Vilniuje bus atidaryta profesoriaus dr. Rimanto Plungės tapybos paroda REFRAKCIJA
Rimanto Plungės paroda REFRAKCIJA yra autoriaus sugrįžimas prie jam gerai pažįstamos, tačiau jam pačiam kiek primirštos medijos – tapybos. Paskutinius dešimt metų autorius labiau fotografavo, kūrė videofilmus ir visai neseniai, 2023 metais tarptautinėje Zagrebo tapybos bienalėje vėl eksponavo tapybą. Po šio pasirodymo ir vėl jau nepaleido šios medijos. Galima teigti, kad tai ne atsargus sugrįžimas, bet energingas įsiveržimas į Lietuvos tapybos lauką. Ką tik surengęs didelę parodą gimtuosiuose Šiauliuose, šį kartą, Savicko galerijoje, eksponuoja naujus 2024 – 25 metais sukurtus kūrinius.
Plungės tapyba intensyvi, dinamiška, daugiasluoksnė atspindinti ir pasaulinės kultūros klodus ir asmeninę autoriaus mitologiją. Kūriniai nepalieka abejingų žiūrovų – jie įtraukia, diskutuoja, kviečia į aplinką, pasaulį pažvelgti naujai. Net kasdienybės detalės įgauna magišką aurą po intensyvios R. Plungės tapybinės kūrybos potyrio. Tai užkrečiamos vizualinės filosofijos užtaisas po kurio žiūrovas panardinamas ir į autoriaus personalinės mitologijos laukus, ir žiūrovas kviečiamas kūrybiniam interpretavimo aktui ieškant nesenstančių ir amžinų bendražmogiškų prasmių. Autorius nekenčia paviršutiniškumo, tai reikalauja ir žiūrovo intelektualinių pastangų, bet žada nepakartojamą potyrį. Kviečiame ir jus apsilankyti parodoje ir patirti.
Daugiau apie R. Plungės kūrybą
Stilistė Viktorija Šaulytė-Mockė: universitetas po mokyklos man atrodė kaip užsienis
Žinoma stilistė, aktorė, socialinių tinklų nuomonės formuotoja Viktorija Šaulytė-Mockė savo karjerą pradėjo dar studijuodama universitete. Būtent čia, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kūrybinių industrijų paskaitose, Viktorija susipažino su bendrakursiu Joringiu Šatu, su kuriuo įkūrė prekės ženklą „ŠaŠa“ ir ėmėsi plėtoti savo kūrybinius projektus. Viktorija teigia, kad universitetas tapo ne tik žinių šaltiniu, bet ir erdve, kurioje galėjo augti, plėsti pažinčių ratą ir išbandyti įvairias kūrybines idėjas.
Neturėjo plano b
Viktorija atvirai dalijasi savo patirtimi apie mokyklos metus, studijas universitete ir tai, kaip vienas netikėtas posūkis gali atverti duris į visiškai naują gyvenimo etapą.
„Mokykloje buvau labai aktyvi – priklausiau organizaciniam komitetui, kuris organizuodavo visus mokyklos renginius. Taip pat 13 metų lankiau pramoginius šokius. Man visada reikėjo veiksmo, kažką organizuoti, kažko naujo“, – pasakoja Viktorija, kuri jau nuo devintos klasės žinojo, kad nori tapti aktore, ir tikslingai siekė šio tikslo. Tačiau po mokyklos laukęs stojimas į vaidybos studijas nebuvo sėkmingas.
„Ašaros byrėjo, kai pamačiau, kad mano pavardės nėra sąraše. Atrodė, kad visas mano gyvenimas sugriuvo, nes neturėjau plano b“, – prisimena ji. Nepaisant nusivylimo, Viktorija nesustojo ieškoti kitų galimybių. Ji gavo pasiūlymą studijuoti Šiauliuose, tačiau nusprendė likti Kaune ir priimti naują iššūkį – studijuoti Kūrybines industrijas VDU. „Tuo metu tai buvo nauja programa, ir aš galvojau: pabandysiu metus, o jei nepavyks, kitais metais vėl bandysiu stoti į aktorinį“, – sako ji.
Tačiau įstojusi mergina pabaigė studijas iki galo. „Paklausiau savo širdies – jaučiau, kad VDU atneš kažką naujo. Taip ir buvo. Atsirado labai daug pažinčių ir galimybių per tuos keturis metus. Kartais vienas nepavykęs kelias atveria naujus kelius, tik reikia eiti ir išbandyti“, – nenusivilti nesėkmėmis drąsina Viktorija. Tuo sunkiu metu jai itin padėjo ir besąlyginis tėvų palaikymas, leidęs sekti savo širdimi.
Kitas pasaulis
Įžengusi į universitetą Viktorija jautėsi atsidūrusi visiškai naujame pasaulyje: „Man tai atrodė kaip užsienis po mokyklos – tiek daug žmonių, tiek daug galimybių bendrauti su dėstytojais ir bendramoksliais. Tai buvo visiškai kitoks pasaulis nei tas, kurį pažinojau mokykloje.“
Studijuodama Kūrybines industrijas Viktorija turėjo galimybę dalyvauti įvairiose paskaitose apie renginių industriją, o praktinių užsiėmimų metu susipažino su realiomis profesinėmis situacijomis. Be to, programa apėmė teatro ir kino industrijas, kur studentai galėjo patys kurti filmus, ieškoti rėmėjų ir pasirinkti režisierius, kurie juos konsultuotų. „Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad sričių yra labai daug, tačiau kiekvienas galėjo pasirinkti tą, kuri labiausiai patiko“, – pridūrė ji. Praktikos galimybės leido susipažinti su daugybe žmonių ir netgi gauti pasiūlymų dirbti ar atlikti praktikas.
Tuo metu Viktorija kartu su Joringiu Šatu pradėjo dirbti stilistais. „Turėjome nemažai televizinių projektų ir asmeninių konsultacijų su klientais, o fotosesijos ir filmavimai tapo mūsų kasdienybe“, – sako ji. Viktorija buvo pastebėta ne tik kaip stilistė, bet ir kaip aktorė, todėl ji išdrįso pasirodyti realybės šou, kas padėjo jai įgyti didesnį matomumą ir pradėti savo projektus.
Duetas Joringis Šatas ir Viktorija Šaulytė-Mockė
Stilistės sritis neišstūmė senos meilės teatrui. Mergina lankė teatro paskaitas pas VDU dėstytoją Godą Piktytę, dalyvaudavo seminaruose ir tobulinimosi kursuose. Šiandien ji yra vaikų teatro trupės aktorė ir džiaugiasi galimybe derinti skirtingas veiklas.
„Kartais galvoju, kad būtų įdomu, kaip tas kelias būtų nuvinguriavęs, jei būčiau neįstojusi į VDU. Tačiau kadangi teatras vis tiek grįžo, vadinasi, viskas susidėliojo taip, kaip turėjo“, – sako Viktorija.
Mergina buvo itin aktyvi ir universiteto gyvenime. „Dalyvavau studentų atstovybėje kaip Kultūros komiteto koordinatorė – tai suteikė daug organizacinės patirties ir pasitikėjimo savimi, taip pat renginių vedimo patirties. Nežinau, kas būtų buvę, jei tik būčiau sėdėjusi paskaitose ir nedalyvaučiau papildomose veiklose. Mano užsidegimas leido man pasiimti visas galimybes“, – sako Viktorija.
Nesėkmė veda prie naujų galimybių
Ji įsitikinusi, kad tik per aktyvų bandymą ir skirtingų sričių išmėginimą galima suprasti, kas iš tikrųjų patinka ir kur norisi save realizuoti. „Aš pati tiesiog tokia – man reikia veikti, pažinti, bandyti daug dalykų, nes man dažnai atsibosta ir noriu kažkokio naujo potyrio. Ir nebūtinai tas dalykas liks visam gyvenimui, gal po dešimties metų norėsis visiškai kažko kito”, – svarbiausias jos patarimas – klausyti savo širdies ir rinktis tai, kur jaučiamės geriausiai, o ne tai, kur žada daugiau pinigų.
Viktorijos gyvenime ir kūryboje – daug spalvų
„Teatras gal nėra labai apmokama profesija, bet jei gerai apmokamas darbas neišpildys tavo vidinio pasaulio, nesijausi taip laisvai, negalėsi pilnai savęs atskleisti“, – sako Viktorija. Ji ragina nebijoti eiti kitu keliu, jei kažkas nebepatinka ar „nebeveža“. „Aišku, kad neįstojus ten, kur norėjai, palūžti normalu. Tuo metu atrodo, kad užsidaro visi keliai, vos ne gyvenimo pabaiga“, – pripažįsta ji, tačiau pabrėžia, kad toks palūžimas gali būti naudingas, nes leidžia atsikvėpti, atsistoti ir ieškoti naujų galimybių.
„Ir dabar atsigręžus atgal aš pagalvoju, Dieve, man tik devyniolika metų buvo, mergaitė stovi, kuri dar tiek nežino, kas jos laukia“, – nepaisant visų iššūkių, ji didžiuojasi savo drąsa ir atkaklumu.
„Tikrai nebuvo taip, kad aš visur ėjau, ir visur sakė prašom, išskėstom rankom, pirmyn. Ne, labai daug kartų buvo pasakyta „ne“, – vis dėlto Viktorija džiaugiasi, kad per atrankas ir stojamuosius susipažino su bendraminčiais, kurie įkvėpė ją naujiems vėjams ir pasiūlė naujas galimybes.
Lietuvos mokslų akademija paskyrė premijas už geriausius mokslinius darbus
Lietuvos mokslų akademija (LMA) paskelbė geriausius mokslinius darbus ir apdovanojo šešis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentus premijomis bei pagyrimo raštais.
2024 m. LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje pagyrimo raštas skirtas ir Menų fakulteto doktorantei Daivai Vaišnorienei už mokslinį darbą „Šv. Barboros kulto paplitimas ir ikonografija XVII–XVIII a. Lietuvos sakralinėje dailėje“ (darbo vadovė – doc. dr. Aušra Vasiliauskienė).
Konkursų nugalėtojams premijų laureato diplomai ir pagyrimo raštai bus įteikti balandžio 8 d. ataskaitiniame ir rinkiminiame LMA narių visuotiniame susirinkime.
Skelbiamas LR Nepriklausomybės akto signataro S. Banaičio stipendijos konkursas
Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, proga, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skelbia Saliamono Banaičio vardo stipendijos konkursą. S. Banaitis (1866–1933) – Nepriklausomos Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, Lietuvos Tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, buvęs VDU studentas. Pretenduoti stipendijai galima iki kitos Lietuvai svarbios dienos – kovo 11 d. (imtinai), Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos.
Saliamono Banaičio stipendija universitete buvo įsteigta 2016 m. jo vaikaičių, gyvenančių Kanadoje, Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. Jos tikslas – remti ir skatinti gabiausius universiteto studentus, atliekančius tyrimus, susietus su pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918–1940) asmenybėmis, organizacijomis, įvykiais ar procesais, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su Nepriklausomybės akto signataro S. Banaičio veikla ir aplinka.
Atsižvelgiant į tai, skelbiamas tematinis konkursas visų pakopų studentams, rašantiems baigiamuosius darbus ar atliekantiems mokslinius tyrimus vienoje ar keliose iš stipendijos steigėjo nurodytų tematikų:
- Lietuvos istorija, susijusi su Saliamono Banaičio, jo šeimos ar giminės narių veikla, profesiniais interesais ar pasiekimais;
- Lietuvos kultūra (menas), susijusi su Saliamono Banaičio, jo šeimos ar giminės narių veikla, profesiniais interesais ar pasiekimais;
- prekių ar žmonių transportavimas sausumos ir vandens transportu (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais);
- komunikacija, leidyba ir jos sklaida (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais);
- šeimos ūkio ekonomika ir jos raida (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais);
- mėgėjų, kaimo (svirno) teatras ar liaudies muzika (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais).
LR Nepriklausomybės akto signataro S. Banaičio vardo stipendija, kurios preliminarus dydis ~2 200 Eur (gali būti skirta ir pusė sumos, t. y. ~1 100 Eur jos dydžio, jei stipendiją būtų nuspręsta skirti dviem asmenims), bus skirta tam studentui (-ams), kuris (-ie) labiausiai atitinka tematikos sritį ir ketina savo atliekamus tyrimus publikuoti.
Sprendimą dėl stipendijos skyrimo priima Kanados lietuvių fondas (KLF), su kuriuo VDU yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią vardinė S. Banaičio stipendija yra skiriama geriausiems Universiteto studentams, kurių studijų ir (ar) mokslinis interesas yra susijęs su Lietuvos istorija, kultūra ir jos pasiekimais. Prioritetas teikiamas studentams, besidomintiems Saliamono Banaičio, jo šeimos ar giminės narių veikla, profesiniais interesais ar pasiekimais, tokiu būdu skatinant studentus siekti profesinių ir akademinių aukštumų.
Norėdami pretenduoti į S. Banaičio vardinę stipendiją, studentai turi iki kovo 11 d. (antradienio) imtinai elektroniniu būdu užpildyti prašymą VDU Studentų portale. Kaip tai padaryti?
- Naudodami asmeninius universiteto suteiktus prisijungimus prisijunkite prie VDU Studentų portalo;
- Meniu laukelyje pasirinkite skiltį Prašymai ir pažymos ir spustelėkite ant mygtuko Prašymai;
- pasirinkite prašymo kategoriją Finansai, Stipendijos ir kita parama, spauskite Vardinė stipendija (forma F-005). Formą užpildykite pagrįsdami studijų ar mokslinių interesų sritį (aukščiau nurodytas prioritetinis tematikų sąrašas) ir nurodydami jos atitiktį (įvardydami atliekamus darbus ir pan.) ir pateikite.
Kandidatas (-ai), kuriuos pasirinks stipendijos steigėjas, šių metų gegužės mėnesį bus asmeniškai informuotas (-i) apie stipendijos skyrimo sąlygas ir terminus.
Daugiau informacijos apie stipendiją ir jos skyrimą teikia:
Viešas susitikimas su menininku Juozu Budraičiu
Iškilmingame senato posėdyje apdovanoti Menų fakulteto bendruomenės nariai
UCLAN ir VDU koncertas „Kai skendo Titanikas“
Vasario 10–14 dienomis Vytauto Didžiojo universitete vieši ilgamečiai universiteto partneriai ir draugai iš Jungtinės Karalystės – Centrinio Lankašyro universiteto (UCLAN, University of Central Lancashire) atstovai Paul Greene ir Isabel Benito Gutierrez. Visą savaitę VDU Menų fakulteto Muzikos produkcijos ir Muzikos akademijos studentai dalyvauja jų vedamuose meistrystės kursuose, skirtuose muzikos kūrimo, atlikimo ir vizualumo sąlyčiui. Vasario 12 d. 16:00 val. svečiai ves atvirą paskaitą anglų kalba Menų fakultete (Muitinės g. 7–207).
Vasario 14 d. 18 val. Muzikos akademijos Didžiojoje salėje (V. Čepinskio g. 5, Kaunas) universiteto bendruomenė ir jos svečiai kviečiami į ypatingą koncertą – „Kai skendo Titanikas“. Koncerto programą pradės kompozitoriaus Tito Petrikio Preliudas styginiams ir fortepijonui, subtiliai įvedantis klausytojus į Titaniko kelionės pradžią ir pabaigą. Pagrindinis kūrinys – Paul Greene ir Isabel Benito Gutierrez originali Gavin Bryars „The Sinking of the Titanic“ (1969–72) interpretacija. Kūrinio metu styginių kvartetas ir baritoninis saksofonas atliks giesmę Ruduo (angl. Autumn), kuri taps pagrindu tolimesniam kompozicijos vystymui. Laipsniškai įsijungiantys triukšmo elementai, tokie kaip braižymo garsai ir Morzės kodo ritmai, kurs chaotišką, tačiau įtraukiantį garsų pasaulį. Elektronikos garsai papildys kūrinį atmosferiniais elementais, primenančiais Titaniko paskutinių valandų tragediją. Žiūrovai taip pat bus kviečiami skaityti tekstus lietuvių kalba, įkvėptus refleksijų apie Titaniko tragediją.
Kūrinys skiriamas lietuvių kunigo Juozo Montvilos, vienos iš Titaniko aukų, atminimui. Jo ryšys su Lietuva suteikia kūriniui papildomą emocinį svorį ir kolektyvinės atminties sluoksnį. Muzikiniai motyvai, triukšmo elementai ir gyva elektronika kviečia apmąstyti praradimo, tuštumos ir išnykimo temas.
Atlieka:
Alanas Užemeckas, Gabija Simutytė, Miglė Šoliūnaitė, Kristina Zubrickaitė, Algirdas Skunčikas, Gabija Bikulčiūtė, Kristupas Šalna, Paul Greene ir Titas Petrikis
Įėjimas laisvas.
Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
„Kino pavasaris“ auditorijoje: „Pont Neuf meilužiai“ VDU bendruomenei
„Ryte turėtume paskambinti tiems, kuriuos naktį susapnuojame. Taip viskas būtų paprasčiau: „Labas, sapnavau tave. Meilė mane prižadino.“
1995 metais prasidėjo vienas ryškiausių Lietuvos kultūros fenomenų – festivalis „Kino pavasaris“. Pirmasis jo seansas – ikoniškasis režisieriaus Leos Carax kūrinys „Pont Neuf meilužiai“ (1991 m., Les amants du Pont-Neuf / The Lovers on the Bridge), atskleidžiantis nefasadinę Paryžiaus pusę ir dviejų vienišų sielų susitikimą ant remontuojamo tilto.
30-ojo festivalio proga „Pont Neuf meilužiai“ grįžta į festivalio repertuarą – o VDU studentai ir dėstytojai kviečiami jį pamatyti iš anksto, taip pat – išgirsti kitas artėjančio festivalio aktualijas.
Filmą pristatys kino kritikas, VDU Menų fakulteto dėstytojas Gediminas Jankauskas.
Filmas rodomas prancūzų kalba su angliškais ir lietuviškais subtitrais.
Filmo peržiūra vyks vasario 19 d. 17 val. V. Putvinskio g. 23-106 aud.
Seansas atviras ir nemokamas.
Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
VDU gimtadienis studentams
Praėjo daugiau nei 100 metų nuo tada, kai 1922 m. vasario 16 d. buvo įkurtas Lietuvos universitetas, padėjęs pamatus šiandieniniam Vytauto Didžiojo universitetui (VDU). Daugiau nei šimtmetį gyvuojančio universiteto gimtadienį kartu su studentais minėsime vasario 17 d., pirmadienį.
Šiais metais VDU ne tik švenčia, bet ir skelbia 2025-uosius Studentų gerovės metais! Šia proga kviečiame studentus į specialų renginį, kuriame ne tik minėsime VDU gimtadienį, varžysimės specialiame protmūšyje siekdami daugiausia apie VDU žinančio studento titulo, bet ir klausysimės pranešimų ir dalyvausime diskusijoje apie emocinę gerovę, psichologinę paramą bei bendruomeniškumą. Renginio metu studentų laukia ypatinga staigmena – kartu su universiteto atstovais jie „pakuos“ dovaną, skirtą jų gerovei universitete užtikrinti.
Renginys vyks VDU Centriniuose rūmuose, S. Daukanto g. 28, Kaune. Protmūšis – Didžiosios salės fojė, konferencija ir diskusija – Senato salėje. Renginio pradžia – 16.00 val.
Norint dalyvauti protmūšyje, būtina užsiregistruoti.
VDU studentus, gyvenančius Vilniuje ir norinčius švęsti kartu, kviečiame registruotis važiuoti VDU autobusu.
PROGRAMA:
15.30 val. Protmūšio komandų registracija.
16.00 val. Renginio pradžia VDU Didžiosios salės fojė. Užsiregistravusioms komandoms – protmūšio pradžia, visi kiti kviečiami į konferenciją „Studentų gerovė – misija (ne)įmanoma?“ ir diskusiją apie studentų gerovę.
Konferencijos „Studentų gerovė – misija (ne)įmanoma?“ pranešimai:
- 16.15 val. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus – „Ar studentai gali gyventi finansinėje gerovėje?“
- 16.30 val. VDU Psichologijos klinikos psichologas doc. dr. Rytis Pakrosnis – „Kaip jaučiasi studentai: VDU studentų psichologinės gerovės stebėsenos modelis“
- 16:45 val. VDU Studentų gerovės koordinatorė Gustė Žukauskaitė – „Studentų gerovė: kelias į bendruomenę“
17.00 val. Diskusija apie studentų gerovę. Dalyvauja žmogaus teisių ekspertas prof. dr. Jonas Ruškus, LSS viceprezidentė Ieva Vengrovskaja, psichologas doc. dr. Rytis Pakrosnis, mentorė Meda Maročkinaitė, moderuoja VDU studentų gerovės koordinatorė Gustė Žukauskaitė.
17.45 val. Apdovanojimai ir universiteto dovana studentams.
Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir / ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų paroda Ukmergės kultūros centre
Nuo vasario 4 d. Ukmergės kultūros centre bus eksponuojamos Romualdo Požerskio fotografijų parodos „Kauno senamiestis“ ir „Atlaidai“. Šių parodų lankytojai galės ne tik grožėtis istoriniais vaizdais, bet ir gilintis į fotografo perteiktą žmogiškumo esmę. R. Požerskis – vienas iškiliausių Lietuvos fotografijos meistrų, kurio darbai ne tik pasakoja apie praeities įvykius ir žmonių gyvenimus, bet taip pat atspindi gilesnius kultūrinius bei dvasinius mūsų šalies sluoksnius. Tokie šio autoriaus fotografijų ciklai, kaip „Atlaidai“ ar „Kauno senamiestis“, tapo neatsiejama Lietuvos vizualinės istorijos ir tapatybės dalimi.
R. Požerskio paroda „Kauno senamiestis“ (1974–1981) kviečia žvelgti į Kauną, kuris fotografijose tampa gyvu praeities liudininku. Šios nuotraukos – tai trapūs, bet nepaprastai emocingi pasakojimai apie žmonių kasdienybę, kurioje žmogiškumas ir individualumas sužydėjo kiekviename kieme ar gatvėje. R. Požerskio akimis matome miestą, kuriame senos erdvės ir paprasti žmonės įgauna amžinybės šešėlį, primenantį ne tik apie praeities grožį, bet ir apie laiko tėkmę.
Parodoje „Atlaidai“ (1974–1992) įamžinti Lietuvos religiniai atlaidai – bendruomeniškumo, tikėjimo ir ryšio su gamta pavyzdys. Fotografijose atsispindi žmonių emocijos, ritualai ir gilūs dvasiniai išgyvenimai. Ciklo „Atlaidai“ fotografijas autorius sukūrė, keliaudamas po įvairias Lietuvos vietoves ir atskleidė, kaip tradicijos jungė žmones, o žmogiškumo grožis ir trapumas tapo ciklo esme.
Parodų atidarymo proga surengtame kūrybiniame vakare „Fotografija – raktas į pasaulį ir save“ R. Požerskis pristatė savo kūrybinius projektus, išleistas fotografijų knygas ir jų atsiradimo istorijas. Buvusi profesoriaus studentė, ukmergiškė Simona Vytė vakaro metu prisiminė savo studijas VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedroje ir čia įgytą patirtį.
Paroda veiks iki vasario 27 d. Daugiau informacijos: https://ukmergeskc.lt/romualdo-pozerskio-parodos/
Fotografijos Luko Aleksandravičiaus
