Menų fakultete – dėstytojo iš Argentinos dr. M. Parselis paskaita
Lapkričio 22 d., 11 val. Menų fakultete paskaitą skaitys Dr. Martín Parselis – lietuvių kilmės technologijų mokslininkas, pedagogas ir menininkas iš Argentinos, Argentinos Katalikiškojo universiteto ir Buenos Airių miesto universiteto dėstytojas. Vizituojančio dėstytojo paskaita vyks 116 a., adresu Muitinės g. 7 ir bus skirta Naujųjų medijų meno studentams, tačiau atvira ir visiems susidomėjusiems VDU bendruomenės nariams.
Paskaitos metu M. Parselis pristatys savo kūrinį „Batea“ – interaktyvią instaliaciją, leidžiančią praktiškai tyrinėti santykį tarp garsų ir vaizdų. Autorius atskleis tarpdiscipliniškumo svarbą meninėje ir mokslinėje veikloje: „pagrindinė mintis – parodyti, kiek daug disciplinų yra integruota į interaktyvų meno objektą“, – teigia M. Parselis. Tarpdiscipliniškumas būdingas visai M. Parselio mokslinei ir meninei veiklai, kuri apima socialinį technologijų vertinimą, technologinę kultūrą ir pedagogiką bei technologijų filosofiją.
M. Parselis Vytauto Didžiojo universitete lankosi pagal Vytauto Didžiojo universiteto V. Kavolio profesūros programą, o paramą jo viešnagei suteikia Lietuvių fondo administruojamas Danos Gedvilienės fondas.
Daugiau apie M. Parselio veiklą ir kūrinį „Batea“ galima sužinoti apsilankius jo asmeninėje Interneto svetainėje: https://www.batea.ar/
Kauno miesto mokslo premiją siūloma skirti profesoriui Vytautui Levandauskui
Kauno miesto savivaldybė kasmet teikia dvi mokslo premijas. Už nuopelnus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje vieną iš mokslo premijų siūloma skirti Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dėstytojui, architektūros istorikui, profesoriui habil. dr. Vytautui Levandauskui.
Džiaugiames dėstytojo pasiekimais!
Profesoriaus Broniaus Vaškelio vardinės stipendijos konkursas
Stipendiją įsteigė buvęs universiteto rektorius, VDU garbės profesorius Bronius Vaškelis (1922-2021), emerito atlyginimą paskyręs savo stipendijų fondui. Po Profesoriaus mirties jo šeima ir universitetas nutarė tęsti stipendijos tradiciją.
Profesoriaus Broniaus Vaškelio vardinė stipendija yra skiriama Menų fakulteto Teatrologijos katedros ir Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros literatūrologijos krypties magistrantūros, doktorantūros, bakalauro (II – IV kurso) studentams. Kiekvienais metais yra teikiamos dvi stipendijos.
PAGRINDINIAI STIPENDIJOS SKYRIMO KRITERIJAI
Kandidatus stipendijai gali siūlyti universiteto katedros, dėstytojai, organizacijos, siūloma pateikti rekomendaciją, parašytą laisva forma. Joje argumentuoti už ką siūloma skirti stipendiją. Taip pat studentai gali siūlyti savo kandidatūrą ir pateikti prašymą stipendijai gauti.
Pretendentas(-ė) turi būti gerai besimokantis (vidurkis – ne mažiau 8 balų), aktyviai dalyvaujantis kultūrinėje ir meninėje veikloje studentas, nuosekliai plėtojantis teatrologijos, lietuvių literatūros mokslinių tyrimų tematikas.
Konkurso sąlygos
Pretendentai į vardinę profesoriaus B. Vaškelio stipendiją iki 2023 m. gruodžio 14 d. imtinai turi pateikti šiuos dokumentus:
1. Prašymą dalyvauti konkurse; (laisva forma)
2. Gyvenimo aprašymą (CV);
3. Pažymą apie studijų rezultatus, patvirtintą dekanate; (doktorantams nereikia)
4. Mokslinių publikacijų ir meno recenzijų sąrašą bei kopijas.
Menų fakultete prioritetas teikiamas studentams, tyrinėjantiems Lietuvos teatro meną, tačiau išimties tvarka stipendija gali būti teikiama ir kitas menotyros sritis tyrinėjantiems studentams.
Konkurso rezultatai bus paskelbiami iki gruodžio 22 dienos.
Dokumentus reikia pristatyti arba siųsti el.paštu iki gruodžio 14 d. (imtinai) šiuo adresu: Humanitarinių mokslų fakulteto dekanatas (V.Putvinskio g. 23–301, Kaunas), referentė Alisija Rupšienė. Daugiau informacijos teikiama tel. (8 37) 327 830 ir el. paštu alisija.rupsiene@vdu.lt.
Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų paroda Niujorke
2003 m. lapkričio 2 d. SLA Art Space, Niujorke, atsidarė Romualdo Požerskio ir Geoffrey Berliner, fotografijų paroda. Geoffrey Berliner yra meno organizacijos Penumbra Foundation, Niujorke, įkūrėjas ir vykdomasis direktorius. Baigęs Harvardo universitetą, Berliner organizuoja paskaitas, seminarus, parodas.
Abudu fotomenininkai tyrinėja bei dokumentuoja intymumą, laiką, abstrakciją ir nespalvotą analoginę fotografiją. Parodoje Požerskio fotografijose Lietuvos miestelių gyvenimo vaizdai, Berliner fotografijose menininkų portretai ir abstraktus darbai sukurti šlapio plokštelinio kolodijavimo procesu. Požerskis fiksuoja savo subjektus istoriniu laiku, dalindamasis jų gyvenimo pasauliu – gatvėje, miesto aikštėje, sovietmečio gyvenamųjų namų kompleksų kiemais, turgavietėmis ir senelių namais. Vaizdais etnografiją kuriantis Požerskis – antropologas, praradęs objektyvų mokslininko žvilgsnį ir kietą fotožurnalisto atsiskyrimą. Jis humanizuoja subjektus, kurių socialinis marginalumas, serijoje „Paskutinieji namai“ arba jaudinantys ir elegantiški Mažojo Alfonso portretai arba vaikai, atsidūrę nepatogioje brendimo riboje, gali būti išnaudojami arba paversti groteskiškais ar apgailėtinais mažiau empatiškų fotografų rankose. Berliner portretuose taip pat užfiksuotas ir laiko bėgimas, ir intymūs santykiai, kylantys iš gilios empatijos, tačiau jo požiūris yra labiau psichologinis, o ne antropologinis.
Lapkričio 3d. įvyko susitikimas su fotografu Požerskiu. Pokalbio, kurio pavadinimas „Fotografija – raktas į pasaulį ir save”, autorius pasakojo apie kūrybą ir gyvenimą. Gražina Michnevičiūtė, kultūros atašė JAV, pasidalino apie susitikimą: „Su Romualdu Požerskiu daugybę metų esu pažįstama neakivaizdžiai per jo kūrybą ir dukrą fotografę Monika Požerskyte Kalvelė, su kuria mus sieja ilgametis bendradarbiavimas. Požerskis yra unikalus kūrėjas ir žmogus žvelgiantis į save visada per ironijos ir humoro prizmę. “Čia tas kairėje, tai aš. Gražus buvau, ar ne”, – rimtu veidu sako Romualdas, rodydamas beveik niekur nematytas jo pašėlusios jaunystės su motociklu, fotoaparatu ir draugais kadrus. Juose tokia gaivališka energija, daug jausmo ir visiškos laisvės tuo gūdžiu sovietmečiu. “Matot, fotografuoju, ir į mane niekas nežiūri, net arklys”. Vėl visi pratrūkstam juoktis. Iš tiesų, Romualdo nuotraukų serija „Atlaidai“ arba „Lietuvos senamiesčiai“ atskleidžia meistrystę pagauti laiką, nuotaiką, žmonių jauseną, užfiksuoti viename kadre kokius penkis skirtingus gyvenimo sluoksnius“.
Parodą ir susitikimą kuravo Francine Rogers, Julia Rothenberg ir Gintarė Bukauskas.
VDU Menų fakulteto profesoriai dr. R. Plungė ir dr. R. Venckus prestižinėje tapybos bienalėje
Kroatijos sostinėje, Zagrebo mieste jau septintą kartą vyksta prestižinė tarptautinė tapybos bienalė. Išskirtinė rengimo dalis, daugiausiai susilaukianti visuomenės dėmesio, yra paroda, kurioje reprezentuojamos užsienio šalies tapybos meno scena. Paroda vyksta geriausioje Kroatijos galerijoje – Bačva Gallery – Meštrović Pavilion. Spalio 2023.10.25 gausaus meno kritikų ir žurnalistų dėmesio susilaukė paroda „Išplaukęs tapatumas: tarp atpažįstamo atvaizdo ir abstrakcijos“. Ją kuruoja VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus. Parodoje pristatyti 18 Lietuvių autorių. Vienas iš jų Menų fakulteto profesorius, medijų menininkas prof. dr. Rimantas Plungė. Autorius apie savo kūrybą teigia: „mano kūriniai – tai nuolatinis savosios aplinkos tyrinėjimas, savęs atpažinimas ir savosios tapatybės kaitos registravimas. Apie R. Plungės kūrybą kuratorius R. Venckus pastebi: „Rimanto kūryba mane visuomet stebina. Tyrinėdamas savo aplinką jis analizuoja ir mus, arba provokuoja pasinerti į saviasmeninį tyrimą. Aiškiai konstruojama paveikslo kompozicija, kurioje pirmenybė visada atitenka spalvai ir potėpiui, menininkas formuoja klausimų virtinę apie tikrovę, apie jos patyrimą per vaizdą, žiūrovas priverčiamas ne tik patikrinti vaizdinį nuotykį, bet ir gilintis apie tai kas slepiasi už jo. Tik iš pirmo žvilgsnio tapyba yra paprasta. Ji apgaulinga, ji mus (žiūrovus) suvedžioja ir paklaidina prasmės labirintuose.
2023.10.26 VDU profesoriai dalyvavo viešoje diskusijoje su menininkais. Ją moderavo profesorius dr. Josip Zanki, kuris yra ne tik žinomas Kroatijoje, bet nuolatinis VDU Menų fakulteto dėstytojas. Diskusija plačiai nušviesta žiniasklaidoje, nepaliko abejingais Kroatijos dailininkų, kuratorių ir meno kritikų.
Bienalės parodą organizuoja Kroatijos dailininkų sąjunga (HDLU) Ir Všį „Artkomas“ (Olegas Darčanovas).
Parodos data ir adresas: 2023.10.25 – 2024.01.26. Kroatijos dailininkų sąjungos galerija (Bačva Gallery –Meštrović Pavilion, Trg žrtava fašizma 16, Zagrebas, Croatija).
Parodoje dalyvaujantys menininkai: Rimantas Plungė, Eglės Velaniškytė, Virgis Ruseckas, Meda Norbutaitė, Aušra Kleizaitė, Adelė Liepa Kaunaitė, Arvydas Kašauskas, Rūta Eidukaitytė, Saulius Dastikas, Alonas Štelmanas, Agnė Jonkutė, Mindaugas Juodis, Vladas Mackevičius, Felicija Dudoit, Viktoras Paukštelis, Julija Skudutytė ir Evaldas Jansas, Jolanta Kyzikaitė,
Prof. dr. Remigijus Venckus apie parodos koncepciją: Kintanti ir nevienalytė tikrovė dažnai mus skatina klausinėti ne tik apie ją, bet ir apie save. Deja, vieno atsakymo nėra, mat kasdienė kalba negali visiškai demaskuoti tikrovės ir žmogaus tapatumo. Todėl menininkai bando užpildyti komunikacijos metu atsirandančius prasminius tarpus. Plėtodami savo individualią programą jie tuo pačiu metu formuoja ir tobulina individualią meninę kalbą.
Individuali tikrovės ir savęs pažinimo programa realizuojama per regimų ir įsivaizduojamų pavidalų stebėjimą, figūrų fragmentavimą arba vaizduotės išlaisvinimą abstrakcijoje. Kad ir kiek meninė kalba bebūtų tobulinama, o meno kūrinyje meistriškai dekonstruojamas pasaulis, vis tik tiesos apie tapatumą įminimas lieka gerokai atidėtas į ateitį. Tad menininkui belieka tik steigti laikinąją savąją poziciją neįmenamo ir atidėto, nuolatos kintančio tapatumo atžvilgiu.
Kuriančiam žmogui dažnai yra sudėtinga suvokti save kaip vientisą ir su konkrečia aplinka susietą individą. Jį nuolatos atakuoja gamtinė aplinka, technologinė įvairovė, komunikacinis triukšmas, globalų pagreitį įgavę virtualios komunikacijos procesai. Atrodo, kad tikrovė nuolatos juokiasi iš menininko ir paklaidina jį nuosavame suvokimo ir savianalizės labirinte.
Parodoje pristatomi lietuvių menininkai nevienareikšmiai ir nevienodai reaguoja į tikrovės pokyčius. Nevienodai regi save ar kitą šioje kaitoje. Viso to priežastis – nevienalytė Lietuvos istorija, kintantys ir nuolat perkonstruojami ryšiai su Vakarų ir Rytų kultūromis. Menas tampa savita, kartais net labai asmeniška dramų su savuoju Aš arena. Dėl šios priežasties paroda taip pat yra nevienalytė. Nors tapyba gali būti identifikuojama kaip figūratyvi, dalinai spalvą ir potėpį išlaisvinanti iš vaizduojamojo objekto, arba visiškai abstrakti, tačiau menininkai visada reprezentuoja save ir savo santykį su aplinka (istorine, realia, įsivaizduojama ar net iki galo neidentifikuota).
VDU Karjeros dienos 2023: ir studentui, ir absolventui
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Karjeros centras lapkričio 9–10 dienomis kviečia į „VDU Karjeros dienas 2023: ir studentui ir absolventui“.
Šiemet renginys atnaujina savo formatą – pirmąją dieną visas dėmesys bus skiriamas studentams, o antrąją – absolventams, taip apjungiant Karjeros dienas su tradicine Absolventų diena, kuri kasmet vyksta antrąjį lapkričio penktadienį. Tačiau tiek studentus, tiek absolventus kviesime dalyvauti abiejose renginio dienose: įdomios veiklos ir progų bendrauti ras kiekvienas.
Pirmąją dieną (lapkričio 9) studentai turės galimybę užmegzti naujus ryšius ir kontaktus tradicinėje darbdavių mugėje, išbandyti save pokalbiuose ir atrankose į realias esamas darbo ar praktikos pozicijas bei dalyvauti diskusijoje, paskaitoje ir išgirsti naudingus patarimus karjeros kūrimo klausimais
Prieš apsilankant tradicinėje darbdavių mugėje bei išbandant save praktikos ar darbo pokalbių metu, nuo spalio 11 dienos kviesime studentus dalyvauti 6 mokymų cikle (CV ruošimas, savęs pristatymas, kalbų mokėjimo svarba darbo rinkoje ir t.t.), kuriame kiekvienas galės tobulinti turimas kompetencijas, įgyti naujų žinių, kurios pravers ateityje, planuojant ir kuriant savo karjerą.
Antrąją dieną (lapkričio 10) vyks tradicinė Absolventų diena, kurios metu, kviesime absolventus sugrįžti į universitetą, prisiminti savo karjeros kelią, pradėtą nuo studijų VDU ir atvedusį iki dabartinio karjeros taško. Tai proga ne tik sugrįžti į savąją Alma Mater, pabendrauti su dėstytojais, buvusiais kurso draugais, bet ir pasidžiaugti nueitu keliu iki savo šiandienos karjeros pasiekimų ir pasidalinti gerąja patirtimi su dabartiniais VDU studentais.
Patirtys, žinios ir įgūdžiai, įgauti studijų VDU metu – tai akcentai, kurie yra svarbūs ne tik studentų ateities karjeros, bet ir absolventų jau nueitame kelyje. Tad nepraleisk progos ir prisimink, kad universitetas yra vieta, suteikianti ne tik studijų žinias, bet ir kitokias, prasmingas patirtis, kurios neabejotinai pravers kuriant savo ateitį.
11:00 – 14:00 val. | Karjeros mugė – bendravimas su įmonėmis/organizacijomis, ryšių ir kontaktų mezgimas.
11:30 – 14:00 val. | „Ateik ir prisistatyk darbdaviui“ – gyvi atrankų pokalbiai dėl laisvų praktikos, darbo vietų.
14:30 – 15:30 val. | Diskusija apie karjeros reikšmę „Kaip pasiklosi, taip išmiegosi“
Lapkričio 10 dienos programa
15:00 – 17:00 val. | A conceptual discussion „Resilience and Optimism of VMU alumni around the world“ (EN)
16:00 – 18:00 val. | Aplankyk įdomiausias VDU erdves
18:00 – 20:00 val. | Susitik su VDU bendruomene
21:00 val. | „Aš, nealkoholinis alus ir dėstytojas: Kaip pasiklojau, taip išmiegojau“
Menų fakultete – Nazik ÇELİK YILMAZ (Turkija) paskaitos ir paroda
Spalio 17 – 19 dienomis Menų fakultete viešėjo Kutahya Dumlupinar Universiteto (Turkija), Vaizduojamųjų menų fakulteto docentė dr. Nazik ÇELİK YILMAZ. Vizito metu docentė ne tik pravedė paskaitas Šiuolaikinių menų katedros studentams, bet ir pristatė savo meninę kūrybą koliažų parodoje “Simple“. Dalinamės vizito akimirkomis.
Sėkmingas Menų fakulteto ir Kauno bienalės bendradarbiavimas
Rugpjūčio 25 – spalio 29 d. Kaune vyksta jau 14-oji Kauno bienalė „Artumo geografija“ – didžiausias šiuolaikinio meno festivalis Lietuvoje, prie kurio sėkmingo įgyvendinimo prisidėjo ir VDU Menų fakultetas. Fakulteto garso įrašų studijoje įrašytas bienalės audiogidas ir atliktas Angolos menininkų Yonamine ir Ihosvanny kūrinio garso suvedimas. Be to, Muzikos produkcijos programos studentas Ignas Lukševičius sukūrė šių metų bienalės garso takelį.
Visų bendrų kūrybinių veiklų rezultatai plačiai prieinami kauniečiams ir menų besidomintiems miesto svečiams. Audiogido galima pasiklausyti Kauno bienalės Interneto svetainėje, o Yonamine ir Ihosvanny lauko instaliaciją galima aplankyti Kauno tvirtovės parko kultūros erdvėje P.A.R.A.K.A.S .
Ypač džiugina kūrybinis Menų fakulteto studento Igno Lukševičiaus indėlis į šiųmetinę Kauno bienalę. Bendradarbiavimu kuriant bienalės garso takelį džiaugiasi ne tik bienalės rengėjai, bet ir pats autorius. „Mano motyvacija kūrybai visada buvo didelė. Pamatęs Kauno bienalės projektą bei kvietimą bendradarbiauti labai apsidžiaugiau. Išties, projekto eiga nebuvo lengva. Renginio tematika tikrai yra ypatinga, jos perteikimas mano kūryboje reikalavo išskirtinio mąstymo bei lakios vaizduotės. Nepaisant to, labai džiaugiuosi, kad galėjau prisidėti prie šio projekto – tai buvo puiki patirtis ir praktika, kuri man leis toliau tobulėti ir būti geresniu savo srities specialistu“, – dalinasi savo patirtimi Ignas.
Šis aljanso „Transform4Europe“ (T4EU) renginys vyks „Open Dual Lectures“ formatu, kai savo įžvalgomis ta pačia tema pasidalinti susitinka mokslininkai ar praktikai iš dviejų aljanso partnerių šalių. Tai – puiki proga ne tik pažvelgti į temą ir iš mokslo, ir iš verslo perspektyvos, gauti naudingų įžvalgų, bet ir užčiuopti globalų pulsą.
Rusijai 2022 m. pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, Rusijos politinė elgsena šiandien ir praeityje Europoje yra aptarinėjama kaip niekada aktyviai, įskaitant ir sovietinio bei rusų palikimo peržiūrėjimą kaip reakciją į agresiją. Dėl to skirtingose bendruomenėse kyla tiek nauji, tiek seni konfliktai. Kita vertus, ši padėtis yra galimybė šalims ir atminties grupėms pripažinti užslopintus kolektyvinius konfliktus ir atnaujinti diskusijas, kurios buvo nutilusios dešimtmečius. Šiame delikačiame procese svarbų vaidmenį atlieka skirtingų regionų apsikeitimas patirtimis bei tarpdisciplininėmis kompetencijomis, susijusiomis su paveldo apsauga.
Doc. dr. L. Dovydaitytės paskaitos tema – „Atominis paveldas kaip disonuojantis kultūrinis paveldas“. A. Soojärv paskaitos tema – „Sovietinio paveldo „prijaukinimas“: sienų tapybos kūrinio „Tautų draugystė“ naujas vertinimas ir išsaugojimas“.
Romualdo Požerskio ir Monikos Požerskytės-Kalvelės fotografijų paroda „Netikėtas dialogas. Moterys“
2023 m. spalio 10 d. 17:30 val. VDU menų galerijoje „101“ (Muitinės g. 7) atidaroma fotomenininkų ir dėstytojų Monikos Požerskytės-Kalvelės ir Romualdo Požerskio paroda „Netikėtas dialogas. Moterys“, sugretinanti dviejų menininkų portreto ir akto žanro fotografijas, vaizduojančias moteris.
Vienos šeimos dviejų kartų menininkų kūrybos palyginimas visada yra įdomus ir intriguojantis. Jis gali parodyti konkrečios meno srities raidą ir padėti suprasti tą raidą lėmusias aplinkybes, susiejant jas su konkrečių menininkų asmenybėmis.
Vieną iš tokių sugretinimų siūlo paroda „Netikėtas dialogas. Moterys“, kurioje eksponuojami žinomo Lietuvos fotografo, VDU Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio ir jo dukros, fotografės, Vilnius Tech – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų katedros docentės Monikos Požerskytės darbai. Abiejų autorių fotografijas sieja ta pati tema – moterys – bet kiekvienas į jas žvelgia savaip. Romualdo fotografijose moterys įkūnija ryškius vaidmenis ir kartais dalyvauja beveik siurrealistiniuose siužetuose. Daugelyje fotografijų jos pasirodo kaip stiprios, erotiškos ir net provokuojančios fotografo surežisuotų situacijų dalyvės.
Monikos Požerskytės žvilgsnis į moteris kitoks. Jaunesnės fotografų kartos atstovė moteris įamžina reprezentacinei, įvaizdžio fotografijai artimu stiliumi, taigi – šiek tiek idealizuotai, pabrėžiant moterų grožį, tačiau ir išryškinant jų asmeninius charakterius. Individualumo perteikimas atvaizduose priklauso nuo pačių modelių ir jų bendradarbiavimo su fotografe studijoje. Monikos fotografijose nėra jokių aplinkos detalių ar rekvizito, jos nuotraukos nepasakoja įsivaizduojamų siužetų ir nekalba metaforomis. Svarbiausia čia yra pati moteris ir jos tikra asmenybė.
Parodoje susitinka du skirtingi požiūriai į moterį: vyriškas ir moteriškas, matantis moterį kaip mūzą ir kaip tikrą asmenybę, grožį įžvelgiantis erotiškame kūne ir jį matantis individualioje veido išraiškoje. Tai žiūrovui leidžia vienu žvilgsniu aprėpti ne tik skirtingus Lietuvos fotografijos raidos laikotarpius, bet ir laikui bėgant besikeičiančias vertybes.
Tomas Pabedinskas
Fotografijų paroda galerijoje veiks iki lapkričio 10 d.
VDU menų galerijos „101“ (Muitinės g. 7) darbo laikas I-V, 10:00–18:00 val.
