Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros dėstytojai tarptautiniame simpoziume
Lapkričio 15-17 d. Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros dėstytojai prof. dr. Rimantas Plungė, prof. dr. Titas Petrikis ir doc. dr. Tomas Pabedinskas dalyvavo tarptautiniame simpoziume „Focus on Europe 2023“ Graco mieste, Austrijoje. Privataus universiteto Mokytojų edukacijos koledžo „Augustinum“ organizuotas renginys sukvietė daugiau nei 20 lektorių iš 8 šalių. VDU atstovai į simpoziumą buvo pakviesti pasidalinti požiūriu į Rusijos karą Ukrainoje, jį analizuojant iš politologijos, meno tyrimų ir ideologinių perspektyvų.
Prof. dr. T. Petrikis paskaitoje „Žaidimas be taisyklių. Derybų su nedemokratiniais režimais iššūkiai“ („The Rules of No Rules: Challenges in Negotiating with Non-Democratic Regimes“) analizavo fundamentalius totalitarinių ir demokratinių santvarkų principus šiandienos geopolitnių įvykių kontekste. Aptardamas Rusijos karą Ukrainoje bei Israelio ir Palestinos konfliktą profesorius atskleidė neišvengiamus sunkumus derantis su totalitariniais režimais, dažnai nepaisančiais tarptautinės teisės. Ši analizė atskleidė būtinybę ginti demokratijos principus ir vertybes, kurioms kyla pavojus.
Prof. dr. Rimantas Plungė pranešime „Tikra? Suklastota? Ar galima pasitikėti šiuolaikinių medijų kanalais? Rusijos atvejo studija“ („Real? Fake? Can Contemporary Media Channels be Trusted? Russia Case Study“) analizavo kaip šiuolaikinių medijų audiovizualinė raiška pasitelkiama propagandiniams tikslams. Profesorius atskleidė tokios propagandos poveikį ir pateikė Rusijos ideologiją paneigiančius faktus bei statistinius duomenis.
Doc. dr. Tomas Pabedinskas pristatė Lietuvoje gyvenančio ir kuriančio ukrainiečių menininko Valentyn Odnoviun fotografijų ciklą „Sekimas“, kuriame atskleidžiami įvairiais istoriniais laikotarpiais skirtingų režimų naudoti panašūs žmonių sekimo ir kontrolės būdai. Pranešime parodyta, kaip bendrus galios santykių įtvirtinimo ir veikimo principus atskleidžiantis kūrinys gali padėti išlaikyti kritinį mąstymą šiandienos karinių konfliktų ir vertybinių kovų kontekste.
VDU atstovų pranešimai tarptautinei studentų ir dėstytojų auditorijai sukėlė didelį susidomėjimą, išprovokavo nemažai klausimų ir diskusijų, taigi galima teigti, kad renginio dalyviams buvo iš tiesų svarbu išgirsti lietuvių požiūri į pasaulyje aktualias temas. Be to, simpoziumo metu buvo plečiami tarptautinių akademinių ryšių tinklai ir numatomos universitetų partnerių tolesnio bendradarbiavimo galimybės.
Apdovanoti geriausių magistro darbų nugalėtojai
Lapkričio 23-ią dieną LR Užsienio reikalų ministerijoje apdovanoti konkursų „Geriausias magistro darbas 2023” ir „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“ laureatai, tarp kurių – net du Menų fakulteto magistrai.
Didžiuojamės ir sveikiname Menų fakulteto “Meno kuratorystės” programos magistrę Aušrą Česnulevičienę, kurios magistro darbas „Meninės sklaidos projektas ,,Čiurlioniai: gyvenimas muzikoje” buvo pripažintas geriausiu Menų srityje (Darbo vadovė prof. dr. Rasutė Žukienė).
Didžiuojamės ir sveikiname Menų fakulteto “Kūrybinių industrijų” programos magistrą Danielių Mažeikį, kurio magistro darbas „Europos kultūros sostinės ,,Kaunas 2022“ įtaka bendruomenių raidai Kauno rajone: Kačerginės ir Zapyškio atvejai“ gavo I skatinamąją vietą „Geriausių magistro darbų Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“ konkurse (Darbo vadovė doc. dr. Ina Pukelytė).
Daugiau informacijos ir apdovanojimų akimirkos čia
Menų fakulteto absolventės renginyje moksleiviams “Matuokis profesiją 2023”
Lapkričio 10 dieną vyko tradicinis VDU renginys „Matuokis profesiją 2023“, kuriame savo patirtimi su moksleiviais dalinosi dvi Menų fakulteto absolventės: bakalauro studijų programos „Kūrybinės industrijos“ absolventė, stilistė, kūrybininkė, renginių vedėja Viktorija Šaulytė ir bakalauro studijų programos „Menų istorija, kritika ir medijos“ bei magistro studijų programos „Kultūros paveldas ir turizmas“ absolventė, Kultūrinių patirčių ir kūrybos agentūros “Salto agency” vadovė Irutė Tumaitė.
Dėkojame absolventėms už dalyvavimą renginyje ir dalinamės susitikimų su moksleiviais akimirkomis.
Naują Romualdo Požerskio ir Monikos Požerskytės paroda
Lapkričio 22 d., 17 val. galerijoje „Aukso pjūvis“ (Verslo lyderių centras BLC, K. Donelaičio g. 62) atidaroma Romualdo Požerskio ir Monikos Požerskytės-Kalvelės fotografijų paroda „Netikėtas dialogas. Natiurmortai ir salos“.
Tėvo ir dukters kūrybos susitikimas bendroje parodoje dovanoja galimybę į ją pažvelgti nauju žvilgsniu. Romualdas ir Monika nėra kūrybinis tandemas įprasta prasme, nes abu autoriai plėtoja savitas menines trajektorijas ir daro tai skirtingais būdais. Tik pasibaigus judviejų parodai „Netikėtas dialogas. Moterys“ VDU Menų galerijoje „101“ VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesorius R. Požerskis ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų katedros docentė M. Požerskytė-Kalvelė vėl atveria duris kitam dialogui – šįkart žengdami į gamtos valdas.
Romualdo fotografijose matome salas: iš aukštai užfiksuotas įspūdingas sausumos konfigūracijas, gyvūno ar vandens lašo pavidalus, širdies ar plaštakos kontūrus, autorių sudominusius ir efektingai išryškintus salų vaizdus, turinčius asociatyvinių galių. Romualdui Lietuva yra lyg Europos sala – įkvepianti, ypatinga ir puoselėtina, savo įvairiopo paveldo dėka tampanti dvasine sala.
Monika siūlo introspektyvų žvilgsnį į augmenijos objektų pasaulį, kurdama savitą poeziją apie Natiurmorto gyvenimą. Šių kūrinių kokybę neįprastai keičia techninis faktorius – fotografinio atvaizdo perkėlimas ant medžio plokštės. Tad iš pirmo žvilgsnio jie net primena senuosius realistinės tapybos pavyzdžius. „Kalbu apie netobulybės grožį, laikinumą ir nykimą“, – pabrėžia autorė. Jos darbuose išties susitinka netobulumas – kaip individualumo ženklas, nepastebimai peraugantis į tobulumo nuojautą.
Kalbėdami apie skirtingus realybės aspektus, salas ir augalus, natūralias erdves ir žmogaus transformuojamas teritorijas, naudodami priešingus makro ir mikro žvilgsnius, netapačias psicho-estetines technikas – ištikties ir įtraukimo – abu menininkai turi ir bendrų taškų. Juos vienija fotografijos technologijų išskirtinumas, pagarbi laikysena gamtos atžvilgiu, ugdančioji – žmogaus. Taip pat – gebėjimas rasti gyvybę regimai statiškose pasaulio salose, kuriose nuolat vystosi ypatingas dialogas tarp to, kas aukštai, ir to, kas giliai.
Parengta pagal menotyrininkės Violetos Jocienės tekstą.
Parodą rengia galerija „Aukso pjūvis“.
Paroda veiks iki 2024 m. sausio 7 d.
Brigitos Rėbždaitės daktaro disertacijos gynimas
Vytauto Didžiojo universitete, Menų fakultete (Muitinės g. 7-207 aud., Kaunas), lapkričio 27 d. 10.00 val. bus ginama BRIGITOS RĖBŽDAITĖS daktaro disertacija tema: „Atminties kultūra Lietuvos dvarų sodybų sakralinėje ir memorialinėje architektūroje XVIII a. II. p. ̶XX a. pr.” (humanitariniai mokslai, menotyra H 003).
Menų fakultete – dėstytojo iš Argentinos dr. M. Parselis paskaita
Lapkričio 22 d., 11 val. Menų fakultete paskaitą skaitys Dr. Martín Parselis – lietuvių kilmės technologijų mokslininkas, pedagogas ir menininkas iš Argentinos, Argentinos Katalikiškojo universiteto ir Buenos Airių miesto universiteto dėstytojas. Vizituojančio dėstytojo paskaita vyks 116 a., adresu Muitinės g. 7 ir bus skirta Naujųjų medijų meno studentams, tačiau atvira ir visiems susidomėjusiems VDU bendruomenės nariams.
Paskaitos metu M. Parselis pristatys savo kūrinį „Batea“ – interaktyvią instaliaciją, leidžiančią praktiškai tyrinėti santykį tarp garsų ir vaizdų. Autorius atskleis tarpdiscipliniškumo svarbą meninėje ir mokslinėje veikloje: „pagrindinė mintis – parodyti, kiek daug disciplinų yra integruota į interaktyvų meno objektą“, – teigia M. Parselis. Tarpdiscipliniškumas būdingas visai M. Parselio mokslinei ir meninei veiklai, kuri apima socialinį technologijų vertinimą, technologinę kultūrą ir pedagogiką bei technologijų filosofiją.
M. Parselis Vytauto Didžiojo universitete lankosi pagal Vytauto Didžiojo universiteto V. Kavolio profesūros programą, o paramą jo viešnagei suteikia Lietuvių fondo administruojamas Danos Gedvilienės fondas.
Daugiau apie M. Parselio veiklą ir kūrinį „Batea“ galima sužinoti apsilankius jo asmeninėje Interneto svetainėje: https://www.batea.ar/
Kauno miesto mokslo premiją siūloma skirti profesoriui Vytautui Levandauskui
Profesoriaus Broniaus Vaškelio vardinės stipendijos konkursas
Stipendiją įsteigė buvęs universiteto rektorius, VDU garbės profesorius Bronius Vaškelis (1922-2021), emerito atlyginimą paskyręs savo stipendijų fondui. Po Profesoriaus mirties jo šeima ir universitetas nutarė tęsti stipendijos tradiciją.
Profesoriaus Broniaus Vaškelio vardinė stipendija yra skiriama Menų fakulteto Teatrologijos katedros ir Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros literatūrologijos krypties magistrantūros, doktorantūros, bakalauro (II – IV kurso) studentams. Kiekvienais metais yra teikiamos dvi stipendijos.
PAGRINDINIAI STIPENDIJOS SKYRIMO KRITERIJAI
Kandidatus stipendijai gali siūlyti universiteto katedros, dėstytojai, organizacijos, siūloma pateikti rekomendaciją, parašytą laisva forma. Joje argumentuoti už ką siūloma skirti stipendiją. Taip pat studentai gali siūlyti savo kandidatūrą ir pateikti prašymą stipendijai gauti.
Pretendentas(-ė) turi būti gerai besimokantis (vidurkis – ne mažiau 8 balų), aktyviai dalyvaujantis kultūrinėje ir meninėje veikloje studentas, nuosekliai plėtojantis teatrologijos, lietuvių literatūros mokslinių tyrimų tematikas.
Konkurso sąlygos
Pretendentai į vardinę profesoriaus B. Vaškelio stipendiją iki 2023 m. gruodžio 14 d. imtinai turi pateikti šiuos dokumentus:
1. Prašymą dalyvauti konkurse; (laisva forma)
2. Gyvenimo aprašymą (CV);
3. Pažymą apie studijų rezultatus, patvirtintą dekanate; (doktorantams nereikia)
4. Mokslinių publikacijų ir meno recenzijų sąrašą bei kopijas.
Gautus prašymus svarstys stipendijų skyrimo komisija.
Menų fakultete prioritetas teikiamas studentams, tyrinėjantiems Lietuvos teatro meną, tačiau išimties tvarka stipendija gali būti teikiama ir kitas menotyros sritis tyrinėjantiems studentams.
Konkurso rezultatai bus paskelbiami iki gruodžio 22 dienos.
Dokumentus reikia pristatyti arba siųsti el.paštu iki gruodžio 14 d. (imtinai) šiuo adresu: Humanitarinių mokslų fakulteto dekanatas (V.Putvinskio g. 23–301, Kaunas), referentė Alisija Rupšienė. Daugiau informacijos teikiama tel. (8 37) 327 830 ir el. paštu alisija.rupsiene@vdu.lt.
Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų paroda Niujorke
2003 m. lapkričio 2 d. SLA Art Space, Niujorke, atsidarė Romualdo Požerskio ir Geoffrey Berliner, fotografijų paroda. Geoffrey Berliner yra meno organizacijos Penumbra Foundation, Niujorke, įkūrėjas ir vykdomasis direktorius. Baigęs Harvardo universitetą, Berliner organizuoja paskaitas, seminarus, parodas.
Abudu fotomenininkai tyrinėja bei dokumentuoja intymumą, laiką, abstrakciją ir nespalvotą analoginę fotografiją. Parodoje Požerskio fotografijose Lietuvos miestelių gyvenimo vaizdai, Berliner fotografijose menininkų portretai ir abstraktus darbai sukurti šlapio plokštelinio kolodijavimo procesu. Požerskis fiksuoja savo subjektus istoriniu laiku, dalindamasis jų gyvenimo pasauliu – gatvėje, miesto aikštėje, sovietmečio gyvenamųjų namų kompleksų kiemais, turgavietėmis ir senelių namais. Vaizdais etnografiją kuriantis Požerskis – antropologas, praradęs objektyvų mokslininko žvilgsnį ir kietą fotožurnalisto atsiskyrimą. Jis humanizuoja subjektus, kurių socialinis marginalumas, serijoje „Paskutinieji namai“ arba jaudinantys ir elegantiški Mažojo Alfonso portretai arba vaikai, atsidūrę nepatogioje brendimo riboje, gali būti išnaudojami arba paversti groteskiškais ar apgailėtinais mažiau empatiškų fotografų rankose. Berliner portretuose taip pat užfiksuotas ir laiko bėgimas, ir intymūs santykiai, kylantys iš gilios empatijos, tačiau jo požiūris yra labiau psichologinis, o ne antropologinis.
Lapkričio 3d. įvyko susitikimas su fotografu Požerskiu. Pokalbio, kurio pavadinimas „Fotografija – raktas į pasaulį ir save”, autorius pasakojo apie kūrybą ir gyvenimą. Gražina Michnevičiūtė, kultūros atašė JAV, pasidalino apie susitikimą: „Su Romualdu Požerskiu daugybę metų esu pažįstama neakivaizdžiai per jo kūrybą ir dukrą fotografę Monika Požerskyte Kalvelė, su kuria mus sieja ilgametis bendradarbiavimas. Požerskis yra unikalus kūrėjas ir žmogus žvelgiantis į save visada per ironijos ir humoro prizmę. “Čia tas kairėje, tai aš. Gražus buvau, ar ne”, – rimtu veidu sako Romualdas, rodydamas beveik niekur nematytas jo pašėlusios jaunystės su motociklu, fotoaparatu ir draugais kadrus. Juose tokia gaivališka energija, daug jausmo ir visiškos laisvės tuo gūdžiu sovietmečiu. “Matot, fotografuoju, ir į mane niekas nežiūri, net arklys”. Vėl visi pratrūkstam juoktis. Iš tiesų, Romualdo nuotraukų serija „Atlaidai“ arba „Lietuvos senamiesčiai“ atskleidžia meistrystę pagauti laiką, nuotaiką, žmonių jauseną, užfiksuoti viename kadre kokius penkis skirtingus gyvenimo sluoksnius“.
Parodą ir susitikimą kuravo Francine Rogers, Julia Rothenberg ir Gintarė Bukauskas.
Paroda veiks iki lapkričio 30 d., 2023 m
VDU Menų fakulteto profesoriai dr. R. Plungė ir dr. R. Venckus prestižinėje tapybos bienalėje
Kroatijos sostinėje, Zagrebo mieste jau septintą kartą vyksta prestižinė tarptautinė tapybos bienalė. Išskirtinė rengimo dalis, daugiausiai susilaukianti visuomenės dėmesio, yra paroda, kurioje reprezentuojamos užsienio šalies tapybos meno scena. Paroda vyksta geriausioje Kroatijos galerijoje – Bačva Gallery – Meštrović Pavilion. Spalio 2023.10.25 gausaus meno kritikų ir žurnalistų dėmesio susilaukė paroda „Išplaukęs tapatumas: tarp atpažįstamo atvaizdo ir abstrakcijos“. Ją kuruoja VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus. Parodoje pristatyti 18 Lietuvių autorių. Vienas iš jų Menų fakulteto profesorius, medijų menininkas prof. dr. Rimantas Plungė. Autorius apie savo kūrybą teigia: „mano kūriniai – tai nuolatinis savosios aplinkos tyrinėjimas, savęs atpažinimas ir savosios tapatybės kaitos registravimas. Apie R. Plungės kūrybą kuratorius R. Venckus pastebi: „Rimanto kūryba mane visuomet stebina. Tyrinėdamas savo aplinką jis analizuoja ir mus, arba provokuoja pasinerti į saviasmeninį tyrimą. Aiškiai konstruojama paveikslo kompozicija, kurioje pirmenybė visada atitenka spalvai ir potėpiui, menininkas formuoja klausimų virtinę apie tikrovę, apie jos patyrimą per vaizdą, žiūrovas priverčiamas ne tik patikrinti vaizdinį nuotykį, bet ir gilintis apie tai kas slepiasi už jo. Tik iš pirmo žvilgsnio tapyba yra paprasta. Ji apgaulinga, ji mus (žiūrovus) suvedžioja ir paklaidina prasmės labirintuose.
2023.10.26 VDU profesoriai dalyvavo viešoje diskusijoje su menininkais. Ją moderavo profesorius dr. Josip Zanki, kuris yra ne tik žinomas Kroatijoje, bet nuolatinis VDU Menų fakulteto dėstytojas. Diskusija plačiai nušviesta žiniasklaidoje, nepaliko abejingais Kroatijos dailininkų, kuratorių ir meno kritikų.
Bienalės parodą organizuoja Kroatijos dailininkų sąjunga (HDLU) Ir Všį „Artkomas“ (Olegas Darčanovas).
Parodos data ir adresas: 2023.10.25 – 2024.01.26. Kroatijos dailininkų sąjungos galerija (Bačva Gallery –Meštrović Pavilion, Trg žrtava fašizma 16, Zagrebas, Croatija).
Parodoje dalyvaujantys menininkai: Rimantas Plungė, Eglės Velaniškytė, Virgis Ruseckas, Meda Norbutaitė, Aušra Kleizaitė, Adelė Liepa Kaunaitė, Arvydas Kašauskas, Rūta Eidukaitytė, Saulius Dastikas, Alonas Štelmanas, Agnė Jonkutė, Mindaugas Juodis, Vladas Mackevičius, Felicija Dudoit, Viktoras Paukštelis, Julija Skudutytė ir Evaldas Jansas, Jolanta Kyzikaitė,
Prof. dr. Remigijus Venckus apie parodos koncepciją: Kintanti ir nevienalytė tikrovė dažnai mus skatina klausinėti ne tik apie ją, bet ir apie save. Deja, vieno atsakymo nėra, mat kasdienė kalba negali visiškai demaskuoti tikrovės ir žmogaus tapatumo. Todėl menininkai bando užpildyti komunikacijos metu atsirandančius prasminius tarpus. Plėtodami savo individualią programą jie tuo pačiu metu formuoja ir tobulina individualią meninę kalbą.
Individuali tikrovės ir savęs pažinimo programa realizuojama per regimų ir įsivaizduojamų pavidalų stebėjimą, figūrų fragmentavimą arba vaizduotės išlaisvinimą abstrakcijoje. Kad ir kiek meninė kalba bebūtų tobulinama, o meno kūrinyje meistriškai dekonstruojamas pasaulis, vis tik tiesos apie tapatumą įminimas lieka gerokai atidėtas į ateitį. Tad menininkui belieka tik steigti laikinąją savąją poziciją neįmenamo ir atidėto, nuolatos kintančio tapatumo atžvilgiu.
Kuriančiam žmogui dažnai yra sudėtinga suvokti save kaip vientisą ir su konkrečia aplinka susietą individą. Jį nuolatos atakuoja gamtinė aplinka, technologinė įvairovė, komunikacinis triukšmas, globalų pagreitį įgavę virtualios komunikacijos procesai. Atrodo, kad tikrovė nuolatos juokiasi iš menininko ir paklaidina jį nuosavame suvokimo ir savianalizės labirinte.
Parodoje pristatomi lietuvių menininkai nevienareikšmiai ir nevienodai reaguoja į tikrovės pokyčius. Nevienodai regi save ar kitą šioje kaitoje. Viso to priežastis – nevienalytė Lietuvos istorija, kintantys ir nuolat perkonstruojami ryšiai su Vakarų ir Rytų kultūromis. Menas tampa savita, kartais net labai asmeniška dramų su savuoju Aš arena. Dėl šios priežasties paroda taip pat yra nevienalytė. Nors tapyba gali būti identifikuojama kaip figūratyvi, dalinai spalvą ir potėpį išlaisvinanti iš vaizduojamojo objekto, arba visiškai abstrakti, tačiau menininkai visada reprezentuoja save ir savo santykį su aplinka (istorine, realia, įsivaizduojama ar net iki galo neidentifikuota).
Organizatorių kontaktai: kuratorius prof. dr. Remigijus Venckus (remigijus@vencksu.eu), Všį Artkomas (artkomas@gmail.com), Kroatijos dailininkų sąjunga (hdlu@hdlu.hr
