Dr. Gytis Dovydaitis – naujas Šiuolaikinių menų katedros vedėjas

Su dideliu džiaugsmu pristatome naująjį Šiuolaikinių menų katedros vedėją dr. Gytį Dovydaitį.

Menų fakulteto bendruomenei Gytis Dovydaitis yra puikiai pažįstamas – Šiuolaikinių Menų katedroje baigė Naujųjų medijų meno studijas, vėliau studijavo Kūrybines industrijas bei doktorantūros studijas. Sveikiname Gytį Dovydaitį, priėmus naują iššūkį ir atsakomybę. Simboliška, kad šias pareigas užima žmogus, kurio profesinis kelias prasidėjo būtent čia, Muitinės gatvėje, prieš daugiau nei dešimtmetį.

Dalinamės naujojo katedros vedėjo mintimis apie ryšį su fakultetu, (ne)žmogiškumą ir ateities viziją:

Žmogus nėra žmogus. Arba kitaip: žmogus yra ne žmogus. Arba dar kitaip: žmogus yra žmogus ir daugiau-nei-žmogus: bakterijos, kofeino molekulės, kivirčas ir juokas namie, pasaulį iš pamatų sudrebinęs meno kūrinys, ant veido per langą krentantys saulės spinduliai, draugai, kolegos, balsais cirkuliuojančios idėjos, geras filmas, giedra diena, įtraukianti knyga.

Menų fakultete tą nepaprastai ryškiai jaučiu.

Nuo mano klausytos pirmos paskaitos Naujųjų medijų meno bakalauro programoje praėjo daugiau kaip penkiolika metų. Sunku patikėti. Per tą laiką čia sutikti žmonės, atrastos idėjos, realizuoti projektai, parašyti ir perskaityti tūkstančiai puslapių teksto – visa tai sutvėrė mane. Kur bebūčiau – nešuosi Menų fakultetą savyje. Turbūt dėl to net po pačių įspūdingiausių projektų svetur, kiekvieną kartą grįžęs į Muitinės gatvę jaučiuosi jog esu namie. Kažkur tarp šių sienų ir žmonių esu aš.

Todėl gavęs kvietimą eiti Šiuolaikinių menų katedros vedėjo pareigas – pajutau atsakomybės svorį.  Čia šimtai jaunų žmonių atranda save, kitus (meną tarp jų) ir tampa (ne)žmonėmis. Tai ne vieta, kurią galima administruoti aklai. Tai ne vieta, kuriai tiktų šablonai. Mano tikslas – į Šiuolaikinių menų katedrą įnešti daugiau šiuolaikiškumo. Daugiau medijų, daugiau viešumo, daugiau bendruomeniškumo. Kad čia augantys (ne)žmonės savyje turėtų daugiau spalvų, daugiau į atradimus vedančių klaidų, daugiau pasaulio, daugiau draugų.

Menų fakultetas ir VDU man davė labai daug. Dabar – mano eilė.