Studentams pristatys tarptautinių studijų ir praktikos mainų galimybes


Vasario 21 d., trečiadienį, 14:00 val., V. Putvinskio g. 23, 310 aud. vyks tarptautinių mainų galimybių pristatymas, kurį rengia Tarptautinių ryšių departamentas.

Renginio metu bus pristatomos mainų programų teikiamos galimybės, „Erasmus+“ ir VDU Dvišalių mainų stipendijos, partnerinės mokslo ir studijų institucijos užsienyje. Su renginio dalyviais patirtimi bei patarimais pasidalins studijas ar praktiką užsienyje jau išbandę VDU studentai.

VDU studentai, kurie jau pasinaudojo siūlomomis mainų programų galimybėmis, vieningai tvirtina, kad laikas, praleistas studijuojant ar praktikuojantis užsienyje, buvo visapusiškai įdomus ir naudingas tiek profesine, tiek kultūrine ir pažintine prasmėmis. Netiki? Ateik ir išgirsk kitų studentų istorijas iš pirmų lūpų!

Prieš renginį organizatoriai kviečia susipažinti su paskelbtų konkursų sąlygomis:

Daugiau informacijos apie Erasmus+ studijas ir praktiką: erasmus@vdu.lt

Daugiau informacijos apie Dvišalius mainus: Vaidas.Daciola@vdu.lt

Vilniaus knygų mugė. Doc. Inos Pukelytės monografijos „Žydų teatras tarpukario Lietuvoje“ pristatymas

Vasario 22-25 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5) vyks „Vilniaus knygų mugė 2018“, kurioje aktualiausias diskusijas ir knygų naujienas pristatys Vytauto Didžiojo universitetas. VDU stendas mugėje bus įsikūręs 3-oje „Litexpo“ salėje (Nr. 3.11).

Doc. Inos Pukelytės monografijos „Žydų teatras tarpukario Lietuvoje“ pristatymas

Vasario 24 d., šeštadienis, 16 val., „Litexpo“ 5.5 konferencijų salė

Monografijos pristatyme dalyvaus Markas Zingeris, Linas Venclauskas ir Rūta Mažeikienė. Knygą bus galima įsigyti „Litexpo“ 3 salėje, VDU stende Nr. 3.11.

Vienas pagrindinių šios monografijos tikslų – rekonstruoti žydų teatro veiklas tarpukario Lietuvoje (t. y. pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, apimančiu 1919–1940 metus). Duomenys surinkti iš archyvų, monografijų bei tarpukario leidinių, ištirti, susisteminti ir palyginti su žydų diasporos teatro reiškiniais kitose pasaulio šalyse. Monografijos tyrimu siekta nustatyti, kokią reikšmę Lietuvos žydų teatras galėjo turėti tarptautiniam žydų diasporos, o kartu ir nepriklausomos Lietuvos teatro vystymuisi.

Daugiau informacijos

„Vilniaus knygų mugės“ programa

„Vilniaus knygų mugės“ tinklalapis

L. Mažyliui bus suteikiamos VDU Garbės profesoriaus regalijos

Vasario 15 d., ketvirtadienį, 13 val., minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, valstybingumo šimtmetį ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) gimtadienį, vyks iškilmingas Senato posėdis, kurio metu profesoriui Liudui Mažyliui bus įteiktos VDU Humanitarinių mokslų Garbės profesoriaus vardo regalijos. Įvertinimas mokslininkui skirtas už nuopelnus Lietuvos istorijai, Vokietijoje suradus istorinį dokumentą – 1918 m. vasario 16 d. nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo, ilgalaikį mokslinį ir pedagoginį darbą ir universiteto vardo garsinimą. Šventiniame renginyje VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) dalyvaus bei šventinę kalbą sakys VDU Tarybos pirmininkas prezidentas Valdas Adamkus.

Pasak profesoriaus Liudo Mažylio, Vasario 16-osios akto atsiradimas žmonėms siejasi su džiaugsmingumu, tuo tarpu regalijų suteikimas kelia labiau rimties, pagarbos kupinas emocijas. „Taip, išties tai yra labai svarbus momentas – Liudo Mažylio asmuo atsiduria šalia kitų universiteto Garbės profesorių, kurių nuopelnai Lietuvai ir pasauliui yra be galo svarbūs. Tas lyginamasis kontekstas, kuomet net baugu įvardinti šiuos iškilius žmones, jų nuopelnus bei tyrinėjamas sritis, nuteikia labai įpareigojančiai ir pagarbiai, sukelia pačias rimčiausias emocijas“, – mintimis dalijasi profesorius. Nutarimas suteikti L. Mažyliui VDU Garbės profesoriaus vardą buvo priimtas dar praėjusių metų birželio mėnesį VDU Senato posėdžio metu.

Lietuvos šimtmečio ir VDU istorijos sąšaukos

Vytauto Didžiojo universiteto tradicijos pradžia sutapo su Lietuvos valstybingumo gimimu. 1918 m. vasario 16 d. paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos šviesuomenė vienu svarbiausių uždavinių laikė įkurti lietuvišką universitetą. 1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui Kaune suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas.

Profesoriaus L. Mažylio teigimu, 1922 m. vasario 16 dieną įkurtas Lietuvos universitetas tuometinėje šalyje atliko itin svarbų vaidmenį, nes rengti specialistus įvairioms visuomenės gyvenimo sritims Lietuvoje buvo tikrai nemažas iššūkis. „Vasario 16-oji – tai diena, kuomet minime valstybingumo ir intelektualumo sinergiją, nes universitetas neįmanomas be valstybės, o valstybės raida neįmanoma be universiteto. Vasario 16-osios sąsaja tarp Lietuvos valstybės ir Vytauto Didžiojo universiteto yra ir labai simboliška, ir užpildyta realiu turiniu. Juos sieja ir data, ir suvokimas: valstybės raida neįmanoma be akademinės minties proveržių. Tai turime suvokti, tikiu, kad visi ir suvokiame: akademinė bendruomenė, valstybės institucijos ir visa Lietuva“, – pasakoja profesorius L. Mažylis.

Visa šiandieninio demokratiško ir laisvo Vytauto Didžiojo universiteto istorija siejasi su Lietuvos valstybės šimtmečio istorija – Vasario 16-oji, tarpukaris, sovietinės okupacijos įtaka ir universiteto reorganizavimas. Nepaisant visų įvykių, VDU akademinė tradicija ne tik išliko, bet ir toliau ilgus dešimtmečius iki valstybingumo atkūrimo vystėsi išeivijoje. Nenuostabu, kad Lietuvai vaduojantis ir papūtus laisvesniems Sąjūdžio vėjams, 1989 m. būtent išeivijos atstovai ženkliai prisidėjo prie VDU atsikūrimo. Išeivijos idėjos yra tai, kas jungia dabar VDU garsinantį artes liberales (liet. laisvųjų menų) principą ir tarpukario patriotiškumą. Prezidentas V. Adamkus kaip pavyzdį pateikia VDU atkūrimą 1989 m., kai dar nebuvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė ir universiteto atgaivinimas atrodė daugiau utopinė idėja, negu realybė, tačiau aktyviai bendraudami Lietuvos ir išeivijos mokslininkai susitarė bendromis pastangomis to siekti.

„Prisimenu atkūrimo laikotarpį, kada lietuvių išeivijos mokslo elitas, jausdamas tarptautinės politikos pulsą ir kad Lietuva yra ant išsivadavimo slenksčio, pirmiausiai atkreipė dėmesį į aukštojo mokslo sistemą ir ėmėsi humanitarinės misijos atkurti vienintelį tarpukario Lietuvoje veikusį Vytauto Didžiojo universitetą. Didžiuojuosi tuo, kad turėjau galimybę aktyviai dalyvauti šiame atkūrimo darbe, kuris buvo unikalus atvejis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – pasakoja VDU Atkuriamojo Senato narys V. Adamkus.

Šimtmečio proga – palinkėjimas ieškoti bendrų raidos taškų

Pasak prof. Liudo Mažylio, Vasario 16-osios akto atradimas, tarsi Lietuvos valstybingumo, tapatybės susigrąžinimas, suteikė daug gerų emocijų šalies piliečiams. „Esminis momentas čia yra pats akto dingimas: lietuvių tauta dėl to tarsi išgyveno, patyrė vos ne nepilnavertiškumą be savo valstybės paso. Tarsi tas praradimas vertė jaustis kaltais, abejoti, jog galbūt istorijos „bangose“ padarėme ką ne taip, nors ir žinojome, kad tai yra susieta su XX amžiaus įvykiais. Visas šis nusivylimas užsipildo džiugesiu, kuomet aktas atsiranda, ir tuomet kyla kiekybės ir kokybės klausimas – kiek visgi daug teigiamų emocijų patyrėme per šį trumpą laiką nuo praeitų metų kovo 29 dienos“, – pasakoja prof. L. Mažylis.

Paklaustas, ko palinkėtų Lietuvai ir jos piliečiams, pradedant naują Nepriklausomybės šimtmetį, profesorius akcentuoja dinamiškumą ir atsakomybę kasdieniniame ir valstybiniame lygmenyje. „Mėgstu pabrėžti, kad pagarbus bei taikus požiūris į istoriją gali vesti į itin šviesią ateitį. To ir palinkėčiau kiekvienam piliečiui – suvokiant, kad istorija yra rekonstruojama, ieškoti vienijančių, prie bendro tikslo vedančių valstybės ir jos raidos taškų, – teigia profesorius. – Gal aš ir linkęs būti optimistu, bet po Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto atsiradimo aš regiu išmanios pilietiškos visuomenės, atsparios dviprasmybėms, daigus. Išminties, kaip tautai, šaliai ir pasaulio piliečiams aš linkiu ir artimesnei, ir tolimesnei ateičiai“.

Šiuo metu profesorius iki vasario pradžios lanko lietuvių bendruomenes Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kalbėdamas apie Lietuvos šimtmetį, L. Mažylis akcentuoja šalies piliečių tinklą visame pasaulyje. „Amerikos lietuvių bendruomenė fiziškai, finansiškai, diplomatiniais ir kitais būdais prisidėjo prie politinių procesų pagreitinimo Lietuvoje, kad šalies nepriklausomybę skelbiantis Vasario 16-osios aktas būtų ne tik priimtas, bet ir 1918 metų pabaigoje jau pradėtas įgyvendinti, – teigia VDU profesorius. – Man teko ir tenka susidurti su įvairaus amžiaus pasaulio lietuviais, kuriems bandoma klijuoti „emigrantų“ etiketė – nesutikčiau su tuo, nes jie yra mūsų tautos dalis, apie Lietuvą ir jos istoriją, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, mąstanti tokiomis pat kategorijomis, todėl reikia branginti šią mūsų visuomenės dalį, tol, kol jo bent dalis širdies yra gimtojoje šalyje“.

Renginio svečiams – lietuvių kompozitorių muzika ir žemėlapių paroda

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas renginys, kur savo šventines kalbas sakys VDU garbės daktaras, prezidentas V. Adamkus ir prof. L. Mažylis, yra atviras visai visuomenei. Po iškilmingo regalijų įteikimo, 14 val., didžiojoje salėje prasidės VDU Kamerinio orkestro ir VDU Akademinio choro „Vivere Cantus“ šventinis koncertas, kurio metu bus atliekami G. Kuprevičiaus, M. K. Čiurlionio, Z .Bružaitės, T. Makačino, V. Kudirkos, J. Naujalio ir kitų lietuvių kompozitorių kūriniai. Solistai – VDU Muzikos akademijos absolventai, Kauno valstybinio muzikinio teatro kolektyvo nariai: sopranas Ingrida Kažemėkaitė ir baritonas Andrius Apšega. Diriguos VDU Kamerinio orkestro vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius.

Renginio metu VDU didžiosios salės 2 a. fojė veiks „Senųjų Lietuvos žemėlapių“ paroda. 2004 m. vasarą 50-osios Europos lietuviškųjų studijų savaitės Hiutenfelde (Vokietija) metu dr. Jonas Norkaitis Vytauto Didžiojo universitetui padovanojo savo sukauptą didelę apie 300 metų senumo žemėlapių kolekciją. Senieji žemėlapiai atspindi istorinius įvykius, tautų ir valstybių raidą; pasak parodos organizatorių, praskleidus istorinės užmaršties skraistę čia galima rasti fizinės geografinės ir prasmingos visuomeninio pobūdžio informacijos. Tai svarbus šaltinis ne tik istorikui profesionalui, bet ir įdomi, praeitį liudijanti medžiaga kiekvienam visuomenės piliečiui, besidominčiam savo valstybės praeitimi. Po iškilmingo Senato posėdžio paroda bus perkelta į VDU istorijos menę S. ir S. Lozoraičių muziejuje (K. Donelaičio g. 58) ir kovo 1-15 d. bus atvira lankytojams.

Kūrybinės dirbtuvės „Kino garsai”

VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menu katedra besidominčius Muzikos produkcijos studijomis kviečia į kūrybines dirbtuves „Kino garsai“. Jų metu moksleiviams bus pristatyta kino garso įrašų tematika ir garsų tipai, pasakojama apie Muzikos produkcijos programoje dėstomus dalykus, susijusius su kinui skirto garso kūrimo menu. Užsiėmimo metu kiekvienas dalyvis, padedamas kūrybinių dirbtuvių vadovo, įrašys skirtingus garsus ir galės perklausyti juos bendroje muzikinėje kompozcijoje erdvinės garso sistemos pagalba.

 

Užsiėmimai vyks VDU Mokslo ir studijų centre įrengtoje modernioje garso įrašų studijoje (408 k., V. Putvinskio g. 23, Kaunas). Kūrybinių dirbtuvių trukmė vienai grupei – 1,5 val. Maksimalus žmonių skaičius vienoje grupėje – 10 asmenų. Kviečiame moksleivių grupes, lydimas mokytojo. Galima registruoti ir kelias moksleivių grupes. Užsiėmimų laikas derinamas su kiekviena grupe individualiai.

 

Registracija: aiste.matuzaite@vdu.lt

Studijas baigė pirmieji „Muzikos produkcijos” ir „Mados dizaino” programų studentai

2014 metais VDU drauge su Centrinio Lankašyro universitetu (University of Central Lancashire, UCLan) pradėjo vykdyti tarptautiškas, struktūruota britų mokymosi strategija pagrįstas „Mados dizaino” („Fashion Design”) ir „Muzikos produkcijos” (“Music Production”) studijas anglų kalba. Praėjusią savaitę pirmiesiems šių programų absolventams buvo iškilmingai įteikti du – VDU ir UCLan – menų bakalauro studijų diplomai.

Remiantis ilgamete britų partnerių mokymo mados ir muzikos srityse patirtimi, VDU Menų fakultetas pasiūlė studentams aktualias, į praktinius studijų aspektus orientuotas mados dizaino ir muzikos produkcijos studijas, kuriose dėstė garsiausi, didelę kūrybinės veiklos patirtį turintys Lietuvos mados dizaineriai (A. Kuzmickaitė, S. Straukaitė, J. Rimkutė, R. Kaupelienė, V. Venckevičius), patyrę muzikos industrijos pasaulio specialistai, už savo kūrybinius pasiekimus apdovanoti kompozitoriai, prodiuseriai, garso dizaino kūrėjai, muzikos technologijų žinovai (T. Petrikis, S. Mickis, D. Nomicas, A. Čaplikas, N. Čepaitė-Goldberg ir kt.), užsienio mados ir muzikos ekspertai (R. Archibald, J. Lacey, P. Green, A. Cushion ir kt.). Šių programų studentai taip pat turėjo galimybę semestrą studijuoti UCLan’e.

Pasak Menų fakulteto dekanės Jurgitos Staniškytės, ypatingai džiugu, kad šį tarptautinį bendradarbiavimą meno studijų srityje puikiai įvertino mūsų partneriai – Centrinio Lankašyro universiteto kolegos, savo reguliarių vizitų metu pabrėždami tiek studijų kokybę, tiek VDU infrastruktūros inovatyvumą, tiek girdami studentų gebėjimus, aktyvumą bei talentą.

„Mados dizaino” studijos suteikė studentams solidžius praktinius įgūdžius, reikalingus mados dizaino kūrimui: nuo konteksto tyrimų, eskizavimo, projektavimo, siuvimo iki pilno kūrybinio portfolio ir mados kolekcijos įgyvendinimo. Studijų programos vykdytojai didžiuojasi, kad pirmosios laidos absolventės pademonstravo itin aukštus kūrybinės veiklos rezultatus, pvz. Mildos Grikšaitės Jankuvienės mados kolekcijos pateko į tarptautinio jaunųjų dizainerių konkurso „Injekcija“ finalą ir į tarptautinio konkurso „Frankfurt Style Award“ finalą, Ramintos Razgutės kolekcija pristatyta tarptautinio meno ir mados festivalio „VIRUS“ finale.

Anglų kalba vykdoma „Muzikos produkcijos” programa tapo viena populiariausių  tarp tokio tipo studijų programų Lietuvoje, pritraukusių ir užsienio studentų. Pagrindinė šios programos stiprybė – tamprus teorijos ir praktikos ryšys, leidžiantis studentams gilintis į įvairius muzikos produkcijos ir technologijų aspektus: garso įrašymą, garso dizaino kūrimą, muzikos kompozicijos ir kitus su realiais muzikos industrijos poreikiais susijusius dalykus.

Pažymėtina ir išskirtinė, aukščiausius kūrybinių industrijų standartus atitinkanti šių programų infrastruktūra, suteikusi studentams pačias geriausias technines sąlygas praktinėms mados dizaino ir muzikos produkcijos studijoms. VDU Mados dizaino studija aprūpinta naujausia siuvimo, siuvinėjimo įranga, 3D spausdintuvais, visomis kūrybai reikalingomis kompiuterinėmis technologijomis. VDU garso studijų kompleksas atitinka naujausius muzikos industrijos reikalavimus ir pagrįstai laikomas vienu moderniausių Baltijos šalyse. Išskirtinė šių studijų programų infrastruktūra suteikė studentams visas galimybes tobulinti praktinius įgūdžius ir pasitelkti šiuolaikines technologijas kūrybiniams eksperimentams.

Per trejus studijų metus programos studentus gerai pažinę UCLan dėstytojai itin palankiai įvertino jų kūrybiškumą ir individualius kūrybinius talentus, o programos studentai savo ruožtu džiaugėsi užsienio dėstytojų perteiktomis žiniomis. Kaip diplomų šventės įteikimo metu teigė programos absolventas dainininkas, muzikos kūrėjas Martynas Kavaliauskas „esu laimingas, kad galėjau mokytis iš užsienio šalių profesionalų, kur ši studijų kryptis turi gilias šaknis ir patirtis. Ir kad šiandien galiu džiaugtis ne tik lietuvišku, bet ir užsienio universiteto diplomais“.

 

Paskutinė savaitė teikti pranešimų santraukas tarptautinei konferencijai „Teatras ir atminties karai“!

Paskutinė savaitė teikti pranešimų santraukas tarptautinei konferencijai „Teatras ir atminties karai“!

Daugiau informacijos konferencijos puslapyje:

https://menufakultetas.vdu.lt/en/conference/

Konferencija „TEATRAS IR ATMINTIES KARAI“: atnaujintas kvietimas

Tarptautinė konferencija „TEATRAS IR ATMINTIES KARAI“: atnaujintas kvietimas teikti pranešimų santraukas

2018 m. balandžio 26-28 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete vyks bendra Šiaurės šalių teatro tyrėjų asociacijos (Association for Nordic Theatre Scholars), Vytauto Didžiojo universiteto ir Scenos meno kritikų asociacijos tarptautinė mokslinė konferencija „Teatras ir atminties karai‘.

Atminties karų tema pastaruoju metu tampa aktuali ne tik Baltijos šalyse ir Rytų Europoje, bet visame Europos kontekste. Temos formuluotė nurodo tiek į politinę prievartą ir ginkluotus konfliktus praeityje, tiek į konfliktuojančias istorinės patirties atmintis šiuolaikinėse visuomenėse. Skirtingų ir dažnai priešingų istorijos interpretavimų konfrontacija tampa ypač svarbi šiuolaikiniame pasaulyje, kylant karo retorikai, kuri dažnai yra įsišaknijusi ankstesniuose istoriniuose konfliktuose ir jų populiarioje ar institucionalizuotoje atmintyje skirtingose šalyse ir įvairiose socialinėse grupėse. Konfliktuojančios, agonistinės atmintys dažnai turi performatyvų pavidalą (jos yra konstruojamos, dramatizuojamos, atliekamos). Be to, istorinė atmintis yra įvairiai reflektuojama, užginčijama ir kritiškai permąstoma šiuolaikinio Lietuvos (kaip ir kitų Baltijos ar Rytų Europos šalių) teatre, dramaturgijoje, atlikėjų menuose.

Lietuvos teatro srities tyrėjai yra paskelbę nemažai publikacijų atminties, istorijos reprezentavimo teatre, istorinių interpretacijų performatyvumo klausimais. Šias publikacijas ir tolesnius tyrimus skatina ir teatro meno praktikos, spektakliai, tendencijos. 2009 metais Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas organizavo tarptautinę konferenciją „Istorijos (re)konstrukcijos nuo 1945-ųjų iki dabar“ (The Past Is Still to Change: Performing History from 1945 to the Present). Atėjo laikas sugrįžti prie atminties ir istorijos temos, atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir naujus iššūkius, kuriuos šiandien patiria menas kaip viešosios sferos ir demokratijos kūrimo vieta.

Konferencijoje siūloma ieškoti sąsajų tarp kaimyninių Baltijos ir Šiaurės šalių teatro tyrimų ir tęsti reikšmingas akademines diskusijas apie kintančią meno vietą ir reikšmę identiteto, istorijos permąstymo ir demokratinio viešumo požiūriu. Konferencijos tema provokuoja kritiškai klausti apie teatro laikysenas ir teatro tyrimų įsipareigojimus dabarties – eskaluojamų konfliktų, propagandos karų, istorijos perrašymų – akivaizdoje. Konferencijos interesų ratas apima tokias temas kaip:

Karų prisiminimai teatro spektakliuose ir istorinėse inscenizacijose;

Antrasis Pasaulinis karas teatrinėje Europos atmintyje;

Konfliktas ir atmintis šiuolaikiniame teatre;

Ginčas, konfliktas ir konsensusas kolektyvinėje atmintyje;

Atminties, memorialų, įamžinimų ir inscenizacijų praktikos ir performansai;

Nuo agonizmo prie antagonizmo: atmintis, demokratija, dalyvavimas, teatras;

Nostalgija, ostalgija ir alternatyvi atmintis Rytų Europoje.

 

Konferencijos komiteto nariai: Jurgita Staniškytė (VDU, Lietuva), Freddie Rokemas (Tel Avivo universitetas, Izraelis), Rūta Mažeikienė (VDU, Lietuva), Magnusas Thoras Thorbergssonas (Islandijos universitetas, Islandija), Stephenas Wilmeris (Trinity College, Airija), Thomas Rosendalis Nielsenas (Aarhus universitetas, Danija), Edgaras Klivis (VDU, Lietuva).

 

Atnaujintą kvietimą teikti konferencijos pranešimų santraukas rasite čia:

Conference news

VDU studentams vyksta priėmimas į „Academia cum laude“

Asmenys, norintys dalyvauti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) „Academia cum laude“ priėmimo konkurse, iki sausio 28 d. turi užpildyti prašymą internetu bei pateikti motyvacinį laišką.

Į individualiąsias studijas priimami pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisųjų studijų VDU studentai, ne vėliau kaip nuo šešto studijų semestro. Daugiau informacijos apie priėmimą į akademiją ir kuratorių sąrašas pateikiamas „Academia cum laude“ puslapyje.

„VDU Academia cum laude“ – tai pirmoji Lietuvoje unikali individualių studijų sistema, vykdoma kuratorystės pagrindu. Akademijoje įtvirtinta tarpdisciplininių studijų galimybė, kuri leidžia suburti įvairių sričių profesionalus ir gauti geriausią humanitarinių bei tiksliųjų mokslų sinergiją. „Academia cum laude“, pirmiausia, yra dėstytojų ir studentų bendrystė. Ji sutelkia dėstytojus ir studentus, norinčius ir galinčius siekti daugiau nei standartinės studijų programos bei sistemos.

Akademija siekia prisidėti prie pastangų kurti Lietuvos ateities šviesuomenę – būsimąjį mokslo, kultūros, technologijų, verslo elitą, kurio motyvacijos lygis yra aukštas. Lietuvoje precedento neturinčios studijos sujungia dviejų geriausių pasaulio universitetų, Kembridžo ir Harvardo, studijų modelius ir leidžia studentams patiems pasirinkti, kaip studijuoti – studentas galės rinktis gilinti žinias konkrečioje studijų programoje, specializaciją pasirenkant vėliau, arba laisvųjų menų sistemą atitinkančias, platų dalykų spektrą apimančias studijas.

Visų studijų metu studentas dirbs su pasirinktu kuratoriumi – savo srities profesionalu, aukščiausio tarptautinio lygio mokslininku, tyrėju ar pripažintu menininku. „Academia cum laude“ kuratoriai – aukščiausio lygio tarptautiniu mastu pripažinti VDU profesoriai, mokslininkai, tyrėjai, menininkai, didžiausi autoritetai ir savo srities ekspertai ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų: filosofas Gintautas Mažeikis, istorikas Egidijus Aleksandravičius, teatrologė Jurgita Staniškytė, informatikas Tomas Krilavičius, chemikas Audrius Sigitas Maruška, medijų tyrėja Auksė Balčytienė, fotografas Romualdas Požerskis, sociologas Artūras Tereškinas, religijotyrininkas Egdūnas Račius ir daug kitų.

Diplomas Cum laude (lot. – su pagyrimu) teikiamas daugelyje pasaulio universitetų studentams, kurie baigė studijas ypač aukštais balais. Būtent tokiems motyvuotiems jaunuoliams, visuomet siekiantiems žinoti daugiau, ir bus skirtos naujosios studijos.

Pabaigus individualiąsias studijas studentams bus įteikiamas „Academia cum laude“ pažymėjimas, liudijantis apie studento įgytas papildomas žinias ir gebėjimus.

Registracija į „VDU Academia cum laude“.

Priėmimo taisyklės.

VDU kartu su „Kaunas 2022” ir Kauno miesto muziejumi

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasirašė bendradarbiavimo sutartis su VšĮ „Kaunas 2022“ („Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“) ir Kauno miesto muziejumi. Šios naujos universiteto partnerystės yra itin aktualios studentams – bendradarbiaujant bus kuriama dar daugiau akademinių bei profesinių žinių įgyvendinimo galimybių.

„Kaunas 2022“ ir VDU bendrose veiklose: nuo kultūrinių projektų iki mokslinių tyrimų

„Visi esame labai susidomėję ir žinome, kas laukia Kauno miesto 2022 metais. Labai džiugu, kad šiame „Kaunas 2022“ projekte aktyviai dalyvauja VDU, ypač Menų fakulteto, žymūs menininkai, mokslininkai, dėstytojai ir studentai, – kalbėjo VDU Studijų prorektorius doc. dr. Kęstutis Šidlauskas. – Viešoji įstaiga „Kaunas 2022“ vykdo labai daug iniciatyvų, projektų ir kitų veiklų, kad Kaunas ne tik vienerius metus būtų Europos kultūros centru, bet kad dar iki tol miestas ir jo gyventojai toliau tobulėtų ir formuotų savo unikalias tapatybes kultūros srityje“.

Pasak prorektoriaus, „Kaunas 2022“ tikslai ir vertybės yra itin artimi universitetui. „Labai džiugu, jog tampame partneriais ir tikimės, jog bendradarbiaujant Kauno miestas taps nebe laikinąja Lietuvos, o šiuolaikine ir galbūt net amžinąja Lietuvos kultūros sostine. Prie to stengsimės prisidėti ne tik dėstytojų ar menininkų, meno sričių tyrinėtojų, bet, svarbiausia, ir studentų pastangomis“, – pridūrė docentas.

VDU prisidės organizuojant studentų mokomąsias praktikas bei pritaikant įgytas žinias  projekto veiklose, taip pat bendradarbiaus „Kaunas 2022“ poveikio tyrimuose. Magistrantūros, doktorantūros darbų temas ir kitų mokslinių grupių tyrimų kryptis bus siekiama pritaikyti projekte, analizuojant Kauno socialinę, ekonominę raidą, tarptautinį matomumą, turizmo rodiklius, auditorijų plėtrą, pasitenkinimą kultūra, kultūros prieinamumą, projekto poveikio tvarumą ir kt.

„Niekam ne paslaptis, jog „Kaunas 2022“ kolektyvo didelę dalį sudaro VDU absolventai, dėstytojai, tyrėjai. Partnerystė su universitetu jau yra veikianti. Vyksta bendradarbiavimas ir bendruomenių, ir kultūros srityje, tikimės, jog bendradarbiavimas prasidės ir su kitais VDU fakultetais, nes potencialo šioje programoje itin daug. Studentų įtraukimui į šį projektą turime labai daug: moksliniai tyrimai, kultūrinės iniciatyvos ir kt.“, – pasakojo VšĮ „Kaunas 2022“ direktorė Ana Čižauskienė.

Taip pat VDU ir „Kaunas 2022“ kartu kurs ir įgyvendins tarptautinę įgūdžių stiprinimo programą „Kultūros tempo akademija“ bendruomeninės kultūros, jaunimo įgalinimo, profesionaliosios kultūros srityse.

„Labai džiugu, kad su universitetu pradedame oficialų bendradarbiavimą, iš kurio tikimės akademinio indėlio projekto stebėjime, vertinime, kur tikrai prireiks įvairių užsienio kalbų ir komunikacijos specialistų, sociologų, menotyrininkų ir kitų sričių studentų ir profesionalų įnašo“, – pridūrė projekto „Kaunas 2022“ meno vadovė Virginija Vitkienė. VDU studentams taip pat bus organizuojamos meistriškumo pamokos, mokomosios praktikos bei suteikiamas įgytų žinių pritaikomumas. Meno vadovė taip pat kviečia studentus nuolat sekti informaciją apie „Kaunas 2022“ veiklas, nes studentams nuolat bus siūlomos savanorystės ir kitos karjeros galimybės.

VDU darbuotojai bei studentai bus nuolatos kviečiami dalyvauti „Kaunas 2022“ organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose renginiuose.

Atnaujinus bendradarbiavimą su Kauno miesto muziejumi – dar daugiau galimybių studentams

„VDU bendradarbiavimas su Kauno miesto muziejumi trunka ilgiau nei dešimtmetį, o Menų fakulteto iniciatyva labai džiugu jį atnaujinti kartu su nauju ir itin iniciatyviu muziejaus direktoriumi Gabrieliumi Sužiedėliu. Tikimės, kad bendra partneryste papildysime Kauno miesto muziejaus veiklos turinį mūsų akademikų, istorikų, menininkų ir tyrėjų indėliu“, – teigė VDU prorektorius.

Pasak muziejaus direktoriaus Gabrieliaus Sužiedėlio, prieš pusę metų jam pradėjus vadovauti, muziejų įsteigusi Kauno miesto savivaldybė iškėlė uždavinį sukurti modernų Kauno miesto muziejų, kuris būtų atviras visuomenei ir tyrėjams. „Tą pačią akimirką supratau, kad to negalėsiu padaryti be svarbių partnerių, tarp kurių turi būti universitetas. Džiugu, jog Kaune yra įsikūręs toks modernus universitetas kaip VDU, – kalbėjo  G. Sužiedėlis. – Vienas iš labai įdomių aspektų yra tai, kad muziejuje dirba tiek VDU doktorantų, jog net nepavyktų suskaičiuoti ant rankų pirštų. Taip pat bendradarbiaujame su universiteto ekspertais atnaujinant muziejaus ekspozicijas, su dėstytojais – organizuojant renginius“.

Remiantis nauja bendradarbiavimo sutartimi, Kauno miesto muziejus  priims VDU studentus atlikti praktiką, kvies rengti tiriamuosius bakalauro, magistro ar daktaro disertacijos darbus. Taip pat siūlys VDU Humanitarinių mokslų fakulteto ir Menų fakulteto atstovams projektus, mokslines temas, kurias studentai galėtų tyrinėti atlikdami tam tikras praktines užduotis ar rengdami mokslinius darbus, bei kvies dalyvauti muziejaus vykdomuose projektuose, organizuojamose konferencijose ir kituose renginiuose.

Kauno miesto muziejaus direktoriaus teigimu, bendros veiklos perspektyvos su Menų ir Humanitarinių bei kitų fakultetų dėstytojais ir studentais yra labai plačios, o vienas pagrindinių tikslų ir bus studentų bendruomenės įtraukimas.

Kaunas 2022 – „Modernizmas ateičiai”

Prisidėdama prie valstybės šimtmečio įprasminimo ir Europos paveldo metų programos, startuoja oficiali projekto Kaunas 2022 paveldo programa „Modernizmas ateičiai“.

Vasario 2 d., penktadienį, 18 val. (Kauno Menininkų Namai) programos kuratorius, VDU Menų fakulteto dėstytojas Vaidas Petrulis atskleis projekto idėją, viziją ir šiuometinius planus. Architektūros istorikė Marija Dremaite papasakos apie vasario mėnesį savo kelionę po Europos miestus pradėsiančią parodą „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940 m.“ Programos koordinatorius Žilvinas Rinkšelis pristatys paveldo bendruomenę bursiančias veiklas ir naują socialinį tinklą, galbūt tapsiantį kiekvieno modernisto antruoju facebook`u.

Nekantraujantiems prisijungti iki starto: www.modernizmasateiciai.lt