„VDU kultūros dienos 2021“: Rimgaudo Barauskio fotografijų paroda „Žmogus ir jo aplinka šiandien, vakar, rytoj“

Jaunosios kartos fotografas, „Naujųjų medijų meno“ programos absolventas Rimgaudas Barauskis jau ne vienerius metus nuosekliai domisi savo gimtojo Nerimdaičių kaimo praeitimi ir jo istoriją perteikia fotografijų pasakojime „Žmogus ir jo aplinka šiandien, vakar, rytoj“ apie Nerimdaičių kaimo „Vienuolyną” – savo paskirtis ne kartą keitusį, dabar jau apleistą pastatą. Kaip pasakoja projekto autorius, idėja sukurti projektą apie jo gimtuosiuose Nerimdaičiuose esantį „Vienuolyną“ „užaugo“ per daugelį metų. Asmeninis santykis su fotografuojama vieta ir žmonėmis suteikė galimybę į visą situaciją pažvelgti ypač jautriai, asmeniškai.

Nerimdaičių kaimo „Vienuolyne“ iš tiesų niekada neveikė vienuolynas, bet taip jį pavadino buvę gyventojai, nes dažniausiai čia gyveno vienišos moterys – mokytojos. Šiame pastate buvo klebonija, mokykla, jaunų mokytojų bendrabutis, neturinčių gyvenamosios vietos žmonių namai, laidojimo namai, dabar pastatas jau negyvenamas.

Kūrybinį projektą sudaro fotografijos, kuriose įamžinti pastato fasadas, kambariai, įvairūs objektai, buvusieji „Vienuolyno“ gyventojai, laidojimo namų įkūrėja ir paskutinė pastato gyventoja Stanislava. Visa tai papildyta buvusių gyventojų ir laidojimo namų įkūrėjos asmeninėmis istorijomis iš jų gyvenimo ir kūrybos „Vienuolyne“ laikotarpio. Kūrybinį projektą praturtina ir senos atvirutės, laiškai, dokumentai, fotografijos, rastos apleistame pastate.

Tokiu būdu autoriui pavyko kūrybiniame projekte atspindėti ir asmeninius žmonių gyvenimus, ir skirtingus Lietuvos istorijos tarpsnius. Kol kas svarbiausias Rimgaudo kūrybinis darbas buvo eksponuotas Kaune esančioje galerijoje „101”, o po parodos autorius buvo pakviestas ir sėkmingai dalyvavo tarptautinėse Rafał‘o Milach‘o ir Anios Nałęckos vedamose fotografijos knygų dirbtuvėse Kauno fotografijos galerijoje, kurių metu sukūrė savo autorinę knygą.

„VDU kultūros dienos 2021“: Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Paslaptingas Bangladešas“

Vienas žymiausių humanistinės Lietuvos fotografijos mokyklos atstovų, VDU Menų fakulteto profesorius Romualdas Požerskis vaizdais pasakoja apie vieną tankiausiai gyvenamų ir skurdžiausių pasaulio šalių Bangladešą, o tiksliau – jo žmonių darbus, šventes, kultūrinį šalies savitumą, socialinę tikrovę ir, žinoma, nelengvomis sąlygomis išsaugojamas žmogiškas vertybes bei orumą. Į Bangladešą su tarptautinėmis fotografų grupėmis Požerskis vyko 2016, 2917 ir 2018 metais ir šių kelionių metu įamžino laivų remonto dirbtuves, odos apdirbimo fabrikus, šalia geležinkelio nusidriekusius lūšnynus šalies sostinėje Dakoje. Autorius taip pat fotografavo kitose vietovėse: šiukšlynuose prie Čitagongo uostamiesčio, kaimeliuose, kur neturtingos šeimos gyvena valtyse, akmens skaldyklose ir ryžių apdirbimo įmonėse, žuvų džiovyklose. Kita dalis Bangladeše Požerskio užfiksuotų kadrų tarsi kontrastą sunkiam darbui atskleidžia spalvingas, džiaugsmo kupinas hinduistų Holi pavasario šventę ir musulmonišką religinę Biswa Ijtema šventę, į kurią susirenka apie keturi milijonai maldininkų.

„Fotografija yra kūrybos sritis, tarpininkaujanti žiūrovui suvokiant sudėtingą pasaulį. Tai tarsi žmonių, gyvenančių įvairiose pasaulio vietose, jungiamoji grandis“, – teigia Požerskis. „Fotografuodamas pajunti, koks skirtingas šis pasaulis, ir supranti, kad beveik nieko apie jį nežinai, o tai, ką atrandi, tėra mažytė mūsų nuostabios Žemės dalelė“, – dalinasi patirtimi autorius. Ir iš tiesų, vedamas humanistinės pasaulėžiūros ir tikėjimo fotografijos galia padėti žmonėms vieniems kitus geriau suprasti, Požerskis sukūrė fotografijų seriją, kurioje Bangladešas atsiskleidžia kaip paslaptingas bei sukrečiantis degančių spalvų ir alinančio darbo pasaulis, bet tuo pačiu atrodo artimas tenykščių gyventojų žmogiškumu ir atvirumu.

„VDU kultūros dienos 2021“: nuo virtualių diskusijų iki lauko parodų

Balandžio 26 – 30 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakultetas organizuoja tradicinį plačiajai visuomenei skirtą meno ir kultūros festivalį „VDU kultūros dienos“. Kaip teigia Menų fakulteto (MF) dekanė prof. dr. Jurgita Staniškytė, jau penktą kartą fakulteto inicijuojamas renginys pirmiausia siekia atverti kūrybines universiteto veiklas kuo platesniam visuomenės ratui. „Mums svarbu ne tik pristatyti įvairią meninių ir edukacinių veiklų programą – fotografijos ir gatvės meno parodas, teatro ir muzikos kūrinius, paskaitas, seminarus mokytojams, užsiėmimus moksleiviams, bet ir įtraukti visuomenę bei kultūros lauko dalyvius į kritines diskusijas apie kultūros būklę“, – pasakoja prof. dr. J. Staniškytė.

Nors šių metų festivalio programą kaip ir praėjusiais metais ženkliai veikia tebesitęsiančios pandemijos aplinkybės ir karantino sąlygos, tačiau renginio organizatoriai tikina, kad kultūra gali gyvuoti ir skleistis ne tik realioje, bet ir virtualioje terpėje. Įvertindami tuos kultūros komunikacijos pokyčius, kurie įvyko per pastaruosius pandeminius metus, renginio organizatoriai ieško ne tik įvairesnių meno ir kultūros pateikimo visuomenei būdų, bet ir ragina viešai diskutuoti apie tai, kokią įtaką kūrybos formoms ir santykiui su lankytoju turės ilgų pandemijos ir karantino mėnesių patirtys.

Kadangi didžioji dalis „VDU kultūros dienų“ renginių vyks virtualiai, lankytojai kviečiami užsiregistruoti iš anksto, ne vėliau kaip dieną prieš iki renginio pradžios. (Registracija: https://forms.gle/6mTi2gEpQt549PFD7)

Kvies diskutuoti apie pandemijos įtaką kultūrai

Kas per šiuos metus pasikeitė skirtinguose meno laukuose? Kokie iššūkiai laukia meno kūrėjų sugrįžus į gyvą kontaktą su auditorija? Šie ir panašūs klausimai bus keliami balandžio 27 d., 17 val. vyksiančioje virtualioje diskusijoje „Post-Pandeminis menas“, kurioje dalyvaus tokie kultūros lauko atstovai kaip Gildas Aleksa (režisierius, „Teatronas“), Žilvinas Širka (renginių organizatorius, „Lizdas“) bei Lukas Alsys („Kaunas 2022“ Regioninių partnerysčių kuratorius). Diskusijos moderatorė VDU MF Menotyros doktorantė Milda Rutkauskaitė drauge su diskusijos dalyviais ir žiūrovais ketina ieškoti atsakymo į klausimą, kokių naujų saviraiškos ir komunikacijos formų kūrėjams pavyko atrasti karantino sąlygomis ir ar šie atradimai nulems ilgalaikius pokyčius meno ir kultūros lauke?

Vertindama pandemijos poveikį kultūros lauko gyvybingumui, VDU Menotyros katedros vedėja doc. dr. Linara Dovydaitytė pastebi, kad antrus metus trunkanti pandemija smarkiai apribojo įprastą kultūrinį gyvenimą ir įstūmė daugybę kultūros įstaigų – tame tarpe ir muziejus – į ligi tol nematytą krizę. „Periodiškai užsidarantys, lankytojų negalintys priimti muziejai netenka pajamų, stabdo projektus, mažina personalą, kai kurie net apskritai nutraukia veiklą. Tokiame kontekste neseniai atsidaręs naujas Vilniaus muziejus atrodo kaip malonus akibrokštas ir šviesesnės ateities pranašas“, – tikina doc. dr. L. Dovydaitytė. Ta proga balandžio 29 d., 17 val. „VDU kultūros dienose“ vyks virtualus pokalbis „Kaip sukurti naują muziejų?“ su naujojo Vilniaus muziejaus vadove dr. Rasa Antanavičiūte, kurio metu bus diskutuojama, ko reikia, kad atsirastų dar viena atminties institucija? Kas ir kaip prisideda prie muziejaus turinio formavimo ir jo komunikacijos?

Balandžio 28 d., 17 val. dialogą tarp akademinės bendruomenės, kūrybinio lauko atstovų ir plačiosios visuomenės, mėgins kurti ir realiu laiku vyksiantis virtualus fotografijų albumo „Paslaptingas Bangladešas“ pristatymas, kuriame dalyvaus albumo autorius, VDU Menų fakulteto profesorius Romualdas Požerskis, menotyrininkas doc. dr. Tomas Pabedinskas ir Menų fakulteto absolventas, fotografas Artūras Morozovas. Virtualūs „VDU kultūros dienų“ lankytojai galės dalyvauti ne tik albumo pristatyme, bet ir apsilankyti R. Požerskio parodoje „Paslaptingas Bangladešas“, eksponuojamoje Menų fakulteto internetinėje svetainėje (www.menufakultetas.vdu.lt).

Ta pati virtuali erdvė taps laikina ekspozicine erdve dar vienai Menų fakulteto bendruomės nario – „Naujųjų medijų meno“ programos absolvento Rimgaudo Barauskio fotografijų parodai „Žmogus ir jo aplinka šiandien, vakar, rytoj”. Tuo metu kita šios programos absolventė Vaida Virbickaitė pakvies žiūrovus atsitraukti nuo ekranų ir apžiūrėti lauko fotografijų parodą „Pamatyta tapatybė. Ežerėlio bendruomenės narių portretai“ realioje fizinėje erdvėje – Ežerėlyje (Kauno g. 21, šalia Ežerėlio kultūros centro). Anot Šiuolaikinių menų katedros vedėjo doc. dr. Tomo Pabedinsko, „Šios parodos ir knygos pristatymas ne tik suteiks progą žiūrovams išvysti įdomias ir aukštos meninės kokybės fotografijų serijas, bet ir leis sekti lietuviškos fotografijos kūrybinių tradicijų tąsą skirtingų kartų autorių darbuose, kuriuos visus sieja humanistinė pasaulėžiūra ir noras vaizdais pasakoti apie žmonių gyvenimus“.

Dar viena intriguojanti paroda, kurią „VDU kultūros dienų“ organizatoriai siūlo apžiūrėti pavasarinių pasivaikščiojimų metu, tai – „Teatro galerija 100: asmenybės kuria istoriją“, įsikūrusi vidiniuose Nacionalinio Kauno dramos teatro kiemuose. Parodos kūrybinė komanda, kurioje bendradarbiavo ir Menų fakulteto „Meno kuratorystės“ programos magistrantės Milda Gineikaitė, Agnė Taliūtė, Deimantė Patumsytė bei Julija Selezniova, siekė priminti visuomenei svarbiausias Lietuvos teatro istoriją kūrusias asmenybes ir atskleisti šių asmenybių indėlį į teatro istoriją per šiuolaikinio meno kūrinius. Parodos anonse rašoma, kad ši ekspozicija – „kaip pats teatras ir jo istorija – laisva, nevaržoma, neribojama taisyklių ir normų, o svarbiausia, visada atvira žiūrovo interpretacijoms, pokalbiui apie teatro praeitį, dabartį ir ateities formas“ (https://dramosteatras.lt/lt/teatras/parodos/ ).

Virtualiame spektaklyje – apie ateitį ir šiuolaikines medijas

„VDU kultūros dienas“ įrėmins du ypatingi meno ir kultūros renginiai. Balandžio 26 dieną 17 val. VDU Menų fakulteto partneris Nacionalinis Kauno dramos teatras dovanoja renginio lankytojams galimybę nemokamai pamatyti virtualų mokslinės fantastikos spektaklį „Ryšys“ (rež. Agnija Leonova), kuris nukels spektaklio žiūrovus į atvirą kosmosą ir įtrauks į futuristinį mokslinės fantastikos pasaulį (sci fi). Anot Nacionalinio Kauno dramos teatro meno vadovo, Menų fakulteto Teatrologijos katedros vedėjo doc. dr. Edgaro Klivio, „Šis teatre labai reto žanro spektaklis-filmas kuria nostalgišką atmosferą kaip alternatyvą dehumanizuotoms kosminių užkariavimų istorijoms, prie kurių įpratino šiuolaikinės medijos. Jame pasirinktas „oldskūlinis“ stilius primena, kad fantazijos apie ateitį gali būti ir jautrios, ir poetiškos“, – pastebi teatrologas.

Balandžio 30 dieną 17 val. taip pat vyks VDU Menų fakulteto „Muzikos produkcijos“ programos dėstytojų ir studentų online renginys „Music Lab“, kurio metu bus galima ne tik pasiklausyti geros muzikos, bet ir išgirsti „Muzikos produkcijos“ programos absolventų mintis apie kūrybą, inspiraciją bei ateities planus.

Puiki galimybė iš arčiau pažinti fakulteto gyvenimą

Svarbią „VDU kultūros dienų“ programos dalį sudarys atviros VDU Menų fakulteto dėstytojų paskaitos, kviečiančios kiekvieną rytą visus norinčius prisijungti prie „Menų istorijos, kritikos ir medijų“ ar „Kūrybinių industrijų“ programų studentų ir padiskutuoti apie dailę („Dailėtyra ir dailės mediacija“, D. Citvarienė), šokį („Šokis ir judesio menas“, R. Mažeikienė), teatrą („Modernus ir šiuolaikinis teatras“, J. Staniškytė), fotografiją („Fotografija ir medijos“, T. Pabedinskas) ar dizainą („Dizainas ir mada“, J. Tutlytė). Šį paskaitų ciklą papildys atviros Menų fakulteto svečių paskaitos: menotyrininkės Karinos Simonson paskaita apie šiuolaikinį Afrikos meną ir „Muzikos produkcijos“ programos absolvento Luko Tarvainio paskaita „Muzikos prodiusavimas šiandien: autentiškumas ir technologijos“ apie skirtingus muzikos prodiusavimo modelius, kintančias tendencijas ir autentiškumo paieškas per kūrybines ir technologines limitacijas.

„VDU kultūros dienas“ tradiciškai užbaigs balandžio 30 d. 15 val. vyksianti mokiniams ir mokytojams skirta Atvirų durų diena. Atvirų durų dienos metu Menų fakulteto dėstytojai pristatys moksleiviams fakultete vykdomas bakalauro studijų programas „Kūrybinės industrijos“, „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“, konsultuos stojamųjų egzaminų klausimais ir praves paskaitą „Internetinis menas: kūrybiškumo lavina naršyklės lange“ (dėst. Gytis Dovydaitis). Tuo metu mokytojai kviečiami dalyvauti seminare „Kūrybinių metodų taikymas ugdymo procese“, kurio vedėjas Augustinas Balaišis teigia, kad „mokykla turėtų ugdyti kūrybines moksleivių kompetencijas ir auginti savarankišką, gebantį laisvai mąstyti bei spręsti iškilusias problemas žmogų“.

Anot reginio organizatorių, „VDU kultūros dienų“ programą sudarančių veiklų įvairovė atspindi ne tik platų fakultete vykdomų meno, menotyros, paveldo ir komunikacijos studijų spektrą, bet ir intensyvų kūrybinį fakulteto bendruomenės – dėstytojų, studentų, absolventų, socialinių partnerių – bendradarbiavimą. Vertindama jau penkerius metus gyvuojančio renginio patirtį, Menų fakulteto prodekanė doc. dr. Rūta Mažeikienė teigia, kad „VDU kultūros dienos“ tapo tinkama platforma pristatyti fakulteto edukacines ir kūrybines veiklas plačiajai visuomenei, pritraukti labai įvairią publiką – plačiąją visuomenę, kultūros lauko profesionalus, studentus, moksleivius – ir suteikti jai unikalią dalyvaujamosios kultūros patirtį.

Detali renginio programa: https://menufakultetas.vdu.lt/arteja-vdu-kulturos-dienos-2/

Registracija į renginius: https://forms.gle/6mTi2gEpQt549PFD7

VDU Menų fakulteto Atvirų durų diena

VDU MENŲ FAKULTETO ATVIRŲ DURŲ DIENA

2021 balandžio 30 dieną 15 val. VDU Menų fakultetas kviečia moksleivius ir mokytojus į virtualią Atvirų durų dieną.

RENGINIO PROGRAMA:

MOKSLEIVIAMS

15.00 – 16.00

STUDIJŲ PROGRAMŲ PRISTATYMAS.

Menų fakulteto dėstytojai pristatys moksleiviams studijų programas „Kūrybinės industrijos“, „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“, konsultuos stojamųjų egzaminų klausimais ir atsakys į visus moksleiviams kylančius klausimus.

16.00 – 16.30

PASKAITA

Internetinis menas: kūrybiškumo lavina naršyklės lange, dėstytojas – Gytis Dovydaitis.

MOKYTOJAMS

15.00 – 16.30

SEMINARAS: Kūrybinių metodų taikymas ugdymo procese, dėstytojas – Augustinas Balaišis.

Mokytojams bus išduodami 2 ak. val. dalyvavimo seminare pažymėjimai.

UŽDARYMAS:

17.00 – „MUSIC LAB“ – „Muzikos produkcijos“ programos dėstytojų ir studentų kūriniai. „Muzikos produkcijos“ programos absolventai dalinasi mintimis apie kūrybą, inspiraciją bei ateities planus. www.facebook.com/MenuFakultetas

Registruotis galima iki balandžio 29 d., ketvirtadienio, 17:00 val.

Registracija: https://forms.gle/LhHdughDf7yHDW8n6

Pasibaigus registracijai, prisijungimo nuoroda bus išsiųsta registracijoje nurodytu el. pašto adresu.

VDU Menų fakulteto Atvirų durų diena yra renginio „VDU kultūros dienos“ programos dalis. Renginio metu vyks atviros paskaitos, diskusijos, meno ir kultūros renginiai online ir lauke. Kviečiame dalyvauti!

Daugiau informacijos ir registracija: www.menufakultetas.vdu.lt

Artėja „VDU kultūros dienos“

2021 balandžio 26 – 30 dienomis VDU Menų fakultetas organizuoja tradicinį visuomenei skirtą renginį „VDU kultūros dienos“. Jau penktus metus vyksiantis savaitinis meno ir kultūros festivalis siūlo platų veiklų spektrą ir paprastai sulaukia nemažo lankytojų susidomėjimo.

Šių metų renginio programa – taip pat gausi ir įvairi: nuo atvirų Menų fakulteto dėstytojų ir svečių paskaitų iki aktualių diskusijų („Post-pandeminis menas“, „Kaip sukurti naują muziejų?“), nuo virtualaus spektaklio „Ryšys“ (rež. A. Leonova, NKDT) iki Menų fakulteto dėstytojų ir absolventų fotografijos parodų (R. Požerskio „Paslaptingas Bangladešas”, R. Barauskio „Žmogus ir jo aplinka šiandien, vakar, rytoj”, V. Virbickaitės “Pamatyta tapatybė. Ežerėlio bendruomenės narių portretai”), nuo interaktyvios lauko parodos „Teatro galerija 100: asmenybės kuria istoriją“ iki muzikinio online renginio „Music Lab“.

„VDU kultūros dienas“ tradiciškai užbaigs Atvirų durų diena moksleiviams, kurios metu Menų fakulteto dėstytojai moksleiviams pristatys studijų programas „Kūrybinės industrijos“, „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“, o mokytojus pakvies į seminarą „Kūrybinių metodų taikymas ugdymo procese“.

Daugiau informacijos: www.menufakultetas.vdu.lt

Registracija: https://forms.gle/6mTi2gEpQt549PFD7

Puikus ekspertų įvertinimas VDU Menotyros mokslo doktorantūrai

Lietuvos Mokslo taryba atliko VDU Menų fakulteto vykdomos Menotyros mokslo doktorantūros krypties programos 2014-2019 m. kokybės ir efektyvumo ekspertinį vertinimą.

Ekspertai Menotyros doktorantūros studijų programą vertino pagal šias sritis: institucijos potencialas vykdyti mokslo doktorantūros studijas; doktorantūros reglamentas ir doktorantūros eigos administravimas; doktorantūros komitetas ir jo veikla; doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų vykdymas; doktorantūros efektyvumas.

Menų fakulteto Menotyros mokslo doktorantūros studijų programa visose srityse buvo įvertinta teigiamai, suteikiant teisę tęsti doktorantūros studijas. Ekspertų išvadose teigiama: „Doktorantūros procesas nuoseklus ir skaidriai organizuotas. Tematikos atitinka tarpšakinį VDU menotyros potencialą ir specifiką. (…) Šiose tematikose dirbantys aukščiausios kvalifikacijos VDU mokslininkai atlieka fundamentinius ir taikomuosius menotyros tyrimus, formuoja menotyros mokslo metodiką bei vykdo savo mokslinių tyrimų sklaidą Lietuvoje ir užsienyje. (…) Doktorantai dalyvauja pedagoginiame darbe ir moksliniuose projektuose, turi geras galimybes stažuotis užsienyje, pasinaudojant universiteto studentų mainų programomis.“

Vertindami institucijos potencialą ekspertai konstatavo, kad „vykdoma menotyros mokslo krypties mokslo doktorantūra glaudžiai siejasi su VDU menotyrininkų atliekamais mokslo tyrimais, kurie apima skirtingas menotyros šakas (teatrą, dailę, architektūra, kiną, taikomąjį meną, dizainą) ir tarpdisciplininę analizę. VDU menotyrininkų darbai jungia skirtingus disciplinos aspektus: menų istoriją, teoriją, metodologiją, taip pat menų kritikos, vertinimo ir komunikacijos problematiką“.

Išvadose pažymėtas doktorantų aktyvumas mokslinėje ir mokslo populiarinimo veikloje. Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į doktorantūros efektyvumą ir vykdomą doktorantų karjeros stebėseną, kuri rodo, kad „2014-2019 m. iš 9 apgynusiųjų disertacijas visi dirba menotyros srityje“.

Lietuvos mokslo taryba periodiškai, bet ne rečiau kaip kas 6 metai atlieka vykdomų mokslo doktorantūrų kokybės ir efektyvumo vertinimą ir pateikia apibendrinamąsias išvadas bei siūlymus dėl doktorantūrų veiklos tęstinumo. Po ekspertinio vertinimo galimos trys išvados: doktorantūrą tęsti, doktorantūrą koreguoti arba stabdyti.

V. Kuprevičiaus stipendija – M. Gineikaitei už „Miestovaizdžio balsus“

Šiemet Viktoro Kuprevičiaus vardo stipendiją nuspręsta skirti VDU Menų fakulteto II kurso magistrantei Mildai Gineikaitei už jos bakalauro darbą – kūrybinį projektą „Tarpukario modernizmo ir medžio santykis. Fotografijų serija „Miestovaizdžio balsai“ (vadovas – prof. Romualdas Požerskis).

Kompozitoriaus V. Kuprevičiaus stipendija kasmet yra skiriama vienam gabiam ir darbščiam VDU Menų, Humanitarinių mokslų, Katalikų teologijos fakultetų arba Muzikos akademijos magistrantui, tiriančiam Lietuvos, o ypač Kauno, tarpukario ir sovietmečio kultūrą. Stipendiją 2003-aisiais įsteigė Viktoro Kuprevičiaus sūnus, kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

„Stipendijos idėja yra išskirti tuos studentų darbus, kurie nagrinėja tarpukario Kauno kultūros reiškinius – mano tėvas tuo metu dirbo atsakinguoju sekretoriumi M. K. Čiurlionio galerijoje ir dalyvavo tautinio meno išsaugojimo ir plėtojimo darbuose. Tad natūralu, jog ir iš šiemet pateiktų darbų prioritetas teko su Kauno istorija susietam darbui“, – paaiškina G. Kuprevičius.

Stipendiją šiemet laimėjusios Mildos Gineikaitės darbo tema – tarpukario modernizmo ir medžio santykis. Projekto pristatyme teigiama, jog fotografijų serija „Miestovaizdžio balsai“ akcentuoja ir kolektyvinę atmintį, o tarpukariu sukurti architektūros dekoro elementai ir šalia augantys medžiai fotografijose tarsi „susigretina“. Dokumentuojami miestovaizdžio architektūros objektai atskleidžia, kaip tarpukario modernizmo ir medžio santykis kuria šiandienos urbanistinį peizažą.

Pasak M. Gineikaitės, projekto tema gimė 2018-aisiais, kurie buvo paskelbti Europos kultūros paveldo metais, pastebėjus, jog visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama tarpukario modernizmo paveldui ir jo pristatymui, stebint įvairias „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ iniciatyvas. Taip pat tada padidėjo ir gyventojų dėmesys medžių situacijai Kaune, kai buvo rekonstruojami miesto šaligatviai ir Vienybės aikštė miesto centre.

„Menų fakulteto profesorius, mano fotografijų projekto vadovas Romualdas Požerskis skatino ieškoti subtilių atbundančios gamtos momentų, todėl mane patraukė fotografuoti medžius keičiantis metų laikams. O tyrinėjimas tarpukario modernizmo ir medžio santykio sujungiant abi temas kūrybinės fotografijos serijoje atrodė perspektyvus prisidedant prie didesnio dėmesio unikaliam Kauno tarpukario modernizmo paveldui ir parodant, jog ne visuomet vertinami medžiai gali kurti savitą ir harmoningą miesto erdvę“, – paaiškina fotografė, papildydama, jog ši stipendija jai yra reikšminga kaip fotografinio tyrimo įvertinimas ir didelis paskatinimas tolimesniems Kauno kultūros paveldo tyrinėjimams kūryboje.

Šiuo metu M. Gineikaitės „Miestovaizdžio balsai“ yra eksponuojami ne tik VDU Menų fakulteto kiemelyje, bet ir virtualioje parodoje internete.

Stipendijos tradicija kilo iš noro atsidėkoti

Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus teigimu, Viktoro Kuprevičiaus stipendijos tradicija gimė iš siekio atsidėkoti universitetui. „VDU buvo pirmoji aukštoji mokykla, įžengusi į mano gyvenimą. Čia formavosi ne tik paskaitų moduliai, tačiau ir rimti kultūriniai projektai. Vienas jų buvo susietas su elektronine muzika. Tuomet, XX a. pabaigoje, visi išgyvenome labai painius politinio, ekonominio, kultūrinio virsmo metus ir universiteto vadovybė labai ženkliai padėjo man įsigyti asmeninį sintezatorių, tapusį naujų kūrybinių darbų šaukliu. Tad vėliau – o tai buvo bemaž prieš 20 metų – kilo mintis universiteto bendruomenei atsidėkoti. Vardinės stipendijos forma man pasirodė logiškiausia“, – tikina Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

Giedrius Kuprevičius sako, jog ir šiandienos visuomenei yra ko pasisemti iš tarpukario Kauno kultūros bei jo tėvo – kompozitoriaus, nusipelniusio menininko, karilionininko, pedagogo – veiklos. „Visų pirma – kruopštumo ir profesionalumo. Mažiau besaikių svarstymų, ginčų dėl smulkmenų, o etapinių darbų, rimtų tyrimų ir svarbių visuomenei rezultatų“, – teigia pašnekovas.

Viktoras Kuprevičius (1901–1992) buvo kompozitorius, iškilus meno veikėjas ir Kauno miesto Garbės pilietis. Tarpukario laikotarpiu jis dirbo Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje, kartu su Pauliumi Galaune organizavo liaudies meno tyrimų ekspedicijas ir pats asmeniškai jose dalyvavo. V. Kuprevičiaus vardu pavadinta viena Kauno pagrindinė mokykla. Kompozitorius taip pat buvo ir Kauno kariliono atkūrėjas bei ilgametis atlikėjas. Karilionas – neįprastas, ypatingas instrumentas, kurį sudaro tarpusavyje suderintų varpų komplektas. Karilionai dažnai įrengiami bokštuose, bažnyčiose ir kituose istoriniuose pastatuose. Viktoras Kuprevičius kartu su sūnumi Giedriumi Kuprevičiumi buvo pirmieji karilionieriai Lietuvoje.

„Karilionas – tik vienas iš interesų, kuris užėmė mudviejų su tėvu gyvenime vieną iš svarbių veiklos punktų. Šiuo labai demokratišku instrumentu galėjome unikalaus meno kalba artinti žmonėms menines vertybes ir tuo pačiu eksperimentuoti, jungiant varpų muziką su instrumentais ar balsais“, – pasakoja Giedrius Kuprevičius.

Dalindamasis mintimis apie pastaruosius metus, kurių didelę dalį praleidome karantine, G. Kuprevičius tikina, jog kūrėjams karantinas nėra naujiena – juk kūrybinis darbas nėra įmanomas minioje arba triukšme.

„Didesnė bėda ištiko atlikėjus, meno kolektyvus, festivalių organizatorius. Tačiau po tiek nežabojamos veiklos ir judrumo metų gal ir verta kiek stabtelėti, permąstyti savo veiklas ir jų rezultatus. Gamta prašo pauzės ir turėtume jos norui paklusti. Tikiuosi, ji nebus amžina, tad dabar pats laikas ruoštis naujam kultūros sklaidos etapui. Suvokusieji neišvengiamų pokyčių realybę neužilgo bus laimingi ir naujai džiugins klausytojus“, – viliasi menininkas.

Aštuntojo dešimtmečio Lietuvos baikeriai Romualdo Požerskio fotografijose

Kovo 30 d. „Prospekto“ galerijoje, Vilniuje atidaryta Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio personalinė paroda „Neramūs keliautojai“, kurioje eksponuojamos autoriaus jaunystės laikų fotografijos.

XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Romualdas Požerskis, po kelerių metų įsiliejęs į žymiausių Lietuvos fotografų gretas, dar buvo Kauno politechnikos instituto studentas ir savo jaunystės dienas leido su grupele bendraminčių, vienijami aistros motociklams, kelionėms ir laisvės idėjoms. 1971–1975 m. R. Požerskis, jo bendramokslis Virgis Lankas, pusbrolis Petras Pocius ir Zenonas Langaitis motociklais keliavo po Lietuvą, kartais išsirengdavo ir į tolimesnes keliones, pavyzdžiui, Taliną. Jaunieji motociklininkai tuomet savęs nesiejo nei su baikerių judėjimu, nei su Kaune gyvavusia hipių bendruomene. Tačiau kelionės, laisvė, kartais romantiška, o kartais dramatiška patirtis kelyje buvo neišvengiamai susiję su tuomete alternatyvia Vakarų kultūra ir jos maištinga dvasia. Romualdas su bičiuliais klausėsi The Doors, Led Zeppelin ar Black Sabbath, skaitė Jacką Kerouacą, patys siuvosi motociklininkų striukes su „kutosais“, plačius džinsus ir… svajojo apie laisvą Lietuvą, be politinių, ideologinių suvaržymų, be asmens laisvės apribojimų.

Parodoje pristatomos fotografijos šiandien atrodo kaip ano meto jaunosios kartos gyvenimo, idealų ir bendros politinės situacijos metafora. Jos pasakoja apie asmeninės bei politinės laisvės siekį sovietmečiu, neramioje XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Paroda suteiks retą progą pajausti „gyvas“ to laiko gyvenimo akimirkas ir estetinių taisyklių nesuvaržytą jų įamžinimą nuotraukose, kurios anuomet buvo skirtos tik fotografijų herojų asmeniniam archyvui. Betarpišką santykį su fotografijose įamžintu laikotarpiu padės atrasti kartu su fotografijomis eksponuojamas R. Požerskio jaunystės dienoraštis ir mėgėjiški filmai.

Tomas Pabedinskas

Videopasakojimas iš parodos su autoriaus pasisakymu

Romualdo Požerskio dienoraštį galima skaityti čia

Paroda veiks iki balandžio 17 dienos. „Prospekto“ galerijos (Gedimino pr. 43, Vilnius) darbo laikas: II-V 12:00-18:00, VI 12:00-16:00.

VDU Menų fakulteto profesoriaus Rimanto Plungės kūryba – tarptautinėje parodoje JAV

Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesoriaus dr. Rimanto Plungės kūryba yra pristatoma Jungtinėse Amerikos Valstijose, Noyes Museum of Art (30 Front Street, Hammonton, NJ 08037), parodoje BORDERLESS / Digital practises in Changing Times. Autoriaus kūryba yra pristatoma su kuratorių atrinktais menininkais iš daugelio pasaulio šalių – Egipto, Turkijos, Meksikos, Ispanijos, Kinijos, Senegalo, Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Kroatijos, Italijos, Nyderlandų ir Sirijos. Paroda vyksta nuo šių metų sausio mėnesio 21 dienos iki gegužės 9 dienos.

Dr. R. Plungės kūryba paskutinį dešimtmetį pasižymi įvairumu – fotografijos, videofilmai (videomeno filmai ir dokumentika), tapyba, koliažai ir įvairūs meniniai projektai – net ir žemės meno kūriniai. Tokia kūrybinė praktika atitinka ir R. Plungės edakucinę, padagoginę veiklą. Menininko Naujųjų medijų meno ir kitose studijų programose dėstomi dalykai orientuoti į šiuolaikinėmis technologijomis pagrįstas kūrybos formas, pasižyminčias tarpdiscipliniškumu.

Autoriaus kūrybai būdingas filosofinis požiūris į aplinką ir visą supantį pasaulį. Jo kūryba reflektuoja asmeninio tapatumo, laiko ir erdvės transformacijas. Dr. R. Plungės kūryba tai ne tik jo subjektyvios patirties liudijimas žiūrovui, asmeninės mitologijos kūrimas, bet ir inspiracija žiūrovui pačiam ieškoti asmeninio pasaulio unikalumo paslapties.

Parodoje BORDELESS/Digital practises in Changing Times rodomas videofilmas PAINTING LESSON/Decisive moments (2020 m. 28 min.).

Dr. R. Plungės filmas identifikuoja svarbias ir/ar lemiamas jo gyvenimo akimirkas. Pasak autoriaus, jos dažniausiai nėra iškilmingos, isimintinos, bet paprastos ir nepastebimos… Nepaisant tų akimirkų neišskirtinumo jos pagrindžia mūsų gyvenimo vektorių, formuoja mūsų požiūrį į pasaulį, skatina apmąstyti jausmus ir patirtis. Mes tampame savimi būtent dėl jų. Atmintis suteikia asmenybės tęstinumą, o vaizdai sukuria atspindžius – dažnai neryškius, bet mums patiems svarbius. Dr. R. Plungės videofilmo vaizdai nieko nenurodo, bet labiau atskleidžia, nepasakoja, o veikiau apsigyvena mūsų vaizduotėje. Į kūrinio patyrimą yra įtraukiamas ir žiūrovas, nes jam kūrinys suteikia galimybę pasitelkti ir apsvarstyti savo patirtis.

Autorius fiksuoja, rūšiuoja, lygina ir pateikia žiūrovui užfiksuotas kadrų sekas. Tai tik autoriui svarbūs momentai, todėl vaizdo akimirkų sekos gali būti sunkiai skaitomos, kartais paslaptingos, kartais atrodo provokuojančios, tačiau dažniausiai jaukios ir atviros žiūrovui. Videofilmas nekuria pasakojimo ar istorijos. Vienintelis dalykas, jungiantis kadrų sekas, yra pats kūrinio autorius. Būtent jo individuali patirtis sukuria autoriaus mitologinį vizualinį lauką, kuris kartais sugrąžina mus į skaitmeninę realybę – vaizdo trikdžiai ir skaitmeniniai artefaktai primena, kad tai ne darbar kuriama realybė, o reprezentacija. Nepaisant videofilme matomų skaitmeninio vaizdo, garso atkūrimo klaidų (kurias autorius sąmoningai palieka) filmas betarpiškai kviečia jus atskleisti bendrinamas patirtis. Kaip teigia pats autorius – už ekrano nieko nėra, tik jūs.

Nuoroda apie parodą

Parodos geografija ir autoriai

Nuoroda į videofilmą PAINTING LESSON/Decisive moments (2020 m. 28 min.)

VDU Rektoriaus Juozo Augučio sveikinimas šv. Velykų proga!