• Titulinis
• Visos naujienos

Skelbiamas studijų ir apgyvendinimo mokesčių lengvatų konkursas

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skelbia mokestinių lengvatų konkursą 2024/2025 m. m. pavasario semestrui VDU studentams, kurio tikslas – įgyvendinti socialiai atsakingo universiteto misiją mažinant studentų socialinę atskirtį, siekiant sudaryti tinkamas finansines sąlygas VDU studentams (įvertinus skirtingą jų socialinę (materialinę) padėtį, studijų rezultatus ir (ar) gyvenamąją vietą bendrabutyje) gyventi ir (ar) studijuoti, taip pat didinti įsitraukimą į Universiteto bendruomenės vykdomas veiklas, skatinti rinktis studijas Universitete, siekti aukščiausių akademinių įvertinimų ir aktyviai dalyvauti Universiteto veiklose.

Konkursas vyksta nuo š. m. vasario 3 iki vasario 16 dienos (imtinai). 2024/2025 m. m. pavasario semestrui skelbiamas konkursas šioms mokestinėms lengvatoms, kurios gali sudaryti iki 100 proc. mokamo mokesčio:

• SOCIALINEI STUDIJŲ MOKESČIO LENGVATAI gauti, kuri gali būti skiriama nuolatinių studijų formos I, II pakopų ir vientisųjų studijų studentams, kurių:
  • sunki socialinė (materialinė) padėtis;
  • paskutinio semestro vidurkis (pirmo kurso studentams – stojamasis konkursinis balas) yra ne mažesnis kaip 8 (aštuoni) balai.

• BENDRUOMENINĖS VEIKLOS STUDIJŲ MOKESČIO LENGVATAI gauti, kuri gali būti skiriama nuolatinių studijų formos I, II pakopų ir vientisųjų studijų studentams (į šią lengvatą gali pretenduoti tik antro ir vėlesnio semestro studentai), kurių:
  • paskutinio semestro vidurkis yra ne mažesnis kaip 8 (aštuoni) balai;
  • paskutinio semestro metu aktyviai vykdė (įsitraukė į tęstinę ar daugiau nei vieną) mokslinę, meninę, sportinę, pilietinę, visuomeninę veiklą Universitete. Komisija nuspręs dėl pakankamo studento įsitraukimo į bendruomenines veiklas.

• APGYVENDINIMO MOKESČIO LENGVATAI gauti, kuri gali būti skiriama nuolatinės studijų formos I, II, III pakopų ir vientisųjų studijų VDU studentams, gyvenantiems universiteto bendrabutyje ir sudariusiems apgyvendinimo sutartį, atsižvelgiant į studento:
  • socialinę (materialinę) padėtį;
  • bendrabutį ir kambario tipą, kuriame studentas gyvena (SVARBU: studentams, gyvenantiems vienviečiame bendrabučio kambaryje lengvata – neskiriama).

Mokestinės lengvatos konkurso būdu, vertinant sudėtingą socialinę (materialinę) padėtį, yra skiriamos šia prioriteto tvarka:

• studentams, ne vyresniems kaip 25 m., kuriems iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jų tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę;
• studentams, turintiems negalią;
• studentams iš šeimų, kurios augina 3 (tris) ir daugiau vaikų, jei jie yra:
  • mažamečiai;
  • mokosi pagal bendrojo ugdymo programą;
  • būdami ne vyresni kaip 25 metų, mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje.
• studentams iš mažas pajamas gaunančių šeimų, įvertinus šeimos pajamas, tenkančias vienam asmeniui, kuriuos turi neviršyti LR Vyriausybės patvirtintos 1 (vienos) minimalios mėnesinės algos dydžio neatskaičius mokesčių.

SVARBU: našlaičiai, neįgalieji ir studentai iš šeimų, auginančių 3 ir daugiau vaikų, turi teisę prašyti tiek mokesčio už studijas, tiek už apgyvendinimą lengvatų, visi kiti – pasirinktinai tik vienos – studijų arba apgyvendinimo mokesčio – lengvatos.

Mokesčio už studijas ir apgyvendinimą lengvatos skiriamos atsižvelgiant į visą studentui skirtą VDU paramą, mokamas stipendijas, suteiktas lengvatas ir (ar) universitetui mokamų mokesčių dydį, ar iš valstybės biudžeto lėšų (per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinį studijų fondą ir t. t.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos institucijų nustatyta tvarka, ar iš privačių juridinių ar fizinių asmenų studentui suteikiamą paramą ir (ar) skiriamas stipendijas.

Studentai, norėdami pretenduoti į mokesčių lengvatas, turi laikotarpyje nuo š. m. vasario 3 d. iki vasario 16 d. imtinai elektroniniu būdu užpildyti prašymą VDU Studentų portale šia tvarka:

• naudodami asmeninius universiteto suteiktus prisijungimus prisijunkite prie VDU Studentų portalo;
• meniu laukelyje pasirinkite skiltį Prašymai ir pažymos ir spustelėkite ant mygtuko Prašymai;
• pasirinkite prašymo kategoriją Finansai ir Mokestinės lengvatos ir kompensacijos bei Mokesčio už studijas / už apgyvendinimą lengvata konkurso tvarka (forma F-006), formą užpildykite, pridėkite reikiamus dokumentus (jeigu jie yra reikalingi) ir pateikite.

Atkreipiame dėmesį, kad nurodytą paraišką galima pilnai užpildyti tik vieną kartą, todėl rekomenduojame visų pirma pasirūpinti tinkamais dokumentais (jų sąrašą galima rasti čia, taip pat yra galimybė atsižvelgiant į savo socialinę padėtį pasitikrinti, kokius konkrečiai dokumentus turite pateikti, šioje nuorodoje), kurie grindžia atitinkamą studentų socialinę (materialinę) padėtį, nes juos reikia pateikti (įkelti į paraišką) norint ją pagrįsti ir tai tinkamai užpildyti. Studentams, nepateikusiems visų dokumentų apie savo socialinį statusą, mokestinės lengvatos gali būti neskirtos.

Konkurso rezultatai bus paskelbti iki š. m. vasario 28 d., informuojant kiekvieną lengvatos prašiusį studentą asmeniškai elektroniniu laišku į VDU suteiktą el. pašto dėžutę.

Daugiau informacijos:

• Informacija apie konkursui reikiamus pateikti dokumentus
• Nuoroda pasitiksinti dokumentų pateikimą pagal socialinį statusą

Kilus klausimams kreiptis:

 

 

Šiaulių dailės galerijoje atidaryta profesoriaus dr. Rimanto Plungės tapybos paroda IMERSIJA

2025 metų sausio 24 dieną Šiaulių dailės galerijoje atidaryta Šiuolaikinių menų katedros profesoriaus dr. Rimanto Plungės tapybos paroda IMERSIJA. Parodoje eksponuojama septyniasdešimt 2024 metais sukurtų kūrinių. Eksponuojami kūriniai atskleidžia paskutinių autoriaus metų kūrybą, kurioje svarbiausias tiriantis žvilgsnis, įtraukiantis vaizdas ir autentiška saviraiška.  

Pasak, atidarymo metu kalbėjusio, menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio reta, kad vieno kūrėjo veikloje taip derėtų menininko talentas, išskirtiniai organizatoriaus ir pedagogo gebėjimai. 

Anot menotyrininko prof. dr. Remigijaus Venckaus – naujosios dailininko R. Plungės sukurtos drobės yra lyg ir pažįstamos, bet it visiškai kitokios. Jos paženklintos ypač drąsiu ir ekspresyviu potėpiu, kontrastuojančiu koloritu, akivaizdžiu ir ypatingu dažo sluoksniavimu, minimaliu bei įtaigiu koliažo ir piešinio įterpimu. 

Paroda veiks iki vasario 16 d. Mielai kviečiame aplankyti. 

Daugiau apie parodą: https://siauliugalerija.lt/10422-2/ 

Konsultacijos stojantiesiems į menų studijų programas

Stojančiuosius į Naujųjų medijų meno ir Muzikos produkcijos studijas Vytauto didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedra kviečia į  konsultacijas ir parengiamuosius kursus.

Konsultacijų ir parengiamųjų kursų metu susitiksite su studijų programų dėstytojais, išgirsite konkrečius patarimus, kaip pasirengti stojamiesiems egzaminams, ir galėsite išbandyti jėgas, atlikdami praktines užduotis. Taip pat kiekvieno susitikimo metu galėsite sužinoti išsamią informaciją apie stojamųjų egzaminų tvarką, studijas Universtete ir užduoti kitus jums rūpimus klausimus.

Naujųjų medijų meno ir Muzikos produkcijos studijų programos pastaruoju metu buvo labai gerai įvertintos užsienio ekspertų ir jau daug metų sulaukia didelio stojančiųjų susidomėjimo. Joms išskirtinumo suteikia ir tai, kad praktinės menų studijos vyksta universitetinėje aplinkoje, kuri garantuoja platų išsilavinimą ir įvairias karjeros galimybes ateityje.

Taigi jei esate kūrybingi, mėgstate naująsias technologijas ir ieškote šiuolaikiškos studijų aplinkos, kviečiame rinktis menų studijas VDU Menų fakultete!

Daugiau informacijos stojantiesiems

 

 

Išleista doc. dr. Inos Pukelytės monografija

Monografija „Karas ir kultūra: Lietuvos teatras nacių okupacijos laikotarpiu” rekonstruoja Lietuvos teatrų veiklas nacių kolonizavimo politikos kontekste, apibūdina Lietuvos kultūros politikos siekinius karo laikotarpiu (1941–1944). Monografija išryškina ne tik teatro procesus, vykusius valstybės ir savivaldybių išlaikomuose teatruose, bet ir atskleidžia platų spektrą tik karo metams būdingų scenos meno veiklų, tokių kaip varjetė, šiupiniai, fronto teatras. Karo metu vykusių teatro procesų tyrimas leidžia dabartiniam skaitytojui geriau suvokti ir įvertinti Lietuvos kultūros ir teatro procesų vyksmą sudėtingu virsmo (dviejų viena po kitos sekusių okupacijų) laikotarpiu, daryti prielaidas, kaip vystytųsi Lietuvos kultūra, jeigu nebūtume išgyvenę antrosios sovietinės okupacijos. Monografijoje išsamiai pristatomas iki šiol netyrinėto karo metų laikotarpio teatras. 

Studentai kviečiami dalyvauti T4EU savaitėje

Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ (T4EU) partneris Jean Monnet universitetas kviečia VDU ir kitų T4EU universitetus studentus dalyvauti T4EU savaitėje, kuri vyks 2025 m. gegužės 19–23 d. Sent Etjene, Prancūzijoje. Paraiškos priimamos internetu iki vasario 16 d.

Organizatorių teigimu, T4EU savaitė yra unikali galimybė pasinerti į praturtinančią akademinę ir kultūrinę patirtį. Programoje siūlomi aštuoni įvairūs kursai, tyrinėjantys biologiją, teisę, istoriją, architektūrą, kalbotyrą, darnų vystymą ir ekologinę transformaciją.

Dalyviai prašomi iš šių kursų pasirinkti tris, kuriuos norėtų išklausyti:

1. Bio dizainas: nuo gamtos optimizavimo iki žmogaus dizaino ir gamtos įkvėptų biomimetinių paviršių biomaterialų dizainui;
2. Dizaino perdavimas: inovacijų skatinimas per dizainą;
3. Senovinis dizainas, šiuolaikinės idėjos;
4. Dizainas: galvoti kitaip, kurti kartu;
5. Dizainas Europos Sąjungoje: teisiniai aspektai;
6. Dizainas ir kalba: žodžių vaidmuo kuriant formas ir reikšmes;
7. Organizacijų dizainas, skirtas spręsti visuomeninius iššūkius teritorijose (DO-INACT);
8. Dizainas ekologinei transformacijai: laboratorija [gyvam] medžiui [kaip] architektūrai.

Numatoma, kad bus skirtas ribotas skaičius stipendijų, kurios padengia kelionės ir apgyvendinimo išlaidas.

T4EU savaitė vyks tuo pat metu, kaip ir kasmetinis „Fest’U“ festivalis, žadantis nepamirštamą kultūrinę patirtį.

T4EU savaitės programa

Registracija

Daugiau informacijos teikiama el. paštu  Transform4Europe@vdu.lt.

Studentams – „Erasmus+“ praktikos konkursas

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) primena, kad vyksta „Erasmus+“ praktikos konkursas studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2024–2025 m. m., apimantis ES/EEE šalis. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2025 m. sausio 31 d.

(konkursas vyksta kiekvieną mėnesį!)

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) „Erasmus“ studijų / praktikos laikotarpio.

Paraišką galima teikti tik į vieną praktikos vietą – keli mobilumai negalimi.

---

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai „Erasmus+“ studentų praktikai:

• Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship“ (būtina pasikeisti kalbą į anglų);
• Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankos dokumentai „Erasmus+“ absolventų praktikai:

• Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “ (būtina pasikeisti kalbą į anglų);
• Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
• Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Baigus studijas atrankoje dalyvauti ir / ar būti atrinktiems negalima. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

---

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

• Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
• Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

• studento motyvacija;
• geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
• praktikos atitikimas studijų programai;
• studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
• dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Stipendija

ES ir EEE šalims:

Šalių grupė	Šalis	Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų)
I grupė	Airija, Austrija, Belgija, Danija, Islandija, Italija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija	824,00 Eur
II grupė	Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Latvija, Kipras, Malta, Portugalija, Slovakija, Slovėnija	824,00 Eur
III grupė	Bulgarija, Kroatija, Lietuva, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Serbija, Šiaurės Makedonija, Turkija	756,00 Eur

---

Šalims už ES/EEE ribų:

Paraiškų teikimo laikotarpis baigėsi. Kitas konkursas vyks 2025 m. vasario mėn.

Stipendija: 700,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka

13 ir 14 regionų šalių stipendija: 824,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka.

13 regionas: Andora, Monakas, San Marinas, Vatikano Miesto Valstybė.
14 regionas: Farerų salos, Šveicarija, Jungtinė Karalystė.

---

Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):

Kelionės atstumas	Ekologiška kelionė (suma):	Neekologiška kelionė (suma):
10-99 km	56 EUR	28 EUR
100-499 km	285 EUR	211 EUR
500-1999 km	417 EUR	309 EUR
2000-2999 km	535 EUR	395 EUR
3000-3999 km	785 EUR	580 EUR
4000-7999 km	1 1188 EUR	1 188 EUR
8000 km arba daugiau	1 735 EUR	1 735 EUR

Kelionės iki 500 km. turi būti ekologiškos kelionės! Tai reiškia kelionę autobusu, traukiniu, automobiliu ir pan. Vykstantys neekologiškai turi parašyti priežastį (kreiptis į koordinatorių).

---

Pastaba: paraiškų teikimo rezultatai skelbiami kitą mėnesį (ateinančio mėnesio 10 d.), todėl praktikos pradžios data turi būti bent dvi savaitės po rezultatų paskelbimo! Rezultatai bus skelbiami el. paštu.

Daugiau informacijos:

VDU studentams – kvietimas dalyvauti T4EU „Buddy“ programoje (atranka pratęsta)

VDU studentai kviečiami dalyvauti Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ programoje „Buddy“. Šios iniciatyvos tikslas – padėti į VDU atvykstantiems studentams iš partnerinių universitetų lengviau prisitaikyti prie naujos akademinės, socialinės ir kultūrinės aplinkos. Programos dalyviai sieks užtikrinti, kad atvykstantys bendruomenės nariai jaustųsi palaikomi, įsitraukę ir integruoti į priimančiojo universiteto ir miesto gyvenimą. Norintys prisijungti kviečiami užpildyti kandidato anketą iki sausio 10 d.

„Buddy“ yra platesnės „Transform4Europe“ (T4EU) iniciatyvos, kuri vienija vienuolika universitetų visoje Europoje, dalis. Ši programa yra galimybė įsitraukti į tarptautinius akademinius ir kultūrinius mainus, padėti atvykstantiems tarptautinės aljanso bendruomenės studentams bei kitiems svečiams iš partnerinių universitetų pasijausti laukiamais mūsų alma mater ir prisidėti prie sklandžios jų integracijos bei įsitraukimo į T4EU tinklą.

Programos dalyviai padės atvykstantiems studentams nuo pat jų atvykimo – suteiks pagalbą akademiniuose ir administraciniuose procesuose, skatins socialinę bei kultūrinę integraciją. Be to, dalyvaujantieji programoje turės galimybę prisidėti prie įvairių aljanso renginių, kultūrinių veiklų, konferencijų, T4EU savaitės organizavimo ir įgyvendinimo.

Dalyvavimas „Buddy“ programoje yra neabejotinai naudingas studentams. Prie jos prisijungusieji turės pirmumo teisę dalyvauti T4EU mobilumo programose bei kitose iniciatyvose. Jie taip pat tobulins tarpkultūrinės komunikacijos, lyderystės ir mentorystės renginių organizavimo įgūdžius,  kurie padės asmeniniam bei profesiniam tobulėjimui.

Programoje dalyvauti kviečiami VDU bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studentai. Kandidatai turėtų gerai mokėti anglų kalbą (ne mažesnis nei B2 lygis), pažinti universiteto erdves, sistemą bei Kauno miestą, būti entuziastingi, draugiški ir pasiruošę padėti.

Daugiau informacijos galima gauti el. paštu Transform4Europe@vdu.lt.

Šios atrankos metu bus atrinkti 10 VDU studentų, kurie labiausiai atitiks keliamus kriterijus. Su jais atrankos organizatoriai susisieks asmeniškai.

Šis kvietimas – puiki galimybė VDU studentams įsitraukti į prasmingą tarptautinį bendradarbiavimą ir prisidėti prie vieningos Europos akademinės bendruomenės kūrimo.

Kandidato anketa

Įteiktos prof. Broniaus Vaškelio stipendijos

Gruodžio 20 d. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Menų fakulteto studentėms buvo įteiktos buvusio VDU rektoriaus, VDU garbės profesoriaus Broniaus Vaškelio (1922 – 2021) vardinės stipendijos. Stipendijos laureatės – Menų fakulteto “Teatrologijos ir scenos menų vadybos” I kurso magistrantė Austė Žiogaitė bei Menų fakulteto “Menų istorijos, kritikos ir medijų” programos II kurso bakalaurantė Liepa Kairytė. Laureates sveikino Teatrologijos katedros vedėjas doc. dr. Edgaras Klivis.

 

PROF. BRONIAUS VAŠKELIO VARDINĖ STIPENDIJA

Universitete įsteigta prof. Broniaus Vaškelio vardinė stipendija dalimis yra kasmet skiriama Menų fakulteto Teatrologijos katedros ir Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros bakalauro (II-IV kurso), magistrantūros arba doktorantūros studijų studentams, kurie gerai mokosi, aktyviai dalyvauja kultūrinėje ir meninėje veikloje, nuosekliai plėtoja teatrologijos arba lietuvių literatūros tyrimų tematikas.

B. Vaškelis ir jo žmona filantropinę veiklą vykdė nuo pat pirmųjų universiteto atkūrimo dienų. 2011 m. B. Vaškelis įsteigė savo vardo stipendiją, taip norėdamas įvertinti ir motyvuoti jaunuosius meno ir humanitarinių mokslų tyrinėtojus siekti akademinių aukštumų. Po Profesoriaus mirties jo šeima ir universitetas nutarė tęsti stipendijos tradiciją.

Prof. Bronius Vaškelis (1922 – 2021) yra teatrologas, literatūrologas, VDU Garbės profesorius, buvęs VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas (1992 m.) ir VDU rektorius (1993–1996 m.), Teatrologijos katedros įkūrėjas ir vedėjas (1997–2003 m.), VDU profesorius emeritas (2009-2021). Už nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu. Gyvendamas JAV dirbo Lafayette koledže, kur buvo Užsienio kalbų fakulteto dekanu, nuo 1975 m. – profesoriumi, taip pat Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedros vedėju.

 

Nuotraukų autorius Jonas Petronis.

Tarptautiniame Menų fakulteto projekte – politikos rekomendacijos dėl atominės pramonės paveldo išsaugojimo

Jau daugiau nei dešimtmetį kalbant apie branduolinę Lietuvos energetiką dominuoja raktažodžiai „išmontavimas“ ir „eksploatacijos nutraukimas“. Ignalinos atominė elektrinė reguliariai informuoja visuomenę apie artėjimą prie „žalios pievelės“. Išmontavimo darbai beveik įpusėję – nors jėgainė vis dar stovi, vidus sparčiai tuštėja, pradėti griauti ir kai kurie statiniai teritorijoje. Ar šioje situacijoje, kai viskas orientuota į išmontavimą ir atliekų tvarkymą, yra erdvės diskusijoms apie branduolinės pramonės palikimo kaip kultūriškai vertingo objekto išsaugojimą?

Tarptautinis mokslinių tyrimų projektas „Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ (NuSPACES), vykdytas 2021–2024 m. Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir Lietuvoje, atskleidė, kad šios pramonės srities paveldo išsaugojimas gali tapti produktyviu socialiniu procesu, padedančiu spręsti su eksploatacijos nutraukimu susijusias kompleksines aplinkosaugos, ekonomikos ir socialines problemas. Pasak projekto koordinatorės, Kingstono universiteto mokslininkės dr. Eglės Rindzevičiūtės, paveldosauginio požiūrio įtraukimas į branduolinių objektų uždarymo darbotvarkę turi didelį poveikį demokratijos ir pilietinės visuomenės stiprinimui, nes atveria kelius įvairių politikos sektorių integracijai, suartina skirtingas suinteresuotąsias puses ir aktyviai formuoja gyvybingesnę ir perspektyvesnę aplinką (po)branduoliniame amžiuje.

VDU mokslininkų grupei vadovavusi menotyrininkė dr. Linara Dovydaitytė atkreipia dėmesį, kad trejus metus vykęs projektas NuSPACES pasižymėjo didele socialinių dalininkų įtrauktimi. „Mums pavyko prie vieno stalo sukviesti atominės elektrinės ir kultūros paveldo, savivaldos ir mokslo sektoriaus atstovus tam, kad užsimegztų dialogas apie kultūrines šios specifinės pramonės vertes, kad šalia techninių ir ekonominių klausimų atsirastų vietos paveldo kaip visuomenės gerovę skatinančio veiksnio temoms.“ Projekto metu trijose šalyse surengtuose tarptautiniuose seminaruose ir tiriamosiose išvykose sudalyvavo daugiau nei 40 mokslininkų, kūrybos praktikų, muziejų ir paveldo ekspertų, branduolinės energetikos sektoriaus ir atominių miestų atstovų. Tarp aktyviausių partnerių – Ignalinos atominė elektrinė, Visagino savivaldybė bei Energetikos ir technikos muziejus.

Europoje daugėjant uždaromų branduolinių objektų ir kylant naujoms diskusijoms dėl branduolinės energetikos ateities, vienas aktualiausių projekto rezultatų yra pagrindinių tyrėjų parengtos ir Londono Kingstono universiteto išleistos politikos rekomendacijos dėl atominės pramonės paveldo išsaugojimo. Dokumente pabrėžiama bendruomenių svarba, siūlant į atominio kultūros paveldo kūrimą žiūrėti kaip į bendruomenės kūrimo procesą ir rekomenduojant įtraukti kuo platesnį suinteresuotųjų pusių ratą. Dokumento autorės atkreipia dėmesį ir į šios pramonės palikimo medžiagines savybes, teigdamos, kad svarbu išsaugoti branduolinės materialinės kultūros įvairiapusiškumą, kuriuo galėtų naudotis ateities kartos, keldamos joms rūpimus klausimus. Pagrindinė rekomendacijų nuostata teigia, kad paveldo perspektyva turėtų būti atspirties taškas uždarant branduolinius objektus, siūlant neapsiriboti „sutvarkymu“, bet įtraukti išsaugojimą, pakartotinį panaudojimą ir naujos vertės kūrimą. Kultūrinis branduolinių vietovių įprasminimas galėtų prisidėti didinant sanglaudą, mažinant kultūrinę, socialinę ir ekonominę atskirtį, stiprinant atsparumą ir demokratiją vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu.

Su visu rekomendacijų tekstu anglų ir lietuvių kalbomis galima susipažinti čia:

Rindzevičiūtė, E., Storm, A., Dovydaitytė, L. (2024) Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės. Baigiamoji ataskaita. Kingston upon Thames: Kingston University London.

Šių metų rudenį, baigiant NuSPACES veiklas, politikos rekomendacijos dėl atominės pramonės paveldo išsaugojimo buvo pristatytos Mokslo muziejuje Londone ir Visagino miesto muziejuje.

Lietuvoje projektą „Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ vykdė Vytauto Didžiojo universitetas, finansavo Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-JPIKP-21-1, pagal Jungtinio programavimo iniciatyvą „Kultūros paveldas ir globaliniai pokyčiai – nauji iššūkiai Europai“. Plačiau apie projektą.

VDU Menų fakulteto dėstytojai ir studentai: kada lietuviški filmai užkariaus pasaulį?

Lietuviško kino kokybė pastaraisiais metais auga ir sulaukia plataus pripažinimo: tarptautinius apdovanojimus pelnė Uljana Kim, Saulė Bliuvaitė, Laurynas Bareiša ir kiti kūrėjai. Tačiau turime ir neišnaudotų galimybių – trūksta politinių trilerių, pasakų ekranizacijų, istorinių filmų apie LDK XVI-ame amžiuje. Kada nustosime sakyti „Kaip lietuviškas, tai neblogas“? Įžvalgomis dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto dėstytojai ir studentai.

„Per pastaruosius dešimtmečius lietuviško kino raida ženkliai pasikeitė. Jei prieš 10–12 metų Sidabrinės gervės laureatą tekdavo rinkti iš vieno ar dviejų kandidatų, tai dabar situacija – nepalyginama, filmų kokybė auga. Dokumentinio kino reputacija ir anksčiau buvo solidi – dėka A. Matelio, A. Stonio ir kitų režisierių – bet dabar jų būrį papildė nauji, ambicingi kitų žanrų kūrėjai“, – lietuviško kino padėtį teigiamai vertina VDU Teatrologijos katedros docentas, kino kritikas Gediminas Jankauskas.

Pašnekovas primena, kad praėjusiais metais Uljana Kim tapo pirmąja prodiusere iš Lietuvos, kuriai buvo skirtas prestižinis Europos kino akademijos apdovanojimas, o 2022-aisiais Venecijos kino festivalyje svarbų apdovanojimą pelnė Lauryno Bareišos filmas „Piligrimai“. Šiemet Locarno (Šveicarija) kino festivalyje net šešis apdovanojimus susišlavė du lietuvių filmai – Saulės Bliuvaitės „Akiplėša“ ir L. Bareišos „Sesės“.

 

Papildydamas kino kritiko mintis, VDU Teatrologijos katedros vedėjas, doc. dr. Edgaras Klivis sako, jog vienas ryškiausių šio dešimtmečio įvykių Lietuvos kine yra komercinių filmų išpopuliarėjimas. Galima teigti, kad šį pokytį atnešė 2011-aisiais pasirodęs nuotykinis, istorinis veiksmo filmas „Tadas Blinda. Pradžia“, pritraukęs didžiules žiūrovų minias. Nuo tada lietuvių kūrėjų filmai nuolat yra tarp pačių žiūrimiausių mūsų šalyje. Lietuvos kino centro duomenimis, pelningiausių filmų, rodytų Lietuvos kino teatruose per paskutinius 30 metų, dešimtuke yra net penki lietuviški filmai.

„Jei kas nors kokiais 2008 metais man būtų pasakęs, kad Lietuvos publika taip masiškai pamėgs savo kiną, nė už ką nebūčiau patikėjęs. Žinoma, šiems filmams trūksta holivudinio standarto kokybės – dėl nepalyginamo finansavimo ir dėl to, kad pirmais nepriklausomybės dešimtmečiais buvo beveik sustojusi kino industrijos dinamika. Tačiau procesas vyksta ir jo rezultatus būčiau linkęs vertinti labiau teigiamai“, – pažymi doc. dr. E. Klivis.

Tarp neišnaudotų galimybių – lietuviškas stimpankas

Docentas pastebi, kad populiariausiu lietuviško kino žanru išlieka komedijos – būtent jos sugrąžino vietinę publiką į kino sales po pandemijos. Vis dėlto, vien komedijų neužtenka, jei Lietuva nori pasiekti platesnius vandenis. Tai turėtų būti svarbiausias kito dešimtmečio mūsų šalies kino prodiuserių uždavinys.

„Kalbant apie Lietuvos kino išėjimą į tarptautinę rinką, yra neišnaudotų galimybių – lietuviškas stimpankas (pavyzdžiui, pagal Andriaus Tapino romanus), gotika, politiniai ir istoriniai trileriai, pasakų ekranizacijos… Trūksta istorinio kino, filmų ne apie tarpukarį, o apie XVI-XVIII amžius – juk tuo metu buvo politinės aistros, dvarų gyvenimas, miestai, operos! Antai latviai, kurie finansavimu Lietuvos tikriausiai smarkiai nelenkia, pasiūlo bent viduramžių filmų – ir neblogų“, – lietuviško kino potencialą aptaria doc. dr. Edgaras Klivis.

Gediminas Jankauskas papildo, kad lietuviško kino kūrėjai jau eina šia linkme – vis dažniau imasi įvairesnių, primirštų žanrų. „Palengva įsisaviname anksčiau retenybe buvusius žanrus: kriminalinį kiną (E. Vėlyvis), mokslinę fantastiką, kuriai ištikimiausia – Kristina Buožytė, pelniusi tarptautinius apdovanojimus už „Aurorą“ ir „Vesper“, – sako jis.

Pastarasis filmas, pasak E. Klivio, yra puikus pavyzdys, kaip galima sėkmingai suderinti komercinio ir arthausinio kino principus – tai yra, masinės auditorijos ir pelno siekimą su originalia menine vizija.

„Kaip lietuviškas, tai visai neblogas“ – nebeteisinga frazė?

Auganti Lietuvos kino rinkos profesionalų paklausa skatina auginti naują kino kūrėjų, kritikų, entuziastų kartą – prie to prisideda ir VDU vykdoma Menų istorijos, kritikos ir medijų bakalauro studijų programa, ruošianti įvairių meno sričių ekspertus, tarp jų ir kino.

Šios programos ketvirtakursė Marija Žukovska pritaria, kad lietuviškas kinas reikšmingai patobulėjo – po 2010-ųjų atsirado daugiau įvairių žanrų filmų, eksperimentavimo su naratyvais, pakilo kinematografijos, montažo, garso takelių kokybė.

„Iš kūrėjų išskirčiau Donatą Ulvydą ir Andrių Blaževičių, kurių filmuose jaučiama gili socialinė ir istorinė tematika. Asmeniškai didžiausias atradimas man buvo Elenos Kairytės dokumentinis filmas „Roberta“, atskleidęs įdomios ir ekstravagantiškos merginos gyvenimą“, – sako studentė, pastebėjusi, jog ją džiugina ir vis dažniau filmuose, tokiuose kaip L. Bareišos „Sesės“, gvildenamos moterų teisių, lygybės ir autentiškumo temos.

Šiuo metu ji rašo bakalauro baigiamąjį darbą, kuriame tyrinėja šiuolaikinio lietuvių ir lenkų kino tendencijas, lygina jų filmuose tyrinėjamas temas. „Viena tendencija neabejotina – kino produkcija abiejose šalyse klesti, o ateityje tikėtina, kad pamatysime dar daugiau įvairovės ir kokybiškų kūrinių. Tad, tikiuosi, frazė „Kaip lietuviškas, tai visai neblogas“ nebeatrodys teisinga“, – apibendrina M. Žukovska, paaiškinusi, jog pasirinko šią temą todėl, kad pati yra lenkė, gimusi ir augusi Lietuvoje.

„Mano gyvenime visada buvo svarbus dualizmas – gyvenu tarp dviejų kultūrų, kurios abi yra man artimos. Lietuvą ir Lenkiją sieja ilga, įdomi istorija, todėl buvo smalsu išsiaiškinti, kaip tai atsispindi šiuolaikiniame kine“, – paaiškina studentė, išskirdama du jai įsiminusius šių šalių kūrėjų filmus – Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio „Poetą“ bei Jano Holoubeko „Antrininką“, kurie nagrinėja karo ir netikros tapatybės temas.

Menų istorijos, kritikos ir medijų studijos – norintiems dirbti kino srityje

Pašnekovė sako, jog VDU Menų istorijos, kritikos ir medijų bakalauro studijas pasirinko po kruopščios paieškos, kurią pradėjo dar prieš egzaminus. VDU vykdoma programa ją patraukė tuo, kad apėmė visas merginą dominusias meno sritis: nuo fotografijos, dailės, mados ir teatro iki kino.

„Studijos paliko labai gerą įspūdį, ypač – dėstytojai, kurie šiuos ketverius metus padarė įdomius ir prasmingus. Daugelis jų buvo nepaprastai supratingi, nuoširdūs ir žmogiški. Tai leido jaustis laisvai užduodant klausimus ar diskutuojant per paskaitas. Dėstytojai puikiai išmano savo sritis, o jų sukauptos žinios yra neįkainojamos“, – pažymi M. Žukovska.

VDU Menų istorijos, kritikos ir medijų bakalauro studijų programoje rengiami meno ekspertai, mokantys aiškinti, analizuoti ir vertinti meno kūrinius, rašyti meno klausimais, komunikuoti istorinį ir šiuolaikinį meną pasitelkus įvairias medijas – spaudą, internetą, tinklalaides, žiniasklaidos reportažus, gyvus renginius. Norintiems dirbti kino srityje, pasak doc. dr. E. Klivio, šios studijos leidžia suprasti ir įvertinti inovacijų, kino kalbos pokyčių, naujų kino kūrėjų filmų vertę.

„Šiuolaikinio kino paskaitos leidžia orientuotis pasauliniame kontekste, jausti, kuo kvėpuoja kino pasaulis šiandien. Programos studentams ir absolventams svarbus ir klasikinis menotyrinis išsilavinimas, apimantis ne tik kiną, bet ir vizualinius menus, teatrą, šokį, architektūrą. Platūs kultūriniai kontekstai, profesionalus žodynas, kultūrinių verčių ir įvairovės supratimas, kurį įgyja programos studentai, yra orios ir profesionalios kritikos pagrindas. Be to – šiuolaikinis kinas nėra atskirtas nuo kitų meno šakų ir meninių medijų, šiuolaikiniame meno pasaulyje idėjos cirkuliuoja peržengdamos konkrečios medijos ribas“, – tikina VDU Teatrologijos katedros vedėjas, primindamas tokius projektus, kaip Kristinos Buožytės virtualios realybės patirtis „Angelų takais“.

VDU Menų istorijos, kritikos ir medijų absolventai dirba įvairiose dailės, teatro ir kino įstaigose, fonduose, festivaliuose, muziejuose, galerijose, bendradarbiauja kultūros srities žiniasklaidoje. Jie rašo knygas, vadovauja kultūrinėms institucijoms, kuria naujas organizacijas, aktyviai bendrauja su įvairiomis auditorijomis pasitelkdami naująsias medijas.

Daugiau informacijos

 

• Fakultetas
• International
• Katedros
• Kontaktai
• Kūrybinės industrijos (test)
• Mantvidas Žalėnas
• Menas
• Menų istorija, kritika ir medijos
• Mindaugas Kavaliauskas
• Mokslas
• Pradžia
• Pranešėjai
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai
• Vidmantas Čepkauskas
• Visos naujienos