Atvira paskaita apie šiuolaikinės meno kritikos problematiką
Gegužės 13 d. (pirmadienį), 14 val. VDU Menų fakultetas kviečia į žymaus teatrologo Bergeno universiteto (Norvegija) profesoriaus Knuto Ove Arntzeno paskaitą, skirtą šiuolaikinės meno kritikos problematikai. Paskaita vyks anglų kalba VDU Menų galerijoje „101“, Laisvės al. 53.
Knutas Ove Arntzenas (g. 1950) – Bergeno universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto, Lingvistikos, literatūros ir estetikos studijų katedros profesorius, teatro teoretikas, vizituojantis daugelyje Europos universitetų, jau daugiau nei dešimtmetį skaitantis paskaitas ir VDU Menų fakulteto Teatrologijos katedros magistrantams. Profesorius yra daugelio knygų, mokslinių straipsnių autorius, suformavęs vizualiosios dramaturgijos koncepciją, skaitęs pranešimus įvairiose mokslo konferencijose, dirbęs teatro kritiku laikraštyje „Arbeiderbladet“. Knutas Ove Arntzenas yra vedęs ne vieną praktinį teatro kūrybos seminarą, bendradarbiavęs su įvairiomis šiuolaikinio teatro trupėmis, ypač glaudžiai dirbęs su teatro trupe „Baktruppen” (Norvegija). Teatrologo mokslinių interesų laukas apima postmodernaus teatro, marginalių scenos meno formų bei teatro teorijos laukus. 2010 m. Bergeno universitete išleista Hallfrid Velure, Melanie Fieldseth, Ole Klemsdal ir Kristian Seltun sudaryta knyga, apžvelgianti Knuto Ove Arntzeno teatrologinę veiklą Når teori og praksis likestilles: Festskrift til Knut Ove Arntzen [When theory and practice are put on equal footing: Tribute to Knut Ove Arntzen].
Naujausios technologijos universitete – užtikrintas žingsnis į ateitį
Šiuolaikinis universitetas – tai pirmiausia modernaus gyvenimo ir kūrybos laboratorija, kur suteikiamas platesnis požiūris kiekvienam, permąstoma praeitis ir gimsta naujos idėjos. Tačiau dažniausiai naujoms idėjoms, o tiksliau, jų realizacijai gimti tik paskatinimo ar polėkio neužtenka. Tam reikalingos įvairios šiuolaikinės technologijos, kurių įvaldymas padeda studentui ne tik drąsiai atverti darbo rinkos duris, bet ir įsitvirtinti čia kaip savo srities profesionalui. Tad apie naujausių technologijų naudą studijų procese kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto Šiuolaikinių menų katedros vedėju doc. dr. Rimantu Plunge.
Kovo mėnesio pradžioje duris atvėrė atnaujintos VDU Šiuolaikinių menų katedros laboratorijos. Įsigyta nauja specializuota kompiuterinė bei programinė įranga, videokameros, fotoaparatai, garso įrašymo ir redagavimo įranga. Kokias naujas galimybes studentams ji suteiks?
VDU Šiuolaikinių menų katedra ir ypač naujųjų medijų specialybės studentai turi puikias galimybes redaguoti vaizdą, kurti animaciją, dirbti su iliustracijomis, kurti kompiuterinę grafiką. Profesionalios HD kameros, fotoaparatai, garso įrašymo įrenginiai, galingiausi rinkoje „Apple“ kompiuteriai, pažangiausios „Wacom“ piešimo planšetės, kuriomis piešiama ant redaguojamo vaizdo – visa ši įranga yra svarbi tuo, kad dabar galime įgyvendinti kūrybinius sumanymus, kurių anksčiau tekdavo atsisakyti, nes pritrūkdavo kompiuterinės technikos galingumo, audiovizualinės aplinkos fiksavimo ir redagavimo galimybių. O dabartinė įranga gėdos nepadarytų net profesionaliems animacijos, filmų ir kompiuterinės grafikos kūrėjams. Be to, jaunieji menininkai gali naudotis specializuota garso redagavimo įranga, kurti akustinius efektus, garso takelius filmams. Jiems paruošta profesionali techninė ir programinė įranga, monitorinės sistemos, garso pultai, įrašymo bei garso redagavimo įrenginiai.
Kokiu būdu studentai gali pasinaudoti šiomis naujomis technologijomis?
Auditorijose, kur taip pat įdiegti naujausi „Apple“ kompiuteriai, studentams vyksta paskaitos. Taip pat turime kompiuterinės grafikos laboratoriją, kurioje studentai bet kuriuo dienos metu gali atlikti savarankiškus darbus. Jei studentui prireikia fotoaparato, filmavimo kameros, objektyvų, apšvietimo lempų, stovų, projektorių, nešiojamų ar planšetinių kompiuterių – jis gali juos pasiskolinti, išsinešti. Studentai gali realizuoti savo kūrybinius sumanymus bet kurioje erdvėje ir pristatyti savo kūrinius ne tik universiteto patalpose.
Neabejotinai šios naujos galimybės paskatino kūrybinius procesus. Ar jau galime studentų darbų išvysti ir viešoje erdvėje?
Studentai dalyvauja įvairiuose konkursuose ir festivaliuose. Visai neseniai studentai su savo darbais dalyvavo Tarptautiniame multimedijų meno ir muzikos festivalyje „Centras“, taip pat jau ruošiamės tarptautiniams Medijų meno dienų renginiams, kuriuos jau ne pirmus metus rengia mūsų katedros kolektyvas. Taip pat bendradarbiaujame ir su komercinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, per INIT televiziją buvo rodomas studentų ir VšĮ „TV mūzos“ kurtas laidų ciklas „Atradimai“. Šis bendradarbiavimas tik prasideda, nes anksčiau mus stabdė ribotos techninės galimybės. Dabar mūsų įranga ne tik puikiai tinkama kokybiškam, profesionaliam studijų procesui, bei ir kai kuriais aspektais net lenkia vietinių televizijų turimą įrangą. Dėl to komercinių įstaigų noras bendradarbiauti su mūsų studentais tik auga. Toks bendradarbiavimas naudos atneša ir jauniesiems kūrėjams; jie sužino kaip yra kuriami produktai įvairioms komercinėms organizacijoms, gali susipažinti su priešprodukcijos, produkcijos, post-produkcijos marketinginiais aspektais, galų gale paragauti savo pasirinktos profesijos kasdieninės duonos.
Sutikite, kad vien naujausių technologijų studentų ugdymui nepakanka. Tam reikia ir profesionalios dėstytojų komandos.
Žinoma, pas mus dirba tik savo srities profesionalai. Pirmiausia išskirčiau fotografą, profesorių, nacionalinės premijos laureatą Romualdą Požerskį. Turėdamas ilgametę patirtį tiek meniniame, tiek komerciniame kūrybos lauke, jis studentams gali perteikti pačią įvairiausią patirtį. Dr. Tomas Pabedinskas užsiima fotomeno studijomis – jis dėsto studentams fotografijos teoriją, teorines žinias sieja su praktika, kas universitete yra ne tik naudinga, bet ir privaloma. Aš pats dėstau dalykus, susijusius su kompiuterine grafika, kompiuterine animacija, interaktyviu ir tinklo menu. Remigijus Venckus tyrinėja ir dėsto videomeno ir filmavimo pagrindus. Pas mus taip pat atvyksta dėstytojai iš užsienio. Šį pavasario semestrą garso meną ir dizainą studentams dėstė programos „Music production“ kuratorius Paulas Greenas iš Centrinio Lankašyro universiteto (University of Central Lankashire, Prestonas, Jungtinė Karalystė). Rudens semestrą atvyks Shaunas Campas iš Didžiosios Britanijos (University Campus Ipswich, Ipsvičas, Jungtinė Karalystė), kuris dėstys video meną. Savo ilgamete filmų prodiusavimo ir scenarijų rašymo patirtimi nuolat dalijasi Kaune gyvenantis dėstytojas iš JAV Jaqas Greensponas.
Vytauto Didžiojo universitete dažnai vieną dalyką dėsto net keli dėstytojai. Kokia tokio sumanymo nauda?
Taip – pavyzdžiui, medijų meno projektų valdymą, kaip VDU ir įprasta, dėsto keletas dėstytojų, turinčių teorinių ir praktinių žinių apie projektų rašymą ir valdymą. Mes taip pat kviečiamės dėstyti profesionalus, atstovaujančius įvairioms komercinėms organizacijoms. Projektų rašymo ir pateikimo ypatumais dalijasi Eglė Deltuvaitė, kuri yra ES programos „Kultūra 2007-2013“ vadovė Lietuvoje ir vadovauja fotografijos meno ir leidybos srityje veikiančiai VšĮ „Kultūros meniu“. Ji žino tiek teorinius, tiek praktinius paraiškų teikimo ir vertinimo aspektus. Pavyzdžiui, Mantvidas Žalėnas, marketingo specialistas, turintis savo kompaniją, konsultuoja studentus, perteikia jiems naujausias žinias.
Kodėl dar, Jūsų manymu, studentai norėtų pasirinkti studijas VDU Šiuolaikinių menų katedroje?
Pirmiausia, studijos VDU – labai universalios. Studentas, pabaigęs studijas VDU Šiuolaikinių menų katedroje, galės dirbti fotografijos, videoprodukcijos, filmų kūrybos srityse. Taip pat galės užsiimti ir kompiuterinės grafikos produkcijos kūrimu; gebės kurti bei valdyti multimedijų projektus. Universitetas teikia galimybę rinktis gretutines studijas. Tad kartu galima studijuoti, pavyzdžiui, komunikacijos, vadybos, informatikos, psichologijos ar kitas studijas. Gretutinės studijos stipriai papildo ir praplečia žinių lauką, o baigę mokslus studentai tampa dar konkurencingesni šiuolaikinėje darbo rinkoje.
Įgytos praktinės žinios, pavyzdžiui, apie projektų rašymą, paskatina studentus dar studijų metu sėkmingai įgyvendinti ir gauti finansavimą savo kūrybiniams projektams. Taigi tai nėra vien sausos studijos. Jos turi ir visus taikomuosius aspektus, be to, palyginus su labiau specializuotų įstaigų studijomis, didelį įnašą teikia mūsų dėstytojai, kurie dėsto teorinius dalykus. Be to, mes turime vieną geriausių įrangų Lietuvoje ir suteikiame studentams galimybę išbandyti naujausias technologijas. Kartą, perkant įrangą pagal vieną iš Europos Sąjungos projektų, manęs netgi prašė pagrindimo, kodėl išsirinkome brangiausią ir profesionaliausią. Bet juk mūsų uždavinys yra leisti studentams įvaldyti naujausias kompiuterines technologijas, aprūpinti studentus taip, kad jie išėję į darbo rinką, net po keleto metų nejaustų žinių trūkumo.
VDU menotyrininkė – Lietuvos universitetų studentų plaukimo čempionė
Balandžio 6 d., šeštadienį, Lietuvos sporto universiteto baseine vyko 2013 m. Lietuvos universitetų studentų plaukimo čempionatas, kuriame du aukso medalius iškovojo VDU Menų fakulteto I kurso studentė Monika Apčinikovaitė.
Studentė nugalėtoja tapo dviejose rungtyse – 100 m ir 50 m plaukime laisvuoju stiliumi. Iš viso čempionate rungtyniavo per 80 plaukikų iš dešimties šalies universitetų. Studentai dėl medalių ir asmeninių prizų varžėsi 18 individualių rungčių ir 4 estafetinėse rungtyse.
M. Apčinikovaitė yra VDU Menų fakulteto Menytoros studijų programos pirmakursė ir menų galerijos „101“ savanorė.
Vokietijos menininkų laboratorija Vaidybos programoje
Šią savaitę Vaidybos programos rėmuose vyksta praktinės judesio meno ir vaidybos pagrindų laboratorijos užsiėmimai, kuriuos veda vokiečių režisierius Rolfas Dennemannas ir šokėja Photini Meletiadis. Kartu su savo asistentais aktoriumi Matthiasu Hechtu ir šokėja Rieke Steierl jie studentams parodys post-draminio aplinkos teatro specifikos įtaką sceninio personažo kūrimui. Visi šie menininkai Vokietijoje susivieniję į kūrybinę asociaciją „ArtScenico“, rengiančią tarptautinius aplinkos teatro simpoziumus „Off limits“.
Post-draminio aplinkos teatro praktikų Lietuvoje beveik nėra, nors tai viena populiariausių šiuolaikinio teatro krypčių Vakaruose. Šio teatro kūrybiniai metodai skiriasi nuo tradicinės dramos teatro metodinės mokyklos, tačiau remiasi tais pačiais pamatiniais teatro dėsniais. Studentai šių laboratorijų metu turi galimybę susipažinti su kitokiu požiūriu į personažo kūrimą ir kaitą jį veikiančių aplinkybių visumoje.
Vokietijos menininkai laboratorijos ir lygiagrečiai vykstančių kūrybinių dirbtuvių pagrindu, be kita ko, siekia su kurti aplinkos teatro spektaklį „Peripheria“, kuris bus parodytas gegužės 10, 11 d. Kaune, Nemuno saloje ir gegužės 12 d. Birštone vyksiančiame Tarptautiniame kultūros ir ekologijos festivalyje „Grynparkas“. „Peripheria“ – tai tarptautinio tarpdisciplininio meno projekto „Embedded in Nature / Įguldyta gamtoje“ dalis. Šiame projekte taip pat dalyvaus VDU Akademinis judesio teatras, VDU Muzikos akademijos orkestro muzikantai, Kauno šokio teatras „Aura“, VDU ir kitų Lietuvos universitetų studentai, menininkai ir studentai iš Prancūzijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos.
Seminaras-diskusija “Naujoji komunikacija kultūros organizacijose: galimybės ir iššūkiai”
Maloniai kviečiame visus į viešą seminarą-diskusiją “Naujoji komunikacija kultūros organizacijose: galimybės ir iššūkiai”, kuris vyks kovo 22 d. Vytauto Didžiojo universitete, 101 galerijoje (Laisvės al. 53).
Seminaro tikslas – pristatyti Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete vykdomą projektą “Kultūros institucijų komunikacinių kompetencijų plėtra žinių ir kūrybos visuomenės kontekste”. Projektas skirtas kultūros ir meno komunikacijos tyrimams įgyvendinti, siekiant nustatyti, kaip kultūros organizacijos (teatrai, muziejai, galerijos, kt.) komunikuoja su paslaugų vartotojais ir viešina savo kūrybinius produktus, pasitelkdami naujausias komunikacines technologijas.
Daugiau informacijos apie seminarą ir projektą rasite čia.
Galerija „101“ kviečia kartu atšvęsti 5-ąją sukaktį
Kovo 13 d. 18 val. VDU menų galerija „101“ (Laisvės al. 53) kviečia visus galerijos draugus kartu simboliškai paminėti penkerių veiklos metų sukaktį. Vakaro metu bus pristatomas Vaidos Tamoševičiūtės performansas „Ryšiai“.
VDU menų galerija „101“ buvo atidaryta prieš penkerius metus, 2008 m. kovo 13 d., su didelį rezonansą sukėlusiu grupės „POST ARS“ performansu. Šiandien ji jau tapo Lietuvoje žinoma universitetine erdve, neapsiribojančia siaura meno parodų organizavimo veikla. Galerijoje ne tik pristatomi Lietuvos ir užsienio meno projektai, bet ir vystoma aktyvi edukacinė veikla – organizuojami susitikimai su menininkais, diskusijos, paskaitos, seminarai, leidinių pristatymai, kūrybinės dirbtuvės, kino peržiūros, gyvo garso muzikos renginiai ir kt.
Per penkerius kūrybinės veiklos metus galerijoje pristatyti tokie skirtingi meno projektai ir autoriai kaip medijų menininkė ir rašytoja Svetlana Boym (JAV), Antoni Miro (Ispanija), fotomenininkas Algimantas Kezys, grupė „POST ARS“, tradicinis ir šiuolaikinis japonų menas, budistinė Korėjos tapyba, jaunieji ir jau šiuolaikinio meno klasikais tapę Lietuvos menininkai – Dainius Liškevičius, Laura Garbštienė, Jonas Zagorskas ir kt., vyksta ne vienas tęstinis edukacinis projektas: „PORTFOLIO: šiuolaikinio meno pristatymai“, „Sovietmečio dailės pristatymai“ (bendradarbiaujant su Nacionaliniu M.K. Čiurlionio dailės muziejumi), „Iš auditorijos“. Bendradarbiaudama su kūrėjais, VDU akademine bendruomene, pagrindinėmis Kauno kultūros organizacijomis (Kaunas PHOTO, Kauno Kino festivaliu, Kauno Bienale ir kt.) bei gausiu savanorių būriu, galerija veikia kaip kūrybinė ir intelektualinė platforma, siūlanti aktyvius kultūrinės patirties mainus.
Simbolinio penkerių metų sukakties paminėjimo vakarą pristatomas menininkės Vaidos Tamoševičiūtės performansas „Ryšiai“ kels klausimus apie tai, kas mus sieja ir vienija. Ar esame laisvi pasirinkti, ar esame surišami priverstinai? Kada ryšiai tampa pančiais ir kodėl vienoms jungtims nutrūkus, tie patys emocijų ir jausmų kanalai prisijungia prie kito? Pasikartojančios situacijos ir neišsprendžiami rebusai verčia ieškoti atsakymų viduje, rasti ryšį su savimi. Savasis „aš“ priešinasi, kapstosi vidinio pasaulio tamsoj, rėkia negirdimą melodiją, bando išsiveržti iš vidaus ir įsikibti išorės, įsikibti į ką nors stabilesnį, apčiuopiamesnį, nori pasislėpti minioj ir nebejausti vienatvės. Bet kaip rasti tą tikrąją jungtį? Kokiais jutimais vadovautis renkantis? Ar svarbus pirmas įspūdis, pirmas žvilgsnis, pirmas žodis? Kas lieka kai užsimerkiame ir užsikemšame ausis – uoslė, lytėjimas, nuojauta, instinktai, chemija?
Žiūrovai taps performanso-tyrimo dalimi, skambės Dainos Pupkevičiūtės muzika.
VDU Menų fakulteto profesorius – Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas
2013 m kovo 7 d. Vyriausybės rūmuose buvo įteiktos Vyriausybės kultūros ir meno premijos 13 -ai Lietuvos iškiliausių menininkų, tarp kurių – Vytauto Didžiojo universiteto emeritas, Menų fakulteto profesorius Vladas Stauskas.
Kultūros ir meno premija profesoriui skirta už reikšmingą mokslinę veiklą, akademinį iniciatyvumą, architektūros mokslo darbus, atidumą kultūros ir meno srityse vystomoms idėjoms bei architektūros meno praktikai.
Menų fakulteto bendruomenė džiaugiasi ir nuoširdžiai sveikina gerbiamą profesorių gavus garbingą Vyriausybės apdovanojimą.
Apie prof. Vladą Stauską
Vladas Stauskas – architektūros profesorius, VDU Menų fakulteto dėstytojas, kuris aktyviai prisidėjo prie universiteto atkūrimo 1989-aisiais. Jis yra garsus kultūrinių kraštovaizdžių planavimo ir valdymo specialistas, kurio darbai žinomi tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Dar nuo 1958 m. V. Stauskas stengiasi atskleisti ir apsaugoti kultūrinį, istorinį šalies palikimą gamtos fone, atskleisti jį šiuolaikinių architektūros objektų tradicijose.
V. Stauskas aktyviai dalyvauja pasauliniuose kongresuose, tarptautinėse konferencijose. Yra paskelbęs daugiau kaip 140 straipsnių 7 kalbomis, išleidęs dvi knygas (dar penkias – kaip bendraautorius), parengęs daugiau kaip 40 teritorinio planavimo ir architektūros projektų. V. Stausko veikla apima įvairias sritis: jis projektuoja ne tik atskirus pastatus, bet ir jūros pakrantės kaimelius, turistinius kompleksus, nacionalinius ir regioninius parkus, didelius kultūrinius poilsio centrus ir t. t.
Italų choreografė ves seminarą apie šiuolaikinį šokį
Kovo 22–25 dienomis VDU Šiuolaikinių menų katedroje (Vytauto pr. 71–101) vyks šiuolaikinio šokio seminaras, kurį ves italų choreografė Ines Cera.
Registracija vyksta el. paštu (agne.auguleviciute@gmail.com) iki kovo 18 d.
Ines Cera – šokėja ir pedagogė iš Italijos, kuri praėjusį rudenį vedė šiuolaikinio šokio seminarą Vilniuje. Šiais metais ji vėl grįžta į Lietuvą – tačiau šį kartą choreografė šiuolaikinio šokio technikos žiniomis dalinsis Kaune.
VDU studentams siūlomos mažesnės seminaro kainos.
Renginį organizuoja VDU Akademinio judesio teatras ir Menų centras.
Apie Ines Cera
Ines Cera gimė Italijoje, Bario konservatorijoje baigė klasikinio ir šiuolaikinio šokio studijas. Žinių sėmėsi iš tokių profesionalų kaip Margarita Trajanova, Viktoras Litvinovas, Radu Ciuca ir kt.
Profesionalios šokėjos karjerą pradėjo būdama 17 metų. Šokdama Italijoje, I. Cera dirbo su įvairiais choreografais, tokiais kaip Michele Pogliani, Micha Van Hoecke, Milena Zullo, Antonella Gionta, Moses Pendleton, Mario Piazza. 2000 m. persikėlusi į Belgiją, ilgą laiką šoko trupėse „Compagnie Thor“ ir „Charleroi Danses“ trupėse. Kaip šokėja bendradarbiavo su Joanne Leighton, Tedu Stofferiu, Marion Ballester, Bobu Wilsonu, Ciro Carcatella.
Nuo 2007 m. ji dėsto įvairiose šokio trupėse ir mokyklose, tokiose kaip „Studio Hybrid“ (Briuselis, Belgija), „Dancehaus“ (Milanas, Italija), „Cie Thor“ (Briuselis, Belgija), „Art-t Les Arts Sceniques“ (Briuselis, Belgija), „Interpretazione Danza“ (Roma, Italija).
Šiuolaikinio šokio technikos pamokose I. Cera akcentuoja santykį su žeme (angl. floorwork) ir kūno judėjimo erdvėje galimybes. Judėjimo ant žemės pagrindą sudaro vaizduotės pagalba kuriamos tam tikros formos, skirtinga dinamika, leidžianti kūnui judėti erdvėje 360 laipsnių ir įvairiapusiškai nukreipti judėjimo energiją.
Tarptautinė ekspertų grupė puikiai įvertino VDU Menų fakulteto studijų programas „Menotyra“, „Teatrologija ir scenos menų vadyba“, „Kultūros paveldas ir turizmas“, „Meno istorija ir kritika“
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Menotyros ir Teatrologijos katedrų atstovai džiaugiasi galėdami pasidalinti gera naujiena. 2012 metais Studijų kokybės vertinimo centro sudaryta tarptautinė ekspertų grupė, kurią sudarė menotyros krypties mokslininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos, atliko išorinį bakalauro studijų programos „Menotyra“ (612U90003) bei magistrantūros studijų programų „Teatrologija ir scenos menų vadyba“ (621U94002), „Kultūros paveldas ir turizmas“ (621V72002), „Meno istorija ir kritika“ (621U90002) vertinimą ir akreditavimą.
2012 metų spalio 9 – 10 dienomis tarptautinė ekspertų grupė lankėsi VDU Menų fakultete, kur susitiko su Menotyros ir Teatrologijos katedrų atstovais, vertinamų studijų programų studentais, dėstytojais, absolventais ir socialiniais partneriais, apžiūrėjo auditorijas, biblioteką, skaityklas, VDU Menų galerijos 101 bei VDU teatro patalpas, susipažino su studentų egzaminais, tiriamaisiais projektais ir baigiamaisiais darbais. Atidžiai išstudijavę studijų programų vykdytojų pateiktus savianalizės dokumentus, įvertinę studijų programų techninę ir mokymo(si) bazę, pabendravę su programų dėstytojais, studentais, absolventais ir darbdaviais, ekspertai paskelbė vizito išvadas, vertinimo rezultatus ir rekomendacijas tolesniam programų vykdymui.
Menų fakulteto atstovai džiaugiasi, kad vertintos studijų programos sulaukė puikaus įvertinimo: bakalauro studijų programa „Menotyra“ ir magistrantūros studijų programos „Teatrologija ir scenos menų vadyba“ bei „Kultūros paveldas ir turizmas“ akredituotos maksimaliam šešių metų laikotarpiui. Magistrantūros studijų programos „Meno istorija ir kritika“ akreditavimui šešių metų laikotarpiui pritrūko vos vieno balo: programa akredituota trims metams.
Menų fakulteto dekanė doc. dr. Ina Pukelytė teigia, kad „šie aukšti įvertinimai yra reikšmingi visam VDU Menų fakulteto kolektyvui, jau trečią dešimtmetį organizuojančiam ir puoselėjančiam menotyros krypties studijas Kaune“. Dekanės nuomone, „ši sėkmė įpareigoja ir ateityje atidžiai vertinti tarptautinę ir vietinę studijų aplinką bei siūlyti studentams naujausias studijų ir tyrimų gaires atliepiančias meno, menotyros, kūrybinių industrijų programas“.
Bakalauro studijų programos „Menotyra“ studijų komiteto pirmininkė, Menų fakulteto prodekanė doc. dr. Rūta Mažeikienė džiaugiasi, kad „VDU vykdomos unikalios integruotos menotyros studijos ne tik išskiria šią studijų programą iš kitų Lietuvos menotyros bakalauro studijų programų, bet ir sulaukia palankaus tarptautinių ekspertų vertinimo“. Šios studijų programos vertinimo išvadose pabrėžiama, kad suteikdama studentams žinių iš visų menotyros sričių „Menotyros“ programa „garantuoja solidų žinių įgijimą“, „visiškai atitinka koncepciją, kad menotyros studijos turėtų būti suprantamos platesne prasme nei konkreti specialybė“ ir „suteikia tinkamą pagrindą specializuotoms menotyros studijoms“. Anot Rūtos Mažeikienės, „vertinant Lietuvos aukštosiose mokyklose vykdomų menotyros bakalauro studijų kontekste, VDU „Menotyros“ studijų programai niekada nestigo populiarumo“, tačiau „sulaukę tokių palankių ekspertų vertinimų dar užtikrinčiau kviečiame visus įvairiais menais (daile, teatru, kinu, architektūra, šokiu ar fotografija) besidominčius būsimuosius studentus rinktis tarptautinius standartus ir šiuolaikišką studijų sampratą atitinkančią „Menotyros“ programą VDU Menų fakultete“.
Tarptautinė ekspertų komisija geriausiai įvertino magistrantūros studijų programą „Teatrologija ir scenos menų vadyba“. Kaip teigia programos studijų komiteto pirmininkė Teatrologijos katedros vedėja prof. dr. Jurgita Staniškytė, „itin svarbu, kad maksimalaus ekspertų įvertinimo sulaukė „Teatrologijos ir scenos menų vadybos“ programos kokybė ir studijų organizavimas“. Pasak tarptautinių ekspertų ši programos sritis yra išskirtinė, paremta „geriausiomis tarptautinėmis praktikomis ir orientuota į studento poreikius“. Vertinimo išvadose ekspertai pabrėžė puikią programos dėstytojų kvalifikaciją ir praktines kompetencijas, motyvaciją, atvirumą ir aktyvumą tarptautinėje mokslo bei profesinės veiklos erdvėje. Kaip itin pozityvius programos bruožus ekspertai įvardijo stiprią jungtį tarp praktinių ir mokslinių studentų kompetencijų ugdymo, aktyvų studentų įtraukimą į profesinę veiklą, programos tarptautiškumą, aukštos kvalifikacijos dėstytojų iš užsienio universitetų pritraukimą, glaudžius ryšius su socialiniais partneriais ir gerus studentų įsidarbinimo rodiklius. Pasak Jurgitos Staniškytės, „toks aukštas programos įvertinimas patvirtina, jog VDU rengiama vienintelė Lietuvoje tarpdalykinio pobūdžio šios studijų šakos programa „Teatrologija ir scenos menų vadyba“ puikiai atliepia ne tik Lietuvos poreikius, bet ir tarptautinius studijų kokybės standartus“.
Populiarias magistrantūros studijų programas „Kultūros paveldas ir turizmas“, „Meno istorija ir kritika“ vykdančios Menotyros katedros vedėja doc. dr. Aušrinė Cemnolonskė teigia, kad norintieji tęsti studijas menotyros magistrantūroje turi platų ir individualius poreikius atitinkantį pasirinkimą. „Meno istorijos ir kritikos“ magistrantūros programa siūlo galimybę rinktis Architektūrologijos arba Dailės kuratorystės ir kritikos specializaciją ir gilinti menotyrines žinias bei patirtį norimoje kryptyje. Siūlydama dvi specializacijas ir suteikdama platesnes įsidarbinamumo galimybes ši programa sulaukia nemažo menotyros bakalaurų susidomėjimo. Tuo tarpu „Kultūros paveldo ir turizmo“ programa yra populiari ne tik tarp menotyrininkų, ją renkasi ir istorijos, etnologijos bei kitas humanitarines ir menų specialybes baigę studentai. Vertindami šios programos savitumą, tarptautiniai ekspertai pabrėžė, kad ji „tiksliai atitinka magistro paveldo studijų laipsnį“ ir yra sukurta taip, kad galėtų suteikti „dviejų teminių krypčių specialias kompetencijas: kultūros paveldo mokslinių tyrimų ir turizmo srityse“.
Vertinamų bei akredituojamų programų rezultatus ir išvadas galima rasti čia.
Kūrybinės bendruomenės: lauko užrašai
Pasibaigęs Menų fakulteto Leonardo da Vinci „Naujovių perkėlimo“ programos projektas „Localise – tiriamoji kelionė kaip tyrimų, edukacijos ir praktikos modelis kultūros animacijos ir darbo su bendruomenėmis profesiniame rengime“ („Localise – Study trip as model of research, education and practice in vocational training in culture animation and community work“) pristato leidinį „Kūrybinės bendruomenės: lauko užrašai“.
„Šioje knygoje kūrybinės bendruomenės yra suprantamos kaip idėja, gimusi iš konkrečių grupių praktikos, o ne iš teorinių prielaidų. Ši idėja buvo suformuluota stebint įvairias iniciatyvas ir net dalyvaujant jose. „Bendruomenės“ sąvoka, kaip ji yra vartojama šioje knygoje, ne tik priskiria kolektyvinei veiklai tam tikrą vertę, bet visų pirma verčia mus išplėsti mūsų matymo lauką taip, kad į jį patektų tie, į kieno egzistavimą, istoriją ir pažiūras nėra atsižvelgiama kasdien. Sąvoka atvira naujos interpretacijoms bei nepastebimai ar pamirštai įvairovei, ir neapsiriboja darnos ir homogeniškumo stiprinimu. Šią bendruomenės sampratą lydi suvokimas, kad tarp individo ir grupės egzistuoja įtampa, ir atsižvelgimas į mėginimus juos subalansuoti. Dėl to ji glaudžiai susijusi su kūrybingų asmenybių bendruomenių vizija. <…>
Ši knyga pristato keletą projektų, inicijuotų arba skirtų konkrečioms žmonių grupėms, naudojančioms menines priemones tam, kad kalbėtų apie savo gyvenimus, užmegztų naujus santykius, pakeistų savo artimiausią aplinką, darytų įtaką vietos valdžios politikai bei tiesiog siekti savo tikslų. Šias bendruomenes nebūtinai apibrėžia bendra gyvenamoji vieta; jų narius gali vienyti socialinė padėtis, amžiaus grupė, etninė kilmė, religija, arba koks nors bendras tikslas ar problema.
Bendruomenių ir vietinių kultūros institucijų veikla lėmė šešių 2011-2012 m. įvykusių kelionių maršrutą. Šių iš ES Leonardo da Vinci programos lėšų finansuoto projekto „Localise“ rėmuose organizuotų tiriamųjų kelionių metu projekto dalyviai apsilankė Palenkės (Lenkija) ir Dzūkijos (Lietuva) regionuose esančiuose kaimuose, vidutinio dydžio miestuose – Stoke prie Trento (Didžioji Britanija) ir Kaune bei Klaipėdoje (Lietuva), ir dideliuose miestuose – Londone ir Varšuvoje. Projekto dalyviai susiskirstė į šešias grupes, kiekvieną iš kurių sudarė keliolika britų, lenkų ir lietuvių kultūros animatorių, menininkų ir tyrinėtojų, kurie siekė ne tik susipažinti su vietos papročiais, bet ir išnagrinėti, kokiais būdais šie yra perduodami. Žinių ir papročių perdavimas yra viena iš pagrindinių projekto pagrindinių tyrimų sričių. Tiriamosios kelionės modulis buvo sukurtas projekto eigoje . Tokiu būdu įgyvendinamos mokymosi pasitelkiant tyrimus ir mokymosi iš praktikos idėjos: kompetencijos ir įgūdžiai įgyjami vykdant individualius tyrimus aplankytose bendruomenėse ir keičiantis patirtimi su šiose bendruomenėse dirbančiais animatoriais. Šis požiūris į švietimą ir profesinį rengimą remiasi antropologine kultūros samprata. Pastaroji apima žmones ir visą jų veiklos socialinių ir kultūrinių aspektų gamą ir, perkeldama pažinimą į gyvos kultūros kontekstą, peržengia ribas tarp teorijos ir praktikos. <…>
Knygos struktūra atspindi kiekvienos tiriamosios kelionės metu aktyvuotų kontekstų bei šaltinių įvairovę ir primena kelionės ritmą. Kiekvienos dalies pradžioje pateikiama pagrindinė informacija apie konkretų projektą: kokių veiklų imtasi, kur ir kada jos buvo vykdomos, kas jose dalyvavo ir kas jas finansavo. Šį bendrą pristatymą lydi tekstai, pateikiantys skirtingus požiūrius į konkretų projektą. Autoriai siekė užtikrinti, kad kiekviena knygos dalis atsižvelgtų į regiono, kuriame projektas buvo vykdomas, sociokultūrinę charakteristiką bei į dalyvavusių žmonių požiūrius. Šis bandymas pristatyti kiekvieną iniciatyvą iš skirtingų perspektyvų suteikia knygai priartinimų ir atitolinimų dinamikos: skirtingi dalyvių balsai atsiduria greta valstybinės politikos gairių ar ištisų panašios veiklos sektorių tyrimų; istorinė apžvalga patalpinama šalia vietinės dainos žodžių ar knygoje aprašomo projekto rėmuose pastatyto vaidinimo scenarijaus. Knygoje taip pat yra ištraukų iš istorinių šaltinių, pasakojančių apie idėjas ar projektus, įkvėpusius ar esmingai papildžiusius čia aptariamas iniciatyvas. <…>
Taigi, ši knyga yra kvietimas leistis į individualią kelionę, kurios neįmanoma apibrėžti be jau įvykusių kelionių patirties. Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie 2011-2012 m. priėmė tiriamųjų kelionių dalyvius savo namuose, bendruomenės centruose, kultūros centruose ir teatruose, valandų valandas laukė vėluojančių keliautojų, kvietė juos prie bendro stalo, dalinosi savo darbo metodais ir įgūdžiais, pasakojo tiek apie sėkmes, tiek apie nesėkmes, atsakinėjo į sudėtingus klausimus ir priėmė svečių susižavėjimą ir kritiką, ir galiausiai pakvietė juos atvykti vėl. Ši knyga yra skiriama visiems šiems žmonėms.“
Zofia Dworakowska
