Vyksta papildomas priėmimas į magistrantūros studijas
Nuo liepos 15 d. 12.00 val. norintieji studijuoti magistrantūroje gali pretenduoti į likusias laisvas vietas papildomo priėmimo etapo metu.
Prašymus bus galima pateikti iki rugpjūčio 21d. 24.00 val.internetu. Šiame etape gali dalyvauti ir asmenys, dalyvavę pagrindiniame priėmime, stojimo mokesčio iš naujo mokėti nereikia, pridedama ta pati mokėjimo kvito kopija.
Papildomo priėmimo kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 22 d. 12.00 val., informuojant kiekvieną asmeniškai. Visą informaciją apie 2024 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.
Priėmimas į papildomąsias (išlyginamąsias), podiplomines magistrantūros (valstybės nefinansuojamų, ištęstine forma vykdomų studijų programų) studijas
Vykdomas priėmimas į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas, kurios skirtos norintiems studijuoti magistrantūros studijose, tačiau neturintiems priėmimo sąlygose nurodyto išsilavinimo. Papildomųjų studijų programas gali rinktis ne tik kolegijų absolventai, ketinantys studijuoti magistrantūroje, bet ir universitetų bakalauro studijų absolventai, kurie yra baigę kitų krypčių pirmosios pakopos studijų programas. Daugiau informacijos.
Informaciją dėl priėmimo į podiplomines magistrantūros studijas galite rasti čia.
Prašymų dalyvauti priėmime į papildomąsias (išlyginamąsias) ir podiplomines magistrantūros studijas registracija vyksta internetu: https://epasirasymas.vdu.lt/iki rugpjūčio 21 d.
VDU prof. V. Levandauskui – garbus apdovanojimas iš LR Prezidento
LR Prezidento kanceliarijos / Roberto Dačkaus nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius. Tarp apdovanotojų – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto profesorius, architektūros istorikas, menotyrininkas habil. dr. Vytautas Levandauskas.
Už ilgamečius aukščiausio mokslinio lygio architektūros tyrimus, išskirtinį indėlį kuriant ir plėtojant unikalias integruotos menotyros studijas ir naujos mokslininkų kartos rengimą prof. V. Levandauskas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
„Toks garbus apdovanojimas parodo, kad iš tiesų dirbi ne veltui, o tavo atliekami tyrimai ir darbai, išleistos knygos yra svarbūs ir reikalingi valstybei bei jos žmonėms”, – kalbėjo prof. V. Levandauskas.
LR Prezidento kanceliarijos / Roberto Dačkaus nuotr.
Prof. V. Levandauskas Vytauto Didžiojo universitete dirba nuo 1991 m. 1997 – 2000 m. – VDU Menų fakulteto Menotyros katedros vedėjas, 2000 – 2002 m. ir 2008 – 2010 m. – Menų fakulteto dekanas. 2005 – 2015 m. – periodinio mokslo leidinio „Meno istorija ir kritika“ vyriausiasis redaktorius ir redakcinės kolegijos pirmininkas. 2015 m. profesorius apdovanotas Lietuvos mokslo premija, 2023 m. – Kauno miesto mokslo premija.
Su bendraautoriais arba vienas parašė fundamentalių architektūros istorijos veikalų, monografijų, knygų. Moksliniuose, enciklopediniuose ir periodiniuose leidiniuose paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių architektūros istorijos, paveldosaugos ir kitais klausimais.
Iš viso Valstybės dienos proga apdovanojimai įteikti 63 mokslo ir švietimo, kultūros atstovams, Lietuvai nusipelniusiems visuomeninių ir pilietiškumo iniciatyvų puoselėtojams, ambasadoriams, valstybės pareigūnams.
Menų fakulteto diplomų įteikimo šventė
2024 m. birželio 21 d. VDU Didžiojoje salėje įvyko Menų fakulteto diplomų įteikimo šventė. Ceremonijos metu diplomai įteikti bakalauro (“Menų istorija, kritika ir medijos”, “Kūrybinės industrijos”, “Naujųjų medijų menas”) ir magistro (“Meno kuratorystė”, “Kultūros paveldas ir turizmas”, “Kūrybinės industrijos”, “Teatrologija ir scenos menų vadyba”) studijų programų absolventams!
Dalinamės šventės akimirkomis (fotografė – Viktorija Zaveckaitė) ir linkime absolventams sėkmės!
VDU Menų fakulteto dėstytojai – apie tarpdiscipliniškumo svarbą
R. Požerskio nuotr. Paroda „Beprotiškos skulptūros Nevados dykumoje“
„Dėl dirbtinio intelekto (DI), kaip ir mes visi, aš esu pasimetęs. Štai vienas trečiakursis pateikė fotografijas, kuriose naudojant DI yra spalvomis perteikiamos nufotografuotų žmonių emocijos. Kas yra šio kūrinio savininkas? Primena dešimties metų senumo istoriją, kai fotografas paliko fotoaparatą džiunglėse, atėjusi beždžionė juo nusifotografavo, o vėliau teismuose buvo sprendžiama, kam šios fotografijos priklauso“, – samprotauja fotomenininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto profesorius Romualdas Požerskis.
DI naudojimas mene, kaip ir kitose srityse, atneša nemažai naudos, automatizuojant įvairius darbus ir taupant žmonių laiką. Bet tuo pačiu jis kelia ir daugybę klausimų – ne tik dėl autorinių teisių, bet ir dėl potencialaus poveikio menininkų pragyvenimui, kūrybiškumui, dėl menininkų darbų naudojimo treniruojant DI modelius ir kt. VDU Menų fakulteto profesorius dr. Rimantas Plungė sako, kad kol kas nėra aišku, kuria linkme ši technologija nukreips meno ir kitų sričių vystymąsi, tačiau šiandien ji apipinta paradoksų ir klausimų.
„Viena vertus, tai yra kūrybiškumo sprogimas, padedant techninėms priemonėms, kurios tobulėja, paprastėja, darosi prieinamos kiekvienam kompiuterio ar išmaniųjų įrenginių vartotojui. Iš kitos pusės, aišku, tai kelia daug moralinių klausimų: juk DI išmoksta iš profesionalių menininkų, naudojasi įvairiomis jų stilistikomis, išskirtiniais jų kūrybos bruožais, kuriuos sukuria patys menininkai. Paradoksalu, tačiau kuo menininkas išskirtinesnis, tuo lengviau DI perima jo kūrybinius bruožus“, – pažymi prof. dr. R. Plungė.
Menininkai sutaria, kad dirbtinis intelektas gali būti naudingas įrankis, ypač atliekant mechaninius, techninius darbus, kurie reikalauja didelio tikslumo arba kartojimo, pavyzdžiui, automatizuoti spalvų korekciją ar garso švarinimą. Tačiau kūrybiškumo reikalaujančiose užduotyse DI niekaip negali prilygti žmogui, tikina kompozitorius, VDU profesorius dr. Titas Petrikis. „Tikras meninis jausmas, asmeninės patirtys ir kultūrinis kontekstas, kurie dažnai lemia meninę vertę, yra žmogaus savybės, kurių kol kas technologijos visiškai pakeisti negali“, – pabrėžia pašnekovas.
Prof. dr. Titas Petrikis. VDU archyvo nuotr.
arpdiscipliniškumas mene – vienas iš požymių, kad Lietuvoje įvyko lūžis
Dirbtinis intelektas yra tik viena platesnės tendencijos meno srityje dalis: tarpdiscipliniškumo, kuris skatina menininkus į savo darbus ne tik įtraukti įvairias kitas sritis – nuo socialinių, gamtos ir kitų mokslų bei technologijų – bet ir derinti skirtingas meno formas ir medijas: performansus, videoįrašus, tapybą, fotografiją, muziką ir kt.
„Po Nepriklausomybės atgavimo, kai Lietuvoje pradėjo įsitvirtinti šiuolaikinis menas, tarpdiscipliniškumas buvo vienas iš požymių, kad šalyje įvyko lūžis. Pradėję kurti tarpdisciplininį meną, menininkai ėmė spręsti ne vien meno, bet ir socialinius, kultūrinius, politinius klausimus. Šiandien tarpdiscipliniškumo dėka šiuolaikinis menas jau yra įsitvirtinęs greta labiau tradicinių meno formų, nemažai jo kūrėjų sėkmingai atstovauja Lietuvai užsienyje“, – pasakoja VDU Šiuolaikinių menų katedros vedėjas doc. dr. Tomas Pabedinskas.
Doc. dr. Tomas Pabedinskas. Jono Petronio nuotr.
Pasak prof. dr. R. Plungės, šiais laikais menas greitai keičiasi, nes menininkai kelia vis sudėtingesnes socialines, filosofines, būties idėjas. „Menas yra tarsi kokybinis aplinkos tyrimas, siekiant suprasti, kas aš esu, dėl ko, koks yra pasaulis ir mano santykis su juo. Šiuo atveju, įvairių disciplinų derinimas tarpusavyje yra šiuolaikiškumo bruožas“, – apie tarpdiscipliniškumo svarbą samprotauja VDU profesorius.
Menas neturi būti paviršutiniškas
Kalbinti pašnekovai užsiima tiek menine, kūrybine veikla, tiek dėstymu, studentų rengimu. Pasak jų, tiek ruošiant jaunus žmones ateičiai, tiek kuriant meną, svarbu sekti naujų technologijų, atradimų pulsą, socialinius, kultūrinius virsmus. „Dažnai tenka galvoti, kaip visas bendras fonas reflektuoja mano asmeninį santykį su pasauliu. Esu socialinių mokslų daktaras ir manau, kad menas neturi būti paviršutiniškas ir turi atsakyti į daugybę klausimų, taip, kaip mokslas atsako“, – pabrėžia prof. dr. R. Plungė.
Prof. dr. Rimantas Plungė. Mato Gineikos nuotr.
Skirtingas medijas ar disciplinas savo darbuose sėkmingai taikančių menininkų netrūksta nei Lietuvoje, nei už jos ribų. Šiemet Lietuvos paviljone Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje buvo pristatyta menininkų Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgaudos bei tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės paroda „Uždegimas“, kurioje paveikslų ir skulptūrų instaliacija nagrinėja visuomenei jautrias medicinos, sveikatos, gamtos, kosmoso temas. Prof. Romualdas Požerskis šiemet savo parodoje „Beprotiškos skulptūros Nevados dykumoje“ pristato JAV festivalį „Degantis žmogus“, pripažintą unikaliausiu ir didžiausiu alternatyvaus meno reiškiniu pasaulyje.
„Dar vienas ryškus ir tęstinis pavyzdys – tarpdisciplininio meno kolektyvas „Bionics“, kurį įkūrė VDU Naujųjų medijų meno absolventės Lina Pranaitytė ir Urtė Pakers. Taip pat verta paminėti tarptautiniu mastu pripažintus menininkus, Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjus, VDU vizituojančius profesorius Nomedą ir Gediminą Urbonus. Jų projektuose, tokiuose kaip „Pelkių mokykla“, menas jungiamas su mokslu ir kitomis sritimis, dalyvauja įvairių disciplinų atstovai“, – pažymi doc. dr. T. Pabedinskas.
Studentų projektuose – socialinių ir kitų problemų tyrinėjimas
Tarpdiscipliniškumas tiek mene, tiek kitose srityse padeda skatinti kūrybiškumą ir inovacijas, nes leidžia įvairių sričių specialistams bendradarbiauti ir kurti naujas idėjas. Vienas iš tokios sąveikos pavyzdžių yra ir bendri projektai, kuriuos vykdo VDU besimokantys Kūrybinių industrijų, Muzikos produkcijos ir Naujųjų medijų meno studentai. Šiuose projektuose studentai praktiškais būdais ieško atsakymų į socialines, kultūrines ir politines problemas.
„Tokie darbai yra eksponuojami universiteto ir miesto erdvėse – jie ne tik praturtina kultūrinį peizažą, bet ir įtraukia įvairias socialines grupes, skatina platesnę visuomeninę diskusiją ir supratimą. Savo ruožtu pačius studentus tokie tarpdisciplininiai projektai skatina išbandyti naujas technologijas ir medijas, kas neabejotinai prisideda prie jų tobulėjimo, leidžia jiems atrasti neįprastas idėjų realizavimo formas, kurios būtų sunkiai įsivaizduojamos dirbant vienos disciplinos ribose“, – tvirtina prof. dr. T. Petrikis, papildydamas, jog toks mokymosi ir kūrybos procesas paruošia sėkmingai veiklai kintančioje kultūros ir technologijų aplinkoje.
VDU Šiuolaikinių menų katedros profesorius, fotomenininkas Romualdas Požerskis teigia, kad šiuolaikinio meno įvairialypiškumą, disciplinų sandūras pamatyti leidžia ir baigiamieji darbai, kuriuos šioje katedroje ginasi būsimi bakalaurai.
Prof. Romualdas Požerskis. Asm. archyvo nuotr.
„Apie 30 proc. jų sudaro darbai, kurie remiasi fotografija: tai psichologiniai, socialiniai projektai, tyrinėjamas landšaftas, šeima, lytys ir daug kitų temų. Dar 30 proc. – videomenas, tai ir trumpametražiai filmai su scenarijumi, aktoriais, montažu, garsu. Kiti 30 proc. – įvairios instaliacijos su šviesomis, su veiksmu, projekcijomis, performansai. Galiausiai, likusius 10 proc. sudaro toks sunkiai apibrėžtas žanras – tai ir kompiuteriniai žaidimai, ir kortų žaidimai, autobiografiniai pasakojimai…“, – vardija profesorius.Dėstytojų teigimu, katedros studentai dar studijų metu užmezga ryšius su įvairiomis įmonėmis Lietuvoje ir užsienyje – pavyzdžiui, fotografijų studijomis Londone, prodiuserinėmis kompanijomis, dirba įvairiose srityse: nuo komunikacijos, reklamos, dizaino, leidybos iki vadovavimo kultūros ar kūrybos industrijos institucijoms.
Naujausios technologijos ir unikali artes liberales dvasia
„VDU Naujųjų medijų meno programa yra tikrai išskirtinė – ne tik dėl to, kad tai universitetinės studijos. Ruošiame tikrai labai plataus išsilavinimo menininką, kuris pažįsta ir socialinį pasaulį, ir kultūrinį, kultūrinių industrijų lauką. Taip pat jis susipažįsta ne tik su menine raiška, galerijų darbu, tačiau ir su komerciniu kultūros lauku, su radijo, televizijos veikla, prodiusavimu. Tad suteikiamas labai platus, brandus išsilavinimas, studentai dirba su daugybe kuratorių, kūrėjų, mokosi daugybės kalbų“, – svarbiausius vienos iš VDU Šiuolaikinių menų katedroje siūlomų bakalauro studijų programų privalumus įvardija prof. dr. Rimantas Plungė.
Studentams katedra taip pat sudaro puikias galimybes išmokti kūrybiniame procese taikyti naujausias technologijas. Studijų metu jie turi galimybę naudotis naujausia programine įranga ir taikyti sudėtingus technologinius sprendimus, tokius kaip judesių fiksavimas (angl. motion capture), 3D animacija, virtualių erdvių kūrimas ir darbas su jomis.
Pasak doc. dr. Tomo Pabedinsko, VDU Menų fakultete, kaip ir visame universitete, studijos iš kitų išsiskiria laisvųjų menų (artes liberales) dvasia: bendruomenę vienija artimesnis, neformalus ryšys, galimybės studijose prisiliesti prie įvairių, ne tik pasirinktos specialybės žinių, plėsti akiratį ir megzti naudingus ryšius.
„Tai aplinka, kokios kitur nerastum. Fakultete bendruose projektuose dirba skirtingų programų studentai – būsimi menotyrininkai, prodiuseriai, skirtingų medijų menininkai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad jie susipažįsta asmeniškai. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad daugelis profesinių veiklų gimsta per kontaktus, užmegztus studijų laikais. Į menus įvairiai žiūrinčioje, su menais įvairiai dirbančioje aplinkoje, tarp skirtingų programų studentų atsiveria didelės galimybės asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui“, – paaiškina VDU Šiuolaikinių menų katedros vedėjas doc. dr. Tomas Pabedinskas.
Svarstantiems apie karjerą muzikos produkcijos, šiuolaikinių garso ir vaizdo technologijų srityje VDU siūlo Muzikos produkcijos studijų programą. Tai praktinės menų studijos, kurias baigusieji kuria originalius darbus garso įrašų ir garso dizaino, muzikos technologijų ir su jomis susijusiose srityse. Pasak prof. dr. Tito Petrikio, šios programos absolventai gali įsitvirtinti įvairiose kūrybinių industrijų srityse.
„Programa remiasi aukščiausiais muzikos industrijos standartais, suteikdama studentams prieigą prie profesionalių garso įrašų studijų ir aukščiausios klasės įrangos“, – pažymi kompozitorius, papildydamas, jog šiose studijose dėstymas vyksta anglų kalba, kas atveria plačias tarptautines karjeros ir tolesnių studijų perspektyvas, studentai taip pat gali dalyvauti „Erasmus+“ mainų programoje ir įgyti patirties užsienyje dar studijų metu.
Birželio 18-22 dienomis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia dalyvauti šventiniuose diplomų įteikimo renginiuose.
Birželio 18 d. laukia Teisės fakulteto absolventų diplomų įteikimo šventė.
Birželio 19 d. diplomai bus įteikiami Humanitarinių mokslų fakulteto, Gamtos mokslų fakulteto, Informatikos fakulteto, Muzikos akademijos ir VDU Žemės ūkio akademijos (Agronomijos, Miškų ir ekologijos, Inžinerijos ir Bioekonomikos plėtros fakulteto) absolventams.
Birželio 20 d. laukia Ekonomikos ir vadybos fakulteto absolventų diplomų įteikimo šventė.
Birželio 21 d. diplomai bus įteikiami Socialinių mokslų fakulteto, Politikos mokslų ir diplomatijos mokslų fakulteto, Menų fakulteto bei Katalikų teologijos fakulteto absolventams. Taip pat vyks VDU Švietimo akademijos Vilniuje bakalauro, magistrantūros, profesinių studijų pedagogika absolventų šventė ir pedagogų perkvalifikavimo modulinių studijų pažymėjimų įteikimai.
Birželio 22 d. laukia VDU Švietimo akademijos Kaune bakalauro, magistrantūros ir profesinių studijų pedagogikos absolventų šventė bei vyks pedagogų perkvalifikavimo modulinių studijų pažymėjimų įteikimai.
Vytauto Didžiojo universiteto diplomai absolventams bus iškilmingai įteikiami VDU erdvėse.
BIRŽELIO 21 D., PENKTADIENIS
VDU DIDŽIOJI SALĖ | S. DAUKANTO G. 28, KAUNAS
9:00 val. Socialinių mokslų fakulteto bakalauro studijų absolventų šventė
10:45 val. Socialinių mokslų fakulteto magistrantūros studijų absolventų šventė
12:30 val. Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto absolventų šventė
15:00 val. Menų fakulteto absolventų šventė
VDU DIDŽIOJI AULA | GIMNAZIJOS G. 7, KAUNAS
12:00 val. Katalikų teologijos fakulteto absolventų šventė
VDU ŠVIETIMO AKADEMIJA | T. ŠEVČENKOS G. 31, VILNIUS
14:00 val. VDU Švietimo akademijos Vilniuje bakalauro, magistrantūros, profesinių studijų pedagogika absolventų šventė ir pedagogų perkvalifikavimo modulinių studijų pažymėjimų įteikimai
VDU Kultūros dienos
Baigėsi „VDU kultūros dienos“!
Gegužės pabaigoje VDU Menų fakultetas aštuntą kartą organizavo tradicinį plačiajai visuomenei skirtą meno ir kultūros festivalį „VDU kultūros dienos“. Šiais metais renginio organizatoriai kvietė patirti universitetą kaip bendrakūrybos erdvę, kurioje gimsta unikalūs, tarpdalykiniai fakulteto bendruomenės (dėstytojų, studentų, absolventų) kūrybiniai projektai.
Kiekvieną „VDU kultūros dienų“ rytą ir popietę Menų fakulteto auditorijos buvo atviros visiems, norintiems trumpam tapti studentais ir paklausyti paskaitų apie meną ar sudalyvauti studentų kūrybiniuose projektuose. O vakarinėje renginio programoje lankytojų laukė intriguojanti pažintis su fakulteto bendruomenės narių kūryba ir įtraukiančios diskusijos meno bei kultūros klausimais.
Festivalį atidarė filmas jaunimui „Draugų lažybos“, po kurio vyko susitikimas – diskusija su filmo kūrėjais: režisieriumi Justinu Krisiūnu, kompozitoriumi, Menų fakulteto profesoriumi Titu Petrikiu ir šio filmo garso takelio bendrakūrėjais Menų fakulteto „Muzikos produkcijos“ programos absolventais.
Nemažo visuomenės dėmesio susilaukė „VDU kultūros dienų“ metu vykusi diskusija „Sėkmės skonis ir prieskoniai: ką reiškia miestui būti Pasaulio paveldo sąraše?“, kurios metu moderatorė Menų fakulteto docentė Jūratė Tutlytė ir diskusijos dalyviai Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės patarėja Sigita Bugenienė, architektūros istorikas doc. dr. Vaidas Petrulis, fotografas Gintaras Česonis ieškojo atsakymų į klausimus, kokia miesto laukia ateitis? ką miestui reiškia tai, kad Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą?
Kūrybiškumu ir netikėtomis tarpdalykinio bendradarbiavimo formomis nustebino „Studentų kūrybos diena“, kurios metu Menų fakultete nuo ryto iki vakaro buvo pristatoma studentų kūryba: „Kūrybinių industrijų“ programos studentų filmų festivalis, „Naujųjų medijų meno“ programos studentų video darbų peržiūra – konkursas ir fotografijų paroda, tarpdisciplininės parodos ir performansai, tarpdalykiniai (studijų programų „Kūrybinės industrijos“, „Naujųjų medijų menas“, „Muzikos produkcija“) projektai.
Reikšmingą festivalio programos dėmenį sudarė VDU menų galerijoje „101“ vykusios parodos: fotografo, Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio autorinė paroda „Triukšmai ir šiukšlės“ bei „Meno kuratorystės“ programos magistranto kuruota paroda „Abstrakcija ir ekfrazė“, kurioje buvo eksponuojami trijų Lietuvos abstrakčiosios tapybos menininkių – Aušros Andziulytės, Agnės Kulbytės, Jovitos Varkulevičienės – paskutiniųjų metų kūryba.
„VDU kultūros dienas“ tradiciškai užbaigė Atvirų durų diena moksleiviams ir „Muzikos produkcijos“ programos studentų, absolventų bei svečių gyvo garso koncertas „Music Lab“ Menų fakulteto kiemelyje.
Renginio organizatoriai dėkoja visiems „VDU kultūros dienų“ dalyviams ir dalinasi festivalio akimirkomis.
Susitikime „VDU kultūros dienose“ 2025 metais!
Įspūdingas VDU šuolis: pasauliniame reitinge pakilo net per 100 vietų
Paskelbtame naujausiame pasaulio universitetų reitinge „QS World University Rankings“ (QS) Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ženkliai pagerino ir išsaugojo aukštus rodiklius, ypač tarptautiškumo srityje, kur pagal studentų bei dėstytojų iš užsienio skaičių VDU išliko lyderiu visoje Lietuvoje, o pagal bendrą surinktų taškų kiekį tarp penkių reitinguojamų Lietuvos universitetų iš ketvirtos vietos pakilo į antrą.
Įvertinus visus rodiklius, bendrame reitinge VDU iškopė šimtu pozicijų aukščiau – iš 800–850 iki 741–750 vietos. „Be galo džiaugiamės šiuo universiteto įvertinimu. Pasaulinė universitetų konkurencija dramatiškai auga, o šiemet QS reitinge apskritai buvo vertinama gerokai daugiau institucijų nei praėjusiais metais – daugiau nei penki tūkstančiai, lyginant su trimis tūkstančiais pernai. Dėl to VDU pakilimas reitinge yra itin reikšmingas pasiekimas“, – pažymi VDU rektorius prof. Juozas Augutis.
Geriausią rezultatą universitetas pasiekė pagal užsienio studentų skaičių: šioje kategorijoje VDU užėmė 304 vietą tarp visų pasaulio universitetų, taip pasiekdamas geriausią savo rezultatą ir išlikdamas nepralenkiamu Lietuvoje. Praėjusiais metais šioje kategorijoje VDU buvo skirta aukšta 341 vieta.
Didžiausią šuolį reitinge VDU atliko pagal dėstytojų iš užsienio skaičių, užimdamas 520 vietą pasaulyje ir pakildamas net 146 pozicijomis (pernai universitetui buvo skirta 666 vieta). Savo užsienio dėstytojų skaičiumi VDU taip pat yra lyderis tarp kitų Lietuvos universitetų.
Kaip ir pernai, VDU ženkliai pakėlė savo rodiklį pagal studentų ir darbuotojų santykį, užimdamas 371 vietą pasaulyje ir kildamas aukštyn iš praėjusiais metais skirtos 410 vietos.
Augantį VDU pripažinimą tarptautinėje erdvėje patvirtina ir gautas pakvietimas dalyvauti QS tarptautinėje aukštojo mokslo konferencijoje „QS Higher Education Summit: Europe 2024“, kuri vyks liepos 11–12 dienomis Barselonoje, Ispanijoje. VDU Komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė konferencijoje pristatys sėkmingą, išskirtinį VDU studijų modelį, paremtą artes liberales (laisvųjų menų) principais.
***
„QS World University Rankings“ laikomas vienu autoritetingiausių aukštųjų mokyklų vertinimo reitingų. Iš kitų reitingavimo sistemų jis išsiskiria tuo, kad stengiasi parodyti universiteto visumą – ne tik mokslo rezultatus ir produkciją, bet ir organizacijos kultūros, inovacijų, universiteto atvirumo ir prieinamumo skalę, studento santykio su dėstytojais vertinimą. Vertinant pasaulio aukštąsias mokyklas, šiame reitinge svarbiu kriterijumi taip pat laikomas tarptautinio personalo ir užsienio studentų proporcingumas: tai leidžia universitetams atsiverti tarptautiniams ekspertams ir vertinimams.
Norint patekti į „QS World University Rankings“ reitingų duomenų bazę, aukštajai mokyklai neužtenka pateikti duomenų apie save. Į reitingą universitetas įtraukiamas tik tuomet, kai jį teigiamai įvertina tam tikra procentinė akademinės ir darbdavių bendruomenės dalis. Darbdavių bei akademinės bendruomenės apklausą vykdo patys „QS World University Rankings“.
Naujųjų medijų meno absolvenčių paroda Klaipėdoje
Bionics paroda. Asmenio archyvo nuotr.
Birželio 7 d., penktadienį, 17.30 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma tarpdisciplininio meno dueto „BIONICS“ (Lina Pranaitytė ir Urtė Pakers) paroda „CODEX.PROTOTYPE“.
.
Duetas „BIONICS“ kūrybinę veiklą pradėjo 2011 m. Kaune, kai jo narės studijavo Naujųjų medijų meną VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedroje.
.
Parodoje nagrinėjamos transhumanizmo, posthumanizmo, dirbtinio intelekto (DI) idėjos, kuriomis remiantis kuriamas fikcinis scenarijus, kai gyvi organizmai, norėdami prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, turi evoliucionuoti, pakeisdami fizinę struktūrą, gamtinę ir gyvenamąją aplinką.
„VDU Kūrybinių industrijų klasė“ – galimybė mokiniams parodyti savo talentus, peržengti ribas ir nustatytus standartus
Šiame greitai besikeičiančiame pasaulyje svarbu gebėti greitai generuoti idėjas ir prisitaikyti prie pokyčių. Jaunam žmogui tai ypač aktualu, nes greta skirtingų mokslų supratimo, jis turi gebėti įvairių sričių žinias pritaikyti sistemingai ir tikslingai. Atliepiant šiuolaikinį ugdymo pobūdį, kuris remiasi kūrybiškumo vystymu, VDU Menų fakultetas kartu su Kauno Jono Jablonskio gimnazija inicijavo projektą, skirtą gimnazijos pirmų ir antrų Kūrybinių industrijų klasių mokiniams – „VDU Kūrybinių industrijų klasė“.
Šį dviejų metų projektą sudaro į praktinius kūrybinių industrijų procesus orientuotos pamokos. Užsiėmimų metu mokiniai yra supažindinami su kūrybinių projektų planavimu, organizavimu ir įgyvendinimu, integruojant meno, kultūros, verslo ir technologijų mokymą. Kurdami komunikacijos strategijas ir jas įgyvendindami, mokiniai mokosi kuruoti ir pristatyti kultūrinius renginius. Programos tikslas yra ugdyti bendradarbiaujančius, atsakingus, kūrybingus, savimi pasitikinčius mokinius, kurie geba planuoti ir įgyvendinti kūrybinius projektus.
Trumpai apie programos struktūrą
Pirmaisiais mokslo metais mokiniai dalyvauja teorinėse paskaitose VDU Menų fakultete, kur susipažįsta su kūrybinėmis industrijomis, jų sandara ir ypatybėmis. Greta teorijos, mokiniai praktiškai susipažįsta su skirtingais kūrybinių industrijų sektoriais dalyvaudami ekskursijose po įvairias kultūrines įstaigas, bei dalyvaudami dėstytojų ir kultūros sektoriaus profesionalų organizuojamose kūrybiniuose užsiėmimuose, aktyviai įsitraukdami į Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje vykstančius renginius. 2022-2023 mokslo metais Kūrybinių industrijų klasės mokiniai turėjo galimybę apsilankyti Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kino centre „Romuva, Kauno šokio teatre „Aura“, bei dalyvauti praktiniuose teatro ir šokio užsiėmimuose. Atliekant refleksines užduotis su mokytoja Justina Kiuršinaite, mokiniai mokėsi įgytas žinias kūrybiškai pritaikyti generuojant savo renginių idėjas.
Antraisiais mokslo metais mokomasi sukauptas žinias ir patirtis panaudoti kuriant, planuojant ir įgyvendinant savo kūrybinius projektus VDU Menų fakultete arba Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje. 2023-2024 mokslo metais Kūrybinių industrijų klasės antrokai įgyvendino įvairaus pobūdžio renginius: papuošė gimnazijos erdves įvairioms šventėms, organizavo gimnazijos Kalėdiniam miuziklui sukurtų dekoracijų parodą, protmūšį Vasario 16-osios proga, šokio renginį „Šokio vizualizacijos“ bei viešą savo kurtų filmų peržiūrą. Greta
renginio, mokiniai taip pat turėjo sukurti ir įgyvendinti išorinės komunikacijos/reklamos strategijas, kurių dėka tikslinga informacija pasiektų tinkamą auditoriją bei paskatintų ją sudalyvauti organizuojamame renginyje. Mokslo metų pabaigoje visi renginiai yra pristatomi klasės draugams ir mokytojai J. Kiuršinaitei, bendrai reflektuojant mokymosi procesą ir pasiektus rezultatus. Pristačius savo renginius, mokiniai yra apdovanojami „VDU Kūrybinių industrijų klasės“ projekto baigimo pažymėjimu.
Programoje dalyvavusių II ki klasės mokinių mintys
Kūrybinėse industrijose asmenys gauna galimybę parodyti savo talentus ir atskleisti tikrąjį save, peržengdami įprastas ribas ir nustatytus standartus. Tai dinamiška ekosistema, kurioje klesti naujovės, formuojant ne tik produktą, bet ir tapatybes, užmezgant gilų ryšį tarp kūrėjų ir vartotojų. Prieš dvejus metus mes to nežinojome. Iš pradžių mums šią sritį gaubė paslapties šydas, tačiau jos žavesys sužadino mūsų smalsumą. Kūrybinės industrijos mums buvo nežinomas pasaulis, kuris atrodė labai įdomus.
2022 m. pavasarį mes pasirinkome Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje mokytis kūrybinių industrijų klasėje. Vieninteliai dalykai, kuriuos žinojome buvo tai, kad ateisime į klasę, kurioje bus lavinamas mūsų kūrybinis mąstymas, gebėjimai ir kad klasė bus pilna žmonių, kurie taip pat yra susidomėję šia sritimi. Tai mus labiausiai ir sudomino – bendruomenė pilna žmonių tokių kaip mes. Nei vienas iš mūsų net nenumanė, kokį pasaulį mums atvers ši programa. Ji ne tik padėjo mums pamatyti kūrybą ir jos procesą kitu kampu, bet ir leido patiems įžengti į šią sritį.
Kartu su VDU ir KJJG pagalba mes gavome šansą sužinoti apie save tokių dalykų, kurių iki šiol nei nenumanėme. Mūsų kūrybinių industrijų klasei kiekvieną savaitę buvo vedamos paskaitos apie skirtingą meno industrijų sritį. Mūsų akiratis prasiplėtė, mes tyrinėjome ir gilinomės į kiekvieną sritį atskirai ne tik per paskaitas, bet ir kūrybinių dirbtuvių metu. Be viso kito, mes dar ir sužinojome apie teatro, kino, šokio, muzikos, fotografijos, dizaino, galerijų veiklos ir renginių organizavimo sritis, kaip jos veikia iki tol, kol žiūrovas pamato galutinį produktą. Pavyzdžiui, turėjome galimybę fotografijos studijoje praktiškai fotografuoti, reguliuoti apšvietimą, analizuoti savo darbus.
Nacionalinis Kauno dramos teatras mus pakvietė į ekskursiją po teatro užkulisius. Buvo labai smalsu pamatyti tai, ko niekada nemato žiūrovai. Šokio teatras „Aura“ suteikė galimybę stebėti spektaklio generalinę repeticiją, o vėliau ir patį spektaklį. Tai buvo labai įdomi ir naudinga patirtis. Galerijų darbą iš pradžių suvokėme paviršutiniškai: manėme, kad tai vieta, kur eksponuojami paveikslai. Bet vėliau, įsigilinę, išmokome nustatyti meno kūrinių vertę, juos
reklamuoti, parduoti bei vertinti. Lankėmės Žalgirio arenoje vykusioje startuolių mugėje, kur įvairios Lietuviškos įmonės pateikė ką tik sukurtus dizaino produktus: baldus, drabužius, batus, stiklo gaminius ir t.t. Sužinojome, kokį sudėtingą kelią nukeliauja produktas nuo eskizo iki gaminio. VDU Menų fakulteto muzikos įrašų studijoje sukūrėme ir įrašėme savo dainas. Tuo tarpu meninė improvizacija mus išmokė įveikti scenos baimę, atsipalaiduoti ir kurti čia ir dabar. Mes sužinojome ir išmokome tiek daug apie kūrybines industrijas. Visos žinios padėjo mums jaustis saugiau planuojant savo kūrybinių projektus.
Mes labai džiaugiamės, kad galėjome dalyvauti šioje programoje ir pasisemti naujų įspūdžių. Ši patirtis buvo nepamirštama ir tikime, kad žinias ir įgūdžius, kurių išmokome šioje programoje, galėsime panaudoti ateities projektuose. Labai dėkojame VDU ir Jono Jablonskio gimnazijai už tokią nuostabią galimybę daugiau sužinoti apie įvairias meno šakas ir išbandyti savo įgytas žinias praktiškai organizuojant renginį. Ši patirtis liks nepamirštama.
Nuotraukų autoriai: Ilona Murašovienė, Justina Kiuršinaitė, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos mokiniai