PROF. JURGITA STANIŠKYTĖ – CHANSE PROGRAMOS PROJEKTŲ KONFERENCIJOJE
Birželio 1-2 d. Menų fakulteto dekanė prof. dr. Jurgita Staniškytė dalyvavo Talino universitete (Estija) vykusioje CHANSE: Collaboration of Humanities and Social Sciences in Europe, programos finansuojamų projektų įvadinėje konferencijoje, kurioje buvo pakviesta tarti baigiamąjį žodį.
CHANSE programa, skirta humanitarinių ir socialinių mokslų bendradarbiavimui Europoje – tai bendra 27 mokslinių tyrimų finansavimo organizacijų iš 24 šalių iniciatyva. CHANSE programą kartu iniciavo HERA (Humanities in the European Research Area) ir NORFACE (New Opportunities for Research Funding Agency Cooperation in Europe) tinklai, remiantys mokslinius tyrimus humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.
J. Staniškytė yra išrinkta CHANSE programos komiteto nare. Pasak jos, CHANSE programa ir konferencijos dizainas buvo suformuoti taip, kad skatintų humanitarinių ir socialinių mokslų sąveiką, tyrimo eksperimentus ir idėjų įvairovę. Konferencijoje buvo pristatyti pirmojo programos CHANSE kvietimo, skirto socialinių ir humanitarinių mokslų bendradarbiavimui skaitmeninių transformacijų tema ̶ Socialinė ir kultūrinė dinamika skaitmeniniame amžiuje ̶ projektai. Šiuo kvietimu siekiama tirti, kaip skaitmeninės inovacijos lemia socialinius ir kultūrinius pokyčius, taip pat kaip jos veikia visuomenę ir kultūrą.
Pasak J. Staniškytės, skaitmeninių transformacijų tema tapo itin tinkama tarpdisciplininiam bendradarbiavimui sutelkti. „Visumines šių transformacijų apimtis ir ilgalaikį poveikį gali įvertinti tik tarpdisciplininės tyrėjų komandos. Mane sužavėjo visų projektų bendradarbiavimo potencialas, taip pat sinergija, jaučiama visose konferencijos paralelinėse sesijose. Buvo akivaizdu, kad yra daug taktinių būdų, kaip peržengti mūsų disciplinų ribas, tiek siekiant konkrečių problemų sprendimų, tiek kritinių intervencijų į įsitvirtinusius status quo“ – teigia J. Staniškytė.
Iš 366 projektų pateikusių pirmines paraiškas finansavimas buvo skirtas 26 projektams. Trijuose iš jų dalyvauja ir Lietuvos universitetų – Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslininkai. Iš viso šioje CHANSE programoje dalyvauja 627 Europos mokslininkai ir partneriai iš 132 tarptautinių tyrimo komandų. Daugiau apie CHANSE programą
VDU bus rodomas prestižiniais prizais įvertintas filmas „Mariupolis 2“
Birželio 16 d., 17:45 val. VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas) vyks Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ peržiūra. Filmo peržiūra ir diskusija – tai tarptautinės konferencijos „Posūkio taškai: vertybės ir konfliktuojančios ateitys Baltijos šalyse“, vyksiančios birželio 15–17 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) programos dalis.
M. Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis 2“ (2022) – tai žiaurus ir tikras karo Ukrainoje liudijimas. Pirmasis dokumentinis filmas „Mariupolis“ buvo sukurtas 2016 m. „Mariupolis 2“ daugiausia dėmesio skiria kasdieniam gyvenimui mieste, kuris, mums stebint, yra naikinamas.
M. Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis 2“ pelnė Europos kino apdovanojimą kaip geriausias 2022 m. dokumentinis filmas, Kanų kino festivalyje apdovanotas specialiuoju žiuri prizu. Filmas neseniai įvertintas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimu kaip geriausias ilgametražis dokumentinis filmas Lietuvoje.
„Žinote, kas Mariupolyje buvo visiškai neįtikėtina? Niekas nebijojo mirties, nors ir manė, kad bijo. Mirtis jau buvo čia ir kiekvienas norėjo mirti prasmingai. Žmonės padėjo vienas kitam net rizikuodami gyvybe. Jie rūkė lauke ir šnekučiavosi net krintant bomboms. Pinigai nebeegzistavo, nes gyvenimas tapo per trumpas, kad apie juos galvotum. Visi buvo patenkinti tuo, ką turėjo, tapdami geresne savo pačių versija; nebuvo nei praeities, nei ateities, smerkimo, dviprasmybių! Tai buvo rojus pragare. Susiliečiantys trapūs drugelio sparnai. Mirties tikrosios vertės kvapas. Toks ten buvo gyvenimas“, – rašoma filmo pristatyme.
M. Kvedaravičius (1976-2022) – lietuvių kino režisierius, Kembridžo universitete baigęs socialinės antropologijos studijas. Jo filmai „Mariupolis“ ir „Partenonas“ (2019) buvo pristatyti Berlinalėje ir Venecijos tarptautinėje kritikų savaitėje.
M. Kvedaravičius buvo suimtas ir nužudytas Rusijos pajėgų 2022 m. kovo pabaigoje Mariupolyje, kai dokumentavo Rusijos invaziją į Ukrainos teritoriją.
Penktas, paskutinis, M. Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis 2“ pratęsia režisieriaus filmografiją dar vienu kūriniu, derinančiu antropologo smalsumą ir ypatingą žmogišką jautrumą, poeziją ir atvirą tikrovei žvilgsnį. Filmo montažo režisierė – Dounia Sichov, dirbusi su M. Kvedaravičiumi kuriant filmus „Mariupolis“, „Partenonas“, o filmo režisieriaus asistentė, bendraautorė – Hanna Bilobrova.
Pagrindiniai „Mariupolio 2“ prodiuseriai – Lietuvos kino gamybos kompanijos „Extimacy Films“ ir „Studio Uljana Kim“. Kuriant filmą dalyvavo ir prie ankstesnio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis“ prisidėję prodiuseriai Nadia Turincev („Easy Riders Films“, Prancūzija) ir Thanassis Karathanos („Twenty Twenty Vision“, Vokietija).
Po filmo peržiūros vyks diskusija, kurioje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai prof. dr. Gintautas Mažeikis, doc. dr. Edgaras Klivis ir Mariupolio valstybinio universiteto/ VDU mokslininkė Kateryna Horiunova. Diskusiją moderuos prof. dr. Jurgita Staniškytė.
Parengta pagal Lietuvos kino centro informaciją.
Menų fakultetas kartu su Humanitarinių mokslų fakultetu ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetu organizuoja tarptautinę konferenciją
Kokį vaidmenį vykstant karui Ukrainoje atliko Baltijos regiono šalys, susitapatinusios su ukrainiečiais ir jų skausmu? Kaip padėti muziejams skubiai reaguoti į ekstremalias situacijas, kai meno kūriniai yra suniokojami? Kokį vaidmenį šiandien Europoje atlieka Baltijos regionas, esantis žemyno pakraštyje ir nuolat išgyvenantis neramumus? Šiuos ir kitus klausimus mokslininkai iš visos Europos aptars tarptautinėje konferencijoje „Posūkio taškai: vertybės ir konfliktuojančios ateitys Baltijos šalyse“, kuri vyks birželio 15–17 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU).
Kas dvejus metus rengiama konferencija, skirta Baltijos regiono moksliniams tyrimams Europoje, suburia šimtus akademikų iš viso pasaulio, tyrinėjančių įvairius šiai žemyno daliai aktualius klausimus. Organizatoriai teigia, kad Baltijos regionas šiandien susiduria su vis didesne nežinomybe ir nestabilumu – tačiau, tuo pat metu, ir su vis didesnėmis galimybėmis bei augančiu vaidmeniu Europoje, ypač pasisakant moraliniais klausimais ir karo Ukrainoje kontekste.
„Turiningoje, intensyvioje trijų dienų programoje – daugiau nei šimtas ekspertinių ir apskritojo stalo diskusijų, knygų pristatymų įvairiomis temomis. Pranešėjai aptars svarbiausius pasiekimus Baltijos regiono tyrimuose ir šiuo metu aktualiausius, opiausius klausimus. Nemažai pranešimų bus skirta karui Ukrainoje, kadangi ši tema susilaukia daugiausiai dėmesio skirtingose mokslo srityse. Konferencijos metu vyks ir nemažai papildomų renginių, taip pat ir kultūrinių. Kaunas vis dar išsaugojo kultūrinę aurą po 2022-ųjų, kai miestas turėjo garbę tapti Europos kultūros sostine. Tikiu, kad ir dabar visi apsilankiusieji čia ras jiems patinkančių veiklų – tiek akademinių, tiek kultūrinių“, – pasakoja konferencijos organizatorė, VDU profesorė ir Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ institucinė koordinatorė Ineta Dabašinskienė.
Renginyje pranešimus skaitys, diskusijose dalyvaus šimtai mokslininkų, ekspertų iš įvairių Europos ir pasaulio šalių – JAV, D. Britanijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos, Švedijos, Suomijos, Kroatijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos ir daugybės kitų. Vieną iš plenarinių pranešimų skaitys Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius, buvęs LR kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Pasak A. Gelūno, 2022-ųjų vasario 24 dieną prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje, pasidarė akivaizdu, jog karas vyksta ne tik dėl teritorijos ir žmonių gyvybių, bet ir dėl kultūrinės bei istorinės atminties, priešui siekiant pavaizduoti Ukrainą kaip viso labo necivilizuotą Rusijos provinciją. Daugybė bažnyčių buvo sunaikinta, muziejai – užimti ir ištuštinti, svarbios Ukrainos meno kolekcijos buvo nusiaubtos arba pavogtos ir išvežtos į Rusiją, pavyzdžiui, 15 tūkst. Chersono muziejaus eksponatų.
„Vykstant ginkluotiems konfliktams, karui dėl „teisės išlikti civilizuotiems“, kokius naujus vaidmenis galėtų prisiimti atminties institucijos? Ar gali muziejai, kurie paprastai planuoja savo veiklą gerokai iš anksto, skubiai sureaguoti į tokias ekstremalias situacijas? Kaip bendradarbiauja Ukrainos ir Lietuvos muziejai, ir kokias visiškai naujas strategijas jie galėtų taikyti kaip pagalbos, užuovėjos ir anti-propagandos vietos?“, – savo pranešimo temą pristato Arūnas Gelūnas.
Kitą konferencijos plenarinį pranešimą, kuris bus skirtas valstybių tapatybės klausimui, skaitys Georgia Gwinett koledžo (JAV) profesorė Dovilė Budrytė.
„2022 m. Baltijos šalys patyrė svetimo skausmo išgyvenimą, susitapatinimą su Ukraina: buvo sukurta bendra tapatybė, pradėtas karas su Rusija namuose. Šitaip Baltijos valstybės įgijo daugiau galios ir nepriklausomybės, jų pradėjo klausytis transatlantinė bendruomenė. Kaip argumentavo danų politologė Maria Mälksoo, tai tapo tam tikru dekolonizacijos momentu. Kita vertus, šie susitapatinimo procesai nepalietė visų ir išryškino naujas skirtis – tiek namuose, tiek tarptautiniuose santykiuose“, – pažymi D. Budrytė.
Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Kviečiame į nuotolinę konsultaciją dėl priėmimo į Menų fakulteto magistrantūros studijas
Birželio 13 d. (antradienį) 10 val. kviečiame į nuotolinę konsultaciją dėl priėmimo ir studijų proceso Meno kuratorystės, Kultūros paveldo ir turizmo, Kūrybinių industrijų magistrantūrose. Į jūsų klausimus atsakys Menotyros katedros vedėja Dr. Jolita Butkevičienė ir Teatrologijos katedros vedėjas doc. dr. Edgaras Klivis.
Nuotolinis konsultacijų kambarys.
Meno kuratorystė – VDU Menų fakultetas
Kultūros paveldas ir turizmas – VDU Menų fakultetas
Kūrybinės industrijos (Programa vykdoma mišriu-nuotoliniu būdu) – VDU Menų fakultetas
Prasidėjo priėmimas į VDU bakalauro studijas
Nuo birželio 1 d. iki liepos 28 d. 12 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.
Šio bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu rugpjūčio 2 dieną iki 12 val. Juos stojantieji taip pat matys prisijungę prie savo prašymo paskyros LAMA BPO informacinėje sistemoje. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 2 d. 15 val. iki rugpjūčio 4 d. 16 val. Visi kviečiamieji rugpjūčio 2 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje. Šiais metais planuojamas papildomas priėmimas, kuris vyks dviem etapais. Daugiau informacijos.
Stojamieji egzaminai stojantiems į menų ar meno pedagogikos studijas vyks nuo birželio 13 d. iki liepos 25 d. Stojantieji į stojamuosius egzaminus turi registruotis ne vėliau kaip 24 val. iki stojamojo egzamino dienos. Daugiau informacijos apie stojamuosius egzaminus ir jų tvarkaraščius rasite čia.
Stojamiesiems egzaminams kiekvienas stojantysis turi registruotis savarankiškai LAMA BPO informacinėje sistemoje (registracija stojamiesiems egzaminams vyksta stojamųjų egzaminų skiltyje).
VDU MENŲ FAKULTETAS SIŪLO ŠIAS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMAS:
- Kūrybinės industrijos
- Menų istorija, kritika ir medijos
- Muzikos produkcija | Music Production
- Naujųjų medijų menas
Daugiau informacijos apie priėmimą ir studijas
Kviečiame studijuoti magistrantūros studijų programoje „Kultūros paveldas ir turizmas“
KULTŪROS PAVELDAS IR TURIZMAS
Į PRAKTIKĄ ORIENTUOTA STUDIJŲ PROGRAMA, SU GALIMYBE ĮGYTI GIDO PAŽYMĖJIMĄ
Studijų programa suteikia akademinį pasiruošimą ir praktinius įgūdžius, reikalingus:
· Tirti ir vertinti kultūros paveldo objektus
· Profesionaliai administruoti kultūros paveldo sferą
· Organizuoti kultūrinio turizmo projektus
Šios programos absolventai įgyja ne tik humanitarinių mokslų magistro diplomą, bet ir Valstybinio turizmo departamento patvirtintą kvalifikacinį gido pažymėjimą, o taip pat įrašomi į Nacionalinę turizmo informacijos sistemą.
Daugiau apie programą ir studijas
Prašymų dalyvauti konkurse pateikimas internetu
PRAŠYMŲ PATEIKIMAS PAGRINDINIAME ETAPE VYKS: 2023.06.01 – 2023.06.28
Informacija telefonu: (8 37) 32 78 78 El. paštu: aida.semaskiene@vdu.lt
Skelbiamas priėmimas į atnaujintą magistrantūros studijų programą „Kūrybinės industrijos“
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas pradeda priėmimą į atnaujintą magistrantūros studijų programą „Kūrybinės industrijos“ 2022 – 2024 m. m. ir kviečia socialinių, humanitarinių ir menų specialybių bakalaurus ir kolegijų absolventus* tapti kūrybinio sektoriaus profesionalais, ekspertais ir lyderiais.
Programa bus vykdoma mišriu-nuotoliniu būdu. Tokios studijos leis didžiąją laiko dalį mokytis nuotoliu iš bet kurios geografinės vietos, tačiau atskiromis dienomis studentai bus kviečiami į gyvus susitikimus, diskusijas, praktinius atsiskaitymus, komandines užduotis ir kūrybines išvykas.
Pagrindinės „Kūrybinių industrijų“ magistro programos temos yra šios: 1. lyderystė/entreprenerystė, 2. medijų technologijos ir komunikacija, 3. kūryba/menai/kultūra. Jos itin glaudžiai viena su kita susijusios ir sudaro vientisą kūrybinių industrijų ekologijos lauką.
Atsižvelgiant į iššūkius, kuriuos kūrybinėms industrijoms sukėlė pandemija ir į naujas patirtis komunikuojant su auditorijomis, į programą įvesti nauji kursai „Skaitmeninių technologijų laboratorija KI laukui“, „Meno valdymo strategijos: procesai, projektai, lėšų pritraukimas“, „Kultūrinė ir kūrybinė vietos kartografija“, „Kūrybinės inovacijos šiuolaikiniame mene“, „Audiovizualinis prodiusavimas“ ir kt.
Plačiau apie programą, studijas, karjeras
Studentų priėmimo į VDU magistrantūros studijas 2023 metais taisyklės
Prašymų dalyvauti konkurse pateikimas internetu: http://epasirasymas.vdu.lt
PRAŠYMŲ PATEIKIMAS PAGRINDINIAME ETAPE VYKS: 2023.06.01 – 2023.06.28 24val.
*Kolegijų absolventams gali būti taikomos papildomos sąlygos (žr. Studentų priėmimo į VDU magistrantūros studijas 2023 metais taisyklės).
Informacija telefonu: (8 37) 32 78 78
El. paštu: aida.semaskiene@vdu.lt
Kviečiame studijuoti magistrantūros studijų programoje „Meno kuratorystė”
MENO KURATORYSTĖ VIENINTELĖ KURATORYSTĖS STUDIJŲ PROGRAMA LIETUVOJE!
„Meno kuratorystės“ magistrantūros programa, apjungdama istoriją, teoriją ir praktiką, rengia meno kuratorius, inovatyviai dirbančius sparčiai kintančiame XXI amžiaus vizualiosios kultūros lauke. Studentai išmoksta profesionaliai vertinti meno kūrybą, sklaidą ir suvokimą, kurti originalius meno kuratorystės ir vadybos projektus, bendradarbiauti su menininkais, institucijomis ir auditorijomis.
Studijų metais studentai turi galimybę įgyvendinti savo pirmuosius projektus, bendrauti su patyrusiais meno kuratoriais ir žinomais menininkais, lankyti svarbias tarptautines parodas ir semtis patirties iš jų rengėjų. Programos studentai turi galimybę studijuoti užsienio universitetuose, atlikti praktiką tarptautinėse meno organizacijose, megzti ryšius ir formuoti savo karjerą dar prieš gaudami diplomą.
Pastaraisiais metais programa nuolat reitinguojama pirmoje vietoje tarp menotyros krypties programų Lietuvoje, 2020 m. ji buvo puikiai įvertinta tarptautinių ekspertų ir akredituota maksimaliam laikotarpiui.
PRAŠYMŲ PATEIKIMAS PAGRINDINIAME ETAPE VYKS: 2023.06.01 – 2023.06.28
Informacija telefonu: (8 37) 32 78 78 El. paštu: aida.semaskiene@vdu.lt
Daugiau apie programą ir studijas
Prašymų dalyvauti konkurse pateikimas internetu
Menų fakultete. įvyks lenkų meno istorikės Annos Sylwia’os Czyż paskaita
2023 m. birželio 2 d. (penktadienį) 16 val. Menų fakulteto 207 aud. įvyks lenkų meno istorikės Annos Sylwia’os Czyż paskaita „Vilniaus rūmai XVII–XVIII a.“
Anna Sylwia Czyż yra Varšuvos Kardinolo Stefano Wyszyńskio universiteto Meno istorijos instituto profesorė, Lenkijos meno istorikų draugijos prezidentė. Jos mokslinių interesų sritis yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės menas, Pacų giminės veikla baroko kultūros kontekste, siejant su Abiejų Tautų Respublikos istorija. Nemaža dalis jos tyrinėjimų yra susijusi su ankstyvųjų laikų Lietuvos architektūra – sakraline ir gyvenamąja. A. S. Czyż yra beveik 70 straipsnių/skyrių ir knygų autorė apie Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, Stepono Paco ir jo sūnų Kristupo Zigmanto ir Mikalojaus Stepono fundacijas, Vilniaus rūmus XVII–XVIII a. ir kt.
Vilniaus rūmai XVII–XVIII a.
Būtinybė turėti rezidenciją LDK sostinėje buvo siejama su aktyviu dalyvavimu politiniame gyvenime, statusu bei noru išsiskirti. Įvairios aristokratų bei didikų rezidencijos Vilniuje, jo priemiesčiuose įsilieja į spalvingą miesto kraštovaizdį, tačiau jos nesudaro vientisos grupės; statiniams būdingi panašūs architektūriniai sprendimai, kaip ir ankstyvųjų moderniųjų laikų Varšuvos, Krokuvos ir Liublino rūmams. Kaip ir kituose centruose, Vilniaus rūmų formos yra Abiejų Tautų Respublikos tendencijų ir vietinės specifikos rezultatas. Pirmasis veiksnys yra susijęs su Europos architektūros įtaka, antrasis – su specifine Vilniaus situacija, apimančia taisyklingų žemės sklypų nebuvimą, pastatų statymą tarp jau esamų tankių daugelio konfesijų pasaulietinių ir sakralinių pastatų, senesnių sienų panaudojimą, taip pat formalius apribojimus architektams ir statybininkams. Paskaitos metu rūmų architektūra bus atskleista daugeliu aspektų: rūmai mieste ir priemiesčiuose; vieta sklype, įsikomponavimas mieste ir priemiestyje; pastatų forma, planai, horizontali ir vertikali komunikacija; funkcinis išdėstymas; fasadai; stogai; kiemai ir sodai.
Menų fakulteto studentams – užsienio dėstytojų paskaitos
Balandžio mėnesio pabaigoje Vytauto Didžiojo universitete buvo organizuojama tarptautinė mokymosi ir dėstymo savaitė „International Staff Week 2023“. Šis renginys subūrė 140 dėstytojų ir ekspertų iš 43 šalių, kurie dalinosi žiniomis ir patirtimi, mezgė ryšius, plėtojo naujas iniciatyvas ir bendradarbiavimo galimybes.
„International Staff Week 2023“ metu Menų fakultete paskaitas skaitė aštuoni įvairių užsienio universitetų dėstytojai: Krzysztof Gawlas, Adam Pisarek ir Justyna Hanna Budzik iš Katovicų Silezijos universiteto (Lenkija), Andrea Bareggi iš Kremonos K. Monteverdi konservatorijos (Italija), Dorina Papa iš Tiranos Niujorko universiteto (Albanija), Angel Rodríguez Pallas iš Korunjos universiteto (Ispanija), Anna Mazurek-Kusiak iš Liublino Gamtos mokslų universiteto (Lenkija), Irfan Hošić iš Bihač universiteto (Bosnija ir Hercegovina). Taip pat vyko susitikimas Tarptautinio Burčo universiteto (Bosnija ir Hercegovina) atstovėmis Azra Selimovic ir Jasmina Pinjić, kurio metu buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės.
Džiaugiamės, kad šios savaitės metu Menų fakulteto studentai turėjo galimybę dalyvauti įdomiose užsienio dėstytojų paskaitose ir dalinamės šio renginio akimirkomis
nuotraukų autorius Matas Gineika
