Naujųjų medijų meno trečiakursiai – 16 būdų kaip tapti naratyvu
VDU Kūrybinės fotografijos trečio kurso studentai gegužės 23 dieną atidarė eksperimentinę fotografijos parodą „16 būdų kaip tapti naratyvu” VDU Menų galerijoje „g101”.
Šiandien gyvename naratyvų apsuptyje. Tačiau, kokį naratyvą geba kurti vizualusis menas, šiuolaikinė fotografija? Kaip fotografijose vaizduojami objektai tampa naratyvais? Galerijos erdvė atsiskleidžia kaip jaunosios kartos kuriamas pasakojimas, pagrįstas 16-ka skirtingų naratyvų.
Studentai savo darbuose analizuoja atminties ir prisiminimų fenomenus. Prisiminimas kaip savitas ir unikalus pasakojimas iškyla atmintyje iš būtojo laiko dienų. O atmintis geba mums papasakoti ir tai, ką galime jausti nesąmoningai – staiga suvokti, kad tam tikroje vietoje jau esame buvę, tačiau neprisimename kada. Taip pat, iš kasdienių fotografijų, brangių potyrių ar prisiminimų, savotiško vidaus ir išorės užfiksavimo siekiama suprasti ir patį žmogų.
Nuo prisiminimų prie asmenybės veido bruožų – studentai gilinasi į žmonių įvairovę, akcentuodami veidą ir nagrinėdami, kas iš tikrųjų gali atskleisti žmogų – kuo dviprasmiškas jo portretas? Taip pat dvynių kūnų tyrimai – kokie jų panašumai ir skirtumai atsiskleidžia bėgant laikui? Dar vienas pasakojimas – ketvirtojo žmogaus portretas – kokią istoriją geba atskleisti trijų kartų ryšio vizualinis sprendimas?
Kita plati tema, susijusi su žmogaus psichologija – emocijos. Studentai kviečia pažvelgti, kaip gimsta personažas, scenoje įkūnysiantis pjesės herojaus charakterį ir emocijas. Taip pat, kaip emocijas gali išreikšti spalvos – kokios tradiciškai yra spalvų konotacijos, kaip mes jas galime suvokti?
Spalvų semiotika – tai dalis visuomenėje priimtų nuostatų. Kūriniuose analizuojamas ir žmogaus kūnas, griaunamos nusistovėjusios normos – keičiamas požiūris į randą tarsi tai būtų abstraktaus meno kūrinys, atskleidžiantis laiko atspindį žmoguje. O kuo žmogus tampa, koks jo aktas, kai yra kaustomas tam tikrų socialinių rėmų? Fotografijose pabrėžiamas ir vartotojiškos visuomenės vaizdas.
Taip pat svarbi tema – aplinkos vaizdavimas. Fotografijose atskleidžiamas gamtos atbudimo momentas, medžių pavasaris, tyrinėjami gamtos ir žmogaus santykiai – kaip gamta geba pasiglemžti tai, ką žmogus pasiėmė. Taip pat yra ir taikomosios fotografijos darbų – dvarai perteikiami kaip kino lokacija.
Studentų parodoje atsiskleidžia tarpdisciplininės idėjos, kviečiančios žiūrovą pažvelgti į fotografijos panaudojimą šiuolaikiniame mene netradiciškai ir atrasti netikėtus eksponavimo būdus.
Kūrinių autoriai: Miglė Žilinskaitė, Airinga Česaitytė, Skaistė Gulbinaitė, Antanas Stankevičius, Julija Kazancevaitė, Indrė Galinskaitė, Kasparas Pilybas, Vilius Kurkinas, Milda Kolesinskaitė, Milda Gineikaitė, Domantas Jankauskas, Kamilė Blauzdytė, Simona Zvicevičiūtė, Ingrida Rutkutė, Albinas Liutkus, HyeJin Ryu.
Disciplinos dėstytojai doc. dr. Tomas Pabedinskas ir prof. Romualdas Požerskis.
Milda Gineikaitė
