Švęskime Rugsėjo 1-ąją!
Gerbiami Menų fakulteto bendruomenės nariai,
Maloniai kviečiame Jus į Vytauto Didžiojo universiteto 2017-2018 akademinių mokslo metų pradžios iškilmes rugsėjo 1 d., penktadienį, kurių metu susipažinsime su naujais mūsų bendruomenės nariais.
12.00 val. Šv. Mišios Kauno šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1).
13.30 val. Šventinis susitikimas su pirmakursiais Menų fakultete (Muitinės g. 7 kiemelyje arba, jeigu lis, 207 auditorijoje).
14.30 val. Miesto sveikinimai universiteto bendruomenei ir bendra nuotrauka prie Vytauto Didžiojo paminklo (Laisvės al. 96), po jos – šventinė eisena į VDU Didžiąją salę (S. Daukanto g. 28), lydint Kauno pučiamųjų orkestrui „Ąžuolynas”.
15.00 val. Iškilmės VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) ir šventinio VDU Rugsėjo 1-osios torto ragavimas.
Laukiame Jūsų.
VDU įvadinė studijų savaitė – naujas etapas prasideda
Tradiciškai Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pirmojo kurso studentus kviečia į įvadinės savaitės renginius, kurie vyks mokslo metų pradžioje rugpjūčio 28 – rugsėjo 1 dienomis. „Įvadas į studijas VDU 2017“ renginiai – proga susipažinti ne tik su universitetu, jo moksline veikla ir siūlomomis galimybėmis, bet ir su universiteto fakultetų dėstytojais, ir, žinoma, su studijų draugais. Neišbandytų galimybių nebūna, būna tik neatrastos, todėl pirmakursiams siūloma nepraleisti nei vienos įvadinės savaitės dienos renginio.
Pirmoji diena, rugpjūčio 28-oji, bus skirta susipažinimui. Universitete vyks susitikimai su fakultetų bendruomene – katedrų vedėjais, dėstytojais, atstovais, kurie pristatys universitetą, fakultetą, studijų programą, papasakos apie įvadinę savaitę ir ką reikia padaryti jos metu. Vėliau vyks susitikimai su mentoriais, „Fotomedžioklė“, atvirą paskaitą surengs VDU dėstytojas Mindaugas Norkevičius, kuris praėjusiais metais VDU bendruomenės apdovanojimuose – „V2“ išrinktas kaip „Metų inovatorius“, pasižymintis interaktyvumu, paskaitų įdomumu ir nebijantis naujovių. Vėliau vyks VDU Studentų atstovybės prisistatymo vakaras.
Vilniuje studijuojantys VDU studentai laiko anglų diagnostinį testą ir kompiuterinio raštingumo testą, susitinka su mentoriais bei ruošiasi išvykai į Kauną.
Kalbų ir žinių diena – antroji įvadinės savaitės diena, rugpjūčio 29-oji. Prisijungia likusiai savaitei ir visuose renginiuose dalyvauja ir VDU studentai studijuojantys Vilniuje. Šią dieną universitete vyks testai stojantiesiems – diagnostinis anglų kalbos testas jo nelaikiusiems bei kompiuterinio raštingumo testas, vėliau – Užsienio kalbų mugė, pristatysianti VDU Užsienio kalbų institute siūlomas kalbų studijas, kūrybinės dirbtuvės, kurias surengs VDU Karjeros centras. Taip pat šią dieną bus pristatoma VDU Medijų laboratorija ir joje vykdoma veikla, galima bus išbandyti VDU Verslo praktikų centro „LEGO serious play“ simuliacinį žaidimą. Dieną užbaigs „Academia Cum Laude“ pristatymas. Pirmosios Lietuvoje unikalios individualių studijų sistemos vadovas prof. Egidijus Alkesnadravičus papasakos, kaip veikia partneryste, netgi bičiulyste paremtas modelis, kuris sutelkia dėstytojus ir studentus, norinčius ir galinčius siekti daugiau nei standartinės studijų programos bei sistemos.
Trečioji įvadinės savaitės diena – rugpjūčio 30-oji – Galimybių diena. Studentai galės sužinoti apie studijas, bendrabučius, stipendijas, įsilieti į VDU klubus ir kolektyvus. O atlikus visas užduotis atsipalaidavimui – paskaitų ciklo „Aš, alus ir dėstytojas“ atidarymas kartu su universiteto rektoriumi prof. Juozu Augučiu. Laisvo turinio paskaitų ciklas vyksta visus metus. Tikras VDU studentas turi bent kartą dalyvauti ir pažinti dėstytojus (šį kartą – Universiteto rektorių) kitokioje aplinkoje.
Ketvirtoji įvadinės savaitės diena – rugpjūčio 31-oji skirta susidaryti savo unikalų studijų tvarkaraštį ir užsiregistruoti į studijų dalykus. Visiems nuolatinių studijų pirmakursiams tai privaloma, todėl nepamiršk asmens dokumento. Registracijos eilė sudaroma pagal konkursinį stojimo į VDU balą. Konkursinę eilę ir tikslų savo registracijos į dalykus laiką galima rasti čia. Prieš iškilmingą naujų mokslo metų atidarymo šventę, išvakarėse lauks VDU susipažinimo vakarėlis. (Naktinis klubas „Basement coctail bar“, Pilies g. 12). Tavęs lauks įsimintinas vakaras, skirtas pažinčiai su bendruomene, naujais gyvenimo draugais ir bičiuliais! Durys atidaromos 21 val.
Tradicinę įvadinę savaitę užbaigs Mokslo metų pradžios šventė: Šv. Mišios, šventiniai susitikimai fakultetuose, bendra nuotrauka prie Vytauto Didžiojo paminklo, eisena, VDU pirmakursių priesaika, rektoriaus sveikinimas ir, žinoma, didelis šventinis VDU Rugsėjo 1-osios tortas.
Įvadinės savaitės tiksli programa Kaune
Vyksta papildomas priėmimas į magistrantūros studijas
Skelbiamas papildomas priėmimo į Vytauto Didžiojo universiteto magistrantūros studijas etapas laisvoms vietoms užimti. Stojantieji gali pretenduoti į Kūrybinių industrijų, Kultūros paveldo ir turizmo bei Meno kuratorystės magistrantūros studijų programų valstybės nefinansuojamas vietas.
Prašymai priimami iki rugpjūčio 24 d. 24 val.internetu epasirasymas.vdu.lt.
Priėmimo sąlygos pateikiamos priėmimo į magistrantūros studijas 2017 metais taisyklėse.
Pakvietimai studijuoti bus siunčiami rugpjūčio 25 d. nuo 12 val.
Kandidatams, dalyvavusiems ankstesniuose priėmimo etapuose, registracijos mokesčio mokėti nereikia.
Visą informaciją apie 2017 m. priėmimą į nuolatinės formos magistrantūros studijas rasite čia.
Daugiau informacijos:
VDU Studijų departamentas
Tel. (8 37) 327 963
El. paštas studijos@vdu.lt
Ar menui reikia paaiškinimo?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto organizuotų „VDU kultūros dienų“ metu vyko diskusija ,,Ar menui reikia paaiškinimo?“, atskleidusi skirtingas meno lauko žmonių nuomones, požiūrius į meno suvokimą, inspiravusi naujus poleminius klausimus.
Diskusijos dalyviai: diskusijos moderatorė – VDU Menų fakulteto profesorė Rasa Žukienė; Erika Drungytė – poetė, literatūrologė, kultūros žurnalo „Nemunas“ vyriausia redaktorė; Vaida Stepanovaitė – kultūros operatorė, meno vadybininkė, projektų erdvės „Kabinetas“ įsteigėja; Agnius Jankevičius – režisierius, meninio sindikato ,,Bad Rabbits“ įkūrėjas; Rolandas Rimkūnas – VDA profesorius, menininkas, dirbantis estampo ir grafinio dizaino srityje.
Rasa Žukienė (R.Ž.): Šiais laikais meno aiškinimas įgavo labai įvairias formas. Ilgą laiką egzistavo menininkai ir meno kritikai: užtekdavo vienam kurti, kitam diagnozuoti. Šiandien tai yra platesnis dalykas, atsirado nauji visuomenės poreikiai – supažindinti, paaiškinti, sudominti, kurti menininko sėkmės istorijas ir t.t. Atsiranda ne tik meno kritikas, bet ir meno mediatorius bei daugybė kitų meno lauko veikėjų. Santykiai tarp jų ir menininkų dažnai būna sudėtingi. Koks Jūsų santykis su tekstais, kuriuos randat apie savo kūrinius?
Rolandas Rimkūnas (R.R.): Man jie svarbūs. Tam tikrais atvejais tai galima būtų vadinti ir bendraautorystė: tu užsiimi menine veikla, kažkas kitas rašo ir atsiranda platesnis idėjų, kažkokių siekinių perteikimas. Teksto žmonės man yra svarbūs. Pavyzdžiui, Kęstutis Šapoka, Odeta Žukauskienė. Man aktualu, ką jie mąsto, rašo, kaip ir tai, kad kritikai mane vertintų konstruktyviai, nes jeigu jie rašys tik teigiamai, kažkas bus netikra.
R.Ž.: Bet tekstai yra toks dalykas, kad vienus jie gali padaryti laimingus, kitus – sudirginti. Kaip jūs reaguojate?
Agnius Jankevičius (A. J.): Kai buvau jaunesnis, tik baigęs studijas, santykis buvo jautrus. Bet šiandien, pasikeitus situacijai, tapo populiaru kalbėti apie virtualias bendruomenes. Mano nuomone, teatro srityje aktoriai, režisieriai, kritikai, teatrologai skrieja absoliučiai skirtingose orbitose. Tai skirtingi barai. Prieš kurį laiką, aš labai rimtai galvojau apie tai, kuo mes iš viso susiję, ką čia vaidinam vienas prieš kitą, ką žaidžiam? Paskui pradėjau galvoti ir taip manau iki šiol, kad, tiesą pasakius, aš nepasikliauju niekuo, išskyrus savo sąžinę.
R.Ž.: Ar kritikų sąžinė Jums nekelia pasitikėjimo?
A.J.: Ne, nekelia. Aš apie viską galvoju labai paprastai. Pavyzdžiui, susitinka dviejų profesijų atstovai, kurie turi kažkokią bendrą problemą. Ir jeigu ji yra iš tikrųjų, jie yra suinteresuoti ją išspręsti, o ne įrodyti, kas aš esu.
R.Ž.: Šiais laikais yra nemažai tekstų, kurie nenukreipti į meno kūrinį arba kūrėją, o jų objektas yra pati kritika. Paprastai sakant, kritikas rašo meno kūrinį, atsispirdamas nuo menininko sukurto kūrinio. Man atrodo, kad šios pozicijos labiausiai nenori suprasti kūrėjai, kurie galvoja, kad menotyrininkas visada eina paskui.
Erika Drungytė (E.D.): Aš nesutinku. Puikiai žinom, kaip vyksta kaita istoriniame laike, kaip atsiranda nauji dalykai ir kaip jie pradeda naują epochą, stilių, žanrą. Dabar esame tokioje keistoje situacijoje, kada yra šioks toks pasimetimas, nes nėra griežtų ribų, rėmų. Vietoje to yra tarpdisciplininis menų santykiavimas, kuris viena vertus reiškia, kad yra bendroji kūryba, kur vyksta vienas bendras kūrimo procesas: kritikas, kaip sakote, turi sukurti meninį tekstą, o žiūrovas – pasikrauti, priimti dalį meno į save ir išėjęs vėl komunikuoti. Kita vertus, egzistuoja situacijos, kai kritikos darbai yra rašomi dėl pačios kritikos ir mokslinius darbus skaito tik mokslininkai. Eilinis žmogus to darbo perskaityti negali ir, tiesą sakant, jam, kaip ir menininkui, tai visiškai neįdomu. Tokie darbai rašomi tik dėl akademinio laipsnio: darbai sau, menas sau, bendruomenė sau. Šitas nekomunikavimas, pripažinkim, vis dar tebeegzistuoja.
Birutė Letukaitė (B. L.): Mintis, kad kritikas tekstą rašo kaip meno darbą, man atrodo visiškai
neteisinga. Daugumoje straipsnių tu matai žmogų, kuris per savo tekstą stengiasi atskleisti visas savo turimas žinias. Būna atvejų, kai jis net nepradeda nagrinėti kūrinio, o tik įvairiais aspektais rodo savo erudiciją. Nors kritikos užduotis turėtų būti padėti būsimam žiūrovui vaikščioti kūrinių keliais, padėti jam susivokti.
R.Ž.: Bet ar blogai, kad specialistas turi žinių? Ar jis turi pasilaikykit tas žinias sau? Žinios yra reikalingos, tik, tikriausiai, yra svarbu, kaip jas išdėstyti, pateikti?

Vaida Stepanovaitė (V.S): Manau, kad nesutarimai kyla todėl, kad mes neapsibrėžiam, apie kokius tekstus kalbam. Vieni kalba apie apžvalgas, kurios skirtos paaiškinti, kas vyko, vaidino ir pan. Kiti, apie monografijas, kurios skirtos mokslo bendruomenei, recenzijas ir skirtingus žiniasklaidos kanalus. Dar kiti – apie meno mediaciją, kuri siekia ištransliuoti mintį per tam tikrą tekstą tam tikrai auditorijai. Mes negalime visų šitų tekstų vertinti pagal tuos pačius kriterijus. Svarbu apsibrėžti, kokią funkciją turi atlikti tas tekstas.
E.D.: Diskusijos klausimas – ar reikia aiškinti meną? Kam aiškinti? Jeigu akademikas aiškina akademikui, tai viena situacija, jeigu menininkas menininkui – kita. Bet jeigu mes aiškinam meną meno vartotojui ir norim to meno vartotojų kuo daugiau, tai mūsų kalba turi būti tokia, kokia mes kalbamės kasdienybėje. Mes turim puikių kodų, kad būtume pakankamai intelektualūs, bet ir išlaikytume šou elementą kalboje tam, kad pritrauktume ir parodytume norimus meno aspektus. Kalba, kuria aš kreipiuosi į eilinį žmogų, į vartotoją, turėtų būti keičiama. Menas gali būti apipasakojamas, rodomas, čiupinėjamas. Galimos įvairios formos. Juk turint daug žinių galima pasakoti integruotai, cituojant kitus tekstus, bet tuo pačiu suprantamai. Čia ir yra svarbiausias klausimas.
V.S.: Bet mes turime žinot savo auditoriją. Be to, o kas yra meno vartotojas? Ar kitas menininkas nėra tas pats meno vartotojas? Jeigu tekstas yra skirtas visiems, tai reiškia niekam. Auditorijų yra žymiai daugiau ir su įvairiais išsilavinimo lygiais.
R.Ž.: Mūsų spaudoje – begalė pristatomojo pobūdžio tekstų. Tai yra nuobodu. Jie nors kiek labiau įsigilinusiam į meno sferą žmogui nieko neduoda. Dėl to norisi, kad tekstas būtų ir kūrybiškas. Juk tekstai apie meną tikriausiai turėtų skatinti kažkokį kūrybinį pradą žmoguje?
V.S.: Taip, vertingas tas tekstas, kuris suteikia papildomo konteksto. Gal nebuvai kokioje nors parodoje, bet tau staiga atveria, kad kažkada buvo panaši paroda, gal prieš dešimtmetį. Nebūdamas menotyrininkas, to nesužinotum. Kai skaitai gerą recenziją, aplanko tas malonus atradimo džiaugsmas. Gerai, jeigu ir paties kritiko erudicija ten jaučiama, jeigu tau leidžia atrasti dar daugiau.
R.Ž.: Šiuolaikinis menas yra idėjų menas arba idėjų žaidimas, o tai daliai žmonių yra nepriimtina ar neįdomu. Žiūrovai jau yra išmokę suprasti, kaip atrodo modernizmas: potėpiai, gestai, koloritai, erdvės ir t.t. Bet dabar vietoje to jiems siūloma mąstyti, analizuoti, žaisti prasmėmis. Menas dažnai siejamas ir su laisvalaikiu, atsipalaidavimu.
E.D.: Dėl išplaukusių ribų, tam tikrų suskirstymo, mes pamirštame, kad menas turi daugybę funkcijų ir jos visos yra galimos – estetinė, žaidybinė, socialinė. Dabar menas atveria daugybę dalykų ir dažnai kyla supratimo ir nesupratimo konfliktas tarp kartų, kurios vertina, turi savus lūkesčius.
Jeigu pradėjome kalbą, ar reikia meną aiškinti, gal reikia pagalvoti ir apie to subjekto, kuris tą meną priima poziciją: kiek jo vidus yra pilnas, kiek jis gali manipuliuoti istoriniais artefaktais ir suvokti šiuolaikinę erdvę, ar jis tik pradėjo domėtis meno lauko, ar jau turi pakankamai žinių šioje srityje.
B.L.: Galiu pasidalinti vienu pavyzdžiu. Prieš keletą metų patekau į vieną iš „Kauno bienalės“ parodų, kur Virginija Vitkienė vedė ekskursiją po galeriją. Ėjome prie kiekvieno eksponato ir ji apie kiekvieną jų išsamiai pasakodavo, atverdama tokius klodus, kad aš, neįsigilinus į tą sritį, net nebūčiau supratusi, į kurią pusę man kreipti savo mintis. Po šios ekskursijos supratau, kad jeigu tu papuoli į visiškai kitą sritį, tai tokios edukacijos tau atveria kelius, kuriais tu paskui gali žygiuoti. Aš už tokį meno aiškinimą.
V.S.: Neretai būna, kad ateina žmonės į galeriją ir klausia: „Kaip aš turėčiau suprasti šią parodą? Ar teisingai supratau kūrinio prasmę?“ ir pan. Tokiu atveju reikia ne aiškinti, o pasakoti. Pasakoti apie menininką, apie kontekstus, taip nepaliekant tik vieno žiūros taško. O ir patys menininkai nenori, kad jų kūrinys būtų suvokiamas vienakryptiškai.
R.R.: Menas kuriamas žmonėms, todėl jis turėtų būti pilnavertiškai grąžinamas ir į mokyklas, kur neturėtų būti vertinamas balais. Žmonės turėtų išmokti kurti, būti kūrėjais ir tuo pačiu vartotojais. Meną reikėtų suvokti kaip savo būties ir savasties dalį.
Vaida Milkova: Žiniasklaidos priemonėse yra gausu savireklamos, viešųjų ryšių tekstų – visi žvaigždės, genijai ir jų kūryba tiesiog nuostabi. Todėl grįžtant prie diskusijos temos, manau, būtų svarbu susitarti dėl terminų. Gal būtų aiškiau, jeigu kalbėtume konkrečiais pavyzdžiais. Teatro srityje tokiu pavyzdžiu galėtų būti Romeo Castelluci kūrinys „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“. Nors Lietuvos publika dar net buvo mačiusi pastatymo, bet viešoje erdvėje jau buvo pradėta formuoti nuomonė, koks tai yra blogas spektaklis. Dailės srityje, kaip pavyzdį galėčiau įvardinti būti Evaldo Janso performansą su ėriuku, kurį sustabdė gyvūnų teisių gynėjai. Daugelis kvestionavo, jei dėl meno yra aukojami gyvūnai, tai gal netrukus bus pradėti aukoti ir žmonės? Visgi, tam tikros ribos egzistuoja. Dar vienas įdomus kūrinys, kurį pamačiau „Kauno bienalėje“, buvo italų menininkės Silvia Giambrone nufilmuotas performanas, kurio metu moteris sau prie kūno prisisiuvo apykaklę. Jį buvo galima suprasti labai primityviai, paprastai, bet perskaičius aprašymą supranti, kad menininkė kalbėjo apie rėmus, į kuriuos esame įspraudžiami ir kurie kartais gali būti labai skausmingi.
R.Ž.: Jūs iškėlėte aktualius klausimus apie šiuolaikinio meno etiką, tačiau čia jau galėtų būti kita diskusija. Man atrodo, šio susitikimo metu susitarėme, kad meno pristatymas turėtų būti labiau niuansuotas, pritaikytas skirtingoms auditorijoms, atitikti leidinio ar renginio pobūdį. Manau, kad išryškėjo vieninga visų dalyvavusių nuomonė, jog kultūra, menas šiais laikais yra sudėtingi, nevienaprasmiai reiškiniai, o publika, juos stebėdama, nevisada jaučiasi tvirtai. Todėl reikalingi profesionalūs meno žinovai, kurie galėtų paaiškinti, užvesti ant tam tikro kelio, kuriuo einant atsirastų patyrimas, suvokimas.
Publikuota: 15min.lt
Menų fakulteto diplomų įteikimo šventė
2017 m. birželio 21 d. VDU Didžiojoje salėje vyko Menų fakulteto diplomų įteikimo šventė. Diplomai įteikti Kūrybinių industrijų, Menų istorijos, kritikos ir medijų, Naujųjų medijų meno, Vaidybos bakalauro studijų absolventams taip pat Kūrybinių industrijų, Kultūros paveldo ir turizmo, Menų kuratorystės, Teatrologijos ir scenos menų vadybos magistrantūros absolventai.
Nuotr. Jono Petronio.
Daugiau nuotraukų rasite čia.
VDU studentės pristatė savo mados kolekcijas
Vytauto Didžiojo Universiteto mados dizaino studentės pristatė savo kolekcijas. Tai pirmoji šios studijų programos laida, kuri buvo sukurta bendradarbiaujant Centrinio Lankašyro Universitetui ir VDU.
Pirmoji Centrinio Lankašyro ir VDU universiteto studijų programa buvo sudaryta pagal britišką modelį, kuriuo remiantis, paskaitos vyksta anglų kalba, tačiau studijose itin svarbus ir lietuvių indėlis. Paskaitų metu, kasdien savo patirtimi dalijasi tokie lietuviškos mados atstovai kaip Sandra Straukaitė, Jolanta Rimkutė, Vilius Venckevičius, Olesė Kekienė ir į tarptautinius vandenis išplaukusi Agnė Kuzmickaitė.
Nors abiejų studenčių darbai dalinosi vienu podiumu, kolekcijos, kaip ir autorės labai išsiskyrė. Milda Grikšaitė jau beveik dešimtmetį sukasi mados versle – dirbo modeliu ir stiliste modelio testų fotosesijose. Prieš įstojant į mados dizaino programą, studijavo marketingo vadybą. Raminta Razgutė jau nuo vaikystės žinojo, kad labiausiai nori kurti rūbus, todėl siūti pradėjo dar mokykloje, o po jos išvyko į Daniją, kur du metus studijavo aprangos dizainą ir gilino rūbų konstravimo žinias.
Raminta Razgutė pristatė kolekciją „Artelligence”, kurią jaunąją dizainerę įkvėpė sukurti dirbtinis intelektas ir jo gebėjimas kurti. Kolekcija kalba apie žmogaus minčių persikėlimą į kompiuterius ir sugretina kompiuterinį meną su žmogaus kuriamu menu, taip pat atskleisdamas bendrą jų panašumą: tiek žmonės, tiek kompiuteriai daro klaidas. Kolekcijos pagrindas – švarkai, kuriuos Raminta labai mėgsta tiek vilkėti pati, tiek kurti. Kuriant kolekciją, naudota daug rankų darbo, buvo kuriamos medžiagų manipuliacijos, atkartojančios paveikslus bei rankomis siuvinėjamos mikroschemos žvyneliais.
Mildos Grikšaitės kolekcija „Soft Power“ kalba apie moteriškos jėgos harmoniją. Kolekciją įkvėpė bokso pirštinė. Boksas – labai vyriškas kontaktinis sportas, kuris reikalauja ne vien fizinės jėgos, bet ir dvasinės stiprybės. Kadangi pusiausvyra yra pasiekiama tik derinant priešingybes, bokso pirštinė simbolizuoja moters jėgą per švelnumą. Savo forma ir specifika, ji apsaugo ne tik save, bet ir oponentą. Kolekcijos konstravimo logika paremta išstudijavus pirštinės formą ir specifika. Vyraujanti rožinė spalva kolekcijoje pasirinkta kaip moteriškumo simbolis, kuris suminkština bokso tematiką.
Abi kolekcijos buvo puikiai įvertintos viešnios Andrea Cooke, kuri atvyko iš VDU partnerių UCLan universiteto.
Publikuota lrytas.lt
Studentų registracija į dalykus rudens semestrui
Nuo birželio 12 d. iki birželio 30 d. prasideda pirmasis registracijos į studijų dalykų paskaitas, seminarus ir laboratorinius darbus 2017/2018 m.m. rudens semestrui etapas. Registracija vyks tik elektroniniu būdu, prisijungus prie VDU Studentų savitarnos portalo.
Prisijungimui reikalingas FirstClass prisijungimo vardas bei slaptažodis. Jei studentas neturi savo anketos su prisijungimo vardu ir slaptažodžiu arba pamiršo slaptažodį, jis turi kreiptis į Studentų centrą: el. paštu, telefonu: (8-37) 751 175 arba atvykdamas į S. Daukanto g. 27, 206 kabinetą. Smulkesnę informaciją apie registraciją į dalykus galite rasti SSP „Naudotojo vadovas studentams“.
Registracijos taisyklės skirtos:
- Nuolatinės formos bakalauro ir vientisųjų studijų studentams;
- Nuolatinės studijų formos magistrantams;
- Nuolatinės formos profesinių studijų studentams;
- Klausytojams;
- Vizituojantiems studentams.
Svarbi informacija
Studentai ir klausytojai, užsiregistravę į C grupės privalomų arba pasirenkamų dalykų paskaitas, privalo registruotis ir į jų seminarus, laboratorinius darbus, pasirinkdami konkrečią grupę. Bendra dalyko apimtis kreditais nurodyta prie dalyko paskaitos (paskaita + laboratoriniai darbai; seminarai).
Dėl registracijos į užsienio kalbas:
- nuolatinės formos bakalauro ir vientisųjų studijų I ir II kursų studentai, pradėję studijuoti Universitete anglų kalbą nuo aukštesnio nei A1 lygio, turi pasiekti akademinės anglų kalbos C1 lygį;
- nuolatinės formos bakalauro ir vientisųjų studijų studentai, pradėję studijuoti anglų kalbą nuo A1 lygio arba įstoję į Universitetą 2015 metais ir anksčiau, turi pasiekti akademinės anglų kalbos B2 lygį;
- iš užsienio kalbų pogrupio studentas turi pasirinkti ne mažiau kaip 12 kreditų ir ne daugiau kaip 24 kreditus kalbų mokymuisi;
- kalbos yra mokamos ir nemokamos; nemokamų kalbų sąrašas tvirtinamas rektoriaus įsakymu. Jei studentai registruojasi į mokamų kalbų dalykus, jie turi pateikti pažymą apie turimus nemokamus kalbų kreditus arba sumokėti nustatytą mokestį (2 BSI už 6 kreditus) iki registracijos pabaigos;
- studentai, užsiregistravę į mokamos užsienio kalbos dalyką, tačiau nesumokėję už dalyko studijas arba nepateikę pažymos apie turimus laisvus kreditus kalbų studijoms, po pirmojo semestro mėnesio braukiami iš dalyko studijų, skaičiuojant išnaudotą studijų mokestį.
Prieš registruojantis į studijų dalykus, kiekvienas studentas, susidarydamas individualų studijų planą, privalo per semestrą pasirinkti studijuoti dalykus, kurių apimtis turi būti ne mažesnė kaip 24 ir ne didesnė kaip 36 kreditai. Rekomenduojama, kad bendra vienerių studijų metų kreditų apimtis būtų 60 kreditų. Jei studentas studijuoja gretutinėse ar individualiosiose studijose, semestro studijų dalykų apimtis negali būti didesnė kaip 42 kreditai.
Registracijos į studijų dalykus etapai
Pirmas etapas
Pagrindinė registracija nuolatinės formos bakalauro ir vientisųjų studijų studentams ir nuolatinės studijų formos magistrantams į studijų dalykų paskaitas, seminarus ir laboratorinius darbus vyksta nuo nuo birželio 12 d. 10 val. iki birželio 30 d. 24 val.
Antras etapas
Galutinis dalykų registracijos tikslinimas, išsibraukiant iš nenorimų studijuoti dalykų ir įsirašant į dalykų paskaitas, seminarus, laboratorinius darbus, kur likę laisvų vietų vyksta nuo rugsėjo 1 d. 10 val. iki rugsėjo 14 d. 12 val. (nuolatinės formos bakalauro ir vientisųjų studijų studentams, nuolatinės studijų formos magistrantams, nuolatinės formos profesinių studijų studentams, klausytojams, vizituojantiems studentams).
Abiejuose registracijos į studijų dalykų paskaitas, seminarus, laboratorinius darbus etapuose taikomi šie prioritetų kriterijai:
- Aukštesnis kursas (pirmenybė suteikiama aukštesnio kurso studentams);
- Paskutiniojo semestro pažymių vidurkis (pirmenybė suteikiama studentams, turintiems aukštesnį vidurkį, pirmo kurso studentams – stojimo konkursinį balą).
Registracijos eigoje kiekvienas studentas turi pasitikrinti:
- ar pagal savo prioritetus pateko į dalykui skirtų vietų skaičių;
- ar kiti studentai su aukštesniais prioritetais jo „neišstūmė“ iš užsiregistruoto dalyko.
Aukštą prioritetą turintis studentas antrame etape negali „išstumti“ žemesnį prioritetą turinčio studento, užsirašiusio pirmame etape. Atkreipiame dėmesį, kad studentas, išsibraukęs iš dalyko, užsiregistruoto pirmame etape, antro etapo metu jau nepateks į tą pačią vietą, jei norės vėl užsiregistruoti į dalyką, iš kurio išsibraukė.
Privalote sekti savo registracijos eilę kiekvieno dalyko sąraše abiejų etapų metu, nes jei registracijos metu Jūs likote už dalyko registracijos ribos (prie Jūsų pavardės matosi – NE), gali būti, kad po kurio laiko, kol vyksta registracija, pateksite į dalyką – prie pavardės bus TAIP.
Pasibaigus I registracijos etapui, gali būti naikinami A ir B grupių dalykai bei pasirenkami C grupės studijų dalykai, į kuriuos bus užsiregistravę mažai studentų. Prašome sekti skelbimus po I registracijos etapo.
Daugiau informcijos
VDU absolventams – diplomų įteikimo šventė
Birželio 20–23 dienomis Vytauto Didžiojo universitetas kviečia dalyvauti šventiniuose diplomų įteikimo renginiuose.
Kaip ir kasmet, naujieji absolventai pasidalins šios ypatingos progos džiaugsmu su visais šventės dalyviais ir šiltai atsisveikins su savo Alma Mater (liet. universitetu). Diplomai bus įteikti visų devynių VDU fakultetų ir Muzikos akademijos bakalauro ir magistro studijų absolventams.
Birželio 21 d., trečiadienį, visos iškilmės vyks VDU Didžiojoje salėje. Čia 10 val. ant scenos atsiimti diplomo žengs Menų fakulteto bakalauro ir magistro absolventai.
Kviečiame dalyvauti!
Diplomų įteikimo šventės programa
THE GOOD, THE BAD AND THE CREATOR
THE GOOD, THE BAD AND THE CREATOR – naujas VDU Menų fakulteto Kūrybinių industrijų magistrantų zinas išreiškia kūrybišką požiūrį į studijas ir kviečia dalintis patirtimis ir diskutuoti.
Menų mediacija – iššūkis šiuolaikinei menotyrai
Šiuolaikinio meno įvairovė, globalizacijos procesai kultūroje, naujų technologijų panaudojimas meno sklaidai, naujos dialogo su publika formos – tai iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria menotyrininkai, meno kritikai ir edukatoriai.
Įvertinus besikeičiančią menotyrininko darbo specifiką ir tarptautinės karjeros galimybes šioje srityje, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakultetas (MF) nuo rudens pradeda vykdyti atnaujintą menotyros krypties bakalauro studijų programą „Menų istorija, kritika ir medijos“.
VDU MF Menotyros programos dėstytojai, absolventai ir studentė dalijasi mintimis ir patirtimi, kaip keičiasi menotyrininko darbo praktika ir kodėl reikalingas šis studijų programos atnaujinimas.
Kokių įgūdžių ir savybių reikia menotyrininkui, susiduriant su šiandieniniais iššūkiais darbe?
VDU MF prodekanė doc. dr. Rūta Mažeikienė: „Šiandien menotyrininkui nepakanka būti vien meno ekspertu, kritiku ar meno procesų vertintoju. Jis turi gebėti tinkamai komunikuoti meną, panaudodamas šiuolaikines technologijas ir medijas. Didėjanti medijų įtaka šiuolaikinei visuomenei, kultūrai ir menui skatina menų studijose dar didesnį dėmesį skirti menotyrininko komunikavimui ir skirtingų žiūrovų, publikos grupių pasiekimui, pasitelkiant naująsias medijas bei žiniasklaidos kanalus. Atnaujintos programos pavadinimas nurodo ir tradicines menotyrininko veiklos sritis (meno istoriją ir kritiką), ir tarpininkavimo tarp meno kūrėjų ir vartotojų (mediacijos) būtinybę“.
VDU MF prodekanė doc. dr. Rūta Mažeikienė
VDU MF Menotyros katedros vedėja doc dr. Jūratė Tutlytė: „Studijų programos atnaujinimas svarbus, nes menotyros studijos nuo humanitarinių mokslų srities krypsta link socialinių, o menotyrininkas turi būti tas žmogus, kuris geba viešojoje erdvėje diskutuoti ir interpretuoti meną, suvokdamas įvairius socialinius, kultūrinius, politinius procesus“.
Kaip keičiasi kultūros komunikacija ir menotyros kalba, kodėl svarbu žinoti naujus informacijos perteikimo būdus?
VDU MF Teatrologijos katedros vedėjas doc. dr. Edgaras Klivis: „Menotyra visuomet kūrė dialogą tarp meno ir visuomenės, tačiau šiandien keičiasi pačios dialogo formos bei kanalai. Šiandieniniame meno lauke nebeveikia tradicinis meno komunikacijos modelis, todėl menotyrininkui galvosūkiu tampa tai, kaip menu sudominti skirtingas visuomenės grupes“.
VDU MF Menotyros programos absolventė Nacionalinio Kauno dramos teatro vadybos skyriaus vadovė Agnė Burovienė: „Svarbu suteikti žinių kaip menotyrininkui tikslingai panaudoti įvairias tradicines, elektronines ir socialines medijas – išmokti valdyti skirtingus kalbėjimo apie meną būdus bei suvokti kokią žinutę ir per kurią mediją reikia siųsti“.
VDU MF Menotyros programos absolventė, Šiuolaikinio meno centro kuratorė Julija Fomina: „Kultūros komunikacija ir menotyros kalba keičiasi, prisitaikydamos prie didėjančio komunikacijos tempo ir skirtingų komunikacijos kanalų. Šiandieninė menotyra pamažu keičia savo kalbą, atsižvelgdama į tai, jog atsiranda vis daugiau meno reiškinių ir kontekstų, kuriems suprasti ir apibūdinti neužtenka tradicinių „įrankių“ ir sąvokų. Menotyros kalba priversta atsinaujinti, kad gebėtų išlikti aktuali, padėtų atrasti ir suprasti naujus meno ir jo patirčių atveriamus horizontus“.
VDU MF Menotyros programos absolventas, kino prodriuseris UAB „CinemaAds“ direktorius Mantvidas Žalėnas: „Kasdieninės informacijos apie meną yra itin daug, tad būtina ieškoti naujų kalbėjimo apie meną formų. Šiandien menotyra yra neatsiejama ir nuo populiariosios, vaizdo kultūros, kuomet vizualinėmis komunikacijos priemonėmis bandoma per koncentruotą laiką pasiekti kuo platesnę auditoriją ir efektyviai perduoti pagrindinę žinutę, o meno projektų sėkmė priklauso nuo efektyvios komunikacijos – garsiausi pasaulio teatrai, kino kompanijos, meno bienalės pusę meno projektų biudžeto investuoja į komunikaciją“.
Kultūros teorijoje ir praktikoje atsiranda meno mediacijos sąvoka, kaip ji siejasi su menotyrininko darbu?
Rūta Mažeikienė: „Šiandien menotyrininko veikla nebesusijusi vien tik su meno vertinimu, analize ar interpretavimu, todėl vis dažniau pasitelkiama meno mediacijos sąvoka. Meno mediacija yra suprantama kaip tarpininkavimas tarp kūrinio ir žiūrovo, kaip dialogo tarp publikos ir meno procesų kūrimas. Būtent šie veiklos aspektai tampa svarbūs menotyrininko darbe šiandien“.
VDU MF Menotyros programos ketvirtakursė, meno vadybos platformos „Arthesis“ meno vadovė, projektų erdvės „Kabinetas“ kuratorė, Kultūros vadybininkų asociacijos direktorė Vaida Stepanovaitė: „Meno mediacija yra suvokiama ne tik kaip tarpininkavimas, bet ir kaip socialinių sąveikų ir struktūrų kūrimas meno lauke. Tai – simbolinio kapitalo generavimas ir apsikeitimas, kurio tikslas yra atkreipti tam tikros auditorijos dėmesį, įtraukti ją į meno lauką ir nuolat suteikti grįžtamąjį ryšį“.
Julija Fomina: „Meno mediatoriais vadinami žmonės, kurie nepateikia meno kūrinių vertinimų, bet dalyvauja šių vertinimų formavimo procese kartu su žiūrovais. Mediatoriaus paskirtis – skatinti dialogą ir žinių apykaitą. Mediatoriais galima pavadinti ir įvairių meno projektų (parodų, festivalių, spektaklių) kuratorius, kurie pasiūlo tam tikrą požiūrio į meno reiškinius perspektyvą, tarpininkauja tarp menininkų, meno kūrinių ir žiūrovų. Be abejo, tam reikia specifinių įgūdžių ir žinių“.
Kuo, visgi, svarbios teorinės žinios ir kritinis mąstymas kūrybinėje praktikoje?
Jūratė Tutlytė: „Naujos komunikacinės, socialinės medijos šiandien atveria galimybę visuomenei plačiai ir kartu labai spontaniškai reikšti savo nuomonę įvairiais klausimais, vertinti, kritikuoti įvairius reiškinius, tačiau profesionali kritika ar meno kritiko išsakyta nuomonė skiriasi tuo, kad ji yra kur kas labiau argumentuota ir pagrįsta, dalykiškesnė, svaresnė, atsiremianti į tinkamą dalyko pažinimą ir išmanymą, solidų teorinių ir praktinių žinių bagažą. Šia prasme meno kritikos nėra be tyrimų ir analizės“.
Julija Fomina: „Kritinis požiūris yra itin svarbus – jis padeda išlaikyti tam tikrą mokslinę distanciją ir siekti vertinimo objektyvumo. Manyčiau, kad kritišku menotyrininkas turi būti ne tik tiriamo objekto, bet ir savo paties kompetencijų atžvilgiu. Reikėtų nuolat peržiūrėti savo paties naudojamus vertinimo įrankius ir mechanizmus ir nuspręsti, ar jie vis dar tinkami konkrečiam reiškiniui analizuoti, ar reikėtų ieškoti naujų tyrimo prieigų“.
Agnė Burovienė: „Svarbiausia, reikia norėti būti meno-kultūros lauke, o tuomet visa suteikiama teorinė informacija yra naudinga, bendraujant ne tik su visuomene, bet ir su meno kūrėjais“.
Mantvidas Žalėnas: „Sutinku. Net ir prodiusavimo ar reklamos srityse praverčia pamatinės meno istorijos ir teorijos žinios. Meno procesų ir kalbėjimo apie meną būdų išmanymas padeda ne tik bendraujant su menininkais (pavyzdžiui, aktoriais ar režisieriais), bet ir kuriant reklaminę, marketingo žinutę. Tuomet atsiranda turinio kokybė ir idėjos perteikimo „gylis“, ko tikrai nesugeba perteikti eilinis reklamos kūrėjas“.
Kaip manote, kodėl VDU yra tinkama akademinė ir socialinė erdvė, ugdant menotyros specialistus?
Rūta Mažeikienė: „Ši studijų programa pasižymi integruotu požiūriu į meną, kuomet studentams yra suteikiamos pamatinės žinios apie skirtingas meno rūšis (architektūros, dailės, fotografijos, kino, teatro, šokio, dizaino), bei šiuolaikišku menotyrininko veiklos supratimu, todėl VDU Artes liberales (liet. laisvieji menai) universitetinė sistema yra puiki terpė tokioms studijoms“.
Edgaras Klivis: „VDU skatina praktiškai taikyti teorines menotyros žinias, išmėginti įvairius šiuolaikinio menotyrininko vaidmenis: nuo meno istoriko ar kritiko iki parodų kuratoriaus ar kultūros renginių organizatoriaus, nuo kultūrinės žiniasklaidos darbuotojo iki muziejininko ar meno edukatoriaus“.
„Menų istorija, kritika ir medijos“ programoje siekiama išryškinti medijų svarbą meno komunikacijos ir mediacijos procese, mokoma kaip menotyrinį turinį (pvz. meno istorijos ar kritikos tekstą) perteikti pasitelkiant skirtingas medijas: nuo tradicinės žiniasklaidos (televizija, radijas, spauda) iki šiuolaikinių skaitmeninių komunikacinių technologijų (internetas, socialiniai tinklai, tinklaraščiai, kompiuterinės programos). Todėl į programos turinį įtraukti tokie nauji dalykai kaip: „Menų komunikacija ir medijos“, „Menų projektai“, „Menotyros kalba ir komunikacija“, „Auditorijų plėtra“, „Meno kuratorystė“.



















































































































