriją XVII–XX a. pradžioje bei Krakių kotryniečių vienuolyną. Su kitais autoriais Dr. V. Kamuntavičienė yra paskelbusi mokslinių publikacijų apie Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedrą baziliką, Kauno benediktinių istoriją, Kauno bernardinių istoriją ir vienuolyno ansamblį XVI a. pab.–XIX a. (su Aušra Vasiliauskiene), taip pat sudariusi knygas apie Česlovą Milošą it kt.

V. Kavolio instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, istorikas dr. Ričardas Jaramičius Lietuvos mokslininkų bendruomenei yra žinomas kaip vienas iš Trečiojo Lietuvos Statuto vertėjų. Jis apgynė mokslo daktaro disertaciją apie Kauno pavieto bajoriją politiniame gyvenime 1588–1648 m., tačiau savo magistro baigiamajam darbui jis tyrinėjo būtent Kauno basųjų karmelitų vienuolyną 1772–1845 m. Dr. R. Jaramičius taip pat aktyviai dalyvauja VDU moksliniame projekte apie bažnyčios santykius su valstybe ir visuomene Lietuvoje.

Kitas V. Kavolio instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas ir tyrimo komandos narys Dr. Žygimantas Buržinskas yra apgynęs disertaciją „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų ir stačiatikių sakralinės architektūros meninės sąsajos ir transformacijos carinės Rusijos valdymo metais”. Jis taip pat yra archeologijos magistras, Merkinės krašto muziejaus vadovas, išleidęs knygą „Istorinė Merkinės rotušė”, albumą „Merkinės miestas ir kraštas istorinėje kartografijoje” bei įvairių straipsnių apie Merkinės istoriją ir LDK architektūrą.

L. ir F. Mockūnų vardinės stipendijos konkursas

Kviečiame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentus dalyvauti Liūto ir Francoise Mockūnų vardinės stipendijos konkurse. 2010 m. Vytauto Didžiojo universitete įsteigta vardinė Liūto ir Francoise Mockūnų stipendija kasmet skiriama VDU Socialinių ir Humanitarinių mokslų fakultetų studentams studijoms, praktikoms ir stažuotėms užsienyje.

Stipendijomis siekiama įamžinti Liūto Mockūno (1934–2007) – žymaus išeivijos žurnalisto, literatūros tyrinėtojo, kultūrologo, „Santaros-Šviesos“ federacijos nario bei ilgamečio „Akiračių“ redaktoriaus – atminimą. Pagal stipendijų nuostatus, konkursas kasmet skelbiamas rugsėjo 30-ąją – minint L. Mockūno gimtadienį.

Stipendijos tikslas – suteikti galimybę aukštų akademinių rezultatų pasiekusiems studentams ne tik įgyti patirties daugiakultūrėje aplinkoje, bet ir sutvirtinti ryšius su lietuvių diaspora – bendruomenėmis, organizacijomis, klubais bei paskatinti su lietuvių diaspora ir migracija susijusius tyrimus.

Stipendijos laureatų patirtys.

Dokumentai priimami iki spalio 31 d.

Užsienyje studentai gali vykdyti 1–6 mėn. trukmės stažuotę / praktiką. Praktikos / stažuotės vietą studentai turi susirasti patys pagal savo tyrimo / studijų sritį. Studentai gali vykti ne tik į organizacijas ar įmones, bet ir į lietuvių bendruomenes bei baltistikos centrus. Stipendija skiriama dalinių kelionės ir pragyvenimo išlaidų apmokėjimui.
Konkurse gali dalyvauti visų antros ir trečios studijų pakopų ir formų studentai, studijuojantys humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.

Reikalavimai kandidatams

  • Puikios anglų k. žinios;
  • Geri studijų rezultatai;
  • Aktyvi akademinė veikla;
  • Domėjimasis lietuvių diasporos istorija, užsienio lietuvių bendruomenių veikla, išeivijos mokslo ir kūrybos veikėjų darbais, lietuvių migracijos tyrimais.

Konkurso sąlygos

Pretendentai į vardinę L. ir F. Mockūnų stipendiją iki š. m. spalio 31 d. turi pateikti šiuos dokumentus:

  • užpildytą paraiškos formą;
  • akademinę pažymą;
  • mokslininko ir (ar) dėstytojo rekomendaciją;
  • savo katedros vedėjo, o paskutinių kursų studentai ir baigiamojo darbo vadovo, patvirtinimą, jog studentas gali išvykti;
  • priimančios institucijos patvirtinimą, kad studentas gali atvykti.
  • gyvenimo aprašymą (CV);

Gautus prašymus svarstys L. ir F. Mockūnų stipendijų globėjų taryba. Konkurso rezultatai bus skelbiami lapkričio 15 d.

Dokumentus reikia atsiųsti el. paštu: gerda.pilipaityte[eta]vdu.lt arba pristatyti nurodytu adresu (adresuoti Gerdai Pilipaitytei).

Maloniai kviečiame studentus dalyvauti ir teikti paraiškas.

Daugiau informacijos:

Gerda Pilipaitytė
+370 65 975250
gerda.pilipaityte[eta]vdu.lt
K. Donelaičio g. 52–313

Naujųjų medijų meno programos studentai ir absolventai dalyvauja parodoje „Sambūris“

Rugsėjo 26 d. Galaunių namuose – muziejuje buvo atidaryta akademinio jaunimo kūrybos paroda „Sambūris“, nagrinėjanti šiuolaikinės visuomenės ir aplinkos sąveiką, tapatybės, masinės gamybos ir kultūrinio konteksto temas per vizualųjį meną.
Parodoje dalyvauja VDU menų fakulteto Naujųjų medijų meno programos studentai ir absolventai, kurie pristato videomeno darbus: Matas Gineika, Gabrielė Marija Valaitytė, Roberta Kirsnickaitė, Tautvydas Nagorskas, Edvardas Bagdonas, Dovydas Bučas, Rusnė Kuliešiūtė, Rimvydas Bankus.
Videomeno programos dalies kuratorė Milda Gineikaitė
Parodą muziejuje galima aplankyti iki lapkričio 23 d.

Londone Menotyros katedros docentė dr. Linara Dovydaitytė pristatė projekto „NuSPACES” baigiamąją ataskaitą

2024 m. rugsėjo 18-19 d. Mokslo muziejuje Londone vykusiame renginyje Menotyros katedros docentė dr. Linara Dovydaitytė kartu su partneriais pristatė projekto „NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ baigiamąją ataskaitą. Susipažinti su ataskaita – atominio kultūros paveldo politikos gairėmis – galima čia

Linara Dovydaitytė ir NuSPACES vadovė dr. Eglė Rindzevičiūtė

„NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ yra tarptautinis mokslo projektas, kuris 2021–2024 m. buvo vykdytas trijose šalyse – Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje ir Švedijoje. Doc. dr. Linara Dovydaitytė vadovavo Lietuvos mokslininkų grupei, bendradarbiavusiai su Ignalinos atomine elektrine, Visagino savivaldybe ir Energetikos ir technikos muziejumi Vilniuje. Daugiau apie projektą

Projekto NuSPACES dalyviai lankose Ignalinos atominėje elektrinėje, 2024 m. Nuotrauka Mildos Kiškytės.

Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros dėstytojai – tarptautiniame fotografijos festivalyje

Rugsėjo 19-22 d. Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesorius Romualdas Požerskis ir docentas dr. Tomas Pabedinskas organizatorių kvietimu dalyvavo tarptautiniame fotografijos festivalyje „ValenciaPhoto“ Valensijoje, Ispanijoje. Renginys skirtas fotografų, kuratorių, teoretikų, istorikų, galeristų ir leidėjų susitikimams.

Festivalio atidarymo savaitės metu prof. Romualdas Požerskis pristatė savo fotografijų albumus ir parodą Lietuvos Respublikos ambasadoje, susitiko su festivalio direktoriumi Nicolás Llorens Lebeau ir kuratore, Lietuvos Respublikos konsulato Valensijoje kultūros projektų koordinatore Vilma Dobilaite.

Doc. dr. Tomas Pabedinskas festivalio atidarymo renginių programoje skaitė pranešimą apie humanistinės fotografijos kryptį ir jos sąsajas su Lietuvos fotografijos mokykla, pristatė žymiausius Lietuvos fotografus ir jų garsiausius darbus. Be to, su festivalio vadovais buvo aptartos tolesnio bendradarbiavimo galimybės kitų metų parodose bei renginiuose.

Menų fakulteto Šiuolaikinės katedros dėstytojai nebuvo vieninteliai Lietuvos atstovai festivalyje. Jame savo darbų parodą, skirtą Kauno modernistinei architektūrai, atidarė ir lietuviškus fotografijos leidinius pristatė fotomenininkas Gintaras Česonis, apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fotografijų parodą žiūrovams pasakojo Nacionalinio M.K.Čiutlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė ir M.K.Čiurlionio rinkinių skyriaus vedėja Vaiva Laukaitienė. Išskirtiniu festivalio akcentu tapo iš Lietuvos kilusio žydų tautybės fotografo Izraelio Bidermano paroda, kuriai pasaulyje garsaus fotografo darbus paskolino jo palikuonis Manuelis Bidermanas. Daugiau informacijos: http://valenciaphoto.es