Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo 2025“ kartu su Menų fakultetu kviečia dalyvauti jaunųjų kritikų dirbtuvėse

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ inicijuotame įspūdingos programos festivalyje startavusi kritikų programa susilaukė aktyvaus norinčiųjų rašyti susidomėjimo ir tęsiama toliau. Dirbtuvių dalyviams suteikiama galimybė lavinti rašymo gebėjimus ir nemokamai lankytis visuose festivalio spektakliuose bei pasirinktinai parengti kritikos tekstus, kurie bus publikuojami kultūros leidiniuose bei portaluose.

Šią vasarą festivalis ,,ConTempo“ vyks rugpjūčio 2-9 dienomis Kauno mieste ir rajone. Iki tol gegužę VDU įvyks dvi atviros dirbtuvės, skirtos stiprinti rašymo įgūdžiams. Dirbtuves ves rašytoja Virginija Rimkaitė.

Virginija Rimkaitė

Apie dirbtuves

Kai rašymas ima strigti, o žodžiai atrodo svetimi, verta prisiminti, kad kūryba pirmiausia turi teikti malonumą mums patiems. Šiose dirbtuvėse dalyviai bus kviečiami atrasti kūrybos skonį – be taisyklių, be vidinių kritikų, be spaudimo būti tobulam. Ieškosime, kas mus įkvepia: kokie žodžiai, mintys ar istorijos sužadina pojūčius ir leidžia mėgautis pačiu rašymo procesu.

Kalbėsime ir apie kritiką – ypač teatro. Kaip rašyti taip, kad tekstas būtų ne sausas vertinimas, o gyvas, tikras, su charakteriu? Kaip išvengti nuobodaus tono, praturtinti tekstą šviežia įžvalga, o kartais – ir šiek tiek aštresniu pastebėjimu? Ieškosime būdų, kaip kritikoje palikti vietos emocijai, asmeninei patirčiai ir skaitytojo smalsumui, kad net griežtesnė nuomonė skambėtų gyvai ir nuoširdžiai. Per kūrybinius pratimus ir žaidimus kursime tekstus, kurie įkvepia, džiugina ir išlaisvina – tiek rašančius, tiek skaitančius.

„Kviečiu pasimėgauti kūryba ir atrasti, kaip rašyti taip, kad tekstas būtų kaip ką tik išvirta močiutės uogienė: šiek tiek saldus, šiek tiek rūgštus, šiek tiek paslaptingas, nukeliantis į prisiminimus, į tą vasaros vakaro raudonyje snaudžiančią žemuogių pievą, ir visada toks, prie kurio norisi grįžti su didesniu šaukštu.“
/ Virginija Rimkaitė

SVARBU. Paskaitos yra atviros visiems, ne tik dirbtuvių dalyviams. Registracija nereikalinga. Jeigu susidomėjai, nedvejok ir užsuk. Paskaitų klausytojams dalyvauti festivalio renginiuose ir rengti kritikos tekstus nėra privaloma.

Dirbtuvės vyks:

Gegužės 9 d. 15 val. VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7, Kaunas), 210 auditorijoje,
Gegužės 16 d. 15 val. VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7, Kaunas), 210 auditorijoje;

Dirbtuvių trukmė – po 1,5 val.

Virginija Rimkaitė – dramaturgė, rašytoja, baigusi lietuvių filologijos ir režisūros bakalauro bei teatrologijos magistro studijas Klaipėdos universitete. 2016 m. laimėjo Lietuvos nacionalinio dramos teatro dramaturgijos konkursą „Versmė“ su savo pirmąja pjese „Virimo temperatūra 5425“. Antroji V. Rimkaitės pjesė „Patina“ 2018 m. tarptautiniame dramaturgijos konkurse „Talking About Borders“, organizuotame Niurnbergo valstybinio teatro, pelnė trečiąją vietą. Virginijos rašyta apysaka „21 a“ laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos rengiamą „Pirmosios knygos“ konkursą ir 2018 m. buvo apdovanota Kazimiero Barėno literatūrine premija. Nuo 2019 m. Virginija aktyviai dirba įvairiuose Lietuvos ir užsienio profesionaliuose teatruose bei projektuose kaip dramaturgė ir tekstų autorė.

Kilusiais klausimais prašome kreiptis į dirbtuvių koordinatorę, VDU teatrologę Deimantę
Dementavičiūtę-Stankuvienę: deimante.dementaviciute-stankuviene@vdu.lt

Projektas „Šiaurė“ – kompozitoriaus T. Petrikio ir tapytojo R. Plungės kvietimas sulėtėti

nuotr. Matas Gineika

„Man menas visada yra būdas reflektuoti tai, ką išgyvenu ir kas man svarbu. Atmintyje įstrigę birželio vakarai, kai dangaus šviesa mūsų nepalieka net naktį – saulė tik trumpam pradingsta už horizonto, o netrukus vėl prasideda rytas su paukščių giesmėmis. Tokiomis akimirkomis apimdavo keista, beveik transcendentinė būsena, ir vis kirbėjo klausimas – o kas gi yra anapus pašvaistės nutvieksto šiaurinio horizonto?“, – sako kompozitorius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Titas Petrikis.

Šis klausimas ne tik nuvedė į šiauriausią Europos žemyno tašką Nordkapp, bet ir inspiravo kūrybinį projektą kartu su medijų menininku bei dailininku, VDU profesoriumi Rimantu Plunge. Transmedialus projektas „Šiaurė“, kuriame susijungia T. Petrikio audiovizualinis muzikos koncertas ir R. Plungės tapybos darbai, gegužės 8 d. klausytojus kvies į meditacinę kelionę į save. Daugiau nei valandą trunkančiame pasirodyme susilies gyvai atliekama elektroninė muzika, vizualizacijos bei tapyba, sukuriantys platesnį naratyvą ir giliau įtraukiantys žiūrovą į visuminę patirtį.

Titas Petrikis. Mato Gineikos nuotr.

„Kasdienybėje dažnai skubame, persipynę tarp darbų, atsakomybių ir informacijos srautų. Man Šiaurė – lyg priešingybė šiam skubėjimui. Šis projektas gimė iš gilaus poreikio sulėtėti, atkurti vidinę pusiausvyrą“, – anot T. Petrikio, žodis „Šiaurė“ nebūtinai reiškia geografinę kryptį ar vietą, tai labiau vidinė ramybės, susikaupimo būsena, kelionė, kviečianti į susitikimą su tuo, kas autentiška.

„Šiaurės motyvas yra labai simboliška tema. Tai meditatyvi būsena, atsigręžimas į save, tikrojo savęs paieškos. Tai ir asmeniniai išgyvenimai, ir kultūros patirtis, dažnai ir gamtos nuotaika, stebinanti gyvybingumo raiška“, – sako tapytojas R. Plungė, kartu su T. Petrikiu pristatantis pirmąjį jų kūrybinį projektą.

Abu menininkai į projektą atsineša labai skirtingas kūrybines patirtis, tačiau šios kūrybinį duetą papildo, o ne skiria. „Darbas su skirtingomis medijomis kelia iššūkių, reikalauja savo įprastų kūrybos metodų revizijos, dialogo su kolegos ir bičiulio idėjų raiška, jo mintimis ir vidiniu pasauliu. Toks kūrybinis procesas praturtina ir kuria naujus harmonijos sąskambius“, – pasakoja R. Plungė.

Rimantas Plungė

Anot T. Petrikio, galimybė kurti kartu su bičiuliu į jo gyvenimą sugrąžino dailę: „Ilgą laiką norėjau išmokti piešti – buvau net pradėjęs, bet gyvenimas pasuko kitais keliais ir likau tik muzikoje. Dabar labai džiaugiuosi, kad per Rimanto kūrybą šis vizualinis pasaulis grįžta nauja forma. Jo meninė raiška praplečia temų estetiką, suteikia joms naujų sluoksnių“, – sako T. Petrikis, pabrėždamas transmedialaus kūrinio stiprybę – čia kiekviena medija išsaugo savo unikalią dalį.

Nemokamas koncertas vyks VDU Didžiojoje salėje kaip įžanga VDU studentų konferencijai „Laisvė kurti“, šįmet skirtai jubiliejiniams Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metams.

„M. K. Čiurlionis – amžina mįslė ir inspiracija. Jo mąstymas, kūryba yra ir lengva, pasižyminti jautria raiška, bet tuo pačiu ir gili, sudėtinga. Jo vizualinės ir garsinės istorijos yra paslaptingos, ir kartu nuoširdžios bei įtraukiančios. Pažymėtina, kad jo kūryba yra ir jo pasaulio atspindys: ji pilna metafizinio nerimo jausmo. Jis kūrė transformacijų, krizių laikotarpiu. Panašiai ir dabartinis laikmetis pilnas nežinomybės ir transcendentinio nerimo“, – teigia tapytojas R. Plungė.

Žymiausias Lietuvos dailininkas ir kompozitorius – įkvėpimas ir T. Petrikiui. Pasak jo, M. K. Čiurlionis daugiažanrinio meno suvokimo prasme ir atspindi, ir pranoksta savo laikmetį: „Pagrindiniai jo kūrybos principai – meninių formų sintezė, metafizinė gelmė ir simbolinis mąstymas. Jis pasakoja istoriją, įtraukia į savo subtilią pasaulėjautą per spalvas, garsus, personažus, idėjas ir simbolius. Jo gebėjimas organiškai sujungti vaizdo ir garso estetiką ypač aktualus šiandien, kai daugelis šiuolaikinių meno projektų grindžiami būtent šių medijų sąveika. Kartais pasvarstau, ką M. K. Čiurlionis sukurtų, jei turėtų prieigą prie šiuolaikinių technologijų? Jei jo rankose būtų kompiuteris, garso dizaino ir vaizdo projekcijų galimybės – ką mes pamatytume ir/ar patirtume?“

Transmedialus projektas „Šiaurė“ vyks gegužės 8 d. 18 val. VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas). Įėjimas nemokamas.

Daugiau informacijos

Menų fakulteto prof. V. Levandauskui – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos medalis „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuotr.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ apdovanotas Menų fakulteto profesorius habilituotas daktaras Vytautas Levandauskas. Garbingas apdovanojimas įteiktas „už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldo srityje: mokslo ir meno genezę, įžvalgą ir mokslinių tyrimų gausą bei svarbą Lietuvos architektūros istorijos ir paveldo tyrimų srityje, profesinę veiklą ugdant Vytauto Didžiojo universiteto meno istorikų ir paveldosaugininkų kartas, ilgametį darbą Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos sudėtyje.“ Apdovanojimų ceremonija vyko balandžio 17 d. Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje, Kultūros paveldo departamento Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių dienos minėjime „Paveldas grėsmės akivaizdoje: parengtis ir mokymasis“.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuotr.

Sveikiname prof. habil. dr. Vytautą Levandauską ir didžiuojamės šiuo garbingu, ilgametės Lietuvos architektūros paveldo mokslinių tyrimų, akademinės ir paveldosauginės veiklos įvertinimu.

Daugiau informacijos

Kultūros paveldo ir turizmo studijų programos magistrantų konferencija „Kultūros paveldo resursai ir jų panauda turizmui”

2025 m. balandžio 25 d. 13.00 val. 210 aud. vyks MF Kultūros paveldo ir turizmo studijų programos magistrantų konferencija „Kultūros paveldo resursai ir jų panauda turizmui”.

Konferencijoje bus skaitomi pranešimai apie įvairių Lietuvos regionų, vietovių kultūros paveldą: tiriami Kudirkos Naumiesčio, Veiverių kultūros paveldo ištekliai ir jų pritaikymas turizmui. Analizuojamas Pajevonio bažnyčios ir kapinių, Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo senųjų kapinių paveldas. Nagrinėjami Kauno Seniavos kapinių etnokultūrinės atminties ženklai šių dienų laidojimo tradicijoje. Įvardinama Biržų pilies reikšmė vietos dvasios aspektu, atskleidžiamas Žydų gyvenimas ir kultūra Veisiejuose iki Holokausto. Pristatomi Raseinių istoriniai medžiai kaip kultūros paveldo ir turizmo objektas bei išryškinami Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir Bernardinų Vienuolyno ansamblio architektūros objektų praradimai ir atradimai (archyvinių, archeologinių ir georadaro tyrimų duomenimis). Pateikiama kultūrinio gyvenimo refleksija žurnaluose Naujoji Romuva ir kultūra 1931-1940 m., o taip pat atskleidžiama Vilniaus genius loci Kristinos Sabaliauskaitės teatrologijoje „Silva Rerum”.

Susidomėjusius kviečiame dalyvauti!

Doktorantė Daiva Vaišnorienė – Lietuvos mokslų akademijos studentų mokslinių darbų nugalėtoja

Lietuvos mokslų akademija (LMA), siekdama skatinti studentų kūrybinį aktyvumą, kasmet organizuoja Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursą. Vadovaujantis premijų skyrimo nuostatais, reglamentuojančiais mokslinių darbų teikimo bendruosius reikalavimus, jų ekspertizės tvarką, konkurso vertinimo komisijos sudarymo tvarką, komisijos darbo organizavimą, darbų vertinimo kriterijus, konkurso nugalėtojų nustatymo tvarką, skiriama 15 premijų, o išskirtiniams darbams, kuriems nepakako premijuojamų vietų, – pagyrimo raštai.

Menų fakulteto doktorantė Daiva Vaišnorienė tapo Lietuvos mokslų akademijos aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtoja. Jos darbas „Šv. Barboros kulto paplitimas ir ikonografija XVII–XVIII a. Lietuvos sakralinėje dailėje“ buvo apdovanotas humanitarinių mokslų srityje. Sveikiname dokt. Daivą Vaišnorienę ir jos darbo vadovę doc. dr. Aušrą Vasiliauskienę ir didžiuojamės šiuo garbingu įvertinimu.

Premijos laureato diplomai ir pagyrimo raštai bus įteikti balandžio 8 d. ataskaitiniame ir rinkiminiame LMA narių visuotiniame susirinkime.

Erasmus+ praktikos konkursas

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) primena, kad vyksta Erasmus+ praktikos konkursas studentų ir būsimų absolventų Erasmus+ praktikai 2024–2025 m. m., apimantis ES/EEE šalis! Atrankos dokumentus galima teikti iki 2025 m. balandžio 30 d.

(konkursas į ES/EEE šalis vyksta kiekvieną mėnesį!)

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus+ studijų / praktikos laikotarpio.

Paraišką galima teikti tik į vieną praktikos vietą – keli mobilumai negalimi.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Baigus studijas atrankoje dalyvauti ir / ar būti atrinktiems negalima. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

  • Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
  • Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus Erasmus+ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

  • studento motyvacija;
  • geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
  • praktikos atitikimas studijų programai;
  • studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
  • dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Stipendija

ES ir EEE šalims:

Šalių grupė Šalis Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų)
I grupė Airija, Austrija, Belgija, Danija, Islandija, Italija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija 824,00 Eur
II grupė Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Latvija, Kipras, Malta, Portugalija, Slovakija, Slovėnija 824,00 Eur
III grupė Bulgarija, Kroatija, Lietuva, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Serbija, Šiaurės Makedonija, Turkija 756,00 Eur

Šalims už ES/EEE ribų: Atranka baigėsi. Sekantis konkursas vyks Rugsėjo mėnesį!

Stipendija: 700,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka.

13 ir 14 regionų šalių stipendija: 824,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka.

13 regionas: Andora, Monakas, San Marinas, Vatikano Miesto Valstybė.
14 regionas: Farerų salos, Šveicarija, Jungtinė Karalystė.

Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):

Kelionės atstumas Ekologiška kelionė (suma): Neekologiška kelionė (suma):
10-99 km 56 EUR 28 EUR
100-499 km 285 EUR 211 EUR
500-1999 km 417 EUR 309 EUR
2000-2999 km 535 EUR 395 EUR
3000-3999 km 785 EUR 580 EUR
4000-7999 km 1 188 EUR 1 188 EUR
8000 km arba daugiau 1 735 EUR 1 735 EUR

Atstumą galite apsiskaičiuoti Erasmus+ atstumo skaičiuoklės pagalba.

Kelionės iki 500 km. turi būti ekologiškos kelionės! Tai reiškia kelionę autobusu, traukiniu, automobiliu ir pan. Vykstantys neekologiškai turi parašyti priežastį (kreiptis į koordinatorių).

Pastaba: paraiškų teikimo rezultatai skelbiami kitą mėnesį (ateinančio mėnesio 10-11 d.), todėl praktikos pradžios data turi būti bent dvi savaitės po rezultatų paskelbimo! Rezultatai bus skelbiami el. paštu.

Daugiau informacijos:

  • Programos koordinatorius Marius Mikalauskas
  • Adresas        V. Putvinskio g. 23, 207 kab.
  • Telefonas       +370 37 788 149
  • El. paštas       Marius.Mikalauskas@vdu.lt

 

Profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Salos“ Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje

 

Balandžio 1 d., 17 val. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje (Laisvės al. 106) atidaryta žymaus fotografo, VDU Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Salos“. Parodoje eksponuojamos R. Požerskio ir Naujųjų medijų meno studento Luko Aleksandravičiaus sukurtas video kūrinys.

R. Požerskio fotografijose užfiksuotos įspūdingos salų konfigūracijos, pasklidusios įvairių Lietuvos regionų vandenyse: Zarasų krašte, Platelių, Veisiejų ežeruose ir kitur. Pasak menotyrininkės Violetos Jocienės, žvelgiant į fotografijas „prieš akis ryškėja gyvūno ar vandens lašo pavidalai, širdies ar plaštakos kontūrai – autorių sudominę ir efektingai išryškinti salų vaizdai, turintys asociatyvinių galių. Alegoriško estetizavimo dimensiją įgavęs ciklas menininko plėtojamas jau keletą metų ir turi sąlytį su reklamine, Lietuvą pristatančia fotografija.

Menotyrininkė pastebi, kad R. Požerskiui Lietuva yra lyg Europos sala – įkvepianti, ypatinga ir puoselėtina, savo įvairiopo paveldo dėka tampanti dvasine sala. Parinkdamas detales, erdves ir rakursus, atrasdamas ypatingą apšvietimą ar kolorito sąskambius, menininkas atidengia paprastai nematomas salų formas, povandeninius sąžalynus, netikėtą augalijos ritmiką. Tuo pačiu jis sumaniai režisuoja žiūrovo patirties trajektorijas, augindamas atpažinimo džiugesį ir vis didėjančią atradimų nuostabą. Parodos autorius balansuoja, ieškodamas susitikimo tarp gamtos trapumo ir jos gyvasties amžinybės, tarp antropocentriško žvilgsnio į natūraliąją aplinką ir to, kas žmogų peržengia. „Kaip stulbinantis objektas salos stebimos ant dosnaus gamtos „stalo“: kol – virsdamos beveik debesimis į vandenį „nusileidusiame“ danguje – jos tampa katarsio salomis“, – apibendrina R. Požerskio darbus menotyrininkė V. Jocienė. Tai, kad paroda surengta būtent Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, turi ir simbolinę prasmę. 1953 m. mažasis Romualdas su tėvais aplankė Zoologijos muziejų Laisvės alėjoje, Kaune. Po septyniasdešimt dvejų metų R. Požerskis sugrįžtą į muziejų eksponuoti parodą – kaip pavasarį paukščiai parskrenda iš tolimų kraštų, peri vaikus ir kartu skraido virš nuostabios gimtinės, Lietuvos salų. Paroda Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje bus eksponuojama iki gegužės 4 d.

 

Susitikimas su festivalio „Valencia Photo“ organizatoriais

Kovo 21 d. VDU Menų fakultete lankėsi tarptautinio fotografijos festivalio „Valencia Photo“ direktorius Nicolás Llorens Lebeau ir kultūros projektų koordinatorė Vilma Dobilaitė. Svečiai susitiko su administracijos atstovais ir pakvietė į viešą festivalio pristatymą, skirtą ne tik Fakulteto bendruomenei, bet ir visiems besidomintiems fotografijos menu. Festivalio vadovai pasakojo apie ankstesnių metų renginius bei parodas, galimybes studentams ir dėstytojams dalyvauti ateinančiame festivalyje bei aptarė planus plėsti bendradarbiavimą akademinėje srityje, inicijuojant studentų mainų ir rezidencijų programą. Organizatorių pasakojimą apie festivalį, pasidalindami savo įspūdžiais, papildė jame jau dalyvavę žinomi menininkai Laima Oržekauskienė ir Vladas Oržekauskas, Romualdas Požerskis bei Gintaras Česonis.

Tikimasi, kad šis vizitas padės tęsti ir plėtoti jau ne vienerius metus puoselėjamus ryšius su festivalio „Valencia Photo“ vadovais Nicolás Llorens Lebeau ir Vilma Dobilaite ir taip atverti dar platesnes kūrybines galimybes Menų fakulteto studentams bei dėstytojams.

Daugiau informacijos apie festivalį ir dalyvavimo galimybes galima rasti čia 

MENŲ FAKULTETO PIRMAKURSIŲ VAKARAS KAUNO MENININKŲ NAMUOSE

Kovo 17 dieną Kauno menininkų namuose vykdo Menų fakulteto Pirmakursių vakaras – tradicinis renginys, kurio metu fakulteto bendruomenei ir vieni kitiems kūrybiškai prisistato pirmakursiai. Šiais metais Menų fakulteto bendruomenę papildė daugiau negu šimtas naujų studentų, todėl Pirmakursių vakaras tapo puikia proga susitikti ir pabendrauti su tos pačios laidos studentais iš giminingų studijų programų.

Pirmakursių vakaro idėja Menų fakultete kilo prieš trylika metų, kuomet tuometiniai pirmakursiai išreiškė norą organizuoti vakarą, suburiantį skirtingų bakalauro studijų programų – Kūrybinių industrijų, Menų istorijos, kritikos ir medijų, Muzikos produkcijos, Naujųjų medijų meno – studentus. Šio renginio metu studentai paprastai rengia kūrybinius pasirodymus, tokiu būdu pristatydami ir savo grupę, ir savo studijuojamas studijų programas. Šiais metais jaukioje Kauno menininkų namų salėje būsimieji naujųjų medijų ir muzikos produkcijos kūrėjai, menotyrininkai ir kūrybos prodiuseriai parodė susirinkusiems savo kursą ir studijų programas pristatančius šmaikščius video, prezentacijas, pasidalino mintimis apie pirmojo semestro studijų patirtis Menų fakultete.

Renginyje dalyvavę ir studentus sveikinę Menų fakulteto administracijos atstovai – dekanė Jurgita Staniškytė, prodekanė Rūta Mažeikienė, Šiuolaikinių menų katedros vedėjas Tomas Pabedinskas, Naujųjų medijų programos vadovas Rimantas Plungė – kalbėjo apie bendravimo ir bendradarbiavimo svarbą ne tik studijose, bet ir įvairiose kūrybinėse veiklose, ragino pasinaudoti studijų laikotarpiu kaip unikalia galimybe megzti tarpdalykinius profesinius ryšius. Teatrologijos katedros vedėjas Edgaras Klivis pabrėžė, kad Menų fakultetas yra ypatinga kūrybinė ekosistema, nes bendradarbiaujant visų programų atstovams gali gimti puikus kūrybinis projektas, kurį prodiusuotų Kūrybinių industrijų, įgyvendintų Naujųjų medijų meno ir Muzikos produkcijos programų studentai, o profesionaliai įvertintų ir visuomenei pristatytų Meno istorijos, kritikos ir medijų studentai.

Fakulteto bendruomenė dėkoja Kauno menininkų namams už svetingą priėmimą, KMM Galerijos ir kultūrinės veiklos kuratorei Saulei Noreikaitei – už išsamų KMM kūrybinių bei kultūrinių veiklų pristatymą ir kvietimą Menų fakulteto studentams į jas įsitraukti.

Viešas susitikimas su Nicolás Llorens Lebeau bei Vilma Dobilaitė

Kovo 21 d., penktadienį, 11 val., VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7., 106 a.) kviečiame į tarptautinio fotografijos festivalio „Valencia Photo“ pristatymą. Apie jau įvykusius festivalius, sėkmingą bendradarbiavimą su Fakultetu ir galimybes dėstytojams bei studentams dalyvauti artėjančio festivalio renginiuose pasakos „Valencia Photo“ direktorius Nicolás Llorens Lebeau ir kultūros projektų koordinatorė Vilma Dobilaitė. Susitikime planuoja dalyvauti ir ankstesniuose festivaliuose savo kūrybą eksponavę žinomi Lietuvos menininkai.