Menų fakulteto prof. V. Levandauskui – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos medalis „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuotr.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ apdovanotas Menų fakulteto profesorius habilituotas daktaras Vytautas Levandauskas. Garbingas apdovanojimas įteiktas „už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldo srityje: mokslo ir meno genezę, įžvalgą ir mokslinių tyrimų gausą bei svarbą Lietuvos architektūros istorijos ir paveldo tyrimų srityje, profesinę veiklą ugdant Vytauto Didžiojo universiteto meno istorikų ir paveldosaugininkų kartas, ilgametį darbą Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos sudėtyje.“ Apdovanojimų ceremonija vyko balandžio 17 d. Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje, Kultūros paveldo departamento Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių dienos minėjime „Paveldas grėsmės akivaizdoje: parengtis ir mokymasis“.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuotr.

Sveikiname prof. habil. dr. Vytautą Levandauską ir didžiuojamės šiuo garbingu, ilgametės Lietuvos architektūros paveldo mokslinių tyrimų, akademinės ir paveldosauginės veiklos įvertinimu.

Daugiau informacijos

Kultūros paveldo ir turizmo studijų programos magistrantų konferencija „Kultūros paveldo resursai ir jų panauda turizmui”

2025 m. balandžio 25 d. 13.00 val. 210 aud. vyks MF Kultūros paveldo ir turizmo studijų programos magistrantų konferencija „Kultūros paveldo resursai ir jų panauda turizmui”.

Konferencijoje bus skaitomi pranešimai apie įvairių Lietuvos regionų, vietovių kultūros paveldą: tiriami Kudirkos Naumiesčio, Veiverių kultūros paveldo ištekliai ir jų pritaikymas turizmui. Analizuojamas Pajevonio bažnyčios ir kapinių, Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo senųjų kapinių paveldas. Nagrinėjami Kauno Seniavos kapinių etnokultūrinės atminties ženklai šių dienų laidojimo tradicijoje. Įvardinama Biržų pilies reikšmė vietos dvasios aspektu, atskleidžiamas Žydų gyvenimas ir kultūra Veisiejuose iki Holokausto. Pristatomi Raseinių istoriniai medžiai kaip kultūros paveldo ir turizmo objektas bei išryškinami Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir Bernardinų Vienuolyno ansamblio architektūros objektų praradimai ir atradimai (archyvinių, archeologinių ir georadaro tyrimų duomenimis). Pateikiama kultūrinio gyvenimo refleksija žurnaluose Naujoji Romuva ir kultūra 1931-1940 m., o taip pat atskleidžiama Vilniaus genius loci Kristinos Sabaliauskaitės teatrologijoje „Silva Rerum”.

Susidomėjusius kviečiame dalyvauti!

Doktorantė Daiva Vaišnorienė – Lietuvos mokslų akademijos studentų mokslinių darbų nugalėtoja

Lietuvos mokslų akademija (LMA), siekdama skatinti studentų kūrybinį aktyvumą, kasmet organizuoja Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursą. Vadovaujantis premijų skyrimo nuostatais, reglamentuojančiais mokslinių darbų teikimo bendruosius reikalavimus, jų ekspertizės tvarką, konkurso vertinimo komisijos sudarymo tvarką, komisijos darbo organizavimą, darbų vertinimo kriterijus, konkurso nugalėtojų nustatymo tvarką, skiriama 15 premijų, o išskirtiniams darbams, kuriems nepakako premijuojamų vietų, – pagyrimo raštai.

Menų fakulteto doktorantė Daiva Vaišnorienė tapo Lietuvos mokslų akademijos aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtoja. Jos darbas „Šv. Barboros kulto paplitimas ir ikonografija XVII–XVIII a. Lietuvos sakralinėje dailėje“ buvo apdovanotas humanitarinių mokslų srityje. Sveikiname dokt. Daivą Vaišnorienę ir jos darbo vadovę doc. dr. Aušrą Vasiliauskienę ir didžiuojamės šiuo garbingu įvertinimu.

Premijos laureato diplomai ir pagyrimo raštai bus įteikti balandžio 8 d. ataskaitiniame ir rinkiminiame LMA narių visuotiniame susirinkime.

Erasmus+ praktikos konkursas

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) primena, kad vyksta Erasmus+ praktikos konkursas studentų ir būsimų absolventų Erasmus+ praktikai 2024–2025 m. m., apimantis ES/EEE šalis! Atrankos dokumentus galima teikti iki 2025 m. balandžio 30 d.

(konkursas į ES/EEE šalis vyksta kiekvieną mėnesį!)

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus+ studijų / praktikos laikotarpio.

Paraišką galima teikti tik į vieną praktikos vietą – keli mobilumai negalimi.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Baigus studijas atrankoje dalyvauti ir / ar būti atrinktiems negalima. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

  • Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
  • Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus Erasmus+ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

  • studento motyvacija;
  • geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
  • praktikos atitikimas studijų programai;
  • studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
  • dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Stipendija

ES ir EEE šalims:

Šalių grupė Šalis Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų)
I grupė Airija, Austrija, Belgija, Danija, Islandija, Italija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija 824,00 Eur
II grupė Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Latvija, Kipras, Malta, Portugalija, Slovakija, Slovėnija 824,00 Eur
III grupė Bulgarija, Kroatija, Lietuva, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Serbija, Šiaurės Makedonija, Turkija 756,00 Eur

Šalims už ES/EEE ribų: Atranka baigėsi. Sekantis konkursas vyks Rugsėjo mėnesį!

Stipendija: 700,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka.

13 ir 14 regionų šalių stipendija: 824,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka.

13 regionas: Andora, Monakas, San Marinas, Vatikano Miesto Valstybė.
14 regionas: Farerų salos, Šveicarija, Jungtinė Karalystė.

Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):

Kelionės atstumas Ekologiška kelionė (suma): Neekologiška kelionė (suma):
10-99 km 56 EUR 28 EUR
100-499 km 285 EUR 211 EUR
500-1999 km 417 EUR 309 EUR
2000-2999 km 535 EUR 395 EUR
3000-3999 km 785 EUR 580 EUR
4000-7999 km 1 188 EUR 1 188 EUR
8000 km arba daugiau 1 735 EUR 1 735 EUR

Atstumą galite apsiskaičiuoti Erasmus+ atstumo skaičiuoklės pagalba.

Kelionės iki 500 km. turi būti ekologiškos kelionės! Tai reiškia kelionę autobusu, traukiniu, automobiliu ir pan. Vykstantys neekologiškai turi parašyti priežastį (kreiptis į koordinatorių).

Pastaba: paraiškų teikimo rezultatai skelbiami kitą mėnesį (ateinančio mėnesio 10-11 d.), todėl praktikos pradžios data turi būti bent dvi savaitės po rezultatų paskelbimo! Rezultatai bus skelbiami el. paštu.

Daugiau informacijos:

  • Programos koordinatorius Marius Mikalauskas
  • Adresas        V. Putvinskio g. 23, 207 kab.
  • Telefonas       +370 37 788 149
  • El. paštas       Marius.Mikalauskas@vdu.lt

 

Profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Salos“ Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje

 

Balandžio 1 d., 17 val. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje (Laisvės al. 106) atidaryta žymaus fotografo, VDU Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Salos“. Parodoje eksponuojamos R. Požerskio ir Naujųjų medijų meno studento Luko Aleksandravičiaus sukurtas video kūrinys.

R. Požerskio fotografijose užfiksuotos įspūdingos salų konfigūracijos, pasklidusios įvairių Lietuvos regionų vandenyse: Zarasų krašte, Platelių, Veisiejų ežeruose ir kitur. Pasak menotyrininkės Violetos Jocienės, žvelgiant į fotografijas „prieš akis ryškėja gyvūno ar vandens lašo pavidalai, širdies ar plaštakos kontūrai – autorių sudominę ir efektingai išryškinti salų vaizdai, turintys asociatyvinių galių. Alegoriško estetizavimo dimensiją įgavęs ciklas menininko plėtojamas jau keletą metų ir turi sąlytį su reklamine, Lietuvą pristatančia fotografija.

Menotyrininkė pastebi, kad R. Požerskiui Lietuva yra lyg Europos sala – įkvepianti, ypatinga ir puoselėtina, savo įvairiopo paveldo dėka tampanti dvasine sala. Parinkdamas detales, erdves ir rakursus, atrasdamas ypatingą apšvietimą ar kolorito sąskambius, menininkas atidengia paprastai nematomas salų formas, povandeninius sąžalynus, netikėtą augalijos ritmiką. Tuo pačiu jis sumaniai režisuoja žiūrovo patirties trajektorijas, augindamas atpažinimo džiugesį ir vis didėjančią atradimų nuostabą. Parodos autorius balansuoja, ieškodamas susitikimo tarp gamtos trapumo ir jos gyvasties amžinybės, tarp antropocentriško žvilgsnio į natūraliąją aplinką ir to, kas žmogų peržengia. „Kaip stulbinantis objektas salos stebimos ant dosnaus gamtos „stalo“: kol – virsdamos beveik debesimis į vandenį „nusileidusiame“ danguje – jos tampa katarsio salomis“, – apibendrina R. Požerskio darbus menotyrininkė V. Jocienė. Tai, kad paroda surengta būtent Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, turi ir simbolinę prasmę. 1953 m. mažasis Romualdas su tėvais aplankė Zoologijos muziejų Laisvės alėjoje, Kaune. Po septyniasdešimt dvejų metų R. Požerskis sugrįžtą į muziejų eksponuoti parodą – kaip pavasarį paukščiai parskrenda iš tolimų kraštų, peri vaikus ir kartu skraido virš nuostabios gimtinės, Lietuvos salų. Paroda Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje bus eksponuojama iki gegužės 4 d.

 

Susitikimas su festivalio „Valencia Photo“ organizatoriais

Kovo 21 d. VDU Menų fakultete lankėsi tarptautinio fotografijos festivalio „Valencia Photo“ direktorius Nicolás Llorens Lebeau ir kultūros projektų koordinatorė Vilma Dobilaitė. Svečiai susitiko su administracijos atstovais ir pakvietė į viešą festivalio pristatymą, skirtą ne tik Fakulteto bendruomenei, bet ir visiems besidomintiems fotografijos menu. Festivalio vadovai pasakojo apie ankstesnių metų renginius bei parodas, galimybes studentams ir dėstytojams dalyvauti ateinančiame festivalyje bei aptarė planus plėsti bendradarbiavimą akademinėje srityje, inicijuojant studentų mainų ir rezidencijų programą. Organizatorių pasakojimą apie festivalį, pasidalindami savo įspūdžiais, papildė jame jau dalyvavę žinomi menininkai Laima Oržekauskienė ir Vladas Oržekauskas, Romualdas Požerskis bei Gintaras Česonis.

Tikimasi, kad šis vizitas padės tęsti ir plėtoti jau ne vienerius metus puoselėjamus ryšius su festivalio „Valencia Photo“ vadovais Nicolás Llorens Lebeau ir Vilma Dobilaite ir taip atverti dar platesnes kūrybines galimybes Menų fakulteto studentams bei dėstytojams.

Daugiau informacijos apie festivalį ir dalyvavimo galimybes galima rasti čia 

MENŲ FAKULTETO PIRMAKURSIŲ VAKARAS KAUNO MENININKŲ NAMUOSE

Kovo 17 dieną Kauno menininkų namuose vykdo Menų fakulteto Pirmakursių vakaras – tradicinis renginys, kurio metu fakulteto bendruomenei ir vieni kitiems kūrybiškai prisistato pirmakursiai. Šiais metais Menų fakulteto bendruomenę papildė daugiau negu šimtas naujų studentų, todėl Pirmakursių vakaras tapo puikia proga susitikti ir pabendrauti su tos pačios laidos studentais iš giminingų studijų programų.

Pirmakursių vakaro idėja Menų fakultete kilo prieš trylika metų, kuomet tuometiniai pirmakursiai išreiškė norą organizuoti vakarą, suburiantį skirtingų bakalauro studijų programų – Kūrybinių industrijų, Menų istorijos, kritikos ir medijų, Muzikos produkcijos, Naujųjų medijų meno – studentus. Šio renginio metu studentai paprastai rengia kūrybinius pasirodymus, tokiu būdu pristatydami ir savo grupę, ir savo studijuojamas studijų programas. Šiais metais jaukioje Kauno menininkų namų salėje būsimieji naujųjų medijų ir muzikos produkcijos kūrėjai, menotyrininkai ir kūrybos prodiuseriai parodė susirinkusiems savo kursą ir studijų programas pristatančius šmaikščius video, prezentacijas, pasidalino mintimis apie pirmojo semestro studijų patirtis Menų fakultete.

Renginyje dalyvavę ir studentus sveikinę Menų fakulteto administracijos atstovai – dekanė Jurgita Staniškytė, prodekanė Rūta Mažeikienė, Šiuolaikinių menų katedros vedėjas Tomas Pabedinskas, Naujųjų medijų programos vadovas Rimantas Plungė – kalbėjo apie bendravimo ir bendradarbiavimo svarbą ne tik studijose, bet ir įvairiose kūrybinėse veiklose, ragino pasinaudoti studijų laikotarpiu kaip unikalia galimybe megzti tarpdalykinius profesinius ryšius. Teatrologijos katedros vedėjas Edgaras Klivis pabrėžė, kad Menų fakultetas yra ypatinga kūrybinė ekosistema, nes bendradarbiaujant visų programų atstovams gali gimti puikus kūrybinis projektas, kurį prodiusuotų Kūrybinių industrijų, įgyvendintų Naujųjų medijų meno ir Muzikos produkcijos programų studentai, o profesionaliai įvertintų ir visuomenei pristatytų Meno istorijos, kritikos ir medijų studentai.

Fakulteto bendruomenė dėkoja Kauno menininkų namams už svetingą priėmimą, KMM Galerijos ir kultūrinės veiklos kuratorei Saulei Noreikaitei – už išsamų KMM kūrybinių bei kultūrinių veiklų pristatymą ir kvietimą Menų fakulteto studentams į jas įsitraukti.

Viešas susitikimas su Nicolás Llorens Lebeau bei Vilma Dobilaitė

Kovo 21 d., penktadienį, 11 val., VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7., 106 a.) kviečiame į tarptautinio fotografijos festivalio „Valencia Photo“ pristatymą. Apie jau įvykusius festivalius, sėkmingą bendradarbiavimą su Fakultetu ir galimybes dėstytojams bei studentams dalyvauti artėjančio festivalio renginiuose pasakos „Valencia Photo“ direktorius Nicolás Llorens Lebeau ir kultūros projektų koordinatorė Vilma Dobilaitė. Susitikime planuoja dalyvauti ir ankstesniuose festivaliuose savo kūrybą eksponavę žinomi Lietuvos menininkai.

Vilniuje bus atidaryta profesoriaus dr. Rimanto Plungės tapybos paroda REFRAKCIJA

Rimanto Plungės paroda REFRAKCIJA yra autoriaus sugrįžimas prie jam gerai pažįstamos, tačiau jam pačiam kiek primirštos medijos – tapybos. Paskutinius dešimt metų autorius labiau fotografavo, kūrė videofilmus ir visai neseniai, 2023 metais tarptautinėje Zagrebo tapybos bienalėje vėl eksponavo tapybą. Po šio pasirodymo ir vėl jau nepaleido šios medijos. Galima teigti, kad tai ne atsargus sugrįžimas, bet energingas įsiveržimas į Lietuvos tapybos lauką. Ką tik surengęs didelę parodą gimtuosiuose Šiauliuose, šį kartą, Savicko galerijoje, eksponuoja naujus 2024 – 25 metais sukurtus kūrinius.

Plungės tapyba intensyvi, dinamiška, daugiasluoksnė atspindinti ir pasaulinės kultūros klodus ir asmeninę autoriaus mitologiją. Kūriniai nepalieka abejingų žiūrovų – jie įtraukia, diskutuoja, kviečia į aplinką, pasaulį pažvelgti naujai. Net kasdienybės detalės įgauna magišką aurą po intensyvios R. Plungės tapybinės kūrybos potyrio. Tai užkrečiamos vizualinės filosofijos užtaisas po kurio žiūrovas panardinamas ir į autoriaus personalinės mitologijos laukus, ir žiūrovas kviečiamas kūrybiniam interpretavimo aktui ieškant nesenstančių ir amžinų bendražmogiškų prasmių. Autorius nekenčia paviršutiniškumo, tai reikalauja ir žiūrovo intelektualinių pastangų, bet žada nepakartojamą potyrį. Kviečiame ir jus apsilankyti parodoje ir patirti.

Daugiau apie R. Plungės kūrybą

Stilistė Viktorija Šaulytė-Mockė: universitetas po mokyklos man atrodė kaip užsienis

Žinoma stilistė, aktorė, socialinių tinklų nuomonės formuotoja Viktorija Šaulytė-Mockė savo karjerą pradėjo dar studijuodama universitete. Būtent čia, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kūrybinių industrijų paskaitose, Viktorija susipažino su bendrakursiu Joringiu Šatu, su kuriuo įkūrė prekės ženklą „ŠaŠa“ ir ėmėsi plėtoti savo kūrybinius projektus. Viktorija teigia, kad universitetas tapo ne tik žinių šaltiniu, bet ir erdve, kurioje galėjo augti, plėsti pažinčių ratą ir išbandyti įvairias kūrybines idėjas.

Neturėjo plano b

Viktorija atvirai dalijasi savo patirtimi apie mokyklos metus, studijas universitete ir tai, kaip vienas netikėtas posūkis gali atverti duris į visiškai naują gyvenimo etapą.

„Mokykloje buvau labai aktyvi – priklausiau organizaciniam komitetui, kuris organizuodavo visus mokyklos renginius. Taip pat 13 metų lankiau pramoginius šokius. Man visada reikėjo veiksmo, kažką organizuoti, kažko naujo“, – pasakoja Viktorija, kuri jau nuo devintos klasės žinojo, kad nori tapti aktore, ir tikslingai siekė šio tikslo. Tačiau po mokyklos laukęs stojimas į vaidybos studijas nebuvo sėkmingas.

„Ašaros byrėjo, kai pamačiau, kad mano pavardės nėra sąraše. Atrodė, kad visas mano gyvenimas sugriuvo, nes neturėjau plano b“, – prisimena ji. Nepaisant nusivylimo, Viktorija nesustojo ieškoti kitų galimybių. Ji gavo pasiūlymą studijuoti Šiauliuose, tačiau nusprendė likti Kaune ir priimti naują iššūkį – studijuoti Kūrybines industrijas VDU. „Tuo metu tai buvo nauja programa, ir aš galvojau: pabandysiu metus, o jei nepavyks, kitais metais vėl bandysiu stoti į aktorinį“, – sako ji.

Tačiau įstojusi mergina pabaigė studijas iki galo. „Paklausiau savo širdies – jaučiau, kad VDU atneš kažką naujo. Taip ir buvo. Atsirado labai daug pažinčių ir galimybių per tuos keturis metus. Kartais vienas nepavykęs kelias atveria naujus kelius, tik reikia eiti ir išbandyti“, – nenusivilti nesėkmėmis drąsina Viktorija. Tuo sunkiu metu jai itin padėjo ir besąlyginis tėvų palaikymas, leidęs sekti savo širdimi.

Kitas pasaulis

Įžengusi į universitetą Viktorija jautėsi atsidūrusi visiškai naujame pasaulyje: „Man tai atrodė kaip užsienis po mokyklos – tiek daug žmonių, tiek daug galimybių bendrauti su dėstytojais ir bendramoksliais. Tai buvo visiškai kitoks pasaulis nei tas, kurį pažinojau mokykloje.“

Studijuodama Kūrybines industrijas Viktorija turėjo galimybę dalyvauti įvairiose paskaitose apie renginių industriją, o praktinių užsiėmimų metu susipažino su realiomis profesinėmis situacijomis. Be to, programa apėmė teatro ir kino industrijas, kur studentai galėjo patys kurti filmus, ieškoti rėmėjų ir pasirinkti režisierius, kurie juos konsultuotų. „Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad sričių yra labai daug, tačiau kiekvienas galėjo pasirinkti tą, kuri labiausiai patiko“, – pridūrė ji. Praktikos galimybės leido susipažinti su daugybe žmonių ir netgi gauti pasiūlymų dirbti ar atlikti praktikas.

Tuo metu Viktorija kartu su Joringiu Šatu pradėjo dirbti stilistais. „Turėjome nemažai televizinių projektų ir asmeninių konsultacijų su klientais, o fotosesijos ir filmavimai tapo mūsų kasdienybe“, – sako ji. Viktorija buvo pastebėta ne tik kaip stilistė, bet ir kaip aktorė, todėl ji išdrįso pasirodyti realybės šou, kas padėjo jai įgyti didesnį matomumą ir pradėti savo projektus.

Duetas Joringis Šatas ir Viktorija Šaulytė-Mockė

Stilistės sritis neišstūmė senos meilės teatrui. Mergina lankė teatro paskaitas pas VDU dėstytoją Godą Piktytę, dalyvaudavo seminaruose ir tobulinimosi kursuose. Šiandien ji yra vaikų teatro trupės aktorė ir džiaugiasi galimybe derinti skirtingas veiklas.

„Kartais galvoju, kad būtų įdomu, kaip tas kelias būtų nuvinguriavęs, jei būčiau neįstojusi į VDU. Tačiau kadangi teatras vis tiek grįžo, vadinasi, viskas susidėliojo taip, kaip turėjo“, – sako Viktorija.

Mergina buvo itin aktyvi ir universiteto gyvenime. „Dalyvavau studentų atstovybėje kaip Kultūros komiteto koordinatorė – tai suteikė daug organizacinės patirties ir pasitikėjimo savimi, taip pat renginių vedimo patirties. Nežinau, kas būtų buvę, jei tik būčiau sėdėjusi paskaitose ir nedalyvaučiau papildomose veiklose. Mano užsidegimas leido man pasiimti visas galimybes“, – sako Viktorija.

Nesėkmė veda prie naujų galimybių

Ji įsitikinusi, kad tik per aktyvų bandymą ir skirtingų sričių išmėginimą galima suprasti, kas iš tikrųjų patinka ir kur norisi save realizuoti. „Aš pati tiesiog tokia – man reikia veikti, pažinti, bandyti daug dalykų, nes man dažnai atsibosta ir noriu kažkokio naujo potyrio. Ir nebūtinai tas dalykas liks visam gyvenimui, gal po dešimties metų norėsis visiškai kažko kito”, – svarbiausias jos patarimas – klausyti savo širdies ir rinktis tai, kur jaučiamės geriausiai, o ne tai, kur žada daugiau pinigų.

Viktorijos gyvenime ir kūryboje – daug spalvų

„Teatras gal nėra labai apmokama profesija, bet jei gerai apmokamas darbas neišpildys tavo vidinio pasaulio, nesijausi taip laisvai, negalėsi pilnai savęs atskleisti“, – sako Viktorija. Ji ragina nebijoti eiti kitu keliu, jei kažkas nebepatinka ar „nebeveža“. „Aišku, kad neįstojus ten, kur norėjai, palūžti normalu. Tuo metu atrodo, kad užsidaro visi keliai, vos ne gyvenimo pabaiga“, – pripažįsta ji, tačiau pabrėžia, kad toks palūžimas gali būti naudingas, nes leidžia atsikvėpti, atsistoti ir ieškoti naujų galimybių.

„Ir dabar atsigręžus atgal aš pagalvoju, Dieve, man tik devyniolika metų buvo, mergaitė stovi, kuri dar tiek nežino, kas jos laukia“, – nepaisant visų iššūkių, ji didžiuojasi savo drąsa ir atkaklumu.

„Tikrai nebuvo taip, kad aš visur ėjau, ir visur sakė prašom, išskėstom rankom, pirmyn. Ne, labai daug kartų buvo pasakyta „ne“, – vis dėlto Viktorija džiaugiasi, kad per atrankas ir stojamuosius susipažino su bendraminčiais, kurie įkvėpė ją naujiems vėjams ir pasiūlė naujas galimybes.