Kvietimas dalyvauti signataro S. Banaičio vardo stipendijos konkurse
LR Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio vardo stipendija universitete buvo įsteigta 2016 m. jo vaikaičių, gyvenančių Kanadoje, Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. Jos tikslas – remti ir skatinti gabiausius universiteto studentus, atliekančius tyrimus, susietus su pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) asmenybėmis, organizacijomis, įvykiais ar procesais, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su akto signataro S. Banaičio veikla ir aplinka.
Atsižvelgiant į tai, skelbiamas tematinis konkursas visų pakopų studentams, rašantiems baigiamuosius darbus ar atliekantiems mokslinius tyrimus vienoje ar keliose iš stipendijos steigėjo nurodytų tematikų:
- Lietuvos istorija, susijusi su Saliamono Banaičio, jo šeimos ar giminės narių veikla, profesiniais interesais ar pasiekimais;
- Lietuvos kultūra (menas), susijusi su Saliamono Banaičio, jo šeimos ar giminės narių veikla, profesiniais interesais ar pasiekimais;
- prekių ar žmonių transportavimas sausumos ir vandens transportu (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais);
- komunikacija, leidyba ir jos sklaida (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais);
- šeimos ūkio ekonomika ir jos raida (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais);
- mėgėjų, kaimo (svirno) teatras ar liaudies muzika (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais).
LR Nepriklausomybės akto signataro S. Banaičio vardo stipendija, kurios preliminarus dydis ~2200 Eur (gali būti skirta ir pusė sumos, t. y. ~1100 Eur jos dydžio, jei stipendiją būtų nuspręsta skirti dviem asmenims) bus skirta tam studentui (-ams), kuris (-ie) labiausiai atitinka tematikos sritį ir ketina savo atliekamus tyrimus publikuoti.
Sprendimą dėl stipendijos skyrimo priima Kanados lietuvių fondas (KLF), su kuriuo VDU yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią vardinė S. Banaičio stipendija yra skiriama geriausiems Universiteto studentams, kurių studijų ir (ar) mokslinis interesas yra susijęs su Lietuvos istorija, kultūra ir jos pasiekimais. Prioritetas teikiamas studentams, besidomintiems Saliamono Banaičio, jo šeimos ar giminės narių veikla, profesiniais interesais ar pasiekimais, tokiu būdu skatinant studentus siekti profesinių ir akademinių aukštumų.
Studentai, norėdami pretenduoti į S. Banaičio vardinę stipendiją, turi iki spalio 15 d. (penktadienio) elektroniniu būdu užpildyti prašymą VDU Studentų portale.
Kaip tai padaryti?
- naudojant asmeninius universiteto suteiktus prisijungimus prisijunkite prie VDU Studentų portalo;
- meniu laukelyje pasirinkite skiltį Prašymai ir pažymos ir spustelėkite ant mygtuko Prašymai;
- pasirinkite prašymo kategoriją Finansai ir Stipendijos ir kita parama bei Vardinė stipendija (forma F-005), formą užpildykite, pagrįsdami studijų ar mokslinių interesų sritį aukščiau nurodytame prioritetiniame tematikų sąraše ir nurodant jos atitiktį (įvardijant atliekamus darbus ir pan.) ir pateikite.
Daugiau informacijos apie stipendiją ir jos skyrimą teikia Studentų reikalų departamentas, į kurį galite kreiptis el. paštu: srd@vdu.lt arba telefonu: (8 – 37) 327 977.
Europos universitetų aljansas Transform4Europe kviečia studentus studijuoti bakalauro studijų modulius
Europos universitetų aljansas Transform4Europe kviečia studentus rinktis bakalauro studijų modulius, kurių tikslas – suteikti studentams skaitmeninių, aplinkosaugos, socialinių, tarpkultūrinių ir verslumo įgūdžių, kurių reikalauja tarptautinė darbo rinka ir nuolat kintanti aplinka. Šios sertifikato studijos leis studentams aktyviai prisidėti prie būtinų transformacijos procesų Europoje ir pasaulyje. Dauguma modulių yra nuotoliniai. Registracija vyksta internetu.
VDU studentams suteikiama galimybė šalia pagrindinės studijų programos studijuoti modulius ir juos pabaigus gauti iki 24 ECTS studijų sertifikatą.
Visi aljanso partnerių atrinkti moduliai yra pripažįstami jūsų universitete arba kaip pagrindinės studijų programos dalis, arba kaip papildomi pasirenkamieji dalykai.
Transform4Europe Track modulius sudaro pagrindiniai studijų dalykai šiose temose:
- Žinių antreprenystės;
- Kalbų ir tarpkultūriškumo;
- Europos istorijos, politikos, kultūros, teisės, ekonomikos temų.
Taip pat pagal savo poreikius ir pomėgius pasirenkamas vienas iš trijų specifines žinias gilinančių modulių.
Pasirenkamųjų Transform4Europe modulių temos yra šios:
- Skaitmeninė transformacija;
- Aplinkos kaita;
- Visuomenės kaita.
Kokie modulių privalumai studentui?
- Įgysite daugiau žinių ir gebėjimų konkrečiose srityse.
- Gausite unikalią patirtį, kuri ateityje praplės karjeros galimybes.
- Atversite duris platesniems, tarpdisciplininiams moksliniams tyrimams ir karjeros galimybėms.
- Plėtosite ryšius su kitų Europos šalių universitetų studentais.
- Patirsite nuotolinį tarptautinį mobilumą.
2023 m. rudens-žiemos semestras (nuolat pildoma)
Žemiau esančiame sąraše prašome išsirinkti instituciją, kurioje norėtumėte lankyti modulį, ir vadovaukitės informacija institucijos nuorodose. Institucijų sąrašas dar bus pildomas.
Saro krašto universitetas
Modulio pradžia: spalio 23 d.
Registracijos laikotarpis: rugpjūčio 19 – rugsėjo 22 d.
Paskaitų pabaiga: 2024 m. vasario 9 d.
Egzaminų pabaiga: vasario pabaigoje
Registruotis dabar
Estijos menų akademija
Registracija vyksta iki rugsėjo 26 d.
Registruotis dabar
Vytauto Didžiojo universitetas
Modulio pradžia: rugsėjo 4 d.
Registracijos laikotarpis: rugpjūčio 16–29 d.
Paskaitų pabaiga: gruodžio 1 d.
Egzaminų pabaiga: gruodžio 23 d. | perlaikymai 2024 m. sausio 3–5 d.
Registruotis dabar
Modulių sąrašas ir registracija:
Modulių sąrašą ir registracijos formą rasite čia.
Skelbiami tarptautinių studijų mainų ir praktikų konkursai
Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus sudalyvauti konkursuose ir išvykti studijoms, praktikai arba trumpalaikiams kursams užsienyje.
Tai išskirtinės galimybės, kurių dėka stiprinamos asmeninės savybės, gilinamos savo studijų krypties ir užsienio kalbų žinios, susipažįstama su užsienio šalių studijų išskirtinumu, tobulinami profesiniai įgūdžiai, artimiau pamatomos kitos kultūros, atrandami nauji interesai, užmezgamos pažintys ir parsivežamos nepamirštamos patirtys, kurios tampa pamatu karjerai Lietuvoje ir užsienyje.
Siūlome net keturias skirtingas galimybes tarptautiniams mobilumams:
Daugiau informacijos
Rugsėjo 19-21 dienomis visus studentus kviesime prisijungti prie „Erasmus Days’23” renginių, kurių metu galėsite ne tik sužinoti daugiau apie mobilumo galimybes, bet ir tapti įvairių įdomių ir prasmingų iniciatyvų dalimi.
Daugiau informacijos apie Erasmus Days
Prasideda konkursas studijų ir apgyvendinimo mokesčių lengvatoms gauti
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skelbia mokestinių lengvatų konkursą 2023/2024 m. m. rudens semestrui VDU studentams, kurio tikslas – įgyvendinti socialiai atsakingo universiteto misiją mažinant studentų socialinę atskirtį, siekiant sudaryti tinkamas finansines sąlygas VDU studentams (įvertinus skirtingą jų socialinę (materialinę) padėtį, studijų rezultatus ir (ar) gyvenamąją vietą bendrabutyje) gyventi ir (ar) studijuoti.
2023/2024 m. m. rudens semestrui skelbiamas konkursas šioms mokestinėms lengvatoms, kurios gali sudaryti iki 100 proc. mokamo mokesčio:
MOKESČIO UŽ STUDIJAS LENGVATAI gauti, kuri gali būti skiriama nuolatinių studijų formos I, II pakopų ir vientisųjų studijų studentams, kurių:
- sunki socialinė (materialinė) padėtis;
- paskutinės sesijos išklausytų studijų dalykų, įvertinus kreditus, vidurkis (pirmo kurso studentams – stojamasis konkursinis balas) ne mažesnis kaip 8 (aštuoni) balai.
APGYVENDINIMO MOKESČIO LENGVATAI gauti, kuri gali būti skiriama nuolatinės studijų formos I, II, III pakopų ir vientisųjų studijų VDU studentams, gyvenantiems universiteto bendrabutyje, ir sudariusiems apgyvendinimo sutartį, atsižvelgiant į studento:
- socialinę (materialinę) padėtį;
- bendrabutį ir kambario tipą, kuriame studentas gyvena (SVARBU: studentams, gyvenantiems vienviečiame bendrabučio kambaryje lengvata – neskiriama).
Mokestinės lengvatos konkurso būdu, vertinant sudėtingą socialinę (materialinę) padėtį, yra skiriamos šia prioriteto tvarka:
- studentams, kuriems iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jų tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę;
- studentams, turintiems negalią, atsižvelgiant į esamą darbingumo lygį;
- studentams iš šeimų, kurios augina 4 (keturis) ir daugiau vaikų, jei jie yra:
- mažamečiai;
- mokosi pagal bendrojo ugdymo programą;
- būdami vyresni kaip 18 metų, mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą;
- studijuoja aukštojoje mokykloje;
- studentams, atsižvelgiant į šeimos pajamas, tenkančias vienam asmeniui.
SVARBU: našlaičiai, neįgalieji ir studentai iš šeimų, auginančių 4 ir daugiau vaikų, turi teisę prašyti tiek mokesčio už studijas, tiek už apgyvendinimą lengvatų, visi kiti – pasirinktinai tik vienos – studijų arba apgyvendinimo mokesčio – lengvatos.
Mokesčio už studijas ir apgyvendinimą lengvatos skiriamos atsižvelgiant į visą studentui skirtą VDU paramą, mokamas stipendijas, suteiktas lengvatas ir (ar) universitetui mokamų mokesčių dydį, ar iš valstybės biudžeto lėšų (per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinį studijų fondą ir t. t.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos institucijų nustatyta tvarka, ar iš privačių juridinių ar fizinių asmenų studentui suteikiamą paramą ir (ar) skiriamas stipendijas.
Studentai, norėdami pretenduoti į mokesčių lengvatas, turi laikotarpyje nuo š. m. rugsėjo 4 d. iki spalio 1 d. elektroniniu būdu užpildyti prašymą VDU Studentų portale. Kaip tai padaryti?
- naudojant asmeninius universiteto suteiktus prisijungimus prisijunkite prie VDU Studentų portalo;
- meniu laukelyje pasirinkite skiltį Prašymai ir pažymos ir spustelėkite ant mygtuko Prašymai;
- pasirinkite prašymo kategoriją Finansai ir Mokestinės lengvatos ir kompensacijos bei Mokesčio už studijas/ už apgyvendinimą lengvata konkurso tvarka (forma F-006), formą užpildykite, pridėkite reikiamus dokumentus (jeigu jie yra reikalingi) ir pateikite.
Atkreipiame dėmesį, kad nurodytą paraišką galima pilnai užpildyti tik vieną kartą, todėl rekomenduojame visų pirma pasirūpinti tinkamais dokumentais (jų sąrašą galima rasti čia, taip pat yra galimybė atsižvelgiant į savo socialinę padėtį pasitikrinti, kokius konkrečiai dokumentus turite pateikti šioje nuorodoje), kurie grindžia atitinkamą studentų socialinę (materialinę) padėtį, nes juos reikia pateikti (įkelti į paraišką) norint ją pagrįsti ir tai tinkamai užpildyti. Studentams nepateikusiems visų dokumentų apie savo socialinį statusą, mokestinės lengvatos gali būti neskirtos.
Konkurso rezultatai bus paskelbti iki š. m. spalio 10 d., informuojant kiekvieną lengvatos prašiusį studentą asmeniškai elektroniniu laišku į VDU suteiktą el. pašto dėžutę.
Daugiau informacijos:
Pirmakursių pažintis su Menų fakultetu
Vakar, įvadinės savaitės metu, pirmakursiai susipažino su kurso draugais, dėstytojais, pirmakursių mentoriais ir fakulteto aplinka!
Šiais metais Menų fakulteto bendruomenę papildė 121 bakalauro studijų programų „Kūrybinės industrijos“, „Naujųjų medijų menas“, „Menų istorija, kritika ir medijos“ ir „Muzikos produkcija“ studentas.
Sveikiname naujus Menų fakulteto bendruomenės narius!
Nuotraukų autorius Matas Gineika
Romualdo Požerskio paroda „Pasitinkant laisvę“
Kviečiame susipažinti su R. Požerskio darbais naujoje Karo muziejaus parodoje „Pasitinkant laisvę“, kurią atidarome rugpjūčio 17-ąją 17.30 val. Nepraleiskite progos gyvai susitikti su pačiu fotografu bei išgirsti, kodėl mūsų šaliai buvo lemtingas okupacinės kariuomenės išvedimas 1993 metais bei kaip tai pakeitė besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Renginys nemokamas.
Akimirka, kai paskutinis sovietų armijos kareivis palieka Lietuvą, galutinai pabaigia okupacijos, prievartos, bukinimo ir melo etapą, kurį lietuvių tauta kentė pusę šimtmečio. Ilgus metus Lietuvos žemę slėgė brutali geležinė jėga. Pasitelkdama melą ir šantažą ji peržengė mūsų sienas penktajame dešimtmetyje ir ketino čia pasilikti amžinai. Lietuva atkakliai varė svetimą kariuomenę. Tai darė mūsų partizanai, disidentai, visa tauta, nepraradusi laisvės ir nepriklausomybės vilties. Lietuva – tūkstančių žmonių išsaugotas troškimas gyventi laisvai. Troškimas, stipresnis už Sibiro speigą, stribų išdavystę, politinius lagerius. Jį pavyko užfiksuoti ir Romualdo Požerskio fotografijų serijoje „Lietuva 1988–1993“.
Dalia Grybauskaitė, Prezidentė
Papildomas priėmimas į Naujųjų Medijų Meno bei Muzikos Produkcijos studijų programas
Registracija į Naujųjų medijų meno bei Muzikos produkcijos studijų programų papildomo priėmimo antrojo etapo stojamuosius egzaminus atsidaro rugpjūčio 21 d., 15 val.!
Informaciją dėl bendros priėmimo tvarkos ir dokumentų teikia Studijų marketingo ir priėmimo skyrius – vyr. Specialistė
Justina Šišaitė +370 655 47241
Menų fakulteto Kultūros paveldo ir turizmo programos magistrantė laimėjo Lietuvos mokslo tarybos skelbtą konkursą
Menų fakulteto Kultūros paveldo ir turizmo programos magistrantei Daivai Vaišnorienei skirtas finansavimas tyrimams pagal Lietuvos mokslo tarybos skelbtą konkursą „Studentų tyrimai vasaros metu“ (vadovė – doc. dr. Aušra Vasiliauskienė).
Linkime sėkmės!
Menų fakulteto absolventė A. Kočegarova-Maj: savo miestą mylintis žmogus daugiau veiks jo labui
„Tikrai ne visi stodami į universitetą turi konkrečią viziją, kuo jie bus vėliau ar ką nori veikti gyvenime. Tiesą sakant, abejoju, ar įmanoma žinoti ir įsivaizduoti, kokios tos studijos bus, kol jų neparagauji. Nors nebuvau baigusi jokios menų mokyklos ir menininke savęs neįsivaizdavau, mane žavėjo mintis dirbti kūrybinį darbą“, – pasakoja projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” („Kaunas 2022”) programos vadovė Ana Kočegarova-Maj.
Pašnekovės teigimu, vadovavimas didelio lygmens projektui ne tik leido iš naujo pažvelgti į Kauną, bet ir atnešė naujas pamokas bei patirtis. „Norisi manyti, kad kauniečiai, atsimindami „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” projektą, pradėjo labiau didžiuotis savo miestu. Tikiuosi, tai padėjo jiems sustiprinti savo europietiškąją tapatybę – pamatyti save ne tik kaip Europos dalį, bet ir kaip svarbų europietiškų kultūrinių procesų ir vakarietiškų demokratinių vertybių puoselėjimo centrą“, – kalba A. Kočegarova-Maj.
Moteris taip pat pripažįsta, jog, vos tik pradėjus dirbti, naujose pareigose teko mokytis suderinti ne vieną sritį: nuo vadovavimo, administravimo iki žmogiškųjų išteklių valdymo. „Reikėjo išmokti dirbti srityse, kurios su menotyros mokslais visiškai nesusijusios“, – užsimena Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto absolventė, čia įgijusi menotyros bakalauro, o vėliau ir kultūros paveldo ir turizmo magistro laipsnį.
Kiekviename mieste įgyvendinamas projektas – unikalus
Prisimindama savo karjeros kelio pradžią, „Kaunas 2022” programos vadovė atvirauja dar studijuodama supratusi, jog žingsnis rinktis menotyros studijas buvo sėkmingas. „Menotyros studijos yra labai daug savyje talpinančios. Jų metu mokėmės ne tik apie meną, jo istorijos, bet ir studijavome istoriją plačiąja prasme. Taip pat komunikacinių dalykų: kaip ne tik analizuoti tekstus, bet ir juos rašyti. Baigus mokslus, sėkminga banga nunešė mane tai į vieną, tai kitą darbovietę. Atsiradus laisvai gido pozicijai Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje, įsidarbinau ten, vėliau VDU menų galerijoje „101“. Rinkau galimybes, stengiausi nuolat įsitraukti į kultūrinius renginius ar savanorystes“, – pasakoja A. Kočegarova-Maj, kuri, prieš atsidurdama prie „Kaunas 2022” programos vadovės vairo, anksčiau kuravo projektus Kauno bienalėje.
Kalbėdama apie „Kaunas 2022” projekte įgytas patirtis, už jo programos įgyvendinimą buvusi atsakinga A. Kočegarova-Maj pastebi, jog kiekvienam jo dalyviui tai atnešė naujas pamokas. „Šis projektas kiekviename mieste yra unikalus, o jo įgyvendinimas yra nuolatinis mokymasis. Procese jis yra ir kuriamas, ir kartu ieškoma sprendimų, kaip jį įgyvendinti. Tai patirtis, kuri niekada daugiau nebepasikartos. Tame ir slypi visas įdomumas ir sudėtingumas”, – „Kaunas 2022” įgyvendinimo ypatumus prisimena pašnekovė. Pasak projekto programos vadovės, nors projekto vizija, siekiai, meninė programa buvo numatyti iš anksto, tačiau niekas neturėjo aiškių atsakymų, kaip viskas susiklostys.
„Projekte buvo daug metamorfozių – nuo kūrybinių metodų iki partnerysčių formų įgyvendinimo. Visa tai teko besimokant išsibandyti, kurti ir adaptuoti. Kita vertus, daugiau nei pusė projekto darbo pobūdžio yra administracinio tipo užduotys, kurios tikrai nėra nuobodžios, kaip gali pasirodyti. Anaiptol. Prisilieti prie kūrybinio, kultūrinio, viešojo sektoriaus administravimo, įvairių su tuo kylančių iššūkių ir kartu turi galimybę ieškoti atitinkamų sprendimo būdų. Taip pat ir mokytis, kaip valdyti viešąją įstaigą, kolektyvą, organizuoti viešuosius pirkimus kūrybinio ar kultūrinio pobūdžio projektuose, administruoti partnerystes, planuoti biudžetus“, – darbą projekto metu apibūdina A. Kočegarova-Maj.
Pasiteiravus, kas užimant tokias atsakingas pareigas dideliame projekte padėjo neprarasti įkvėpimo, „Kaunas 2022” programos vadovė nedvejoja – žmonės, esantys aplinkui. „Didelė laimė dirbti tokiame kolektyve. Subūrėme be galo įdomius, talentingus, didelę patirtį turinčius kūrybinės srities žmones: mokslininkus, kuratorius, prodiuserius, menininkus, kūrėjus. Ir daugybę nuostabių idėjų, kurioms iki tol nebuvo progos būti įgyvendintoms ar „susvajotoms“. Galimybė padaryti tai, apie ką ilgai svajojai, ir vedė visus į priekį“, – atvirauja A. Kočegarova-Maj.
Pasak vienos projekto vadovių, nepaisant to, kad „Kaunas 2022” iniciatyva oficialiai baigėsi, tačiau su tuo susijusios veiklos tęsiamos iki šiol. „Dar projekto metu formavosi įvairios formalios ir neformalios įstaigos, kolektyvai, iniciatyvos, veikusios „Kaunas 2022” rėmuose. Daugybė pasisekusių, publikos pamėgtų, o taip pat kultūros sektoriui svarbių iniciatyvų, tokių kaip festivalis „ConTempo“ ar „Fluxus festivalis“ bei daugybė kitų, bus įgyvendinamos ir toliau“, – projekto tęstinumą pabrėžia A. Kočegarova-Maj.
Svarbiausia – kad mieste gerai jaustųsi patys žmonės
Apžvelgdama, kaip „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” metu keitėsi kauniečių santykis su miestu, A. Kočegarova-Maj išskiria, jog projekto metu vykdytomis iniciatyvomis, visų pirma, buvo siekta, kad Kauno miesto ir rajono gyventojai ne tik pamatytų savo namus šviežiomis akimis, bet ir sustiprintų savo individualų ryšį su juos supančiomis vietomis, istorija, įvairiais naratyvais mieste ir rajone, glūdinčiais jų tapatybėje.
„Man atrodo, jog ši misija buvo svarbiausia, ką bet kokia kultūros sostinė gali duoti. Būtent tą pasididžiavimo, ryšio su savo gyvenama vieta jausmą, kuris miestui yra labai naudingas. Galbūt tai kartais svarbiau nei kažkokie pastatai, festivaliai ar malonios patirtys. Tai svarbu ir praktiškai, nes žmogus, kuris myli savo miestą ir rajoną, yra pasiruošęs daugiau nuveikti jo vardan, yra veiklesnis, laimingesnis ir ten būdamas sukuria daugiau gerų dalykų“, – pastebi A. Kočegarova-Maj.
Tuo metu reflektuodama savo pačios santykį su Kaunu, moteris tikina – būtent menotyros, o vėliau kultūros paveldo ir turizmo studijos, ypač jų metu nagrinėtas Kauno modernizmo laikotarpis, tą meilę miestui ir įskiepijo.
„Kultūros sostinės projektas leido gvildenti dar įvairesnius miesto ir rajono istorijos sluoksnius. Taip kartu plėtėsi ir pats miesto bei rajono tapatumas, kurį turėjau galimybę pamatyti dar platesniame Europos kontekste ir visa tai įvertinti. Kaip ir įvertinti Kauno tapatumą ginant laisvę ir Kauno, kaip daugiakultūrio miesto, turinčio daugiasluoksnę istorinę patirtį, kauniečių atsparumą, gamtinę miesto ir rajono urbanistiką ir su tuo susijusią mūsų archajišką, gerąja prasme, tapatybę, taip pat tarptautinius miesto ryšius su pasauliu ir Europa. Kaunas – tikrai nuostabus miestas gyventi, domėtis istorija, kurti. Vienas įsimintinesnių atradimų – sėkmingas Europos kultūros sostinės projektas yra gyvas įrodymas, jog, nepaisant įvairių iššūkių, kaip linkęs bendradarbiauti yra mūsų kultūros sektorius ir kokias plačias kompetencijas turi jame dirbantys žmonės“, – sustiprėjusiais kultūros bendruomenės ryšiais džiaugiasi A. Kočegarova-Maj.
Ir išties įdėtos pastangos sujungiant įvairias iniciatyvas į vieną „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” projekto metu sulaukė neeilinio įvertinimo. Šių metų Vasario 16-ąją LR Prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo A. Kočegarovą-Maj, kartu su kitais projekto kūrėjais, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Pasak projekto programos vadovės, sulaukti tokio apdovanojimo išties džiugu. „Džiaugiuosi, kad gimiau šalyje, kur kultūrinė bei kūrybinė veikla yra pastebima ir vertinama, kaip svarbi mūsų tapatybės stiprinimui ir ryšių puoselėjimui tarp Lietuvos ir pasaulio“, – pokalbį baigia pašnekovė.
Menų fakulteto diplomų įteikimo šventė
2023 m. birželio 21d. VDU Didžiojoje salėje vyko diplomų įteikimo šventė. Ceremonijos metu diplomai įteikti bakalauro ir magistro studijų programų absolventams!
Daugiau nuotraukų galite rasti čia.
