Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto kūrybinių industrijų magistrantūros studijų studentei Paulinai Okunytei buvo įteikta ketvirtoji Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio vardinė 1100 EUR stipendija. Likusią stipendijos dalį magistrantė gaus užbaigusi savo mokslinį darbą. Stipendija skirta už Lietuvos kultūros bei šeimos ūkio ekonomikos raidos mokslinius tyrinėjimus.
Saliamono Banaičio vardinė stipendija universitete buvo įsteigta 2016 m. jo vaikaičių, gyvenančių Kanadoje, Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. Jos tikslas – remti ir skatinti gabiausius universiteto studentus, atliekančius tyrimus, susietus su pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918 m. – 1940 m.) asmenybėmis, organizacijomis įvykiais ar procesais, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su Nepriklausomybės akto signataro S. Banaičio veikla ir aplinka.
Pirmoji S. Banaičio vardo stipendija buvo įteikta 2016 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto meno kuratorystės magistro studijų programos absolventei Neringai Krikščiūnaitei, kuri domėjosi ir tyrinėjo tarpukario Lietuvos menininkės Marijos Minginaitės kūrybą. 2018 m. antroji stipendija buvo įteikta Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos doktorantui Gediminui Kasparavičiui, kuris tyrinėjo „Lietuvos garlaivių bendrovės“ istoriją, o 2020 metais trečioji stipendija įteikta VDU filologijos doktorantei Gerdai Pilipaitytė, už mokslinį straipsnį tema „Julijos Pranaitytės darbuotė: tautiškumo ir tarpkultūriškumo santykis“.
Ketvirtoji S. Banaičio stipendijos laureatė Paulina Okunytė pasakoja, jog ateidama iš kūrybinių industrijų studijų srities, kurios tyrinėja kūrybinį miestą ir jo potencialą, nusprendė pritaikyti tą pačią paradigmą ir patyrinėti „Kūrybinį kaimą“. „Tyrinėti kūrybinį kaimo potencialą yra svarbu, norint rasti naujų inovatyvių būdų formuoti regionų politiką“, – teigia P. Okunytė.
Stipendijos laureatė P. Okunytė pasakoja, jog jai yra labai svarbu kelti klausimus apie regionų tuštėjimą, apmirimą ir jų gaivinimą, kadangi tai yra įsisenėjusi problema, kuriai valstybės skiria daug lėšų.
„Istoriškai miestai žmones traukė dėl didesnių galimybių ir geresnio gyvenimo, o kaimą paprastai esame linkę sieti tik su žemės ūkiu. Tačiau nuotolinis darbas, kurį sėkmingai pritaiko kūrybinėse industrijose dirbantys specialistai, suteikia galimybę nebeprisirišti prie miesto arba tam tikros lokacijos. Galimybė dirbti kūrybinius darbus nuotoliu gali pritraukti žmones kurtis kaimo vietovėse ir tokiu būdu ne tik pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę, bet ir atgaivinti regionus“, – savo mintimis apie nuotolinio darbo galimybes ir neprisirišmą prie vienos vietos siekiant skatinti regionų augimą, dalinasi P. Okunytė.
P. Okunytės manymu, kūrybinių industrijų tyrimuose dažnai pastebima tendencija, jog apleistos miesto teritorijos, buvę industriniai kvartalai, kūrybininkų pagalba atsigauna ir virsta prestižine vieta. Kaip pavyzdį ji pateikia Užupio kvartalą Vilniuje. Pasak stipendijos laureatės, jaučiama kūrybininkų kraustymosi banga į gamtos vietoves, padės atgaivinti ištuštėjusias kaimo vietas, kuriant ekogyvenvietes.
„Manau, kad tokie patys procesai vyksta ir kaimo vietovėse, kuomet kūrybininkų pagalba vieta ima generuoti didesnę emocinę ir ekonominę vertę, ir tokiu būdu pritraukia dar daugiau naujakurių“, – pastebėjimais apie savo mokslinio darbo reikšmę dalinosi P. Okunytė.
Saliamonas Banaitis (1866.07.15 – 1933.05.04) – Nepriklausomos Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, Lietuvos Tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, buvęs Vytauto Didžiojo universiteto studentas.
