Šiuolaikinių menų katedra dalyvauja performansų meno festivalyje CREATureE
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros studentų ir dėstytojų performanso meno kūrinių dokumentacija performansų meno festivalyje CREATurE birželio 21 d. 12:00-19:00 val. galerijoje MENO PARKAS (Rotušės a. 27, Kaunas).
Didžioji dalis renginyje demonstruojamų performansų rengti VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros Naujųjų medijų meno specialybės studentų. Su performansų menu Vytauto Didžiojo universitete jaunuosius kūrėjus supažindina medijų menininkai lekt. Remigijus Venckus ir doc. dr. Rimantas Plungė. Antrajame kurse studentams suteikiama galimybė pasirinkti instaliacijų ir performansų meno discipliną. O su videoperformansų raiška studentai supažindinami ir yra mokomi kūrybos paslapčių videomeno disciplinos metu. Dokumentacijų programos metu meno mylėtojai taip pat bus supažindinami su videoperformansų kūriniais sukurtais pačių dėstytojų, bei sukurtais kituose universitetuose ir meno mokyklose (Šiaulių universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedroje ir Kauno Juozo Grušo Meno mokykloje). Šių kūrinių atlikimui ir kūrimui vadovavo tie patys dėstytojai – lekt. Remigijus Venckus, doc. dr. Rimantas Plungė bei lekt. Aritonė Plungienė.
Performansų dokumentacijos programą sudarė: lekt. Remigijus Venckus. Kūrinių aprašymus parengė: lekt. Aritonė Plungienė, lekt. Remigijus Venckus, doc. dr. Rimantas Plungė
……………………………………………………………………………………………….
PROGRAMA
……………………………………………………………………………………………….
ESKIZAI (Kauno Juozo Grušo Meno mokykla), 2012 m., 00:09:04
Audiovizualinis performancas susideda iš keturių temų – eskizų: Miestas, H2O, Brenda, Garsų tapyba. Kiekviena tema interpretuojama atskleidžiant subjektyvius performanco autorių ir dalyvių temos interpretacijas. Atskiras temas vienija audiovizualinis sprendimas. Performanco metu pasitelkiama grafikos, video ir gyvų pasirodymų sintezė – tapoma, piešiama, filmuojama, atliekamos garsinės interpretacijos.
Performanco kuratorė: Aritonė Plungienė, performanco autoriai: Rasa Klingaitė, Aritonė Plungienė, Artūras Sinkevičius, Liucija Saltonaitė, Milda Radzivonaitė, Brenda Paliukaitė, performanco dalyviai: Paulius Kliučininkas, Eglė Keruckaitė, Kotryna Saulėnaitė, Beatričė Stanaitytė, Oskaras Brežinskas.
Pasirodymo autoriai ir dalyviai dėkoja Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos direktorei Nijolei Šimienei, Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenei už paramą rengiant kūrinį.
……………………………………………………………………………………………….
DUOKITE MENININKUI LAISVĘ (Vytauto Didžiojo universitetas Menų fakultetas Šiuolaikinių menų katedra), 2011 m., 00:02:51
Performansas surengtas ir pristatytas parodos „EKSPERIMENTINĖS ERDVĖS” atidarymo metu. Kūrinys atliekamas prie įėjimo į Vytauto Didžiojo universiteto galerijoje 101. Jaunieji universiteto menininkai siekia atkreipti dėmesį į šiuolaikinio kūrėjo fenomeną, jo saitus su socialine erdve. Simboliniais veiksmais atkreipiamas žiūrovo dėmesys į draudimus ir stereotipus, kaip pavojingas ribas kūrėjo saviraiškai ir kūrybinės laisvės siekimui. Performanso autoriai naujųjų medijų meno specialybės studentai.
Performanso pagrindas – permatomas kubas. Už skaidrių sienų (kubo viduje) judėjo penkios merginos. Simboliniais judesiais reiškiamas noras ištrūkti iš dirbtinai suformuotos erdvės; kreipiamas dėmesys į sudėtingą kūrėjo ryšį su socialine erdve; siekiama prabilti apie savąsias kūrybines paieškas. Kūrinio pabaigoje formuojama išsivadavimo aliuzijos, o pagrindine išraiškos priemone virsta savas (kūrėjų) kūną. Čia kūnas virto pagrindine medija, perduodančia individualiam kodavimui tinkančią žinią žiūrovams. Pasirinkta klaustrofobinė, nepatogi, laisvę varžanti kubo erdvė imituoja kūrėjų būseną – norą atrasti ir suformuoti savąjį Aš.
Autoriai teigia, jog esame jauni, pradedantys menininkai, kurie turi išgyventi asmenybės vystymosi etapus, suvaržymus ir išsilaisvinimus, bei paklusti nustatytoms kūrybos normoms. Ištrūkimas iš kubo erdvės simbolizuoja mūsų išsilaisvinimą iš visuomenės stereotipų, nustatytų elgesio ir kūrybos normų. Kūrinys taip pat byloja apie mūsų norą ištrūkti iš savo pačių susikurtos saugumo zonos. Kūrinys- mūsų bendras pareiškimas nukreiptas prieš pavojingas ribas, kenkiančias jauno kūrėjo saviraiškai ir nenumaldomam, vitališkam kūrybinės laisvės siekimui. Performanso rengime ir atlikime dalyvavome pirmą kartą. Buvo unikali, naudinga ir įdomi patirtis, leidžianti mastyti apie savo idėjas ir tinkamas jų realizavimo galimybes. Regėjome ne tik akademinės bendruomenės požiūrį į mūsų kūrinį, bet ir pro šalį einančius miesto gyventojus, kurie susidomėję stabtelėdavo pasižiūrėti ir bandydavo atsakyti į klausimą – kas gi iš tikrųjų čia vyksta.
Kūrinio autoriai ir dalyviai: Lina Pranaitytė, Raminta Garbuzaitė, Miglė Dumbliauskaitė, glė Baltrušaitytė, Birutė Žiogaitė. Taip pat prisidėjo: Gabrielė Karnilaitė, Kostas Juras, Žygimantas Abromavičius. Kūrinio dokumentacijos autoriai: Mantas Ivanauskas, Žygimantas Abromavičius. Performanso koncepcijos aprašą parengė Lina Pranaitytė ir Remigijus Venckus. Darbo vadovas: Remigijus Venckus
……………………………………………………………………………………………….
DATA.TXT (Vytauto Didžiojo universitetas Menų fakultetas Šiuolaikinių menų katedra), 2011 m., 00:07:19
Vaizdo ir Garso performansas įvyko 2011 m. rugsėjo 30 d. 18 val. AB Lietuvos pašto, Kauno miesto centrinio pašto pagrindinėje salėje (Laisvės al. 102, Kaunas). Autoriai: VDU Menų fakulteto Šiaulaikinių menų katedros III kurso studentai. Performansą atliko – Urtė Pakers (II kursas), Lina Pranaitytė ir Raminta Garbuzaitė. Vadovas lekt. Remigijus Venckus
Unikalus pašto pastatas ir jo funkcija inspiruoja ir sąlygoja kūrinio kaip mito atsiradimą. Kūriniu siekiama patikrinti istoriją ir suabejoti ja, kaip absoliučia tiesa. Bendra, projekte dalyvaujančių studentų, vaizduotė lemia iškraipytų ir nebūtų faktų visumą, kuri vizualizuojama pasitelkiant specialias kompiuterines programas.
……………………………………………………………………………………………….
TEST (Vytauto Didžiojo universitetas Menų fakultetas Šiuolaikinių menų katedra), 2011 m., 00:06:45
Gegužės 3 d. – 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje „101” (Laisvės al. 53, Kaunas), naujųjų medijų meno studentų parodos EKSPERIMENTINĖS ERDVĖS atidarymo metu pristatytas Urtės Pakers ir Linos Pranaitytės šokio ir videoperformansas TEST. Kūrinio autorės domisi garso menu ir šio meno sintezės su kitomis raiškomis galimybėmis. Performanso kūryboje buvo sujungti keli autorėms svarbūs muzikos stiliai – ambient (daugiausia dėmesio skiriama tembro garsų savybėms, siekta sukelti atmosferos vizualumo iliuzijas), glitch (šiam elektroninės muzikos stiliui būdingas sąmoningas garso trukdžio ir broko efektų naudojimas. Šiuo atveju, formuojama kūrinio estetika siejasi su bendro kūrinio kokybės mažinimo idėja. Čia nepageidaujamas garsas tampa privalumu ir visiška estetine norma.
Garso kūrimo metu menininkės rėmėsi ne tik garso dizaino, bet ir tam tikrais fizikos dėsniais. Kompiuterinės grafikos vaizdai buvo tiesiogiai generuojami garso pokyčių. Buvo siekiama naudoti, ne tik technologines išraiškos priemones, bet ir formuoti naujas jungtis tarp medijų ir kūno. Į vieną visumą buvo jungiamos skirtingos medijos – garsas, vaizdas, šokis. Kitaip tariant atliktas kūrinys tapo mokslo ir meno jungtimi. Gyvai atliekamas šokis virto lygiaverte medija generuojamam vaizdui ir organiškai kintančiam garsui. Galima teigti, kad būtent šokio dėka siekiama įprasminti ir pratęsti technologinių medijų santykį. Juk tik laisvi ir drąsūs kūno judesiai, kompoziciniai kitimai suteikia papildomos vertės medijų technologijoms ir jų galimybėms. Medijų paklusimas žmogui labiausiai ir domino kūrinio autorius. verta manyti, kad kiekvienas performansinis kūrinys, dėl savo nenuspėjamos kaitos leidžia atrasti ir iš naujo komunikuoti ne visada gerai pažįstamas medijas.
Performanso autorai: Urtė Pakers ir Lina Pranaitytė. Šokėjai: Daiva Ambraziejūtė ir Ema Nedobezhkina
……………………………………………………………………………………………….
DIFFéRANCE – autorius lekt. Remigijus Venckus, 2011 m., 00:05:45
Performanso kūrimą paskatino prancūzų teoretiko Jacques’o Derrida’os teorinė žiūra. Kūrinyje regimi iš pirmo žvilgsnio absurdiški, vienas kitam prieštaraujantys, veiksmai. Nesuderinamumas lemia savotišką skirsmą (différance). Čia nėra skirtumo arba skirtumų, nes viskas vyksta laike ir erdvėje. Skirtumai arba skirtumas (o gal ir skirtumų grandinė?) virsta skirsmu. Performanse egzistuoja skirsmas tarp to kas pavaizduota ir tarp to kas parašyti; o taip pat ir tarp ekrane užrašytų skirtingų, cituojamų ir savaime prieštaraujančių, filosofinių minčių. Skirsmas yra neužčiuopiamas, kažkur besiplaikstantis ir sunkiai atsiveriantis. Demaskuoti skirsmą turi pats žiūrovas, kuris įspraudžiamas tarp rašto ir vaizdo kultūros; tarp dermės ir kūrybiško konflikto.
……………………………………………………………………………………………….
MENO TERAPIJA – autorius Ignas Venslavičius (Vytauto Didžiojo universitetas), 2011 m., 00:02:24, vadovas lekt. Remigijus Venckus.
……………………………………………………………………………………………….
SURIŠTI SU ŽEME – autorius Ignas Venslavičius (Vytauto Didžiojo universitetas), 2011 m., 00:02:24
Sukurtas pagal F. Kafka’os kūrinį Medžiai. Tai filosofinis apmąstymas apie žmogaus būtį. Ką mums reiškia judėjimas ir laisvė, priklausomybė ir šaknų įleidimas? Ar mes, žmonės, galime tapatintis su tvirtais ir nepajudinamais amžinybėje stūksančiais medžiais, kurių vieninteliai gyvybės Dievai – Žemė ir Saulė? Žmonės taip pat turi šaknis, tačiau kur musų vanduo ir Dievas? Vadovas lekt. Remigijus Venckus.
……………………………………………………………………………………………….
BE PAVADINIMO – autorius Mantas Ivanauskas (Vytauto Didžiojo universitetas), 2011 m., 00:00:41, vadovas lekt. Remigijus Venckus.
……………………………………………………………………………………………….
AUTOPORTRETAS – autorius Miglė Dumbliauskaitė (Vytauto Didžiojo universitetas), 2011 m., 00:02:09, vadovas lekt. Remigijus Venckus.
……………………………………………………………………………………………….
ASMENYBĖS SUSIDVEJINIMAS – autorius Lina Pranaitytė (Vytauto Didžiojo universitetas), 2011 m., 00:02:55, vadovas lekt. Remigijus Venckus.
……………………………………………………………………………………………….
NELAISVĖS ALĖJA – autorius Ieva Kairevičiūtė (Vytauto Didžiojo universitetas), 2011 m., 00:06:11, vadovas lekt. Remigijus Venckus.
……………………………………………………………………………………………….
ATSIRIBOJIMAS – autorius Paulius Jonikas (Vytauto Didžiojo universitetas), 2011 m., 00:02:22, vadovas lekt. Remigijus Venckus.
……………………………………………………………………………………………….
KOSMETIKOS KLOUNAS – autorius Raminta Garbuzaitė (Vytauto Didžiojo universitetas), 2011 m., 00:03:50, vadovas lekt. Remigijus Venckus.
……………………………………………………………………………………………….
SONAR (Vytauto Didžiojo universitetas), 2011 m., 00:04:11
performansas – instaliacija SONAR. Garsas – BIONICS, vaizdas – VJ Raminta. Kūrinys bus pristatytas 2012 m. balandžio 12 d. 18:30 val. Vytauto Didžiojo universiteto Šiuolaikinių menų katedroje (Vytauto pr.71 Kaunas), salėje 101.
Kūrinyje sujungiamas audiovizualinis performansas ir instaliacija. Materialus, statiškas kūrinio pagrindas tampa modifikuojama vaizdo projektavimo lokacija. Objektas simbolizuoja suskaidytą, dinamišką ir kartu chaotišką skaitmeninę terpę.
Garso kompozicija atskleidžia SONAR reiškinio moduliacijas. Sonar (angl. sonar, iš angl. sound ‘garsas’ + navigation ‘navigacija’ + ranging ‘nuotolio nustatymas’) – technologija naudojanti garsą, jo sklidimą, kaip priemonę komunikuoti ar aptikti objektus, esančius po vandeniu. Skiriamos dvi sonarų rūšys – aktyvūs ir pasyvūs. Kūrinyje šis skirstymas reiškiasi tarp instaliacinės – objektinės erdvės, ant kurios projektuojamas vaizdas (pasyvioji) ir dinamiško, performatyvaus audiovizualinių procesų valdymo. Sonarai veikia paprastu principu matuojant laiką, kurį aidas užtrunka grįždamas į šaltinį. Aidas paverčiamas elektriniais signalais, kurie sonaro ekrane suformuoja kūno (nuo kurio atsispindėjo banga) vaizdą. Terminas “sonaras” yra taip pat naudojamas apibūdinti įrangą, naudojamą generuoti ir priimti garsą. Akustinėse hidrolokatorių sistemose naudojami dažniai svyruoja nuo labai žemų (infrasonic) iki labai aukštų (ultragarsinis).
Performanse kuriami ir projektuojami vaizdai, tai abstrakčios asociacijos su medijų poveikiu – skatinti abstraktų mąstymą. Kartu visa stacionari, daiktiška instaliacija ir performanso sudedamos dalys – garsas ir vaizdas kuria estetinę, minimalistišką ir sterilią erdvę. Tuo bandoma išgryninti, tarsi, išvalyti technologinį ir skaitmeninį pasaulį nuo informacijos perkrovimo. Kuriamos priemonės transformuoja pažįstamą ir identifikuojamą virtualią erdvę, kuria fikciją. Kūrinys tampa įtraukiančia erdvine manipuliacija.
……………………………………………………………………………………………….
LOGO DELLA COMUNITA (Šiaulių universitetas), 2012 m., 00:04:00
Šiaulių universiteto Menų fakulteto Audiovizualinio meno katedros parodoje “15 žinučių” Monika Petkauskaitė ir Sigita Sakalaitė pristatė interaktyvią žinutę “Logo della comunità” (ital. Logotipų bendruomene). Ši idėja kilo galvojant apie artėjančias šventes, bei įžvelgiant, jog reklamos tikslas pirmiausia yra pabrėžti prekės gamintoją, o ne pačią prekę.. Juk mes perkame daiktus, norėdami, kad jie mus išreikštų ar padėtų mums gyventi, palengvintų mūsų buitį, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje viskas apsivertė aukštyn kojomis ir šiuo metu žmogus pradėjo “tarnauti” daiktams-logo ženklams, o ne atvirščiai. Pagrindinė šių kūrėjų idėja perteikiama performansu: žmonės, apsirengę juodai, tarsi pamindami savo asmenybę vaikšto , stovi vitrinoje prie lango su garsių gamintojų logotipais. Aktualumas siejamas su tuo, kad dauguma žmonių savo įvaizdį kuria per kitų žmonių nuomonę, kūrybą, sudarytais visuomenės steriotipais, taip pamindami savo asmenybę, savo individualumą. Tačiau autorės į viską nori pažvelgti truputį su ironija, tad patys logotipai yra pakoreguoti, pavyzdžiui, sukeičiamos raidės, žodžiai pavadinime, ar atsisakoma kažkokių logotipo elementų. Šitokiais logotipais norima išreikšti savo pašaipų požiūrį į visuomenės pristatomas klišes, jų laikinumą, paviršutiniškumą ir beskonybę, taigi logotipai yra pristatomi kaip bendruomenė, kuri nieko nemato, išskyrus garsių dizainerių vardus, socialinius tinklapius, kitų sukurtus darbus, taip uždarydama duris saviraiškai, kūribingumui, savęs kaip žmogaus, asmenybės ieškojimui. Darbo vadovė lekt. Aritonė Plungienė
……………………………………………………………………………………………….
