Skelbiamas papildomas praktikos ne ES/EEE šalyse konkursas

Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus dalyvauti konkurse dėl galimybės atlikti praktiką ne ES/EEE šalyse ir gauti „Erasmus+“ programos arba VDU mobilumo stipendiją.

Studentai, norintys dalyvauti konkurse, el. atrankos anketą (Application form for traineeship in non-EU/EEE countries) turi pateikti iki 2019 m. gegužės 19d.

Studentai praktikos vietą turi susirasti savarankiškai ir konkurso metu pateikti organizacijos patvirtinimą, apie galimybę atlikti joje praktiką.

Atrankos kriterijai:

  • praktikos atitikimas studijų programai;
  • organizacijos patvirtinimas apie galimybę atlikti praktiką;
  • studento motyvacija;
  • dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai (VDU mobilumo stipendijai gauti vidurkis turi būti ne žemesnis nei 8,0);
  • geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios.

Praktika turėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2019-06-01 ir baigtis ne vėliau kaip 2019-08-31.

Apie atrankos rezultatus studentai bus asmeniškai informuojami el. paštu iki gegužės 24 d.

Atrinktiems studentams skiriama „Erasmus+“ arba VDU mobilumo stipendija. Šalių sąrašas, stipendijų dydis ir skaičius:

 

Erasmus+ stipendija

Šalis Praktikos trukmė Stipendijų skaičius Stipendijos ir kelionės išmokos dydis
Bosnija ir Hercegovina 2 – 4 mėn. 3 700 Eur/mėn. + 275 Eur
Rusija 2 – 4 mėn. 2 700 Eur/mėn. + 275 Eur

 

VDU Mobilumo stipendija

Šalių grupė[1] Praktikos trukmė Stipendijų skaičius Stipendijos dydis
Šalys priklausančios Pietų Azijai, Rytų Azijai, Ramiojo vandenyno regionui, Vidurio rytams, Šiaurės Amerikai, Lotynų Amerikai ir Karibams 1-3 mėn.

 

 

4

 650 Eur/mėn.
Šalys, priklausančios Europai (išskyrus ES ir EEE šalis, Turkiją, Makedoniją, Serbiją), Centrinei Azijai ir Afrikai. 1-3 mėn. 550 Eur/mėn.

 

Daugiau informacijos suteiks:

Programos koordinatorius
Tomas Mickevičius

Tarptautinių ryšių departamentas

El. paštas: tomas.mickevicius@vdu.lt

Tel. nr.: 8 37 327 987

Adresas: V. Putvinskio g. 23, 207, Kaunas

Menų fakultetas organizuoja renginius ir užsiėmimus moksleiviams

VDU Menų fakultetas moksleivius kviečia į įvairius edukacinius bei su fakultetu supažindinančius renginius: Menų LAB’ą, pamokas, atvirų durų dieną, ekskursijas fakulteto erdvėse ir VDU Kultūros dienas. 10-12 klasių moksleiviams taip pat suteikiama galimybė atlikti sociokultūrinės veiklos praktiką VDU menų galerijoje „101″, o stojantieji į Menų fakulteto specialybes kviečiami į konsultacijas ir parengiamuosius kursus.

Daugiau informacijos apie Menų fakulteto organizuojamus renginius moksleiviams.

Tarpdisciplininio meno kūrėjos Marijos Nemčenko parodos „BRUT“ atidarymas

Balandžio 4 d., ketvirtadienį, 18:00 valandą VDU menų galerijoje „101“ (Muitinės g. 7) vyks tarpdisciplininio meno kūrėjos Marijos Nemčenko parodos „BRUT“ atidarymas. Iš Lietuvos kilusi menininkė, gyvenanti ir kurianti Škotijoje, darbų serijoje „BRUT“ pristato šių regionų urbanistikos paraleles per brutalizmo architektūros prizmę.

Parodoje brutalizmo pastatų svarba apsvarstoma ne tiek architektūriniu, kiek socialiniu, istoriniu ir kultūriniu pagrindu. M. Nemčenko, apjungdama savo patirtis Lietuvoje ir Škotijoje, tiria iš betoninių blokų sukonstruotų daugiaaukščių likimą abiejose šalyse.Paroda „BRUT“, atsižvelgdama į persipynusias politines įtakas, jų skirtumus bei panašumus, padeda pažvelgti į brutalistinius gyvenamuosius namus iš skirtingų perspektyvų.

Pokario laikotarpiu modernybę ir ateitį reprezentavę brutalistinių namų blokai, šiandien dažnai prisimenami neigiamame kontekste. Lietuvoje į šiuos pastatus žvelgiama kaip į sovietmečio atspindį, o Škotijoje jie siejami su prastu miesto urbanistikos planavimu, nusikalstamumu ir asocialumu. Tuo tarpu, pasaulyje buriasi brutalizmo mylėtojų bendruomenės, romantiškai žvelgiančios į šio stiliaus estetiką. Viena tokių, socialiniame tinkle „Facebook“ jau dvylika metų gyvuojanti grupė – „The Brutalism Appreciation Society“ („Brutalizmo pripažinimo bendruomenė“) turi daugiau nei šešiasdešimt tūkstančių narių. Deja brutalizmas šiuo atveju tampa romantizuojamas pamirštant politinius ir socialinius diskursus, o po gražiausiomis nuotraukomis atsirandantys komentarai „Wow, tai taip BRUT!!!“ tik nurodo į paviršutinišką požiūrį.

Stebėdama skirtingas tendencijas, M. Nemčenko atkreipia dėmesį, kad brutalizmo vertinimo diskurse dažnai pamirštama šio architektūrinio projekto funkcija – įperkamų būstų suteikimas. Kritišku žvilgsniu menininkė žvelgia tiek ir į pastatų romantizavimą, orientuotą tik į jų estetiką, tiek ir į be atodairišką  griovimą.

2018 m. Glasgo tarptautinėje bienalėje pristatyta paroda, į Lietuvą atkeliauja su leidiniu „BRUT nuobodulys. Daugiabučiai, tuštuma ir žaidimai“, kuriam tekstus rašė architektūros profesorius Edwardas Hollis, meninkė Marija Nemčenko, kuratorė AnnaTudos ir akademikas HusseinasMitha.Leidinio grafinis dizainas atspindigyvenamojo būsto tematiką, apgyvendinant tekstus skirtinguose knygos – daugiabučio butuose, taip sukuriant persipinantį kūrinį, kuriame tekstai veikia dialogo vienas su kitu forma.

Leidinys bus pristatytas gegužės mėnesį „Gallery Weekend Kaunas“ metu.

Marija Nemčenko (g. 1989, Kaune, Lietuvoje) įgavo menininkės išsilavinimą Jungtinėje Karalystėje ir nuo 2010 m. aktyviai dalyvauja parodose užsienyje bei Lietuvoje. Menininkė savo kūryboje tyrinėja šiuolaikinius mitus ir jų sklaidą populiariomis žiniasklaidos priemonėmis. M. Nemčenko darbuose jungiasi, Baltijos šalių istorijai pritaikyta, post-kolonializmo teorija ir asmeninės emigracijos patirtys. Menininkė stebi ir kritikuoja kultūrinius stereotipus, kurie dažnai tampa instrumentais padedančiais formuoti iškreiptą visuomenės modelį.

Paroda veiks iki gegužės 13 d.

Galerijos darbo laikas

II-V 12.00-18.00

VI 12.00-14.00

Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Beprotiškos vestuvės Nevados dykumoje”

Balandžio 1 d., nuo 12 val., „GODÒ galerija“ kviečia apsilankyti Romualdo Požerskio fotografijų parodoje „Beprotiškos vestuvės Nevados dykumoje“. Naujoje autoriaus fotografijų serijoje įamžintos poros, žiedus sumainiusios grandiozinio meninio projekto „Degantis žmogus“ metu, kai ribos tarp meno ir gyvenimo visiškai ištirpsta.

Vakare, 18 val., įvyks oficialus parodos atidarymas. Visus svečius kviečiame pasinerti į saviraiškos laisvę, pasitelkti fantaziją ir pasipuošti taip, lyg patys išsirengtumėte į tolimąją dulkėtą dykumą. Parodos lankytojai taip pat galės pamatyti Nevados dykumoje R. Požerskio filmuotą vaizdo medžiagą. Požerskis aštuonis kartus degino žmogaus skulptūrą Nevados dykumoje.

„Degantis žmogus“ yra žinomas kaip unikaliausias masinis alternatyvaus meno reiškinys pasaulyje. Tai industrinės pasąmonės, postmodernios technokultūros, archajiškos, mitologijos ir ugnies kulto kratinys, kasmet kviečiantis savęs atsivėrimui, išraiškai, transformacijai, nuostabai. Dykumoje, kylant saulei ar jei nusileidus, persirengę jaunieji ir jų svečiai prisiekia vienas kitam amžina meile.

Galerijos GODÒ adresas: Malūnų g. 6A-12, Vilnius.

Paroda veiks iki balandžio 27 d.

Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Paslaptingas Bangladešas”

Nuo kovo 27 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje veikia Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Paslaptingas Bangladešas“.

2016, 2017 ir 2018 metais Romualdas Požerskis, kartu su tarptautinėmis fotografų grupėmis, vyko į Bangladešą ir kiekvienos kelionės metu šioje, vienoje skurdžiausių pasaulio šalių, praleido po dešimt dienų. Jų užteko sukurti fotografijoms, kurios parodo, kad Bangladešas yra ne tik viena neturtingiausių, bet ir viena spalvingiausių pasaulio šalių.

Fotografuodamas Bangladešo sostinėje Dakoje, Požerskis įamžino sunkų, primityviomis priemonėmis atliekamą darbą ir vakariečiui sunkiai įsivaizduojamas gyvenimo sąlygas: laivų remonto dirbtuves, odos apdirbimo fabrikėlių rajoną, per kurį teka pasaulyje labiausiai chemikalais užteršti upeliai, palei geležinkelio bėgius nusidriekusius lūšnynus, kur žmonės gyvena kartoninėse pastogėse be vandens ir elektros. Skurdas ne mažiau ryškus ir kitose šalies vietovėse, kur lankėsi fotografas: šiukšlynuose prie Čitagongo uostamiesčio, kaimeliuose, kur neturtingos šeimos gyvena valtyse, Jaflongo akmens skaldyklose ar ryžių gamyklose.

Socialinis ir edukacinis tikslai buvo ypač svarbūs paskutinės kelionės į Bangladešą metu. Jai fotografas ruošėsi, lankydamas jaunesniųjų klasių mokinius Lietuvoje, supažindindamas vaikus su nelengva tolimos šalies kasdienybe. Kauno Senamiesčio progimnazijos 4C klasės mokiniai perdavė savo vaikystės brangiausius žaislus, kuriuos Požerskis išdalino Bangladeše vaikams ir įamžino juos savo fotografijose.

Paroda veiks iki balandžio 30 d., įėjimas nemokamas.

Vyksta trečiasis „Erasmus+“ praktikos konkursas

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia trečiąjį konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2018–2019 m. m. Atrankos dokumentus galima siųsti iki 2019 m. balandžio 16 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) „Erasmus“ studijų / praktikos laikotarpio.

Studentams studijas baigiantiems 2019 m. birželio mėnesį tai yra paskutinis konkursas, kurio metu bus galima pateikti paraiškas vykti į absolventų praktiką.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai „Erasmus“  studentų praktikai:

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai. Praktika turi baigtis iki 2019 m. rugsėjo 20 d. (paskutiniojo kurso studentų praktika turi baigtis iki bandomųjų gynimų).

Atrankos dokumentai „Erasmus“  absolventų praktikai:

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

  • Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
  • Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

  • studento motyvacija;
  • geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
  • praktikos atitikimas studijų programai;
  • studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
  • dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Atrankos rezultatai bus skelbiami VDU tinklapyje, skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas, bus informuotas el. paštu 2019 m. balandžio 26 d.

Daugiau informacijos

Dr. Linos Preišegalavičienės monografijos apie Vladimiro Dubeneckio gyvenimą ir kūrybą pristatymas

Kovo 21 d., ketvirtadienį, 17 val. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaunas) vyks VDU Menų fakulteto Menotyros katedros dėstytojos dr. Linos Preišegalavičienės monografijos „Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888–1932“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos autorė dr. Lina Preišegalavičienė, doc. dr. Ina Pukelytė (Vytauto Didžiojo universitetas), doc. dr. Vaidas Petrulis (KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras).

Lietuvos valstybingumo 100-mečiui dedikuotoje monografijoje nagrinėjama mūsų krašte gerai žinomo architekto, dailininko, pedagogo, „tautinio stiliaus“ ir moderniosios architektūros pradininko bei propaguotojo Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba. Žinomo menininko kūrybinis laikotarpis trumpas, trukęs vos daugiau nei dešimtmetį, bet įspūdingai ryškus.

Vienas iš išskirtinių V. Dubeneckio kūrybinės biografijos bruožų – būdamas nelietuvis, jis tapo pirmuoju „tautinio stiliaus“ ieškotoju nepriklausomoje Lietuvoje. Rusų kilmės menininkas, gyvenęs ir dirbęs Kaune 1919–1932 m., paliko Lietuvai solidų kūrybinį palikimą. Brandžiausias architekto kūrinys – Vytauto Didžiojo muziejaus pastatas Kaune (šiuo metu – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Vytauto Didžiojo karo muziejus) tapo Lietuvos valstybingumo ikona, o pasiūlyta „tautinio stiliaus“ formuluotė daugeliu aspektų virto šiuolaikiniu kolektyviniu Lietuvos gyventojų skoniu. V. Dubeneckio asmenybės, gyvenimo ir kūrybinio palikimo gerbimas yra fenomenalus reiškinys, nes prasidėjo iš karto po menininko mirties 1932 m. ir vyko nepriklausomai nuo besikeičiančios kultūrinės-politinės situacijos. Paradoksalu, kad iki šiol neturėjome monografijos, nagrinėjančios visų gerbiamos asmenybės gyvenimą ir kūrybą.

Vienoje vietoje sukaupta žinoma ir nežinoma istorinė medžiaga daugelį paskatins iš naujo pergalvoti iki šiol nusistovėjusias Lietuvos architektūros ir dailės istorijos žinias. Knyga skirta menotyrininkams, kultūrologams, architektams, dailės studijų studentams ir plačiajai visuomenei, besidominčiai nepriklausomos Lietuvos nacionaline kultūra.

VDU veikia tarpdisciplininė „Pelkių mokykla“

VDU mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) veikia unikalus projektas – čia duris atvėrė eksperimentinė laboratorija „Pelkių mokykla“, praėjusiais metais atstovavusi Lietuvai Venecijos bienalėje. Projektą kuruoja Masačusetso technologijos instituto (MIT, JAV) tyrėjai, VDU vizituojantys profesoriai Nomeda ir Gediminas Urbonai.

2019-uosius Jungtinės Tautos paskelbė klimato kaitos ir pelkių metais

„Pelkių mokyklos“ ekspozicija įsikūrė skirtinguose VDU mokslo ir studijų centro aukštuose – ją sudaro akustinis kambarys, kvapų koridorius, taip pat – mediateka, kurioje galima stebėti videomedžiagą iš Pelkių paviljono Venecijoje. Lankytojus pasitinka patys įvairiausi eksperimentai: „Garso baublys“, „Kvapų drevės“, „Pelkių pončai“, Šepetos durpyno kolona, argentiniečių kilmės menininko R. Tiravanijos užauginta kombuča (arbatos grybas), „Pelkių radijas“, „Pelkių muilas“, „Islandiškas turfas“, „Pelkių intelektas“ ir kiti elementai.

Pasibaigus prestižinei Venecijos architektūros bienalei, Nomeda ir Gediminas Urbonai „Pelkių mokyklos“ pristatymus rengia visame pasaulyje – JAV, Kinijoje, Norvegijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kitose šalyse. Menininkai ir mokslininkai kviečia permąstyti pasaulinę pelkių svarbą urbanistikai ir aplinkai – ypač 2019-aisiais, kuriuos Jungtinių Tautų Ramsaro konvencija paskelbė pelkių ir klimato kaitos metais.

„Pelkės gali ne tik reguliuoti vandens lygį, apsaugoti miestus nuo potvynių, bet ir kaupti anglies dvideginį – triskart našiau už medžius ar dumblius vandenynuose. Svarbu suvokti, kad pelkė yra technologija – tą įvertino ir JAV mokslo institutas Ouk Ridže, prieš 70 metų pagarsėjęs Manheteno projektu ir atominės bombos bandymais“, – paaiškino Gediminas Urbonas.

Kuratoriai siūlo permąstyti pelkių reikšmę. Priešingai nei šiandien vis dar populiarios metaforos apie pelkių sausinimą (angl. drain the swamp), pelkės turėtų būti ne siejamos su korupcija ar kitomis blogybėmis, o vertinamos kaip labai subtilios, sudėtingos sistemos, kurių veikimas įkvėpė mokslininkus. Pirmąjį mokslinį tyrimą apie pelkę dar 1898 m. Aukštumalos pelkėje atliko vokiečių botanikas Carlas Albertas Weberis, o britų kibernetikas Staffordas Beeras, tyrinėdamas pelkes 1970-aisiais, jas pasitelkė modeliuojant biologinį kompiuterį.

Mokykla, jungianti įvairias technologijas ir disciplinas

„Pelkių mokykloje“ vykstantiems eksperimentams tinkamiausią kontekstą tyrėjai įžvelgė universitete – dėl sąlygų, kurias gali suteikti mokslinė institucija. „Norint, kad eksperimentai būtų netikėti, peržengiantys meno logiką ir kvestionuojantys jos konvencijas, natūralu, kad „Pelkių mokykla“ tęsia savo veiklą edukacinėje erdvėje, kur tokie eksperimentai yra labai laukiami“, – sakė Nomeda Urbonienė.

Pasak MIT tyrėjų, „Pelkių mokyklos“ infrastruktūra skirta jusliniams patyrimams, hibridiškumo ugdymui, gebėjimui orientuotis skirtinguose kontekstuose. Pasitelkiant įvairias technologijas ir disciplinas, mokslininkai ir studentai „Pelkių mokykloje“ ieško naujų bendradarbiavimo formų, kuria prototipus ir projektus, skirtus bendrabūviui – žmogaus sugyvenimui su kitomis gyvybės formomis.

„Siekiame atkreipti dėmesį į būtinybę keisti mąstymo įpročius ir išmokti sugyventi su gamta – ypač šiandien, visuotinių neramumų, karo grėsmės ir aplinkos niokojimo laikais. Čia iš naujo permąstoma ekologinė krizė, prognozuojama miestų ateitis, ieškoma tarpdisciplininių sprendimų kuriant bendrabūvį su kitomis rūšimis ir prisidedant prie Dirbtinio Intelekto projekto“, – projekto siekius paaiškina kuratoriai.

Vienas pagrindinių akcentų naujojoje VDU mokslo ir studijų centro erdvėje – keturi balkonai, kuriuose eksponuojami Venecijoje parengti „Pelkių manualai“, pončai, pristatantys Lietuvos architektų vizijas apie pelkių paviljoną, hibridinis radijas, islandiškosios žeminės detalės  ir kiti elementai.

Nomeda ir Gediminas Urbonai pranešimus apie „Pelkių mokyklą“ skaitys ir svetur – Dubajaus Globaliniame meno forume (JAE), CAFA Dizaino mokykloje Pekine (Kinija), MIT architektūros 150-mečiui skirtame simpoziume Kembridže (JAV), IUAV Venecijos universitete (Italija) ir kitose institucijose.

2018 metais „Pelkių mokykla“ atstovavo Lietuvai 16-ojoje tarptautinėje architektūros bienalėje Venecijoje. Projektą Italijoje pristatė Lietuvos kultūros taryba, organizavo Architektūros fondas. Iniciatyvą parėmė Masačusetso technologijos instituto (MIT) Architektūros ir planavimo mokykla (SA+P) ir Meno, mokslo ir technologijos centras (CAST), Šiaurės kultūros fondas (Nordisk Kulturfond), Norvegijos šiuolaikinio meno biuras (OCA) ir UAB „Durpeta“.

„Pelkių mokyklos“ ekspoziciją Vytauto Didžiojo universitete (V. Putvinskio g. 23) galima aplankyti pirmadieniais–penktadieniais 9.00–21.00 val., šeštadieniais – 9.00–18.00 val. Ekspozicija veiks iki rugsėjo pabaigos. Lankymas nemokamas.

Organizatoriai: VDU menų galerija „101“.

Kuratoriai: Nomeda ir Gediminas Urbonai (MIT, VDU)

Ekspozicijos architektė: Indrė Umbrasaitė (Die Angewandte – taikomųjų menų universitetas, Viena)

„Garso baublys“: Nicole L’Huillier (MIT), Indrė Umbrasaitė

„Kvapų drevės“: Aušra Černiauskienė, Jurga Jakubauskienė, Reda Valentinavičienė

„Pelkių pončai“: dizainas: Sandra Straukaitė, Gailė Pranckevičiūtė; architektūrinės vizijos: Jautra Bernotaitė, Rasa Chmieliauskaitė, Aidas Čergelis, Aušra Černiauskienė, Justinas Dūdėnas, Milda Kulvičiūtė, Donatas Linkus, Andrius Ropolas, Antanas Šarkauskas, Gabrielė Šarkauskienė, Indrė Umbrasaitė, Kęstutis Vaikšnoras, Paulius Vaitiekūnas

„Durpių kolona“: Remigijus Daubaras (VDU), Adelė Dovydavičiūtė ir UAB „Durpeta“

„Pelkių intelekto“ modulis: Jonas Kubilius (MIT)

„Pekių mokyklos mediateka“: Gytis Dovydaitis (VDU)

Nuotraukos – Norbert Tukaj, Gabrielės Urbonaitės ir Indrės Umbrasaitės.

VDU Menų fakulteto profesorei Rasutei Žukienei įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija

Vasario 6 d. menotyrininkei, VDU Menų fakulteto profesorei Rasutei Žukienei ir dar vienuolikai kūrėjų LR Vyriausybė paskyrė kultūros ir meno premijas. Kovo 7-ąją jos buvo iškilmingai įteiktos Vyriausybės rūmuose.

Pretendentų sąrašą Vyriausybei teikė Kultūros ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijos sprendimu. Komisija iš visuomenės pasiūlytų daugiau nei 40-ies muzikos, teatro, dailės, literatūros, kitų kultūros ir meno sričių atstovų atrinko 12 kandidatų.

Premijų laureatais tapo fotomenininkas Ramūnas Danisevičius, muziejininkė Vida Kanapkienė, dailininkas, knygų vaikams autorius Kęstutis Kasparavičius, kino ir teatro aktorė Vida Vaiva Mainelytė, kompozitorius Arvydas Malcius, tapytoja Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, menotyrininkė Agnė Narušytė, poetas Kęstutis Navakas, aktorė Regina Reklaitienė, kino operatorius Janas Vitoldas Tomaševičius, tekstilininkė Zinaida Vogėlienė ir menotyrininkė Rasutė Žukienė.

Kasmet skiriama ne daugiau kaip 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų. Premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus. Vyriausybės kultūros ir meno premijos skiriamos nuo 1997 metų.

VDU Menų fakulteto dėstytoja doc. dr. Ina Pukelytė laimėjo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovo konkursą

Kultūros ministerijos surengtą konkursą eiti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Teatrologijos katedros docentė, humanitarinių mokslų daktarė Ina Pukelytė.

2003–2007 metais I. Pukelytė vadovavo Kauno valstybiniam dramos teatrui, nuo 2007 iki 2010 m. buvo viešosios įstaigos „Dvimiesčio kulka“ direktore, 2008–2015 m. VDU Menų fakulteto prodekane ir dekane. Nuo 2009 m. iki 2013 m. I. Pukelytė buvo tarptautinio kultūros ir ekologijos festivalio „Grynparkas“ meno vadove. Leipcigo universitete ji yra įgijusi menotyros krypties humanitarinių mokslų daktarės mokslinį laipsnį.

Konkursą laimėjusio asmens tinkamumas eiti pareigas dar bus patikrintos teisėsaugos institucijų, kaip numatyta teisės aktuose. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus kadencijos trukmė – penkeri metai.