Skelbiamas kasmetinis konkursas vardinei kompozitoriaus Viktoro Kuprevičiaus stipendijai

Vytauto Didžiojo universitetas skelbia kasmetinį konkursą vardinei kompozitoriaus Viktoro Kuprevičiaus stipendijai gauti.

Stipendija skiriama Vytauto Didžiojo universiteto Menų, Humanitarinių mokslų, Katalikų teologijos fakultetų ir Muzikos akademijos magistrantūros studijų studentams. Ja siekiama paskatinti Lietuvos, o ypač Kauno, tarpukario ir sovietmečio kultūros tyrinėjimus. Vienkartinės stipendijos dydis – 500 €. Pernai ši stipendija buvo įteikta Menų fakulteto Kultūros paveldo ir turizmo magistrantei Gabijai Šaulienei už baigiamąjį bakalauro darbą „Kauno lenkų Adomo Mickevičiaus gimnazija 1919-1940 metais”.


Reikalavimai pretendentams:

  1. Konkurse gali dalyvauti magistrantūros studijų studentas(ė), parašęs bakalauro darbą iš Lietuvos, o ypač Kauno, tarpukario ar sovietmečio meno, kultūros ir istorijos, bei tęsiantis tos pačios tematikos Prioritetas teikiamas Kauno miesto kultūrologiniams tyrimams.
  2. Stipendiatas(-ė) turi būti gerai besimokantis, aktyviai dalyvaujantis kultūrinėje ir meninėje veikloje.

Dokumentų priėmimas:

Pretendentai į kompozitoriaus Viktoro Kuprevičiaus stipendiją
iki 2018 metų  lapkričio 5 d. turi pateikti:

  1. Bakalauro darbą (po komisijos posėdžio darbai bus grąžinti);
  2. Studijų pažymą;
  3. I kurso magistrantai pristato bakalauro studijų akademinės pažymos kopiją;
  4. II kurso magistrantai pristato magistrantūros pirmo kurso akademinę pažymą.

 

Dokumentus priima MF referentė Aida Semaškienė

Menų fakultete, Muitinės g. 7, 102 kab.

Informacija teikiama: tel. (8-37) 327878 , el. paštas: aida.semaskiene@vdu.lt

 

Apie stipendiją

Nuo 2003 m. Viktoro Kuprevičiaus vardo stipendija kasmet skiriama vienam gabiam ir darbščiam VDU Menų, Humanitarinių mokslų arba Katalikų teologijos fakulteto magistrantui, tiriančiam Lietuvos, o ypač Kauno, tarpukario ir sovietmečio kultūrą. Šios stipendijos steigėjas – V. Kuprevičiaus sūnus, kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius.

Apie V. Kuprevičių

Viktoras Kuprevičius (1901–1992) – Lietuvos kompozitorius, nusipelnęs meno veikėjas, Kauno miesto Garbės pilietis, Kauno kariliono atkūrėjas ir ilgametis atlikėjas. Tarpukario laikotarpiu dirbo Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje, kartu su Pauliumi Galaune organizavo liaudies meno tyrimų ekspedicijas ir pats asmeniškai jose dalyvavo.

 

 

Pratęstas „Erasmus+“ studijų ES bei EEE šalyse konkursas

Nori įgyti tarptautinės studijų patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, tapti tarptautinės bendruomenės nariu bei VDU ambasadoriumi? Dalyvauk konkurse, pildyk el. atrankos anketą interneto svetainėje https://goo.gl/kcTvbg -> Application form for outgoing students / Erasmus+ studies iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (23:59 val.).

Atrankoje gali dalyvauti visi VDU nuolatinių bei ištęstinių studijų studentai, išskyrus pirmo kurso bakalauro studentus. Aktyviai dalyvauti konkurse kviečiame studentus su specialiaisiais poreikiais, kurie turi galimybę gauti papildomą finansavimą.

Atrankos rezultatai bus skelbiami 2018 m. spalio 05 d. VDU interneto svetainėje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas bus informuotas el. paštu.

Daugiau informacijos apie Erasmus+ studijas, partnerines užsienio aukštojo mokslo institucijas, atrankos kriterijus, stipendijų dydžius:
→ Erasmus+ studijos
→ Erasmus+ informaciniame susitikime
→ Individualių konsultacijų su fakultetų tarptautinių programų koordinatoriais metu

Romualdo Požerskio paroda „Tautos kūnas – Lietuva, 1988″ Jelcino centre, Jekaterinburge, Rusijoje

Romualdo Požerskio paroda „Tautos kūnas – Lietuva, 1988“ Jelcino centre, Jekaterinburge, Rusijoje

1991-01-13. Naktis A. Taryboje

2018 m. rugsėjo 27 d. Jelcino centre, Jekaterinburge, Rusijoje, atsidarys VDU Menų fakulteto profesoriaus, Romualdo Požerskio paroda „Tautos kūnas – Lietuva, 1988“. Paroda skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Iš aštuoniolikos tūkstančių kadrų archyvo atrinkta 60-ties fotografijų paroda pasakoja apie 1988-1993 m. vykusią lietuvių tautos kovą už laisvę: pirmuosius mitingus, Sąjūdžio suvažiavimą, Laisvės paminklo atstatymą Kaune, Baltijos kelią, 1991m. sausio mėn. įvykius Vilniuje, Aukščiausiosios tarybos gynėjų bei parlamentarų ruošimąsi galimai sovietų kariuomenės agresijai ir Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos. Fotografijos kuria autentišką vizualinį pasakojimą apie Lietuvos kelią į laisvę. Vaizdai, užfiksavę dramatiškus istorinius įvykius, turi neįkainojamą dokumentinę vertę. Tačiau tai – daugiau nei vien istorijos vaizdiniai dokumentai. Fotografijose įamžinti ne tik svarbūs įvykiai, bet ir jų dalyvių išgyvenimai, netiesiogiai perteiktos paties fotografo anuomet patirtos emocijos.

Kovas už laisvę įamžinusios R.Požerskio nuotraukos vertingos ne tik kaip istoriniai liudijimai, bet ir kaip meninės fotografijos kūriniai. Juose galima atpažinti geriausiems šio fotomenininko darbams būdingą skirtingų atvaizdo prasmės lygmenų dermę vieno kadro stačiakampyje: konkretūs jame užfiksuoti dramatiškos tikrovės fragmentai turi neabejotiną dokumentinę vertę, o bendra kompozicija byloja abstraktesnes prasmes ir išreiškia paties menininko požiūrį į fotografuojamus įvykius. Lietuvos kelią į nepriklausomybę R.Požerskis ateičiai išsaugojo atvaizduose, kurie primena jo kūrybinio braižo ikonomis tapusias atlaidų fotografijas – abiem atvejais nuotraukų įtaigumą lemia jų autoriaus gebėjimas perteikti kolektyvinę emociją ir tuo pat metu jos užvaldytoje minioje įžvelgti konkretaus žmogaus individualią būseną charakterizuojančius ženklus.

 

Parodą organizuoja Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje ir Jelcino centras Jekaterinburge Rusijoje

Kartu vyks parodos „Tarpukario Kauno architektūra 1918-1940“ atidarymas ir Giedrės Žickytės dokumentinio kino „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ pristatymas.

Daugiau informacijos :

https://yeltsin.ru/affair/romualdas-pozherskis-telo-narodnoe-litva-1988/

https://yeltsin.ru/affair/mezhvoennaya-arhitektura-kaunasa-19181940/

https://yeltsin.ru/affair/prezentaciya-programmy-dokumentalnogo-kino-litvy/

1988-10-09 Veliavos iškėlimas. Kaunas

1989-07-28. Kėdainiai

1989-08-23. Baltijos kelias

1989-08-23. Baltijos kelias

1990-04-07. Vingio parkas

1990-05. Kultūros kongresas. Vilnius

1990-11-23. Kaunas

Studentams vyksta tarptautinių studijų ir praktikos mainų konkursai

Tarptautinių ryšių departamentas primena, kad šiuo metu vyksta tarptautinių studijų ir praktikos konkursai ir kviečia susipažinti su paskelbtų konkursų sąlygomis bei paraiškų teikimo terminais:

  • „Erasmus+“ studijos ES bei EEE šalyse – paraiškos priimamos iki rugsėjo 23 d. Plačiau
  • VDU Dvišalių mainų studijos – paraiškos priimamos iki rugsėjo 25 d. Plačiau
  • „Erasmus+“ studijos už ES ir EEE ribų – paraiškos priimamos iki rugsėjo 25 d. Plačiau
  • Erasmus+ studentų bei absolventų praktika – paraiškos priimamos iki lapkričio 13 d. Plačiau

Norintiems gauti platesnės informacijos, kviečiame dalyvauti tarptautinių mainų galimybių pristatyme, kuris vyks rugsėjo 18 d., antradienį, 13:30 val., VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas). Preliminari renginio trukmė – 1 valanda.

Kviečiame studijuoti Naujųjų medijų meno gretutinėje studijų programoje

Kviečiame studijuoti Naujųjų medijų meno gretutinėje studijų programoje. Norintys pasirinkti šią gretutinių studijų programą turi pateikti laisvos formos savo kūrybos portfolio ir dalyvauti motyvaciniame pokalbyje.

Kūrybinį portfolio prašome siųsti adresu tomas.pabedinskas@vdu.lt iki rugsėjo 2 d. (didelius failus siųskite naudodamiesi „wetransfer” platforma)

Motyvacinis pokalbis vyks rugsėjo 3 d. (pirmadienį), 10:30 val., 204 kab., Muitinės g. 7.

Romualdo Požerskio fotografijos paroda „Degantis žmogus“ („Burning Man“)

Romualdo Požerskio fotografijos paroda „Degantis žmogus“ („Burning Man“)

Liepos 20 d. 19 val. smėlio, palmių, kaktusų ir kitokių dekoracijų apsuptoje galerijoje „Fantomas“ atidaroma Romualdo Požerskio fotografijos paroda „Degantis žmogus“ („Burning Man“).

Renginio metu bus rodoma filmuota medžiaga iš Nevados dykumoje vykstančio kasmetinio alternatyvaus meno ir muzikos festivalio. Kepsime patiekalus ant griliaus, maišysime kokteilius. Įspūdžiais dalinsis festivalyje apsilankę lietuviai, bei skambės renginio dvasią atspindinti muzika.
Spaudoje dažnai minimas, kaip unikaliausias festivalis, pirmą kartą įvyko 1986 metais San Franciske Baker Beach’e. Iš viso dalyvavo ir medinę 2.5 m aukščio žmogaus skulptūrą kartu sudegino tik 20 žmonių. Ilgainiui skulptūros aukštis ir dalyvių skaičius augo, o 2014 metais pasiekė net 70 tūkstančių. Nevadoje, Juodo akmens dykumoje, buvo pristatyti keli tūkstančiai projektų ir sumontuota virš 300 skulptūrų.
Antropologai, sociologai, menotyrininkai iki šiol tebeanalizuoja šį renginį – jis toks daugialypis, unikalus ir nuolat kintantis, kad jį sudėtinga objektyviai apibrėžti. Reiškinį būtų galima apibūdinti, kaip pasaulinį meno ir muzikos festivalį ir įvairiausių subkultūrinių grupių susibūrimą, vykstantį paskutinę rugpjūčio savaitę po svilinančia dykumos saule, buvusio seno ežero plokštumoje. Vietovė apsupta kalnų, be jokio augalo ar gyvūno, išskyrus korozines šarmines dulkes, kurios įsigeria visur ir į viską. Tai industrinės pasąmonės, postmodernios technokultūros, archajiškumo, mitologijos, ugnies kulto, gentinių apeigų ir pasilinksminimo kratinys, kasmet kviečiantis savęs atsivėrimui, išraiškai, transformacijai, nuostabai.
Juodosios uolos dykumoje Nevadoje lengviau išbandyti atominę bombą, nei rengti savaitę trunkantį festivalį. Jeigu pasiklysite dykumoje, mirties iš troškulio neišvengsite. Artimiausia gyvenvietė – už 50 kilometrų, dieną + 40° C, o naktį temperatūra nukrenta iki 0° C.
Modernaus meno kritikai teigia, jog šis renginys – vienintelė vieta, kur ribos tarp meno ir gyvenimo iš tiesų visiškai ištirpsta. Tu gyveni meno kūrinyje, tavo egzistencija ten tampa meno kūriniu.

Vieta: Galerija Baras Fantomas
Adresas: Vytauto g. 57, Vilnius (Žvėrynas)
Data: 2018.07.20
Renginio pradžia: 19 val

SONY DSC

Romualdo Požerskio paroda „Atlaidai“

Liepos 19 d., 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje įvyko Romualdo Požerskio parodos „Atlaidai“ atidarymas.

Atlaidus R. Požerskis fotografavo 1974–2001 m. ir apkeliavo įvairias Žemaitijos bei Dzūkijos vietoves, tačiau nuostabos jausmas, kitoniško pasaulio įspūdis išliko visame fotografijų cikle. Dokumentiniu požiūriu vertingus laiko ženklus Požerskis atrado ne tik sakraliniame, bet ir labiau žemiškame atlaidų vyksme: bendraujant skirtingoms kartoms, pasiruošiant apeigoms ir švenčiant, kai jos baigiasi.

Vis dėlto, atkreipęs dėmesį į archajiškas Lietuvos kaimo tradicijas ir neprarasdamas fotografui tokio svarbaus gebėjimo stebėtis fiksuojamu gyvenimu, Požerskis savo darbuose neparodė atlaidų tik kaip keisto maskarado, vykstančio pačiam autoriui nepažįstamoje sociokultūrinėje aplinkoje. Fotografo vaidmuo šiuo atveju neapsiribojo beaistriu „etnologiniu“ stebėjimu. Jam pavyko atrasti asmeninį emocinį ryšį su savitu lietuviško kaimo pasauliu ir priartinti jį prie plataus žiūrovų rato. Fotografijose įamžintas gyvenimas paradoksaliai virto (įsivaizduojama) kolektyvine patirtimi, įkūnyta ryškiausia – socialinių ritualų ir religinių apeigų – forma.

Požerskio darbuose įamžinti žmonės, jų tipažai ir laikysena, tradicijos ir gyvenimo būdas yra daugiau nei tik nepažįstamųjų gyvenimo nuotrupos. Atlaidų cikle jos sudaro vientisą lietuviškumo vaizdinį. Nors žmonės į atlaidus susiburia tik trumpam ir dvasinė bendrystė bei socialiniais ryšiais pagrįstas bendruomeniškumas čia taip pat patiriami tik laikinai, tačiau fotografija išsaugo šios patirties ženklus ir sukuria ilgiau išliekantį bendros tapatybės, su tautine kultūra siejamo lietuviškumo pagrindą.

– Tomas Pabedinskas

 

Paroda skirta Virginijos Požerskienės atminimui.

Paroda veiks iki rugpjūčio 24 d.

 

 

Romualdo Požerskio kūryba – Europos Sąjungos kultūros paveldo dalis

 

Romualdas Požerskis atstovaus Lietuvą tarptautinėje parodoje „Another Europe“, kuri vyks liepos 12 – rugpjūčio 9 d. netoli Londono Kings Cross stoties.

 

Austrijos kultūros forumas Londone, EUNIC tinklas ir Europos Sąjungos atstovybė Londone pakvietė Europos Sąjungos šalies fotografus dalyvauti parodoje viešoje erdvėje Londone, kuri bus instaliuota ant specialiai sumontuotų suoliukų viešoje vietoje. Paroda vyks keturias savaites prie vienos didžiausių Londono stočių – Kings Cross. Ši stotis ir jos apylinkės yra viena labiausiai lankomų ir dinamiškiausių vietų Londone, todėl tikimasi jog parodą pamatys tūkstančiai lankytojų.

Parodos tema – „Kitokia Europa“ (angl. „Another Europe“) susijusi su kultūros paveldu. Parodos kuratorius britas Hamish Park pasirinko neįprastą kultūros paveldo aspektą – nykimą. Kultūros paveldas parodoje interpretuojamas plačiai ir apima kultūrines, socialines ir ekonomines Europos Sąjungos ir atskiros šalies tradicijas.

Parodoje eksponuojamas Romualdo Požerskio darbas yra ilgametės menininko fotografijų serijos „Atlaidai“ (1974-2001) dalis. Šią seriją fotografas jau  yra pristatęs daugelyje pasaulio šalių, ji ypač vertinama užsienio fotografijos profesionalų bei mėgėjų.

 

„Požerskio nufotografuoti dabartinėje Lietuvoje švenčiami atlaidai kelia ne vien nostalgiškų prisiminimų bangą tiems, kurie turėjo progos į tokius atlaidus važinėti dar prieškariniais laikais, bet ir pagarbą Lietuvos žmogui, kuris iki šiol išlaikė tikėjimą ir stiprų prisirišimą prie šių senųjų kaimo tradicijų. Jo fotografijose, kaip ir mūsų atmintyje, stojasi prieš akis didžiųjų atlaidų epizodai: arklių traukiamos „pavados“, su jauniausiu sūnumi ant priekinio sosto tarp tėvo ir motinos, likusi šeimyna ant minkšto šieno toliau vežime; miestelyje ar bažnytkaimy kaimynų ir draugų susitikimai šventiškai pasidabinus, rimti pokalbiai vyrų būrelyje, šnibždėjimaisi tarp moterų“ (A. Kezys).

 

Parodos „Another Europe“ partneris – Lietuvos kultūros institutas.

 

Parodos vieta: vyks King’s Cross – šalia King’s Boulevard ir Pancras aikštės, Londone, N1C 4AG

Parodos laikas: 2018 m. liepos 12 d. – rugpjūčio 9 d.

 

Daugiau informacijos: http://www.acflondon.org/events/another-europe/

http://www.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/r-pozerskio-kuryba-europos-sajungos-kulturos-paveldo-dalis-871762

Skelbiamas antrasis priėmimo į magistrantūros studijas etapas

Skelbiamas antrasis priėmimo į magistrantūros studijas etapas. Visą informaciją apie 2018 m. papildomą priėmimą į nuolatinės formos magistrantūros studijas rasite čia:

Kviečiame studijuoti magistrantūros studijų programoje TEATROLOGIJA IR SCENOS MENŲ VADYBA

Prestižinė, vakarietiška, šiuolaikiška magistrantūros programa, suderinanti solidų teorinį pagrindą ir lankstų praktinį pasirengimą.

Šiuolaikinėje kūrybinėje ir meninėje aplinkoje dirbantiems profesionalams reikalingi įvairialypiai įgūdžiai, leidžiantys suvokti, analizuoti, inicijuoti ir valdyti įvairius scenos meno procesus. Teatrologijos ir scenos menų vadybos programa suteikia ne tik klasikines menotyros žinias, gebėjimą analizuoti, vertinti ir interpretuoti scenos meno reiškinius vietiniame ir tarptautiniame kontekste, bet ir ugdo studentų įgūdžius kuruoti, administruoti ir vykdyti įvairius nacionalinius ir tarptautinius scenos meno projektus bei programas, pritaikyti savo žinias praktinėje teatro procesų aplinkoje. Būtent tokių gebėjimų turintys profesionalai šiuo metu yra paklausiausi darbo rinkoje.

Išorinę programos analizę atlikę tarptautiniai ekspertai ją įvertino geriausiai iš visų MF programų ir akreditavo maksimaliam šešerių metų laikotarpiui.

Programa orientuota į tarptautinį kontekstą, paskaitas dėsto geriausi savo srities specialistai ir vizituojantys užsienio universitetų profesoriai, studentams suteikiama galimybė semestrą studijuoti užsienio universitetuose, (programos partneriai: Helsinkio universitetas (Suomija), Stokholmo universitetas (Švedija), Bergeno universitetas (Norvegija), Aarhuso universitetas (Danija), Roueno universitetas (Prancūzija), Krokuvos Jogailaičių universitetas, Adomo Mickevičiaus universitetas Poznanėje (Lenkija)) dalyvauti tarptautiniuose meno ir studijų projektuose, atlikti profesinę praktiką užsienio scenos meno organizacijose.

VDU Menų fakulteto ryšiai su Lietuvos teatrinėmis ir kultūrinėmis institucijomis ir socialiniai partneriai leidžia mums pirmiems sužinoti apie naujausius darbo pasiūlymus.

Baigę studijas magistrai gali dirbti teatro kritikais, teatrologais, dramaturgais, administratoriais, kuratoriais, scenos meno veiklos koordinatoriais, teatro procesų organizatoriais bei projektų vadybininkais įvairiose valstybinėse, privačiose ir nevyriausybinėse meno organizacijose (teatruose, festivaliuose, bendruomenėse, meno agentūrose ir pan.); valstybinėse institucijose, kurioms reikalingos kultūrinės srities kompetencijos (savivaldybės įstaigos, ministerijos, ambasados, fondai, tarptautinės agentūros); kultūros bei švietimo įstaigose, scenos meno organizacijose, mokyklose, bibliotekose, kultūros centruose, muziejuose, mokslo darbuotojais akademinėse ir švietimo institucijose, žiniasklaidoje bei leidybos srityje. Studijas galima tęsti doktorantūros programoje.

 

 

Daugiau apie programą ir studijas

Daugiau apie priėmimą

 

Facebook: VDU Teatrologijos katedra

Informacija telefonu: (8 37) 32 78 78

El. paštu: aida.semaskiene@vdu.lt