VDU menotyrai – aukščiausias užsienio ekspertų įvertinimas Lietuvoje
„Humanitarinių mokslų kuriama vertė ne visada yra lengvai išmatuojama ir įvertinama. Matuodami ją turėtume kalbėti apie kūrybišką mąstymą, pilietiškumą, gebėjimą vertinti kultūrą, tai yra, apie dalykus, kurie taip lengvai nesimonetarizuoja, kaip sakykime, technologiniai projektai, kuriuos įgyvendinęs gali labai greitai pajusti rezultatus. Jų naudą galime įvertinti dešimtmečių perspektyvoje, matydami visuomenės kaitą, nuomonių įvairovę, demokratijos dominavimą“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto docentas dr. Edgaras Klivis.
Moksliniai tyrimai – universiteto prioritetas
Nors humanitariniai mokslai Lietuvoje vis dar stereotipiškai vertinami kaip mažiau naudinga mokslo sritis, VDU antrą kartą sulaukė patvirtinimo iš tarptautinės mokslo bendruomenės ekspertų, kad tokia palyginti nišinė kryptis kaip menotyra gali kurti aukščiausią socialinę ir ekonominę vertę, o taip pat – turėti aiškias veiklos perspektyvas ateityje.
Lapkričio mėnesį Lietuvos mokslo tarybos (LMT) paskelbtuose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vertinimo rezultatuose aukščiausiais balais įvertinta VDU menotyros tyrimų kokybė. Ekspertiniame tyrime, kuriame dalyvavo 28 valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai ir mokslinių tyrimų institutai, buvo vertinami 2018–2022 metais vykdytų mokslinių tyrimų kokybės lygis tarptautiniame kontekste, taip pat šios veiklos ekonominis ir socialinis poveikis bei perspektyvumas.
Anot doc. dr. E. Klivio, vadovavusio savianalizės rengimo darbo grupei, VDU menotyra jau ir ankstesniame tyrime, kurį LMT vykdė prieš penkis metus, buvo įvertinta aukščiausiais balais, todėl ir šįmet buvo tikėtasi panašaus įvertinimo. Per tuos metus išaugo prestižinių tarptautinių publikacijų skaičius, Menų fakultetas pasipildė jaunais ambicingais doktorantais ir jaunaisiais daktarais, išaugo ir mokslininkų poveikis miesto ir šalies kultūrinei bendruomenei. „Savianalizė visuomet yra geras būdas permąstyti savo pačių strategiją, peržiūrėti ir išsiaiškinti, kas šiuo metu mokslininkams aktualu, kokių tyrimų reikės ateityje, į ką vertėtų fokusuotis“, – teigė Menų fakulteto docentas.
Doc. dr. Edgaras Klivis
Natūraliai vystomas tarptautiškumas ir tarpdiscipliniškumas
Ekspertinio vertinimo išvadas parengė 113 tarptautinės mokslo bendruomenės narių iš 26 užsienio šalių, tarp kurių ir mokslininkai iš Kembridžo, Birmingamo, Liverpulio universitetų (Jungtinė Karalystė), Sorbonos (Prancūzija), Groningeno (Nyderlandai), Vienos technologijos (Austrija), Helsinkio (Suomija), Berlyno technikos (Vokietija), Barselonos (Ispanija), Stokholmo (Švedija) universitetų, Trejybės koledžo (Airija) ir daugelio kitų aukšto lygio mokslo ir studijų institucijų.
Anot VDU Menų fakulteto dekanės profesorės dr. Jurgitos Staniškytės, labai svarbu, kad šiame LMT rengiamame Lietuvos institucijų MTEP vertinime analizuojami kokybiniai, o ne tik kiekybiniai mokslo tyrimų parametrai: „Manau, kad kokybinis mokslo vertinimas yra ne tik pats sudėtingiausias, bet ir naudingiausias. Tad būti puikiai įvertintiems tarptautinių ekspertų kelis kartus iš eilės, taikant kokybinio vertinimo modelį, yra neabejotinai didelis visų VDU menotyrininkų pasiekimas“.
Pasak profesorės, ekspertai labiausiai įvertino VDU menotyros mokslo tyrimų kokybę, tarptautiškumą ir tarpdiscipliniškumą – universitete plėtojamas vertybes, būdingas artes liberales studijų modeliui. „Nuo pat atkūrimo VDU buvo puoselėjamos įvairios tarptautiškumo formos ir iniciatyvos. Mūsų menotyros mokykla taip pat formavosi tarptautinių patirčių lauke, glaudžiame sąryšyje su įvairiais tarptautiniais partneriais. Tai suteikė galimybę suvokti tarptautinę menotyros mokslo erdvę kaip natūralią mūsų profesinių veiklų sklaidos terpę, skatino įsitraukti į įvairius tarptautinius tinklus, projektus bei organizacijas“, – Menų fakulteto dekanė džiaugiasi, kad nors humanitariniai mokslai dažnai kritikuojami dėl per menko tarptautiškumo, ekspertų įžvalgos rodo ką kitą – tarp šešių geriausiai Lietuvoje įvertintų mokslo krypčių dominuoja būtent humanitariniai mokslai.
Prof. dr. Jurgita Staniškytė
Dar viena stipriąja padalinio puse ekspertai įvardija tarpdiscipliniškumą skatinančius mokslinius tyrimus ir žinių perdavimą, pagrįstą bendradarbiavimu su įvairiomis bendruomenėmis, socialinėmis grupėmis ir institucijomis. Taip pat bendradarbiavimas su kitų sričių, tokių kaip komunikacija, istorija, filosofija, edukologija tyrėjais ekspertų išvadose pabrėžiamas kaip svarbus teigiamas VDU menotyros tyrimų bruožas.
„Tarpdiscipliniškumo mums nereikia dirbtinai diegti ar įrodinėti. Jis matomas tiek mūsų tyrimų tematikose, tiek mokslininkų bendruomenėje, tiek ir menotyros studijose. Nors esame sąlyginai nedidelis kolektyvas, jame vyrauja temų, meno sričių ir bendradarbiavimo krypčių įvairovė“, – pasak profesorės, mažas kolektyvas taip pat yra tam tikras privalumas.
Tiesioginis poveikis vietos bendruomenėms ir kultūrai
Išvadose pabrėžiama, kad VDU menotyrininkai puikiai supranta, kaip savo tyrimuose pasiekti aukščiausius Europos standartus, kurti socialinį ir ekonominį poveikį. Anot ekspertų, mokslininkų veikla naudinga ne tik universitetui, bet ir turi didelę reikšmę viešajai politikai ir pilietinės visuomenės ugdymui. Minimas VDU menotyrininkų darbas su vietos bendruomene prisidedant prie Kauno kultūrinio gyvenimo kokybės ir miesto ekonominės plėtros.
Menotyros krypties tyrimai taip pat buvo vertinami Europos humanitariniame universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete, Kauno technologijos universitete, Vilniaus dailės akademijoje, Lietuvos kultūros tyrimų institute bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Iš visų institucijų Lietuvoje VDU gavo aukščiausius įvertinimus – maksimalius 5 balus už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybės lygį tarptautiniame kontekste, 5 balus už socialinę ir ekonominį poveikį bei 4 balus už veiklos perspektyvas.
Išleistos doc. dr. Aušros Vasiliauskienės monografijos
Menų fakulteto dėstytojos doc. dr. Aušros Vasiliauskienės kelerių metų darbą šiemet vainikavo net dvi monografijos: „Sugrįžusi atmintis: Kauno beranardinių istorija ir vienuolyno ansamblis XVI a. pab. – XIX a.“, parašyta kartu su istorike prof. dr. Vaida Kamuntavičiene, knygoje pasakojama apie bernardinių gyvenimą Kaune nuo įsikūrimo iki vienuolyno uždarymo, vienuolyno ansamblio architektūros ir meno ypatybės, paveldas. Antrojoje knygoje „Rokiškio dvaro meno kolekcija“ analizuotas kolekcijos turinys ir vertė, praradimai ir atradimai, grafų reikšmė formuojant rinkinius.
Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros dėstytojai tarptautiniame simpoziume
Lapkričio 15-17 d. Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros dėstytojai prof. dr. Rimantas Plungė, prof. dr. Titas Petrikis ir doc. dr. Tomas Pabedinskas dalyvavo tarptautiniame simpoziume „Focus on Europe 2023“ Graco mieste, Austrijoje. Privataus universiteto Mokytojų edukacijos koledžo „Augustinum“ organizuotas renginys sukvietė daugiau nei 20 lektorių iš 8 šalių. VDU atstovai į simpoziumą buvo pakviesti pasidalinti požiūriu į Rusijos karą Ukrainoje, jį analizuojant iš politologijos, meno tyrimų ir ideologinių perspektyvų.
Prof. dr. T. Petrikis paskaitoje „Žaidimas be taisyklių. Derybų su nedemokratiniais režimais iššūkiai“ („The Rules of No Rules: Challenges in Negotiating with Non-Democratic Regimes“) analizavo fundamentalius totalitarinių ir demokratinių santvarkų principus šiandienos geopolitnių įvykių kontekste. Aptardamas Rusijos karą Ukrainoje bei Israelio ir Palestinos konfliktą profesorius atskleidė neišvengiamus sunkumus derantis su totalitariniais režimais, dažnai nepaisančiais tarptautinės teisės. Ši analizė atskleidė būtinybę ginti demokratijos principus ir vertybes, kurioms kyla pavojus.
Prof. dr. Rimantas Plungė pranešime „Tikra? Suklastota? Ar galima pasitikėti šiuolaikinių medijų kanalais? Rusijos atvejo studija“ („Real? Fake? Can Contemporary Media Channels be Trusted? Russia Case Study“) analizavo kaip šiuolaikinių medijų audiovizualinė raiška pasitelkiama propagandiniams tikslams. Profesorius atskleidė tokios propagandos poveikį ir pateikė Rusijos ideologiją paneigiančius faktus bei statistinius duomenis.
Doc. dr. Tomas Pabedinskas pristatė Lietuvoje gyvenančio ir kuriančio ukrainiečių menininko Valentyn Odnoviun fotografijų ciklą „Sekimas“, kuriame atskleidžiami įvairiais istoriniais laikotarpiais skirtingų režimų naudoti panašūs žmonių sekimo ir kontrolės būdai. Pranešime parodyta, kaip bendrus galios santykių įtvirtinimo ir veikimo principus atskleidžiantis kūrinys gali padėti išlaikyti kritinį mąstymą šiandienos karinių konfliktų ir vertybinių kovų kontekste.
VDU atstovų pranešimai tarptautinei studentų ir dėstytojų auditorijai sukėlė didelį susidomėjimą, išprovokavo nemažai klausimų ir diskusijų, taigi galima teigti, kad renginio dalyviams buvo iš tiesų svarbu išgirsti lietuvių požiūri į pasaulyje aktualias temas. Be to, simpoziumo metu buvo plečiami tarptautinių akademinių ryšių tinklai ir numatomos universitetų partnerių tolesnio bendradarbiavimo galimybės.
Apdovanoti geriausių magistro darbų nugalėtojai
Lapkričio 23-ią dieną LR Užsienio reikalų ministerijoje apdovanoti konkursų „Geriausias magistro darbas 2023” ir „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“ laureatai, tarp kurių – net du Menų fakulteto magistrai.
Didžiuojamės ir sveikiname Menų fakulteto “Meno kuratorystės” programos magistrę Aušrą Česnulevičienę, kurios magistro darbas „Meninės sklaidos projektas ,,Čiurlioniai: gyvenimas muzikoje” buvo pripažintas geriausiu Menų srityje (Darbo vadovė prof. dr. Rasutė Žukienė).
Didžiuojamės ir sveikiname Menų fakulteto “Kūrybinių industrijų” programos magistrą Danielių Mažeikį, kurio magistro darbas „Europos kultūros sostinės ,,Kaunas 2022“ įtaka bendruomenių raidai Kauno rajone: Kačerginės ir Zapyškio atvejai“ gavo I skatinamąją vietą „Geriausių magistro darbų Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“ konkurse (Darbo vadovė doc. dr. Ina Pukelytė).
Daugiau informacijos ir apdovanojimų akimirkos čia
Menų fakulteto absolventės renginyje moksleiviams “Matuokis profesiją 2023”
Lapkričio 10 dieną vyko tradicinis VDU renginys „Matuokis profesiją 2023“, kuriame savo patirtimi su moksleiviais dalinosi dvi Menų fakulteto absolventės: bakalauro studijų programos „Kūrybinės industrijos“ absolventė, stilistė, kūrybininkė, renginių vedėja Viktorija Šaulytė ir bakalauro studijų programos „Menų istorija, kritika ir medijos“ bei magistro studijų programos „Kultūros paveldas ir turizmas“ absolventė, Kultūrinių patirčių ir kūrybos agentūros “Salto agency” vadovė Irutė Tumaitė.
Dėkojame absolventėms už dalyvavimą renginyje ir dalinamės susitikimų su moksleiviais akimirkomis.
Naują Romualdo Požerskio ir Monikos Požerskytės paroda
Lapkričio 22 d., 17 val. galerijoje „Aukso pjūvis“ (Verslo lyderių centras BLC, K. Donelaičio g. 62) atidaroma Romualdo Požerskio ir Monikos Požerskytės-Kalvelės fotografijų paroda „Netikėtas dialogas. Natiurmortai ir salos“.
Tėvo ir dukters kūrybos susitikimas bendroje parodoje dovanoja galimybę į ją pažvelgti nauju žvilgsniu. Romualdas ir Monika nėra kūrybinis tandemas įprasta prasme, nes abu autoriai plėtoja savitas menines trajektorijas ir daro tai skirtingais būdais. Tik pasibaigus judviejų parodai „Netikėtas dialogas. Moterys“ VDU Menų galerijoje „101“ VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesorius R. Požerskis ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų katedros docentė M. Požerskytė-Kalvelė vėl atveria duris kitam dialogui – šįkart žengdami į gamtos valdas.
Romualdo fotografijose matome salas: iš aukštai užfiksuotas įspūdingas sausumos konfigūracijas, gyvūno ar vandens lašo pavidalus, širdies ar plaštakos kontūrus, autorių sudominusius ir efektingai išryškintus salų vaizdus, turinčius asociatyvinių galių. Romualdui Lietuva yra lyg Europos sala – įkvepianti, ypatinga ir puoselėtina, savo įvairiopo paveldo dėka tampanti dvasine sala.
Monika siūlo introspektyvų žvilgsnį į augmenijos objektų pasaulį, kurdama savitą poeziją apie Natiurmorto gyvenimą. Šių kūrinių kokybę neįprastai keičia techninis faktorius – fotografinio atvaizdo perkėlimas ant medžio plokštės. Tad iš pirmo žvilgsnio jie net primena senuosius realistinės tapybos pavyzdžius. „Kalbu apie netobulybės grožį, laikinumą ir nykimą“, – pabrėžia autorė. Jos darbuose išties susitinka netobulumas – kaip individualumo ženklas, nepastebimai peraugantis į tobulumo nuojautą.
Kalbėdami apie skirtingus realybės aspektus, salas ir augalus, natūralias erdves ir žmogaus transformuojamas teritorijas, naudodami priešingus makro ir mikro žvilgsnius, netapačias psicho-estetines technikas – ištikties ir įtraukimo – abu menininkai turi ir bendrų taškų. Juos vienija fotografijos technologijų išskirtinumas, pagarbi laikysena gamtos atžvilgiu, ugdančioji – žmogaus. Taip pat – gebėjimas rasti gyvybę regimai statiškose pasaulio salose, kuriose nuolat vystosi ypatingas dialogas tarp to, kas aukštai, ir to, kas giliai.
Parengta pagal menotyrininkės Violetos Jocienės tekstą.
Parodą rengia galerija „Aukso pjūvis“.
Paroda veiks iki 2024 m. sausio 7 d.
Brigitos Rėbždaitės daktaro disertacijos gynimas
Vytauto Didžiojo universitete, Menų fakultete (Muitinės g. 7-207 aud., Kaunas), lapkričio 27 d. 10.00 val. bus ginama BRIGITOS RĖBŽDAITĖS daktaro disertacija tema: „Atminties kultūra Lietuvos dvarų sodybų sakralinėje ir memorialinėje architektūroje XVIII a. II. p. ̶XX a. pr.” (humanitariniai mokslai, menotyra H 003).
Menų fakultete – dėstytojo iš Argentinos dr. M. Parselis paskaita
Lapkričio 22 d., 11 val. Menų fakultete paskaitą skaitys Dr. Martín Parselis – lietuvių kilmės technologijų mokslininkas, pedagogas ir menininkas iš Argentinos, Argentinos Katalikiškojo universiteto ir Buenos Airių miesto universiteto dėstytojas. Vizituojančio dėstytojo paskaita vyks 116 a., adresu Muitinės g. 7 ir bus skirta Naujųjų medijų meno studentams, tačiau atvira ir visiems susidomėjusiems VDU bendruomenės nariams.
Paskaitos metu M. Parselis pristatys savo kūrinį „Batea“ – interaktyvią instaliaciją, leidžiančią praktiškai tyrinėti santykį tarp garsų ir vaizdų. Autorius atskleis tarpdiscipliniškumo svarbą meninėje ir mokslinėje veikloje: „pagrindinė mintis – parodyti, kiek daug disciplinų yra integruota į interaktyvų meno objektą“, – teigia M. Parselis. Tarpdiscipliniškumas būdingas visai M. Parselio mokslinei ir meninei veiklai, kuri apima socialinį technologijų vertinimą, technologinę kultūrą ir pedagogiką bei technologijų filosofiją.
M. Parselis Vytauto Didžiojo universitete lankosi pagal Vytauto Didžiojo universiteto V. Kavolio profesūros programą, o paramą jo viešnagei suteikia Lietuvių fondo administruojamas Danos Gedvilienės fondas.
Daugiau apie M. Parselio veiklą ir kūrinį „Batea“ galima sužinoti apsilankius jo asmeninėje Interneto svetainėje: https://www.batea.ar/
Kauno miesto mokslo premiją siūloma skirti profesoriui Vytautui Levandauskui
Kauno miesto savivaldybė kasmet teikia dvi mokslo premijas. Už nuopelnus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje vieną iš mokslo premijų siūloma skirti Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dėstytojui, architektūros istorikui, profesoriui habil. dr. Vytautui Levandauskui.
Džiaugiames dėstytojo pasiekimais!
Profesoriaus Broniaus Vaškelio vardinės stipendijos konkursas
Stipendiją įsteigė buvęs universiteto rektorius, VDU garbės profesorius Bronius Vaškelis (1922-2021), emerito atlyginimą paskyręs savo stipendijų fondui. Po Profesoriaus mirties jo šeima ir universitetas nutarė tęsti stipendijos tradiciją.
Profesoriaus Broniaus Vaškelio vardinė stipendija yra skiriama Menų fakulteto Teatrologijos katedros ir Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros literatūrologijos krypties magistrantūros, doktorantūros, bakalauro (II – IV kurso) studentams. Kiekvienais metais yra teikiamos dvi stipendijos.
PAGRINDINIAI STIPENDIJOS SKYRIMO KRITERIJAI
Kandidatus stipendijai gali siūlyti universiteto katedros, dėstytojai, organizacijos, siūloma pateikti rekomendaciją, parašytą laisva forma. Joje argumentuoti už ką siūloma skirti stipendiją. Taip pat studentai gali siūlyti savo kandidatūrą ir pateikti prašymą stipendijai gauti.
Pretendentas(-ė) turi būti gerai besimokantis (vidurkis – ne mažiau 8 balų), aktyviai dalyvaujantis kultūrinėje ir meninėje veikloje studentas, nuosekliai plėtojantis teatrologijos, lietuvių literatūros mokslinių tyrimų tematikas.
Konkurso sąlygos
Pretendentai į vardinę profesoriaus B. Vaškelio stipendiją iki 2023 m. gruodžio 14 d. imtinai turi pateikti šiuos dokumentus:
1. Prašymą dalyvauti konkurse; (laisva forma)
2. Gyvenimo aprašymą (CV);
3. Pažymą apie studijų rezultatus, patvirtintą dekanate; (doktorantams nereikia)
4. Mokslinių publikacijų ir meno recenzijų sąrašą bei kopijas.
Gautus prašymus svarstys stipendijų skyrimo komisija.
Menų fakultete prioritetas teikiamas studentams, tyrinėjantiems Lietuvos teatro meną, tačiau išimties tvarka stipendija gali būti teikiama ir kitas menotyros sritis tyrinėjantiems studentams.
Konkurso rezultatai bus paskelbiami iki gruodžio 22 dienos.
Dokumentus reikia pristatyti arba siųsti el.paštu iki gruodžio 14 d. (imtinai) šiuo adresu: Humanitarinių mokslų fakulteto dekanatas (V.Putvinskio g. 23–301, Kaunas), referentė Alisija Rupšienė. Daugiau informacijos teikiama tel. (8 37) 327 830 ir el. paštu alisija.rupsiene@vdu.lt.
