Mokslo ir meno jungtys Kauno bienalėje
Šiemet Kaune vyksta dešimtoji Kauno bienalė. Prasidėjęs 1997 m. tekstilės menininkių iniciatyva, tekstilei skirtas renginys per beveik du dešimtmečius augo ir keitėsi, plėtė tarpdiscipliniškumą, skatino vizualiųjų menų ir šokio, performanso ir garso sąjungas. Vienos įdomiausių jungčių – tyrimų ir meno projektai bei mokslininkų įsitraukimas ne tik į bienalės metu vykstančias edukacines veikslas, bet ir į jos organizavimą.
Su dabartine Kauno bienalės direktore ir meno vadove Virginija Vitkiene susitikome renginiui jau gerokai įsibėgėjus. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dėstytoja ir absolventė bienalėje dirbti pradėjo dar 2003 m. „Prie komandos prisijungiau kaip savanorė. Tais metais teko rašyti visų devynių parodų anotacijas, turėjau greitai susigaudyti tekstilės technologijų ir tarptautiniame menininkų kontekstuose. Susipažinau su beveik visais Lietuvos menininkais, kuriančiais tekstilės srityje, ir buvau renginio įkvėpta“, – prisiminė menotyrininkė.
Bienalėje ilgam pasilikusi VDU Menotyros katedros lektorė pasakojo, kad menininkų ir menotyrininkų bendradarbiavimas buvo vienas iš Kauno bienalės pradininkių tikslų. „Intelektualinis menotyrinis potencialas įsiliejo ir praturtino menininkių veiklą. Ir jos pačios tikslingai to siekė. Šiuo metu bienalės valdyboje yra šeši žmonės. Prie joje dirbančių trijų menininkių, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dėstytojų Laimos Oržekauskienės, Loretos Švaikauskienės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės, prisijungiau aš, VDU Menų fakulteto profesorė Rasutė Žukienė bei VDU Menų fakulteto absolventė Ana Čižauskienė. Ši graži mūsų jungtis turi daug privalumų: mes išmokom mąstyti kaip menininkės, menininkės – kaip tyrėjos. Dirbdamos kartu vienos kitas papildom“, – teigė V. Vitkienė.
Neatsiejama bienalės veikla laikytina leidyba, svarbių menotyrinių tyrimų užsakymas ir publikavimas keliomis kalbomis, taip didinant Lietuvos kultūros sklaidą tarptautiniu mastu bei atveriant naujas perspektyvas Lietuvos menininkams ir kultūros vartotojams. Pavyzdžiui, dešimtajai bienalės laidai išleistas specialus tiriamųjų straipsnių rinkinys „Šiuolaikinio meno bienalė kaip specifinės vietos atvejis: lokalumas prieš globalumą“, sudarytas Menų fakulteto dėstytojos, menotyros mokslų daktarės Daivos Citvarienės, kuriame tekstus apie bienalę kaip konkrečios vietos kultūros variklį parašė ryškūs kuratoriai ir praktikai: Lewis Biggs, Marieke van Hal, Nicolas Bouriaud, Eugen Rădescu ir kiti.
Dešimtojoje Kauno bienalėje dirba ir daugiau VDU Menų fakulteto studentų bei absolventų. Edukacinei programai šiemet vadovauja fakulteto doktorantė Neringa Stoškutė. Paklausta, kaip į organizatorių komandą įsilieja menotyrininkai, V. Vitkienė teigė, kad dauguma dabar bienalėje dirbančiųjų pradėjo kaip savanoriai: „Ana Čižauskienė bienalėje savanoriavo metus, gal net porą. Lygiai taip pat Neringa Stoškutė, baigusi bakalauro ir magistro studijas Jungtinėje karalystėje, nors ir solidaus savanorystei amžiaus, kalė vinis ir ėmėsi paprastų darbų, kol projekto pabaigoje išsiaiškinome, kad ji baigusi kuratorystės magistrantūrą. Tokių atvejų yra daug ir dažniausiai komandoje užsilieka tie, kurie čia ateina iš noro kažką veikti šiuolaikinio meno lauke“, – tikino bienalės vadovė.
Į netradicines erdves išsiplėtęs renginys, nebegalintis pasikliauti tik muziejų ir galerijų darbuotojų pagalba, turėjo samdyti žmones darbui ekspozicijų salėse. „Centriniame pašte dirbame šešias dienas per savaitę. Čia esame įdarbinę šešias merginas, turinčias menotyros bakalauro išsilavinimą. Mūsų tikslas buvo įtraukti žmones, galinčius komunikuoti šiuolaikinį meną. Norėjome, kad atėjusieji į parodą turėtų į ką kreiptis: juk šiuolaikinis menas kelia tikrai daug klausimų. Tad samdėme tuos, kurie padėtų atverti kūrinius, o ne saugotų juos nuo žiūrovų“ – pasakojo V. Vitkienė.
Vieną iš ekskursijų vedęs fotožurnalistas Artūras Morozovas yra baigęs VDU menotyros studijas. „A. Morozovas turi menotyrinę ir filosofinę prieigą prie reiškinių, kuriuos fotografuoja, ir tai išskiria jį iš kitų fotožurnalistų. Jis pats dažnai primena, kad yra visų pirma menotyrininkas ir net į karo įvykius žiūri su tam tikra „estetine akimi“. O Vaidas Petrulis ir Viltė Migonytė dalyvauja mūsų projekte „Teksti[li]niai maršrutai“. Deklaruodami, kad Kaunas yra tekstilinis miestas, ir dėl to čia yra atsitikę šioje srityje svarbių meno reiškinių, mes nuo 2014 m. pradėjome tekstilinio industrinio paveldo tyrimus“, – paaiškino Menų fakulteto dėstytoja. Pasak jos, šiuo metu vyksta su tekstile susijusio architektūrinio paveldo registravimas bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centru ir VDU Menų fakulteto architektūrologais.
Mieste svarbaus ir laukiamo meno renginio kolektyve šiuo metu dirba dešimt žmonių ir visi jie yra menotyros profesionalai: VDU Menų fakulteto dėstytojai, studentai arba absolventai. „VDU Menų fakultetas yra menotyrininkų kalvė, labai reikšminga Lietuvos kontekste. Tikrai didžiuojamės, kad universitetas turi tokį profesionalų rengimo potencialą“, – pabrėžė bienalės direktorė.
Tačiau pastaruoju metu į bienalę įsitraukia ne tik VDU Menų fakulteto menotyrininkai, bet ir jau penkerius metus čia ugdomi menininkai. Be VDU teatro spektaklio „Atsitiktinis žmogus“ šiemet bienalėje Gintarės Minelgaitės režisuotame spektaklyje „Tuk-tuk anamnesis“ buvo galima pamatyti ir būsimus Menų fakulteto aktorius. Su kompozitoriumi iš Švedijos Steiner Yggeseth buvo tyrinėjami vaikystės prisiminimų vaizdai, bet visų svarbiausia – garsai. Besikalbant su V. Vitkiene paaiškėjo, kad aktoriai – ne vieninteliai į Kauno bienalę įsitraukę VDU ugdomi kūrėjai. Čia eksponuota nemaža dalis Vilniaus dailės akademijos (VDA) absolventų, ypač jaunųjų menininkų darbų, bet paskutinėse dviejose bienalės laidose jau dalyvauja ir VDU Menų fakulteto Naujųjų medijų meno studentai. O prieš dvejus metus pradėta bendradarbiauti su šios programos absolvenčių, medijų menininkių grupe „Bionics“.
Dešimtoji Kauno bienalė vyksta iki 2015 m. gruodžio pabaigos. Tačiau tiek jos pačios, tiek jos bendradarbių VDA ir VDU Menų fakulteto provokuojamas Kauno meninio gyvenimo suintensyvėjimas jaučiamas ir jai nevykstant. „Matome, kad Kaune atsiranda daugiau pajėgumo, kūrybinio ir meninio įvairialypiškumo. Smagu, kad ir jaunimas generuoja kūrybines idėjas“, – pokalbio pabaigoje džiaugėsi Kauno bienalės direktorė ir meno vadovė V. Vitkienė.
Pagrindinė paroda vyksta Kauno centriniame pašte (Laisvės al. 102), kitos – M. Žilinsko ir Kauno paveikslų galerijose (informacija apie darbo valandas – Kauno bienalės tinklalapyje).
Parengė Kristina Steiblytė