VDU Menų fakultete vizituojančiais profesoriais tapo MIT menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai

Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete vizituojančiais profesoriais tapo Masačusetso technologijos instituto (MIT, JAV) tyrėjai, Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatai Nomeda ir Gediminas Urbonai.

Kūrėjai universitete kuruos eksperimentinę laboratoriją „Pelkių mokykla“, kuri kovo pradžioje persikels į VDU mokslo ir studijų centro erdves. Čia bus atidaryta ekspozicija ir menininkai įvairių fakultetų studentams skaitys intensyvų tarpdisciplininį kursą „Komonizmas“.

Nomeda ir Gediminas Urbonai yra tarptautiniu mastu pripažinti menininkai, praktikai ir teoretikai, plėtojantys organizacinę estetiką ir kuriantys socialiai orientuotą meną. Šiuo metu jie vadovauja ir dėsto meno, kultūros ir technologijų programoje Masačusetso technologijos institute (MIT) JAV, užimančiame pirmąją vietą pasauliniame QS universitetų reitinge.

Pastaraisiais dešimtmečiais menininkai vykdo tarpdisciplininius projektus, susijusius su meno ir mokslo sankirta, ekosistemų dizainu, antropocenu, socialiniais protestais. Jų projektai dažnai remiasi bendruomeninio dalyvavimo principais ir yra orientuoti į sociokultūrinius procesus bei problemas.

Tarptautinių apdovanojimų laimėtojai vykdo pasauliniu mastu pripažintas veiklas, kuriose persidengia naujųjų ir tradicinių medijų įrankiai, apjungiantys meną, technologijas, gamtos mokslus ir socialinę kritiką. N. ir G. Urbonai yra vieni iš tarpdisciplininės meno programos JUTEMPUS steigėjų, taip pat – Vilniaus tarpdisciplininės medijų meno laboratorijos (VILMA) ir internetinio medijų kultūros leidinio „Balsas“ steigėjai.

Menininkų darbai eksponuoti San Paulo, Berlyno, Maskvos, Liono, Kvandžu, Busano ir Venecijos bienalėse, Folkstono trienalėje, „Dokumentos“ ir „Manifestos“ parodose. Be nacionalinės meno premijos, jiems skirta ir daug kitų prizų bei stipendijų – Montalvo menų centro (JAV) stipendija, geriausio tarptautinio menininko apdovanojimas Kvandžu bienalėje, įvertinimas Venecijos bienalėje, Oksfordo universiteto, Stokholmo, Štutgarto, Oslo ir kitų miestų mokslo institucijų stipendijos ir t. t.

Vizituojančiais profesoriais Urbonai dirba ne tik VDU, bet ir Italijos Naujojoje dailės akademijoje (NABA) Milane bei Venecijos universitete (IUAV). Gediminas Urbonas taip pat dėsto Kinijos Centrinėje dailės akademijoje Pekine (CAFA).

Praėjusiais metais menininkai kuravo Lietuvos paviljoną prestižinėje Venecijos architektūros bienalėje – čia buvo įsteigta „Pelkių mokykla“, kurioje per 200 menininkų, architektų, mokslininkų ir studentų iš viso pasaulio dalyvavo daugybėje renginių, diskusijų ir dirbtuvių. Projektą Italijoje pristatė Lietuvos kultūros taryba, organizavo Architektūros fondas.

Nomedai ir Gediminui Urbonams VDU vizituojančių profesorių dokumentai buvo įteikti VDU rektorato posėdžio metu.

VDU atidaroma tarpdisciplininė „Pelkių mokykla“

Kovo 7 d., ketvirtadienį, 17.30 val., Vytauto Didžiojo universiteto mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) bus pristatytas unikalus projektas – čia duris atvers eksperimentinė laboratorija „Pelkių mokykla“, praėjusiais metais atstovavusi Lietuvai Venecijos bienalėje. Projektą kuruoja Masačusetso technologijos instituto (MIT, JAV) tyrėjai, VDU Menų fakulteto vizituojantys profesoriai Nomeda ir Gediminas Urbonai.

2019-uosius Jungtinės Tautos paskelbė klimato kaitos ir pelkių metais

„Pelkių mokyklos“ ekspozicija įsikurs skirtinguose VDU mokslo ir studijų centro aukštuose – ją sudarys akustinis kambarys, kvapų koridorius, taip pat – mediateka, kurioje galima stebėti videomedžiagą iš Pelkių paviljono Venecijoje. Lankytojus pasitiks patys įvairiausi eksperimentai: „Garso baublys“, „Kvapų drevės“, „Pelkių pončai“, Šepetos durpyno kolona, argentiniečių kilmės menininko R. Tiravanijos sukurta kombuča (arbatos grybas), „Pelkių radijas“, „Pelkių muilas“, „Islandiškas turfas“, Pelkių intelekto modulis ir kiti elementai.

Pasibaigus prestižinei Venecijos architektūros bienalei, Nomeda ir Gediminas Urbonai „Pelkių mokyklos“ pristatymus rengia visame pasaulyje – JAV, Kinijoje, Norvegijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kitose šalyse. Mokslininkai kviečia permąstyti pasaulinę pelkių svarbą urbanistikai ir aplinkai – ypač 2019-aisiais, kuriuos Jungtinių Tautų Ramsaro konvencija paskelbė pelkių ir klimato kaitos metais.

„Pelkės gali ne tik reguliuoti vandens lygį, apsaugoti miestus nuo potvynių, bet ir kaupti anglies dvideginį – triskart našiau už medžius ar dumblius vandenynuose. Svarbu suvokti, kad pelkė yra technologija – tą įvertino ir JAV mokslo institutas Ouk Ridže, kur prieš 70 metų buvo rengiamas Manheteno projektas, skirtas atominės bombos bandymams“, – paaiškino Gediminas Urbonas.

Anot kuratorių, priešingai nei šiandien populiarios metaforos apie pelkių sausinimą (angl. drain the swamp), pelkės turėtų būti ne siejamos su korupcija ar kitomis blogybėmis, o vertinamos kaip labai subtilios, sudėtingos sistemos, kurių veikimas įkvėpė mokslininkus. Pirmąjį mokslinį tyrimą apie pelkę dar 1898 m. Aukštumalos pelkėje atliko vokiečių botanikas Carlas Albertas Weberis, o britų kibernetikas Staffordas Beeras, tyrinėdamas pelkes 1970-aisiais, modeliavo biologinį kompiuterį.

Mokykla, jungianti įvairias technologijas ir disciplinas

„Pelkių mokykloje“ vykstantiems eksperimentams tinkamiausią erdvę tyrėjai įžvelgė universitete – dėl sąlygų, kurias gali suteikti mokslinė institucija. „Norint, kad eksperimentai būtų kuo labiau netikėti ir kartais net netelpantys į meno logiką ar konvencijas, natūralu, kad „Pelkių mokykla“ tęsia veiklą edukacinėje erdvėje, kur tokie eksperimentai ir yra labiausiai laukiami“, – sakė Nomeda Urbonienė.

Pasak MIT tyrėjų, laboratorijos erdvė skirta jusliniams patyrimams, hibridiškumui, gebėjimui orientuotis skirtingose erdvėse ir disciplinose. Pasitelkiant įvairias technologijas ir disciplinas, mokslininkai ir studentai „Pelkių mokykloje“ ieškos naujų bendradarbiavimo formų, rengs bendrus projektus, skirtus bendrabūviui – žmogaus sugyvenimui su kitomis gyvybės formomis.

„Siekiame atkreipti dėmesį į būtinybę keisti mąstymo įpročius ir išmokti sugyventi su gamta – ypač šiandien, visuotinių neramumų, karo grėsmės ir aplinkos niokojimo laikais. Čia iš naujo permąstoma ekologinė krizė, prognozuojama miestų ateitis, ieškoma tarpdisciplininių sprendimų kuriant bendrabūvį su kitomis rūšimis ir prisidedant prie Dirbtinio Intelekto projekto“, – projekto siekius paaiškina kuratoriai.

Atidarymo programoje numatoma ekskursija kartu su Gediminu ir Nomeda Urbonais po „Pelkių mokyklos“ erdvę universitete ir bendruomeniškos vaišės su gėrybėmis iš Čepkelių ir Aukštumalos pelkių. Prieš atidarymą kartu su VDU studentais intensyviame kurse planuojama sukurti ir naują Pelkių intelekto modulį.

Vienas pagrindinių akcentų naujojoje erdvėje – keturi balkonai, kuriuose eksponuojami Venecijoje parengti „Pelkių vadovai“ (angl. Swamp Manual), pelerinos, pristatančios architektų vizijas apie pelkių paviljoną, ir kiti elementai. Viename balkone bus pristatyti itin novatoriški bienalės projektai, skirti pelkių intelektui, hibridiniam radijui, islandiškoms durpėms ir kt.

Po „Pelkių mokyklos“ atidarymo Vytauto Didžiojo universitete Nomeda ir Gediminas Urbonai išvyks skaityti pranešimų svetur – MIT tyrėjai planuoja apsilankyti Kabelvago filmų mokykloje (Norvegija), Dubajaus Globaliniame meno forume (JAE), CAFA Dizaino mokykloje Pekine (Kinija), MIT architektūros simpoziume Kembridže (JAV), Venecijos universitete (Italija) ir kitose institucijose.

2018 metais „Pelkių mokykla“ atstovavo Lietuvai 16-ojoje tarptautinėje architektūros bienalėje Venecijoje. Projektą Italijoje pristatė Lietuvos kultūros taryba, organizavo Architektūros fondas. Iniciatyvą parėmė Masačusetso technologijos instituto (MIT) Architektūros ir planavimo mokykla (SA+P) ir Meno, mokslo ir technologijos centras (CAST), Šiaurės kultūros fondas (Nordisk Kulturfond), Norvegijos šiuolaikinio meno biuras (OCA) ir UAB „Durpeta“.

„Pelkių mokyklos“ ekspoziciją Vytauto Didžiojo universitete (V. Putvinskio g. 23) galima aplankyti pirmadieniais–penktadieniais 9.00–21.00 val., šeštadieniais – 9.00–18.00 val.

Organizatoriai: VDU menų galerija „101“.

Kuratoriai: Nomeda ir Gediminas Urbonai (MIT, VDU)

Ekspozicijos architektė: Indrė Umbrasaitė

„Garso baublys“: Nicole L’Huillier (MIT)

„Kvapų drevės“: Aušra Černiauskienė, Reda Valentinavičienė ir Jurga Jakubauskienė

„Pelkių pončai“: Sandra Straukaitė ir Gailė Pranckevičiūtė

Šepetos durpių kolona: Remigijus Daubaras ir UAB „Durpeta“

Pelkių intelekto modulis: Jonas Kubilius (MIT)

Nuotraukos – Norbert Tukaj.

Stojamieji egzaminai į menų studijas VDU

Šiemet stojimų maratonas prasideda anksčiau – stojantieji į VDU Naujųjų medijų meną per LAMA BPO sistemą stojamuosius egzaminus gali rinktis laikyti pavasario egzaminų sesijos metu.

Visi norintys savo duomenis ir prašymus LAMA BPO informacinėje sistemoje turės pateikti kovo 1-9 dienomis. Prašymus stojantieji galės teikti dėl valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų.

Naujųjų medijų meno stojamąjį egzaminą sudaro keturios dalys: fotografavimo duota tema; paskirtos temos interpretacijos kadruotėje; motyvacinis pokalbis; kūrybos aplanko (portfolio) vertinimas. Egzaminas vyksta 3 dienas.

Daugiau informacijos apie stojamuosius egzaminus, jų vykdymo ir vertinimo tvarką galima sužinoti tvarkos apraše.

Pavasario egzaminų sesijos tvarkaraštis:

Pirma dalis (fotografavimas duota tema) – kovo 20 d. 11 val., K. Donelaičio g. 52,  508 aud., Kaunas
Antra dalis (paskirtos temos interpretacijos kadruotėje) – kovo 21 d., 11 val., K. Donelaičio g. 52, 404 aud., Kaunas
Trečia dalis (motyvacinis pokalbis ir kūrybinio aplanko vertinimas) – kovo 22 d., 11 val., K. Donelaičio g. 52, 404 aud., Kaunas

Vasarą – priėmimas į visas VDU menų kryptis

Vasarą, pagrindinio priėmimo per LAMA BPO sistemą etapo metu, bus galima stoti į visas VDU menų krypčių grupės studijų programas (Muzikos produkcija, Naujųjų medijų menas, Vaidyba).

Norint studijuoti šiose menų programose, prašymus bus galima teikti nuo birželio 1 d., likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos metu tvarkaraštyje numatyto stojamojo egzamino, testo arba motyvacijos vertinimo. Pagrindinė vasaros stojamųjų egzaminų sesija vyks birželio 17 d. – liepos 5 d.

VDU vyks stojamųjų egzaminų konsultacijos

VDU organizuoja konsultacijas, kurių metu padeda stojantiesiems pasirengti stojamiesiems egzaminams ar motyvacijos vertinimui. Norėdami pasiteirauti išsamesnės informacijos ar dalyvauti konsultacijose, susisiekite nurodytais kontaktais:
Daugiau informacijos apie Menų fakulteto konsultacijas ir parengiamuosius kursus stojantiesiems.

Stojantiesiems – informacija apie minimalius rodiklius

Nuo 2019 metų įgijusieji vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, stodami į menų studijų krypčių grupės programų valstybės finansuojamas vietas, privalo būti išlaikę du valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos. Įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 40. Penkių geriausių metinių vertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 7. Vidurkis skaičiuojamas iš privalomų mokytis dalykų.

2018 m. ar anksčiau įgijusiems vidurį išsilavinimą ir stojantiems į valstybės finansuojamas vietas taikomi šie minimalūs rodikliai.

Šie reikalavimai netaikomi asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą užsienio šalių institucijose, pagal tarptautinių organizacijų ar užsienio valstybių švietimo programas, atleistiems nuo brandos egzaminų.

 

Studentai kviečiami į tarptautinių mainų galimybių mugę VDU

Tarptautinių ryšių departamentas vasario 13 d. (trečiadienį), 11:00 – 16:00 val., kviečia studentus atvykti į „Studijų mainų galimybių“ mugę, kurioje bus pristatomos studijų mainų programų ir tarptautinės praktikos galimybės. Renginys vyks VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, I a. fojė).

Renginio metu vyks Tarptautinių ryšių departamento koordinatorių pristatymas (studentų patogumui – trimis skirtingais laikais) apie mobilumo programas (103 auditorija):

  1. 11:00 – 11:45 (Anglų k.);
  2. 13:15 – 14:00 (Lietuvių k.);
  3. 15:15- 16:00 (Anglų k.).

Mugės metu aktualią informaciją apie mainų galimybes atskiruose fakultetuose suteiks koordinatoriai bei studentai, dalyvavę mainų programose.

Fakultetų koordinatorių konsultacijų laikai:

  • 12:00 – 13:00 Menų ir Humanitarinių mokslų fakultetai;
  • 14:00 – 15:00 kiti fakultetai.

Prieš renginį organizatoriai kviečia susipažinti su paskelbtų konkursų paraiškų teikimo terminais:

VDU Tarptautinių ryšių departamento komanda kviečia nepraleisti progos užpildyti anketą ir pasinaudoti šia nuostabia galimybe bei dalyvauti mainų mugėje!

VDU Menų fakulteto profesorei Rasutei Žukienei skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija

Vasario 6 d. menotyrininkei, VDU Menų fakulteto profesorei Rasutei Žukienei ir dar vienuolikai kūrėjų LR Vyriausybė paskyrė kultūros ir meno premijas.

Pretendentų sąrašą Vyriausybei teikė Kultūros ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijos sprendimu. Komisija iš visuomenės pasiūlytų daugiau nei 40-ies muzikos, teatro, dailės, literatūros, kitų kultūros ir meno sričių atstovų atrinko 12 kandidatų.

Premijų laureatais tapo fotomenininkas Ramūnas Danisevičius, muziejininkė Vida Kanapkienė, dailininkas, knygų vaikams autorius Kęstutis Kasparavičius, kino ir teatro aktorė Vida Vaiva Mainelytė, kompozitorius Arvydas Malcius, tapytoja Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, menotyrininkė Agnė Narušytė, poetas Kęstutis Navakas, aktorė Regina Reklaitienė, kino operatorius Janas Vitoldas Tomaševičius, tekstilininkė Zinaida Vogėlienė ir menotyrininkė Rasutė Žukienė.

Kasmet skiriama ne daugiau kaip 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų. Premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus. Vyriausybės kultūros ir meno premijos skiriamos nuo 1997 metų.

Vyksta konkursas studijoms 2019/2020 m.m. pagal „Erasmus+“ programą

Norite įgyti tarptautinės studijų patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, tapti tarptautinės bendruomenės nariu bei VDU ambasadoriumi? Dalyvaukite „Erasmus+“ studijų mainų konkurse 2019/2020 m. m. rudens ir pavasario semestrui, pildykite el. atrankos anketą “Outgoing-Application for Erasmus Study Exchange (EU countries)” interneto svetainėje iki 2019 m. kovo 3 d. (23:59 val.). Muzikos akademijos studentai anketą turi užpildyti iki 2019 m. vasario 19 d. (23:59 val.).

Atrankoje gali dalyvauti visi VDU nuolatinių bei ištęstinių studijų studentai. Aktyviai dalyvauti konkurse kviečiame studentus su specialiaisiais poreikiais, kurie turi galimybę gauti papildomą finansavimą.

Atrankos rezultatai bus skelbiami 2019 m. kovo 13 d. (Muzikos Akademijos studentams – 2019 m. vasario 22 d.) VDU interneto svetainėje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas bus informuotas el. paštu.

Daugiau informacijos apie „Erasmus+“ studijas, partnerines užsienio aukštojo mokslo institucijas, atrankos kriterijus, stipendijų dydžius.

Konkurso skelbimas

Menų fakulteto konsultacijos ir parengiamieji kursai stojantiesiems

Menų fakultetas organizuoja nemokamas konsultacijas stojantiesiems į Naujųjų medijų meno, Vaidybos, Music Production (Muzikos produkcijos) specialybes.

NAUJŲJŲ MEDIJŲ MENAS (KONSULTACIJOS IR PARENGIAMIEJI KURSAI)

Įvadinė konsultacija su Tomu Pabedinsku vyks sausio 7d. 16h., 203 kabinete (VDU Menų fakultetas, Muitinės g. 7, Kaunas).

Kadruotės piešimo parengiamieji kursai su Augustinu Balaišiu vyks sausio 13d. 16h., 203 kabinete (VDU Menų fakultetas, Muitinės g. 7, Kaunas);

Fotografijos parengiamieji kursai su Tomu Pabedinsku vyks sausio 20d. 16h., 203 kabinete (VDU Menų fakultetas, Muitinės g. 7, Kaunas);

Fotografijos parengiamieji kursai su Romualdu Požerskiu vyks sausio 27d. 16h., 203 kabinete (VDU Menų fakultetas, Muitinės g. 7, Kaunas);

Kadruotės piešimo parengiamieji kursai su Rimantu Plunge vyks vasario 3d. 16h., 203 kabinete (VDU Menų fakultetas, Muitinės g. 7, Kaunas).

Informacija: Tomas Pabedinskas tomas.pabedinskas@vdu.lt

 

MUZIKOS PRODUKCIJA / MUSIC PRODUCTION (KONSULTACIJOS)

Informacija ruošiama

 

 

VDU menotyrą tarptautiniai ekspertai vertina geriausiai Lietuvoje

Sausio 23 d. Vilniuje vyko Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) inicijuoto ir koordinuoto Lietuvos palyginamojo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vertinimo, kurį 2018 m. vykdė tarptautiniai ekspertai iš įvairių užsienio švietimo institucijų, pristatymas. Universitetai ir mokslinių tyrimų institutai suformavo 117 vertinamųjų padalinių, kurie vertinti penkiabalėje skalėje pagal tris kriterijus: mokslinės veiklos kokybę, mokslinių tyrimų socialinį ir ekonominį poveikį bei veiklos perspektyvumą. Lietuvos mokslo sistemos vertinimą atliko per 60 užsienio šalių mokslininkų, taip užtikrinant vertinimo nešališkumą ir objektyvumą.

VDU Menų fakulteto menotyrininkų darbo rezultatai buvo įvertinti aukščiausiais balais Lietuvos menotyros mokslo kryptyje – 4, 5, 5 (4,35). Tai yra aukščiausias gautas įvertinimas iš visų VDU vertinamųjų padalinių.

Tarptautinių ekspertų grupės nuomone, VDU menotyros tyrimų perspektyvumas vertas aukščiausio įvertinimo (5) ir turi didelį potencialą „išlaikyti labai gerus ir puikius įvertinimus“ ateityje.

MOSTA ekspertų ataskaitoje VDU Menų fakultetas įvertintas kaip „stiprus tarptautiniu mastu“ mokslo vienetas: menotyrininkų veiklos kokybė vertinama labai gerai (4), pažymint, kad „vykdomi mokslo tyrimai yra aukšto lygio ir pripažinti tarptautiniu mastu“.

Ekonominis ir socialinis VDU menotyros tyrimų poveikis įvertintas aukščiausiu įvertinimu (5), pripažįstant, kad  fakultetas „vykdo išskirtinės svarbos mokslinius tyrimus“, „teigiamai veikia visuomenės plėtrą ir yra labai vertinamas partneris MTEP plėtros klausimais ne tik akademinėje bendruomenėje, bet ir už jos ribų“. Aukščiausias balas šioje vertinimo srityje taip pat nurodo, kad Menų fakulteto menotyrininkai „vertinami kaip ekspertai viešajame ir privačiame sektoriuose“.

Išvadose pažymima, kad VDU menotyrininkai yra aktyvūs Baltijos, Šiaurės ir kitų Europos šalių tyrimų tinkluose. Itin palankiai vertinami ir MF vykdomi tarptautiniai tyrimų projektai, ypač pirmasis Lietuvoje HSM srities koordinuojamas  Horizon 2020 Teaming finansavimo schemos projektas „INNOCULT: Kūrybinių ir kultūros inovacijų ekscelencijos centras“.

„Itin džiugu, kad jau antrą kartą iš eilės mūsų fakulteto mokslininkai įvertinami aukščiausiais balais. Tai liudija, kad mokslininkų skaičiumi nedidelis padalinys gali būti labai aktyvus ir inovatyvus, plėtojantis aukšto lygio mokslinius tyrimus ir intensyvų tarptautinį bendradarbiavimą“, – teigia Menų fakulteto dekanė prof. Jurgita Staniškytė. Pasak dekanės, svarbu, kad aukštos kvalifikacijos mokslininkai perduoda savo patirtį jaunajai tyrėjų kartai, dėstydami unikaliose Menų fakulteto studijų programose.

Vertindami Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros situaciją tarptautiniai ekspertai nagrinėjo tokius pastarųjų penkerių metų duomenis kaip geriausi mokslo darbai, geriausi užsienyje skaityti mokslinių konferencijų pranešimai, svarbiausi nacionaliniai ir tarptautiniai apdovanojimai už MTEP veiklas, dalyvavimas tarptautiniuose konkursiniuose MTEP projektuose, verslo ir viešojo sektoriaus MTEP užsakymai, tyrėjų dalyvavimas tarptautinėse ekspertinėse darbo grupėse, komisijose bei asociacijose, tyrėjų organizuotos mokslinės konferencijos ir mokslo renginiai, turima institucijos MTEP infrastruktūra ir personalo potencialas.

 

 

VDU studentai sukūrė filmą apie fotomenininką Romualdą Požerskį

Šeštadienį, 17 val. MO muziejuje (Pylimo g. 17, Vilnius) vyks dokumentinio filmo „Romualdas Požerskis. Fotografija – mano religija“ apybraižos pristatymas ir diskusija. Filmą apie vieną garsiausių Lietuvos fotomenininkų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesorių Romualdą Požerskį kūrė VDU Romo Sakadolskio medijų labaratorijos studentai. Renginyje dalyvaus Lietuvos fotografai: Romualdas Požerskis, Artūras Morozovas, Aleksandras Macijauskas, Stanislovas Žvirgždas. Pokalbį moderuos VDU Šiuolaikinių menų katedros vedėjas doc. dr. Tomas Pabedinskas.

MO kolekcijos autorius Romualdas Požerskis – žmogus, drąsiai sakantis „fotografija – mano religija“ ir neskaičiuojantis nei darbo valandų, nei metų, kurie prabėga siekiant išsvajotojo tikslo. Jo fotografijos – gniaužiančios kvapą ir jausmus, stulbinančios, šokiruojančios, o jų būtis – velniškai jaudinanti nepriklausomai nuo autoriaus požiūrio – poetiško, ironiško ar dokumentinio.

Tačiau už stulbinančių darbų slypinti kūrėjo asmenybė, didžiulė meilė žmogui ir siekis suprasti bei papasakoti jo istoriją, pasiryžimas eiti ten, kur niekas kitas nekeltų kojos ir asmeniniai pasiaukojimai vardan kūrybos buvo tai, kas atvedė filmo kūrėjus pas Romualdą Požerskį.

Filmo kūrybinė komanda sekė jo žodžius, pasakojančius 40-ties metų istoriją. O joje daugybė įvykių: nuo metų, praleistų motociklu skrodžiant naktį, iki dienų, atimtų iš šeimos ir atiduotų fotografijai, bei popiečių, stengiantis nugalėti save ir pasiryžti eiti fiksuoti tų, kurie nenorėjo atsidurti objektyvo taikiklyje. Kūrėjai prisipažįsta, jie tuo pačiu metu žavėjosi ir stebėjosi. O po išklausytų istorijų, jas nori parodyt platesnei publikai.

Filmo autorė: Ugnė Vedeikaitė. Kūrybinė komanda: Dovydas Beržinis, Paulius Vičiūnas, Mantė Sūdžiūtė, Neringa Paskačimaitė, Adolfina Krivickaitė, Justas Žemaitis, Arnas Daugėla, Bernardas Butkus.

VDU Romo Sakadolskio medijų laboratorijos kūrybinis vadovas – Laisvūnas Karvelis.

Daugiau informacijos apie renginį

Apie Lietuvos fotografiją – prestižiniame mokslo žurnale

Jungtinėje Karalystėje Routledge leidyklos leidžiamame moksliniame žurnale photographies publikuotas Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros vedėjo doc. dr. Tomo Pabedinsko straipsnis The Incompatible Mythologies of Nationhood: Andrew Miksys’ Disko series. Straipsnyje aptariama lietuvių kilmės fotografo A. Miksio fotografijų serija Disko, kurią jis kūrė 2000-2010 m., po to, kai iš Jungtinių Amerikos Valstijų persikėlė gyventi į Lietuvą. Straipsnio autorius analizuoja šios fotografijos serijos sukeltą kontroversiją Lietuvos politiniame, socialiniame ir kultūriniame kontekstuose. A. Miksio kūrybos atvejo studija padeda atskleisti vyraujančius idealizuoto lietuviškumo mitus ir parodo meninės kūrybos reikšmę, neleidžiant šiems mitams tapti įsitvirtinusia ideologija.

Publikacija leidžia į Lietuvos fotografiją bei ją formuojančią mūsų šalies politinę ir socialinę situaciją pažvelgti pasauliniame fotografijos ir vizualiosios kultūros tyrimų lauke. Žurnalo photographies numeris, kuriame paskelbtas doc. dr. T. Pabedinsko straipsnis sudarytas 2017 m. Londone vykusios tarptautinės konferencijos Ciritical Issues in Photography pranešimų pagrindu, o publikuojami straipsniai aprėpia kelias pagrindines tematines grupes: kritiniai klausimai; teorinės problemos; teritorija, bendruomenė ir valstybė; fotografijos ribos; fotografijos edukacija.

 

Žurnalo redaktorių Vestminsterio universiteto profesoriaus Davido Bate’o ir Plimuto universiteto profesorės Liz Wells teigimu, iš keturis kontinentus atstvaujančių autorių gauti straipsniai „parodo dabartinių pokyčių fotografijoje tyrimų aktualumą ir būtinumą, leidžia suprasti plačią fotografijos apmąstymo įvairovę globaliu mastu“.