VDU – universitetas į namus

Paskelbus karantiną šalyje, VDU nenutraukė studijų proceso – jos vyksta nuotoliniu būdu. Siekdami palaikyti ryšį su universiteto bendruomenės nariais ir prisidėti prie visuomenės turiningo laiko, pristatome improvizuotą „Universitetą namuose 360“. Tai – viešos paskaitos, laidos, psichologų patarimai, rekomenduojami filmai, virtualios parodos ir daug kito turinio, skirto tam, kad šį laiką galėtume visi išnaudoti prasmingai.

videopaskaitos

Universiteto „YouTube“ paskyroje galima rasti viešų paskaitų ir diskusijų archyvą, kuriame savo įžvalgomis dalinasi įvairių sričių ekspertai ir mokslininkai. Tarp jų:

Daugiau VDU viešų paskaitų ir kitų vaizdo įrašų galima rasti universiteto „YouTube“ paskyroje.

virtualus pasivaikščiojimas po VDU erdves

Internete veikia virtualus Vytauto Didžiojo universiteto 360 laipsnių turas, kuriame galima susipažinti su universiteto erdvėmis.

Virtualus turas kviečia pasižvalgyti po VDU erdves 360 laipsnių nuotraukose – daugiafunkcio mokslo ir studijų centro (V. Putvinskio g. 23) ir kitų pastatų auditorijas, skaityklą, garso studiją ir kt. Tuo pačiu čia pristatomi ir svarbiausi VDU bruožai, išskiriantys jį iš kitų aukštųjų mokyklų – artes liberales studijų sistema, „Academia cum laude“, nuotolinės studijos, užsienio kalbų kursai, studentiškos organizacijos ir kt.

Parodos namuose

Nors virtualios parodos nėra naujas reiškinys, jų aktualumas pastarosiomis savaitėmis išaugo. Galerijos visame pasaulyje atnaujina ir kelia parodas į skaitmeninę erdvę. Kultūrinis gyvenimas visuomet buvo neatsiejama VDU dalis, todėl pasiilgusius meno lauko kviečiame po jį pasidairyti. VDU dėmesio centre – nuo meno kolekcijų Prancūzijoje iki moterų istorijos muziejaus JAV ir vieno pirmųjų skaitmeninių muziejų Japonijoje.

Niujorko Modernaus meno muziejus (MoMA), praėjusiais metais atšventęs savo 90-ies metų įkūrimo jubiliejų, kviečia ne tik pasižvalgyti po XIX-XX a. kolekcijas, bet ir klausytis menininkų, kuratorių ir kitų pokalbių.
Reaguodami į pastarųjų savaičių įvykius, susivieniję 14 Paryžiaus muziejų į skaitmeninę erdvę sukėlė daugiau nei 300 tūkst. menininkų darbų. Po juos pasidairyti norintys meno gerbėjai visus kūrinius gali rasti „Paris Musées“ tinklalapyje.
MO muziejus, modernaus ir šiuolaikinio meno Lietuvoje namai, siūlo naujieną #menasnaMO, kurioje – parodų videoįrašai, dokumentacijos, įdomiausi interviu ir įdomiausius MO kolekcijos kūrėjus pristatanti „paMOka“.
NASA siūlo nemokamas virtualias ekskursijas po tyrimų centrus. Centras „Space Center Houston“ taip pat siūlo parsisiųsti programėlę, kurioje – virtualūs turai, papildytos realybės patirtis, vaizdo ir garso įrašai apie kosmoso tyrinėjimus.
Nacionalinio moterų istorijos muziejaus (National Women’s History Museum) Virdžinijoje (JAV) tikslas – edukuoti, įkvėpti, įgalinti ir formuoti ateitį „integruojant savitą moterų istoriją ir kultūrą JAV“. Muziejus plačiajai visuomenei pristato ne tik virtualias parodas, bet ir garso įrašus.
Bene žymiausio siurrealizmo atstovo Salvadoro Dali muziejus (The Dalí Theatre-Museum) suteikia galimybę ne tik pamatyti menininko darbų, bet ir pasižvalgyti po muziejaus erdves. 1974 m. muziejus iškilo ant buvusio Figueres savivaldybės teatro liekanų ir laikomas paskutiniu dideliu S. Dali kūriniu. Viskas jame buvo sumanyta ir suprojektuota menininko.
Tarpdisciplininis meno kolektyvas iš Japonijos „teamLab“ jungia pačių įvairiausių sričių profesionalus. Kartu jie kuria interaktyvias skaitmeninio meno instaliacijas, kuriomis siekia griauti žmones, gamtą ir meną skiriančias sienas bei tyrinėti naujus užgimstančius ryšius tarp žmonių, gamtos ir pasaulio. Po vieną įspūdingiausių skaitmeninio meno muziejų Japonijoje galite pasidairyti jo internetiniame tinklalapyje.
Britų muziejus (British Museum) turi vieną didžiausių pasaulyje interneto kolekcijų, skirtų žmonijos istorijai ir Londono kultūrai. Šiuo metu savo svetainėje muziejus pateikia net 2 235 338 įrašų, kuriuose yra daugiau nei 4 000 000 objektų.
Retas turbūt esame išvaikščioję Luvro muziejaus Paryžiuje erdves. Muziejus suteikia progą tai padaryti neskubant, internete.

Laida „esminiai dalykai“

VDU ir DELFI laidoje „Esminiai dalykai“ VDU dėstytojas dr. Viktoras Bachmetjevas ir žurnalistas Paulius Gritėnas kas dvi savaites susitinka pasikalbėti aktualiausiomis Lietuvos ir pasaulio temomis, pabandydami atverti tai, kas lieka nepaliesta kasdienėse diskusijose.

Nuo filosofinių apmąstymų iki diskusijų apie nepatogias ir ne visada noriai politikų, verslininkų ar nuomonės formuotojų aptariamas temas. Tai, kam kartais pritrūksta laiko rašant tekstus ar trumpus komentarus socialiniuose tinkluose.

Politika, kultūra, švietimas, visuomenė ir kasdienio gyvenimo klausimai. „Esminiuose dalykuose“ nėra lakstymo temų paviršiumi ar patogių nutylėjimų – tik nuoširdus noras įžvelgti prasmes.

Šeštojoje laidoje su istorike Irena Vaišvilaite buvo aptartos šios temos:

paveldo esmė;
Vilniaus senamiestį ir Kuršių Neriją keičia verslo interesai;
Ar paveldosauga trukdo modernizacijai?

Laidos „Facebook“ puslapis

Interviu su prof. Aidu Perminu apie nerimą ir kaip jį įveikti

Akistata su COVID-19 ir karantinas Lietuvoje ne tik turi įtakos ekonominiam šalies gyvenimui, bet ir atnešė pokyčius į kiekvieno iš mūsų kasdienį gyvenimą, rutiną. Kviečiame skaityti pokalbį apie nerimą ir taktikas kaip jį įveikti su psichologu, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto profesoriumi Aidu Perminu.

– Didelis informacijos srautas apie koronavirusą ir aukštyn kojomis karantino sąlygomis apvirtęs gyvenimas daugeliui žmonių sukėlė stresą. Kaip jį įveikti?

– Taip, ši situacija sukelia stresą, nes yra visiems mums nauja ir įprastos iššūkių įveikimo taktikos, kurių kiekvienas mūsų turime ir taikome, dabar nelabai tinka.

Jei į esamą situaciją pažvelgtume kaip į stresą sukeliantį įvykį, reikėtų prisiminti, kad egzistuoja du streso įveikimo būdai: orientuotas į problemą ir orientuotas į emocijas.

Į problemą orientuotas streso įveikimo būdas yra panašus į įvairių problemų sprendimo taktikas. Norint problemą išspręsti, pirmiausia reikia ją suprasti ir ramiai pagalvoti, su kuo susidūrėme. Tada tikslinga įvertinti visus galimus būdus šiai problemai spręsti, pasverti jų efektyvumą (naudą bei sąnaudas), pasirinkti geriausią sprendimo būdą ir nuosekliai jį įgyvendinti.

Į emocijas orientuotas problemos įveikimo būdas yra nukreiptas į emocinės įtampos sumažinimą, kai nesiimama konkrečių veiksmų problemai spręsti. Problema išlieka, bet žmogus nusiramina. Tam gali padėti bet kokia raminanti veikla: filmų žiūrėjimas, knygų skaitymas, fizinis aktyvumas, įvairios relaksacijos technikos.

Kiekvienas žmogus naudoja abu streso įveikimo būdus ir jų naudingumas priklauso nuo aplinkybių. Jei įmanoma ką nors situacijoje pakeisti, verta dėti pastangas ir siekti, kad problema išsispręstų. Jei situacijos pakeisti nėra galimybių, lieka nusiraminti.

Tad ir karantino sąlygomis tai tinka: vertėtų ramiai įvertinti savo padėtį ir galimybes ją pagerinti. Visi žinome, kad virusas užkrečiamas, bet yra aiškios rekomendacijos, kaip užsikrėtimo galimybę sumažinti iki minimumo. Vadinasi, jei šių rekomendacijų laikysiuosi, tikimybė užsikrėsti labai sumažės. O visa kita nuo manęs nepriklauso, tad ir galvojimas apie tai ar blogi išgyvenimai situacijos nepakeis. Taip pat nusiteikti reikėtų ir dirbant namuose: ši darbo forma man neįprasta, mažiau efektyvi, bet esamoje situacijoje nieko negaliu pakeisti, tad priimsiu ją ir be reikalo nejausiu įtampos.

– TV, radijas, interneto žiniasklaidos platformos šiuo metu yra visų mūsų dėmesio centre. Kaip reikėtų skaityti ir vertinti gaunamą gausią informaciją?

– Žiniasklaidoje sklinda visokių žinių. Kai kurios yra labiau optimistiškos, kai kurios – visai pesimistiškos. Ir niekas nežino, kaip bus, nes įvykiai tikriausiais vystysis kažkokiu trečiuoju keliu. Tokioje nežinioje verta labiau įsiklausyti į racionalias ir optimistines žinias. Tai padės geriau jaustis situacijoje, kurioje mažai ką gali pakeisti.

– Daugeliui dabar dirbant nuotoliniu būdu kyla nemažai iššūkių. Kaip nusistatyti naują dienotvarkę?

– Gali būti, kad darbas namuose yra mažiau produktyvus, nes ši situacija yra nauja, neįprasta, nepatogi. Ilgainiui žmogus prisitaiko prie naujų aplinkybių ir produktyvumas sugrįžta. Dažnai stresą mums kelia pati mintis, kad reikės kažką daryti kitaip, nei esame įpratę. Savo mintyse mes kovojame su realybe, prieš ją burnojame, eikvodami tam energiją. Kitaip sakant, dalį streso „pasigaminame“ patys savo nelanksčiu mąstymu, noru, kad viskas būtų, taip, kaip esame pratę, pokyčių nepriėmimu.

Kita vertus, ne visus darbus įmanoma dirbti namie. Tuomet belieka juos atidėti ir susitaikyti, kad kai kas nebus padaryta.

O kalbant apie dirbti trukdančius vaikus, pagalvokime, jog iš tiesų labai smagu, kad vaikų yra, kad jie bėgioja. Susikaupti tai gal ir trukdo, bet ryšiams su atžalomis palaikyti esama situacija yra palanki. Apskritai mūsų gyvenimas šiuo laikotarpiu turėtų tapti lėtesnis, galėtų atsirasti daugiau bendravimo su šeima, daugiau įsigilinimo į save, daugiau gyvenimo pajautimo.

– Šiomis dienomis tenka išgirsti, kad laiką leisdami namuose žmonės jaučiasi apatiški, praradę energiją ir nesinori daryti to, apie ką seniai svajojo. Pavyzdžiui, susitvarkyti knygų spintą ar nuotraukų albumus.

– Tikslingiau šiuo metu būtų save pamaloninti, o ne pažvalinti. Gal nereikia dabar priverstinai tvarkytis, o verčiau maloniai praleisti laiką – grįžti prie užsiėmimų, kurie kadaise buvo malonūs, bet ilgainiui jiems neliko laiko. Viską užgožė darbas. Dabar, kai darbo mažiau, atsiranda tuštuma, kurią reikia užpildyti. Gali būti, kad malonūs užsiėmimai jau visiškai užmiršti ir žmogus dabar nebežino kuo užsiimti, o neturėdamas užsiėmimo jaučia nerimą. Manau, kad vis tiek kiekvienas mūsų turime sritį, kuri traukia, nors iš pirmo žvilgsnio tai ir atrodo neracionaliai. Reikia įsiklausyti į save.

Kitas atvejis, kai reikia dirbti namie, t.y. teritorijoje, kuri asocijuojasi su poilsiu. Šioje situacijoje pagelbėti gali darbo vietos susiorganizavimas. Darbui reikėtų skirti tam tikrą kambarį ar bent stalą ir dirbti tik ten. Dar labai svarbu susiplanuoti dieną. Svarbu yra pasakyti sau, kada dirbu, o kada ne ir nuosekliai šios dienotvarkės laikytis.

– Į esamą situaciją jautriai reaguoja ir vaikai. Kaip jiems geriausiai paaiškinti esamą situaciją?

– Vaikai yra tėvų reakcijų atspindys. Jaučiančius įtampą tėvus stebi vaikai ir persiima jų įtampa. Suaugusiesiems tai dar viena priežastis, dėl kurios verta nusiraminti, nes savo reakcijomis mes mokome vaikus, kaip jaustis ir elgtis sudėtingose situacijose.

VDU pagalba mokykloms ir abiturientams

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kovo 17 d. nurodė, kad savivaldybės ir kiti mokyklų steigėjai bei mokyklų vadovai iš anksto rengtųsi visuotiniam nuotoliniam mokymui, jei karantinas tęstųsi ir pasibaigus mokinių atostogoms. Įvertinęs iššūkius, kurie laukia ugdymo įstaigų bendruomenių, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) siūlo pagalbą mokykloms, rengiantis ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu. Pagalba mokykloms bus teikiama nemokamai.Dėl didelio užsiregistravusiųjų srauto, registracija yra stabdoma. Informacija dėl kitų galimų seminarų bus paskelbta kitą savaitę.

VDU dalijasi pirmuoju internetiniu videoseminaru, skirtu mokykloms, kurios rengiasi nuotoliniam mokymui(si). Jį galite peržiūrėti „Adobe Connect“ platformoje.

Universiteto mokslininkai ne tik konsultuos dėl nuotolinio mokymosi organizavimo, bet ir, esant poreikiui, sukurs reikalingus infrastruktūrinius išteklius. Konsultaciniams internetiniams seminarams ir pagalbai paskirti mokyklos atstovai kviečiami registruotis čia. Nuo balandžio mėnesio VDU pasiūlys kursus ir abiturientams – jie nuotoliniu būdu bus kviečiami ruoštis valstybiniams brandos egzaminams.

Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą Lietuvoje buvo uždarytos mokyklos, dėl to ypač kenčia ugdymo procesas. VDU karantino metu studijų proceso nenutraukė – jį tęsia nuotoliniu būdu. Sukaupta patirtimi, vykdant ugdymo procesą nuotoliniu būdu, universiteto bendruomenės nariai yra pasiruošę pasidalinti su Lietuvos mokyklomis.

„Šiuo mums visiems sudėtingu laikotarpiu ypač svarbus yra susitelkimas ir vieni kitų palaikymas. Mūsų universitetas jau dešimt metų vykdo nuotolines studijas, taikant mišrųjį ir pilnai nuotolinio mokymosi būdus, taip pat turi platų tarptautinių ekspertų tinklą, dirbantį prie nuotolinių ir tradicinių mokymosi būdų tyrimų ir praktikų, todėl gali padėti mokykloms pasirinkti sau tinkamiausius sprendimus“, – pasakoja VDU Inovatyvių studijų instituto vadovė prof. Airina Volungevičienė.

VDU mokykloms siūlo:

sukurti Lietuvos mokykloms ugdymui nuotoliniu būdu reikalingą infrastruktūrą (nuotolinio mokymosi aplinką ir vaizdo pamokų kambarius), užtikrinančią nuotolinio mokymosi aplinkoje veikti pagal kiekvienos mokyklos mokytojų pasirinktą scenarijų, ugdymo turinio specifiką, padedant mokykloms šiuo metu ir parengiant mokyklas savarankiškai veikti ateityje;
konsultuoti dėl ugdymo organizavimo nuotoliniu būdu dėl mokyklai tinkamiausio scenarijaus pasirinkimo ir įgyvendinimo;
konsultuoti dėl ugdymo turinio skaitmenizavimo, pasiūlant skaitmeninio ugdymo turinio pasirinkimo sprendimus ar savo skaitmeninio ugdymo turinio sukūrimo;
talkinti pasirenkant bendravimo ir bendradarbiavimo ugdymo procese nuotoliniu būdu priemones ir scenarijus;
konsultuoti mokyklas organizuojant reguliarius internetinius seminarus mokykloms, aptariant visas aktualijas dėl ugdymo turinio, ugdymo organizavimo ar mokytojų kompetencijų.

Į konsultacijas rekomenduojame pirmiausia registruotis direktoriams ir pavaduotojams, kurie bus atsakingi už nuotolinio mokymo organizavimą mokyklose. Su visais užsiregistravusiais bus susisiekta asmeniškai.

Filmas apie VDU „Laisvos minties universistetas“

2019 metais Vytauto Didžiojo universitetas minėjo atkūrimo 30-metį. Ta proga buvo sukurtas dokumentinis filmas „Laisvos minties universitetas“. Metas, kuomet Universitetas veikia karantino sąlygomis, yra puiki proga prisiminti VDU atkūrimo istoriją ir per tris dešimtmečius nueitą kelią. Šis filmas primena, jog Universitetas yra daugiau nei mums įprasta darbo aplinka, pastatai ar auditorijos. Visų pirma, tai tyrinėjančių ir studijuojančių žmonių bendruomenė bei jos tarpusavio ryšiai.

Nuo šiol filmas laisvai prieinamas Vytauto Didžiojo universiteto „YouTube“ paskyroje.

Dokumentinės juostos režisieriaus Ryčio Zemkausko filme nėra įprasto istorinio siužeto, jame siekiama atskleisti asmenybes, jų idėjas ir veiksmus, kurie skatino modernios Lietuvos Respublikos tapatybės formavimąsi. Tai pasakojimas apie Universitetą, geriausiai atspindintį atgimusios Lietuvos svajonę.

Sąjūdžio atmosferoje gimė siekis gaivinti ir modernizuoti tarpukario VDU idėjinę tradiciją, skatinančią kurti tokį Universitetą, kuris griautų sovietmečiu susiformavusią aukštojo mokslo institucinę kultūrą ir hierarchinį valdymą. Sovietinių ideologinių struktūrų nevaržomas Universitetas buvo kelias į spartesnį vakarietiškos akademinės kultūros kūrimąsi.

Matant, kaip iš Kalifornijos universiteto atvykęs profesorius Algirdas Avižienis skaito VDU Atkūrimo aktą, o visa salė nuaidi plojimais, nejučia susimąstai apie stebuklingą atgimimo laiką. Lietuvos ir išeivijos mokslininkų galvose užgimusi Universiteto idėja bei jų atsidavimas kilo iš noro atkurti ne tik akademinę, bet, visų pirma, dvasinę realybę. Taip pat ir filmo epicentre tik tai, kas reikšminga – žmonės – visa marga Universiteto bendruomenė, kurios nereikia dangstyti gražių mūrų skliautais.

„Laisvos minties universitetas“ – tai susitikimas su žmonėmis, kūrusiais ir tebekuriančiais VDU. Tai – puiki proga apmąstyti, kokia bendruomenė buvome, esame ir kur link Vytauto Didžiojo universitetas žengs ateityje.

Tinklalaidė „Praeities rėžiai“

Pristatome naują Vytauto Didžiojo universiteto istorikų ir alumnų projektą – tinklalaidę (angl. podcast) „Praeities rėžiai“.

Autorių tikslas – supažindinti plačiąją visuomenę su aktualiais istoriniais tyrimais ir įtraukiančiais pasakojimais. Kelis kartus per mėnesį tinklalaidės autoriai pristatys Lietuvos istorijos mokslo naujienas, kalbėsis su istorikų bendruomenės nariais ir ieškos būdų, kaip akademinę istoriją pateikti platesniam žmonių ratui.

Nors projektas prasideda neįprastų įvykių metu, tačiau, kaip nusako pavadinimas, šis laikas taps dar vienu rėžiu žmonijos istorijoje.

„Apie skirtingus rėžius kalbėsime ne tik istorijos mėgėjui, bet kiekvienam. Vienas svarbiausių mūsų uždavinių – atverti duris jaunam žmogui ir paskatinti jį tyrinėti ar bent jau skaityti istorinius pasakojimus“, – teigia tinklalaidės kūrėjai.

Pirmajame epizode istorikai Simonas Jazavita ir Matas Toliušis kalbasi apie tamsiuosius XX a. istorijos puslapius – koncentracijos stovyklas.

Tinklalaidė vaizdo įrašų platformoje „Youtube“

Tinklalaidė muzikos platformoje „Spotify“

Tinklalaidės kūrėjai:

Simonas Jazavita – VDU HMF Istorijos katedros doktorantas, muziejininkas
Gediminas Kasparavičius – VDU HMF Istorijos katedros doktorantas, edukatorius
Matas Toliušis – VDU HMF Istorijos katedros alumnas, profesionalus gidas

Tarptautinis kmerinė muzikos festivalis „Avanti“

Namų kino teatras

„Jei reikėtų, aš nusileisčiau į pragarą ir išlupčiau filmą velniui iš nagų“, – kažkada yra pasakęs aštrialiežuvis vokiečių režisierius Werneris Herzogas. O filmus tikrai verta lupti velniui iš nagų – ypač dabar! Pailsėti nuo darbų ir paskaitų kviečia visa galybė internete knibždančių platformų. Ką jau kalbėti apie Kino Pavasaris | Vilnius International Film Festival, kuris savo auksinį repertuarą transliuoja tiesiai į mūsų namus!

#VDU bendruomenės narys ir karštakraujis kino mėgėjas Martynas Gedvila dalinasi savo rekomendacijomis ką verta stebėti iš festivalio ir kitų virtualių platformų repertuarų.

„Kristaus kūnas“ ir kiti „Kino pavasario“ filmai
Lenkų drama „Kristaus kūnas“ siūlo žvilgsnį į bendruomeniškumą, neatrastus talentus ir dvasiškumą. Meilės istorijų mėgėjams – jautrus, poetiškas „Liepsnojančios moters portretas“. Absurdiškas keistenybes ir trapų vyriškumą narpliojanti „Zomša“ – tai puiki proga sugluminti namiškius! O kur dar kritikų išliaupsinta korėjiečių tragikomedija „Parazitas“, kupina ne tik socialinių, bet ir architektūrinių „kabliukų“.
„Boružėlė“ („Lady Bird“, „Netflix“)
Komedija apie abiturientę ir jos pasirinkimus – bet kartu ir apie dėmesį ir meilę. Savo tėvams, savo miestui ir sau pačiam. Nesenstančios temos, su nostalgišku šypsniu lūpų kamputyje.
„Užkratas“ („Contagion“, „Telia Play“ arba „Netflix“)
Persikvalifikuosim iš krepšinio trenerių į epidemiologus? Na, mes VDU esam pratę prie tarpdiscipliniškumo! S. Soderbergo „Užkratas“ – gyvas įrodymas, kad kartais ir Holivudo fantazijos būna pranašiškos.
„Kaip mes žaidėme revoliuciją“ („Kino fondas“)
Dokumentika apie laikus, kai, profesoriaus Leonido Donskio žodžiais tariant, „Lietuva priminė įsimylėjusį žmogų“. Dainuojančios antys, dainuojantys architektai ir dainuojanti revoliucija, atnešusi mums laisvę.
„Apie kūną ir sielą“ („On Body and Soul“, „Žmonės Cinema“)
Jautri vengriška drama apie du keistuolius įsimylėjėlius, dirbančius skerdykloje. Tupėdami karantine, mes kaip niekad artimi jiems – vienišoms sieloms, kurios ieško žmogiško ryšio su kitais
„Paaiškinta“ („Explained“, „Netflix“)
Šiek tiek laužau taisykles – tai ne filmas, o dokumentinis serialas, kurio serijose per 20 minučių išsamiai, bet patraukliai pristatomi patys įvairiausi dalykai: programavimas, religiniai judėjimai, piratai ir netgi pandemijos.
„Didysis Lebovskis“ („The Big Lebowski“, „Amazon“)
Kai kurie filmai sensta lyg geras vynas, ir mėgautis jais norisi vėl ir vėl. Šelmiškieji broliai Koenai gamina būtent tokį kiną – ar tai būtų vesterno atmosferoje paskendęs trileris „Šioje šalyje nėra vietos senukams“, ar absurdiška R. Chandlerio detektyvų parodija „Didysis Lebovskis“.
„Kvadratas“ („The Square“, „Telia Play“)
Satyra, kurios taikinyje – susireikšminimas, įvaizdžiai, meno pasaulio tuštybė ir gyvas galas kitų mūsų visuomenės ydų. Šiandien yra puikus metas permąstyti, kas iš tiesų mums turėtų būti svarbu – ir, aišku, pasijuokti.
„Monty Python“ („Amazon“ ir „Netflix“)
Prieš pusšimtį metų, šeši intelektualūs vyrukai nusprendė pakvailioti – ir tapo legendomis, kurios iki šiol neturi sau lygių. Absurdiškas humoras apie viską nuo futbolo iki pasakojimų apie Karalių Artūrą. Bet svarbiausia – kursai, kaip apsiginti nuo šviežių vaisių.
„Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ („LRT mediateka“)
Kažkada už „Pink Floyd“ plokštelę ar per ilgą plauką galėjai pakliūti į KGB nagus. Šis filmas nukels būtent į tuos laikus – kai gyveno ir paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamas Romas Kalanta. Primenu – tiek „LRT mediatekoje“, tiek „Kino fondo“ ir kitose platformose galėsite rasti ir daugiau klasikinių lietuviškų filmų.