Skelbiamas priėmimas į „Kūrybinių industrijų“ magistrantūros studijų programą

Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas pradeda priėmimą į magistrantūros studijų programą „Kūrybinės industrijos“ 2017 – 2019 m. m.

Kūrybinių industrijų studijų programa skirta asmenims, turintiems bakalauro laipsnį bei siekiantiems tapti kūrybinių industrijų analitikais ir praktikais, skatinančiais kūrybinio sektoriaus plėtrą bei galinčiais užtikrinti sėkmingą meno ir verslo komunikaciją. Programos tikslas – rengti aukščiausios kvalifikacijos kūrybinių industrijų praktikus, gebančius dirbti organizacinį, vadybinį, edukacinį, viešųjų ryšių darbą, taikyti novatoriškus vadybos ir kūrybinių praktikų modelius tradicinėse kultūrinėse institucijose arba kurti nepriklausomas kūrybinių industrijų iniciatyvas, bei analitikus, gebančius kompleksiškai tirti, analizuoti ir vertinti kūrybinių industrijų projektus, rengti kūrybinių industrijų lauko strategijas ir teikti rekomendacijas. Pagal 2015 m. studijų kokybės vertinimo rezultatus programa turi rekordinį absolventų, dirbančių pagal specialybę, skaičių. Studentų vertinimu itin aukštas ir programos parengimo darbo rinkai vidurkis.

2013 metais Studijų kokybės vertinimo centro tarptautinė ekspertų grupė, sudaryta iš socialinių ir humanitarinių mokslų sričių specialistų iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Danijos ir Rumunijos atlikę išorinį magistrantūros studijų programos „Kūrybinės industrijos“ vertinimą, programą akreditavo maksimaliam šešių metų laikotarpiui.

Programą vertinę ekspertai pabrėžė išskirtinį programos inovatyvumą, konceptualų ir gerai praktikoje veikiantį tarpdalykinį programos pobūdį, dėstytojų ir administracijos atsidavimą, kvalifikaciją, gebėjimą dirbti tarpdalykinėje aplinkoje, puikų programos valdymą bei nuosekliai plėtojamą grįžtamojo ryšio sistemą. Ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad „“Kūrybinių industrijų“ magistras VDU yra ambicinga, gerai sukurta ir pažangi mokymo programa. (…) Studentams naudinga pažangi programos koncepcija, kuri skatina kūrybiškai integruoti įvairius dalykus, atveriant puikias, vertingas tarpdalykines perspektyvas“.

Daugiau informacijos apie priėmimą į programą.

Skelbiamas priėmimas į magistrantūros studijų programą „Meno kuratorystė“

Vienintelė tokia studijų programa Lietuvoje! „Meno kuratorystės“ programa rengia meno kuratorius, turinčius teorines žinias ir praktinę patirtį inicijuoti ir įgyvendinti meno renginius, pristatyti juos visuomenei, interpretuoti ir vertinti meno reiškinius, bendradarbiauti su menininkais, institucijomis ir auditorijomis bei vykdyti šiuolaikiškus meno sklaidos lauko tyrimus.

Studijų metais studentai turės galimybę įgyvendinti savo pirmuosius projektus, bendrauti su patyrusiais meno kuratoriais ir žinomais menininkais, lankyti svarbias tarptautines parodas ir semtis patirties iš jų rengėjų, rašyti ir publikuoti meno kritikos tekstus, dalyvauti tarptautiniuose meno projektuose. „Meno kuratorystės“ programa siūlo galimybę apjungti teorines ir istorines meno žinias su praktiniais meno kuravimo, organizavimo ir kritikos įgūdžiais.

„Meno kuratorystės“ studentai galės atlikti praktiką ir inicijuoti projektus „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programoje, bendradarbiauti su tarptautinės Kauno bienalės rengėjais.

Be to, programos studentai turės galimybę semestrą studijuoti užsienio universitetuose, tarp kurių – Adomo Mickevičiaus universitetas Poznanėje (Lenkija), Castilla-La Mancha universitetas (Ispanija), Estijos dailės akademija Taline (Estija), Karabuko universitetas (Turkija), Varšuvos universitetas (Lenkija), Latvijos dailės akademija Rygoje (Latvija), o taip pat atlikti praktiką tarptautinėse meno organizacijose.

Baigę studijas magistrai gali dirbti kuratorinį, organizacinį, edukacinį darbą įvairiose meno sklaidos organizacijose (muziejuose, galerijose, kūrybinėse organizacijose, nevyriausybinėse institucijose), kultūros ir švietimo įstaigose (mokyklose, bibliotekose, kultūros centruose), inicijuoti ir vykdyti savarankiškus meno sklaidos projektus (organizuoti festivalius, parodas, diskusijas ir kitus meno renginius), dirbti meno kritiku žiniasklaidoje bei leidybos srityje, dirbti meno sklaidos lauko analitiku ir strategu valstybinėse institucijose (savivaldybės įstaigose, ministerijose, fonduose, agentūrose), dėstyti ir vykdyti mokslinius tyrimus aukštosiose mokyklose ir tyrimų institutuose. Studijas galima tęsti menotyros doktorantūros programoje.

Daugiau informacijos apie priėmimą į programą.

Kviečiame studijuoti magistrantūros studijų programoje „Kultūros paveldas ir turizmas“

Geriausia paveldosaugos studijų programa Lietuvoje 2016 m.! Šios programos absolventai įgyja ne tik paveldo magistro diplomą, bet ir Valstybinio turizmo departamento patvirtintą kvalifikacinį gido pažymėjimą, o taip pat įrašomi į Nacionalinę turizmo informacijos sistemą.

Magistrantūros studijų programos „Kultūros paveldas ir turizmas“ tikslas – rengti aukščiausios kvalifikacijos, plataus humanitarinio išsilavinimo kultūros paveldo ir turizmo specialistus, turinčius menotyros žinių bei organizacinių įgūdžių, išmanančius kultūros paveldo raiškos formas ir jo socialinę, visuomeninę, istorinę reikšmę, galinčius profesionaliai administruoti kultūros paveldo sferą.

Programos studentai išmoksta savarankiškai spręsti kultūros paveldo apsaugos ir turizmo sistemose iškylančius klausimus ir problemas, įvertinti kultūros paveldo objektų būklę, jų apsaugos teisinius ir praktinius aspektus, taikyti šiuolaikinius apsaugos būdus, europinę paveldosaugos teoriją ir praktiką. Įgijus diplomą, plačias humanitarinio išsilavinimo teorines žinias galima kūrybiškai taikyti praktinėje veikloje: animuojant kultūrinio paveldo turizmą Lietuvoje, inicijuojant ir valdant kultūrinio turizmo ir paveldo animacijos projektus.

Baigus studijas, įgyjamas paveldo magistro laipsnis. Programos absolventai gali dirbti Kultūros paveldo apsaugos departamento padaliniuose, savivaldybių paminklotvarkos poskyriuose, paminklų restauravimo įmonėse (ekspertais, meno istorikais, vadybininkais), Lietuvos kultūros ministerijos padaliniuose (muziejuose, bibliotekose, archyvuose). Programos absolventai gali įsidarbinti turizmo departamento padaliniuose, turizmo firmose (konsultantais, turizmo strategais, ekskursijų vadovais ar gidais), nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, žiniasklaidoje ir mokslo institucijose, tyrinėjančiose kultūros paveldą.

Daugiau informacijos apie priėmimą į programą.

Peticija dėl Kauno universiteto

Mums visiškai nepriimtini Švietimo ir mokslo ministerijos neskaidrūs bei skuboti veiksmai, rengiant universitetų tinklo optimizavimo planą, ignoruojant akademinių bendruomenių išreikštas pozicijas ir vengiant dialogo su universitetais.

Kviečiame palaikyti universiteto poziciją:

pasirašant peticiją puslapyje vdu.lt/peticija;
pasikeičiant savo „Facebook“ profilio arba viršelio (cover) nuotraukas.

Pilną VDU bendruomenės pareiškimo tekstą galima parsisiųsti čia.

Atsižvelgiant į universitetų istorinę raidą ir pripažįstant Vasario 16-osios aktu atkurtosios Lietuvos valstybės 1939 m. gruodžio 13 d. Universitetų įstatymo nuostatas, pastangos konsoliduoti Kauno universitetus mūsų universiteto bendruomenei yra priimtinos tik išlaikant Vytauto Didžiojo universiteto vardą ir akademinę tradiciją.

1922 m. vasario 16 d. atidarytas Lietuvos universitetas Kaune buvo pirmoji lietuviška aukštoji mokykla, tapusi gyvybiškai svarbiu mūsų šalies kultūros, mokslo bei modernios, laisvos intelektualios minties židiniu. 1930 metais, minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui Kaune suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas. Įgyvendinant 1939 m. gruodžio 13 d. Universitetų įstatymo nuostatas, trys Vytauto Didžiojo universiteto fakultetai (Humanitarinių, Teisių, Matematikos-gamtos mokslų) perkeliami į Vilnių, atkuriamas lietuviškas Vilniaus universitetas. Naikindama tautinį identitetą, 1940 m. ir 1946 m. sovietų valdžia VDU pavadino Kauno universitetu, o 1950 metais uždarė šį universitetą.

1989 m. balandžio 28 d. Lietuvos ir išeivijos mokslininkai paskelbė Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo deklaraciją, kurios nuostatos buvo įteisintos Aukščiausiosios Tarybos 1989 m. liepos 4 d. įstatymu „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo“, kurio pirmasis straipsnis skelbia „atkurti Vytauto Didžiojo universitetą ir suteikti jam savarankiškos aukštosios mokyklos statusą“. Taigi į Kovo 11-ąją, kaip ir įvardinta 1939 metų Universitetų įstatymo pirmajame straipsnyje, Lietuva atėjo su dviem universitetais – Vilniaus universitetu Vilniuje ir Vytauto Didžiojo universitetu Kaune.

Šiandienos Vytauto Didžiojo universitetas, švenčiantis atkūrimo 28 metų sukaktį – viena liberaliausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, tęsianti 1922 m. Kaune įkurto Lietuvos universiteto misiją. Universiteto studentus, dėstytojus ir absolventus vienija artes liberalesidėja. Čia skleidžiasi laisva kūrybinė mintis, orientuojamasi į studijų, mokslo ir meno kokybę, ypač sėkmingai plėtojami tarptautiniai ryšiai. Pagal tarptautinius ir šalies reitingus VDU yra vienas iš 4 stipriausių Lietuvos valstybinių universitetų, pirmaujančių mokslo tyrimų ir tarptautiškumo srityse.

Peticija dėl VDU išsaugojimo

Pilnas VDU bendruomenės pareiškimo tekstas

VDU išlieka tarptautiškumo lyderiu Lietuvoje

Gegužės 9 d. paskelbtame 2017 metų universitetų reitinge, kurį pristatė žurnalas „Reitingai“, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) antrus metus iš eilės buvo pripažintas tarptautiškiausiu universitetu Lietuvoje ir išliko tarp lyderių pagal moksliškumą.

VDU ir vėl surinko didžiausią taškų skaičių tarp visų šalies valstybinių universitetų (9,3) pagal konkuravimą tarptautinėje studijų erdvėje – šioje kategorijoje buvo įvertintos studijų programos užsienio kalba, jungtinės studijos su užsienio universitetais, užsienio studentai, iš svetur atvykę akademiniai darbuotojai, akademinių mainų statistika. Kaip ir 2016-ųjų reitinge, Vytauto Didžiojo universitetas išsaugojo antrą poziciją pagal moksliškumą, meno ar sporto veiklą ir akademinio personalo pasiekimus (7,3 taško).

Tarptautiškumas ir moksliškumas išlieka vienomis didžiausių VDU stiprybių, vertinamų ir tarptautiniu mastu. 2016 m. QS kylančių Europos ir vidurio Azijos šalių reitinguose universitetas buvo įvertintas antrąja vieta tarp visų Lietuvos aukštųjų mokyklų pagal dėstytojų tarptautiškumą ir darbuotojus, turinčius daktaro laipsnį. Didžiausiame tarptautiniame universitetų reitinge „U-Multirank“ VDU gavo aukščiausią įvertinimą Lietuvoje (1, arba „labai gerai“) kategorijose, kuriose įvertinta meninė produkcija, už mokslinę veiklą gautos išorinės pajamos, užsienio kilmės (tarptautiniai) akademiniai darbuotojai, bendros regioninės publikacijos ir bakalauro studijas numatytu laiku baigusių studentų proporcija.

Bendrame žurnalo „Reitingai“ universitetų įvertinime VDU užėmė trečiąją vietą – dėl nedidelio surinktų taškų skirtumo, ir antrąją, ir trečiąją vietas reitinge pasidalino po du šalies universitetus.

Kauno pavasario metinėms: A.Matulevičiaus dailės paroda

Gegužės 12 d., penktadienį, 16 val. Nacionaliniame Kauno dramos teatre atidaroma dailininko Antano Matulevičiaus (g. 1942) kūrybos paroda „Pasilikęs teisę būti laisvu“ ir rengiama diskusija dailės ir politikos tema, dalyvaujant parodos autoriui, VDU istorikams ir menotyrininkams. Paroda yra skiriama Kauno pavasario 45-mečiui. Parodos atidarymo akcentas – diskusija apie meno ir politikos santykius sovietų okupacijos sąlygomis, bei tai, kas prasmingai išlieka toms sąlygoms pasikeitus – mūsų laisvė.

Nacionaliniame Kauno dramos teatre atidaroma dailininko Antano Matulevičiaus kūrybos paroda „Pasilikęs teisę būti laisvu“. Gimęs karo metu, vaikystėje matęs partizaninio karo žiaurumus, sovietmečiu jis patyrė atstūmimą dėl „netinkamos biografijos“ (tėvas buvo Lietuvos partizanas). Tėvo atminimas neleido išduoti laisvės idealų. Apie juos sukosi menininko mintys, tai atsispindi kūryboje.

Antanas Matulevičius gimė 1942 metais netoli Veisiejų. 1974-1991 m. su pertraukomis studijavo architektūrą ir tapybą Vilniaus dailės instituto Kauno filiale. Dirbo interjerų projektuotoju, o tapė laisvalaikiu. Dailininkas gyvena ir kuria Kaune bei Šakių rajone, Jančių kaime.

Parodoje pristatomi 1970-1990 metų Antano Matulevičiaus tapybos darbai. Dar sovietmečiu menininkas sąmoningai pasirinko likti oficialaus meninio gyvenimo nuošalėje. Beveik nedalyvaudavo oficialiose parodose, nes nenorėjo šlovinti sovietinės sistemos. Jis tapė laisvės, tremties, Nepriklausomybės temomis tuo metu, kai dauguma dailininkų vengė apie tai netgi užsiminti. Daugelį metų paeiliui kiekvieną Vasario 16-ąją nutapydavo po vieną paveikslą, skirtą šiai datai.

Laisvės troškimas – vienintelė ir pati svarbiausia Antano Matulevičiaus kūrybos tema. Jo paveikslai ryškiaspalviai, tarsi ir neliūdni. Tačiau formos neretai aštrios, sunkios, tarsi sukaustytos. Spalvų ryškumas ir figūrų statiškumas kuria įtampos atmosferą. Tapyba Antanui Matulevičiui yra ne atsipalaidavimo, bet gilių apmąstymų laukas.

Nors po 1990-ųjų Matulevičius surengė keletą parodų (Vilniuje, Šiauliuose, Druskininkuose), tačiau ir šiandien jo kūryba nei gerai žinoma, nei įvertinta, nei atradusi deramą vietą muziejuose. Kaip ir priespaudos laikais, jo tapyba tebeglūdi tvartelio prieblandoje. Ar tai reiškia, kad aplinkos abejingumas nemažėja, ir užmarštis nesitraukia? Ir asmeninės kūrybinės laisvės kaina tokia pat, kaip sovietmečiu – atskirtis? O gal Lietuva pateko tarp atminties atrofijos girnų, nes atkūrus nepriklausomybę sovietmetis, įgijęs klaidingos praeities statusą, vienų lyg ir pelnytai aplenkiamas, bandomas pamiršti, bet kitų – vis dar adoruojamas. Apie visa tai parodos atidarymo metu diskutuos VDU istorikai Egidijus Aleksandravičius ir Kąstytis Antanaitis.

Paroda Nacionaliniame Kauno dramos teatre veiks iki 2017 m. birželio 20 d.

Parodos kuratorės – VDU menotyrininkės prof. dr. Rasa Žukienė ir doc dr. Jūratė Tutlytė.

Organizatoriai – VDU Menų fakultetas ir „Santaros-Šviesos“ klubas.

Partneris – Nacionalinis Kauno dramos teatras.

Studentų mokslinių tyrimų konferencija „Lost [in] Heritage“

2017 m. gegužės 8 d. jau trečiąjį kartą vyko Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto studentų mokslinių tyrimų konferencija „Lost [in] Heritage“. Šių metų konferencijoje be plataus spektro pranešimų apie pasaulio madą, Lietuvos dvarus, rekreacinę architektūrą ir architektūros turizmo platformas, buvo demonstruojami rytietiški šokiai, o sėkmės istorija dalijosi šokėjų pora Julijus Nosovas ir Aistė Nosovienė iš In*Beat.

Studentų konferenciją „Lost [in] Heritage“ į savo šurmuliuojančias patalpas priėmė ir kava vaišino Caffeine Roasters.

Idėjos iniciatorė dr. Ingrida Veliutė šią konferenciją sieja su šviesios atminties profesore dr. Nijole Lukšionyte, linkėdama kad kiekviena studentiška iniciatyva būtų pozityvi ir naudinga.

Madų šou Apkalbos 2017

2017 m. gegužės 4 d. Menų fakulteto Mados dizaino pirmakursiai Indrė Makarevičė, Orlandas Blaževičius ir Vytautė Bukauskaitė dalyvavo tarptautiniame mados šou Apkalbos 2017. Pirmakursiai sukūrė kolekciją pavadinimu „361°”.
„ Kas tas žmogus stovintis prieš veidrodį? Tu! Nuogas kūnas, mintys ir akimirkos. Apsisuk aplink save – vėl tu. Trūksta vieno žingsnelio ir tapsi kitu žmogumi. 361°“

Nuotr. Laimos Penekaitės

Baigėsi VDU kultūros dienos: Kaune kultūra veža!

„Kultūra veža!“ – tokiu šūkiu Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas šių metų balandžio 24 – 29 kvietė miesto bendruomenę į jai skirtą renginį „VDU kultūros dienos“. Kaip teigė Menų fakulteto dekanė prof. Jurgita Staniškytė, “renginio idėja kilo iš poreikio įtraukti miesto bendruomenę į kūrybines universiteto veiklas. Nuo pat įkūrimo VDU siekė griauti viešumoje įsitvirtinusį akademinio uždarumo mitą, todėl atviros ir įtraukios kūrybinės praktikos, kviečiančios visuomenę patirti įvairias menines raiškas, pažinti tarptautinį kultūros kontekstą ir įsitraukti į kritines diskusijas apie kultūros būklę – natūralus atviro Artes liberales principais veikiančio universiteto tikslas“.

Per metus VDU Menų fakulteto kiemelyje senamiesčio Muitinės gatvėje įvyksta daugybė renginių, skirtų miesto bendruomenei: čia veikia VDU menų galerija „101“ su nuolat keičiamomis parodomis ir pristatymais, organizuojami populiarūs renginiai mokiniams ir mokytojams (protų mūšiai, atviros paskaitos), koncertai, filmų peržiūros, susitikimai su vietiniais ir tarptautiniais menininkais, mokslo renginiai. “VDU kultūros dienos” tapo Menų fakulteto kūrybinių, intelektualinių veiklų koncentratu ir siekė priminti miesto bendruomenei, kad kultūrą kuriame mes visi. Visą paskutinę balandžio savaitę Menų fakultete vyko atviros paskaitos, parodų atidarymai, diskusijos, koncertai, spektakliai, susitikimai su užsienio kultūros ekspertais.

Renginys prasidėjo VDU Didžiojoje salėje, kur daugiau nei 500 žiūrovų stebėjo Fortūnos prizu apdovanotą ir Auksiniam scenos kryžiui nominuotą Menų fakulteto dėstytojo Mariaus Pinigio bei šokėjų Mariaus Paplausko ir Andriaus Stakelės šokio spektaklį (G)round zero. Meninę “VDU kultūros dienų” programą tęsė vakarinės spektaklių ir kino filmų peržiūros, parodų atidarymai ir knygų pristatymai, o užbaigė – kelias valandas fakulteto kiemelyje vykęs Music Production programos studentų gyvo garso ir elektroninės muzikos koncertas.

Visą savaitę miesto bendruomenė ir, ypač, moksleiviai buvo kviečiami dalyvauti atvirose Menų fakulteto paskaitose. Pasiūlę plačią atvirų paskaitų programą – nuo “Mados dizaino” ar “Šiuolaikinio meno” iki “Muzikinio vaizdo klipo” ar “Auditorijų plėtros” – fakulteto dėstytojai sulaukė nemažai įvairaus amžiaus klausytojų, besidominčių šiuolaikinio meno, meno istorijos ir kritikos bei kūrybinių industrijų klausimais. Edukacinę renginio programą vainikavusi “Menų fakulteto atvirų durų diena moksleiviams” sulaukė tokio lankytojų skaičiaus, kad kamerinėse Menų fakulteto studijose ir medijų laboratorijose buvo sunku sutalpinti visus, norinčius sužinoti apie MF studijų programas ir dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse. Renginio organizatoriai džiaugiasi sulaukę per šimtą Kauno ir kitų miestų moksleivių, panorusių išmėginti save fotografo, aktoriaus, kūrybinių industrijų eksperto, mados dizainerio, garso menininko, meno istoriko ir kritiko vaidmenyse.

Kiekvieną dieną renginio svečiai turėjo galimybę lankytis viešose Menų fakulteto užsienio kolegų – menininkų ir kultūros ekspertų – paskaitose: lenkų menininkė Agnieska Zawadzka pasidalino savo įžvalgomis apie šiuolaikinės grafikos transformacijas, virsmus ir ateities perspektyvas; kroatų menininkas, antropologijos daktaras Josip Zanki pristatė tarpdisciplininę meninio tyrimo koncepciją ir pasidalino asmeninių tyrimų patirtimi; Roterdamo muziejaus kuratorė Nicole van Dijk aptarė muziejaus vaidmenį XXI amžiuje ir įkvepiančius šiuolaikinės muziejininkystės pavyzdžius; prancūzų aktorė ir režisierė Emilie Maréchal aktualizavo improvizacijos ir kolektyvinės kūrybos reikšmę šiuolaikinio teatro ir kino projektuose.

VDU kultūros dienų metu įvyko dvi nemažo Kauno meninės ir kultūrinės bendruomenės susidomėjimo sulaukusios diskusijos. Pirmoje diskusijoje atsakymų į klausimą „Ar menui reikia paaiškinimo?“ ieškojo menotyrininkė Rasutė Žukienė, grafikas Rolandas Rimkūnas, meno kuratorė Vaida Stepanovaitė, poetė, literatūros kritikė, žurnalo „Nemunas” redaktorė Erika Drungytė ir teatro režisierius Agnius Jankevičius. Antroje diskusijoje – „Ar kultūra Kaune veža?“ – Kauno kultūros lauko situaciją aptarinėjo Menų fakulteto dekanė Jurgita Staniškytė, „Kaunas 2022“ projekto vadovė Virginija Vitkienė, Kauno Menininkų namų laikinasis direktorius Justinas Kalinauskas, erdvės alternatyviems scenos menams Šelterio ir Teatrono vadovas Gildas Aleksa ir Kauno savivaldybės Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė Ina Pukelytė. Šiomis diskusijomis Menų fakulteto bendruomenė kvietė nepamiršti, kad kultūra yra gyvybiškai priklausoma nuo nuolatinės kritinės polemikos, intelektualinio pasipriešinimo, mąstymo įvairovės, o svarbiausia klasikinio universiteto funkcija visuomenėje ir kultūroje yra kritinė refleksija. Menų fakultetas jau kelis dešimtmečius veikia kaip intelektualinis kritikos centras, o seniausia fakulteto studijų programa Menotyra, neseniai atnaujinta ir pervadinta Menų istorija, kritika ir medijos, ruošia šiuolaikinio meno ir kultūros iššūkius pasirengusius priimti meno ekspertus-kritikus.

„VDU kultūros dienų“ organizatoriai tikėjosi, kad renginys paskatins miesto bendruomenę pamatyti ir įvertinti kultūrines sąveikas: ne vien kaip svarbu išmokti gerai fotografuoti ar vaidinti, bet ir kokiais žodžiais kalbėti apie fotografiją, kiną ar teatrą, kaip išgirsti pasaulinio meno gaudesį, kad įvertintum naujo balso unikalumą ir kaip išlikti „prisijungus“, kad suprastum ir kitam paaiškintum, kas vyksta platesniame kultūros lauke, kultūros politikoje ir ekonomikoje. Gausus ir aktyvus miesto bendruomenės dalyvavimas “VDU kultūros dienų” paskaitose, meno renginiuose, kūrybinėse dirbtuvėse ir intelektualinėse diskusijose leidžia drąsiai sakyti, kad Kaune kultūra veža!