Akademinio studentų teatro spektaklis „Įvykis“
egužės 22 d. Menų fakultete [Muitinės g. 7-207] įvyks premjera – VDU Akademinio studentų teatro spektaklis „Įvykis“.
„Įvykis – tai momentas, kurio nepakartosi, ir jokia vaidyba tam nepaklūsta. Gal pabandom kitaip“, – spektaklį paslaptingai pristato studentai.
Spektaklio autorius ir režisierius – Vaidas Maksvytis. Vaidina: Marta Arminaitė, Eimantas Naunčikas, Ernesta Karosaitė, Monika Banytė, Viktorija Vaičiūnaitė.
Spektaklis nemokamas.
Medijų meno dienos 2015
Gegužės 5-29 d. kviečiame dalyvauti festivalio „Medijų meno dienos” renginiuose.
Medijų meno dienos yra jau keletą metų Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros organizuojama kūrybinė laboratorija. Festivalio metu vyksta parodos, susitikimai, menininkų diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, filmų peržiūros ir performansai.
Šiais metais rengiamos dvi išskirtinės parodos: doc. Reginos Šulskytės „Kita erdvė“ (paroda veiks nuo gegužės 5 d., VDU Menų galerijoje „101”) ir doc. dr. Remigijaus Venckaus „Amnezija. Tušti ekranai“ (nuo gegužės 6 d., Kauno miesto muziejus, M. ir K. Petrauskų Lietuvių muzikos muziejus). Skirtingų autorių parodose keliama diskusija apie žmogaus kūną, atmintį, tuštumą, erdvės ir laiko pokyčius, atminties archyvavimą ir defragmentavimą. Autorių kūryba atspindi šiuolaikinės fotografijos tendencijas ir transformacijas.
Medijų meno dienose apskrito stalo diskusijoje dalyvaus doc. R. Šulskytė, doc. dr. R. Venckus, doc. dr. Rimantas Plungė. Susitikimo metu bus aptariama šiuolaikinės fotografijos vieta medijų mene ir vizualiojoje kultūroje.
VDU Menų fakultete vyks videofilmų peržiūros, kurių metu jaunimas, studentai, moksleiviai susipažins su VDU Naujųjų medijų meno specialybės studentų kūryba. Bus demonstruojami du videofilmai sukurti 2014 metais. Tai mokinių ir studentų bendras dokumentinis filmas „Kaunas vieną dieną“ ir Nidos meno kolonijoje Vilniaus dailės akademijos (Klaipėdos fakulteto) ir Vytauto Didžiojo universiteto studentų bei dėstytojų sukurtas eksperimentinis kūrinys.
Renginių maratoną vainikuos VDU Naujųjų medijų meno studentų „Kūrybinės fotografijos“ paroda (VDU galerija 101). Dauguma renginių vyks Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete (Muitinės g. 7, Kaunas).
Kontaktinis asmuo: Rimantas Plungė (r.plunge@mf.vdu.lt, +370 686 07229)
Fluxus grįžta linksminti kauniečius
Iki balandžio 30 dienos VDU menų galerijoje „101“ (Muitinės g. 7) veikia paroda „Fluxus is Fun, Fun is Fluxus“. Ši paroda – tai išradinga Lietuvos rektori konferencijos dovana VDU universiteto bendruomenei universiteto atkūrimo 25-ųjų metinių proga.
Bendradarbiaujant su J. Meko vizualiųjų menų centrų galerijoje pristatomi 25 Fluxus eksponatai, kurie įvairiapusiškai atveria Fluxus judėjimo įvairovę. Joje bus galima pamatyti ne tik garsių akcijų fotografijas (pvz., Yoko Ono “Striptizas trims”), žymiąsias Fluxus dėžutes (pvz., Mačiūno dolerių dėžutė, Ay-O “Piršto dėžutė” ir kt.), bet ir keletą šį meninį judėjimą reprezentuojančių filmų. Vienas įdomiausių parodos eksponatų – 1968 metų George’o Mačiūno darbo kalendorius, atskleidžiantis sudėtingą menininko gyvenimo periodą – pastangas įkurti SoHo menininkų kooperatyvą, finansinius sunkumus, problemas su teisėsauga ir t.t.
Parodos kuratorės – VDU meno kuratorystės programos studentės – šia ekspozicija ir kitais ją lydinčiai renginiais ne tik siekia priminti XX a. 7 dešimtmetyje Niujorke gimusio meno judėjimo dvasią bei jo prigimtį, bet kartu ir klausti, ar šiuolaikinei vartotojiškai visuomenei Fluxus idėjos vis dar aktualios ir jei taip, ko Fluxus mus gali išmokyti šiandien?
Lietuvių kilmės menininkas, Fluxus pradininkas ir “krikštatėvis” George Mačiūnas „Fluxpasilinksminimo Fluxmanifeste“ 1965 metais rašė, kad menas įdomus ir smagus yra tuomet, kai yra visiems prieinamas, paprastas ir kasdieniškas. Galbūt šiandien Fluxus “pasilinksminimas” gali būti prisimintas kaip prasminga alternatyva tingiai vartotojiškos visuomenės pramogai? Kaip teigia parodos organizatorės: “Jei klausite mūsų, ar Fluxus aktualus šiandien, mes paklausime Jūsų, ar įsivaizduojate gyvenimą be siurprizo džiaugsmo, nerūpestingumo, žaismės ir spontaniškumo? „Fluxus is Fun, Fun is Fluxus“ yra kiekvienam iš mūsų skirta instrukcija, rodanti kaip gyventi linksmai”.
Paroda veiks iki balandžio 30 dienos, visą šį laikotarpį Fluxus dvasią kurstys lydintieji renginiai:
Balandžio 21 dieną 17 val. VDU Menų fakultete vyks diskusija pavadinimu „Ar Fluxus – vykęs pokštas?“
Balandžio 28 dieną, 17 val. Menų fakulteto kiemelyje organizuojamos Fluxus Olimpinių žaidynių įkvėptos varžybos „Sportas pagal Fluxus“.
Paroda organizuojama bendradarbiaujant su Jono Meko vizualiųjų menų centru.
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Susikertančios linijos. Berlynas“.
Šių metų balandžio 21 d., LR ambasadoje Vokietijoje bus pristatoma autorinė doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografijos paroda „Susikertančios linijos. Berlynas“.
Remigijus Venckus yra ne tik fotografas, tačiau ir videomenininkas, ir medijų meno kūrėjas, tad fotografijų paroda “Susikertančios linijos. Berlynas” bus papildoma jo video darbais. Menininkas, daug kartų yra lankęsis Berlyne, domėjosi miesto muziejuose ir galerijose eksponuojamais meno kūriniais. Todėl ir ši paroda sukomponuota iš anksčiau jo sukurtų fotografijų serijų „Dienoraščių vietos“ ir esė rinkinio „Berlyno dienoraštis“. Dažniausiai kai kuriems menininko darbams būdinga nespalvota, minimali forma. Vėliau fotomenininkas pradėjo eksperimentuoti spalvomis, o kompozicijos centre atsirado žmogus, tikriausiai, kelionės metu sutiktas pakeleivis(-ė). Menininko kelionė yra ilgas procesas, kurio metu svarbus savęs ir aplinkos tyrinėjimas, santykis su „kita“ erdve ir „kitu“ laiku bei laiko ir erdvės kontinuumu.
R. Venckus gimė 1981 m. Šiaulių rajone, Vijolių kaime. 2004 m. Šiaulių universitete baigė dailininko grafiko specialybę, 2006 m. įgijo meno istoriko magistro laipsnį. 2014 m. Vilniaus dailės akademijoje apgynė menotyros daktaro disertaciją tema „Jacques’o Derrida dekonstrukcijos taikymas videomeno tyrimui“. Jis surengė per dvidešimt autorinių parodų Lietuvoje bei keletą užsienyje. Venckus yra medijų ir meno kritikas. Šiuo metu yra dviejų universitetų – Vytauto Didžiojo universiteto Šiuolaikinio menų katedros, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenė ir ekonomikos instituto – docentas.
Diskusija „Ar Fluxus – vykęs pokštas?”
Balandžio 21 d. (antradienį), 17 val. VDU Menų fakultete, 207 aud. pristatoma vieša diskusija „Ar Fluxus ‒ vykęs pokštas?“. Šioje intelektualioje „už“ ir „prieš“ kovoje ginklus surems filosofai prof. Leonidas Donskis, prof. Gintautas Mažeikis, menininkai Česlovas Lukenskas, Redas Diržys ir rašytojas Herkus Kunčius. Žinomi Lietuvos akademikai ir menininkai bandys rasti atsakymus į Flux-skeptikų ir Flux-fanatikų klausimus apie šio judėjimo vietą ir reikšmę Vakarų kultūros istorijoje.
Astos Petrikienės daktaro disertacijos gynimas
Balandžio 17 d. 12 val. VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7–207, Kaunas) bus ginama Astos Petrikienės daktaro disertacija tema „Valstybės vaidmuo Lietuvos teatro veikloje 1918-1940 m.“ (humanitarinių mokslų sritis, menotyra 03 H).
Daugiau informacijos apie disertacijos gynimą rasite šiame apraše.
Vaidybos studijų programos savianalizės vertinimas
Vytauto Didžiojo universitete vyks Vaidybos studijų programos savianalizės vertinimas.
Numatomi ekspertų grupės susitikimai su fakulteto administracija, Vaidybos studijų programos savianalizės rengimo grupe, programos dėstytojais, studentais. Ekspertai taip pat susipažins su auditorijomis, bibliotekomis ir kita materialine baze, studentų darbu VDU teatre, studentų kursiniais darbais ir egzaminų medžiaga, Vaidybos programos darbdaviais ir socialiniai partneriais.
Studentų mokslinių tyrimų konferencija „LOST (IN) HERITAGE“
Šių metų balandžio 10 d. 15 val. VDU Menų fakultete, 207 auditorijoje organizuojama pirmoji Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto studentų mokslinių tyrimų konferencija „LOST (IN) HERITAGE“. Konferencijos tema atsispindi pavadinime – tai žodžių žaismas, apimantis daugybę aspektų, susijusių su palikimu, kurį gauname iš ankstesnių laikų.
Jeigu domitės fotografija, architektūros paveldu, kultūra, šiuolaikiniu menu arba naujųjų medijų pagalba galite papasakoti apie paveldą ir savo domėjimosi objektu norite pasidalinti su kolegomis ir bendraminčiais bei išbandyti save naujame – jaunojo mokslininko amplua – kviečiame prisijungti!
Konferencijos tematika – laisvas „LOST (IN) HERITAGE“ interpretavimas. Tinka pristatymai apie paveldą per dailės, architektūros, teatro, kino, fotografijos, kultūros ir t.t. prizmę.
Įtikinkite mus, kad Jūsų tyrimų objektas atitinka šį pavadinimą ir mes pakviesime Jus dalyvauti. Mes neabejingi tiems, kurie neabejingi mus supančiai aplinkai!
Konferencijos metu studentai įgis vertingos patirties – bus suteikta galimybė pristatyti savo mokslines įžvalgas, pasidalinti idėjomis, pabendrauti su kolegomis, užmegzti tolimesniems tyrimams naudingus kontaktus.
Ši konferencija skirta architektūrologės pro- fesorės dr. Nijolės Lukšionytės, savo didelę veiklos dalį paskyrusios darbui ir bendravimui su studentais, atminimui.
Rėmėjai:
Menotyros studentę Brazilijoje nustebino ir lūšnynų gyventojai
Eglė Zavadskaitė – 24-erių metų menotyros, ekonomikos ir teisės studentė, kuri domisi tarptautinėmis finansų rinkomis, globalizacijos bei postmodernizmo fenomenais, šiuolaikiniu menu. Ji yra įvairiapusė, kritiška, kūrybiška asmenybė, kurios mąstymo būdas yra išeinantis iš klasikinių rėmų ribų, atviras pasauliui ir kiek įmanoma optimistiškesnis – tai atsispindi ir merginos pasirinktose, rodos, visai nesusijusiose studijų programose. Dabar studentės interesų sritis ją nunešė iki tolimosios Brazilijos, kur mergina atlieka praktiką Lietuvos generaliniame konsulate San Paule.
– Kokie įspūdžiai pusę metų gyvenant Brazilijoje?
– San Paulas – kontrastų miestas. Į Braziliją atvykau kaip tik prasidėjus liūčių sezonui, tad teko pakliūti į liūtį, kurios metu per kelias minutes neliko šaligatvio. Šiuose vadinamuosiuose žaibiškuose potvyniuose skęsta net automobiliai. Nustebino ir kainos – nors Brazilijos ekonomika laikoma besivystančia, prekių ir paslaugų kainos nenusileidžia išsivysčiusių šalių lygiui, o neretai net ir jas lenkia. Pavyzdžiui, atostogos šalyje brazilui gali kainuoti brangiau nei atostogos užsienyje. Kitas pavyzdys: „The Economist“ sudarytas „Big Mac“ indeksas taip pat rodo, jog pagal BVP dalį, tenkančią žmogui, už žymųjį „McDonald’s“ mėsainį brazilai sumoka daugiausiai pasaulyje.
Didžiausias Brazilijos miestas San Paulas išsiskiria sraigtasparnių bei privačių lėktuvų skaičiumi ir nusileidžia tik Niujorkui. Dangoraižių tankis taip pat vienas didžiausių pasaulyje – miestas be galo dinamiškas, kosmopolitiškas. Gyvenu netoli oro uosto, kur be perstojo leidžiasi ir kyla lėktuvai, todėl ta milžiniško miesto dinamika dar labiau jaučiasi.
San Paulas nėra saugus miestas, tačiau, kita vertus, jis pats saugiausias Brazilijoje. Šiaip žmonės draugiški, šypsosi, yra labai komunikabilūs bei itin optimistiški. Nors Brazilijos ekonomikos augimas akivaizdžiai pradėjo stoti, apklausų duomenimis, beveik 100 proc. šios šalies gyventojų teigė, jog tikisi, kad 2015 metai bus geresni. Kitos apklausos duomenimis, 94 proc. favelų (lūšnynų – red. past.) gyventojų jaučiasi laimingi. Žmonės čia ne tokie įsitempę, kaip Lietuvoje, mažiau jaučia stresą.
– Kodėl pasirinkote vykti būtent į Braziliją?
– Jau daug metų domiuosi Pietų Amerikos regionu, mokausi ispanų kalbą. Visada įdomiai skambėjo portugalų kalba – pasirodė tobula proga ją išmokti. Bet turbūt svarbiausia priežastis buvo ta, jog San Paulas yra ne tik Brazilijos, bet ir visos Pietų Amerikos ekonominis bei finansų centras – buvo įdomu susipažinti su regiono verslo kultūra, Lietuvos eksporto plėtros į Brazilija galimybėmis.
– Kaip atrodo darbo diena LR generaliniame konsulate?
– Kiekviena diena konsulate labai unikali ir dinamiška. Darbo diena prasideda nuo elektroninio pašto tikrinimo bei tos dienos užduočių ir tikslų formulavimo, jau atliktų darbų analizavimo. Veiklos sritis labai plati: nuo projektų su Brazilijos lietuvių bendruomene, pranešimų spaudai rašymo, informacijos apie Brazilijos rinką, reikalingos Lietuvos verslui, rinkimo, iki įvairiausios pagalbos kasdieniniame administraciniame darbe. Įpusėjus pavasariui, planuoju dalyvauti aukštojo mokslo mugėje San Paule, pristatyti studijų galimybes Brazilijos lietuvių bendruomenei.
Praktikos mentorė LR diplomatinėje atstovybėje yra pati generalinė konsulė – Laura Guobužaitė, taigi, sudaryta nuostabi galimybė kasdien tobulėti ir mokytis iš be galo motyvuotos, darbščios, energingos bei entuziastingos asmenybės. Šioje diplomatinėje atstovybėje dirba viso labo tik trys žmonės, bet visi stengiasi padėti, paaiškinti, priima mane kaip komandos narį.
– Papasakokite apie savo laisvalaikį – kokiomis veiklomis užsiimate, kai nedirbate?
– Didžiąją dalį laisvalaikio atima diplominio darbo rašymas. Tačiau nesuklysčiau sakydama, kad San Paulas yra ne tik ekonominė, bet ir kultūrinė Pietų Amerikos sostinė – joje vyksta daugybė parodų, koncertų, kitokių meninių renginių. Dievinu architektūrą: San Paulas – tai vieta, kur galima pamatyti tikrai labai įdomių pastatų. Didelį įspūdį paliko San Paulo miesto Liberdade rajonas – jame įsikūrusi didžiausia japonų bendruomenė pasaulyje, esanti už Japonijos ribų. Taip pat buvo įdomu ne tik per TV ekraną, bet ir gyvai pamatyti sambos karnavalą bei pajusti džiaugsmingą jo atmosferą.
– Ar atlikdama praktikos užduotis taikote studijų VDU metu įgytas žinias? Ar manote, kad praktika pravers Jūsų profesinėje veikloje ateityje?
– Darbo diplomatinėje atstovybėje veiklos sritis labai plati – VDU tarpdiscipliniškumas padeda lanksčiau prisitaikyti. Be to, labai praverčia ir informacijos rinkimo, sisteminimo įgūdžiai, įgyti studijuojant universitete.
Kaip jau minėjau, praktikos veiklos spektras Lietuvos diplomatinėje atstovybėje yra labai platus, tarpdisciplininis, egzistuoja galimybė kone kasdien sužinoti kažką naujo, įgyti naujų įgūdžių. Konsulato darbuotojai – tai žmonės, iš kurių galima daug išmokti, todėl manau, jog tai yra nuostabus šansas paruošti save, kaip jauną darbuotoją. Tai, jog egzistuoja galimybė atlikti tokio lygio praktiką – dirbti diplomatinėje atstovybėje net šešis mėnesius – yra kitas labai didelis privalumas. Neabejoju, jog praktikoje įgyta patirtis tikrai padės, kad ir kokia tolimesne profesine veikla tektų užsiimti. Paskutinių metų įvykiai parodė, jog Lietuvai labai svarbu diversifikuoti savo eksporto rinkas, todėl verslininkai ieško galimybių Brazilijoje. Brazilijos rinka tikrai įspūdinga ir perspektyvi, bet į ją patekti itin nelengva – Lietuvos generalinis konsulatas San Paule stengiasi padėti verslui, suteikti reikalingų žinių. Ši darbo dalis pasirodė bene įdomiausia ir labiausiai galinti padėti ateityje.
Nėra lengva dirbti
Paklausta, kuo Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui San Paule naudingi iš Lietuvos atvykstantys praktikantai, generalinė konsulė L. Guobužaitė įvardija, jog, pirmiausia, tai labai didelė pagalba konsulatui, kuris yra vienintelė Lietuvos diplomatinė atstovybė Lotynų Amerikoje, vadinasi, darbų spektras labai platus, o galimybės labai didelės, tačiau riboti žmogiškieji ištekliai.
„Studentui, norinčiam sėkmingai atlikti praktiką Lietuvos generaliniame konsulate San Paule, svarbiausia yra norėti pažinti diplomatų darbą, kuris apima labai plačią sritį, pradedant nuo politinių, kultūrinių, ekonominių, konsulinių iki paprastų administracinių, techninių dalykų. Antra – stengtis atstovauti savo šalies labui, nes būdamas svetimoje šalyje, turi turėti žinių apie savo šalies vidinius ir išorinius pasiekimus, kad bendraujant su skirtingais žmonėmis galėtum drąsiai atstovauti ir dalyvauti diskusijose. Trečia – siekti rezultatų ir nebijoti siūlyti idėjų, ką daryti galima geriau. Taip pat labai svarbi atsakomybė už savo prisiimtus įsipareigojimus ir noras išmokti šalies kalbą – siūlyčiau dėti pastangas mokantis portugalų kalbą dar būnant Lietuvoje”, – teigia L. Guobužaitė ir priduria, jog Brazilija, tiek dėl kultūros skirtumų, tiek ir dėl klimato sąlygų, nėra lengva šalis darbui, palyginti su kitomis užsienio šalimis, o tuo labiau su Europa.
Vieno kūrinio paroda „Lydinti baimė“
Nuo kovo 10 d. iki balandžio 30 d. Vytauto Didžiojo universitete, Menų fakultete, vyksta vieno kūrinio paroda „Lydinti baimė“. Joje pristatomas menininko Raimondo Gailiūno kūrinys „Tylinčiųjų pasakojimai“.
„Lydinti baimė“ – tai dviejų erdvių paroda: vieno kūrinio ekspozicija VDU Menų fakultete, kurios idėjos pratęsiamos virtualioje erdvėje (apsilankyti virtualioje parodoje bei joje išsakyti savo mintis ir idėjas galite: http://lydintibaime.wix.com/vienokurinioparoda bei Facebook paskyroje).
Baimė – Raimondo Gailiūno tapyboje bene labiausiai vyraujanti tema. Brutalumas, daugiaplaniškumas, spalvų intensyvumas ir siužetų nevienalytiškumas – pagrindiniai akcentai, pasirodantys tapytojo darbuose.
Triptike „Tylinčiųjų pasakojimas“ taip pat kalbama apie atsiskleidžiančias baimes, kaip jos varijuoja, vienos keičia kitas. Triptike menininkas vaizduoja tris figūras – embrionus, matytus LSMU anatomijos muziejuje. Kalbėdamas apie šį paveikslą, dailininkas teigia: „Man reikėjo kažkaip visa tai įvaizdinti, reikėjo personažo, įkūnijančio infantilumą, baimes, agresyvumą, sukeliančio atjautą, liūdnai juokingo ir kartu sunkiai apčiuopiamo.“ Todėl nenuostabu, kad vaizduojami padarai yra susigūžę, deformuoti. Mažos bombos degantis knatas, pamėlęs ir sutinęs veidas, prekybos centro maišelis ir visų figūrų susigūžimas bando paslėpti baimes, kurias patiria vaizduojami personažai. Baimių slėpimas reiškiasi ir per puolimą, ir per priklausomybę (šiuo atveju priklausomybė nuo vartojimo), ir per aukos įvaizdžio kūrimo strategiją. Raimondas Gailiūnas, naudodamas ryškias, kontrastingas, akį rėžiančias spalvas, parodo baimių gaivališkumą, jų stiprumą ir tai, kad jos slypi net ten, kur, rodos, jų neturėtų būti. Vaizduojami personažai – tai žmonės, kurie negyveno realaus gyvenimo (tai tik anatomijos muziejaus eksponatai), tačiau turi nuojautą apie jame slypinčius pavojus bei jaučia poreikį gintis.
