VDU menotyrą tarptautiniai ekspertai vertina geriausiai Lietuvoje

Sausio 23 d. Vilniuje vyko Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) inicijuoto ir koordinuoto Lietuvos palyginamojo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vertinimo, kurį 2018 m. vykdė tarptautiniai ekspertai iš įvairių užsienio švietimo institucijų, pristatymas. Universitetai ir mokslinių tyrimų institutai suformavo 117 vertinamųjų padalinių, kurie vertinti penkiabalėje skalėje pagal tris kriterijus: mokslinės veiklos kokybę, mokslinių tyrimų socialinį ir ekonominį poveikį bei veiklos perspektyvumą. Lietuvos mokslo sistemos vertinimą atliko per 60 užsienio šalių mokslininkų, taip užtikrinant vertinimo nešališkumą ir objektyvumą.

VDU Menų fakulteto menotyrininkų darbo rezultatai buvo įvertinti aukščiausiais balais Lietuvos menotyros mokslo kryptyje – 4, 5, 5 (4,35). Tai yra aukščiausias gautas įvertinimas iš visų VDU vertinamųjų padalinių.

Tarptautinių ekspertų grupės nuomone, VDU menotyros tyrimų perspektyvumas vertas aukščiausio įvertinimo (5) ir turi didelį potencialą „išlaikyti labai gerus ir puikius įvertinimus“ ateityje.

MOSTA ekspertų ataskaitoje VDU Menų fakultetas įvertintas kaip „stiprus tarptautiniu mastu“ mokslo vienetas: menotyrininkų veiklos kokybė vertinama labai gerai (4), pažymint, kad „vykdomi mokslo tyrimai yra aukšto lygio ir pripažinti tarptautiniu mastu“.

Ekonominis ir socialinis VDU menotyros tyrimų poveikis įvertintas aukščiausiu įvertinimu (5), pripažįstant, kad fakultetas „vykdo išskirtinės svarbos mokslinius tyrimus“, „teigiamai veikia visuomenės plėtrą ir yra labai vertinamas partneris MTEP plėtros klausimais ne tik akademinėje bendruomenėje, bet ir už jos ribų“. Aukščiausias balas šioje vertinimo srityje taip pat nurodo, kad Menų fakulteto menotyrininkai „vertinami kaip ekspertai viešajame ir privačiame sektoriuose“.

Išvadose pažymima, kad VDU menotyrininkai yra aktyvūs Baltijos, Šiaurės ir kitų Europos šalių tyrimų tinkluose. Itin palankiai vertinami ir MF vykdomi tarptautiniai tyrimų projektai, ypač pirmasis Lietuvoje HSM srities koordinuojamas Horizon 2020 Teaming finansavimo schemos projektas „INNOCULT: Kūrybinių ir kultūros inovacijų ekscelencijos centras“.

„Itin džiugu, kad jau antrą kartą iš eilės mūsų fakulteto mokslininkai įvertinami aukščiausiais balais. Tai liudija, kad mokslininkų skaičiumi nedidelis padalinys gali būti labai aktyvus ir inovatyvus, plėtojantis aukšto lygio mokslinius tyrimus ir intensyvų tarptautinį bendradarbiavimą“, – teigia Menų fakulteto dekanė prof. Jurgita Staniškytė. Pasak dekanės, svarbu, kad aukštos kvalifikacijos mokslininkai perduoda savo patirtį jaunajai tyrėjų kartai, dėstydami unikaliose Menų fakulteto studijų programose.

Vertindami Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros situaciją tarptautiniai ekspertai nagrinėjo tokius pastarųjų penkerių metų duomenis kaip geriausi mokslo darbai, geriausi užsienyje skaityti mokslinių konferencijų pranešimai, svarbiausi nacionaliniai ir tarptautiniai apdovanojimai už MTEP veiklas, dalyvavimas tarptautiniuose konkursiniuose MTEP projektuose, verslo ir viešojo sektoriaus MTEP užsakymai, tyrėjų dalyvavimas tarptautinėse ekspertinėse darbo grupėse, komisijose bei asociacijose, tyrėjų organizuotos mokslinės konferencijos ir mokslo renginiai, turima institucijos MTEP infrastruktūra ir personalo potencialas.

VDU studentai sukūrė filmą apie fotomenininką Romualdą Požerskį

Šeštadienį, 17 val. MO muziejuje (Pylimo g. 17, Vilnius) vyks dokumentinio filmo „Romualdas Požerskis. Fotografija – mano religija“ apybraižos pristatymas ir diskusija. Filmą apie vieną garsiausių Lietuvos fotomenininkų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesorių Romualdą Požerskį kūrė VDU Romo Sakadolskio medijų labaratorijos studentai. Renginyje dalyvaus Lietuvos fotografai: Romualdas Požerskis, Artūras Morozovas, Aleksandras Macijauskas, Stanislovas Žvirgždas. Pokalbį moderuos VDU Šiuolaikinių menų katedros vedėjas doc. dr. Tomas Pabedinskas.

MO kolekcijos autorius Romualdas Požerskis – žmogus, drąsiai sakantis „fotografija – mano religija“ ir neskaičiuojantis nei darbo valandų, nei metų, kurie prabėga siekiant išsvajotojo tikslo. Jo fotografijos – gniaužiančios kvapą ir jausmus, stulbinančios, šokiruojančios, o jų būtis – velniškai jaudinanti nepriklausomai nuo autoriaus požiūrio – poetiško, ironiško ar dokumentinio.

Tačiau už stulbinančių darbų slypinti kūrėjo asmenybė, didžiulė meilė žmogui ir siekis suprasti bei papasakoti jo istoriją, pasiryžimas eiti ten, kur niekas kitas nekeltų kojos ir asmeniniai pasiaukojimai vardan kūrybos buvo tai, kas atvedė filmo kūrėjus pas Romualdą Požerskį.

Filmo kūrybinė komanda sekė jo žodžius, pasakojančius 40-ties metų istoriją. O joje daugybė įvykių: nuo metų, praleistų motociklu skrodžiant naktį, iki dienų, atimtų iš šeimos ir atiduotų fotografijai, bei popiečių, stengiantis nugalėti save ir pasiryžti eiti fiksuoti tų, kurie nenorėjo atsidurti objektyvo taikiklyje. Kūrėjai prisipažįsta, jie tuo pačiu metu žavėjosi ir stebėjosi. O po išklausytų istorijų, jas nori parodyt platesnei publikai.

Filmo autorė: Ugnė Vedeikaitė. Kūrybinė komanda: Dovydas Beržinis, Paulius Vičiūnas, Mantė Sūdžiūtė, Neringa Paskačimaitė, Adolfina Krivickaitė, Justas Žemaitis, Arnas Daugėla, Bernardas Butkus.

VDU Romo Sakadolskio medijų laboratorijos kūrybinis vadovas – Laisvūnas Karvelis.

Daugiau informacijos apie renginį

Apie Lietuvos fotografiją – prestižiniame mokslo žurnale

Jungtinėje Karalystėje Routledge leidyklos leidžiamame moksliniame žurnale photographies publikuotas Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros vedėjo doc. dr. Tomo Pabedinsko straipsnis The Incompatible Mythologies of Nationhood: Andrew Miksys’ Disko series. Straipsnyje aptariama lietuvių kilmės fotografo A. Miksio fotografijų serija Disko, kurią jis kūrė 2000-2010 m., po to, kai iš Jungtinių Amerikos Valstijų persikėlė gyventi į Lietuvą. Straipsnio autorius analizuoja šios fotografijos serijos sukeltą kontroversiją Lietuvos politiniame, socialiniame ir kultūriniame kontekstuose. A. Miksio kūrybos atvejo studija padeda atskleisti vyraujančius idealizuoto lietuviškumo mitus ir parodo meninės kūrybos reikšmę, neleidžiant šiems mitams tapti įsitvirtinusia ideologija.

Publikacija leidžia į Lietuvos fotografiją bei ją formuojančią mūsų šalies politinę ir socialinę situaciją pažvelgti pasauliniame fotografijos ir vizualiosios kultūros tyrimų lauke. Žurnalo photographies numeris, kuriame paskelbtas doc. dr. T. Pabedinsko straipsnis sudarytas 2017 m. Londone vykusios tarptautinės konferencijos Ciritical Issues in Photography pranešimų pagrindu, o publikuojami straipsniai aprėpia kelias pagrindines tematines grupes: kritiniai klausimai; teorinės problemos; teritorija, bendruomenė ir valstybė; fotografijos ribos; fotografijos edukacija.

Žurnalo redaktorių Vestminsterio universiteto profesoriaus Davido Bate’o ir Plimuto universiteto profesorės Liz Wells teigimu, iš keturis kontinentus atstvaujančių autorių gauti straipsniai „parodo dabartinių pokyčių fotografijoje tyrimų aktualumą ir būtinumą, leidžia suprasti plačią fotografijos apmąstymo įvairovę globaliu mastu“.

Prof. Laimai Šinkūnaitei įteikta Kauno mokslo premija

Naujus metus pasitinkame su džiugiomis naujienomis – Lietuvos mokslo akademijoje mūsų fakulteto profesorei Laimai Šinkūnaitei buvo iškilmingai įteikta Kauno miesto mokslininko premija, skirta už nuopelnus humanitarinių mokslų srityje ir ilgamečius menotyrinius Kauno sakralinio paveldo tyrimus. Didžiuojamės ir sveikiname!

Prof. Laima Šinkūnaitė – Lietuvos menotyrininkė, meno istorikė. 2009 m. VDU Senatas jai suteikė profesorės vardą (2008 m. buvo parengtas ir paskelbtas tyrimas „Dvasingumo meninė raiška Lietuvos katalikų bažnyčių baroko dailėje“).

Pagrindiniai profesorės moksliniai interesai: bažnytinės dailės paveldas, Lietuvos senosios ir XX a. dailės istorija, muziejininkystė, Lietuvos kultūros paveldas, XVII amžius: Europos ir Lietuvos meno istorija.

Vyriausybės kultūros ir meno premija – profesorei Rasutei Žukienei

Elijaus Kniežausko nuotr.

Menotyrininkei, VDU Menų fakulteto profesorei dr. Rasutei Žukienei siūloma skirti šių metų Vyriausybės kultūros ir meno premiją.

Vyriausybės kultūros ir meno premijos skiriamos nuo 1997 metų. Ši premija skiriama Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus. Kasmet skiriama ne daugiau kaip 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų.

Prof. dr. Rasutė Žukienė yra menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, VDU Menotyros katedros profesorė, Lietuvos mokslo tarybos programų ekspertė, V. Adamkaus muziejaus-bibliotekos steigimo iniciatyvinės grupės narė, Kauno m. savivaldybės J. Vienožinskio premijos komiteto narė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus tarybos narė, Lietuvių išeivijos dailės fondo (Lewben) ekspertė. Pagrindiniai jos moksliniai interesai yra Baltijos šalių išeivijos dailė, egzilio kultūra, XX a. Rytų Europos dailės istorija, Lietuvos XX a. dailės sąryšiai su Europos menu, M. K. Čiurlionio tapyba ir jos sąlytis su menų sintezės problematika. R. Žukienės veikla yra įvertinta įvairiais apdovanojimais. Svarbiausi jų – 2008 m. gauta Kauno miesto savivaldybės kultūros ir meno premija, 2011 m. – P. Vileišio medalis, 2018 m. Kauno mokslininko premija.

Menų fakulteto Naujųjų medijų meno studijoms – aukštas žurnalo „Reitingai” įvertinimas!

Menų fakulteto Medijų meno ir kino krypties studijos (bakalauro studijų programa „Naujųjų medijų menas”) žurnalo „Reitingai“ paskelbtame 2018 m. universitetų studijų krypčių reitinge užėmė antrą vietą, nusileisdamos tik LMTA kino studijoms.

Naujųjų medijų meno studijų programa jau antri metai iš eilės yra populiariausia stojančiųjų tarpe iš visų Medijų meno krypties studijų programų Lietuvoje.

Didžiuojamės ir džiaugiamės šios programos dėstytojų, studentų ir absolventų bendro kūrybinio darbo rezultatais!

Studijų programų reitingas sudarytas įvertinus šiuos kriterijus: darbdavių nuomonė apie alumnus, šios krypties vykdomų studijų programų skaičius, 2018 m. priimtų pirmakursių skaičius, 2018 m. priimtų pirmakursių balo vidurkis, 2018 m. priimtų geriausių abiturientų skaičius, 2018 m. priimtų pirmakursių žemiausias balas, šios krypties programų vertinimas SKVC bei MOSTA rodikliai apie alumnų įsidarbinimą ir gaunamą atlyginimą.

VDU Komunikacijos krypties studijos – vienos geriausių Lietuvoje!

Žurnalo „Reitingai“ paskelbtame 2019 m. universitetų studijų krypčių reitinge VDU komunikacijos krypties bakalauro ir magistrantūros studijos užėmė antrą vietą, nusileisdamos tik Vilniaus universiteto komunikacijos krypties studijoms.

VDU Menų fakultetas komunikacijos kryptyje vykdo dvi studijų programas: bakalauro studijų programą „Kūrybinės industrijos” ir magistrantūros studijų programą „Kūrybinės industrijos”. Didžiuojamės aukštu šios studijų krypties reitingu ir sveikiname šių programų dėstytojus, studentus bei absolventus bendru darbu pasiekusius tokį aukštą įvertinimą.

VDU studentams – V. Kuprevičiaus ir prof. B. Vaškelio stipendijos

Lapkričio 28 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorato posėdžio metu buvo įteiktos prof. Broniaus Vaškelio ir kompozitoriaus Viktoro Kuprevičiaus stipendijos.

Viktoro Kuprevičiaus vardinė stipendija

V. Kuprevičiaus stipendijos konkursą laimėjo VDU Humanitarinių mokslų fakulteto II kurso magistrantas Povilas Barštaitis už bakalauro darbą „Sporto ir muzikos įžymybių kūrimas Lietuvoje 1926-1940 m.“. Nugalėtojui vardinę stipendiją įteikė V. Kuprevičiaus sūnus, kompozitorius Giedrius Kuprevičius. Jo teigimu, tai puiki galimybė išgirsti vieniems kitus – tiek akademikams, tiek šalies kultūros atstovams. „Stipendijos simbolinis tikslas – ieškoti inteligentijos židinių universitete, palaikyti jaunosios kartos indėlį į akademinę ir kultūrinę bendruomenę bei paskatinti mąstyti, tyrinėti, kurti“, – pasakoja G. Kuprevičius.

Nuo 2003 m. Viktoro Kuprevičiaus vardo stipendija kasmet skiriama vienam gabiam ir darbščiam VDU Menų, Humanitarinių mokslų, Katalikų teologijos fakulteto arba Muzikos akademijos magistrantui, tiriančiam Lietuvos, o ypač Kauno, tarpukario ir sovietmečio kultūrą.

Šios stipendijos steigėjas – V. Kuprevičiaus sūnus, kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius.

Viktoras Kuprevičius (1901–1992) – Lietuvos kompozitorius, nusipelnęs meno veikėjas, Kauno miesto Garbės pilietis, Kauno kariliono atkūrėjas ir ilgametis atlikėjas. Tarpukario laikotarpiu jis dirbo Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje, kartu su Pauliumi Galaune organizavo liaudies meno tyrimų ekspedicijas ir pats asmeniškai jose dalyvavo. Viktoro Kuprevičiaus vardu pavadinta viena Kauno pagrindinė mokykla.

Broniaus Vaškelio vardinės stipendijos

Rektorato posėdžio metu VDU rektorius prof. Juozas Augutis pasveikino ir VDU įsteigtos buvusio universiteto rektoriaus, VDU garbės profesoriaus Broniaus Vaškelio vardinės stipendijos laureates.

Šiemet B. Vaškelio stipendijos paskirtos VDU Menų fakulteto Teatrologijos katedros doktorantei Gintarei Narauskaitei (Menotyros mokslo kryptis), taip pat – Menų fakulteto Teatrologijos ir scenos menų vadybos magistrantūros pirmakursei Aistei Verpečinskaitei bei VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros Literatūros ir spaudos programos II kurso magistrantei Gerdai Pilipaitytei.

Universitete įsteigta VDU garbės profesoriaus B. Vaškelio vardinė stipendija dalimis yra skiriama Menų fakulteto Teatrologijos katedros ir Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros bakalauro (II-IV kurso), magistrantūros arba doktorantūros studijų studentams.

Sveikiname laureatus!

VDU Menotyros studijos – geriausios Lietuvoje

Žurnalo „Reitingai“ paskelbtame 2019 m. universitetų studijų krypčių reitinge VDU Menų fakulteto menotyros krypties bakalauro (programa „Menų istorija, kritika ir medijos”) ir magistrantūros (programos „Meno kuratorystė”, „Teatrologija ir scenos menų vadyba”) studijos užėmė pirmą vietą tarp visų šios krypties studijas vykdančių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Jau ne pirmus metus reitingo viršūnėje išsilaikanti bakalauro studijų programa „Menų istorija, kritika ir medijos“ šiais metais surinko maksimalią visų vertinimo rodiklių taškų sumą – 100 taškų.

Sveikiname Menų fakulteto menotyros krypties studijų programų „Menų istorija, kritika ir medijos”, „Meno kuratorystė”, „Teatrologija ir scenos menų vadyba” dėstytojus, studentus ir absolventus bendru darbu pasiekusius tokį aukštą įvertinimą.

Saulės Noreikaitės „Soliarinė meditacija” galerijoje „101″

Penktadienį, lapkričio 30 d. penktadienį per pietų pertrauką 12-13 val. ir gruodžio 3 d., pirmadienį po darbo 18-19 val. vyks menininkės Saulės Noreikaitės vedama „Soliarinė meditacija” VDU Menų galerijoje „101” Kaune (Muitinės g. 7). Visą savaitę iki „Soliarinės meditacijos” Saulė Noreikaitė veikia atviros studijos formatu, kviesdama lankytojus užeiti kasdien 12-19 val. ir susipažinti su rezidencijos procesu. Įvykiai yra nomadiškos projektų erdvės „Kabinetas” rezidencijos programos „Kenksmingas laisvalaikis / Toxic Leisure” dalis.

„Soliarinė meditacija” žada pakrauti energija, atgaivinti, suteikti dozę vitamino D ir padėti jaustis harmonijoje su savo kūnu ir mintimis. Ši meditacija suteiks šansą dalyviams mintimis gauti saulės energijos, ir sukurs nepakartojama patirtį, kai žiemos metu saulės spinduliai lies dalyvių odą ir pakraus kūnus ypatingai šviežia energija.

Menininkė Saulė Noreikaitė kūryboje sujungia žinias ir patirtis įgytas studijuojant bei tyrinėjant vizualųjį meną ir šokį. Savo video kūriniuose, jungiamuose su performatyviais elementais, dalyvaujamuosiuose performansuose ir/ar instaliacijose kūrėja naudoja įvairius metodus, komunikacijos formas, susijusias su kūnu, kūniškumu ir fiziniu sąmoningumu ar susivokimu. Pastaruosiuose kūrybiniuose darbuose menininkė bando atsakyti į klausimą, ką reiškia turėti, naudotis ir rūpintis fiziniu kūnu technologizuotame dvidešimt pirmajame amžiuje. 2018 m. Saulė Noreikaitė baigė bakalauro studijas Hagos Karališkojoje meno akademijoje Nyderlanduose, šiuo metu gyvena ir dirba daugiausiai gimtajame mieste Kaune.

Projektų erdvė „Kabinetas“, po keliaujančios įvykių programos Europoje, atsiliepė į Vytauto Didžiojo universiteto Menų galerijos „101“ kvietimą reziduoti Kaune. Iki 2019 m. sausio mėn. vyksianti programa tema „Kenksmingas laisvalaikis/Toxic Leisure“, kuruojama Vaidos Stepanovaitės, leis bendradarbiauti su skirtingų kūrybinių sričių atstovais, įtraukiant vaizdus, garsus, kvapus, tekstus, ir kt. į viešą tyrimą. Iki š. m. gruodžio 11 d. „Kabinetas“ perima ir „Instagram“ paskyros „@galerija101“ valdymą. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.