Menotyrininko Matthias Flügge kuratorystės seminaras
Kviečiame visus menų, komunikacijos studijų studentus ir visus kuriems yra įdomi kuratorystė į menotyrininko ir meno kuratoriaus Matthias Flügge kuratorystės seminarą kovo 15 d. (šeštadienį) 11 val. Šiuolaikinių menų katedros patalpose (Vytauto pr. 71).
Matthias Flügge yra menotyrininkas ir meno kuratorius. Jis studijavo Berlyno Humboldto universitete, vėliau dirbo žurnalo „Bildende Kunst“ vyriausiuoju redaktoriumi. Pastaruosius 20 metų kuravo daugybę meno parodų Vokietijoje ir užsienio šalyse, buvo Bonos meno fondo žiuri narys. 1995 m. jis tapo Berlyno menų akademijos nariu, o 1997–2006 m.– akademijos viceprezidentu. 2012 m. jis tapo Dresdeno Aukštosios meno mokyklos rektoriumi.
Matthias Flügge yra parodos „Arno Fischer. Fotografie“, kuri pristatoma Kauno fotografijos galerijoje 2014 m. kovo 14 – balandžio 25 d., kuratorius.
VDU vardo garbės stipendija skirta menotyros programos studentei
VDU atkūrimo 20-ies metų jubiliejaus proga universiteto Senatas įsteigė Vytauto Didžiojo universiteto vardo garbės stipendiją, kuri kasmet skiriama geriausiems VDU studentams, ypač pasižymėjusiems mokslinėje, meninėje, kūrybinėje, sporto ir (ar) visuomeninėje veikloje reprezentuojant gimtąją alma mater Lietuvai ir Pasauliui.
Šiemet švenčiant VDU atkūrimo 25 – metį VDU vardo garbės stipendija skirta Menų fakulteto menotyros bakalauro ketvirto kurso studentei Monikai Jašinskaitei už aktyvią teatrologinę veiklą Lietuvoje ir už jos ribų. Monika Jašinskaitė įvertinta už aktyvų dalyvavimą nacionaliniuose ir tarptautiniuose teatro projektuose, gausias kritines recenzijas, edukacinių veiklų rengimą, kūrybinę savanorystę bei iniciatyvią menotyros plėtrą.
VDU vardo garbės stipendija Monikai Jašinskaitei bus įteikta iškilmingame VDU Senato posėdyje vasario 14 d. 14 val. VDU Didžiojoje salėje.
Tarptautinė ekspertų grupė puikiai įvertino VDU Menų fakulteto magistrantūros studijų programą „Kūrybinės industrijos“
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas džiaugiasi galėdamas pasidalinti puikia naujiena. 2013 metais Studijų kokybės vertinimo centro tarptautinė ekspertų grupė, sudaryta iš socialinių ir humanitarinių mokslų sričių specialistų iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Danijos ir Rumunijos atliko išorinį magistrantūros studijų programos „Kūrybinės industrijos“ vertinimą ir akreditavimą. Menų fakulteto atstovai džiaugiasi, kad vertinta studijų programa sulaukė puikaus įvertinimo: „Kūrybinių industrijų“ programa akredituota maksimaliam šešių metų laikotarpiui.
2013 metų spalį tarptautinė ekspertų grupė lankėsi VDU Menų fakultete, kur susitiko su fakulteto administracija, programą „Kūrybinės industrijos“ administruojančios Teatrologijos katedros atstovais, programos studentais, dėstytojais, absolventais ir socialiniais partneriais, apžiūrėjo auditorijas, biblioteką, skaityklas, VDU Menų galerijos 101 bei VDU teatro patalpas, susipažino su studentų egzaminais, tiriamaisiais projektais ir baigiamaisiais darbais. Atidžiai išstudijavę studijų programos vykdytojų pateiktus savianalizės dokumentus, įvertinę studijų programų techninę ir mokymo(si) bazę, pabendravę su programų dėstytojais, studentais, absolventais ir darbdaviais, ekspertai paskelbė vizito išvadas.
Aukščiausiais balais tarptautiniai ekspertai įvertino „Kūrybinių industrijų“ programos koncepciją – programos tikslus ir studijų rezultatus, studijų eigą ir jos vertinimą bei materialiuosius išteklius. Programą vertinę ekspertai taip pat pabrėžė išskirtinį programos inovatyvumą, konceptualų ir gerai praktikoje veikiantį tarpdalykinį programos pobūdį, dėstytojų ir administracijos atsidavimą, kvalifikaciją, gebėjimą dirbti tarpdalykinėje aplinkoje, puikų programos valdymą bei nuosekliai plėtojamą grįžtamojo ryšio sistemą. Ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad „“Kūrybinių industrijų“ magistras VDU yra ambicinga, gerai sukurta ir pažangi mokymo programa. (…) Studentams naudinga pažangi programos koncepcija, kuri skatina kūrybiškai integruoti įvairius dalykus, atveriant puikias, vertingas tarpdalykines perspektyvas“.
Vertinamų bei akredituojamų programų rezultatus ir išvadas galima rasti čia.
Vaidybos studentai pasaulinėje oratorijos „Sakurų prisiminimai“ premjeroje
Sausio 5, 6 ir 7 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje žiūrovai pamatė bendro japonų ir lietuvių menininkų darbo vaisius –Kaune 1939-1940 metais rezidavusio bei tūkstančiams žydų gyvybes išgelbėjusio Japonijos diplomato Čijūnės Sugiharos atminimui skirtos oratorijos „Sakurų prisiminimai” pasaulinę premjerą. Šios oratorijos trupėje – ir visi VDU pirmo bei antro kursų vaidybos studentai.
Tarptautinis kūrybinis tandemas, ko gero, pirmasis toks abiejų šalių istorijoje, natūraliai užčiuopia įdomių bei netikėtų japonų ir lietuvių tautų kultūrinių jungčių. Bendrame kūrinyje, anot spektaklio statytojų, ne tik susitinka dvi tautos, bet ir du skirtingi laikmečiai. Č. Sugiharos gyvenimas persipina su šiandiena. Tai – neišdildomas atminimas. Tarsi antspaudas, kuris įsirėžė tiek išgelbėtų žmonių vizose ir atmintyje, tiek -istorijos puslapiuose.
„Sakurų prisiminimus” režisavo Šugo Ikoh (Shugo Ikoh) – režisierius iki šiol spektaklius sėkmingai kūręs ne tik garsiausiose Japonijos, bet ir Jungtinės Karalystės, Austrijos bei kitų šalių scenose. VDU studentams jis patikėjo ne tik choro, bet ir porą soluojančių šokėjų vaidmenų. Ir nors nebuvo lengva suderinti repeticijų ir studijų tvarkaraščius, režisierius studentų darbu liko patenkintas.
Japonų ir lietuvių menininkų projekto vadovo Hiroukio Jamašitos (Hirouki Yamashita) teigimu, bus ieškoma galimybių „Sakurų prisiminimus” parodyti ir Č. Sugiharos gimtinėje Japonijoje.
„Sakurų prisiminimai” Nacionaliniame Kauno dramos teatre bus vaidinami tik tris vakarus iš eilės. Antradienį (sausio 7 d. 18 val.) spektaklį numatyta tiesiogiai transliuoti per LRT kultūros kanalą.
Diskusija apie fotografijos santykį su kitomis meno sritimis
Maloniai kviečiame lapkričio 14 d., ketvirtadienį, 17.30 val. į Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2, Kaunas) vyksiančią diskusiją apie fotografijos santykį su kitomis meno sritimis. Pokalbį su VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros vedėju doc. dr. Rimantu Plunge moderuos menotyrininkas Tomas Pabedinskas.
Fotografijos santykis su kitomis meno sritimis visada buvo karštų diskusijų objektas, o fotografų ir teoretikų nuomonės šiuo klausimu, laikui bėgant, keitėsi kardinaliai. Tuo galima lengvai įsitikinti, prisiminus, pavyzdžiui, 19 a. fotografus, kurie, norėdami būti „menininkais“, savo darbus stengėsi padaryti panašius į tapytus paveikslus ir tokią fotografijos kryptį kritikavusius modernistus, 20 a. pirmoje pusėje užsimojusius atrasti fotografijos medijos esmę, skiriančią ją nuo kitų menų.
Atrodytų – visa tai jau istorija. Bet ar tikrai? Fotografų ir kitų meno sričių atstovų požiūriai į fotografiją, kaip kūrybos įrankį, dažnai išsiskiria ir šiandien. Šalia tarpdiscipliniškumo tendencijų, įsitvirtinusių šiuolaikinio meno scenoje, tęsiamos ir „grynosios“ fotografijos tradicijos. Ar šios skirtingos tendencijos turi bendrų sąlyčio taškų? Ar jas atstovaujantys kūrėjai gali ko nors vieni iš kitų pasimokyti? Kaip į skirtingos kūrybos pavyzdžius derėtų žvelgti žiūrovui, ko iš jo tikisi autoriai?
Laisvės alėjos bohemos gyvenimą primins meninis projektas
Laisvės alėjos bei Kauno miesto tapatybę ir šiandien kuria legendos apie praeityje šurmuliavusį laisvą bohemišką gyvenimą, išnykusias, bet kažkada klestėjusias Laisvės alėjos kavines, restoranus, ekscentriškus poetus, maištaujančius tapytojus ar virtuozus muzikantus. Menininkų, žurnalistų, profesorių ir laisvą kūrybiškumą išpažįstančiųjų susibūrimų vietos (Konrado kavinė / Tulpė, Laumė, Metropolis, Versalis / Jaunimo kavinė / Vakaras, Orbita), kūrybinės erdvės (teatrai, pantomimos trupė ir kitos nepriklausomos bendraminčių komunos) ar nemarūs pasakojimai apie meno pasaulio asmenybes, įsimintini įvykiai ir ženklai – visa tai ryškūs miesto istorijos ir bohemiško gyvenimo tradicijos atpažinimo pėdsakai, gyvi kolektyvinėje miestiečių atmintyje.
Šio projekto tikslas – kartu prisiminti ir pasakoti istorijas apie tas kolektyvinės atminties vietas, kurias mums sužadina laisvos, maištingos ir nerūpestingos Laisvės alėjos bohemos mitas.
Projekto programa:
12 val. prie skulptūros „Žinia“ (Laisvės al. ir Ožeškienės g. kampas) prasidės Vitos Gelūnienės ir Edo Carrollo performansas – pasivaikščiojimas Paldieninkas: patirk laisvę naujai. Ši kelionė vyks pietų pertraukos metu („paldieninkais“ tarpukario Lietuvoje buvo vadinami vidurdienio susirinkimai, kurių dalyviai „ruošė save meno darbui“), todėl joje bus peno ir kūnui, ir sielai: jos dalyviai pradės pamaitindami savo kūną „Paldieninko“ sriuba, o baigs dalindamiesi specialiai šia proga sukurtu maistu sielai.
Nuo 12 val. naujamiesčio ir senamiesčio kavinėse startuos Vaidės Legotaitės ir Anos Čižauskienės audioprojektas Pokalbiai prie kavos: interviu su jaunaisiais menininkais, kuriuose bus aptariamos šiuolaikinio menininko įvaizdžio sampratos, vietos reikšmė kūrybinei miesto jaunuomenei. Įrašų bus galima klausytis taip pat ir: Menų galerija 101, Laisvės alėjos bohema: atminties vietose
16 val. Laisvės alėją iš jos fontano pasveikins dūmų skulptūra – performansas Vienos minutės Jurgio Mačiūno portretas, sakantis CIAO!. Skulptorius Dainius Liškevičius sukurs vaiduoklišką momentinį kūrinį, tarsi nuorodą į revoliucinius sovietmečio įvykius, kaip svarbią šios vietos kolektyvinę atmintį. Kartu tai Mačiūno pasveikinimas laikinosios sostinės laikų, sovietmečio, esamai ir būsimai Laisvės alėjos bohemai. Tai emocinė jungtis tarp praeities kultūrinio gyvenimo ir šiandienos kultūrinio įvykio Laisvės alėjoje.
18 val. buvusioje vyninėje „Taškas A“ (Laisvės al. 93) bus pristatomas Gintaro Česonio projektas Bohemos būvis, 2013, Kaunas. Šiame projekte menininkas ieškos atsakymų, kas yra bohema? Legenda, praeities reiškinys ar tikrovė ir dabartis?
18 val. 30 min. buvusioje vyninėje „Taškas A“ (Laisvės al. 93/ netrukus atsidarysiančiame turkiško stiliaus kaljano bare „Šiša“), visi, mylintys Laisvės alėją bus kviečiami į atvirą diskusiją apie Laisvės alėjos kultūrinio gyvenimo ateitį.
Tai jau antrasis VDU menų galerijos inicijuojamas meninis projektas, skirtas Laisvės alėjos atminties tyrimams. Pirmasis – „Atminties sapnai“ – įvyko 2011 m.
Projekto kuratorė Daiva Citvarienė.
Projekto rėmėjai ir partneriai: Kūltūros rėmimo fondas, Kauno miesto savivaldybė, UAB „Rūta“, Tado Ivanausko Zoologijos muziejus, turkiško stiliaus kaljano baras „Šiša“ (Laisvės al. 93).
VDU Menų galerijoje „101” – Laisvės alėjos architektūra: tapatybės ženklai
2013 m. spalio 15 dieną, 17 val. VDU Menų galerijoje „101” įvyks dokumentinių architektūros fotografijų parodos „Laisvės alėjos architektūra: tapatybės ženklai”atidarymas bei šiuo metu AUTC komandos kuriamas unikalaus architektūros istorijai skirto projekto – virtualių miesto istorinių reikšmių žemėlapio, žyminčio kultūros (architektūros) paveldo skaitmeninimo veiklų svarbą šiuolaikiniame kultūros procesų kontekste, pristatymas. Naujasis projektas vystomas remiantis šiuolaikine „kontraversijų kartografijos“ teorija. Interaktyviame žemėlapyje, kuris suformuojamas kaip daugiasluoksnis, istorines realijas atspindintis raktažodžių tinklas, bus galima atrasti istorinių nuotraukų, žinučių bei objektų aprašymų.
Parodoje „Laisvės alėjos architektūra: tapatybės ženklai” narpliojama Laisvės alėjos, kaip vienos iš svarbiausių miesto arterijų, kultūrinė sandara. Blankioje atminties (fotografijų) šviesoje svarstomos pasąmoninio-emocinio ir tiesioginio-žinojimo trajektorijos bei jų sankirtos – kuriame taške esame mes. Tad, kiekvienas stebėtojas kviečiamas pasinerti į architektūrinę meditaciją ir paklausti savęs: kokie gi reikšminiai ženklai mus sieja su Laisvės alėja? Ar mūsų asmeninėse patirtyse susiformavusios miesto erdvių reikšmės panašios į mūsų tėvų ir senelių? Ar galime Laisvės alėjoje atpažinti ilgalaikes reikšmių tradicijas, ar tik trumpalaikius šiandienos įvaizdžius?
Šias urbanistines ir istorines mįsles padės užminti užmaršties migla apgaubti 6 deš. Laisvės alėjos vaizdai. Rodos, neįpareigojantys dokumentiniai tyrimų kadrai neturėtų kelti jokių klausimų. Šie vaizdai kurti tam, kad architektūrine kalba į juos būtų atsakyta. Paradoksalu, jog tiek daug žinojimo apie tuometinę erdvę papasakojęs fotografas – nežinomas. Drauge su jaunuoju asistentu, jis įamžino ne tik tuometinės Laisvės alėjos pastatus, bet tuomkart ir esminius miesto, kaip gyvo organizmo, ženklus – žmones ir jų kasdieninio gyvenimo atributus, palydovus.
Paroda galerijoje veiks iki lapkričio 1 d.
Susitikimas su avangardinio kino „krikštatėviu“ Jonu Meku
Rugsėjo 18 d. (trečiadienį), 15 val. VDU menų galerijoje „101“ (Laisvės al. 53, Kaunas) lankysis avangardinio kino „krikštatėvis“, poetas ir filmininkas Jonas Mekas. Garsusis lietuvių kilmės JAV menininkas paskutinį kartą universitete lankėsi prieš 15 metų.
Susitikimo su VDU bendruomene metu Jonas Mekas pristatys naujausios savo kūrybos fragmentus, atsakys į susirinkusiųjų klausimus.
Pastarąjį kartą poetas ir filmininkas J. Mekas VDU apsilankė 1997 m. spalio 30 d. – tuomet jam buvo įteiktos VDU garbės daktaro regalijos. Šia proga menininkas sakė įspūdingą inauguracijos kalbą ir surengė poezijos rinkinio „Semeniškių idilės“ skaitymus.
Jonas Mekas yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, įvertintas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, gausybe tarptautinių kino, literatūros ir kultūros apdovanojimų. Filmininkas vienas pirmųjų pasaulyje išplėtojo dokumentinio kino dienoraščio žanrą. J. Meko kūryba ir veikla padarė didelę įtaką pasaulio kultūros ir kino istorijai bei šiuolaikinei raidai.
Praėjusių metų pabaigoje J. Mekas minėjo savo jubiliejinį 90-ąjį gimtadienį, surengdamas tarptautinio masto parodas Londone ir Paryžiuje. Iškart po viešnagės Kaune filmininkas ir poetas vyks į Sankt Peterburgą atidaryti grandiozinę „Fluxus“ judėjimui skirtą parodą.
Vaidybos II kurso studentai dalyvauja tarptautiniame projekte Vokietijoje
Rugsėjo 10-17 dienomis visi Vaidybos programos antrakursiai išvyksta į Vokietiją, Dortmundą, kur tris dienas kartu su „Auros” ir Artscenico teatrinio sambūrio šokėjais ir aktoriais dalyvaus tarptautiniame projekte „Gamtoje įguldyta”/”Heimat sureal”. Aplinkos teatro projektas jau buvo parodytas Kaune ir Birštone, tarptautinio kultūros ir ekologijos festivalio „Grynparkas” programoje. Jo koncepcijos autorius ir režisierius – Rolfas Dennemannas. Viešnagės metu studentai dalyvaus kūrybinėse dirbtuvėse, kurias ves choreografės Pinos Bausch mokiniai, dramos teatro aktoriai.
Daugiau informacijos apie projektą>
Kūrybinės industrijos – augantis ekonomikos sektorius
Per pastarąjį dešimtmetį kūrybos ekonomika virto viena iš prioritetinių sričių išsivysčiusiose šalyse – tai sąlygojo kūrybinių industrijų bendrųjų gamybos apimčių augimas. Tyrimai rodo, kad šio sektoriaus vaidmuo Lietuvos ekonomikoje taip pat sparčiai didėja.
Kūrybinės industrijos, kartais dar vadinamos kūrybos ekonomika, išreiškia menų susiliejimą su naujųjų medijų technologijomis bei žinių ekonomika. Tai sintetinė veikla, reikalaujanti meninių, vadybinių, interpretacinių gebėjimų, kultūros bei informacinių technologijų išmanymo. Kūrybinės industrijos apima tokius sektorius kaip reklama, meno vadyba, leidyba, fotografija, kinas, animacija, video žaidimai, programinė įranga, televizija ir radijas, interneto dizainas, autorinės teisės.
„Lietuvos kultūrinės ir kūrybinės industrijos galimybių studijoje“ prognozuojama, kad, vertinant optimistiškai, Lietuvos kūrybinių industrijų įmonių skaičiaus augimas galėtų siekti kasmet vidutiniškai po 8 proc. Tokiu atveju 2013 m. įmonių skaičius išaugtų virš 9,7 tūkst. ir kasmet padidėtų apie 500 įmonių. Pesimistinė prognozė taip pat neliūdina – tuomet šis skaičius siektų 290 įmonių per metus.
Pastebėtina, kad tradiciškai kultūra ir verslas Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojami atskirai arba siejami tik siauresniu kultūros vadybos aspektu, atitinkančiu labiau tradicinių kultūros institucijų poreikius ir kūrybingumo supratimą siaurąja prasme. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dekanės doc. dr. Inos Pukelytės, atsižvelgiant į spartų kultūrinių, kūrybinių industrijų augimą, specialistus rengiančiose Lietuvos aukštosiose universitetinėse mokyklose subrendo poreikis žymiai didesniu mastu nei iki šiol skatinti glaudžią Lietuvos meno, mokslo, studijų ir verslo integraciją. „Nors Lietuvos aukštosiose mokyklose jau atsirado bakalauro studijų programų, susijusių su kūrybinėmis industrijomis, tačiau augantis valstybės plėtros šioje srityje poreikis nėra iki galo patenkintas, todėl šių metų rudenį Vytauto Didžiojo universitete pristatoma nauja Kūrybinių industrijų bakalauro studijų programa“, – teigė I. Pukelytė.
Anot VDU Menų fakulteto docentės, šios programos vadovės ir kūrybinių industrijų studijų VDU iniciatorės Jūratės Tutlytės, Kūrybinių industrijų bakalauro studijų programa VDU bus įvairiapusė. „Šiandien žmonės, kurie norėtų veikti kūrybinių industrijų lauke, turėtų turėti kelių sričių kompetencijas: komunikacijos, ekonomikos ir vadybos, teisės bei meno. Naujoje Kūrybinių industrijų programoje studentai turės išskirtinę galimybę įvairių sričių žinias sieti su plataus šiuolaikinio meno lauko procesų pažinimu. Tad visų šių komponentų sąjunga ir yra didžiausias šios programos privalumas. Be to, planuojame studentų baigiamuosius darbus labiau sieti su praktika, ir kiekvienas praktinio pobūdžio baigiamasis darbas galės dalyvauti savotiškame geriausios verslo idėjos konkurse. Juos vertins tiek mokslo, tiek verslo atstovai. Laimėtojai turės unikalią galimybę pelnyti konsultacinę ar finansinę paramą ir savo kūrybinio verslo idėjas plėtoti būsimame start-up (angl. k. – pradedanti įmonė, paprastai siūlanti naują, nestandartinį produktą ar paslaugą ir ieškanti verslo modelio) centre VDU. Taigi baigę mokslus gabiausi studentai rankose turės ne tik universiteto baigimo diplomą, bet ir savotišką bazę, „krepšelį“ verslui pradėti“, – pasakojo J. Tutlytė.
„Norime pabrėžti labai aiškiai, kad mes VDU šioje programoje ruošime ne menininką, o labiau kūrybinio verslo iniciatorių ir vadovą, kūrybinių projektų organizavimo ir valdymo specialistą, kuris gerai jaučia kultūrinį, meninį, technologinį šiuolaikinio gyvenimo pulsą“, – pasakojo VDU Menų fakulteto prodekanė doc. dr. Rūta Mažeikienė. Pasak jos, kultūrinių, kūrybinių industrijų laukas yra labai platus, tad bakalaurams stengiamasi pristatyti skirtingas sritis: vizualiųjų menų, dizaino, mados, architektūros, kino, muzikos, muziejų ir galerijų industrijas, teatrą ir atlikėjų menus, kultūros paveldą ir kūrybinį turizmą. Įkvepiančios, kūrybiškos atmosferos dėka, VDU studentai gali sėkmingai sieti teoriją su praktika – universitete yra menų galerija, profesionalus teatras, universiteto televizija ir radijas, laikraščio redakcija, multimedijos ir šiuolaikinių menų laboratorijos – taigi, visos galimybės išmėginti save praktinėje veikloje ir tobulėti.
Baigus šias studijas įgyjamas socialinių mokslų srities komunikacijos krypties kūrybinių industrijų bakalauro laipsnis. Absolventai galės dirbti kūrybinių ir kultūrinių industrijų organizacijose (tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje) kaip samdomi darbuotojai arba kurti nepriklausomą kūrybinį verslą, dirbti organizacinį, vadybinį, viešųjų ryšių darbą įvairiose kūrybinių ir kultūrinių industrijų organizacijose ir srityse: galerijose, muziejuose, medijų ir IT kompanijose, teatruose, kino studijose, žiniasklaidoje, reklamos, turizmo, laisvalaikio, pramogų ir kitose industrijose. Programos absolventai gali tęsti studijas socialinių ir humanitarinių mokslų magistrantūroje.
