VDU vyks Nacionalinis kultūros forumas „Kultūrinis verslumas”
„Kultūra ir kūryba yra visur, jos būtinos kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto tai pastebime tada, kai jų nebelieka“, – tokį perspėjimą kultūros politikos lauko žmonėms siunčia pagrindinis šių metų Nacionalinio kultūros forumo pranešėjas – „Americans for the Arts“ advokacijos ir partnerysčių vadovas, tyrėjas, kultūros ir kūrybos ekonominės vertės ekspertas iš Jungtinių Amerikos Valstijų – Jay H. Dickas, rašoma forumo organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Iš JAV į Kauną, kur šių metų birželio 6 dieną vyks devintasis Nacionalinis kultūros forumas, atvykstantis kultūros ekspertas J. H. Dickas skaitys pranešimą apie paslėptas kultūros ir kūrybinių industrijų vertes. Galimybę atvykti lektoriui suteikė Baltijos šalių ir Amerikos laisvės fondas BAFF.
„Menas yra mažasis verslas, nes jis, kaip ir kiekvienas verslas, kuria darbo vietas. Jungtinėse Amerikos Valstijose meno industrija sudaro 4,3 procento bendrojo vidaus produkto, o tai yra daugiau, nei jį kuria statybų ar žemės ūkio pramonė. Menas Amerikoje yra 1,1 trilijono dolerių pramonė. Tai protu sunkiai suvokiama suma! Taigi, galime sakyti, kad menas ir kūrybinės industrijos yra naudingos ne tik sielai, bet ir ekonomikai. Ir visada, kai valdžia siekia sumažinti kultūros lauko finansavimą, mes pasitelkiame šį argumentą“, – sako J. H. Dickas.
Šias metais Kauno Vytauto Didžiojo universitete vyksiantis Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti tai, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą. Apie tai daug pasakyti forumo klausytojams turės Lietuvos ir Didžiosios Britanijos teatro bei operos režisierė, kino prodiuserė Dalia Ibelhauptaitė. Ji teigia, kad Lietuvos kūrybininkams dažnai sukuriamos kietos lubos – ir finansinės, ir struktūrinės. Talentingus kūrėjus ir jų potencialą jos tarsi įspraudžia į rėmus, kuriuos sulaužyti labai sunku. Arba jie turi įdėti daugybę pastangų, kurios tikrai labiau praverstų kūrybai nei sienų daužymui.
„Iš meilės ir tyro idealizmo sėkmės ir finansinių rezultatų negausi. Jei norime turėti pasaulinio garso atlikėjus, privalome investuoti į jaunus žmones, suteikti jiems galimybių augti ir tobulėti. Buvo laikas, kai bohemiečiams veždavome kalbos, dainavimo mokytojus iš Anglijos, Vokietijos, su mūsų atlikėjais dirbo pasaulinio garso, apdovanojimus laimėję choreografai, o ir aš pati operos solistams kūriau aktorinę mokyklą. Tik sugėrę daug įvairiausių žinių, Lietuvos kūrėjai bet kuriam pasaulio režisieriui gali pasiūlyti viską, ko jis nori, ir dar daugiau. Kūrėjas turi būti patrauklus produktas rinkai, kad ir kaip žiauriai tai skambėtų, nes konkurencija pasaulyje yra siaubingai didelė“, – sako D. Ibelhauptaitė ir priduria pati aiškiai patyrusi, kad tokios investicijos anksčiau ar vėliau atsiperka.
Kultūriniam verslumui skirtas Nacionalinis kultūros forumas šiais metais ypatingą dėmesį skiria regionams. Vienas iš tokių regionų, aiškiai turintis savo veidą, yra Švenčionėliai. Mieste įsikūrusį „Miško uostą“ pastaruoju metu domina ne tik kultūros veiklos ir renginiai, bet ir skandinaviškas, slaptas regionų kultūrinio ir ekonominio vystymo ingredientas – vietos mokyklos „hojskolės“, neabejotinai keičiančios regioninio miesto atmosferą, kai jame atsiranda 60–80 studentų, norinčių įgyvendinti savo idėjas.
Apie tai, kaip Skandinavijos šalyse „hojskolės“ kuria bendruomenę ir įgyvendina drąsiausius projektus, forume pasakos „hojskolės“ Švenčionėliuose vystytojai ir mokymosi patirčių dizaineriai, Skandinavijoje ne vienus metus besimokę, dirbę ir gyvenę Aurimas Ražanauskas ir Ieva Ginkevičiūtė.
Naujausiomis dirbtinio intelekto įrankių naujienomis ir tuo, kaip dirbtinis intelektas veikia kultūrą, forume dalysis mokslo ir technologijų populiarintojas, radijo ir televizijos laidų vedėjas bei dirbtinio intelekto entuziastas Lukas Keraitis.
„Dirbtinio intelekto atsiradimas netikėtai demokratizuoja kūrybą, – jis sako. – Naudojant dirbtinį intelektą dar lengviau tapti kūrėju, tačiau tai visai nereiškia, kad kiekvienas iš jų bus geras. Reikalavimų kartelė taip pat auga, o kūrėjų ego šiandien yra gana stipriai baksnojamas – negali būti tikras, ar tai, ką kūrei, kas tau atrodė vertinga, nebus pralenkta. Neabejoju, kad kai kuriems kultūros industrijų atstovams tokios tendencijos kelia nerimą, bet kartu kūrybiškiems žmonėms atsiveria naujos galimybės išmėginti save, pasauliui siūlyti anksčiau nematytas paslaugas.“
Forumo diskusijoje, kurią moderuos kultūrininkas, rašytojas, televizijos laidų vedėjas Rytis Zemkauskas, apie kultūrinį verslumą regionuose kalbės Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys, Lietuvos kultūros tarybos vadovė Asta Pakarklytė, Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis, „The Critical“ tyrimų ir strategijos komandos vedlys Eugenijus Kaminskis, žurnalistas, TV prodiuseris, keliautojas Vytaras Radzevičius, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkas Laurynas Žakevičius ir kiti.
Forumo dalyviai ir svečiai turės galimybę pasidairyti „Kūrėjų expo“ erdvėje, kur bus pristatomos verslios kūrybinės iniciatyvos, paklausyti dainų autoriaus ir atlikėjo iš Dzūkijos Roko Kašėtos, – atlikėjo pasirodymą forumo svečiams dovanoja LATGA.
Nacionalinis kultūros forumas – birželio 6 dieną, nuo 12 valandos, Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Forumo organizatorius – Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija. Forumą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, partneriai – Vytauto Didžiojo universitetas, „Baltic–American Freedom Foundation“, AGATA, Vilniaus miesto šokio teatras | mokykla „Low Air“, Lietuvos dizaino asociacija, „Goethe-Institut Estonia“, „Menų komunikacija“.
Menų fakulteto profesoriaus darbai – parodoje Tokijuje
VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų serijos „Atlaidai“ ir „Baltijos kelias“ pristatomos Japonijoje, vienoje prestižiškiausių Tokijo galerijų – „Spiral Garden“. Pirmame bendrame Baltijos šalių meno projekte Japonijoje „Human Baltic“ eksponuojama penkiolikos žymių autorių kūryba: daugiau nei 120 fotografijų iš humanistinės fotografijos aukso amžiaus (1960-1990 m.). Menininkų darbuose kasdienybės akimirkos pakylėjamos iki meniškumo, juose atsiskleidžia žmonių tvirtybė, taurumas ir gyvenimo sudėtingumas sunkiu istoriniu laikotarpiu Baltijos šalyse. Be prof. Romualdo Požerskio, Lietuvą parodoje atstovauja Algimanto Kunčiaus, Algirdo Šeškaus, Aleksandro Macijausko ir Violetos Bubelytės darbai. Humanistinis fotografijos judėjimas, gimęs po Antrojo pasaulinio karo, pabrėžia individualaus žmogiškumo svarbą prieš beasmenius karo baisumus, siekia puoselėti taiką. Baltijos šalių fotografai humanistai, dirbdami prižiūrint jų pasaulėžiūrai priešiškai valstybės cenzūrai, naudojo vaizdines metaforas, paslėptas žinutes ir „ezopo kalbą“, kad galėtų mesti iššūkį suvaržymams. Parodoje pagrindinis dėmesys skiriamas kasdienio žmogaus gyvenimo svarbai, saviraiškos laisvei ir socialinei meno atsakomybei. Šios temos vėl tampa ypač aktualios, plintant netikroms naujienoms ir vykstant karui Ukrainoje.
Parodos kuratoriai Agnė Narušytė ir Sergej Grigorjev.
Paroda vyks iki birželio 9 d. Daugiau informacijos – https://humanbaltic.com/about
Kviečiame studijuoti magistrantūros studijų programoje „Teatrologija ir scenos menų vadyba“
Šiuolaikiška magistrantūros programa, suderinanti solidų teorinį pagrindą ir lankstų praktinį pasirengimą.
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas skelbia priėmimą į magistrantūros studijų programą „Teatrologija ir scenos menų vadyba“ 2024 – 2026 m. m. ir kviečia socialinių, humanitarinių ir menų specialybių bakalaurus ir kolegijų absolventus* tapti profesionaliais teatro kritikais, teatrologais, dramaturgais, administratoriais, kuratoriais, scenos meno veiklos koordinatoriais, teatro procesų organizatoriais bei projektų vadybininkais teatruose, festivaliuose, bendruomenėse, meno agentūrose ir kultūrinėje žiniasklaidoje.
Programa bus vykdoma mišriu-nuotoliniu būdu. Tokios studijos leis didžiąją laiko dalį mokytis nuotoliu iš bet kurios geografinės vietos, tačiau atskiromis dienomis studentai bus kviečiami į gyvus susitikimus, diskusijas, praktinius atsiskaitymus, komandines užduotis ir kūrybines išvykas.
Plačiau apie programą, studijas, karjeras
Studentų priėmimo į VDU magistrantūros studijas 2024 metais taisyklės
Prašymų dalyvauti konkurse pateikimas internetu: http://epasirasymas.vdu.lt
PRAŠYMŲ PATEIKIMAS PAGRINDINIAME ETAPE VYKS: 2024.05.27 – 2024.06.26 IKI 17 VAL.
* Kolegijų absolventams gali būti taikomos papildomos sąlygos (žr. Studentų priėmimo į VDU magistrantūros studijas 2024 metais taisyklės).
Informacija telefonu: (8 37) 32 78 78 El. paštu: aida.semaskiene@vdu.lt
Kviečiame studijuoti magistrantūros studijų programoje „Kultūros paveldas ir turizmas“
TAI Į PRAKTIKĄ ORIENTUOTA STUDIJŲ PROGRAMA, SU GALIMYBE ĮGYTI GIDO PAŽYMĖJIMĄ
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas pradeda priėmimą į „Kultūros paveldo ir turizmo” magistrantūros studijų programą ir kviečia studijuoti bakalaurus, norinčius praplėsti savo turimas kompetencijas, ar pasirinkti naują veiklos kryptį ir ženkliai išplėsti savo įgūdžių bei žinių ratą, arba atnaujinti, sustiprinti bei pagilinti savo kompetencijas srityje, kurioje galbūt šiuo metu darbuojatės.
Magistrantūros studijas galite rinktis ir ką tik baigus universitetą ar kolegiją, ir po eilės darbo metų įvairiose srityse. Magistro studijas pasirinkti niekada nevėlu, o jų suderinamumas su darbu yra tik vienas iš daugelio studijų suteikiamų privalumų!
„Kultūros paveldo ir turizmo” magistrantūra suteikia akademinį pasiruošimą įgalinantį:
Tirti ir vertinti kultūros paveldo objektus;
Profesionaliai administruoti kultūros paveldo ir kitas kultūros sferas;
Ruošti ir įgyvendinti kultūrinio turizmo projektus;
Rengti ir įgyvendinti kultūros paveldo ir kitų kultūros sferų komunikacijos ir edukacijos projektus;
Atlikti kultūros paveldo mokslinius tyrimus;
Pritaikyti įgytas kompetencijas įvairiose kultūros sferos veiklose.
Šios programos absolventai įgyja ne tik humanitarinių mokslų magistro diplomą, bet ir Valstybinio turizmo departamento patvirtintą kvalifikacinį gido pažymėjimą, o taip pat įrašomi į Nacionalinę turizmo informacijos sistemą.
Plačiau apie programą, studijas ir karjeras Kultūros paveldas ir turizmas VDU Menų fakultetas
Studentų priėmimo į magistrantūros studijas 2024 m taisyklės.
Prašymų dalyvauti konkurse pateikimas internetu Epasirašymas (vdu.lt)
PRAŠYMŲ PATEIKIMAS PAGRINDINIAME ETAPE VYKS: NUO GEGUŽĖS 27 DIENOS IKI BIRŽELIO 26 DIENOS 17 VAL.
Informacija telefonu: (8 37) 32 78 78 El. paštu: aida.semaskiene@vdu.lt
Skelbiamas priėmimas į atnaujintą magistrantūros studijų programą „Kūrybinės industrijos”
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas pradeda priėmimą į magistrantūros studijų programą „Kūrybinės industrijos“ 2024 – 2026 m. m. ir kviečia socialinių, humanitarinių ir menų specialybių bakalaurus ir kolegijų absolventus* tapti kūrybinio sektoriaus profesionalais, ekspertais ir lyderiais.
Programa bus vykdoma mišriu-nuotoliniu būdu. Tokios studijos leis didžiąją laiko dalį mokytis nuotoliu iš bet kurios geografinės vietos, tačiau atskiromis dienomis studentai bus kviečiami į gyvus susitikimus, diskusijas, praktinius atsiskaitymus, komandines užduotis ir kūrybines išvykas.
Pagrindinės „Kūrybinių industrijų“ magistro programos temos yra šios: 1. lyderystė/entreprenerystė, 2. medijų technologijos ir komunikacija, 3. kūryba/menai/kultūra. Jos itin glaudžiai viena su kita susijusios ir sudaro vientisą kūrybinių industrijų ekologijos lauką.
Atsižvelgiant į iššūkius, kuriuos kūrybinėms industrijoms sukėlė pandemija, sociopolitinės krizės, dirbtinio intelekto iššūkiai ir galimybės kūrybiniame lauke programa pastaraisiais metais papildyta naujais kursais „Skaitmeninių technologijų laboratorija KI laukui“, „Meno valdymo strategijos: procesai, projektai, lėšų pritraukimas“, „Kultūrinė ir kūrybinė vietos kartografija“, „Kūrybinės inovacijos šiuolaikiniame mene“, „Transmedialumas: žanrai, pasakojimai, medijos“ ir kt.
Plačiau apie programą, studijas, karjeras
Studentų priėmimo į VDU magistrantūros studijas 2024 metais taisyklės
Prašymų dalyvauti konkurse pateikimas internetu http://epasirasymas.vdu.lt
PRAŠYMŲ PATEIKIMAS PAGRINDINIAME ETAPE VYKS: 2024.05.27 – 2024.06.26 IKI 17 VAL.
*Kolegijų absolventams gali būti taikomos papildomos sąlygos (žr. Studentų priėmimo į VDU magistrantūros studijas 2024 metais taisyklės).
Informacija telefonu: (8 37) 32 78 78 El. paštu: aida.semaskiene@vdu.lt
Menų fakulteto atvirų durų dienoje – pažintis su studijų programomis ir interaktyvios kūrybinės veiklos
Gegužės 24 dieną Menų fakultete vyko Atvirų durų diena, kurioje dalyvavo vyresnių klasių moksleiviai iš Kauno, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų.
Renginio metu fakulteto atstovai pristatė moksleiviams Menų fakulteto studijų programas, supažindino su kūrybinio prodiuserio (programa „Kūrybinės industrijos“), menotyrininko (programa „Menų istorija, kritika ir medijos“), medijų menininko (programa „Naujųjų medijų menas“) ir muzikos produkcijos kūrėjo (programa „Music production“) profesijomis bei karjeros galimybėmis, parodė fakulteto auditorijas, garso ir vaizdo studijas, medijų laboratorijas. Į renginį gyvai negalėję atvykti moksleiviai buvo pakviesti Atvirų durų dienoje dalyvauti nuotoliu.
Atvirų durų dienos metu moksleiviai buvo kviečiami ne tik susipažinti su Menų fakulteto studijų specifika, bet ir įsitraukti į interaktyvius „Kūrybinių industrijų“ studentų projektus („Piešimo tapymo dirbtuvės“, „Orientacinis žaidimas“, daržininkystės dirbtuvės „Urban gardening – žydinčiam miestui“), prisijungti prie Menų fakulteto studentų „Bendrystės pikniko“, ir, galiausiai, pasiklausyti Menų fakulteto kiemelyje vykusio „Muzikos produkcijos“ programos studentų ir absolventų gyvo garso KONCERTO – „MUSIC LAB“.
Šiuolaikinių menų katedra tęsia tarptautinį bendradarbiavimą „Erasmus+“ BIP programoje
Gegužės 11-17 d. VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros studentai ir dėstytojai dalyvavo „Erasmus+“ mišrios intensyvios programos (angl. – Blended Intensive Programme) mainuose Privačiame universitetiniame pedagogikos koledže „Augustinum“, Graco mieste, Austrijoje. Viešnagės metu buvo keičiamasi patirtimi menų ir pedagogikos srityse ne tik su kolegomis iš Austrijos, bet ir iš Belgijos bei Norvegijos aukštųjų mokyklų.
Mainuose dalyvavę studentai turėjo galimybę bendrai kurti tarptautinėse studentų iš minėtų šalių grupėse, apjungdami skirtingus kultūrinius kontekstus ir akademines patirtis. Muzikos, pedagogikos ir meno studentai siekė kartu sukurti jaunesniųjų klasių mokiniams skirtus edukacinius užsiėmimus, kurie atkreiptų mokinių dėmesį, kaip menas ir kūryba gali keisti mūsų požiūrį į tvarumo, ekologijos bei kitas problemas ir prisidėti prie teigiamų globalių pokyčių.
Su tarptautinėmis studentų grupėmis savo patirtimi dalinosi Šiuolaikinių menų katedros dėstytojai prof. dr. Rimantas Plungė, prof. dr. Titas Petrikis ir doc. dr. Tomas Pabedinskas. Dėstytojai dar prieš išvykstant į mainus skaitė nuotolines paskaitas, padėjo suformuluoti moksleiviams rengiamų užsiėmimų idėjas, patarė kaip jas įgyvendinti, pasidalindami skirtingose meno srityse turimais praktiniais įgūdžiais.
Visas programos veiklas apjungė bendra tema: „Ar menas gali padaryti pasaulį geresne vieta?“. Keldami šį klausimą ir ieškodami atsakymo įvairias meno formas apjungiančiuose edukaciniuose užsiėmimuose mokiniams, studentai tobulėjo ir patys – dalijosi asmenine patirtimi, idėjomis, kūrybiniu potencialu ir įgijo darbo daugiakultūrinėje aplinkoje patirties.
Bendradarbiavimą BIP programoje numatoma tęsti, dalyvaujant mainuose Norvegijoje bei ateityje surengiant baigiamąjį projekto etapą Kaune.
Muzikos prodiuserė, gyvenanti vienuolyne
Geros žinios nuo mokyklos pavargusiems abiturientams – universitete gyvenimas taps lengvesnis. Anot panevėžietės Gabijos Šutaitės, Vytauto Didžiojo universiteto(VDU) Menų fakultete studijuojančios Muzikos produkciją, įstojus čia ne tik pagerėjo mokslo rezultatai, bet ir išaugo motyvacija mokytis.
Mergina yra viena iš studenčių, kuriai universitetas skyrė stipendiją studijų kainai padengti. Atsižvelgiant į konkursinius balus bei pasirengimą studijoms, studentams, įstojusiems į valstybės nefinansuojamas vietas studijų kaina gali būti padengiama pilnai arba dalinai visam studijų laikotarpiui.
Anot studentės, tai labai gera pradžia, vis dėlto Gabijos planuose ir svajonėse – iš naujo stoti į Valstybės finansuojamą vietą.
Traukė ir muzika, ir dailė
Iš Panevėžio į Kauną atvykusi mergina prisipažįsta, kad mokykloje mokslai jos neitin domino, tačiau viskas priešingai universitete – čia ir įdomu, ir rezultatai žymiai geresni.
„O šiaip tai gal buvau ir per daug užsiėmusi. Pradėjau lankyti muzikos mokyklą, o vėliau – ir dailės. Tai grįžus namo norėdavosi tik gulti. O dar namų darbai. Tada ir atsirado toks nenorėjimas“, – apie, ko gero, visiems vyresnių klasių moksleivių pažįstamą perdegimą pasakoja Gabija.
Su daile savo studijas iš pradžių norėjusi sieti mergina, nuomonę pakeitė su mama apsilankiusi savo mėgstamiausio atlikėjo koncerte Londone. „Klausantis koncerto man labai daug klausimų kilo, buvo įdomu, kaip tas ar anas padaroma. Tuomet mama ir užsiminė, kad yra tokia Muzikos produkcijos programa“, – pasakoja pirmakursė. Pasidomėjusi visų Lietuvos aukštųjų mokyklų siūlomomis programomis, mergina pasirinko „viduriuką“ – muzikos produkciją, kurioje svarbi tiek muzikinė, tiek techninė pusės.
Gabija džiaugiasi, kad paskaitose susiduria ne tik su teorija, bet ir praktika. Studentai eina į muzikos studijas, mokosi kaip įrašinėti instrumentus, balsą. Pirmakursei įdomiausia garso inžinerija, nes čia susijungia jai įdomiausi dalykai: garsas ir fizika.
Savo specializaciją studentė pastiprino pasirinkusi kitų sričių dalykus: informacines technologijas, anglų kalbą ir edukologiją. Kitais metais galbūt prisidės ir gretutinės studijos – Gabija mielai rinktųsi kažką iš meno srities.
Kūrybiškumą paskatino šeima
Nors dailės mokykloje mergina baigė tapybą, ten, kur dabar įsikūrusi, vietos molbertui neužtenka. Studentė gyvena vienuolyne nuomojame kambaryje Kauno centre. Būdama ateitininke Gabija ir čia, ne savo gimtajame mieste, susitinka su kitais ateitininkais, nueina su jais pasėdėti ir išgerti arbatos.
Pabaigusi studijas mergina norėtų tęsti karjerą Lietuvoje, o po to – Skandinavijoje ar Jungtinėje Karalystėje, kur yra stipriausia muzikos rinka. Gabija jau ir dabar pati kuria savo muziką ir neabejoja, kad po universiteto galės drąsiai siekti savo svajonių.
Dėl savo pasiekimų ji dėkoja ir tėvams. Šeimoje, kurioje, pasak merginos, yra ji, brolis, dvi sesės ir trys šunys, tėvai prioritetu iškėlė muzikinį išsilavinimą – vaikai galėjo patys pasirinkti instrumentą, Mergina juokiasi, kad galbūt šeimoje ir pradėjo meno judėjimą, nes šalia muzikos mokyklos pasirinkusi dailės, menu sudomino ir kitus šeimos narius.
Menų fakulteto magistrantūros studijų nuotolinės atvirų durų dienos
VDU Menų fakultetas kviečia į magistrantūros studijų programų nuotolines atvirų durų dienas!
Tai – puiki proga susipažinti su šiais metais Menų fakultete vykdomomis Kūrybinių industrijų, Kultūros paveldo ir turizmo bei Teatrologijos ir scenos menų vadybos magistrantūros studijų programomis, aptarti programų turinį, studijų pobūdį ir išgirsti atsakymus į jums rūpimus klausimus.
Magistrantūros studijos suteikia galimybes praplėsti savo turimas kompetencijas, arba pasirinkti naują veiklos kryptį ir ženkliai išplėsti savo kompetencijų ratą, arba atnaujinti, sustiprinti, pagilinti savo žinias srityje, kurioje galbūt šiuo metu darbuojatės.
Magistrantūros studijas galite rinktis ir vos baigus universitetą ar kolegiją, ir po eilės metų darbo pasirinktoje srityje. Primename, kad magistro studijas pasirinkti niekada nevėlu, o jų suderinamumas su darbu yra tik vienas iš daugelio studijų suteikiamų privalumų!
Magistrantūros studijų atvirų durų dienos vyks nuotoliu
Gegužės 29 d. 17 val.
Birželio 13 d. 17 val.
VDU kultūros dienų renginių žemėlapis
Startavus „VDU kultūros dienų“ savaitei dalinamės festivalio renginių žemėlapiu, kurį parengė Menų fakulteto „Kūrybinių industrijų“ programos studentai Karolina Savičiūtė, Ugnė Aleksiejūnaitė, Mažvydas Maziliauskas, Dovilė Jakubauskaitė ir Augustė Verbickaitė.