Merdinčią Vilijampolės aikštę gaivina MF studentai

Didžiulė Sąjungos aikštė merdi. Architektūrinis konkursas surengtas dar prieš dvejus metus, tačiau valdininkai nespėjo pajudinti pirštų, kad vieta pasikeistų. Iniciatyvos bent laikinai atgaivinti šią erdvę ėmėsi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai.

Laimėtas konkursas

Dabar Vilijampolėje stūkso monumento griaučiai, o pati Sąjungos aikštė neatitinka miesto poreikių. Dar prieš dvejus metus Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius paskelbė šios vietos vizijų konkursą. Architektai pateikė įvairiausių vizijų, kas turėtų atsirasti betoninio rando vietoje. Iš maždaug dešimties darbų komisija geriausiu pripažino “Exodus” komandos – skulptoriaus Luko Šiupšinsko bei architektų Mato Šiupšinsko ir Dominyko Kalmatavičiaus – darbą.

“Pažvelgus į dabartinę erdvę Vilijampolėje, Sąjungos aikštė neatitinka elementarių kriterijų. Aikštę turi suvokti, o ne taip, kaip dabar: žiūri iš vienos pusės į kitą ir galo nematai. Be to, visada kyla diskusijų, ką daryti su apšepusiu monumentu ir kiek reikia ten atiduoti pagarbos. Laimėtojų komanda pasiūlė ir išsaugoti dalį istorijos, ir pritaikyti aikštę miesto poreikiams”, – pasakojo Miesto planavimo ir urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Pagal nugalėtojų viziją, aikštėje išryškėtų aiški erdvių hierarchija – miestietiška aikštė atskirta nuo parko erdvės. Naujai atsiradę viešos paskirties pastatai dabartinės aikštės viduryje pagerintų bendruomenės gyvenimo kokybę.

“Įsigilinus į istorinį kontekstą, paaiškėjo, kad aikštė yra neracionaliai didelė miesto miegamajam rajonui. Tokios didelės aikštės nėra net Kauno centre. Šią vietą ir reikėjo užstatyti, tačiau, prasidėjus karui, projektai sustojo ir liko didelė neužstatyta erdvė. Mūsų projektas ir siūlo neracionaliai didelę aikštę suskaidyti į skirtingas erdves – miesto aikštę, rajono skverą ir erdvę, skirtą komerciniams ar bendruomenės pastatams, kurie atitiktų skirtingas funkcijas”, – sakė vienas projekto autorių L.Šiupšinskas.

Aktualus ir dabar

Autoriai pasiūlė egzistuojančią kalvą išsaugoti kaip buvusių kapinių atspindį, žalius šlaitus pritaikant gyventojų poilsiui, atveriant Žaliakalnio ir Prisikėlimo bažnyčios panoramą. Urbanistus įtikino ir tai, kad projektuotojai bandė sujungti Neries pakrantę su aikšte.

Vietoje komjaunuoliams skirto monumento siūlyta pastatyti paminklą, skirtą genocido ir Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti. Pasak L.Šiupšinsko, ši aikštės dalis turi būti transformuota ir atliepti tokią istoriją, kuri buvo iš tikrųjų.

2016-11-23_sajungos_aikste_8_of_11

Nors konkursas skelbtas prieš kelerius metus, jo įgyvendinimas beveik nepasistūmėjo. Projekto autoriai įsitikinę, kad jų siūlyta idėja nepaseno, nes buvo remtasi istorija, o į dabartinę Sąjungos aikštę per šį laiką nebuvo padaryta didelių intervencijų. Pasikeitė tik tiek, jog Neries krantinėje miesto valdžia pritarė minčiai statyti futbolo maniežą.

“Nūdienos poreikius mūsų projektas tikrai atitinka, nes priimti sprendimai buvo remiantis ne naujomis madomis, o faktiška vietos istorija. O dėl maniežo aktualumas nepasikeičia, nes domėjomės savivaldybės planais ir į tai esame atkreipę dėmesį”, – teigė L.Šiušpinskas.

Jis pats nenorėjo vertinti, kodėl projektas iki šiol guli stalčiuose ir realūs Sąjungos aikštės pertvarkymo darbai nevyksta.

Rengia techninį projektą

Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko, šiuo metu Sąjungos aikštė nepatenka į prioritetinių darbų sąrašą, todėl konkurso idėjos ir nevirsta kūnu. Vis dėl to tikimasi, kad verslui bus patrauklus pasiūlymas, tad Sąjungos aikštės erdvę jie galėtų pritaikyti tiek savo, tiek miestiečių poreikiams.

“Tai nėra kuo nors išskirtinė vieta, kuriai būtų skiriami pinigai. Aikščių, parkų, skverų Kaune yra daugybė, todėl ši erdvė ir nėra prioritetinė. Artimiausi europiniai pinigai yra numatyti Aleksotui ir Žaliakalniui. Miestas kol kas neketina investuoti Vilijampolėje, tačiau tikėtina, kad į šią erdvę galėtų investuoti  verslas – už tai, kad būtų leista verslininkams ten veikti, jie turėtų sutvarkyti aikštę pagal techninį projektą”, – sakė administracijos direktorius.

G.Petrauskas patvirtino, kad kol kas yra įvykęs tik architektūrinis konkursas, tačiau jau suformuota užduotis parengti techninį projektą. Jo metu paaiškės ir projekto sąmata. Administracijos direktorius tikino, jog techniniai projektai rengiami maždaug keturis – penkis mėnesius, tad iki vasaros pradžios yra visai realu turėti šį dokumentą ir svarstyti tolesnį Vilijampolės aikštės likimą.

Studentų iniciatyva

Kol savivaldybė neskuba atnaujinti Sąjungos aikštės, iniciatyvą į savo rankas ima Vytauto Didžiojo universiteto, Kūrybinių industrijų magistrantai. Trys studentai – Justė Draunevičiūtė, Raminta Marciulevičiūtė bei Lukas Lydeka tikisi suburti įvairius ekspertus, vietos gyventojus ir surasti bendrą viziją, kaip bent trumpam pakviesti bendruomenę į nepelnytai pamirštą Vilijampolės erdvę.

“Sąjungos aikštė yra potenciali viešoji erdvė, tačiau šiuo metu nėra išnaudojamas šios vietos funkcionalumas. Ši erdvė yra geografiškai ir strategiškai patogi, turinti patogų susisiekimą su Centru ir kitais Kauno rajonais, galėtų tapti populiaria viešąja erdve, skirta tiek vietos bendruomenei, tiek viso Kauno gyventojams”, – argumentavo iniciatyvinė studentų grupė.

Po diskusijos su įvairiais miesto ir Vilijampolės atstovais, studentai pakvietė pasižvalgyti, kaip Sąjungos aikštę mato mažiausieji Vilijampolės gyventojai. Darželio “Dobilėlis” auklėtiniai porieriaus lape nutapė, ko jie pasigenda šioje pamirštoje aikštėje.

“Sąjungos aikštės monumento sienose užpildėme ertmes, kuriose nėra plytelių, ateities kartos svajonėmis. Rodėme vaikams aikštės fotografijas, pasakojome apie šią vietą, o jie piešė tai, kas jiems siejosi su šia aikšte”, – pasakojo studentė Raminta.

Vaikų piešiniai trūkstamas plytelių vietas užpildė gruodžio pradžioje, kai buvo įžiebta Vilijampolės bendruomenės Kalėdų eglutė.

Studentų nuomone, svarbu, kad pamirštos erdvės vėl bent trumpam į vieną vietą suburtų bendruomenę, o ateityje tai vėl taptų mėgstama laisvalaikio ir poilsio zona. Todėl tikimasi, kad mažųjų darželinukų darbeliai suburs ne tik vietos žmones, bet ir kauniečius pamąstyti apie pamirštą Sąjungos aikštę.

Istorijos tarpsniai

Pasak skulptoriaus L.Šiupšinsko, dabartinės Sąjungos aikštės teritorijoje XIX a. pabaigoje buvo įkurtos katalikų kapinės. Sujungus Vilijampolę su Kauno miestu, pradėta bendras vietos planavimas. Inžinierius Edmundas Frykas buvo suplanavęs padaryti apskritą Sąjungos aikštę tarp Panerių ir Linkuvos gatvių. Nors Neries krantinė iš pirmo žvilgsnio tiko miestietiškam parkui, greitai šis projektas buvo atmestas, nes nuspręsta, kad parką niokos dažni pavasariniai Neries potvyniai.

L.Šiupšinsko teigimu, kai 1943 m. Kauno getas tapo koncentracijos stovykla, Sąjungos aikštės teritorija buvo tarsi centras, aplink kurį spygliuotos vielos tvoros dalinjo stovyklą į atskiras teritorijas.

8-ojo dešimtmečio viduryje katalikų kapinės buvo iškeltos, tačiau dalis jų galėjo būti sunaikinta, nes palaikų perkėlimu turėjo rūpintis artimieji, tačiau ne visi žmonės buvo informuoti ir suspėjo tai padaryti. Todėl tikėtina, kad nors oficialiai kapinių šioje vietoje nebėra, palaikų dabartinio monumento griuvėsių teritorijoje dar gali būti.

1974 m. Sąjungos aikštėje pradedamas statyti paminklas komjaunuoliams, kritusiems už tarybų valdžią. Pirmojo komjaunimo suvažiavimo Lietuvoje 60-mečiui kurto memorialinio ansamblio autoriai buvo architektai G.Baravykas, V.Vėlius ir skulptorius S.Šarapovas.

2016-11-23_sajungos_aikste_9_of_11

“Ansamblį sudarė trys keliai, tiksliau, betono koridoriai, kreipę žiūrovą į aikštelę viršuje. Lankytojams pasiekus aikštelę, atsiverdavo vaizdas su dviem figūriniais reljefais, skirtais komjaunimo organizacijos įkūrimui Lietuvoje ir komjaunimo organizacijos pogrindininkams, dirbusiems karo metais. Memorialo centre, kelių sankirtoje, buvo įkomponuotas aukuras”, – savo darbe, kaip atrodė pradinis monumentas, atrado L.Šiupšinskas.

Istorinius Vilijampolės naratyvus nagrinėjęs skulptorius tikino, kad paminklo sumanymas kėlė didelių abejonių, mat jis buvo skirtas komjaunuoliams, tačiau buvo ignoruojamas beveik 17 tūkst. žmonių genocido faktas.

Publikuota www.kaunodiena.lt