VDU – antras pagal moksliškumo ir akademinio personalo rodiklius
Žurnalo „Reitingai“ paskelbtame 2024 m. valstybinių universitetų reitinge Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) skirta aukšta antroji vieta Lietuvoje pagal mokslo, meno, sporto ir akademinio personalo rodiklius. Bendrame reitinge VDU užėmė ketvirtąją vietą.
Reitinge VDU užėmė antrąją vietą šalyje pagal mokslo, meno ir (arba) sporto veiklą bei aukščiausius akademinio personalo pasiekimus (8,89 taškų). Ši kriterijų grupė vertino visų mokslo ir meno sričių įskaitytų formaliojo vertinimo mokslo darbų rezultatus bei personalo 2014–2024 m. gautų Nacionalinių meno premijų, kitų reikšmingų įvertinimų dalį, tenkančią akademiniam darbuotojui.
Antroji vieta universitetui skirta ir esamo bei būsimo akademinio personalo kategorijoje (3,34 taško). Šioje kriterijų grupėje įvertintas dėstytojų iki 35 m., mokslo daktarų, pripažintų menininkų santykis su visais dėstytojais, mokslo daktaro disertacijas 2023 m. apsigynusiųjų santykis su visais 2019 m. įstojusiais į doktorantūrą. VDU užėmė konkurencingas aukštas vietas ir pagal kitus reitinge vertintus kriterijus. Reitingo rengėjai atkreipė dėmesį, kad skirtumai tarp 2–5 vietą užėmusių universitetų yra labai nežymūs, juos galima laikyti lygiaverčiais.
Pasak VDU Studijų prorektorės dr. Simonos Pilkienės, stipriausių universitetų penketukas Lietuvoje susidėliojo prieš kelerius metus įvykus universitetų tinklo pertvarkai. Todėl esminių pokyčių reitinguose nėra jau kurį laiką – universitetų užimama vieta, priklausomai nuo tų metų rezultatų, kinta tik per vieną poziciją: aukštesnę ar žemesnę.
„Tačiau tam tikrose srityse universitetai išlaiko lyderystę, VDU jau kelintus metus iš eilės studijų krypčių reitinguose pagal vykdomų studijų kokybę yra antroje vietoje. Pastaraisiais metais susitelkimas į darbuotojų profesinį augimą, pasitelkiant tarptautinius partnerius, užtikrina aukščiausius personalo meistriškumo ir tarptautiškumo rezultatus,“ – sako dr. S. Pilkienė.
„Kaunas gali džiaugtis net trimis puikiais, nors ir skirtingais universitetais. VDU, kaip artes liberales tapatybę puoselėjantis universitetas, gali pasiūlyti ne tik aukščiausio lygio mokslą, meną bei sportą, bet ir daugiausiai studijų krypčių: nuo mokytojų rengimo, kultūrų, agronomijos, multimedijų, teisės, bioekonomikos, sporto iki dainavimo“, – sako VDU Mokslo prorektorė prof. dr. Julija Kiršienė.
Iš viso reitinge universitetai buvo įvertinti pagal 35 parametrus, sudėtus į penkias stambias kriterijų grupes: alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai (35 taškai), mokslo, meno ir (ar) sporto veikla bei personalo pasiekimai (25 taškai), studentai ir studijos (25 taškai), konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje (10 taškų), esamas ir ateities akademinis personalas (5 taškai).
Žurnalo „Reitingai“ parengtas universitetų reitingas rėmėsi Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti, Lietuvos mokslo tarybos, STRATA, Nacionalinės švietimo agentūros, Studijų kokybės vertinimo centro, Studijų mainų paramos fondo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Užimtumo tarnybos, universitetų duomenimis, UAB „Prime consulting“ ir žurnalo „Reitingai“ pateiktais tyrimais.
VDU kultūros dienos: Menų Fakulteto atvirų durų diena
2024 m. gegužės 24 dieną VDU Menų fakultetas kviečia 9 – 12 klasių moksleivius į Atvirų durų dieną. Šis renginys – puiki proga susipažinti su Menų fakulteto studentais ir dėstytojais, gauti tiksliausią informaciją apie studijų programas ir stojamuosius egzaminus, apsilankyti studijų erdvėse ir kūrybinėse laboratorijose, išmėginti save menininko, meno eksperto ar kūrybos prodiuserio vaidmenyse.
Atsižvelgiant į kitų miestų moksleivių pageidavimus, Menų fakulteto Atvirų durų dieną organizuojame dviem formatais: ir GYVAI (Muitinės g. 7, Kaunas), ir NUOTOLIU (MS Teams platformoje).
ATVIRŲ DURŲ DIENA GYVAI (Muitinės g. 7, Kaunas)
14:00 – 15:00 MENŲ FAKULTETO STUDIJŲ PROGRAMŲ PRISTATYMAS.
Menų fakulteto dėstytojai pristatys moksleiviams studijų programas „Kūrybinės industrijos“, „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“, konsultuos stojamųjų egzaminų klausimais ir atsakys į visus moksleiviams kylančius klausimus.
15:00 – 16:00 EKSKURSIJA PO FAKULTETĄ, KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS
Moksleiviai apžiūrės Menų fakulteto auditorijas, garso ir vaizdo studijas bei medijų laboratorijas, pasiners į įdomias kūrybines veiklas: „Menų mūšis“ kvies išbandyti save meno eksperto vaidmenyje, „Fotostudijos blykstės“ ragins įsitraukti į kūrybinę fotosesiją, „Garso eksperimentai“ atskleis profesionalios garso studijos užkulisius, „Kūrybinės industrijos“ padės susipažinti su kūrybinio prodiuserio veikla.
17:00 – „MUSIC LAB“ – „Muzikos produkcijos“ programos studentų ir absolventų gyvo garso KONCERTAS (VDU Menų fakulteto kiemelis, Muitinės g. 7, Kaunas).
Registracija į Atvirų durų dieną gyvai
Registruotis galima iki gegužės 23 dienos, ketvirtadienio, 17:00 val.
ATVIRŲ DURŲ DIENA NUOTOLIU:
15.00 – 16.00 MENŲ FAKULTETO STUDIJŲ PROGRAMŲ PRISTATYMAS
Menų fakulteto dėstytojai pristatys moksleiviams studijų programas „Kūrybinės industrijos“, „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“, konsultuos stojamųjų egzaminų klausimais ir atsakys į visus moksleiviams kylančius klausimus.
Registracija į Atvirų durų dieną nuotoliu
Registruotis galima iki gegužės 23 dienos, ketvirtadienio, 17:00 val.
Pasibaigus registracijai, prisijungimo nuoroda bus išsiųsta registracijoje nurodytu el. pašto adresu.
VDU Menų fakulteto Atvirų durų diena yra renginio „VDU kultūros dienos“ programos dalis. Renginio metu vyks atviros paskaitos, diskusijos, meno ir kultūros renginiai.
Kviečiame dalyvauti!
Artėja „VDU kultūros dienos 2024“ – VDU Menų fakultetas
Dr. Linara Dovydaitytė LRT radijo laidoje „Kultūros savaitė“
Foto Aurelijos Maknytes
Menotyros katedros dėstytoja dr. Linara Dovydaitytė pristato kritinio paveldo tyrimus LRT radijo laidoje „Kultūros savaitė“ (vedėja Kotryna Lingienė).
Kviečiame klausytis laidos čia:
Artėja „VDU kultūros dienos 2024“
2024 gegužės 20 – 24 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas jau aštuntą kartą organizuoja tradicinį plačiajai visuomenei skirtą meno ir kultūros festivalį „VDU kultūros dienos“. Remdamiesi ankstesnių metų patirtimi, renginio organizatoriai siūlo plataus spektro renginių programą, skirtą pačiai įvairiausiai publikai: nuo menininkų iki moksleivių ar studentų, nuo kultūros lauko veikėjų iki menu ir kultūra besidominčių miestiečių ir miesto svečių. Visą savaitę įvairiose VDU erdvėse vyks atviros paskaitos, studentų kūrybinių projektų pristatymai, Menų fakulteto dėstytojų, studentų ir absolventų parodos, susitikimai su menininkais ir diskusijos, kūrybinės dirbtuvės moksleiviams ir jaunimui.
Kiekvieną „VDU kultūros dienų“ rytą ir popietę Menų fakulteto auditorijos bus atviros visiems, norintiems trumpam tapti studentais ir paklausyti paskaitų apie meną ar sudalyvauti studentų kūrybiniuose projektuose. O vakarinėje renginio programoje lankytojų laukia intriguojanti pažintis su fakulteto bendruomenės narių kūryba ir įtraukiančios diskusijos meno bei kultūros klausimais.
„VDU kultūros dienas“ atidarys nemokamas kino filmas jaunimui „Draugų lažybos“ (gegužės 20 d. 17 val. 30 min., Kauno kultūros centro Didžioji salė, Vytauto pr. 79), po kurio vyks diskusija – susitikimas su filmo režisieriumi Justinu Krisiūnu, filmo kompozitoriumi, Menų fakulteto profesoriumi Titu Petrikiu ir šio filmo garso takelio bendrakūrėjais Menų fakulteto „Muzikos produkcijos“ programos absolventais Nojumi Karaliūnu, Kasparu Šimkevičiumi, Gabrieliu Tvirbutu ir Aisčiu Savicku.
Antradienio vakarą (gegužės 21 d. 18 val., Menų fakultetas, Muitinės g. 7 – 207) plačioji visuomenė kviečiama į aktualią diskusiją „Sėkmės skonis ir prieskoniai: ką reiškia miestui būti Pasaulio paveldo sąraše?“, kurioje dalyvaus Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės patarėja Sigita Bugenienė, architektūros istorikas doc. dr. Vaidas Petrulis, architektė Gustė Kančaitė, „Art Deco muziejaus“ vadovai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Diskusijos moderatorė Menų fakulteto docentė Jūratė Tutlytė, kels klausimus, ką miestui reiškia tai, kad Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą? Kokia miesto laukia ateitis? Ar išties architektai ir vystytojai sunerimę dėl galimai griežtėsiančių reikalavimų ar draudimų? Ar miestas tikrai taps (o gal jau tampa?) didžiausiu naudos gavėju dėl potencialiai augančio turizmo ir investuotojų?
Trečiadienį (gegužės 22 d. 10 – 19 val.) „VDU kultūros dienų“ programoje – „Studentų kūrybos diena“, kurios metu nuo ankstyvo ryto iki pat vakaro Menų fakultete (Muitinės g. 7) bus pristatoma studentų kūryba: filmų festivalis, video darbai, parodos, performansai, tarpdisciplininiai studijų programų („Kūrybinės industrijos“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“) studentų projektai.
Ketvirtadienio vakarą (gegužės 23 d. 18 val.) lankytojai laukiami VDU menų galerijoje „101“ (Muitinės g. 7), kur vyks „Naujųjų medijų meno“ programos studentų fotografijų parodos atidarymas. Į šią galeriją „VDU kultūros dienų“ publika kviečiama užsukti ir kiek anksčiau – gegužės 20 d. čia dar veiks fotografo, Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio autorinė paroda „Triukšmai ir šiukšlės“ bei „Meno kuratorystės“ programos magistranto kuruota paroda „Abstrakcija ir ekfrazė“, kurioje eksponuojami trijų Lietuvos abstrakčiosios tapybos menininkių – Aušros Andziulytės, Agnės Kulbytės, Jovitos Varkulevičienės – paskutiniųjų metų kūryba.
Paskutinę festivalio dieną vyks tradicinė VDU Menų fakulteto Atvirų durų diena moksleiviams (gegužės 24 d. 13 – 17 val., Muitinės g. 7), kurios svečiai susipažins su Menų fakultete vykdomomis studijų programomis („Kūrybinės industrijos“, „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“), įsitrauks į įvairias kūrybines veiklas („Menų mūšis“, „Fotostudijos blykstės“, „Garso eksperimentai“, „Kūrybinės industrijos“), drauge su Menų fakulteto studentais aplankys Menų fakulteto auditorijas, garso įrašų ir foto studijas bei medijų laboratorijas, dalyvaus studentų organizuojame piknike. Būtina registracija: VDU Menų fakulteto atvirų durų diena (google.com)
“VDU kultūros dienas” vainikuos gyvo garso koncertas Menų fakulteto kiemelyje – „Music Lab“. Visą penktadienio vakarą, nuo 17 val., čia vyks vežantys „Muzikos produkcijos“ programos studentų live pasirodymai (gegužės 24 d. 17 val., VDU Menų fakulteto kiemelis, Muitinės g. 7).
Susitikime „VDU kultūros dienose“!
Renginio programa ir registracija
Renginiai nemokami, tačiau kai kuriems reikalinga išankstinė registracija.
Dėkojame renginio partneriui – Kauno kultūros centrui.
Madride pristatyta profesoriaus Romualdo Požerskio kūryba
Balandžio 24 d. Madride veikiančiame knygyne „La Fabulosa“ įvyko susitikimas su VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros dėstytojais profesoriumi Romualdu Požerskiu ir docentu dr. Tomu Pabedinsku. Kūrybinio vakaro metu R. Požerskis Ispanijos sostinėje gyvenančiai lietuvių bendruomenei pasakojo apie svarbiausius savo fotografijų ciklus, kvietė susipažinti su fotografijų albumais bei atskleidė įdomių savo biografijos faktų, o T. Pabedinskas išsamiau pristatė kartu su R. Požerskiu įgyvendintus bendrus projektus.
R. Požerskio darbai įtraukti ir į Madride, bare „Savas“ šiuo metu eksponuojamą parodą „Savas Vilnius“. Parodoje, skirtoje Vilniaus 700 metų jubiliejui, galima pamatyti įvairių laikotarpių žymių Vilniaus fotografų nuotraukų: nuo tokių pirmųjų Vilnių įamžinusių fotografų kaip Juozapo Čechavičiaus, Filiberto Fleury ar žymiojo Jano Bulhako darbų iki aštuntojo dešimtmečio Vilniaus senamiestį parodančių R. Požerskio fotografijų bei spalvotų šių dienų Lietuvos sostinės atvaizdų.
Parodą ir kūrybinį vakarą organizavo: Lietuvos konsulatas Valensijoje, Lietuvių profesionalų klubas Madride (Club de Profesionales Lituanos en Madrid).
„NuSPACES“: Lietuvoje vieši branduolinio kultūros paveldo tyrėjai
„NuSPACES“: Lietuvoje vieši branduolinio kultūros paveldo tyrėjai / VDU nuotr.
Balandžio 25 d. Vilniuje, Energetikos ir technikos muziejuje, vyks vieša diskusija „Branduolinės pramonės palikimas kaip kultūros paveldas“, kurią surengs mokslininkai, paskutinius trejus metus dalyvavę tarptautiniame Jungtinės Karalystės, Lietuvos ir Švedijos mokslo projekte „NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“, rašoma Vytauto Didžiojo universiteto pranešime žiniasklaidai.
Atominės vaizduotės reiškinys
Projektas pakvietė pažvelgti į atominę energetiką naujai, per kultūros akinius. „Nebeveikianti Ignalinos atominė elektrinė ir buvęs atominis miestas Visaginas jau keletą dešimtmečių vilioja menininkus ir tyrėjus, o čia filmuotas pasaulinio garso sulaukęs HBO serialas „Černobylis“ (2019 m.) pritraukė turistų srautus. Galima sakyti, Ignalinos AE iš branduolinio objekto virsta įdomiu atominės vaizduotės reiškiniu, – teigia dr. Linara Dovydaitytė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkė ir projekto „NuSPACES“ lietuviškos dalies vadovė. – Tačiau branduolinė pramonė, suformavusi XX amžių, yra politiškai ir fiziškai sudėtingas palikimas, kurio poveikį jaučiame ir šiandienos karinių konfliktų kontekste.“
„NuSPACES“ mokslininkai tyrinėjo naują sritį – atominį kultūros paveldą, kurį galima laikyti pramoninio paveldo atšaka. Projekto metu buvo fiksuojama, kaip skirtingose šalyse yra kultūriškai įprasminamas uždarytų branduolinių objektų – Sellafieldo branduolinio komplekso (Jungtinė Karalystė), Barsebäcko (Švedija) ir Ignalinos atominių elektrinių – palikimas.
Kas išliks išardžius jėgaines? Kokie atominiai objektai saugomi muziejuose? Kokias istorijas jie pasakoja? Su kokiais iššūkiais susiduria atminties institucijos, dirbančios su branduoliniu paveldu? 2023 m. Energetikos ir technikos muziejus Vilniuje gavo kelerius metus siektą Lietuvos kultūros tarybos finansavimą savo saugomo istorinio Ignalinos AE maketo restauracijai. Prie to, kad buvo pripažinta šio objekto kultūrinė vertė, prisidėjo ir „NuSPACES“ suburtų tarptautinių ekspertų rekomendacijos.
Siekė apibrėžti kultūros paveldo sritį
Mokslininkų teigimu, kultūros paveldo požiūris leidžia iškelti naujus klausimus apie itin kompleksiškas branduolinės pramonės paveiktas erdves, kuriose susipina technologiniai, aplinkosauginiai, socialiniai ir politiniai aspektai. „Dar reikia apibrėžti paties termino „atominis kultūros paveldas“ reikšmę. Ar jis turėtų apimti tiesiog įdomius daiktus, ar tapti paskata nagrinėti labai sudėtingą, sunkią praeitį, pavyzdžiui, Šaltojo karo istoriją? Manau, tai yra būdas apmąstyti industrinės modernybės istoriją ir visas negatyvias jos pasekmes“, – teigia Kingstono universiteto mokslininkė, „NuSPACES“ koordinatorė dr. Eglė Rindzevičiūtė.
Atominis kultūros paveldas daugeliu atvejų yra nepatogus, disonuojantis ar tiesiog daugiaprasmis palikimas, apimantis platų spektrą objektų, pasakojimų ir patirčių. Pavyzdžiui, atominės praeities įprasminimas gali būti pozityvus socialinis išteklius bendruomenėms ir vietovėms, šiandien išgyvenančioms radikalius pokyčius netekus pagrindinio regiono darbdavio – branduolinės jėgainės. „NuSPACES“ projekto partneriai Visagino savivaldybė aktyviai planuoja ir kuria įmuziejinimo projektus, pasakosiančius ir apie atominę energetiką, ir apie gyvenimo (buvusiame) atominiame mieste specifiką. Dar vienas projekto partneris, Ignalinos AE, yra atsakingas už neintencionalų šios pramonės palikimą – šimtmečius pavojingomis išliekančias radioaktyvias atliekas, kurias paveldės ateities kartos ir kurias reikės saugoti ne mažiau rūpestingai, nei UNESCO saugomas paveldo vietoves.
„NuSPACES“: Lietuvoje vieši branduolinio kultūros paveldo tyrėjai / VDU nuotr.
Projektą užbaigs vieši renginiai
Daugiau apie šias temas ir projekto veiklas bus galima išgirsti dviejuose viešuose renginiuose, kurie organizuojami balandžio 22–26 d. Lietuvoje svečiuojantis projekto partneriams iš Jungtinės Karalystės ir Švedijos.
Balandžio 24 d. 17.30 val. Visagino savivaldybėje vyks viešas renginys „Atominis paveldas muziejuose. Jungtinė Karalystė, Lietuva, Švedija“. Jame projekto partneriai iš įvairių muziejų dalinsis patirtimi, kaip renkamas, saugomas ir eksponuojamas branduolinės pramonės palikimas atminties institucijose. Renginį moderuos dr. Linara Dovydaitytė (Vytauto Didžiojo universitetas). Dalyvaus Visagino savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyriaus vedėja Viktorija Abaravičienė, Mokslo muziejaus Londone kuratorius Oliver Carpenter, Nacionalinio Švedijos mokslo ir technologijos muziejaus kuratorius Peter Du Rietz, Regioninio Skonės muziejaus kuratorė Yvonne Magnusson, Energetikos ir technikos muziejaus Vilniuje vyresnysis gidas Žilvinas Mikulėnas ir Nacionalinio Škotijos muziejaus kuratorė Ellie Swinbank.
Balandžio 25 d. 17.00 val. Energetikos ir technikos muziejuje organizuojama vieša diskusija „Branduolinės pramonės palikimas kaip kultūros paveldas“, kurioje pirmą kartą Lietuvoje prie apskrito stalo susės branduolinės pramonės, kultūros paveldo, savivaldos, muziejų ir mokslo atstovai pakalbėti apie tai, kuo gali būti naudingas kultūrinis požiūris į atominės energetikos palikimą. Ką ir kaip reikėtų išsaugoti, kieno balsai turėtų būti išgirsti, kas neturėtų būti prarasta nutraukiant branduolinių objektų eksploataciją? Diskusijoje bus keliamas klausimas, kas apskritai sudaro atominį kultūros paveldą ir kuo jis galėtų būti naudingas skirtingoms visuomenės grupėms.
Diskusiją moderuos prof. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas). Dalyvaus Energetikos ir technikos muziejaus vadovas Mykolas Bistrickas, Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz, Ignalinos AE Veiklos planavimo skyriaus vadovas Valdas Ledzinskas, Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Robertas Motuzas, Kingstono universiteto Londone mokslininkė dr. Eglė Rindzevičiūtė.
Siekia socialinio poveikio
Šie renginiai yra viena iš baigiamųjų tarptautinio projekto „NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ veiklų. Projektas buvo vykdomas mokslininkams glaudžiai bendradarbiaujant su branduolinės pramonės, atominių vietovių savivaldos ir kultūros paveldo (muziejų) atstovais siekiant ne tik akademinių, bet ir socialinio poveikio tikslų. Vietinės ir nacionalinės institucijos, dirbančios su atominiu kultūros paveldu, buvo įtrauktos į tarptautinį kontekstą ir užmezgė ryšius su panašiomis organizacijomis svetur. Vienas svarbiausių projekto rezultatų bus bendrai su partneriais suformuluotos šios naujos srities tyrimų ir praktikos gairės, kurias pristatyti planuojama šių metų rugsėjį Londone.
Ką veikia menotyrininkas? Doc. dr. Tomas Pabedinskas
Įdomu, ką veikia menotyrininkas? Įvairius menotyrininko profesijos aspektus atskleisti padės žinomi šios srities profesionalai. Susipažinkite – menotyrininkas, Menotyros programų absolventas, fotografijos kritikas, kuratorius ir fotografas, Menų fakulteto dėstytojas Tomas Pabedinskas.
Ką veikia menotyrininkas? Doc. dr. Jūratė Tutlytė
Įdomu, ką veikia menotyrininkas? Įvairius menotyrininko profesijos aspektus atskleisti padės žinomi šios srities profesionalai. Mintimis dalinasi VDU Menų fakulteto dėstytoja, dizaino, architektūros tyrėja ir kuratorė doc. dr. Jūratė Tutlytė.
QS dalykiniame reitinge VDU toliau gerina rezultatus
Paskelbtame naujausiame pasaulio universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2024“ Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) toliau demonstruoja sėkmingus rezultatus: daugumoje vertintų sričių VDU buvo skirtas daugiau nei 40 taškų siekiantis įvertinimas, o geresni įvertinimai nei praėjusiais metais buvo skirti net šešiolikai iš vertintų siaurų VDU studijų krypčių.
Tarp plačiųjų dalykų sričių, VDU sulaukė aukščiausio įvertinimo menų ir humanitarinių mokslų srityje, kur universitetui buvo skirta 58,1 taško (praėjusiais metais – 53,2). Kitoms vertintoms plačiosioms sritims taip pat buvo skirti aukšti įvertinimai, siekę daugiau nei 40 taškų.
Tarp siaurųjų dalykų sričių, iš viso įvertinimai buvo skirti 38 VDU vykdomų studijų kryptims, iš jų 24-ioms buvo skirtas daugiau nei 40 taškų įvertinimas. Žemės ūkio ir miškininkystės srityje VDU skirta 351–400 vieta ir 51,6 taškų. Ypač geri įvertinimai taip pat buvo skirti edukologijos (53,4 tšk.), teisės (51 tšk.), verslo vadybos ir administravimo (48,9 tšk.), muzikos (48,7 tšk.), kalbotyros (48,7 tšk.) ir kitoms dalykinėms sritims.
„Džiugu matyti universiteto gerus rezultatus tokiose įvairiose srityse. Jie atspindi VDU išskirtinumą: esame ne specializuota aukštoji mokykla, o siekiame suteikti platų, artes liberales išsilavinimą. Mūsų studijų modelis išlaisvina studentų kūrybiškumą ir inovatyvumą, ugdo lyderystę, verslumą, empatiją, tarpkultūriškumą – malonu, kad universiteto studijų stiprybė yra atpažįstama ir reitinguose“, – sako VDU Komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė.
Dalykiniame QS reitinge universitetai šiemet buvo įvertinti 55 siaurose dalykų srityse ir penkiose plačiose dalykų kategorijose: menų ir humanitarinių mokslų, inžinerijos ir technologijų, gyvybės mokslų ir medicinos, gamtos mokslų bei socialinių mokslų ir vadybos. Kiekvienos srities reitingo vertinimą sudarė penki kriterijai: akademinė reputacija, citavimas, darbdavių reputacija, h-indeksas ir Tarptautinio mokslo tinklo (IRN) indeksas.
Akademinė reputacija buvo apskaičiuota pagal apklausą, kurioje nuomonę apie universitetų darbą konkrečioje srityje išsakė akademikai iš viso pasaulio. Darbdavių reputacija taip pat rėmėsi apklausa, kurioje dalyvavo darbdaviai iš įvairių sektorių. Citavimo kriterijus nustatė, kiek vidutiniškai kartų cituojamos universitete skelbiamos publikacijos. H-indeksas vertino institucijos mokslo lygį pagal dažniausiai pacituotų mokslo darbų cituojamumą kitose publikacijose. Paskutinis kriterijus, IRN indeksas, vertino mokslinio bendradarbiavimo efektyvumą.
Iš viso šių metų dalykiniame reitinge buvo išanalizuota beveik 5 tūkst. institucijų iš viso pasaulio, įvertinimai buvo skirti apie 1,6 tūkst. iš jų. Daugiausia reitinge vertintų institucijų, 213, yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, 103 – Jungtinėje Karalystėje, 101 – Kinijoje, 74 – Prancūzijoje, 69 – Indijoje, 60 – Vokietijoje.
Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo 2024“ kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetu kviečia dalyvauti jaunųjų kritikų dirbtuvėse
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ inicijuotame festivalyje startavusi kritikų programa susilaukė aktyvaus norinčiųjų rašyti susidomėjimo, tad yra tęsiama toliau. Dirbtuvių dalyviams suteikiama galimybė nemokamai lankytis visuose festivalio spektakliuose ir pasirinktinai parengti kritikos tekstus, kurie publikuojami kultūros leidiniuose bei portaluose. Dirbtuvių tikslas – suteikti galimybę tiek jau rašantiems, tiek pradedantiems rašyti autoriams pagilinti teorines žinias ir lavinti praktinius gebėjimus.
Šią vasarą festivalis „ConTempo“ vyks rugpjūčio 5-11 dienomis Kauno mieste ir rajone. Iki tol balandį ir gegužę VDU įvyks dvi atviros dirbtuvės, skirtos stiprinti kalbinio meistriškumo įgūdžiams. Dirbtuves ves puikiai lietuvių kalbos subtilybes išmananti lektorė Danguolė Kalinauskaitė.
Dirbtuvės vyks:
Balandžio 25 d. 15 val. VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7, Kaunas), 106 auditorijoje,
Gegužės 9 d. 15 val. VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7, Kaunas), 106 auditorijoje;
Dirbtuvių trukmė – po 2 val.
SVARBU. Paskaitos yra atviros visai visuomenei, ne tik dirbtuvių dalyviams! Registracija nereikalinga. Jeigu susidomėjai, nedvejok ir užsuk. Paskaitų klausytojams dalyvauti festivalio renginiuose ir rengti kritikos tekstus nėra privaloma.
Danguolė Kalinauskaitė – humanitarinių mokslų daktarė, mokslininkė, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto lektorė. Savo mokslinėje veikloje Danguolė tyrinėja kalbą. Tyrimais ji siekia suprasti kalbos galią skirtinguose kontekstuose, poveikį numatytiems adresatams ir kaip, priklausomai nuo to, gali skirtis pati kalba. Šiuolaikinės kalbos technologijos ir metodai – Danguolės tyrimų palydovai.
Apie dirbtuves: tekstas nėra tik žodžių kratinys. Čia prasmę kuria viskas – ir turinys, ir forma. Kritikos tekstas – itin charakteringas ir didelės atodairos reikalaujantis žanras. Ir jame ypač didelis vaidmuo tenka kalbai: jos formai, ja kuriamam turiniui, ja užpildomai (arba sujaukiamai) erdvei tarp kritiko ir kritikos objekto autoriaus. Dirbtuvių metu suprasime, kaip pasirinkta skirtinga kalbinė raiška keičia mūsų kuriamą prasmę, išmoksime būti dėmesingesni savo kalbai, kuria kritikuojame arba giriame, gilinsimės į pačią kalbos formą – kritikos teksto priemonę. Viską bandysime praktiškai. Dirbtuvės taps erdve stiprinti kalbinio meistriškumo įgūdžius, reikalingus pradedantiesiems kritikams: kalbėsimės, rašysime ir dirbsime su kalba.
