Romualdo Požerskio fotografijų paroda “Baltijos kelias”
Birželio 12 dieną Žemaičių Naumiesčio bibliotekoje atsidarė Romualdo Požerskio fotografijų paroda “Baltijos kelias”.
Lietuva – tūkstančių žmonių išsaugotas troškimas gyventi laisvai. Troškimas, stipresnis už Sibiro speigą, stribų išdavystę, politinius lagerius. Jį pavyko užfiksuoti ir albume „Lietuva 1988–1993“.
Akimirka, kai paskutinis sovietų armijos tankas palieka Lietuvą, galutinai pabaigia okupacijos, prievartos, bukinimo ir melo etapą, kurį lietuvių tauta kentė pusę šimtmečio.
Ilgus metus Lietuvos žemę slėgė brutali geležinė jėga. Pasitelkdama melą ir šantažą ji peržengė mūsų sienas penktajame dešimtmetyje ir ketino čia pasilikti amžinai.
Lietuva atkakliai varė svetimą kariuomenę. Tai darė mūsų partizanai, disidentai, visa tauta, nepraradusi laisvės ir nepriklausomybės vilties.
Su paskutiniais sovietų kariuomenės daliniais pasitraukė ir baimė, ir netikrumo jausmas. Vietoj jų įsitvirtino tikėjimas mūsų valstybės, Lietuvos, ateitimi.
Ši paroda – nebylusis, tačiau tiek daug pasakantis Lietuvos prisikėlimo metraštis. Joje įamžintos ašaros ir vilties kupinos akys, ryžtas ir susikibusios rankos tegul visada primins, kokie galime būti vieningi ir kiek daug galime pasiekti.
Dabar žinome, kad, be šūvio įsileidę okupanto tanką, jo taip lengvai neišvarysime. Savo Nepriklausomybę turime ginti kasdien. Čia mūsų įsipareigojimas kovotojams už Lietuvą.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Paroda veiks iki liepos 12 dienos.
Daugiau informacijos : http://www.siluteszinios.lt/turiningai-praleistas-laikas-su-fotomenininku-romualdu-pozerskiu/
Romualdo Požerskio paroda „Degantis žmogus“
Birželio 5 d. 17 val. Ukmergės kultūros dailės galerijoje atidaroma Romualdo Požerskio ir Monikos Požerskytės paroda „Degantis žmogus“ („Burning Man“). Atidarymo metu demonstruojamas 30 min filmas apie Nevados dykumoje vykstantį alternatyvaus meno festivalį.
Parodoje pristatomos lietuvių fotomenininkų užfiksuotos vieno garsiausio ir originaliausio festivalio pasaulyje „Degantis žmogus“, vykstančio Nevados dykumoje (JAV), akimirkos – ne tik žmonės, su kuriais susipažino menininkai, bet ir skulptūros, fantastiškiausi meniški automobiliai, šviesos-ugnies instaliacijos, perfomansai, žemės meno objektai ir kūno tapybos kūriniai.
Pirmame perfomense, kuris vyko 1986 metais San Franciske Baker Beach, dalyvavo ir medinę 2.5 m aukščio žmogaus skulptūrą kartu sudegino tik 20 žmonių. Ilgainiui skulptūros aukštis augo, o kartu su juo – ir dalyvių skaičius, kuris 2014 metais pasiekė 70 tūkstančių. Nevadoje, Juodo akmens dykumoje, buvo pristatyti keli tūkstančiai projektų ir sumontuota virš 300 šimtų skulptūrų.
Ukmergės kultūros dailės galerijoje bus rodoma specialiai paruošta R. Požerskio ir M. Požerskytės fotografijų projekcija, atspindinti įdomiausius įvairių pasaulio šalių bei lietuvių meninius projektus, eksponuotus nuo 2008 iki 2017 metų „Degantis žmogus“ festivaliuose. 2011 metais Giedrius Kavaliauskas subūrė pirmą lietuvių stovyklą. Po dykumą buvo tampomas iš Lietuvos atgabentas Blukis, Tomas Dobrovolskis suruošė perkusijos sesijas ir koncertus. Jono Dovydėno vežamo „Velokino“ seansų metu buvo rodomi lietuviški Roberto Verbos, Jono Meko filmai. 2013 metais lietuviai pastatė Ievos Marijos Dautartaitės ir Žilvino Stankevičiaus skulptūrą „Lituanicos paukščiai“, skirtą Dariaus ir Girėno skrydžiui per Atlantą paminėti, 2017 metais Karolio Misevičiaus skulptūrą „Aušros šokis“. „Lihuanica Birds camp“ stovykloje festivalio dalyviai vaišinami lietuviškais bulviniais blynais, lietuviško paveldo gėrimais ir jau keli metai koncertuoja Jurgis Didžiulis.
Parodą pristatys Tomas Pabedinskas.
Parodą „Degantis žmogus“ Ukmergėje bus galima apžiūrėti iki birželio 27 d.
Kviečiame studijuoti magistrantūros studijų programoje KULTŪROS PAVELDAS IR TURIZMAS
Kviečiame studijuoti magistrantūros studijų programoje „Kultūros paveldas ir turizmas“
Geriausia paveldosaugos studijų programa Lietuvoje 2016 m.! Šios programos absolventai įgyja ne tik paveldo magistro diplomą, bet ir Valstybinio turizmo departamento patvirtintą kvalifikacinį gido pažymėjimą, o taip pat įrašomi į Nacionalinę turizmo informacijos sistemą.
Magistrantūros studijų programos „Kultūros paveldas ir turizmas“ tikslas – rengti aukščiausios kvalifikacijos, plataus humanitarinio išsilavinimo kultūros paveldo ir turizmo specialistus, turinčius menotyros žinių bei organizacinių įgūdžių, išmanančius kultūros paveldo raiškos formas ir jo socialinę, visuomeninę, istorinę reikšmę, galinčius profesionaliai administruoti kultūros paveldo sferą.
Programos studentai išmoksta savarankiškai spręsti kultūros paveldo apsaugos ir turizmo sistemose iškylančius klausimus ir problemas, įvertinti kultūros paveldo objektų būklę, jų apsaugos teisinius ir praktinius aspektus, taikyti šiuolaikinius apsaugos būdus, europinę paveldosaugos teoriją ir praktiką. Įgijus diplomą, plačias humanitarinio išsilavinimo teorines žinias galima kūrybiškai taikyti praktinėje veikloje: animuojant kultūrinio paveldo turizmą Lietuvoje, inicijuojant ir valdant kultūrinio turizmo ir paveldo animacijos projektus.
Baigus studijas, įgyjamas paveldo magistro laipsnis. Programos absolventai gali dirbti Kultūros paveldo apsaugos departamento padaliniuose, savivaldybių paminklotvarkos poskyriuose, paminklų restauravimo įmonėse (ekspertais, meno istorikais, vadybininkais), Lietuvos kultūros ministerijos padaliniuose (muziejuose, bibliotekose, archyvuose). Programos absolventai gali įsidarbinti turizmo departamento padaliniuose, turizmo firmose (konsultantais, turizmo strategais, ekskursijų vadovais ar gidais), nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, žiniasklaidoje ir mokslo institucijose, tyrinėjančiose kultūros paveldą.
Daugiau apie programą ir studijas
Informacija telefonu: (8 37) 32 78 78
El. paštu: aida.semaskiene@vdu.lt
Naujųjų medijų meno trečiakursiai – 16 būdų kaip tapti naratyvu
VDU Kūrybinės fotografijos trečio kurso studentai gegužės 23 dieną atidarė eksperimentinę fotografijos parodą „16 būdų kaip tapti naratyvu” VDU Menų galerijoje „g101”.
Šiandien gyvename naratyvų apsuptyje. Tačiau, kokį naratyvą geba kurti vizualusis menas, šiuolaikinė fotografija? Kaip fotografijose vaizduojami objektai tampa naratyvais? Galerijos erdvė atsiskleidžia kaip jaunosios kartos kuriamas pasakojimas, pagrįstas 16-ka skirtingų naratyvų.
Studentai savo darbuose analizuoja atminties ir prisiminimų fenomenus. Prisiminimas kaip savitas ir unikalus pasakojimas iškyla atmintyje iš būtojo laiko dienų. O atmintis geba mums papasakoti ir tai, ką galime jausti nesąmoningai – staiga suvokti, kad tam tikroje vietoje jau esame buvę, tačiau neprisimename kada. Taip pat, iš kasdienių fotografijų, brangių potyrių ar prisiminimų, savotiško vidaus ir išorės užfiksavimo siekiama suprasti ir patį žmogų.
Nuo prisiminimų prie asmenybės veido bruožų – studentai gilinasi į žmonių įvairovę, akcentuodami veidą ir nagrinėdami, kas iš tikrųjų gali atskleisti žmogų – kuo dviprasmiškas jo portretas? Taip pat dvynių kūnų tyrimai – kokie jų panašumai ir skirtumai atsiskleidžia bėgant laikui? Dar vienas pasakojimas – ketvirtojo žmogaus portretas – kokią istoriją geba atskleisti trijų kartų ryšio vizualinis sprendimas?
Kita plati tema, susijusi su žmogaus psichologija – emocijos. Studentai kviečia pažvelgti, kaip gimsta personažas, scenoje įkūnysiantis pjesės herojaus charakterį ir emocijas. Taip pat, kaip emocijas gali išreikšti spalvos – kokios tradiciškai yra spalvų konotacijos, kaip mes jas galime suvokti?
Spalvų semiotika – tai dalis visuomenėje priimtų nuostatų. Kūriniuose analizuojamas ir žmogaus kūnas, griaunamos nusistovėjusios normos – keičiamas požiūris į randą tarsi tai būtų abstraktaus meno kūrinys, atskleidžiantis laiko atspindį žmoguje. O kuo žmogus tampa, koks jo aktas, kai yra kaustomas tam tikrų socialinių rėmų? Fotografijose pabrėžiamas ir vartotojiškos visuomenės vaizdas.
Taip pat svarbi tema – aplinkos vaizdavimas. Fotografijose atskleidžiamas gamtos atbudimo momentas, medžių pavasaris, tyrinėjami gamtos ir žmogaus santykiai – kaip gamta geba pasiglemžti tai, ką žmogus pasiėmė. Taip pat yra ir taikomosios fotografijos darbų – dvarai perteikiami kaip kino lokacija.
Studentų parodoje atsiskleidžia tarpdisciplininės idėjos, kviečiančios žiūrovą pažvelgti į fotografijos panaudojimą šiuolaikiniame mene netradiciškai ir atrasti netikėtus eksponavimo būdus.
Kūrinių autoriai: Miglė Žilinskaitė, Airinga Česaitytė, Skaistė Gulbinaitė, Antanas Stankevičius, Julija Kazancevaitė, Indrė Galinskaitė, Kasparas Pilybas, Vilius Kurkinas, Milda Kolesinskaitė, Milda Gineikaitė, Domantas Jankauskas, Kamilė Blauzdytė, Simona Zvicevičiūtė, Ingrida Rutkutė, Albinas Liutkus, HyeJin Ryu.
Disciplinos dėstytojai doc. dr. Tomas Pabedinskas ir prof. Romualdas Požerskis.
Milda Gineikaitė
Kviečiame studijuoti magistrantūros studijų programoje KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS
Žiniomis pagrįsta lyderystė kūrybiniame sektoriuje!
„Kūrybinių industrijų“ studijų programa skirta asmenims, turintiems bakalauro laipsnį bei siekiantiems tapti kūrybinių industrijų analitikais ir praktikais, skatinančiais kūrybinio sektoriaus plėtrą bei galinčiais užtikrinti sėkmingą meno ir verslo komunikaciją.
Programos tikslas – rengti aukščiausios kvalifikacijos kūrybinių industrijų praktikus, gebančius dirbti organizacinį, vadybinį, edukacinį, viešųjų ryšių darbą, taikyti novatoriškus vadybos ir kūrybinių praktikų modelius tradicinėse kultūrinėse institucijose arba kurti nepriklausomas kūrybinių industrijų iniciatyvas, bei analitikus, gebančius kompleksiškai tirti, analizuoti ir vertinti kūrybinių industrijų projektus, rengti kūrybinių industrijų lauko strategijas ir teikti rekomendacijas. Pagal naujausius studijų kokybės vertinimo rezultatus programa turi rekordinį absolventų, dirbančių pagal specialybę, skaičių. Studentų vertinimu itin aukštas ir programos parengimo darbo rinkai vidurkis.
Studijų kokybės vertinimo centro tarptautinė ekspertų grupė, sudaryta iš socialinių ir humanitarinių mokslų sričių specialistų iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Danijos ir Rumunijos atlikę išorinį magistrantūros studijų programos „Kūrybinės industrijos“ vertinimą, programą akreditavo maksimaliam šešių metų laikotarpiui.
Atnaujinta programa skirta Kūrybinių industrijų bakalauro programų absolventams, kurie siekia ekspertinių žinių, lyderystės kūrybiniame sektoriuje ir kompleksiško kūrybinių industrijų supratimo. Taip pat kviečiame studijuoti socialinių ir humanitarinių mokslų bei menų programų absolventus, siekiančius įdarbinti savo unikalius gebėjimus ir kūrybiškumą.
Šių metų Kūrybinių industrijų studijų programa vykdoma artimai bendradarbiaujant su organizacija Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022: programoje dėsto KEKS 2022 komandos nariai, magistrantams siūloma galimybė būti ambicingiausio Kauno kultūrinio projekto sūkuryje, gauti informaciją iš pirmų rankų ir patiems praktiškai įsitraukti į KEKS 2022 projektus.
Daugiau apie programą ir studijas
Informacija telefonu: (8 37) 32 78 78
El. paštu: aida.semaskiene@vdu.lt
VDU – „Kaunas 2022“ programos konsultantės kūrybinės dirbtuvės
Gegužės 21 d., pirmadienis, nuo 9.30 iki 16 val. VDU Menų fakultete, (Muitinės g. 7, 207 aud.) vyks Agatos Etmanowicz kūrybinės dirbtuvės „Kultūros sektoriaus bendradarbystės modelio kūrimas“, skiros projekto „KAUNAS 2022“ draugams ir partneriams.
Idėja: KARTU sukurti kūrybiškus įrankius, leisiančius įgyvendinti tarpsektorinį bendradarbiavimą tarp Kaunas 2022 ir programos partnerių bei visų suinteresuotųjų pusių – kultūros institucijų, nevyriausybinių organizacijų, menininkų, kūrybinių entreprenerių.
Pagrindiniai dirbtuvuų tikslai: diagnozuoti kultūros sektoriaus bendradarbiavimo poreikius ir kliūtis, sukurti specifinius įrankius, padedančius stiprinti sektoriaus bendradarbiavimą ir dalintis atsakomybe už ateities projektų, įrankių, sprendimų sukūrimą įgyvendinimą.
Kodėl: kad niekas nesakytų „štai taip mes bendradarbiausime“. Kad kūrėjai ir organizacijos patys ieškotų sprendimų ir idėjų.
Kaip: naudojant ko-kūrybos metodologiją.
Dalyviai mokysis „brainstorminti“ kitaip, susipažins su kitais sektoriaus atstovais bei kurs idėjas, kurios vėliau galės būti įgyvendintos.
Registracija veikia iki gegužės 18 d. 18 val. Dalyvių skaičius ribotas!
Agata Etmanowicz (Varšuva/Lodzė, Lenkija) – viena Europos kultūros sostinės forumo pranešėjų, „Kaunas 2022“ programos konsultantė.
2014-16 m. Agata buvo Vroclavo Europos kultūros sostinės 2016 auditorijų plėtros programos vadovė. Taip pat ji yra organizacijos Impact foundation viceprezidentė, konsultuoja auditorijų plėtros srityje, organizuoja konferencijas, dirbtuves ir individualias konsultacijas. Fondas yra dirbęs su daugiau nei 350 Lenkijos organizacijų.
Šiuo metu Agata dirba su Lodzės Meno inkubatoriumi. Be to, ji yra ir Rijekos Europos kultūros sostinės 2020 auditorijų plėtros programos konsultantė.
Kontaktinis asmuo: Daiva Citvarienė, daiva@kaunas2022.eu, tel.: 868561929.
VDU – tarp trijų stipriausių Lietuvos universitetų
Žurnalas „Reitingai“ šiandien paskelbė institucinį visų Lietuvoje veikiančių universitetų ir kolegijų reitingą, kuriame Vytauto Didžiojo universitetas surinko 54,1 taško ir užėmė trečiąją vietą.
Kaip ir praėjusiais metais, VDU išliko tarptautiškumo lyderiu – reitinge jis įvertintas kaip tarptautiškiausias universitetas Lietuvoje (10,11 taško), geriausiai konkuruojantis tarptautinėje erdvėje. Universitetas užėmė antrą vietą pagal mokslo, meno arba sporto veiklą ir personalo pasiekimus (10,34 taško), studentų pasitenkinimą studijomis, dėstymu ir mokslo bazės gerove (8,64 taško). Aukštą trečiąją vietą Lietuvoje VDU užėmė pagal studijų ir mokslo aplinką (1,04 t.).
Mokslo, meno, sporto veiklos ir personalo pasiekimų kategorijoje VDU neturėjo lygių pagal šiuo metu dirbančio personalo įvertinimus. Pagal šio kriterijaus dalį, kurioje vertintos darbuotojų gautos premijos, prizai, tarptautiniai apdovanojimai už mokslinę veiklą, VDU surinko 23,7 taško ir užėmė pirmąją vietą, daugiau nei 8 taškais aplenkdamas antroje vietoje likusią LMTA.
Iš viso universitetai vertinti pagal 56 skirtingus parametrus, priskirtus 7 stambiems kriterijams: mokslo, meno arba sporto veikla ir personalo pasiekimai, esamas ir ateities akademinis personalas, absolventų kuriama vertė ir darbdavių vertinimai, tarptautinis konkuravimas, studentai ir studijos, studijų ir mokslo aplinka, studentų nuomonė.
Lietuvos pasirodymo „Eurovizijoje“ prodiuserė – VDU dėstytoja
Šią savaitę visos pagrindinės Europos portalų antraštės ir žiniasklaidos naujienos yra skirtos „Eurovizijos“ konkursui. Lietuvos atstovė Ieva Zasimauskaitė ne tik pateko į „Eurovizijos“ finalą, bet savo pasirodymu sužavėjo daugelį šio tarptautinio muzikinio konkurso gerbėjų.
Vytauto Didžiojo universitetas didžiuojasi, jog šių metų Lietuvos pasirodymo prodiuserė yra Menų fakulteto Kūrybinių industrijų programos dėstytoja, prodiuserė ir režisierė Rasa Micachienė.
Džiugu, jog universiteto dėstytojos profesionalumas ir patirtis prisideda prie Lietuvos atstovavimo bei įvaizdžio kūrimo tarptautinėje kūrybinių industrijų rinkoje.
Teodoro Biliūnio nuotr.
VDU kultūros dienų potyriai: nuo spektaklio „YOLO“ iki performanso „gerai”
VDU kultūros dienų potyriai: nuo spektaklio „YOLO“ iki performanso gerai.
Šių metų balandžio 15 – 20 dienomis VDU Menų fakultetas antrą kartą organizavo plačiajai visuomenei skirtą renginį „VDU kultūros dienos“. Įvairiose VDU ir miesto kultūrinėse erdvėse visą savaitę vyko atviros paskaitos, spektakliai, teminės ekskursijos, parodų ir kino filmų peržiūros, susitikimai su menininkais, diskusijos.
Įvairi „VDU kultūros dienų“ programa, anot Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros vedėjo Tomo Pabedinsko, „atskleidė Menų fakultete vykdomų meno studijų bei kūrybinių veiklų įvairovę ir jų glaudžias sąsajas su plačiu artes liberales universitetinių studijų kontekstu. Vizualiųjų, scenos ir tarpdisciplininių kūrinių pristatymai bei gyvi pasirodymai tapo puikia proga ne tik betarpiškai susipažinti su fakulteto dėstytojų ir studentų kūryba, bet taip pat kritiškai ir laisvai kalbėti apie aktualius šiandienos kultūros reiškinius“.
Renginys prasidėjo sausakimšoje VDU teatro salėje, kur buvo rodomas Kauno profesionalių teatro kūrėjų apdovanojimų „Fortūna 2017“ diplomu įvertintas jaunųjų VDU teatro aktorių spektaklis „YOLO“. VDU didžiojoje salėje meninę programą tęsė tarptautiniuose kino festivaliuose įvertinto filmo „Stebuklas“ (scenarijaus autorė ir režisierė Eglė Vertelytė, 2017, platintojas VšĮ „Inscript“) peržiūra ir gausiai susirinkusių žiūrovų susitikimas su pagrindinio vaidmens atlikėja, VDU „Vaidybos“ programos dėstytoja, aktore Egle Mikulionyte, už šį vaidmenį gavusia geriausios 2017 metų Lietuvos kino aktorės apdovanojimą.
Senamiestyje Menų fakulteto patalpose įsikūrusi VDU menų galerija g101 į savo erdves „VDU kultūros dienų“ publiką kvietė net keletą vakarų. Čia vyko ir Nacionalinės premijos laureato Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Paslaptingas Bangladešas“, ir belgų menininkės Deveny Faruque internetinio serialo „DEVE FALLS: All the Time in the World 100“ peržiūra, ir meninę renginių programą užbaigęs VDU „Vaidybos“ programos absolventės, menininkės Kristinos Marijos Kulinč performansas pavadinimu gerai.
Skambiu „VDU kultūros dienų“ akcentu tapo Menų fakulteto kiemelyje vykęs grupių „Detuned lights“ ir „The Soul Cult“ gyvo garso koncertas. Jauna Kauno muzikantų grupė „Detuned lights“, kurioje muzikuoja ir VDU „Muzikos produkcijos“ programos studentas Kristijonas Valančius (elektrinė gitara, vokalas), grojo alternatyvų roką su ryškiais punk’o elementais. Tuo tarpu prieš pusmetį susibūrusi grupė Kauno muzikantų grupė „The Soul Cult“, kurioje būgnus muša VDU „Vaidybos“ programos studentas Arvydas Šaučiūnas, grojo bliuzo, soul’o ir funk’o stilių inspiruotą muziką.
Nemažo plačiosios visuomenės susidomėjimo sulaukė organizatorių kvietimas dalyvauti teminėse ekskursijose, kurių metu Menų fakulteto menotyrininkai siūlė kitaip patirti kultūrinį Kauną. Teatrologė Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė suteikė išskirtinę galimybę apsilankyti eksperimentinėse teatro erdvėse ir pabendrauti su jaunaisiais Kauno teatro menininkais. Menotyrininkas, fotografas Tomas Pabedinskas kvietė į ekskursiją, kurios metu buvo galima ne tik aplankyti fotostudiją ir fotogaleriją, bet ir drauge paieškoti atsakymo į klausimą, kaip ir kodėl fotografija tampa meno kūriniu ir patenka ant prestižinės galerijos sienų. VDU Menų galerijos g101 kuratorė ir vadovė Margarita Žigutytė siūlė apsilankyti Kauno senamiestyje įsikūrusiose meno galerijose, susipažinti su meno kuratoriais ir vykdomais kūrybiniais projektais. Menų fakulteto programos „Kultūros paveldas ir turizmas“ magistrantė, organizacijos „Ekskursas“ gidė Julija Činčytė visiems norintiems padėjo artimiau pažinti Kauno senamiesčio architektūros paveldą.
Visą „VDU kultūros dienų“ savaitę Menų fakulteto auditorijos buvo atviros tiems, kurie drauge su menotyros, kūrybinių industrijų ar meno specialybių studentais norėjo klausytis fakulteto dėstytojų paskaitų apie muziką, kiną, fotografiją, dailę, teatrą, architektūrą, dizainą ir madą. Edukacinę „VDU kultūros dienų“ programą vainikavo VDU Menų fakulteto Atvirų durų diena moksleiviams, sulauksi tokio svečių skaičiaus, kad kamerinėse Menų fakulteto studijose ir medijų laboratorijose buvo sunku sutalpinti visus, norinčius sužinoti apie MF studijų programas „Kūrybinės industrijos“, „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Mados dizainas“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“, „Vaidyba“ ir dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse „Garso eksperimentai“, „Greita mada“, „Fotostudijos blykstės“, „Teatro improvizacijos“.
„VDU kultūros dienų“ metu Menų fakultete vyko karšta diskusija „LT100: ar kultūrinė programa veža?“, kurios dalyviai – teatro kritikas Andrius Jevsejevas, kino prodiuseris Mantvidas Žalėnas, menotyrininkė, KEKS 2022 kuratorė Daiva Citvarienė, filosofas Viktoras Bachmetjevas ir menotyrininkė Rasutė Žukienė – drauge su diskusijos moderatore menotyrininke Linara Dovydaityte ieškojo atsakymų į klausimus „Kokias galimybes meninei kūrybai atvėrė Lietuvos šimtmečio minėjimo programa? Kaip jomis pasinaudojo kūrėjai? Ar specialiai šiai progai sukurti darbai pateikė aktualių, įdomių mūsų istorijos ir tapatybės interpretacijų?“.
„VDU kultūros dienų“ organizatoriai siekė sugriauti viešumoje įsitvirtinusį akademinio uždarumo mitą, pristatyti plačiajai visuomenei universiteto bendruomenės kūrybinius projektus, įtraukti miestiečius į kritines diskusijas ir kūrybines dirbtuves. Gausus miesto bendruomenės dalyvavimas „VDU kultūros dienų“ paskaitose, meno renginiuose, kūrybinėse dirbtuvėse ir netradicinėse ekskursijose pateisino renginio šūkį, teigiantį, kad Kaune kultūra veža!
Kviečiame į tarptautinę mokslinę konferenciją „Teatras ir atminties karai“ (Theatre and memory Wars)
Kviečiame į tarptautinę mokslinę konferenciją „Teatras ir atminties karai“ (Theatre and memory Wars), Kaune, VDU, balandžio 26 – 28 d. Žr. konferencijos programą čia
Vytauto Didžiojo universitetas, Šiaurės šalių teatro tyrėjų asociacija (Association of Nordic Theatre Scholars ANTS), Scenos meno kritikų asociacija, Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 ir Nacionalinis Kauno dramos teatras pristato tarptautinę mokslinę konferenciją „Teatras ir atminties karai“ ir kviečia analizuoti atminties ir istorijos reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje ir naujus iššūkius, kuriuos šiandien patiria teatras kaip atminties vieta.
Atminties karų tema pastaruoju metu yra ypač aktuali tiek Baltijos šalių, tiek ir platesniame Europos kontekste. Ji nurodo į politinę prievartą ir ginkluotus konfliktus praeityje, o taip pat į konfliktuojančias istorinės patirties atmintis šiuolaikinėse visuomenėse. Skirtingų ir dažnai priešingų istorijos interpretavimų konfrontacija tampa ypač svarbi šiuolaikiniame pasaulyje, kylant karo retorikai, kuri dažnai yra įsišaknijusi ankstesniuose istoriniuose konfliktuose ir jų populiarioje ar institucionalizuotoje atmintyje. Teatro tyrimai čia svarbūs, nes konfliktuojančios, agonistinės atmintys dažnai turi performatyvų pavidalą (jos yra konstruojamos, sudramatinamos, atliekamos). Istorinė atmintis yra įvairiai reflektuojama, užginčijama ir kritiškai permąstoma šiuolaikiniame Baltijos, Rytų ir Vakarų Europos šalių teatre, dramaturgijoje, atlikėjų menuose. Konferencija siekia išprovokuoti naują atminties tyrimų sklaidą, akcentuojant konfliktiškas ir priešingas atmintis, istorijos interpretacijas bei provokuojant diskusiją tarp skirtingų šalių mokslininkų.
Konferencijoje pranešimus skaitys 40 pranešėjų iš Danijos, Latvijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Rusijos, Norvegijos, Islandijos, Izraelio, Airijos, Suomijos, Švedijos, JAV, Olandijos, Grenlandijos ir Lietuvos.
Pagrindinius pranešimus skaitys: vienas iš reikšmingiausių pasaulyje teatrologų, daugybės knygų autorius, parašęs kol kas svarbiausią tyrimą apie istorijos ir atminties reprezentavimą šiuolaikiniame teatre (Performing History: Theatrical Representations of the Past in Contemporary Theatre), Tel Avivo universiteto profesorius emeritas Freddie Rokemas. Warwick’o universiteto teatrologas Milija Gluhovicius, knygos Performing European Memories: Trauma, Ethics, Politics autorius ir The Oxford Handbook of Politics and Performance bendraautorius. VDU profesorius filosofas Gintautas Mažeikis, knygų Propaganda ir simbolinis mąstymas, Įsikitinimai: sąmoningumo metamorfozės ir kitų autorius šiuo metu tiriantis Gulago teatrą.
