Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų parodos „1991 sausis“
Sausio 12 ir 13 dienomis atsidarė trys R. Požerskio fotografijų parodos: Ignalinos krašto muziejuje, Tauragės krašto muziejaus fotografijos galerijoje ir „Quadrum“ verslo centre, Vilniuje. Visos parodos skirtos 1991 m. sausio įvykiams paminėti. Į eksponuojamas parodas „1991 sausis“ apsilanko, Jaunimo Savanoriškoji tarnybos nariai, mokytojai atveda mokinius, visi sugieda Lietuvos himną ir prisideda istorijos pamokos. Fotografija tai laikmečio dokumentas sutvirtinantis mūsų suvokimą kokia laimė būti laisviems ir nepriklausantiems.
Lietuvos likimui lemtingą naktį R. Požerskis prisimena taip: „1991 metų sausio 13-tosios vidurnaktį pro tualeto langelį nelegaliai patekau į Aukščiausiosios Tarybos vidų, dėl grėsmės žurnalistai buvo išprašyti ir tris paras viduje buvome tik dviese su kolega Viliumi Jasinevičiumi. Naktį fotografavau signatarus, kunigus ir benzinu kvepiančius gynėjus. Visi „pasipuošė“ dujokaukėmis. Naktį išlindau pro mažą langelį ir vykau į morgą fiksuoti ten atvežtus, dar neatpažintus prie televizijos bokšto žuvusių žmonių kūnus. Po nemigo nakties, praleistos Aukščiausioje Taryboje, dar kartą išlindau pro langelį, prasibroviau pro žmones ir užlipau ant namo stogo. Aikštė aplink Aukščiausiąją Tarybą buvo sausakimšai užpildyta žmonėmis. Sunkus rytas lėtai švito, stiprus vėjas aikštėje pustė sniegą, grėsminga masė lėtai siūbavo tarytum karšta vulkano lava apgaubta tamsiais pelenais. Viskas buvo persmelkta skausmu, grėsme, nežinomybe, o žmonių masė ryžtingai šaukė – Lietuva, Lietuva, Lietuva“.
Parodos veiks iki vasario vidurio.
J. STANIŠKYTĖ IŠRINKTA Į ES MOKSLO PROGRAMOS CHANSE KOMITETĄ
MF dekanė Jurgita Staniškytė išrinkta į CHANSE (angl. Collaboration of Humanities and Social Sciences in Europe) programos komitetą. CHANSE – tai humanitarinių ir socialinių mokslų bendradarbiavimo platforma, bendroms veikloms ir tyrimams jungianti 27 mokslo organizacijas iš 27 šalių.
CHANSE iniciatyva apjungia dviejų humanitarinių ir socialinių mokslų sritims Europos sąjungos erdvėje atstovaujančių organizacijų – Humanitarinių mokslų Europos tyrimų erdvėje tinklo HERA ir socialinių mokslų tyrimams Europoje skirtos finansuoti programos NORFACE pajėgas. CHANSE programos komitetą sudaro dvylika mokslininkų, kuriuos delegavo programos dalininkės HERA ir NORFACE. Komitete dirba mokslininkai iš Belgijos, Čekijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Islandijos, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Švedijos universitetų ir mokslo agentūrų.
CHANSE rėmuose pradėti vykdyti 26 Europos humanitarinių ir socialinių mokslų bendradarbiavimo projektai, skirti socialinės ir kultūrinės dinamikos skaitmeniniame amžiuje tyrimams, trys jų – su Lietuvos mokslininkais ir mokslo institucijomis. CHANSE projektai vykdomi dviejuose tematikose: Kultūros transformacijos skaitmeniniame amžiuje (angl. Cultural Transformations in the Digital Age) ir Skaitmeninimas ir socialinė transformacija (angl. Digitalisation and Social Transformation). Daugiau informacijos apie CHANSE
Nauja prof. dr. Rasos Žukienės mokslinė monografija
Nuotr. Matas Gineika.
Gali atrodyti, kad Lietuvos XX amžiaus dailės istorija jau visai neblogai žinoma, ištyrinėta. Tačiau dr. Lijana Natalevičienė apie prof. Rasos Žukienės naująją knygą – monografiją „Nepalenkiamsis. Dailininkas Zenonas Varnauskas“ rašo taip: „Ši monografija – ne vieno žmogaus, bet visos jo kartos gyvenimo istorija, tai ir pasakojimas apie sudėtingas istorines pervartas, kuriose ne savo noru atsidūrė Zenonas Varnauskas ir kiti dailininkai. Tad knyga turėtų sudominti ne tik šio dailininko gerbėjus, bet ir visus, neabejingus Kauno dailės istorijai, kuriai teko atlaikyti politinių sistemų kaitą, meno centrų išdraskymo ir perskirstymo rezultatus, siekį susigrąžinti aukštąją dailės mokyklą“.
Kauno menininkas Zenonas Varnauskas visą gyvenimą dirbo pedagoginį darbą ir nuolat kūrė tekstilę, tapybą, grafiką. Gimęs dar nepriklausomoje Lietuvoje, įstojo į Kauno meno mokyklą (1940), baigė jau susovietintą Kauno Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą (1947).
„2013 metais Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje surengiau Zenono Varnausko kūrinių parodą, – pasakoja monografijos autorė. – Šis menininkas – vitališka ir asmenybė, senosios Kauno meno mokyklos estetinių vertybių saugotojas ir temperamentingas naujovių tapyboje ir grafikoje ieškotojas. Bet ši mes vis dar neturime lokalios Kauno meno istorijos. Ir ši iškili asmenybė jau grimzdo į užmarštį, todėl nutariau imtis jo kūrybos ir pedagoginės veiklos tyrimo mokslinėje monografijoje“. Rašant knygą, atsivėrė „antrojo miesto“ kultūros problematika ir būtinybė daugiau dėmesio skirti lokaliai Kauno meno istorijai. Atsivėrė ir tai, kad dailės istorikų vis dar neatsakyta į klausimą, kokią vietą Lietuvos XX a. dailės istorijoje užima Zenonas Varnauskas ir kiti jo amžininkai kauniečiai. Sovietmečiu Kaune pasilikę dailininkai dažniausiai nebuvo nei radikalūs modernistai, nei pasišventę socialistinio realizmo garbintojai, todėl jų kūryba nebuvo dailės kritikų ir ideologų dėmesio centre. Pirmoji pokario dailininkų karta (būtent jai priklausė Zenonas Varnauskas), nors ir buvo stipriai paliesta sovietinių kultūros reformų, nesileido sugniuždoma. Kai kas tebegyveno inteligentų tylaus suokalbio atmosferoje, skubiai išmokę atpažinti, su kuo galima kalbėtis apie laisvę ir kūrybą, su kuo vyno išgerti, o ką ir dideliu ratu aplenkti. Nors Kauno meno mokykla buvo panaikinta, bet Kauno Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, vėliau LTSR Valstybinio dailės instituto vakariniame skyriuje, tebedėstė Kauno meno mokyklos buvę mokiniai, menantys Adomo Galdiko, Viktoro Petravičiaus ir kitų prieškario menininkų pamokas. Vienas jų buvo ir Zenonas Varnauskas. Ir kaip besikraipė politinė sistema, kokias prievartos grimasas bedemonstravo, niekam nepavyko iš Kauno dailės paveikslo ištrinti
tokių ryškių meno figūrų kaip Liudas Truikys, Vytautas Kairiūkštis, Stasys Ušinskas, Robertas Antinis, o vėliau ir Valerija Ostrauskienė, Adolis Krištopaitis ar Leonas Strioga. Tačiau menotyrinio įvertinimo Lietuvos meno kontekste daugumai jų dar trūksta. Gal būt dėl to, kad Kaune kūrusius menininkus, žvelgiant iš centro Vilniaus, dengė tas nelemtas „antrojo miesto“ šešėlis.
Zenono Varnausko kūryba leido pastebėti dar neišryškintą mūsų tapybos aspektą. Sovietmečiu angažavęsis kaip tekstilininkas (XX a. 5-7 deš.), tapydavo jis tarsi sau, ir pernelyg nesistengė įsirikiuoti į tapytojų gretą. Sovietmečiu, egzistuojant griežtai dailės rūšių, žanrų, technikų hierarchijai, tapyba ant popieriaus, ir dar kuriama „ne-tapytojo“, o tekstilininko, buvo vertinama kaip kažkas antraeilio ir nereikšmingo. Šiuo metu Zenono Varnausko tapyba vertinama už originalumą ir subtiliai perteiktas žmonių ir peizažo nuotaikas.
Šios knygos tikslas – išsamiai analizuojant Zenono Varnausko kūrybinį palikimą, artimiau susieti jį su XX a. II pusės Lietuvos, ypač Kauno, meninio gyvenimo reiškiniais ir jų sociokultūriniu kontekstu. Siekiant šio tikslo, knygoje ieškoma atsakymo į daugelį su šio menininko kūryba susijusių klausimų: kokios vidinės ir išorinės paskatos lėmė Zenono Varnausko pasirinkimus neramių sociopolitinių pervartų laikotarpiu tapti menininku? Kokios priežastys lėmė meninės tekstilės studijų pasirinkimą, o vėlesniu laikotarpiu – tekstilės atsisakymą ir perėjimą prie tapybos? Kokios buvo jo estetinės ir vertybinės nuostatos ir su kokių kitų dailininkų kūryba ji sietina? Kaip Varnauskui pavyko kolektyvinio disciplinavimo atmosferoje kaip žmogui ir kaip menininkui išlikti oriam ir nepažeistam?
Metodologines šio darbo prieigas didžiąja dalimi lėmė suvokimas, kokiame sudėtingame laike Zenonui Varnauskui teko gyventi ir kurti – jo gyvenimas sutapo su Lietuvos okupacijomis, stalinmečiu, politinio klimato kaitomis (nuo „atšilimo“ iki sąstingio) ir laisvos Lietuvos atkūrimu. Visa tai ne tik darė poveikį, bet neretai ir lėmė visų menininkų galimybes, pasirinkimus, mąstymą. Todėl pagrindinės metodologinės atramos šioje knygoje yra socialinė dailės istorija, kontekstinė kūrinių ir įvykių analizė, padedanti paaiškinti kūrinių atsiradimo, dailininko pasirinkimų aplinkybes. Ši knyga sudomins ne tik dailėtyrininkus, akademinį jaunimą, bet ir istorikus, Kauno praeities tyrėjus.
Prof. Broniaus Vaškelio 100-mečio minėjimas
Gruodžio 15 dieną Valdo Adamkaus bibliotekoje vyko buvusio VDU rektoriaus ir Menų fakuteto Teatrologijos katedros įkūrėjo prof. Broniaus Vaškelio 100-mečio minėjimas. Prisiminimais apie profesorių dalinosi VDU Rektorius Juozas Augutis, Jurgita Staniškytė, Vytautas Levandauskas, Indrė Žakevičienė, Dalia Kuizinienė, Violeta Kelertienė, režisierius, buvęs Menų fakulteto dėstytojas Gytis Padegimas, prof. Broniaus Vaškelio vardinės stipendijos gavėjai. Taip pat vardinė profesoriaus stipendija buvo įteikta „Teatrologijos ir scenos menų vadybos“ programos magistrantams Kamilei Jakimavičiūtei ir Ernestui Zubavičiui.
VDU galerija kviečia teikti paraiškas parodoms
VDU menų galerija „101“ skelbia kvietimą:
VDU vyks profesoriaus Broniaus Vaškelio 100-mečio minėjimas
Gruodžio 15 d. (ketvirtadienį) 15 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje – muziejuje (S. Daukanto g. 25, III aukštas) vyks Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Garbės profesoriaus, buvusio VDU Rektoriaus, literatūrologo, Menų fakulteto Teatrologijos katedros įkūrėjo, filantropo Broniaus Vaškelio (1922-2021) 100 – mečio minėjimas.
Profesoriaus kolegos, buvę studentai, šeimos nariai dalinsis atsiminimais, primins jo darbus Vytauto Didžiojo universitete. Renginio metu bus įteiktos profesoriaus Broniaus Vaškelio vardinės stipendijos.
Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Romualdo Požerskio paroda „Laura – spinduliuojanti tamsa“
Lapkričio 15 d. VDU didžiosios salės fojė atidaryta Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Laura – spinduliuojanti tamsa“, pasakojanti apie jaunos moters neregės gyvenimą, jo svarbiausius įvykius ir kasdienybę.
Su regėjimo negalią turinčia Laura parodos autorius suspipažino 2013 m. ir ėmė fotografuoti kasdienį jos gyvenima, kuris neretai būna sudėtingas. Fotografas ir jo darbų herojė kartu keliavo po istorines Lietuvos vietas, miestus, prie Baltijos jūros. Fotografijos įamžino Lauros šeimos istoriją ir joje atsispindinčius bendresnius socialinius, kultūrinius pokyčius Lietuvoje. „Tai fotografinis pasakojimas apie vieno žmogaus gyvenimą, svarbiausius jo įvykius bei išraiškingą kasdienybę, apie ryžtingą, tvirtą, trokštančią žinių jauną moterį, kuri nepasiduoda nevilčiai, pesimizmui, viena augina, auklėja ir ruošia gyvenimui savo dukterį Liepą“, – pasakoja apie fotografijų ciklą jo autorius R. Požerskis. Žinomam fotografui ši fotografijų serija turi ir filosofinę prasmę: „fotografija išvertus į lietuvių kalbą reiškia – šviesoraštis. Parodoje susitiks du skirtingi pasauliai – Laura gyvena nakties tamsoje, aš jos gyvenimą su saulės šviesa piešiu fotografijomis. Laura šių fotografijų negali matyti. Aš tamsoje nieko negalėčiau nupiešti“, – paaiškina R. Požerskis.
Parodą VDU centriniuose rūmuose, prie Didžiosios salės (S. Daukanto g. 28) galima apžiūrėti iki gruodžio 22 d.
Apdovanojimu įvertinta Menų fakulteto dėstytojo vedama televizijos laida.
Lapkričio 29 d. Vilniuje, Nacionalinėje Filharmonijoje vyko Menų kūrėjų apdovanojimai, kurių metu Lietuvos fotomenininkų sąjunga premiją už fotografijos meno pristatymą plačiai ir įvairialypei auditorijai, už siekį dokumentuoti ir klasifikuoti nūdienos fotografijos procesus skyrė televizijos laidų ciklo „Perspektyva“ kūrybinei grupei, kuriai priklauso ir Menų fakulteto dėstytojas, Šiuolaikinių menų katedros vedėjas dr. Tomas Pabedinskas. Universiteto dėstytojas yra vienas iš laidos scenarijaus autorių ir jos vedėjas. Laidą taip pat kuria scenarijaus autorė ir redaktorė Raminta Jonykaitė, režisierius Aleksas Matvejevas bei operatorius Haroldas Klevinskas.
Fotografų bendruomenės įvertinimą televizijos laidos kūrėjai pelnė už fotografijos meno pristatymą plačiai ir įvairialypei auditorijai, už siekį dokumentuoti ir klasifikuoti nūdienos fotografijos procesus. Nuo rugsėjo pradžios kiekvieną šeštadienį LRT Plius kanalu rodomose laidose jau pristatyti įvairių kartų ir skirtingo kūrybinio braižo Lietuvoje kuriantys fotografai. Laidoje atskleistas ir įvairialypis atvaizdų vaidmuo mūsų kasdieniame gyvenime bei netikėtos fotografijos metamorfozės mene ir už jo ribų. „Visada įdomu pasakoti apie fotografiją, kuri yra ir menas, ir daugelis kitų dalykų – tai gyvenimas“, – atsiimdamas apdovanojimą sakė dr. T. Pabedinskas.
Laidos gamintojas „Vilniaus medija“.
TV laidų ciklą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Laidų ciklas rengiamas bendradarbiaujant su Vilniaus dizaino kolegija.
VDU – teatrologės Inos Pukelytės atvira paskaita „Karas ir teatras“
Kviečiame į paskutinę atvirų universitetų ciklo paskaitą.
Lapkričio 29 d. 16 val. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) organizuoja teatrologės doc. dr. Inos Pukelytės atvirą paskaitą „Karas ir teatras. Lietuvos kultūrininkų laikysena 1940–1943 m. laikotarpiu“.
Paskaita vyks hibridiniu būdu: gyvai VDU Pedagogų rengimo centre (K. Donelaičio g. 52) 202 auditorijoje bei bus tiesiogiai transliuojama VDU Youtube kanale.
„Ribinės karo situacijos kaip niekas kitas išryškina visuomenės narių pozicijas politinių santvarkų atžvilgiu. Paskaitos metu, remiantis šiuo metu mano įgyvendinamais karo metų teatro tyrimais, bus siekiama apibūdinti Lietuvos kultūros bendruomenės elgseną dviejų totalitarinių rėžimų – fašistinio ir komunistinio – perspektyvoje“, – teigia doc. dr. I. Pukelytė.
Vietų skaičius ribotas – būtina išankstinė registracija čia.
Sidabro medaliu apdovanotas Menų fakulteto dėstytojas prof. Knut Ove Arntzen
Lapkričio 16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko iškilmingas VDU Senato posėdis, kurio metu už ilgametį darbą, reikšmingus mokslinius pasiekimus, aktyvią visuomeninę veiklą bei Universiteto vardo garsinimą Lietuvos universiteto 100-mečio medaliais iškilmingo VDU Senato posėdžio metu apdovanotas būrys universiteto bendruomenės narių ir socialinių partnerių. Posėdyje sidabro medaliu apdovanotas ilgametis Menų fakulteto dėstytojas prof. Knut Ove Arntzen
Plačiau apie renginį.
