Naują Romualdo Požerskio ir Monikos Požerskytės paroda
Lapkričio 22 d., 17 val. galerijoje „Aukso pjūvis“ (Verslo lyderių centras BLC, K. Donelaičio g. 62) atidaroma Romualdo Požerskio ir Monikos Požerskytės-Kalvelės fotografijų paroda „Netikėtas dialogas. Natiurmortai ir salos“.
Tėvo ir dukters kūrybos susitikimas bendroje parodoje dovanoja galimybę į ją pažvelgti nauju žvilgsniu. Romualdas ir Monika nėra kūrybinis tandemas įprasta prasme, nes abu autoriai plėtoja savitas menines trajektorijas ir daro tai skirtingais būdais. Tik pasibaigus judviejų parodai „Netikėtas dialogas. Moterys“ VDU Menų galerijoje „101“ VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesorius R. Požerskis ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų katedros docentė M. Požerskytė-Kalvelė vėl atveria duris kitam dialogui – šįkart žengdami į gamtos valdas.
Romualdo fotografijose matome salas: iš aukštai užfiksuotas įspūdingas sausumos konfigūracijas, gyvūno ar vandens lašo pavidalus, širdies ar plaštakos kontūrus, autorių sudominusius ir efektingai išryškintus salų vaizdus, turinčius asociatyvinių galių. Romualdui Lietuva yra lyg Europos sala – įkvepianti, ypatinga ir puoselėtina, savo įvairiopo paveldo dėka tampanti dvasine sala.
Monika siūlo introspektyvų žvilgsnį į augmenijos objektų pasaulį, kurdama savitą poeziją apie Natiurmorto gyvenimą. Šių kūrinių kokybę neįprastai keičia techninis faktorius – fotografinio atvaizdo perkėlimas ant medžio plokštės. Tad iš pirmo žvilgsnio jie net primena senuosius realistinės tapybos pavyzdžius. „Kalbu apie netobulybės grožį, laikinumą ir nykimą“, – pabrėžia autorė. Jos darbuose išties susitinka netobulumas – kaip individualumo ženklas, nepastebimai peraugantis į tobulumo nuojautą.
Kalbėdami apie skirtingus realybės aspektus, salas ir augalus, natūralias erdves ir žmogaus transformuojamas teritorijas, naudodami priešingus makro ir mikro žvilgsnius, netapačias psicho-estetines technikas – ištikties ir įtraukimo – abu menininkai turi ir bendrų taškų. Juos vienija fotografijos technologijų išskirtinumas, pagarbi laikysena gamtos atžvilgiu, ugdančioji – žmogaus. Taip pat – gebėjimas rasti gyvybę regimai statiškose pasaulio salose, kuriose nuolat vystosi ypatingas dialogas tarp to, kas aukštai, ir to, kas giliai.
Parengta pagal menotyrininkės Violetos Jocienės tekstą.
Parodą rengia galerija „Aukso pjūvis“.
Paroda veiks iki 2024 m. sausio 7 d.
