Romualdas RAKAUSKAS ir Romualdas POŽERSKIS – „Legendiniai Žalgirio vyrai“
Atliepiant šiuo metu ne tik Kaune, Lietuvoje, bet ir visoje Europoje tvyrantį krepšinio čempionato šurmulį, rugsėjo 13 dieną 17 val. Kauno fotografijos galerijoje (Rotušės a. 1 / Vilniaus g. 2) atidaroma fotomenininkų Romualdo Požerskioir Romualdo Rakausko fotografijų paroda „Legendiniai Žalgirio vyrai”. Renginio metu taip pat bus pristatytas šių fotografijų albumas.
Tęsiant fotografijų parodą bei simboliškai Kauno miesto „širdį” tituluojant Lietuvos krepšinio sostine, autorių fotografijomis visą rugsėjo mėnesį bus papuošta Laisvės alėja. Praeviai turės galimybę stebėti didelio formato R. Požerskio ir R. Rakausko kūrinius, paversiančius šią pėsčiųjų gatvę – krepšinio fotografijų oaze.
„Manau, nerastume mūsų margam pasaulyje ir jo dar margesnėje istorijoje valstybės, kurios tauta, galingesnių ir didesnių prispausta, nutildyta, nuo pasaulio paslėpta, o vis dėlto sugebėtų vos per vieną dešimtmetį atgimti du kartus! Ko gero, tik Lietuva. Ir tik XX amžiaus devintajame dešimtmetyje.
Nuo 1982-ųjų tautą atgimimui ėmė kelti „Žalgirio” vyrai, o nuo 1988-ųjų – Sąjūdis. O iš esmės, „Žalgirio” vyrų ir Sąjūdžio žadinti ir pažadinti žmonės buvo tie patys – ta pati vyresnioji arba jau vyriausioji šiandieninės Lietuvos žmonių karta.
Sąjūdžio kūrėjai ir vadovai, žinau, nelabai susižavės tokia dviejų atgimimų „teorija”. Ims murmėti: Lyginti Sąjūdį su „Žalgiriu”?.. Šventvagystė!”
Ar bus jau pamiršę patys, kokia vienybe alsavo Lietuva tada 82-aisiais, kai pats žodis „sąjūdis” Lietuvoje dar buvo vartojamas gal tik kūno kultūros masiškumui įvardinti: „fizkultūrininkų sąjūdis”. O gal „Žalgirio” atgimime buvo mažiau euforijos nei Sąjūdžio Atgimime? O gal mažiau jame buvo Lietuvos? Tai kas, kad tada į Vingio parką ketvirtis milijono nesusirinkdavo. Bet „Žalgiris” su Maskvos Centriniu armijos sporto klubu (CASK) žaidė ne parkuose, o mažutėje Kauno sporto halėje, tačiau tomis valandomis, kaip ir vėliau per didžiuosius Sąjūdžio mitingus, Lietuvos miestų ir miestelių gatvėse galėjai pamatyti tik vieną kitą į krepšinio transliaciją vėluojantį automobilį, o kaime būdavo tylu tylu – tik šunys sukaukdavo reaguodami į savo šeimininkių, dažniausiai senų močiučių, prakeiksmus Gomelskio, Tkačenkos ir Maskvos adresu.
O kai superfinalo mūšiai vykdavo Maskvoje, didžiąją CASK sporto rūmų žiūrovų dalį sudarydavo krepšinio aistruoliai iš Lietuvos, o ypač iš Kauno. Tarsi dabar regiu link sporto rūmų plaukiančią minią, dainuojančią lietuviškas dainas. Vienas kaunietis nedainuoja, graužia obuolį, Baigęs meta graužtuką į šiukšliadėžę, esančią už keliolikos metrų. Ir pataiko! Šalia manęs stovintis būrelis maskviečių išvydę šį metimą, praranda amą, krūpteli, susigūžia o vienas taria: „Vidiš? Oni vsie takije. (Matai? Jie visi tokie)
Mes iš tiesų tada buvome visi tokie. Kažkokie kitokie. Lietuva buvo kitokia – „Žalgirio” vyrų pažadinta iš miego.
Krepšinis mums tada buvo ne vien sportas. Ir ne tik mums. CASK krepšininkai irgi kūrė savo politiką, visiškai skirtingą nei žalgiriečiai. Jiems reikėjo, kad tarybinei armijai atstovaujantis klubas būtų „legendinis ir nenugalimas” ir pasauliui skelbtų, kad tokia yra ir jo atstovaujama armija. O „Žalgiris” buvo pagrindinė kliūtis jam būti tokiu simboliu. Gomelskiui teko į klubą mobilizuoti visus geriausius TSRS krepšininkus ir „Žalgiriui” tada iš esmės tekdavo grumtis jau ne su CASK, o TSRS rinktine.
Todėl „Žalgirio” atgimimas buvo Sąjūdžio atgimimo generalinė repeticija. Joje būsimieji sąjūdžio vadovai pamatė iki kokio laipsnio dar galima mus pažadinti. Išgirdo pirmąkart tūkstančius mūsų, skanduojančius žodį LIETUVA. Drįsčiau sakyti, Lietuvos piliečiais tapome ne tada, kaip gavome lietuviškus pasus, o kai išdrįsome garsiai skanduoti LIETUVĄ! Ir jau po kelerių metų Žalgirio dvispalvė virto Lietuvos trispalve Sąjūdžio rankose.
Tačiau tarp šių dviejų atgimimų buvo vienas skirtumas. Sąjūdžio atgimimas buvo prisidengęs Gorbačiovo „perestroika”. „Žalgirio” atgimimas negalėjo prisidengti Gomelskio „perestroika” (visų geriausių TSRS krepšininkų mobilizacija kovai su „Žalgiriu”). Taigi „Žalgirio” atgimimas kilo vien tik iš vidaus – iš pačios Lietuvos. Iš šitų nepaprastų „Žalgirio” vyrų.”
Žurnalistas Ferdinandas Kauzonas
Apie parodos autorius:
Romualdas Požerskis gimė 1951 m. Vilniuje. 1975 m., baigęs tuometinį Kauno Politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, pradėjo dirbti Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje. Nuo 1976 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Nuo 1980 m. buvo laisvas fotografas ir rengė fotografijas Lietuvos bei užsienio spaudai. 1990 m. suteiktas Lietuvos Nacionalinės premijos laureato vardas. 2004 m. už indėlį į Europos kultūros paveldo puoselėjimą ir saugojimą, Vienos universitete Austrijoje įteikta mecenato iš Hamburgo Alfredo Toepferio premija. Nuo 1993 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto, menotyros katedros lektorius. Nuo 2011 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto, šiuolaikinių menų katedros profesorius.
Romualdas Rakauskas gimė 1941 m. Akmenėje. 1962 m., baigęs žurnalistiką Vilniaus universitete, dirbo fotokorespondentu savaitraštyje „Literatūra ir manas” (1961-1963), žurnale „Mūsų gamta” (1963-1967), žurnale „Nemunas” (2004 -). Nuo 1970 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Nuo 1976 Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) garbės narys. 1980 m. pelnytas Nusipelniusio žurnalisto garbės vardas, 1997 – Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės nario vardas. 2009 suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Už savo kūrybą menininkas yra gavęs 5 Grand Prix, 3 aukso, 1 sidabro, 4 bronzos medalius ir per 70 kitų apdovanojimų.
VDU menų galerijoje „101“ – svečiai iš Pingvinų respublikos
Rugsėjo 5 dieną, 18 val. Vytauto Didžiojo menų galerijoje „101“ (Laisvės al. 53) Užupio Respublika pristato oficialų ir netikėtą „101 Pingvinų Respublikos piliečio vizitą Laisvės alėjoje”.
Iki rugsėjo 23 d. veiksiančios parodos organizatoriai skelbia: „Pingvinai pirmadienį atvyksta į Kauną! Ir iškart išsidėsto išilgai jos širdies arterijos – Laisvės alėjos. Jie atvyksta stebėti pokyčių meno fakulteto studentų sielose, jiems pradedant gilintis į meno istoriją ir šiandieną. Jie turi savo požiūrį į meną. Ir tas požiūris teisingas, nes mažybiškas ir nežymus.
Pingvinų Respublikos – www.penguinrepublic.info – jūs bergždžiai ieškosite Antarktidoje. Jie – reflektorijos piliečiai, maži reflektoriai, registruojantys unikalius virpesius tam tikroje teritorijoje, mūsų atveju – šalyje 101 ir Kauno Laisvės alėjoje. Visi turi pasus, pripažintus daugumoje mūsų Galaktikos valstybių.
Užupio respublika, žinoma megakultūrų globėja ir puoselėtoja, šiuo atveju vaidina diplomatijos senbuvės vaidmenį, panašiai kaip Butano vizų kreipiamasi į Indijos atstovybes. Trečią šalį vaidins Laisvės alėja – paslaptingas, lyg šiol mažai pažįstamas teritorinis vienetas, linkęs virsti 101-tu.“
Svečiai galerijoje „101“ liks iki rugsėjo 23 d.
VDU galerijoje 101 „Kaunas Photo 2011” paroda
VDU galerijoje 101 vyksta festivalio „Kaunas Photo 2011” paroda „Atsigęžimas” / „Rewind” (autorė: Nina Korhonen).
Apie projektą „Atsigęžimas” / „Rewind”
Nina Korhonen savo paskutiniąją fotografinės trilogijos dalį pirmą kartą pristatė 1997 m. galerijoje Odile Ouzeman, kur surengė personalinę parodą.
Po paskutiniųjų serijų (Memory / Atmintis), Rewind tęsia pasakojimą apie moters gyvenimo istoriją, kurią menininkė pateikia dokumentiškai – dienoraščio pavidalu. Šis N. Korhonen fotografijos tarsi įgauna ikonos pavidalą, kuriame peržengiamos intymumo ribos ir išgyvenama mūsų asmeninė patirtis. Rewind vaiduose atsispindi autorės santykis ir prieraišumas, kas ir suteikia šiai serijai gilesnę vertę.
Ši autobiografinė retrospektyva menininkei suteikia galimybė išlaikyti savo emocijas, įamžinti svarbias vietas asmeninėje istorijoje, kraštovaizdžius, tapusius gyvenimo šaltiniu bei persipynusius meilės, mirties ir baimės simbolius.
Šios trilogijos fotografijose pristatomi ryšiai tarp skirtingų gyvenamųjų vietų, kultūrų ir kūrybingo pasirinkimo ištekėti už norvegų fotografo.
Serija Rewind yra šios fotografijų trilogijos pabaiga, kurioje pasakojamas moters gyvenimo ciklas skirtinguose amžiaus tarpsniuose, vietose, aplinkybėse ir pasirinkimuose.
Daugiau apie Kaunas Photo 2011 >
Įvyko projekto Localise tiriamoji kelionė
Birželio 19 – 26 dienomis vyko antroji programos Leonardo da Vinci projekto Localise tiriamoji kelionė (mokslo tiriamoji išvyka kaip tyrimo, mokymosi ir praktikos modelis kultūros animacijos ir darbo su bendruomenėmis profesiniame lavinime) suorganizuota Lietuvoje ir kuri savaitei subūrė dalyvius iš Jungtinės Karalystės, Lenkijos bei Lietuvos. Projekte dalyvauja 3 akademinės institucijos: Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas, Varšuvos universiteto Lenkų kultūros institutas ir Stafordširo universiteto Menų fakulteto Kūrybinių bendruomenių grupė.
Dalyviai (6 britai, 6 lenkės ir 5 lietuvės), pagal sudarytą planą, per minėtą savaitę aplankė bendruomeniniu ir kultūriniu požiūriu svarbias įstaigas, organizacijas, buvo suorganizuoti susitikimai su menininkais, kurie noriai pristatė savo veiklas bei diskutavo su projekto dalyviais, dalyviams buvo rengiamos kūrybinės dirbtuvės. Pagal sudarytą tiriamosios kelionės maršrutą, tarpregioniniai tyrėjai aplankė Kauną, Vilkiją, Birštoną, Alytų, Druskininkus ir Vilnių.
Kelionės metu vykęs tarpkultūrinis dialogas leido pažinti skirtumus ir panašumus, esančius visų trijų šalių kultūrinėje ir bendruomeninėje plotmėje. Įspūdį trišalio projekto šalių atstovams paliko Kaune aplankytas jaunimo centras „Vartai“, įvykęs susitikimas Birštono kultūros centre su veikliu bei charizmatišku centro direktoriumi Zigmu Vileikiu, Alytuje – su menininku Redu Diržiu, Druskininkuose jie susipažino su menininkais Aukse Petruliene, Jūrate Kazakevičiūte, Virginijum Sutkum. Vilniuje aplankytame „Nacionaliniame socialinės integracijos institute“ užsieniečiai buvo supažindinti su daugeliu projektų, kuriuos veiklūs instituto nariai ir savanoriai vykdė, vykdo ir ateityje įvykdys.
Savaitės pabaigoje įvyko galutinis kelionės aptarimas, kurio metu dalyviai išsakė savo lūkesčius, kiek jie pasiteisino, kas buvo netikėta, ko buvo tikėtasi, tačiau neteko patirti. Tokiu būdu surinkta informacija naudinga rengiant būsimas mokslo tiriamąsias išvykas (artimiausios planuojamos išvykos: lapkritį – Lenkijoje, sausį – Jungtinėje Karalystėje).
Daugiau informacijos apie įvykusią mokslinę tiriamąją išvyką bei projektą: www.localise-project.eu
Dar geresnės sąlygos menų studijoms
Artėjančias vasaros atostogas VDU Menų fakultetas pasitinka ruošdamasis reikšmingos permainoms. Nuo kitų mokslo metų Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedra studentų lauks atnaujintose ir specialiai menų studijoms pritaikytose patalpose (Vytauto prospektas 71). Jau rugsėjo pirmąją studentai turės galimybę klausyti paskaitų auditorijose, turinčiose visą reikalingą multimedijos įrangą, dirbti kompiuterių klasėse bei fotografijos, vaizdo ir garso studijose, laisvalaikiu užsiimti savarankiška kūryba tam pritaikytose asmeninėse darbo vietose.
Nauja studijų vieta bus ypač patogi iš kitų miestų į Kauna studijuoti atvykstantiems būsimiems menininkams. Pastate, į kurį persikels Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedra, jau dabar įsikūręs VDU 2-asis studentų bendrabutis. Jis lengvai pasiekiamas iš Kauno autobusų ir geležinkelio stoties, yra arti miesto centro, pagrindinės pėsčiųjų gatvės – Laisvės alėjos – ir kitų universiteto rūmų.
Ateinančius mokslo metus Šiuolaikinių menų katedra pradės ne tik naujose patalpose, bet ir ženkliai praturtinus studijoms reikalingos techninės bei programinės įrangos bazę. Studentai galės naudotis asmeninėmis kompiuterinėmis darbo vietomis, dirbti su modernia fotografijos ir vaizdo aparatūra studijose bei skolintis ją individualiam kūrybiniam darbui. Savo fotografijos ir video kūrinius studijuojantieji išmoks redaguoti naudodami naują programinę įrangą, o besidomintieji garso menu ir technologijomis mokinsis dirbti specialia muzikos kūrimo aparatūra ir atitinkama programine įranga aprūpintoje garso studijoje.
Laisvės alėja – pabus iš sapno
Vytauto Didžiojo universiteto menų galerija „101″ rugsėjo 29 – spalio 1 dienomis pristato projektą bene svarbiausioje Kauno miesto erdvėje – Laisvės alėjoje – ATMINTIES SAPNAI.
Atminties temą gvildenančių renginių savaitgalyje, VDU Šiuolaikinių menų katedros studentai drauge su profesionaliais menininkais – Jurgita Remeikyte, Aurelija Maknyte, Tautvydu Bajarkevičiumi, Rimantu Plunge ir Remigijumi Venckumi, įvairiose Laisvės alėjos erdvėse sieks pažadinti šios vietos atmintį, prikelti kolektyvinės ir kultūrinės atminties vaizdinius bei iš naujo konstruoti miesto įvaizdį, (at)kuriant Laisvės alėjos – simbolinio miesto centro – reikšmę.
Kol atsiminimai nepapasakojami – jie tėra sapnas
Postsovietinės Lietuvos visuomenės santykį su praeitimi ir istorija galima būtų lyginti su sapno būsena: tie sapnai susideda iš sumišusių ir iškraipytų atminties fragmentų. Tačiau sapnuose nėra tikrų atsiminimų, nes norint atsiminti, reikia sugebėti paaiškinti ir palyginti bei jausti ryšį su visuomene, kuris garantuoja atsiminimų vientisumą. Visos šios sąlygos neįmanomos sapnuojant. Sapnuose mes negalime dar kartą išgyventi savo praeities, ir nors mūsų sapnai kartais pažadina vaizdus, kurie atrodo lyg prisiminimai, šie vaizdai tėra fragmentai – atskiri mūsų patirčių gabaliukai.
Norint atsibusti iš nuolatinės sapno būsenos ir susigrąžinti atmintį, reikia pradėti artikuliuoti savo prisiminimus, juos apmąstyti ir pasidalinti su kitais – tik taip sapnas virs tikru prisiminimu, o asmenininių patirčių gabalėliai sukibs į vieną kolektyvinės atminties pasakojimą.
RENGINIŲ PROGRAMA:
10.01 / 12-17 val.
Daugiau informacijos apie projektą rasite tinklapyje: http://projectaleja.wordpress.com
Renginio plakatas >
Renginio skrajutė >
Teatrologijos katedros doktorantei įteikta Broniaus Bieliuko stipendija
Birželio 21 d., antradienį, 11 val. Lietuvių išeivijos institute Menų fakulteto Teatrologijos katedros I kurso doktorantei Gretai Klimavičiūtei-Minkštimienei įteikta Lietuvių išeivijos instituto bei Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) fondo JAV įsteigta vardinė Broniaus Bieliuko stipendija.
Lietuvių išeivijos visuomenininko Broniaus Bieliuko vardinės stipendijos nuo 2001 m. skiriamos Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių ir socialinių mokslų sričių istorijos, filologijos, etnologijos, filosofijos, teologijos, menotyros, sociologijos, politologijos ir teisės krypčių studijų studentams. Stipendijų tikslas – remti gabius, gerai besimokančius studentus, skatinti juos aktyviau dalyvauti mokslinėje ir visuomeninėje veikloje.
Stipendijos skyrimo komitetas, atsižvelgęs į pretendentų mokslinę tiriamąją veiklą, akademinius rodiklius, visuomeninį aktyvumą, stipendijas skyrė trims VDU studentams.
Įvyko medijų meno dienos Kaune
Gegužės 3–26 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Menų galerijoje „101“, veikė tarptautinis medijų meno festivalis Medijų dienos. Anot renginio organizatorių ir kuratorių (Laimos Penekaitės, Rimanto Plungės, Tomo Pabedinsko, Remigijaus Venckaus, Romualdo Požerskio), festivalio tikslas – plėtoti Kaune eksperimentinio pobūdžio medijų menus, visuomenę supažindinti su šiuolaikinio meno naujovėmis ir suformuoti pasirodymų areną, skirtą šių meno formų studentams. Festivalis neapsiribojo VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedroje rengiamų Naujųjų medijų meno specialistų kūrybos pristatymu. Taip pat dalyvavo kūrėjai iš Talino dailės akademijos (Estija), Norvičo universiteto meno koledžo (Didžioji Britanija), Nebraskos universiteto Omahoje Meno ir meno istorijos padalinio (JAV). Kuratorių iniciatyvą rėmė ir VDU.
Parodoje buvo demonstruojama studentų ir dėstytojų kūryba. Tokie bendri profesionalų ir pradedančiųjų kūrybos pristatymai vertingi ne tiek akademinei sistemai, bet studentams. Tokiu būdu suteikiamos galimybės eksperimentuoti ir išbandyti save. Išryškėja dar vienas siekinys – visuomenę supažindinti su šiuolaikinių medijų meno tendencijomis, išblaškyti abrakadabrišką, baimingą ir nepatiklų požiūrį į medijas.
Gegužės 3 d. 17 val. festivalis startavo paroda „Eksperimentinės erdvės“, sutraukusia gausų būrį žiūrovų. Ekspozicija buvo sudaryta iš VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros studentų ir dėstytojų darbų. Parodos atidarymą lydėjo du performansai. Juose buvo jungiamos technologijos ir žmogaus kūnas, akcentuojami socialiai angažuoti meniniai atlikėjų veiksmai. Kūrinys tikriausiai gimė dėl liberalios akademinės aplinkos. Anot Tomo Pabedinsko, sudariusio parodos ekspoziciją, siekta atrinkti ne tik aukštos techninės ir meninės kokybės darbus, bet ir suteikti jauniesiems kūrėjams laisvę eksperimentuoti, pristatyti kūrybą viešai, įvertinti ją platesniame kontekste ir tobulėti.
Per parodos atidarymą jaunieji kūrėjai atliko performansą „Duokite menininkui laisvę“. Čia buvo naudojamas baltas permatomas kubas. Jo viduje judėjo penki žmonės. Šie simboliniai judesiai demonstravo norą ištrūkti iš stereotipų sukaustytos tikrovės, praplėsti dabartinės kultūros kvestionavimo galimybes. Čia kūnas turėtų būti suvokiamas kaip pagrindinė medija, lemianti norą atrasti ir suformuoti savąjį aš. Anot autorių, kūrinys byloja apie mūsų norą ištrūkti iš savo susikurtos saugumo zonos. Kūrinys – bendras veiksmas, nukreiptas prieš pavojingas ribas, kliudančias jauno kūrėjo saviraiškai ir nenumaldomam, vitališkam kūrybinės laisvės siekiui.
Kito performanso „Test“ autoriai domisi garso menu ir šio meno sinteze su kitomis raiškos formomis. Kuriant performansą, buvo sujungti keli muzikos stiliai – ambient (daugiausia dėmesio skiriant tembro garsų savybėms, siekta sukelti atmosferos vizualumo iliuzijas), glitch (šiai elektroninės muzikos atmainai būdingas sąmoningas garso trukdžio ir broko efektų naudojimas). Kūrinio estetika siejasi su sąmoninga jo kokybės „mažinimo“ idėja. Čia nepageidaujamas garsas tampa privalumu, estetine norma. Menininkai čia rėmėsi garso dizaino, tam tikrais fizikos dėsniais. Kompiuterinės grafikos vaizdai buvo tiesiogiai nulemti garso pokyčių, pagal kuriuos buvo kuriamas abstraktus šokis. Šis kūrinys tapo įdomia mokslo ir meno jungtimi. Autoriai teigia: tik laisvi ir drąsūs kūno judesiai, kompoziciniai kitimai suteikia papildomos vertės medijų technologijoms ir jų galimybėms.
Festivalis vyko ir kitose erdvėse. Gegužės 16–17 d. universiteto rektorato pastate (K. Donelaičio g. 58) demonstruota studentų vaizdo instaliacija „Sapnas“. Ji teikė galimybę atmerktomis akimis pažvelgti į padrikus sapnus, be siužeto ar scenarijaus. Kiekvienas pro šalį praeinantis akademinės bendruomenės narys galėjo prisėdęs ant raudono fotelio atversti galvą ir žiūrėti – skaityti sapnus, eksponuojamus reprezentacinės salės lubose. Nors sapnai visuomet kyla iš pasąmonės gelmių, jie unikalūs, bet kūrinys leido žiūrovui čia aptikti ir savojo sapno atgarsių.
Gegužės 20 d. prof. dr. Gintauto Mažeikio kabinete, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės teorijos katedroje, buvo įrengta kita videoinstaliacija. Trijų vaizdo kanalų instaliacija veikė kaip priemonė, leidžianti kvestionuoti žiūrėjimo aktą. Autoriai klausė: kas ir ką stebi? Žiūrovas įtraukiamas į nepatogią situaciją. Jis paklaidinamas ant sienų eksponuojamuose vaizdiniuose ir realioje kabineto erdvėje. Buvusi įprasta, darbui skirta aplinka virto patraukliu eksponatu. Kiekvienas, užėjęs į profesoriaus kabinetą, galėjo susitikti su kūrinio autoriais ir su jais padiskutuoti apie meną.
Festivalį lydėjo dvi tarptautinės videomeno kūrinių peržiūros (gegužės 11 ir 18 d.), surengtos Kauno fotografijos galerijoje. Antrojoje peržiūroje studentai pristatė festivaliui kurtą vaidybinį filmą „Miesto randai“. Režisierius ir scenarijaus autorius – Paulius Jonikas. Kaip sako autorius, jo kūrinys – trumpametražis neo-noir filmas, kuriame kalbama apie tai, kaip miesto gatvėje buvo nužudytas Donų mafijos vadeiva Žygintas Ploja. Toks įvykis sukiršina dvi stambias gangsterių grupuotes. Nusamdytas detektyvas turi išsiaiškinti, kas ir kodėl tai padarė. Filmas kupinas įtampos, specialiųjų efektų ir siužeto vingių. Kūrinys studentų sukurtas savarankiškai.
Festivalį lydėjo įvairios paskaitos. Gegužės 4 d. fotomenininkas Romualdas Požerskis pristatė savo kūrybą, kurioje galime išskirti kelias tendencijas: keliones po socialinę Lietuvos erdvę ir moters kūno interpretacijas. Šios dvi linijos susipynė fotografijų cikle ir to paties pavadinimo albume „Degantis žmogus“. Festivalyje viešėjo garbės svečias, menininkas Stasys Eidrigevičius. Gegužės 11 d. surengtoje jo paskaitoje miesto bendruomenė buvo supažindinta su šio menininko kūryba: apžvelgti ankstyvieji kūrybos etapai, šeimos genealogija ir santykis su savąja žeme atsivėrė kaip aktyvūs elementai, lėmę ir kūrybinio braižo pobūdį.
Gegužės 12 d. Rimantas Plungė susirinkusiuosius supažindino su šiuolaikinėmis medijomis ir jų formuojamais regimais ir įsivaizduojamais arba numanomais landšaftais (landšaftą šiuo atveju reikėtų suvokti kaip kodą arba metaforą). Jo pranešimo temai buvo artima ir Tomo Pabedinsko paskaita, surengta gegužės 26 dieną. Čia kalbėta apie fotografijos mediją. Paskaitose minėtas ir mėgėjiško kino diskursas (Remigijaus Venckaus paskaita gegužės 25 d.). Gegužės 17 d. G. Mažeikis menininkų auditorijai pasakojo apie tai, kaip šiuolaikinėje kultūroje veikia vizualumas ir kaip jis atsiveria lyg tam tikra geismų ir fantazijų schema.
Gegužės 25 d. festivalį užbaigė paroda „Refleksijos“. Ji reziumuoja ne tik VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros studentų pastarųjų metų kūrybą, bet ir demonstruoja katedros dėstytojų pedagoginį potencialą. Paroda – nevienalytis reiškinys, nes čia vienoje erdvėje eksponuoti ir kitą kultūrinę patirtį sukaupusių amerikiečių, estų, britų studentų kūriniai. Marga ekspozicija vertė susimąstyti, kas yra refleksija ir kas reflektuojama. Gyvename medijų klestėjimo laikais. Informacinis srautas atakuoja kiekvieną. Tai skaido ir verčia tarsi iš naujo „surinkti“ mūsų tapatybes. Todėl parodoje gausu eksperimentinių kūrinių. Studentų kūrybą reikėjo suvokti ir vertinti geranoriškai, turint omenyje dar tik besiformuojančius įgūdžius, negausią patirtį. Festivalio eiga ir atskiri jo renginiai parodė, kad medijos egzistuoja kaip gyvas ir tampriai susijęs su gyvenamąja aplinka reiškinys. Medijų, kaip kalbos arba kalbėjimo būdo, atradimas parodinėse erdvėse eksponuojamus kūrinius verčia suvokti kaip mūsų kasdienės aplinkos atspindžius, perkeltus į aukštesnį būvį, virtusius tam tikrais apibendrinimais, o kalbą – kaip instrumentą, skirtą ne vien komunikuoti. Medijos keičia savosios aplinkos suvokimą, reprezentuoja save kaip kūrėjo individualios sąmonės patirties analogą.
Festivalio idėja gimė iš aktyvios VDU dėstytojų (Aritonės ir Rimanto Plungių, Remigijaus Venckaus) medijų meno edukacinės, kuratorinės veiklos. Per pastaruosius dvejus metus jie surengė tris tokio pobūdžio renginius Vilniuje, Kaune, Telšiuose, patys tapo jų dalyviais. Ši veikla sulaukė nemažo žiūrovų dėmesio iš VDU bendruomenės. Kultūros renginių dalyviai, jauni ir pradedantieji meno kūrėjai stokoja žinių apie medijų menus. Šis festivalis kaip tik ir yra nauja, universiteto erdvėje „šiltnamio sąlygomis“ veikianti erdvė, skirta šioms spragoms užpildyti.
Remigijus
VDU – „Vienos dalies sapno“ premjera
Gegužės 28 d., šeštadienį, 18 val. Menų galerijoje „101“(Laisvės al. 53) VDU studentų teatras „ERRO“ pristatys premjerą – „Vienos dalies sapną“, sukurtą pagal Samuelio Beketo dramą „Anuo laiku“.
Anuo laiku pagaliau, kai tu bandei ir negalėjai prie lango. Tamsoje ir pelėda atskrido ūkauti kažkam kitam, ar atgal su kirstuku į išpuvusį medį. Ir jokio balso. Valanda po valandos, valanda po valandos… Jokio garso, kai tu bandei ir bandei, ir daugiau negalėjai. Nei žodžių neliko tam išlaikyti. Tai metei viską ten, prie lango tamsoje ar mėnesienoje. Metei viską! Galutinai įsitraukei, ir nieko blogiau. Didžiulė drobulė, plazdanti virš tavęs, ant tavęs ir maža, ar nieko blogiau, maža ar nieko…
Tarptautinis festivalis „Medijų meno dienos” 2011
Gegužės 3 d., antradienį, 17 val. VDU menų galerijoje „101” (Laisvės al. 53) duris atvers tarptautinis medijų meno festivalis „Medijų meno dienos 2011”. Renginiuose iki gegužės 26 d. bus pristatoma jaunųjų meno kūrėjų, studijuojančių aukštosiose meno mokyklose ir jų dėstytojų kūryba – videofilmai, instaliacijos, performansai, akcijos, kompiuterinės grafikos ir fotografijos kūriniai.
Tarptautinio medijų meno festivalio idėja kilo Rimantui Plungei, Remigijui Venckui ir Aritonei Plungienei, plėtojantiems aktyvią medijų meno edukacijos ir kuratorystės veiklą. Per paskutiniuosius dvejus metus jie surengė ir dalyvavo trijuose meno renginiuose (Vilniuje, Kaune, Telšiuose). „Ši veikla sulaukė ypač didelio visuomenės susidomėjimo. Pastebėta, kad meno mylėtojai, kultūros renginių dalyviai, jauni pradedantieji meno kūrėjai vis dar stokoja pakankamų žinių apie medijų menus“, – teigia R. Venckus.
Festivalyje, kurį organizuoja VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedra (kuratoriai – Rimantas Plungė, Remigijus Venckus, Romualdas Požerskis, Tomas Pabedinskas, Laima Penekaitė ) dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros, Talino dailės akademijos (Estija), Norvičo universiteto meno koledžo (Jungtinė Karalystė), Nebraskos universiteto Omahoje Meno ir meno istorijos padalinio (JAV) studentai ir dėstytojai.
Festivalio programa:
Fotomenininko Romualdo Požerskio kūrybos pristatymas ir diskusija.
