Vyksta priėmimas į „Academia cum laude“

Asmenys, norintys dalyvauti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) „Academia cum laude“ priėmimo konkurse, iki rugsėjo 10 d. turi užpildyti prašymą internetu bei pateikti motyvacinį laišką.

Į individualiąsias studijas priimami pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisųjų studijų VDU studentai, ne vėliau kaip nuo šešto studijų semestro. Daugiau informacijos apie priėmimą į akademiją ir kuratorių sąrašas pateikiamas „Academia cum laude“ puslapyje.

„VDU Academia cum laude“ – tai pirmoji Lietuvoje unikali individualių studijų sistema, vykdoma kuratorystės pagrindu. Akademijoje įtvirtinta tarpdisciplininių studijų galimybė, kuri leidžia suburti įvairių sričių profesionalus ir gauti geriausią humanitarinių bei tiksliųjų mokslų sinergiją. „Academia cum laude“, pirmiausia, yra dėstytojų ir studentų bendrystė. Ji sutelkia dėstytojus ir studentus, norinčius ir galinčius siekti daugiau nei standartinės studijų programos bei sistemos.

Akademija siekia prisidėti prie pastangų kurti Lietuvos ateities šviesuomenę – būsimąjį mokslo, kultūros, technologijų, verslo elitą, kurio motyvacijos lygis yra aukštas. Lietuvoje precedento neturinčios studijos sujungia dviejų geriausių pasaulio universitetų, Kembridžo ir Harvardo, studijų modelius ir leidžia studentams patiems pasirinkti, kaip studijuoti – studentas galės rinktis gilinti žinias konkrečioje studijų programoje, specializaciją pasirenkant vėliau, arba laisvųjų menų sistemą atitinkančias, platų dalykų spektrą apimančias studijas.

Visų studijų metu studentas dirbs su pasirinktu kuratoriumi – savo srities profesionalu, aukščiausio tarptautinio lygio mokslininku, tyrėju ar pripažintu menininku. „Academia cum laude“ kuratoriai – aukščiausio lygio tarptautiniu mastu pripažinti VDU profesoriai, mokslininkai, tyrėjai, menininkai, didžiausi autoritetai ir savo srities ekspertai ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų: filosofas Gintautas Mažeikis, istorikas Egidijus Aleksandravičius, teatrologė Jurgita Staniškytė, informatikas Tomas Krilavičius, chemikas Audrius Sigitas Maruška, medijų tyrėja Auksė Balčytienė, fotografas Romualdas Požerskis, sociologas Artūras Tereškinas, religijotyrininkas Egdūnas Račius ir daug kitų.

Diplomas Cum laude (lot. – su pagyrimu) teikiamas daugelyje pasaulio universitetų studentams, kurie baigė studijas ypač aukštais balais. Būtent tokiems motyvuotiems jaunuoliams, visuomet siekiantiems žinoti daugiau, ir bus skirtos naujosios studijos.

Pabaigus individualiąsias studijas studentams bus įteikiamas „Academia cum laude“ pažymėjimas, liudijantis apie studento įgytas papildomas žinias ir gebėjimus.

Registracija į „VDU Academia cum laude“.

Priėmimo taisyklės.

Įstojusiems į VDU – svarbi informacija

Džiaugiamės, kad bakalauro studijas 2017 m. pasirinkote Vytauto Didžiojo universitete. Linkime Jums turiningų ir prasmingų studijų metų.

Norint tapti pilnateisiu VDU studentu, Jums reikia nuo rugpjūčio 22–23 d. nuo 9:00 iki 17:00 val.  pasirašyti elektroninę studijų sutartį jungiantis internetu.

Elektroninę studijų sutartį galima sudaryti dviem būdais:

• El. sutarties sudarymas nuotoliniu būdu – turintiems elektroninę bankininkystę, mobilų ar elektroninį parašą arba užsiregistravus VDU el. pasirašymo sistemoje;
• El. sutarties sudarymas atvykus į Vytauto Didžiojo universitetą adresu K. Donelaičio g. 52-116, Kaunas (darbo laikas: nuo 9 iki 17 val.)

Prieš pasirašant studijų sutartį, pasitikrinti, ar tikrai įstojote į Vytauto Didžiojo universitetą, galite prisijungę prie LAMA BPO sistemos.

Pakviestieji studijuoti būtinai turi pasirašyti studijų sutartis iki nurodytų datų. Laiku nepateikus reikiamų dokumentų ir nepasirašius studijų sutarties, kvietimas studijuoti anuliuojamas.

Atvykstantys pasirašyti studijų sutartį į VDU turi turėti šiuos dokumentus:

• Pasą arba asmens tapatybės kortelę;
• Jei vidurinis išsilavinimas įgytas ne Lietuvos Respublikoje – pateikiami Studijų kokybės vertinimo centro išduoti dokumentai;
• Jei baigta aukštesnioji arba aukštoji mokykla – pateikiama diplomo kopija. Taip pat visi kiti papildomą profesinį ar aukštąjį išsilavinimą liudijantys dokumentai;
• Registracijos mokesčio kvitą – 40 €;
• Dokumentą (-us), patvirtinantį pavardės keitimą (originalą), jei ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde;
• Suaugusiųjų mokymo centro pažymą apie metinius dalykų pažymius (jeigu jie reikalingi konkursiniam balui apskaičiuoti);
• Tarptautinių ir šalies olimpiadų arba konkursų I-III vietų laimėtojams – tai įrodančius dokumentus, už kuriuos buvo skirti papildomi balai;
• Tarptautinio užsienio kalbos egzamino įvertinimo sertifikatą;
• Įgaliotieji asmenys privalo turėti notariškai patvirtintą stojančiojo įgaliojimą;
• Visus kitus dokumentus, kuriuos stojantysis nurodė pildydamas prašymą LAMA BPO sistemoje.

Jei pakviestas studijuoti  pats negali pasirašyti studijų sutarties su universitetu, tai padaryti gali įgaliotas asmuo. Šie asmenys pasirašant studijų sutartį privalo turėti notaro patvirtintą įgaliojimą.

Registracijos ir studijų mokestis

Įstojusiems į valstybės finansuojamas arba nefinansuojamas studijas

Visi įstojusieji į valstybės finansuojamas arba nefinansuojamas studijas prieš pasirašydami sutartį su universitetu, privalo sumokėti 40 € registracijos mokestį*. Mokestis turi būti sumokėtas prieš pasirašant sutartį pagal pateiktą mokėjimo informaciją. Pasirašant el. sutartį internetu mokėjimo kvito kopiją reikia prisegti patiems.

Įstojusiems į mokamas studijų vietas

Įstojusieji į mokamas studijų vietas, mokestį už studijas turi sumokėti iki rugsėjo 10 d. Studijų mokesčio dydis pirmąjį semestrą lygus studijų krypties (studijuojamos programos) vieno semestro studijų kainai, nustatytai LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu ir patvirtintai VDU Senato. Studijų programų semestro kainos 2017/2018 m. m.

*Nuo registracijos mokesčio atleidžiami šie asmenys: gimusieji 1993 metais arba vėliau ir neturintys abiejų tėvų arba globėjų; gimusieji 1993 metais arba vėliau vaikų globos namų auklėtiniai; asmenys, kurių darbingumo lygis yra 0–45 proc. Šie asmenys kartu su sutarties pasirašymui reikalingais dokumentais vietoje sumokėto registracijos mokesčio kvito turi pateikti dokumentus, įrodančius teisę į lengvatą.

Anglų kalbos žinių patikrinimas

Kita svarbi informacija

• Pakviestųjų pasirašyti sutarčių su Universitetu papildomo priėmimo metu, rugpjūčio 22–23 d. prašymai dalyvauti konkurse gyvenamajai vietai bendrabučiuose gauti priimami užpildžius el. formos paraišką nuo rugpjūčio 21 d. 8 val. iki rugpjūčio 23 d. 17 val. Plačiau apie prašymų teikimą apsigyventi VDU bendrabučiuose skaitykite VDU naujienoje.
• Pasirašius studijų sutartį bus galima internetu užsisakyti Lietuvos studento pažymėjimą. Plačiau apie studento pažymėjimą skaitykite Lietuvos studento pažymėjimo ir VDU Studentų atstovybės 
• Sutarčių pasirašymo metu nelaikiusieji diagnostinio anglų kalbos testo jį turės atlikti rugpjūčio 28 d. (įstojusieji į studijas Vilniuje) ir rugpjūčio 29 d. (įstojusieji į studijas Kaune). Daugiau informacijos.
• Kompiuterinio raštingumo testas visiems įstojusiems į studijų programas Kaune vyks rugpjūčio 29 d., o įstojusiems į studijų programas Vilniuje – rugpjūčio 28 d. Plačiau skaitykite pirmakursio atmintinėje.
• Per pirmakursių įvadinę savaitę, rugpjūčio 31 d. (ketvirtadienį) nuo 8.30 val. ryto VDU Leonido Donskio bibliotekoje (V. Putvinskio g. 23, Kaunas) VDU studentų atstovai ir darbuotojai padės pirmojo kurso studentams susidaryti tvarkaraštį ir užsiregistruoti į studijų krypties ir artes liberales (liet. laisvieji menai) bendruosius studijų dalykus (daugiau informacijos apie registraciją į dalykus – „Įvado į studijas VDU“ metu).

Daugiau informacijos

Švęskime Rugsėjo 1-ąją!

Gerbiami Menų fakulteto bendruomenės nariai,

Maloniai kviečiame Jus į Vytauto Didžiojo universiteto 2017-2018 akademinių mokslo metų pradžios iškilmes rugsėjo 1 d., penktadienį, kurių metu susipažinsime su naujais mūsų bendruomenės nariais.

12.00 val. Šv. Mišios Kauno šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1).

13.30 val. Šventinis susitikimas su pirmakursiais Menų fakultete (Muitinės g. 7 kiemelyje arba, jeigu lis, 207 auditorijoje).

14.30 val. Miesto sveikinimai universiteto bendruomenei ir bendra nuotrauka prie Vytauto Didžiojo paminklo (Laisvės al. 96), po jos – šventinė eisena į VDU Didžiąją salę (S. Daukanto g. 28), lydint Kauno pučiamųjų orkestrui „Ąžuolynas“.

15.00 val. Iškilmės VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) ir šventinio VDU Rugsėjo 1-osios torto ragavimas.

Laukiame Jūsų.

VDU įvadinė studijų savaitė – naujas etapas prasideda

Tradiciškai Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pirmojo kurso studentus kviečia į įvadinės savaitės renginius, kurie vyks mokslo metų pradžioje rugpjūčio 28 – rugsėjo 1 dienomis. „Įvadas į studijas VDU 2017“ renginiai – proga susipažinti ne tik su universitetu, jo moksline veikla ir siūlomomis galimybėmis, bet ir su universiteto fakultetų dėstytojais, ir, žinoma, su studijų draugais. Neišbandytų galimybių nebūna, būna tik neatrastos, todėl pirmakursiams siūloma nepraleisti nei vienos įvadinės savaitės dienos renginio.

Pirmoji diena, rugpjūčio 28-oji, bus skirta susipažinimui. Universitete vyks susitikimai su fakultetų bendruomene – katedrų vedėjais, dėstytojais, atstovais, kurie pristatys universitetą, fakultetą, studijų programą, papasakos apie įvadinę savaitę ir ką reikia padaryti jos metu. Vėliau vyks susitikimai su mentoriais, „Fotomedžioklė“, atvirą paskaitą surengs VDU dėstytojas Mindaugas Norkevičius, kuris praėjusiais metais VDU bendruomenės apdovanojimuose – „V2“ išrinktas kaip „Metų inovatorius“, pasižymintis interaktyvumu, paskaitų įdomumu ir nebijantis naujovių. Vėliau vyks VDU Studentų atstovybės prisistatymo vakaras.

Vilniuje studijuojantys VDU studentai laiko anglų diagnostinį testą ir kompiuterinio raštingumo testą, susitinka su mentoriais bei ruošiasi išvykai į Kauną.

Kalbų ir žinių diena – antroji įvadinės savaitės diena, rugpjūčio 29-oji. Prisijungia likusiai savaitei ir visuose renginiuose dalyvauja ir VDU studentai studijuojantys Vilniuje. Šią dieną universitete vyks testai stojantiesiems – diagnostinis anglų kalbos testas jo nelaikiusiems bei kompiuterinio raštingumo testas, vėliau – Užsienio kalbų mugė, pristatysianti VDU Užsienio kalbų institute siūlomas kalbų studijas, kūrybinės dirbtuvės, kurias surengs VDU Karjeros centras. Taip pat šią dieną bus pristatoma VDU Medijų laboratorija ir joje vykdoma veikla, galima bus išbandyti VDU Verslo praktikų centro „LEGO serious play“ simuliacinį žaidimą. Dieną užbaigs „Academia Cum Laude“ pristatymas. Pirmosios Lietuvoje unikalios individualių studijų sistemos vadovas prof. Egidijus Alkesnadravičus papasakos, kaip veikia partneryste, netgi bičiulyste paremtas modelis, kuris sutelkia dėstytojus ir studentus, norinčius ir galinčius siekti daugiau nei standartinės studijų programos bei sistemos.

Trečioji įvadinės savaitės diena – rugpjūčio 30-oji – Galimybių diena. Studentai galės sužinoti apie studijas, bendrabučius, stipendijas, įsilieti į VDU klubus ir kolektyvus. O atlikus visas užduotis atsipalaidavimui – paskaitų ciklo „Aš, alus ir dėstytojas“ atidarymas kartu su universiteto rektoriumi prof. Juozu Augučiu. Laisvo turinio paskaitų ciklas vyksta visus metus. Tikras VDU studentas turi bent kartą dalyvauti ir pažinti dėstytojus (šį kartą – Universiteto rektorių) kitokioje aplinkoje.

Ketvirtoji įvadinės savaitės diena – rugpjūčio 31-oji skirta susidaryti savo unikalų studijų tvarkaraštį ir užsiregistruoti į studijų dalykus. Visiems nuolatinių studijų pirmakursiams tai privaloma, todėl nepamiršk asmens dokumento. Registracijos eilė sudaroma pagal konkursinį stojimo į VDU balą. Konkursinę eilę ir tikslų savo registracijos į dalykus laiką galima rasti čia. Prieš iškilmingą naujų mokslo metų atidarymo šventę, išvakarėse lauks VDU susipažinimo vakarėlis. (Naktinis klubas „Basement coctail bar“, Pilies g. 12). Tavęs lauks įsimintinas vakaras, skirtas pažinčiai su bendruomene, naujais gyvenimo draugais ir bičiuliais! Durys atidaromos 21 val.

Tradicinę įvadinę savaitę užbaigs Mokslo metų pradžios šventė: Šv. Mišios, šventiniai susitikimai fakultetuose, bendra nuotrauka prie Vytauto Didžiojo paminklo, eisena, VDU pirmakursių priesaika, rektoriaus sveikinimas ir, žinoma, didelis šventinis VDU Rugsėjo 1-osios tortas.

Įvadinės savaitės tiksli programa Kaune

Vyksta papildomas priėmimas į magistrantūros studijas

Skelbiamas papildomas priėmimo į Vytauto Didžiojo universiteto magistrantūros studijas etapas laisvoms vietoms užimti. Stojantieji gali pretenduoti į Kūrybinių industrijų, Kultūros paveldo ir turizmo bei Meno kuratorystės magistrantūros studijų programų valstybės nefinansuojamas vietas.

Prašymai priimami iki rugpjūčio 24 d. 24 val.internetu  epasirasymas.vdu.lt.

Priėmimo sąlygos pateikiamos priėmimo į magistrantūros studijas 2017 metais taisyklėse.

Pakvietimai studijuoti bus siunčiami rugpjūčio 25 d. nuo 12 val.

Kandidatams, dalyvavusiems ankstesniuose priėmimo etapuose, registracijos mokesčio mokėti nereikia.

Visą informaciją apie 2017 m. priėmimą į nuolatinės formos magistrantūros studijas rasite čia.

Daugiau informacijos:

VDU Studijų departamentas

Tel. (8 37) 327 963

El. paštas  studijos@vdu.lt

Ar menui reikia paaiškinimo?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto organizuotų „VDU kultūros dienų“ metu vyko diskusija ,,Ar menui reikia paaiškinimo?“, atskleidusi skirtingas meno lauko žmonių nuomones, požiūrius į meno suvokimą, inspiravusi naujus poleminius klausimus.

Diskusijos dalyviai: diskusijos moderatorė – VDU Menų fakulteto profesorė Rasa Žukienė; Erika Drungytė – poetė, literatūrologė, kultūros žurnalo „Nemunas“ vyriausia redaktorė; Vaida Stepanovaitė – kultūros operatorė, meno vadybininkė, projektų erdvės „Kabinetas“ įsteigėja; Agnius Jankevičius – režisierius, meninio sindikato ,,Bad Rabbits“ įkūrėjas; Rolandas Rimkūnas – VDA profesorius, menininkas, dirbantis estampo ir grafinio dizaino srityje.

Rasa Žukienė (R.Ž.): Šiais laikais meno aiškinimas įgavo labai įvairias formas. Ilgą laiką egzistavo menininkai ir meno kritikai: užtekdavo vienam kurti, kitam diagnozuoti. Šiandien tai yra platesnis dalykas, atsirado nauji visuomenės poreikiai – supažindinti, paaiškinti, sudominti, kurti menininko sėkmės istorijas ir t.t. Atsiranda ne tik meno kritikas, bet ir meno mediatorius bei daugybė kitų meno lauko veikėjų. Santykiai tarp jų ir menininkų dažnai būna sudėtingi. Koks Jūsų santykis su tekstais, kuriuos randat apie savo kūrinius?

Rolandas Rimkūnas (R.R.): Man jie svarbūs. Tam tikrais atvejais tai galima būtų vadinti ir bendraautorystė: tu užsiimi menine veikla, kažkas kitas rašo ir atsiranda platesnis idėjų, kažkokių siekinių perteikimas. Teksto žmonės man yra svarbūs. Pavyzdžiui, Kęstutis Šapoka, Odeta Žukauskienė. Man aktualu, ką jie mąsto, rašo, kaip ir tai, kad kritikai mane vertintų konstruktyviai, nes jeigu jie rašys tik teigiamai, kažkas bus netikra.

R.Ž.: Bet tekstai yra toks dalykas, kad vienus jie gali padaryti laimingus, kitus – sudirginti. Kaip jūs reaguojate?

Agnius Jankevičius (A. J.): Kai buvau jaunesnis, tik baigęs studijas, santykis buvo jautrus. Bet šiandien, pasikeitus situacijai, tapo populiaru kalbėti apie virtualias bendruomenes. Mano nuomone, teatro srityje aktoriai, režisieriai, kritikai, teatrologai skrieja absoliučiai skirtingose orbitose. Tai skirtingi barai. Prieš kurį laiką, aš labai rimtai galvojau apie tai, kuo mes iš viso susiję, ką čia vaidinam vienas prieš kitą, ką žaidžiam? Paskui pradėjau galvoti ir taip manau iki šiol, kad, tiesą pasakius, aš nepasikliauju niekuo, išskyrus savo sąžinę.

R.Ž.: Ar kritikų sąžinė Jums nekelia pasitikėjimo?

A.J.: Ne, nekelia. Aš apie viską galvoju labai paprastai. Pavyzdžiui, susitinka dviejų profesijų atstovai, kurie turi kažkokią bendrą problemą. Ir jeigu ji yra iš tikrųjų, jie yra suinteresuoti ją išspręsti, o ne įrodyti, kas aš esu.

R.Ž.: Šiais laikais yra nemažai tekstų, kurie nenukreipti į meno kūrinį arba kūrėją, o jų objektas yra pati kritika. Paprastai sakant, kritikas rašo meno kūrinį, atsispirdamas nuo menininko sukurto kūrinio. Man atrodo, kad šios pozicijos labiausiai nenori suprasti kūrėjai, kurie galvoja, kad menotyrininkas visada eina paskui.

Erika Drungytė (E.D.): Aš nesutinku. Puikiai žinom, kaip vyksta kaita istoriniame laike, kaip atsiranda nauji dalykai ir kaip jie pradeda naują epochą, stilių, žanrą. Dabar esame tokioje keistoje situacijoje, kada yra šioks toks pasimetimas, nes nėra griežtų ribų, rėmų. Vietoje to yra tarpdisciplininis menų santykiavimas, kuris viena vertus reiškia, kad yra bendroji kūryba, kur vyksta vienas bendras kūrimo procesas: kritikas, kaip sakote, turi sukurti meninį tekstą, o žiūrovas – pasikrauti, priimti dalį meno į save ir išėjęs vėl komunikuoti. Kita vertus, egzistuoja situacijos, kai kritikos darbai yra rašomi dėl pačios kritikos ir mokslinius darbus skaito tik mokslininkai. Eilinis žmogus to darbo perskaityti negali ir, tiesą sakant, jam, kaip ir menininkui, tai visiškai neįdomu. Tokie darbai rašomi tik dėl akademinio laipsnio: darbai sau, menas sau, bendruomenė sau. Šitas nekomunikavimas, pripažinkim, vis dar tebeegzistuoja.

Birutė Letukaitė (B. L.): Mintis, kad kritikas tekstą rašo kaip meno darbą, man atrodo visiškai
neteisinga. Daugumoje straipsnių tu matai žmogų, kuris per savo tekstą stengiasi atskleisti visas savo turimas žinias. Būna atvejų, kai jis net nepradeda nagrinėti kūrinio, o tik įvairiais aspektais rodo savo erudiciją. Nors kritikos užduotis turėtų būti padėti būsimam žiūrovui vaikščioti kūrinių keliais, padėti jam susivokti.

R.Ž.: Bet ar blogai, kad specialistas turi žinių? Ar jis turi pasilaikykit tas žinias sau? Žinios yra reikalingos, tik, tikriausiai, yra svarbu, kaip jas išdėstyti, pateikti?

Vaida Stepanovaitė (V.S): Manau, kad nesutarimai kyla todėl, kad mes neapsibrėžiam, apie kokius tekstus kalbam. Vieni kalba apie apžvalgas, kurios skirtos paaiškinti, kas vyko, vaidino ir pan. Kiti, apie monografijas, kurios skirtos mokslo bendruomenei, recenzijas ir skirtingus žiniasklaidos kanalus. Dar kiti – apie meno mediaciją, kuri siekia ištransliuoti mintį per tam tikrą tekstą tam tikrai auditorijai. Mes negalime visų šitų tekstų vertinti pagal tuos pačius kriterijus. Svarbu apsibrėžti, kokią funkciją turi atlikti tas tekstas.

E.D.: Diskusijos klausimas – ar reikia aiškinti meną? Kam aiškinti? Jeigu akademikas aiškina akademikui, tai viena situacija, jeigu menininkas menininkui – kita. Bet jeigu mes aiškinam meną meno vartotojui ir norim to meno vartotojų kuo daugiau, tai mūsų kalba turi būti tokia, kokia mes kalbamės kasdienybėje. Mes turim puikių kodų, kad būtume pakankamai intelektualūs, bet ir išlaikytume šou elementą kalboje tam, kad pritrauktume ir parodytume norimus meno aspektus. Kalba, kuria aš kreipiuosi į eilinį žmogų, į vartotoją, turėtų būti keičiama. Menas gali būti apipasakojamas, rodomas, čiupinėjamas. Galimos įvairios formos. Juk turint daug žinių galima pasakoti integruotai, cituojant kitus tekstus, bet tuo pačiu suprantamai. Čia ir yra svarbiausias klausimas.

V.S.: Bet mes turime žinot savo auditoriją. Be to, o kas yra meno vartotojas? Ar kitas menininkas nėra tas pats meno vartotojas? Jeigu tekstas yra skirtas visiems, tai reiškia niekam. Auditorijų yra žymiai daugiau ir su įvairiais išsilavinimo lygiais.

R.Ž.: Mūsų spaudoje – begalė pristatomojo pobūdžio tekstų. Tai yra nuobodu. Jie nors kiek labiau įsigilinusiam į meno sferą žmogui nieko neduoda. Dėl to norisi, kad tekstas būtų ir kūrybiškas. Juk tekstai apie meną tikriausiai turėtų skatinti kažkokį kūrybinį pradą žmoguje?

V.S.: Taip, vertingas tas tekstas, kuris suteikia papildomo konteksto. Gal nebuvai kokioje nors parodoje, bet tau staiga atveria, kad kažkada buvo panaši paroda, gal prieš dešimtmetį. Nebūdamas menotyrininkas, to nesužinotum. Kai skaitai gerą recenziją, aplanko tas malonus atradimo džiaugsmas. Gerai, jeigu ir paties kritiko erudicija ten jaučiama, jeigu tau leidžia atrasti dar daugiau.

R.Ž.: Šiuolaikinis menas yra idėjų menas arba idėjų žaidimas, o tai daliai žmonių yra nepriimtina ar neįdomu. Žiūrovai jau yra išmokę suprasti, kaip atrodo modernizmas: potėpiai, gestai, koloritai, erdvės ir t.t. Bet dabar vietoje to jiems siūloma mąstyti, analizuoti, žaisti prasmėmis. Menas dažnai siejamas ir su laisvalaikiu, atsipalaidavimu.

E.D.: Dėl išplaukusių ribų, tam tikrų suskirstymo, mes pamirštame, kad menas turi daugybę funkcijų ir jos visos yra galimos – estetinė, žaidybinė, socialinė. Dabar menas atveria daugybę dalykų ir dažnai kyla supratimo ir nesupratimo konfliktas tarp kartų, kurios vertina, turi savus lūkesčius.

Jeigu pradėjome kalbą, ar reikia meną aiškinti, gal reikia pagalvoti ir apie to subjekto, kuris tą meną priima poziciją: kiek jo vidus yra pilnas, kiek jis gali manipuliuoti istoriniais artefaktais ir suvokti šiuolaikinę erdvę, ar jis tik pradėjo domėtis meno lauko, ar jau turi pakankamai žinių šioje srityje.

B.L.: Galiu pasidalinti vienu pavyzdžiu. Prieš keletą metų patekau į vieną iš „Kauno bienalės“ parodų, kur Virginija Vitkienė vedė ekskursiją po galeriją. Ėjome prie kiekvieno eksponato ir ji apie kiekvieną jų išsamiai pasakodavo, atverdama tokius klodus, kad aš, neįsigilinus į tą sritį, net nebūčiau supratusi, į kurią pusę man kreipti savo mintis. Po šios ekskursijos supratau, kad jeigu tu papuoli į visiškai kitą sritį, tai tokios edukacijos tau atveria kelius, kuriais tu paskui gali žygiuoti. Aš už tokį meno aiškinimą.

V.S.: Neretai būna, kad ateina žmonės į galeriją ir klausia: „Kaip aš turėčiau suprasti šią parodą? Ar teisingai supratau kūrinio prasmę?“ ir pan. Tokiu atveju reikia ne aiškinti, o pasakoti. Pasakoti apie menininką, apie kontekstus, taip nepaliekant tik vieno žiūros taško. O ir patys menininkai nenori, kad jų kūrinys būtų suvokiamas vienakryptiškai.

R.R.: Menas kuriamas žmonėms, todėl jis turėtų būti pilnavertiškai grąžinamas ir į mokyklas, kur neturėtų būti vertinamas balais. Žmonės turėtų išmokti kurti, būti kūrėjais ir tuo pačiu vartotojais. Meną reikėtų suvokti kaip savo būties ir savasties dalį.

Vaida Milkova: Žiniasklaidos priemonėse yra gausu savireklamos, viešųjų ryšių tekstų – visi žvaigždės, genijai ir jų kūryba tiesiog nuostabi. Todėl grįžtant prie diskusijos temos, manau, būtų svarbu susitarti dėl terminų. Gal būtų aiškiau, jeigu kalbėtume konkrečiais pavyzdžiais. Teatro srityje tokiu pavyzdžiu galėtų būti Romeo Castelluci kūrinys „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“. Nors Lietuvos publika dar net buvo mačiusi pastatymo, bet viešoje erdvėje jau buvo pradėta formuoti nuomonė, koks tai yra blogas spektaklis. Dailės srityje, kaip pavyzdį galėčiau įvardinti būti Evaldo Janso performansą su ėriuku, kurį sustabdė gyvūnų teisių gynėjai. Daugelis kvestionavo, jei dėl meno yra aukojami gyvūnai, tai gal netrukus bus pradėti aukoti ir žmonės? Visgi, tam tikros ribos egzistuoja. Dar vienas įdomus kūrinys, kurį pamačiau „Kauno bienalėje“, buvo italų menininkės Silvia Giambrone nufilmuotas performanas, kurio metu moteris sau prie kūno prisisiuvo apykaklę. Jį buvo galima suprasti labai primityviai, paprastai, bet perskaičius aprašymą supranti, kad menininkė kalbėjo apie rėmus, į kuriuos esame įspraudžiami ir kurie kartais gali būti labai skausmingi.

R.Ž.: Jūs iškėlėte aktualius klausimus apie šiuolaikinio meno etiką, tačiau čia jau galėtų būti kita diskusija. Man atrodo, šio susitikimo metu susitarėme, kad meno pristatymas turėtų būti labiau niuansuotas, pritaikytas skirtingoms auditorijoms, atitikti leidinio ar renginio pobūdį. Manau, kad išryškėjo vieninga visų dalyvavusių nuomonė, jog kultūra, menas šiais laikais yra sudėtingi, nevienaprasmiai reiškiniai, o publika, juos stebėdama, nevisada jaučiasi tvirtai. Todėl reikalingi profesionalūs meno žinovai, kurie galėtų paaiškinti, užvesti ant tam tikro kelio, kuriuo einant atsirastų patyrimas, suvokimas.

Publikuota: 15min.lt

Menų fakulteto diplomų įteikimo šventė

2017 m. birželio 21 d. VDU Didžiojoje salėje vyko Menų fakulteto diplomų įteikimo šventė. Diplomai įteikti Kūrybinių industrijų, Menų istorijos, kritikos ir medijų, Naujųjų medijų meno, Vaidybos bakalauro studijų absolventams taip pat Kūrybinių industrijų, Kultūros paveldo ir turizmo, Menų kuratorystės, Teatrologijos ir scenos menų vadybos magistrantūros absolventai.

Nuotr. Jono Petronio.

Daugiau nuotraukų rasite čia.