• Titulinis
• Visos naujienos

VDU kultūros dienos 2020: paskaitos apie “Interneto kultūrą”

 

VDU kultūros dienos 2020 #namuose prasideda Menų fakulteto dėstytojo, „Naujųjų medijų meno“ bakalauro ir „Kūrybinių industrijų“ magistro Gyčio Dovydaičio į YouTube paskaita „Memai kaip interneto folkloras“.

Paskaitos metu internete klajojantys linksmi paveiksliukai bus atskleisti ne tik kaip daugiasluoksne ironija pasižyminti pramoga, bet ir kaip politinę galią turintis informacinio karo ginklas, apipintas maginėmis praktikomis bei Egipto mitologija. Susidomėjusių interneto kultūra vėliau lauks dar septynios paskaitos, paviešintos tame pačiame YouTube kanale vienos savaitės intervalais: „YouTube kultūra“, „Internetas ir etika“, „Internetas, kaip technologija“, „Opozicinės interneto praktikos“ bei trijų paskaitų ciklas apie socialines medijas.

 

Paskaitą „Memai kaip interneto folkloras“ stebėkite čia:

Visas paskaitas rasite čia: https://www.youtube.com/playlist?list=PLEGWcznBCXQ-e-NtpxZhMTsH7-4vnIKXh

Kultūros ir kūrybos sektoriaus atstovams – projekto „DeuS“ apklausos

Regioninis profesinio švietimo ir mokymo projektas „DeuS“, siekiantis Europos mastu atskleisti kultūros ir kūrybos sektoriaus potencialą, kviečia šio sektoriaus atstovus dalyvauti apklausose.

Projektas „DeuS“ siekia suprasti ir išsiaiškinti dabartinius kultūros ir kūrybinės industrijos poreikius, kliūtis ir iššūkius, su kuriais sektorius susiduria.

Tyrimo metu gauta informacija bus nukreipta į optimizuotos mokymo programos ir išteklių sukūrimą Europos kultūros ir kūrybinės industrijų labui.

Vytauto Didžiojo universitetas yra projekto partneris.

Projekto „DeuS“ apklausos

Plačiau apie projektą „DeuS“

VDU menų galerija „101“ kviečia peržengti ekranų kuriamą atstumą

 

VDU Menų fakulteto Atvirų durų diena #namuose

2020 gegužės 22 dieną VDU Menų fakultetas kviečia į virtualią Atvirų durų dieną, kurios metu fakulteto dėstytojai pristatys moksleiviams Menų fakultete vykdomas studijų programas („Kūrybinės industrijos“, „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“), konsultuos stojamųjų egzaminų klausimais ir atsakys į visus moksleiviams kylančius klausimus.

Atvirų durų diena vyks gegužės 22 d., penktadienį, 15:00 val.

Registruotis galima iki gegužės 21 d., ketvirtadienio, 21:00 val.

Registracija: https://bit.ly/kulturosdienos

Pasibaigus registracijai, prisijungimo nuoroda bus išsiųsta registracijoje nurodytu el. pašto adresu.

VDU kultūros dienos 2020: menas ir kultūra namuose

Šių metų gegužės 22 dieną vyks tradicinis VDU Menų fakulteto organizuojamas meno ir kultūros renginys „VDU kultūros dienos“, kuris dėl Lietuvoje paskelbto karantino persikels į internetinę erdvę ir atkeliaus tiesiai į renginio lankytojų namus.

Nors paskelbus šalyje karantiną vieši meno ir kultūros renginiai yra sustabdyti, tačiau „VDU kultūros dienų“ rengėjai, sekdami daugelio pasaulio meno ir kultūros institucijų pavyzdžiu, neatšaukia renginio, o kviečia patirti meną ir kultūrą namuose. Anot Menų fakulteto dekanės Jurgitos Staniškytės, nepaisant radikaliai pasikeitusių aplinkybių, kultūra gali gyvuoti tik bendrystės terpėje, net jei šiuo metu tą bendrystę tenka puoselėti per nuotolį. Tradicinis „VDU Kultūros dienų“ tikslas – atverti VDU Menų fakulteto kūrybines ir edukacines veiklas visuomenei šiais metais įgaus netradicinę formą ir persikels į internetinę erdvę.

Nepaisant karantino ribojimų ir iššūkių, šių metų „VDU kultūros dienų“ programa išlieka ne mažiau įvairi, atspindinti Menų fakultete vykdomų studijų bei kūrybinių veiklų įvairovę: nuo Youtube paskaitų iki meno parodų, nuo online koncerto iki tradicinės Atvirų durų dienos moksleiviams.

Menų fakulteto dėstytojas, „Naujųjų medijų meno“ bakalauras ir „Kūrybinių industrijų“ magistras Gytis Dovydaitis kvies plačiąją visuomenę į YouTube paskaitas apie interneto kultūrą. „VDU kultūros dienas“ pradės paskaita „Memai kaip interneto folkloras“, kurios metu internete klajojantys linksmi paveiksliukai bus atskleisti ne tik kaip daugiasluoksne ironija pasižyminti pramoga, bet ir kaip politinę galią turintis informacinio karo ginklas, apipintas maginėmis praktikomis bei Egipto mitologija. Susidomėjusių interneto kultūra vėliau lauks dar septynios paskaitos, paviešintos tame pačiame YouTube kanale vienos savaitės intervalais: „YouTube kultūra“, „Internetas ir etika“, „Internetas, kaip technologija“, „Opozicinės interneto praktikos“ bei trijų paskaitų ciklas apie socialines medijas.

„Naujųjų medijų meno“ programos studentų fotografijų parodą internete organizuojantis Šiuolaikinių menu katedros vedėjas doc. dr. Tomas Pabedinskas teigia, kad karantino laikotarpiu fotografų kūrybos ekspozicijos sėkmingai persikelia į virtualią erdvę ir sulaukia didelio žiūrovų dėmesio. Tai įrodė ir Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio paroda internete „Degantis žmogus“. Karantino laikas fotografams ypatingas ir tuo, kad būtent jie neretai imasi kurti vizualų dokumentą ateičiai apie pasikeitusį mūsų gyvenimą. Apie tai pasidalinti įžvalgomis virtualioje Kultūros dienų parodoje žada ir šiuo metu fotografiją Menų fakultete studijuojantys lietuvių bei užsienio studentai.

Karantino laikotarpiui užvėrusi duris, VDU Menų galerija 101 atveria virtualių patirčių erdves ir organizuoja tokias veiklas, į kurias kviečia įsitraukti ir virtualius galerijos lankytojus. „VDU kultūros dienų“ metu galerija kviečia į eksperimentinį renginį „Jungti experiment no3 / digital performance-workshop 2.0“, kuris renginio aprašyme intriguojančiai anonsuojamas kaip „skaitmeninėje erdvėje vykstantis dalyvaujamasis performansas, ieškantis galimybės kūniškai patirčiai per bandymą peržengti ekranų kuriamą atstumą“.

Smagiu „VDU kultūros dienų“ programos akcentu tradiciškai tapdavo „Muzikos produkcijos“ programos studentų gyvo garso koncertas. Nors šiais metais renginio organizatoriai neturi galimybės pakviesti klausytojus į gyvo garso koncertą Menų fakulteto kiemelyje, tačiau kviečia pasimėgauti „Muzikos produkcijos“ programos dėstytojų ir studentų kuriama muzika namuose, internete perklausant specialiai „VDU kultūros dienoms“ atrinktus arba sukurtus muzikos ir garso meno kūrinius.

„VDU kultūros dienų“ programą tradiciškai papildys Atvirų durų diena moksleiviams, kurios metu Menų fakulteto dėstytojai pristatys moksleiviams Menų fakultete vykdomas studijų programas („Kūrybinės industrijos“, „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“), konsultuos stojamųjų egzaminų klausimais ir atsakys į visus moksleiviams kylančius klausimus.

Registracijos anketa: https://bit.ly/kulturosdienos

(Registracija vyksta iki gegužės 21 d. 21 val. Pasibaigus registracijai, prisijungimo nuoroda bus išsiųsta nurodytu el. pašto adresu)

Ketvirtus metus iš eilės vyksiančios „VDU kultūros dienos“ paprastai sulaukdavo nemažo miesto bendruomenės susidomėjimo: įvairiuose meno ir kultūros renginiuose dalyvaudavo arti tūkstančio lankytojų. Perkeldami renginius į internetinę erdvę, kviesdami patirti meną ir kultūrą namuose, renginio organizatoriai tikisi patraukti ne tik kauniečių dėmesį, bet ir sulaukti virtualių „VDU kultūros dienų“ lankytojų iš visos Lietuvos.

Detalesnė informacija VDU Menų fakulteto internetinėje svetainėje ir renginio paskyroje socialiniame tinkle Facebook.

Priėmimas į studijas yra paprasta kaip 2×2 – žinant keletą dalykų

 

Artėjant kiek kitokiems nei įprasta valstybiniams brandos egzaminams, turbūt daugelio abiturientų galvose dūzgia įvairiausios mintys, susijusios su ateities pasirinkimais ir klausimu – ką daryti, kad priimtas sprendimas būtų teisingas?

Siekdamas, kad priėmimas į studijas būtų paprastas kaip 2×2, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia abiturientus dalyvauti virtualiame susitikime ir sužinoti viską apie bendrąjį priėmimą į Universitetą 2020 metais.

Susitikimo metu bus atsakyta į pagrindinį kylantį klausimą – kokius esminius žingsnius reikėtų atlikti siekiant įstoti į norimą studijų programą šiemet? Taip pat bus aptarti ir kiti dažnai abiturientams kylantys ir juos neraminantys klausimai:

• Ar atsisakyti jau pasirinktų laikyti valstybinių brandos egzaminų? Kodėl tai pavojinga?
• Kaip susiskaičiuoti savo konkursinį balą?
• Kokie yra keliami minimalūs ir papildomi reikalavimai stojantiesiems?
• Kada ir kur pildyti prašymą?
• Kaip teisingai užpildyti prašymą LAMA BPO informacinėje sistemoje?

Virtualus susitikimas vyks gegužės 14 dieną, 16 valandą Vytauto Didžiojo universiteto virtualioje studijų aplinkoje. Registracija būtina.

Registracijos anketa 

Užsiregistravę asmenys apie prisijungimą prie virtualaus susitikimo bus informuoti elektroniniu paštu, kurį nurodys registracijos anketoje.

Pakartotinai susitikimai vyks birželio 4 d. ir 11 d., 16 val.

Naujosios lėlių teatro vadoves vizijoje tradicijos ir šiandienos jungtis

Rasa Bartninkaitė/Vilmanto Raupelio nuotr.

„Kiekviena krizė atskleidžia naują potencialą. Ši situacija leis suprasti, kas iš tiesų naudinga teatro veiklai ir ko, galbūt, reikėtų atsisakyti, ką pakeisti ar pradėti”, – sako ilgametė Kauno valstybinio lėlių teatro aktorė, režisierė, prieš keletą dienų laimėjusi šios įstaigos vadovo konkursą Rasa Bartninkaitė.

Iki šiol teatrui vadovavo Sigitas Klibavičius, šiam darbui paskyręs beveik keturis dešimtmečius. Apie tai, kokios permainos laukia teatro, – pokalbyje su naująja teatro vadove.

– Kokie jausmai ir mintys užplūsta laimėjus konkursą? Ar pergalė buvo tikslingai siektas ir lauktas rezultatas?

– Laimėjus užplūdo palengvėjimas… Sužinoję, kad jau paskelbtas naujojo vadovo konkursas, visi teatro darbuotojai buvome sunerimę, kokia ateitis laukia teatro. Ta įtampa buvo juntama jau kurį laiką, mat, Kauno valstybinio lėlių teatro vadovas S.Klibavičius sėkmingai vadovavo teatrui net 34 metus. Kas jį pakeis? Visi su nerimu laukė to pokyčio laiko ir štai jis atėjo. Susirinkę kartu sprendėme, ar toliau lauksime, kol iš šalies ateis naujai išrinktas vadovas, ar deleguojame savo atstovą į šias svarbiausias teatre pareigas. Taip misija buvo vienbalsiai patikėta man. Buvo susikaupusi didelė įtampa, ar pateisinsiu kolektyvo lūkesčius, ar pavyks konkurso dieną tinkamai atskleisti visus kūrybinius sumanymus komisijai. Ar išgirs? Ar patikės? O dabar džiaugiuosi, kad viskas pavyko.

 – Kaip vertinate savo ateitį – ar nebijote, kad vadovo pareigos pasiglemš laiką kūrybai?

– Į naujas pareigas žvelgiu kūrybiškai ir atsakingai. Teatras – kūrybinė įstaiga, todėl galimybė vadovauti jai man atveria kūrybinių galimybių lauką. Puikiai suprantu šio laikmečio mestą iššūkį, bet kartu žinau, kad kiekviena krizė atskleidžia naują potencialą. Ši situacija leis suprasti, kas iš tiesų naudinga teatro veiklai ir ko, galbūt, reikėtų atsisakyti, ką pakeisti ar pradėti. Man ir visam teatro kolektyvui prasideda naujas, prasmingas kūrybos etapas.

– Teatras iki šiol įgyvendino jo įkūrėjų Valerijos ir Stasio Ratkevičių viziją – kurti spektaklius vaikams. Ar teatras tęs šią tradiciją?

– Esu šio lėlių teatro išauginta ir suformuota asmenybė – mano pasąmonėje miega to meto aktorių balsai. Rodos, iš pačios savo esmės jaučiu kadaise Stasio Ratkevičiaus ar Algimanto Stankevičiaus režisuotų spektaklių herojų lūpomis man perduotas moralines vertybes. Visa tai nugulė mano pasąmonėje, kaip gražiausi vaikystės prisiminimai, ir suformavo mano asmenybės vertybinius pamatus. Esu be galo dėkinga to meto kūrėjams ir matau didelę prasmę kurti vaikams ir toliau.

Visgi šiandien matydami plačias lėlių teatro galimybes planuojame kurti spektaklius ir kitoms amžiaus grupėms: kūdikiams, paaugliams ir suaugusiesiems. Kolektyve natūraliai subrendo noras keisti visuomenės stereotipus apie lėlių teatrą kaip teatrą tik vaikams. Diskutuodami apie teatro veiklą, praplėtėme vaiko sąvoką iki ateities žmogaus. Nusprendėme spektakliuose nevengti paaugliams aktualių skaudžių situacijų analizės ir šiuolaikinio jaunimo tematikos.

Atsinešu viziją, koks mūsų teatras turėtų būti ateityje. Svarbu, kad tą viziją sugalvojau ne aš viena, o kartu su visa suburta teatro kūrybinių darbuotojų komanda. Mes sieksime, kad Kauno valstybinis lėlių teatras ateityje būtų išskirtinis, atviras, įdomus visoms amžiaus grupėms, jaukus, žiūrovą mylintis teatras, kuriame užsimiršta laikas, būtų gausu skirtingų klasikinių pasakų ir naujos teatrinės kalbos spektaklių, meninių veiklų ir išliekamąją vertę turinčių pramogų visai šeimai.

– Kokią, jūsų akimis, pagrindinę misiją šiandien lėlių teatras turėtų atlikti?

– Manau, kad lėlių teatras dabar, kaip niekada, reikalingas mažajam žmogui. Lėlių teatras turi visas galimybes kalbėtis su vaiku jam suprantamu būdu. Pasakose užkoduotos amžinosios vertybės lėlių teatro scenoje lengvai ir žaismingai gali būti pasėtos augančio vaiko pasąmonėje, tapti kelrodžiu besiformuojančiai asmenybei. Ko negali, ar neturi laiko atlikti tėvai ar pedagogai, tai gali kūrybingai atlikti lėlių teatras. Todėl šiuolaikinio teatro vaikams sąvoka turėtų išaugti ir transformuotis. Lėlių teatras, vykdydamas tiesioginę misiją – kurti aukšto meninio lygio spektaklius vaikams, savo prigimtimi gali būti neįkainojama pagalba jauniems ar vienišiems tėvams bei puikus darbo instrumentas šiandienei švietimo sistemai.

– Kauno lėlių teatre dirbate beveik 20 metų, per kuriuos matėte, kaip keitėsi teatras ir kokie iššūkiai jį lydėjo. Kokias opiausias problemas įžvelgiate esant šiai situacijai ir kaip ketinate jas spręsti?

– Sėkmingai gyvavęs ir atšventęs 60-mečio jubiliejų teatras gavo galimybę atsinaujinti. Dažais kvepiantis lėlių teatras tapo patrauklesnis ir negalią turintiems žiūrovams. Renovacija buvo nemažas iššūkis teatro vadovams. Dabar ieškosime galimybių, kaip teatrą paversti vaizduotės ir kūrybos namais. Galbūt prireiks net kelių projektų, kad praplėstume lėlių muziejaus ribas. Tūkstančiams kadaise scenoje vaidinusių lėlių sukursime taką, vedantį ir kviečiantį vaikus atrasti įdomiai pasakojančias, paslaptingas lėlių kompozicijas viso teatro erdvėse.

Per ilgą ir sėkmingą teatro gyvavimo laikotarpį susiformavo patyrusi ir profesionali darbuotojų komanda. Tačiau šiandien kolektyve reikia ir jaunimo, kuris atneštų naujų idėjų bei drąsos jas išbandyti. Ieškosime šiuolaikiškesnio ir aktyvesnio dialogo su visuomene bei naujų eksperimentinių erdvių teatro veiklos pristatymui.

– Kokie pokyčiai laukia teatro kūrybiniu aspektu?

– Be šiandien visai žmonijai tekusio iššūkio, kuris atneš postūmį keistis ir transformuotis, laukia minėtas iššūkis – pradėti kurti spektaklius įvairaus amžiaus grupėms. Aktoriai ilgisi brandesnių vaidmenų, įvairesnių režisierių, galimybės tobulėti. Jau kitąmet, jei tik virusas nurims, lauksime dviejų labai savitų ir įdomių menininkų bei jų mokymų aktorių trupei. Gal iš to gims įdomių kūrybinių sumanymų ir šiuolaikiškų pasakų mūsų teatro scenoje.

Taip pat ieškosime jaunų menininkų. Būtent juos norėčiau kviesti kurti paaugliams ir jaunimui. Jau kitąmet mūsų teatre, režisuodama spektaklį apie baroną Miunhauzeną, debiutuos Eimunto Nekrošiaus mokinė, VU filosofijos ir psichologijos studijas baigusi jaunosios kartos režisierė Milda Mičiulytė.

Matau didelę prasmę ir ieškosiu galimybių diskusijai su pedagogais – kaip lėlių teatras galėtų pagelbėti ugdymo procese? Su režisiere Agne Sunklodaite sumanėme peržvelgti mokyklų privalomos literatūros sąrašą ir pamąstėme apie naują pastatymą, kuris padėtų sukviesti į teatrą vyresnių klasių moksleivius. Taip 2021 m. planuose jau atsirado Balio Sruogos „Dievų miškas”. Toks spektaklis ir pokalbiai su kūrėjais galėtų tapti įdomesne, beveik integruota lietuvių literatūros, istorijos bei etikos pamoka.

– Teatre nėra meno vadovo. Kaip jūs tai vertinate? Ar šių dienų teatre reikalinga ši pareigybė?

– Meno vadovas – teatro kūrybinė dvasia! Teatras jau ilgą laiką gyvavo be jo, bet mums labai trūko ilgamečio meno vadovo, režisieriaus Algimanto Stankevičiaus. Jam išėjus, teatre radosi tuštuma ir iki šiol jos niekas neužpildo. Kartais režisierius užsuka į teatrą išgerti puodelio kavos ir tai būna tarsi momentinis tos teatro dvasios sugrįžimas – visi atgyjame, prasideda pokalbiai apie tai, koks turėtų būti teatras, koks jis buvo anksčiau. Meno vadovas būtinas teatrui, jei tai yra asmenybė, gebanti savo kūrybine vizija įkvėpti kitus. O jei tokios asmenybės neatsiranda, ta funkcija tenka meno tarybai, kaip kad yra šiuo metu. Viskas priklauso nuo paties kolektyvo ir jame kuriančių žmonių iniciatyvos. Laikas parodys, kaip toliau spręsis ši situacija. Kiekviena krizė atskleidžia naują potencialą. Ši situacija leis suprasti, kas iš tiesų naudinga teatro veiklai ir ko, galbūt, reikėtų atsisakyti.

– Teatro patalpose daug metų veikusi kavinė „Asiliuko sapnas” šiandien nelaukia lankytojų. Ar ateityje ji atgims? Ar esate numačiusi šiai erdvei kitą paskirtį?

– Kavinė būtinai atgims! Jei Asiliukas susapnavęs sapną kažkur iškeliavo, tai „Pasakų slėnis” (naujasis kavinės pavadinimas) niekur nedingo ir ten atsiras nauji gyventojai. Skatinsiu kavinės atsiradimą, kurioje būtų smagu ne tik vaikams, bet šioje pasakiškoje aplinkoje galėtų pamedituoti ir per pietų pertrauką ar po darbų užsukti pavargę suaugusieji. Ieškosime įmonės, kuri pasiūlys sveiką, suderintos mitybos reikalavimus atitinkantį valgiaraštį su žaismingais patiekalų pavadinimais. Rekomenduosime, kad lėkštėje taip pat netruktų spalvų ir fantazijos. Pati puikiai prisimenu, kaip ir daugelis kauniečių, kokia laimė būdavo vaikystėje su tėvais nueiti į „Pasakos” kavinę Laisvės alėjoje. Tokia kavinė tikrai bus po mūsų teatro stogu Miesto sode.

– Ar teatro lankytojai pajus konkrečias permainas artimoje ateityje?

– Viskas priklausys nuo mūsų visų – ar plausime rankas, ar laikysimės drausmės… Ir kai tik būsime sveiki ir pasirengę, Kauno lėlių teatras atvers duris į magišką pasakų karalystę. Čia vėl žiūrovus pasitiks profesionalūs aktoriai, su kuriais vaikai galės pabendrauti ir po spektaklio, paglostyti savo mylimą personažą ar su juo nusifotografuoti. Vėliau atsiras ir fantaziją atveriančios kūrybinės erdvės. Stengsimės, kad būtų rodomi vaikų pamėgti ir tarptautinio pripažinimo sulaukę spektakliai. Teatre ir toliau skleisis amžinosios vertybės bei formuosis kūrybingas, sąmoningas, meną suprantantis ir teatrą mėgstantis ateities ŽMOGUS.

Kolektyvą pažįsta iš vidaus

Kultūros ministerijos paskelbtas konkursas vyko netradiciniu – nuotoliniu – būdu. Iš trijų pretendentų R.Bartninkaitė surinko daugiausia konkurso vertinimo komisijos balų. Teatro vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

Iki šiol R.Bartninkaitė buvo Kauno valstybinio lėlių teatro aktorė ir režisierė, Meno tarybos pirmininkė. Šiame teatre ji dirba nuo 2001 m. Vytauto Didžiojo universitete R.Bartninkaitė yra įgijusi menotyros bakalauro, komunikacijos ir informacijos magistro išsilavinimą.

R.Bartninkaitė vaidino daugelyje Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklių, ne vieną režisavo pati. Jos kūrybos sąraše vaidmenys spektakliuose „Baldis ir Vivaldis”, „Baltas žvėriūkštis”, „Užburtos pilies paslaptis”, „Jūratė ir Kastytis”, „Katės namai”, „Pasaka apie Lietaus lašelį”, „Snieguolė ir septyni nykštukai”, legendiniai „Tigriukas Petrikas”, „Nykštukas Nosis” ir kt. Aktorė režisavo vaikų pamėgtus spektaklius „Pasakų namai”, „Meškiuko gimtadienis” ir kt.

 

Straipsnio autorė: Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Straipsnis iš: www.klaipeda.diena.lt

Skaityti daugiau: https://klaipeda.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/naujosios-leliu-teatro-vadoves-vizijoje-tradicijos-ir-siandienos-jungtis-964086

 

VDU menų galerija „101“ kviečia siekti būti geresniais

Papildomas konkursas „Erasmus+“ praktikai

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia papildomą konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2019–2020 m. m. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2020 m. birželio 21 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

• Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship (EU countries)“;
• Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai. Praktika turi baigtis iki 2019 m. rugsėjo 20 d. (paskutiniojo kurso studentų praktika turi baigtis iki bandomųjų gynimų).

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

• Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship (EU countries)“;
• Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
• Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

• Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
• Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Absolventų patirtys Erasmus+ praktikoje

Atrankos kriterijai

• studento motyvacija;
• geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
• praktikos atitikimas studijų programai;
• studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
• dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus 2020 m. birželio 26 d.

Svarbu, studentai studijas baigiantys 2020 m. liepos mėnesį ir norintys dalyvauti Erasmus+ absolventų praktikoje paraiškas turi pateikti šio konkurso metu. Baigus studijas konkurse absolventų praktikai dalyvauti nebegalima.

Daugiau informacijos

Vyksta išankstinis 2020 m. priėmimas į studijas VDU

Vytauto Didžiojo universitetas 2020 m. išankstinio universitetinio priėmimo metu priims studentus į pirmosios pakopos (bakalauro) nuolatines ir ištęstines bei vientisąsias (teisės) studijas. Stojantieji galės pretenduoti tik į valstybės nefinansuojamas vietas. Prašymus gali teikti tiek 2019 m. ir anksčiau vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys, tiek ir jį įgysiantys 2020 m.

Priėmimas į nuotolines studijas

Universitetinio priėmimo metu stojantiesiems be nuolatine ir ištęstine formomis vykdomų studijų programų siūloma rinktis ir nuotoliniu būdu vykdomas pirmosios pakopos studijų programas – Kaimo plėtros administravimas, Švietimas ir informacinės technologijos bei Verslo administravimas.

Šio tipo studijose besimokantys asmenys pasitelkus informacines, komunikacines bei ryšio technologijas nuotoliniu būdu gali gauti studijų medžiagą, bendrauti ir bendradarbiauti su bendramoksliais, atlikti užduotis, gauti grįžtamąjį ryšį iš dėstytojo bei atsiskaityti už studijų rezultatus.

Į VDU ugdymo mokslų studijų programas Kaune ir Vilniuje stojantieji pretenduoti galės bendrojo priėmimo metu savo prašymus pateikiant LAMA BPO informacinėje sistemoje nuo birželio 1 d.

VDU studijų programų sąrašas 

Svarbiausios išankstinio priėmimo datos

04.15 iki 06.19 13 val	Registracija	Prašymų priimti studijuoti į VDU registravimas
06.18 – 06.19	Stojamieji egzaminai ir motyvaciniai pokalbiai	Stojamieji egzaminai ir motyvaciniai pokalbiai
06.25	Kvietimo paskelbimas	Stojančiųjų galimybių ir kvietimo studijuoti paskelbimas. Kiekvienas stojantysis bus asmeniškai informuojamas apie siūlomas galimybes.
Iki 06.28	Sutarčių pasirašymas	Universitetinio išankstinio priėmimo sutarčių pasirašymas su pakviestaisiais studijuoti.
Iki 08.25	Dokumentų pateikimas	Pasirašę sutartis išankstinio priėmimo metu ir išsilavinimą įgysiantys 2020 m. iki rugpjūčio 9 d. privalo pateikti brandos atestatą ir jo priedą (-us).

Universitetinio priėmimo tvarkos aprašas

Dokumentų pateikimas

Asmenys, norintys dalyvauti konkurse valstybės nefinansuojamai studijų vietai Vytauto Didžiojo universitete užimti, turi užpildyti prašymą internete ir papildomai pateikti šiuos dokumentus:

• asmens dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę);
• brandos atestatą ir jo priedus arba kitus vidurinį išsilavinimą liudijančius dokumentus (jei vidurinis išsilavinimas įgytas 2019 m. ir anksčiau);
• mokomųjų dalykų semestrų galutinių pažymių užpildytą formą, pasirašytą mokyklos vadovo (jei vidurinis išsilavinimas įgyjamas 2020 metais);
• tarptautinių arba nacionalinių olimpiadų ir konkursų laimėjimus liudijantys diplomai arba pažymėjimai.

Pateikdami prašymą, visi stojantieji turi nurodyti nuo dviejų iki trijų pageidavimų ir prisegti tvarkingai nuskaitytus dokumentus (pageidautina pdf formatu) prašymo formoje nurodytose vietose. Prašymas priimamas tik užpildžius visus laukelius.

Stojamieji egzaminai ir motyvacijos pokalbiai

Birželio 18-19 vyks išankstinio universitetinio priėmimo stojamieji egzaminai į menų krypčių grupės studijų programas (Atlikimo menas, Muzikos produkcija, Naujųjų medijų menas). Stojantieji savo prašymus studijuoti turi pateikti ne mažiau kaip 24 val iki stojamojo egzamino pradžios.

Stojamųjų egzaminų į menų studijų krypties studijų programas tvarka

Jei numatytų stojamųjų egzaminų metu šalyje dar nebus atšauktas karantinas, stojamieji egzaminai vyks nuotoliniu būdu.

Kaip sužinoti savo konkursinį balą?

Stojant į VDU egzaminų ir metinių pažymių rezultatai bus paverčiami konkursiniu balu. Konkursinį balą sudaro konkursinių dalykų pažymių (balų), perskaičiuotų (vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu „Stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas konkursinės eilės sudarymo 2020 metais tvarkos aprašu“ ir padaugintų iš svertinių koeficientų suma.

Stojančiųjų, 2020 m. įgysiančių vidurinį išsilavinimą, konkursinis balas išankstiniame priėmime skaičiuojamas imant atitinkamų mokomųjų dalykų vertinimus iš pateiktos pažymių formos. Jei asmuo gauna kvietimą studijuoti Vytauto Didžiojo universitete ir pasirašo studijų sutartį, jo konkursinis balas pakartotinai perskaičiuojamas iš brandos atestato ir jo priedo, kuris priėmimo komisijai turi būti pristatytas iki rugpjūčio 25 d. Nustačius, kad asmuo neatitinka keliamų minimalių reikalavimų pretenduojantiems į valstybės nefinansuojamas vietas, sutartis yra anuliuojama.

Daugiau informacijos:

• Fakultetas
• International
• Katedros
• Kontaktai
• Kūrybinės industrijos (test)
• Mantvidas Žalėnas
• Menas
• Menų istorija, kritika ir medijos
• Mindaugas Kavaliauskas
• Mokslas
• Pradžia
• Pranešėjai
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai
• Vidmantas Čepkauskas
• Visos naujienos