Menų fakulteto konsultacijos ir parengiamieji kursai stojantiems 2021m.

Konsultacijos ir parengiamieji kursai stojantiems į Naujųjų medijų meno ir Muzikos produkcijos studijų programas 2021 m pavasario stojamųjų egzaminų sesijos metu.
 
Stojantiems į Naujųjų medijų meno studijų programą:
vasario 26 d., 17 val. – konsultacija
kovo 5 d., 17 val. – parengiamieji kursai (fotografavimas duota tema)
kovo 12 d., 17 val. – parengiamieji kursai (duotos temos interpretacija kadruotėje)
 
Stojantiems į Muzikos produkcijos studijų programą:
vasario 26 d., 15 val. – konsultacija
kovo 5 d., 15 val. – parengiamieji kursai 
 
Konsultacijos ir parengiamieji kursai vyks nuotoliniu būdu. Norinčius dalyvauti kviečiame registruotis el. paštu rimgaudas.barauskis@vdu.lt

Skelbiami tarptautinių studijų mainų ir praktikų konkursai

Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus pasinaudoti galimybėmis išvykti studijų mainams arba praktikai užsienyje.  Jums tereikia užpildyti paraišką konkursui – žengti pirmą žingsnį svajonės link!

Siūlome net keturias skirtingas programas tarptautiniams mobilumams:

Neapsisprendėte kur vykti? Vasario 17, 18, 19 dienomis prisijunkite prie „Erasmus Days’21 kurių metu sužinosite daugiau apie mainų galimybes. Renginių metu virtualiai bus pristatomos mobilumo galimybės, dalinamasi studentų patirtimis, mokomasi užsienio kalbų ir iš arčiau prisiliečiama prie kitų kultūrų.

Daugiau informacijos

VDU studentams vyksta priėmimas į „Academia cum laude” studijas

 

Vytauto Didžiojo universiteto Academia cum laude vykdo naujų narių priėmimą. Studentai, norintys dalyvauti priėmimo konkurse, iki 2021 m. vasario 12 d. turi užpildyti prašymą internetu bei pateikti motyvacinį laišką.

 

Į individualiąsias studijas priimami pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisųjų studijų VDU studentai. Studijos vykdomos lygiagrečiai su pagrindine studijų programa. Daugiau informacijos apie akademijos veiklą, priėmimą ir kuratorių sąrašas pateikiama Academia cum laude puslapyje. Su Academia cum laude veiklomis galima susipažinti jos Facebook profilyje.

 

Informacinis susitikimas su studentais, norinčiais studijuoti Academia cum laude, vyks 2021 m. vasario 4 d. 16 val. MS Teams aplinkoje.

 

Academia cum laude – unikali individualių studijų sistema, leidžianti motyvuotiems bakalauro studijų studentams peržengti savo pagrindinių studijų ribas, gilintis į asmeninę studijų temą, dirbti su pasaulinio garso universiteto profesoriais – aukščiausio lygio mokslininkais, tyrėjais ar pripažintais menininkais, vertinamais savo srities autoritetais. Šiose studijose dera Harvardo ir Kembridžo universitetų geriausioji studijų patirtis, studentų ir profesūros individualus bendravimas, artes liberales principu organizuojama akademinė veikla.

 

Pabaigus individualiąsias studijas, studentams bus įteikiamas Academia cum laude pažymėjimas, liudijantis apie studento įgytas papildomas žinias ir gebėjimus.

 

Registracija į VDU Academia cum laude

 

Priėmimo taisyklės

Daugiau informacijos

  • AdresasV. Putvinskio g. 23-309, LT-44243 Kaunas
  • Telefonas (8 37) 327 972
  • Mob. telefonas+370 677 66 114
  • El. paštasdomas.bogusevicius@vdu.lt

Ekspertai: šiuolaikinis menotyrininkas – aktyvus meno lauko kūrėjas

Pastaraisiais metais pasaulį sustabdžiusi pandemija bene skaudžiausiai palietė kultūros lauką – nors didžiąją dalį meno renginių pasitelkus šiuolaikines technologijas pavyko perkelti į virtualią erdvę, tačiau reikėjo surasti naujų būdų, kaip išlaikyti esamas ir pritraukti naujų auditorijų. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto menotyros ekspertų, dabartiniame kontekste svarbiu aspektu menotyros krypties studijas pasirinkusiems studentams tampa poreikis ne tik gerai išmanyti meno lauką, bet ir gebėti tinkamai komunikuoti apie jame vykstančius reiškinius.

„Šiandieninės meno praktikos kviečia menotyrininką būti kiek įmanoma atviresniu tarpdisciplininėms žinioms – gerai išmanyti šiuolaikinės filosofijos diskursą, medijų ir medijų technologijų kontekstą, turėti vadybos, komunikacijos ir kitų socialinių mokslų žinių“, – teigia VDU Teatrologijos katedros vedėjas, Nacionalinio Kauno dramos teatro meno vadovas doc. dr. Edgaras Klivis. Panašaus požiūrio laikosi ir VDU Menų fakulteto dekanė, prof. dr. Jurgita Staniškytė, teigdama, jog šiuolaikinis menotyrininkas turėtų siekti, kad menu ir kūryba kaip viešuoju gėriu galėtų naudotis kuo daugiau piliečių, todėl jam yra svarbu būti įvaldžius įvairias komunikacijos formas.

Kas yra šiuolaikinis menotyrininkas?

„Klasikinis menotyros apibrėžimas – tai meno ir kūrybos analizė bei sklaida, apimanti įvairias meno rūšis, žanrus, jungianti meno istoriją, teoriją ir kritiką. Kitaip tariant, tai noras išsiaiškinti ką, kaip ir kodėl kuria žmonės, kaip jų kūryba veikia visuomenę, o visuomenė – kūrybą“, – teigia prof. dr. J. Staniškytė. Anot profesorės, šiuolaikiniams menotyrininkams nebeužtenka būti tik ekspertais-vertintojais – jie aktyviai dalyvauja meniniame lauke jį formuodami: kuruoja meninius procesus, rengia festivalius ir parodas, užsiima kultūros politika ir diplomatija.

VDU Menų fakulteto dekanė prof. dr. Jurgita Staniškytė

„Norint sėkmingai įgyvendinti visą šios profesijos veiklų paletę reikalingos žinios iš įvairių disciplinų: meno istorijos, šiuolaikinės kūrybos, kritikos žinias privalo papildyti menų komunikacijos, projektų valdymo, auditorijų plėtros išmanymas, labai svarbus ir įvairių praktinių gebėjimų: kritinio teksto rašymo, medijų valdymo formavimas ir atnaujinimas“, – šiuolaikiniams menotyrininkams priskiriamas kompetencijas vardija profesorė.

Šimtmetį siekiančios tradicijos

VDU Teatrologijos katedros vedėjas E. Klivis pastebi, jog per 25 katedros gyvavimo metus katedroje dirbantys tyrėjai tapo Vakarų Europos ir Šiaurės šalių teatrologijos studijų ir mokslo tinklų bendruomenės dalimi – fakultete dėsto vizituojantys profesoriai ir teatro profesionalai iš užsienio, organizuojamos tarptautinės teatrologų konferencijos, kurių metu studentai gyvai pamato ir susipažįsta su šios tyrimų srities lyderiais. Pasak teatrologo, praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje VDU menotyros studijos kurtos remiantis vakarietiška demokratine akademine kultūra, kuri išsiskiria savo įvairove, prieštaringais požiūriais ir tarpdiscipliniškumu.

Simboliška, jog praėjusiais metais minėto Lietuvos teatro šimtmečio istorija prasidėjo Kaune, kur tuometiniame Vytauto Didžiojo universitete seminarinio pobūdžio užsiėmimus su studentais ėmė rengti Balys Sruoga, o šiuo metu VDU Menų fakultete toliau tęsiamos tradicijos ugdant teatrologus. „B. Sruoga su savo mokiniais buvo pirmieji, kurie ėmėsi kurti profesionalią kritiką, o taip pat rašyti Lietuvos teatro istoriją. Tam tikra prasme esame panašioje padėtyje – Teatrologijos katedroje taip pat jautėme poreikį perrašyti teatro istoriją, pasiūlyti naujas teatro kritikos ir teorijos prieigas. Tik mūsų pirmtakams labiausiai rūpėjo atriboti lietuviškąjį teatrą nuo kitų tautų, įrodyti jo savarankiškumą ir unikalumą, o mums  su kolegoms praėjus šimtmečiui kaip tik rūpi rasti sąsajas tarp lietuviškojo teatro ir tarptautinių modernaus ir postmodernaus teatro sąjūdžių, atsekti ryšius su Rytų ir Vakarų Europos teatrine raida, vėl įrašyti Lietuvos teatrą į tarptautinius procesus ir reiškinius“, – teigia doc. dr. E. Klivis.

VDU Teatrologijos katedros vedėjas doc. dr. Edgaras Klivis

Prieš dešimtmetį į teatrologijos studijų programą nuspręsta įtraukti su scenos menų vadyba susijusių studijų dalykus. „Dabar programa rengia studentus dvejoms svarbiausioms karjeros galimybėms: gali būti teatro kritiku ir tyrėju, visuomet pasirengusiu išeiti ir į labiau praktinį teatro prodiusavimo ir vadybos darbą arba tapti vadybininku, labai gerai išmanančiu teatrą, estetines teatro kryptis ir šiuolaikines tendencijas“, – atskleidžia teatrologas bei užsimena, jog nemaža dalis programos absolventų dirba teatro vadybos ir komunikacijos srityje.

„Šiuolaikinės kultūros logika lemia, kad kūryba, t. y. naujų teatro kūrinių gamyba, ir komunikacija, į kurią įeina auditorijų pritraukimas, marketingas, edukacija, reklama, kritika tampa beveik lygiaverčiais veiksniais“, – teigia E. Klivis. Anot teatrologo, seniai praėjo laikai, kuomet tik užtekdavo sukurti gerą spektaklį. „Su šiandienine kultūros pasiūla, „Metropolitano“ operos transliacijomis, „Netflix“, kultūriniu turizmu, pigiais skrydžiais tinkama, tikslinga, kompetentinga komunikacija yra būtina bet kuriam teatriniam procesui“, – kalbėdamas apie teatrologijos studijų aktualumą akcentuoja VDU Menų fakulteto docentas.

Profesinio kelio pradžia – dar prieš gaunant diplomą

24 veiklos metus skaičiuojančios VDU Menotyros katedros vedėja doc. dr. Linara Dovydaitytė pasakoja, jog nuo pat įsikūrimo pradžios katedroje veikė stipri architektūros istorijos ir senosios dailės tyrinėtojų mokykla, ilgainiui išryškėjo modernios ir šiuolaikinės dailės bei taikomojo meno ir dizaino tyrimai. „Šiandien katedroje dirbantys vyresnės ir jaunesnės kartos mokslininkai ne tik rašo tradicines įvairių meno sričių istorijas – pasakoja apie menininkus, meno kūrinius ar meno stilius, bet ir svarsto aktualias kultūros paveldo apsaugos ir vadybos problemas, nagrinėja meninės kūrybos reikšmę visuomenės gyvenime, pavyzdžiui, diskutuodami apie meno sąsajas su istorija ir atmintimi, įvairių bendruomenių tapatybėmis ar netgi ekonominiais procesais“, – teigia L. Dovydaitytė.

Magistro studijų programos „Meno kuratorystė“ vadovė dr. L. Dovydaitytė išskiria vienintelės tokio tipo magistrantūros programos unikalumą Lietuvoje – studentams suteikiama galimybė meno istorijos ir teorijos išmanymą pritaikyti praktiškai – kuruojant parodas, organizuojant renginius, publikuojant tekstus, vykdant įvairialypę meno komunikaciją. Dar studijų metais studentai turi galimybę įgyvendinti savo pirmuosius projektus, semtis patirties bendraujant su patyrusiais meno kuratoriais ir žinomais menininkais, lankant svarbias tarptautines parodas ir susitinkant su jų rengėjais, atliekant praktiką tarptautinėse meno organizacijose ir taip mezgant ryšius.

VDU Menotyros katedros vedėja doc. dr. Linara Dovydaitytė

„Tam tikra prasme studentai savo karjerą formuoja dar prieš gaudami diplomą. Šioje studijų programoje į meną žvelgiama plačiai, kaip į svarbią vizualiosios kultūros dalį ir kaip į reikšmingą politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo faktorių. O meno kuravimas suvokiamas kaip tyrimais paremta praktinė veikla, tam tikras dialogo kūrimas ar provokavimas tarp menininkų, institucijų ir auditorijų pačiais aktualiausiais šiandienos klausimais“, – pasakoja L. Dovydaitytė. Menotyrininkės teigimu, programos absolventai aktyviai dirba kultūros srityje: rašo tekstus, kuruoja parodas ir koordinuoja festivalius, dirba galerijose ir muziejuose,  o viena absolventė pati yra įkūrusi sėkmingai veikiančią meno galeriją.

Ne tik akademinėje, bet ir ekspertinėje veikloje dalyvaujanti L. Dovydaitytė, kalbėdama apie dabartinius studentus, pabrėžia šių gebėjimą laisvai migruoti tarp fizinės ir virtualios realybės. „Bendraujant su jais yra įdomu galvoti apie naujas, hibridines meno pristatymo, pateikimo visuomenei, formas, kurios neapsiriboja įprastomis ekspozicijomis fizinėje erdvėje. Puikus to pavyzdys – gruodžio mėnesį atidaryta, karantino sąlygoms pritaikyta, lauke ir internete veikianti paroda, skirta Nacionalinio Kauno dramos teatro šimtmečiui, prie kurios kuravimo prisidėjo ir „VDU Meno kuratorystės“ studentės“, – džiaugiasi VDU Menų fakulteto docentė.

Komunikuoti kultūrą

Remiantis praėjusių metų pabaigoje žurnalo „Reitingai“ atlikta analize – Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykdomos menotyros krypties studijos jau ne pirmus metus lyderiauja šalyje. Pasak pašnekovų, toks įvertinimas parodo, jog VDU Menų fakulteto menotyros krypties programos – „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Meno kuratorystė“ bei „Teatrologija ir scenos menų vadyba“ – siūlo tai, kas yra reikalinga darbo rinkai, menų laukui ir jauniems žmonėms, norintiems veikti šioje srityje. „Esame svarbus meno tyrimų ir studijų centras tiek Šiaurės ir Baltijos šalių masteliu, tiek Lietuvos mastu, tiek ir Kaunui, kuriam akademinė humanitarija yra būtina šiuo metu taip sėkmingai kuriant ar vėl atrandant savo – oraus, europinės kultūros lygio miesto – atmosferą“, – pabrėžia doc. dr. E. Klivis.

Menų fakulteto dekane antrai kadencijai patvirtinta prof. Jurgita Staniškytė

Sausio 27 d. vykusiame VDU Senato posėdyje, vadovaujantis VDU Statuto 30 str. 10 papunkčio nuostata, rektoriaus teikimu slaptu balsavimu patvirtinti universiteto fakultetų dekanai ir kitų akademinių padalinių vadovai.

Menų fakulteto dekane antrai kadencijai patvirtinta prof. Jurgita Staniškytė.

Daugiau informacijos:

VDU Senato posėdžio metu patvirtinti universiteto fakultetų dekanai

VDU rektoriaus sveikinimas absolventams

Dėl pasaulinės Covid-19 situacijos, kasmetinė VDU diplomų įteikimo šventė perkeliama į birželio mėnesį, kuomet tikimasi, kad naujieji absolventai galės gyvai pasidalinti šios ypatingos progos džiaugsmu su visais šventės dalyviais ir šiltai atsisveikinti su savo Alma Mater.

VDU Rektorius prof. Juozas Augutis sveikina ir siunčia nuoširdžius linkėjimus visiems absolventams, kurie pabaigė labai svarbų ir reikšmingą savo gyvenimo etapą tokiu sudėtingu ir mums visiems neįprastu laiku.

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Kauno bienale“

 

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Kauno bienale“ – didžiausiu šiuolaikinio meno festivaliu Lietuvoje. Pagal šią sutartį šalys įsipareigoja skatinti tarpusavio bendradarbiavimą švietimo ir profesinio tobulėjimo srityse.

1997 m. tekstilės menininkių iniciatyva prasidėjusi „Kauno bienalė“ per du dešimtmečius išaugo iki tarptautiniu mastu pripažinto renginio. Kas dvejus metus organizuojamas šiuolaikinio meno festivalis pasižymi tarpdiscipliniškumu: čia ne tik eksponuojami tekstilės darbai, bet ir įtraukiamos vizualiųjų menų, šokio, garso ar performanso sąjungos.

Pasak Menų fakulteto dekanės, profesorės dr. Jurgitos Staniškytės, „Kauno bienalės“ ir VDU ryšiai plėtojami jau beveik du dešimtmečius. „Prie šio tarptautiniu mastu pripažinto šiuolaikinio meno įvykio įvairiais būdais prisidėjo ir jame savo idėjas įgyvendino fakulteto dėstytojai, studentai ir absolventai: profesorė Rasutė Žukienė, ilgametė „Kauno bienalės“ vadovė dr. Virginija Vitkienė, vadovė Kotryna Žemaitytė, dabartinė „Kauno bienalės“ vadovė Neringa Kulik ir daugelis kitų. „Kauno bienalė“ – tai universitetui ir  fakultetui labai svarbus partneris, džiaugiamės turėdami tokią inovatyvią bendradarbiavimo platformą, atvirą ir tarptautiniam meno laukui, ir vietos bendruomenėms. Čia studentai turi praktinę galimybę iš arti pažinti geriausias tarptautines meno ir meno kuratorystės praktikas“, – džiaugėsi VDU Menų fakulteto dekanė prof. dr. J. Staniškytė.

VDU Menų fakulteto dekanė prof. dr. Jurgita Staniškytė

Remiantis sutarties nuostatais, abi šalys įsipareigoja ne tik bendradarbiauti projektinėje veikloje, naudotis kūrybiniais bei organizaciniais ištekliais, bet ir suteikti galimybę Vytauto Didžiojo universiteto studentams atlikti mokomąsias praktikas „Kauno bienalės“ vykdomose veiklose, tarp kurių – parodų kuravimas ir informacijos viešinimas, taip skatinant praktinį studentų įgytų žinių pritaikomumą.

Kaip teigia „Kauno bienalės“ vadovė Neringa Kulik, bendradarbiavimas su aukštojo mokslo institucijomis visada buvo vienas iš prioritetų. „Kartu su mokslininkų bendruomene kuriame ir įgyvendiname įvairius meno ir kultūros projektus bei iniciatyvas. Ne paslaptis, kad didžioji dalis „Kauno bienalės“ komandos narių yra baigę studijas Vytauto Didžiojo universitete, o „Kauno bienalės“ renginiuose praktiką yra atlikęs ne vienas studentas. Toliau puoselėdami partnerystę su universitetu sieksime sėkmingai įgyvendinti 13-osios Kauno bienalės renginį ir „Kūrybiškos Europos“ projektą „MagiC Carpets“ (liet. „Stebuklingi kilimai“) įtraukdami universiteto bendruomenę į įvairias veiklas. Kiekvieno renginio ar projekto metu „Kauno bienalės“ komandą papildome įvairių sričių specialistais, ypač komunikacijos, sociologijos ir menotyros. Tikimės akademinio indėlio renginių ir projektų organizavime ir įgyvendinime, stebėsenoje bei vertinime“, – pasakoja N. Kulik.

„Kauno bienalės” vadovė Neringa Kulik (NARA nuotr.)

Bendradarbiavimo sutartį su VDU pasirašiusios „Kauno bienalės“ vadovės manymu, ilgametės partnerystės įprasminimas yra svarbus ne tik akademiniu ar moksliniu aspektu. „Meno, kultūros ir švietimo įstaigų bendradarbiavimas suteikia reikšmingą pagrindą dalintis žiniomis ir patirtimi bei kurti geresnę ateitį“, – akcentavo N. Kulik.

Išleistas naujas žurnalo „Teatrologiniai eskizai“ numeris

Palydint 2020 metus Menų fakultetas nori pasidalinti dar viena džiugia žinia – išleistas seniai lauktas naujas žurnalo „Teatrologiniai eskizai“ numeris.
Šį ir ankstesnius numerius galima skaityti:
ŽURNALAS TEATROLOGINIAI ESKIZAI

Paslaptingas Bangladešas naujame Romualdo Požerskio albume

 

   2020 m. pabaigoje išleistas Romualdo Požerskio fotografijų albumas „Paslaptingas Bangladešas “ – tai jau penkioliktoji autoriaus fotografijų knyga. Pirmoji „Atlaidai“ buvo išleista dar 1990 m., Čikagoje, padedant žinomam lietuvių išeivijos fotografui Algimantui Keziui. Kitos buvo parengtos jau Lietuvoje ir skaitytojams pristatė įvairius vieno žymiausių humanistinės Lietuvos fotografijos mokyklos atstovų kūrybos etapus ir aspektus.

   Požerskis vaizdais pasakoja apie vieną tankiausiai gyvenamų ir skurdžiausių pasaulio šalių Bangladešą, o tiksliau – jo žmonių darbus, šventes, kultūrinį šalies savitumą, socialinę tikrovę ir, žinoma, nelengvomis sąlygomis išsaugojamas žmogiškas vertybes bei orumą. Į Bangladešą su tarptautinėmis fotografų grupėmis Požerskis vyko 2016, 2017 ir 2018 metais ir šių kelionių metu įamžino laivų remonto dirbtuves, odos apdirbimo fabrikus, šalia geležinkelio nusidriekusius lūšnynus šalies sostinėje Dakoje. Autorius taip pat fotografavo kitose vietovėse: šiukšlynuose prie Čitagongo uostamiesčio, kaimeliuose, kur neturtingos šeimos gyvena valtyse, akmens skaldyklose ir ryžių apdirbimo įmonėse, žuvų džiovyklose. Kita dalis Bangladeše Požerskio užfiksuotų kadrų tarsi kontrastą sunkiam darbui atskleidžia spalvingas, džiaugsmo kupinas hinduistų Holi pavasario šventę ir musulmonišką religinę Biswa Ijtema šventę, į kurią susirenka apie keturi milijonai maldininkų.

   „Fotografija yra kūrybos sritis, tarpininkaujanti žiūrovui suvokiant sudėtingą pasaulį. Tai tarsi žmonių, gyvenančių įvairiose pasaulio vietose, jungiamoji grandis“, – teigia Požerskis. „Fotografuodamas pajunti, koks skirtingas šis pasaulis, ir supranti, kad beveik nieko apie jį nežinai, o tai, ką atrandi, tėra mažytė mūsų nuostabios Žemės dalelė“, – dalinasi patirtimi autorius. Ir iš tiesų, vedamas humanistinės pasaulėžiūros ir tikėjimo fotografijos galia padėti žmonėms vieniems kitus geriau suprasti, Požerskis sukūrė fotografijų seriją, kurioje Bangladešas atsiskleidžia kaip paslaptingas bei sukrečiantis degančių spalvų ir alinančio darbo pasaulis, bet tuo pačiu atrodo artimas tenykščių gyventojų žmogiškumu ir atvirumu.

Tomas Pabedinskas

Daugiau informacijos : LRT_Pozerskis

 

 

Skelbiamas „Erasmus+“ praktikos konkursas

 

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia trečiąjį konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2020–2021 m. m. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2021 m. sausio 17 d.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

  • Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
  • Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

  • studento motyvacija;
  • geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
  • praktikos atitikimas studijų programai;
  • studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
  • dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus 2021 m. sausio 25 d.

Svarbu, studentai studijas baigiantys 2021 m. sausio mėnesį ir norintys dalyvauti Erasmus+ absolventų praktikoje paraiškas turi pateikti šio konkurso metu.

Daugiau informacijos