Paroda AT THE SUPREME MOMENT
Parodos autoriai: Greta Grendaitė ir Domas Noreika Gallery (ŽemAt) (virtuali erdvė, neribotas laikas).
Parodos vieta ir laikas: Galerija “101” (Laisvės al. 53), atidarymas gruodžio 7 d. 17 val. Paroda veiks iki gruodžio 23 d.
Nors vizualinės raiškos aspektu tai keliasluoksnė grafikos ir piešinio jungtis, menkai tesisiejanti su fotografija, tačiau parodos pavadinimo vertinys galėtų skambėti lygiai kaip Lietuvos fotografijos mokyklos atstovų pamėgtas, iš Henri Cartier-Bressono kūrybos konteksto pasiskolintas terminas “lemiamu momentu“. Sąvokos prasmes kontekstualiai išplėtus, jos apsiverčia. „Sustok akimirka žavinga“ klišės kaip amžinosios akimirkos laikinės slinkties reikšmė ištirpsta.
Kulminacinių kūno gestų, ekspresyvių veido išraiškų ir kitų atvirą dramatizmą stereotipiškai įženklinančių vizualių motyvų parodoje įterpėme vos keletą. Juos lengva atpažinti (pvz., sprogimo akimirka, nuo kurios viskas ir prasidėjo). Žymiai sodresnių vidinių įtampų, kūrybinio tyrinėjimo vertų talpių akimirkų tenka ieškoti vizualiai nuosaikiose socialinio, politinio, religinio, egzistencinio pobūdžio nebūtinai kasdieniškose kasdienybės situacijose, kurios pinasi tarpusavyje. Emocinę viršūnę ar kitokį kritišką momentą išduoda arba slepia iš pirmo žvilgsnio gal ir nereikšmingos detalės.
Konceptuali parodos ašis slenka horizontaliai dviem kryptim: kritinės emocijų represijos ženklų socialinėje aplinkoje fiksavimas (kuriami subjektyvūs vizualiniai ženklai kaip pastebėtų, įsimintų ir jau perfiltruotų ribinių patirčių, sulaikytų jausmų, iš jų išplaukiančių situacijų refleksija) ir rezistencijos konfigūracijos šiuolaikinio meno ir medijų dispozicijos sistemose. Būsenos prieš „sprogimą“, tvyrantį erdvėje kaip nuojauta, bet nebūtinai turintį įvykti, ir po jo (plėtojant 2009 m. Bristolyje įgyvendintą projektą „Before the Outburst“). Ši, jungiančiu veiksniu tapusi horizontalė strategiškai kertasi su vertikaliomis ašimis. Tai tarpusavyje paradokso principu susijungiančios karo ir kolaboravimo, klastotės ir skaidrumo, originalo ir apropriacijos, konvencinių amato ribų ir neužbaigtumo, dominavimo ir marginalumo taktikos.
Kitos estampų ciklo „War Tactics“ sklaidos 2010 m. erdvės: 8 Triennale de Chamaliéres (Chamaliéres), Blackness Approaching (Umeå), Fata Morgana (Kaunas), The 7th International Triennial of Small Graphic Forms (Vilnius). Lipdukų ciklo „At the Supreme Moment“ sklaidos pradžia: Before the Outburst (Impact 6, Bristol).
Kontaktinis asmuo:
Greta Grendaitė, tel. 8 612 18006
Nauja magistrantūros studijų programa „Kūrybinės industrijos”
Kūrybinės industrijos
Kam šios studijos skirtos?
Kūrybinių industrijų studijų programa skirta asmenims, turintiems bakalauro laipsnį bei siekiantiems tapti kūrybinių industrijų analitikais ir praktikais, skatinančiais kūrybinio sektoriaus plėtrą bei galinčiais užtikrinti sėkmingą meno ir verslo komunikaciją. Kūrybinių industrijų programos tikslas – rengti aukščiausios kvalifikacijos kūrybinių industrijų praktikus, gebančius dirbti organizacinį, vadybinį, edukacinį, viešųjų ryšių darbą, taikyti novatoriškus vadybos ir kūrybinių praktikų modelius tradicinėse kultūrinėse institucijose arba kurti nepriklausomas kūrybinių industrijų iniciatyvas, bei analitikus, gebančius kompleksiškai tirti, analizuoti ir vertinti kūrybinių industrijų projektus, rengti kūrybinių industrijų lauko strategijas ir teikti rekomendacijas.
Ko išmokstama?
Kūrybinių industrijų magistrantūros programa moko naujo, šiuolaikiško, išradingo požiūrio į naujų kultūrinių terpių, kuriose vyksta meno, verslo ir visuomenės komunikacija, kūrimą, palaikymą ir kritinę analizę. Studentai išmoksta suprasti, analizuoti ir vertinti kūrybines industrijas ir jų reikšmę šiuolaikinėje kultūroje bei ekonomikoje; suvokti, kaip veikia abipusis meno ir verslo ryšys, kokį vaidmenį jame vaidina kūrybinės industrijos; inicijuoti, organizuoti ir palaikyti kūrybines industrijas, ieškant naujų meno, verslo bei visuomenės komunikacijos būdų ir plečiant kultūros vartotojų ratą; įvertinti skirtingų technologijų, institucijų ir terpių reikšmę aktyvinant meno ir visuomenės komunikacijos procesą; analizuoti ir kritiškai vertinti kūrybinių industrijų praktiką; kurti kūrybinių industrijų lauko strategijas.
Kokios absolventų karjeros galimybės?
Baigus studijas, įgyjamas socialinių mokslų srities, komunikacijos krypties kūrybinių industrijų magistro laipsnis. Programos absolventai gali dirbti įvairiose kūrybinių industrijų organizacijose (žiniasklaidoje, reklamoje, leidyboje, turizme, laisvalaikio ir pramogų industrijoje, kultūrinėse ir meno organizacijose) inicijuodami ir kuruodami kūrybinių industrijų projektus; valstybės institucijose (savivaldybės įstaigose, ministerijose, fonduose) ir kitose įstaigose, kuriose reikalingi kūrybinių industrijų analitikai ir strategai; akademinėse institucijose (kultūros tyrimų institutuose, universitetuose, akademijose) mokslo ir pedagoginiais darbuotojais, tyrinėjančiais kūrybinių industrijų praktiką. Kūrybinių industrijų specialistai dirba valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose tiriamąjį, organizacinį, vadybinį, edukacinį ir viešųjų ryšių darbą, taikydami novatoriškus kultūros ir verslo jungties modelius.
Informacija teikiama telefonu: (37) 32 78 19,
el. paštu: a.semaskiene@mf.vdu.lt
2011
Tarptautinė videomeno peržiūra VIDEOMENO SEANSAS
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, LT-01119 Vilnius) Kovo 31 d. 17:30 val. vyks tarptautinė pradedančiųjų ir patyrusių videomeno kūrėjų peržiūra.
Remigijus Venckus (remigijus@venckus.eu)
Renginį remia: Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos tatro, muzikos ir kino muziejus
Videoperžiūrą sudaro dvi dalys. Programos trukmė 1:20 h. Renginyje demonstruojami penki kūriniai iš Didžiosios Britanijos (Norvičas), vienas iš Korėjos (Seulas), keturi iš Estijos (Talinas), trys iš JAV (Omaha), dešimt iš Lietuvos (Vilnius, Kaunas, Šiauliai); iš viso 22 videofilmai.
Programoje dalyvaujantys jaunieji meno kūrėjai mokosi Talino dailės akademijoje (Tallin, Estonia; http://www.artun.ee/), Norvičo universiteto meno koledže (Norwich, UK; http://www.nuca.ac.uk/), Nebraskos universiteto Omahoje, Meno ir meno istorijos departamente (Omaha, USA; http://www.unomaha.edu/), Vytauto Didžiojo universiteto, Menų fakulteto, Šiuolaikinių menų katedroje (Kaunas, Lithuania; https://www.menufakultetas.vdu.lt/), Šiaulių universiteto, Menų fakulteto, Audiovizualinio meno katedroje (Šiauliai, Lithuania; http://www.su.lt/menufakultetas).
Renginio idėja
Verta pripažinti, kad gyvenimas vaizdinių pasaulyje lemia buvimą ne tik pasyviu stebėtoju, bet ir jų kūrėju. XX a. pabaigoje videomedija beveik akimirksniu įsigalėjo mūsų gyvenamojoje aplinkoje, o šiandien ji tapo tiesiog neatsiejama žmogaus kultūros sklaidos savastimi. Prieš dešimt metų videomenas daug kam kėlė įvairius klausimus ir abejones susijusias su jo egzistencine būtinybe, savita estetika, nestandartinių temų eskalavimu. Šiandien, kiek vieną dieną, jis vis labiau atsiveria ne tik kaip kūrybos priemonė, bet ir kaip kūrybinio mastymo rezultatas. Kūrybinis mastymas ir yra reprezentuojamas šioje tarptautinėje videoperžiūroje. Renginys taip pat turėtų būti suvokiamas kaip bandymas pasidalinti savo – kūrėjų mintimis, kaip bandymas vizualizuoti ne tik savo išorinį, gyvenimiškąjį pasaulį, bet ir savo vidinės egzistencijos nuolatines konfigūracijas ir lemtingus, netikėtus posūkius.
Surengti videomeno peržiūrą mus, tris renginio kuratorius, paskatino glaudus bendradarbiavimas su media menus savo kūryboje aktyviai praktikuojančiais, bei pedagoginiame darbe dėstančiais menininkais; taip pat – ankstesni vizitai į užsienio aukštąsias mokyklas.
Negalima atmesti minties, kad šią peržiūrą specialiai norėta sukurti būtent Lietuvos kiną reprezentuojančiame muziejuje. Šiuo savo gestu iš dalies reiškiame pagarbą kinui ir konstatuojame bendrą, prigimtinį kino ir videomeno ryšį. Šis ryšys paskatino renginiui suteikti Videoseanso pavadinimą ir tokiu būdu sukurti magiškojo kino seanso direktyvą. Verta pastebėti, kad nėra įprasta videomeno kūrinius rodyti kaip kino filmą kinoteatriškos salės ekrane. Vadovavimasis tokiais pat demonstravimo principais kaip ir kino filmo yra grynai eksperimentinis kuratorių gestas.
Seanso metu visada išgyvenama nauja, ne visada realybei adekvati patirtis. Būtent apie patirtis prabylama pirmojoje renginio dalyje. Čia verta patirtį suvokti dvejopai (susikerta mano – kūrėjo ir Tavo – žiūrovo patirtys). Pirmoji renginio dalis pradedama nuo patirčių apmąstymo videofilmuose kuriuos sukūrė media menus dėstantys menininkai. Pirmoje programos dalyje tarsi keliaujama nuo intymios vidinės patirties, nuo – kasdienybės klodų nuvalymo, nuo naujo – realybės suromantinimo iki performansą primenančio natiurmortinio reginio. Antroje programos dalyje vyrauja asmens prisistatimo įspūdį formuojantys videokūriniai. Dauguma jų pasižymi kinui artimu filmiškos formos sprendimu.
Reziumuojant parodos idėją galima teigti, kad programoje rodomi vaidybinio ir dokumentinio videomeno pavyzdžiai grindžiantys kino konvencijas, bei ekspresyvūs eksperimentai, statiško vaizdo paveikslą ir savo ryšius su daile konstatuojantys vaizdai.
Renginio organizatoriai viliasi, kad ši peržiūra ne paskutinė; jų planuose numatomi panašaus pobūdžio renginiai Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose ir kituose miestuose. Renginių tikslas – populiarinti ne tik videomeną, bet ir visą iš ekrano į mus sklindančią realybę. Visuomenei siekiama pristatyti media menų (šiuo atveju videomeno) problematiką ir temų įvairovę kylančią iš jaunųjų kūrėjų savimonės paieškų; reprezentuoti media meno realybę plytinčią akademiniame Lietuvos ir užsienio kūrybiniame tinkle; plėsti meno kūrėjų ir pedagogų tamprų kūrybinį dialogą.
Tekstą parengė Remigijus Venckus
Programa:
16. Yano Calabro VĖLAI VAKARE, 2010 (00:00: 30, MPEG) – JAV, Omaha
Kuratoriai dėkoja
Kuratoriai dėkoja užsienio aukštojo mokslo institucijų atstovams – menininkams ir meno pedagogams už talkinimą rengiant šią peržiūrą – prof. Shaun’ui Camp’ui (Norvičo universitetas Menų koledžas, Didžioji Britanija), prof. dr. Raivo Kelomees (Estijos dailės akademija, Talinas), prof. David Helm (rekomendavo JAV studentų kūrinius), assoc. prof. Russell L. Novdman (videomenininko Bill’o Viola’o kūrybinės grupės nariui; Nebraskos universitetas Omahoje, Meno ir meno istorijos departamentas, Jungtinės Amerikos valstijos).
Taip pat kuratoriai dėkoja Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorei Reginai Lopienei ir muziejaus renginių koordinatorei-vadybininkei Vykintei Stundytei už organizacinę pagalbą ir suteiktas galimybes rengiant videomeno peržiūrą muziejaus patalpose.
Diskusija-paskaita apie Beno Šarkos kūrybą ir „Gliukų“ teatrą
Mįslė iš ornitologijos srities. Objektas – varninių šeimos paukštis. Išskirtiniai bruožai – juoda nugara, sparnai, kojos. Aptinkama ir baltų dėmių. Lokalizacija: buriasi greta vandeningų vietovių, taip pat aptinkama specifinėse vietose – laukuose, pievose. Kas?
Jeigu norite sužinoti teisingą mįslės įminimą kviečiame į VDU Teatrologijos katedros „Teatro klubo“ ketvirtąją paskaitų ciklo „Studentai apie teatrą“ paskaitą-diskusiją. Šį kartą kalbėsimės apie Beno Šarkos kūrybą ir „Gliukų“ teatrą. Paskaita vyks gegužės 11 d. (trečiadienį) 502 aud. (Laisvės al. 53, Kaunas), 18 val. Pranešimą skaitys Menotyros ketvirto kurso bakalaurantė Beata Brazauskaitė.
Beno Šarkos Klaipėdos „Gliukų“ teatras neretai apibrėžiamas marginalo sąvoka. Netelpantis į tradicines teatro normas, Šarkos teatras sulaukia įvairių epitetų dėl kitoniškumo ir dažnai yra įvardinamas kaip neprofesionalus teatras. B. Šarka žengia iš tradicinės teatro erdvės į specifines vietas (apleistus fabrikus, atviras lauko erdvės), eksperimentuoja tradiciniais teatrinės raiškos elementais šiuos dekonstruodamas. Centrine figūra spektakliuose tampa fizinis aktoriaus kūnas, kuris pasižymi atviru santykiu su scenos objektais ir kartu su žiūrovais dažnai atsiduria rizikos zonoje.
Po Beno Šarkos kūrybos pristatymo vyks diskusija, kurioje pamėginsime išsiaiškinti, ar šis teatras pagrįstai yra išstumiamas į Lietuvos teatro pakraštį.
„Studentai apie teatrą“ ciklo pagrindinė idėja ir tikslas pasidalinti teatro žiniomis su akademine ir miesto bendruomene. Dažnai jaunieji menotyrininkai ir teatrologai atlieka puikius tyrimus ir sukaupia gausias žinias apie teatro istoriją, šiuolaikinio teatro procesus, analizuoja teatro fenomeną, aptaria menininkų portretus ir t.t. Ir dažnai nutinka taip, jog šios žinios taip ir lieka „sudulkėti“ stalčiuose ir lentynose. Paskaitų ciklas „Studentai apie teatrą“ sieks paprasta, kasdiene kalba, be jokių akademinių vingrybių ir terminologijos pasidalinti savo žiniomis, paaiškinti, papasakoti, padiskutuoti.
Mokslinė konferencija „Pasikartojimai: atmintis ir tapatybė postsovietiniame Lietuvos teatre“
Gegužės 20 dieną VDU Menų fakulteto Teatrologijos katedra surengs mokslinę konferenciją „Pasikartojimai: atmintis ir tapatybė postsovietiniame Lietuvos teatre“.Konferencijoje siekiama įvairiapusiškai konceptualizuoti postsovietinio Lietuvos teatro situaciją.
Renginio metu pranešimus skaitys VDU teatrologai prof. dr. Jurgita Staniškytė, doc. dr. Ina Pukelytė, doc. dr. Edgaras Klivis, dr. Martynas Petrikas, LKTI ir LMTA teatrologai doc. dr. Rasa Vasinauskaitė, doc. dr. Šarūnė Trinkūnaitė, dr. Ramunė Balevičiūtė, režisierius prof. Gytis Padegimas (KU) ir kiti pranešėjai.
Kaip knygoje „The Haunted Stage: The Theatre as Memory Machine“ (2001) teigia Marvinas Carlsonas, visos teatrinės kultūros atspindi supratimą, jog teatras yra pasikartojimų, sugrįžimų ir persekiojančių praeities šmėklų vieta: „papasakotų istorijų perpasakojimas, išgyventų jausmų pergyvenimas, atliktų įvykių reprezentacija yra ir visuomet buvo visų laikų ir šalių teatrinių praktikų pamatas“. Pačia savo metafizine charakteristika teatras yra susijęs su istorine sąmone, kultūrine atmintimi ir socialine tapatybe. Į sceną nuolat sugrįžtantys klasikinės ar modernios dramaturgijos tekstai, įvaizdžiai ir raiškos stiliai priverčia kas kartą iš naujo įvertinti meninę praeities galią ir imtis estetinės dabarties savirefleksijos. Kritiško apibrėžimo reikalauja nepastebimi įpročiai ir kanonai, perduodami per teatrines institucijas, konvencijas ir kultūrinius kodus. Konferencijoje teatro tyrėjai ir praktikai reflektyviai sugrįš prie meninių ir socialinių Lietuvos teatro tapatybių, ypatingai akcentuojant jų reikšmes tranzitinėje, postsovietinėje, post-totalitarinėje pastarųjų dviejų dešimtmečių Rytų Europos kultūros situacijoje.
Konferencija yra Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Postsovietinis Lietuvos teatras: istorija, tapatybė, atmintis“ MIP-05/2010 dalis.
Konferencija vyks 2011 m. gegužės 20 d. VDU Menų galerijoje 101, Laisvės al. 53.
Daugiau informacijos apie renginį galima gauti tel. +370 616 11592 arba el. paštu m.petrikas@mf.vdu.lt.
„Medijų meno dienose” 2011 susitikimas su Stasiu Eidrigevičiumi
Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje „101” (Laisvės al. 53, LT-44309 Kaunas) savo kūrybą festivalio svečiams, universiteto, meno ir kultūros bendruomenei, miesto visuomenei pristatys ir viešoje diskusijoje dalyvaus nacionalinės premijos laureatas, aktyviai elitinėje pasaulio meno arenoje dalyvaujantis menininkas STASYS EIDRIGEVIČIUS.
Numatomi susitikimai ir menininko kūrybos pristatymo renginiai:
Apie Stasį Eidrigevičių:
Stasys Eidrigevičius – vienas garsiausių Lietuvių vizualaus meno kūrėjų, nenuilstamai dalyvaujantis pasaulio šiuolaikinio meno arenoje. Kūrybinis įvairiapusiškumas pristatomas pasaulinio garso meno festivaliuose, kultūros žurnaluose, meno albumuose, autorinėse parodose, apžvalginiuose kūrybos vakaruose, personalinėse paskaitose ir diskusijose (plačiau žiūrėti http://eidrigevicius.com). Kaip apibūdinti menininko kūrybą ir apie ką bus menininko paskaita? Šis klausimas lieka intriguojančia mįsle. Individualiame pokalbyje kūrėjas prisiminė savo kūrinį, kuriame vaizduojamas personažas su lagaminu rankose. Paveiksle, nuo lagamino, į keturias puses driekiasi keturi keliai. Anot menininko šie keliai simbolizuoja jo paties, kaip nenustygstančios vietoje kūrybingos asmenybės braižą. Du keliai žymi tamprų kūrėjo ryšį su menininko tapatumą sąlygojusiomis dvejomis valstybėmis ir jų kultūra (Lietuva ir Lenkija), kiti du – simbolizuoja kūryboje dominuojančias kryptis: viena jų menininko grafinio dizaino ir iliustravimo kūrybą, kita – vizualinė kūryba (fotografija ir performansai). Anot menininko paskaita, kuri įvyks Vytauto Didžiojo universitete, simboliškai bus panaši į jo kūrinį. Paskaitos kryptis nenuspėjama, ją sąlygos susirinkusių pageidavimai ir diskusijos, moderatorių provokacijos.
Kuratoriai dėkoja:
Kviečiame į seminą „Istorinės atminties šaltiniai Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje”
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Teatrologijos katedra ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus kviečia į viešą seminarą:
„Istorinės atminties šaltiniai Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje”
iš renginių ciklo „Posovietinis Lietuvos teatras: istorija, tapatybė, atmintis“.
Seminaras vyks gegužės 11 d., 14.30 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, (Vilniaus g. 41, Vilnius).
Maloniai kviečiame!
VDU studentų teatr0 ERRO premjera „Vienos dalies sapnas”
„Anuo laiku pagaliau, kai tu bandei ir negalėjai prie lango. Tamsoje ir pelėda atskrido ūkauti kažkam kitam, ar atgal su kirstuku į išpuvusį medį. Ir jokio balso. Valanda po valandos, valanda po valandos… Jokio garso, kai tu bandei ir bandei ir daugiau negalėjai. Nei žodžių neliko tam išlaikyti. Tai metei viską ten, prie lango tamsoje ar mėnesienoje. Metei viską! Galutinai įsitraukei ir nieko blogiau. Didžiulė drobulė plazdanti virš tavęs, ant tavęs ir maža, ar nieko blogiau, maža ar nieko…“
Simona Sofija Grachauskaitė
Būsimieji teatrologai vertina Lietuvos teatrų sezoną
VDU Teatrologijos katedros ir dienraščio „Kauno diena“ iniciatyva MF studentams, būsimiesiems teatrologams, pasiūlyta galimybė išsakyti savąjį požiūrį į Lietuvos teatrų sezoną, pristatytą festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris 2011“, vykusiame Kauno „Girstučio“ kultūros centre. Dienraščio „Kauno diena“ kultūros priede „Santaka“ publikuotos penkios recenzijos:
Silvija Čižaitė-Rudokienė analizavo Klaipėdos dramos teatro spektaklį „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (dramaturgas Gintaras Grajauskas, rež. Jonas Vaitkus),
Studentai analizuos V. Šekspyro herojų paveikslus
VDU Teatrologijos katedros „Teatro klubas“ kviečia į trečiąją paskaitų ciklo „Studentai apie teatrą“ paskaitą „Moterų vaizdiniai E. Nekrošiaus ir O. Koršunovo „Hamleto“ pastatymuose“. Paskaita vyks gegužės 5 d. (ketvirtadienį) galerijoje „101” (Laisvės al. 53, Kaunas), 18 val. Pranešimą skaitys Menotyros bakalaurantė Kristina Poškutė.
Pasaulyje yra menininkų, kurių kūryba buvo, yra ir bus vėl ir vėl analizuojama, perkuriama ar interpretuojama. Jų darbai priskiriami aukštajai kultūrai, kurių vertė didėja su kiekvienu dešimtmečiu ar dar greičiau. Taigi, V.Šekspyras yra vienas iš tų autorių, kurio kūryba ne tik žavimasi, bet ji atgyja šiuolaikiniuose žanruose: kine, teatre, muzikoje ir t.t. O. Koršunovo ir E. Nekrošiaus, dviejų skirtingų laikotarpių režisierių, bandymas savaip pažiūrėti į V.Šekspyro „Hamletą“ yra patvirtinantis pavyzdys, kad yra kūrinių ir autorių nepavaldžių laikui. Pjesės pavadinimas sufleruoja, jog veiksmo epicentre – vyras, tačiau greta jo dvi ryškios ir skirtingos moterys, t.y. Ofelija ir Gertrūda. Remiantis feminizmo teorijomis norėčiau pateikti, spektakliuose esančių, moterų paveikslų analizę ir palyginti juos. Gal ofeliškas nekaltumas tampa abejotinas, o Gertrūdos išdavystė, tai meilės išraiška vyrui?
„Studentai apie teatrą“ ciklo pagrindinė idėja ir tikslas pasidalinti teatro žiniomis su akademine ir miesto bendruomene. Dažnai jaunieji menotyrininkai ir teatrologai atlieka puikius tyrimus ir sukaupia gausias žinias apie teatro istoriją, šiuolaikinio teatro procesus, analizuoja teatro fenomeną, aptaria menininkų portretus ir t.t. Ir dažnai nutinka taip, jog šios žinios taip ir lieka „sudulkėti“ stalčiuose ir lentynose. Paskaitų ciklas „Studentai apie teatrą“ sieks paprasta, kasdiene kalba, be jokių akademinių vingrybių ir terminologijos pasidalinti savo žiniomis, paaiškinti, papasakoti, padiskutuoti.
Sekanti paskaita apie Beno Šarkos teatrą vyks gegužės 11 d., 18 val., Menų fakulteto 502 aud.(Laisvės al. 53, Kaunas). Pranešimą skaitys bakalaurantė Beata Brazauskaitė.
