„NuSPACES“: Lietuvoje vieši branduolinio kultūros paveldo tyrėjai

„NuSPACES“: Lietuvoje vieši branduolinio kultūros paveldo tyrėjai / VDU nuotr.

Balandžio 25 d. Vilniuje, Energetikos ir technikos muziejuje, vyks vieša diskusija „Branduolinės pramonės palikimas kaip kultūros paveldas“, kurią surengs mokslininkai, paskutinius trejus metus dalyvavę tarptautiniame Jungtinės Karalystės, Lietuvos ir Švedijos mokslo projekte „NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“, rašoma Vytauto Didžiojo universiteto pranešime žiniasklaidai.

Atominės vaizduotės reiškinys

Projektas pakvietė pažvelgti į atominę energetiką naujai, per kultūros akinius. „Nebeveikianti Ignalinos atominė elektrinė ir buvęs atominis miestas Visaginas jau keletą dešimtmečių vilioja menininkus ir tyrėjus, o čia filmuotas pasaulinio garso sulaukęs HBO serialas „Černobylis“ (2019 m.) pritraukė turistų srautus. Galima sakyti, Ignalinos AE iš branduolinio objekto virsta įdomiu atominės vaizduotės reiškiniu, – teigia dr. Linara Dovydaitytė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkė ir projekto „NuSPACES“ lietuviškos dalies vadovė. – Tačiau branduolinė pramonė, suformavusi XX amžių, yra politiškai ir fiziškai sudėtingas palikimas, kurio poveikį jaučiame ir šiandienos karinių konfliktų kontekste.“

„NuSPACES“ mokslininkai tyrinėjo naują sritį – atominį kultūros paveldą, kurį galima laikyti pramoninio paveldo atšaka. Projekto metu buvo fiksuojama, kaip skirtingose šalyse yra kultūriškai įprasminamas uždarytų branduolinių objektų – Sellafieldo branduolinio komplekso (Jungtinė Karalystė), Barsebäcko (Švedija) ir Ignalinos atominių elektrinių – palikimas.

Kas išliks išardžius jėgaines? Kokie atominiai objektai saugomi muziejuose? Kokias istorijas jie pasakoja? Su kokiais iššūkiais susiduria atminties institucijos, dirbančios su branduoliniu paveldu? 2023 m. Energetikos ir technikos muziejus Vilniuje gavo kelerius metus siektą Lietuvos kultūros tarybos finansavimą savo saugomo istorinio Ignalinos AE maketo restauracijai. Prie to, kad buvo pripažinta šio objekto kultūrinė vertė, prisidėjo ir „NuSPACES“ suburtų tarptautinių ekspertų rekomendacijos.

Siekė apibrėžti kultūros paveldo sritį

Mokslininkų teigimu, kultūros paveldo požiūris leidžia iškelti naujus klausimus apie itin kompleksiškas branduolinės pramonės paveiktas erdves, kuriose susipina technologiniai, aplinkosauginiai, socialiniai ir politiniai aspektai. „Dar reikia apibrėžti paties termino „atominis kultūros paveldas“ reikšmę. Ar jis turėtų apimti tiesiog įdomius daiktus, ar tapti paskata nagrinėti labai sudėtingą, sunkią praeitį, pavyzdžiui, Šaltojo karo istoriją? Manau, tai yra būdas apmąstyti industrinės modernybės istoriją ir visas negatyvias jos pasekmes“, – teigia Kingstono universiteto mokslininkė, „NuSPACES“ koordinatorė dr. Eglė Rindzevičiūtė.

Atominis kultūros paveldas daugeliu atvejų yra nepatogus, disonuojantis ar tiesiog daugiaprasmis palikimas, apimantis platų spektrą objektų, pasakojimų ir patirčių. Pavyzdžiui, atominės praeities įprasminimas gali būti pozityvus socialinis išteklius bendruomenėms ir vietovėms, šiandien išgyvenančioms radikalius pokyčius netekus pagrindinio regiono darbdavio – branduolinės jėgainės. „NuSPACES“ projekto partneriai Visagino savivaldybė aktyviai planuoja ir kuria įmuziejinimo projektus, pasakosiančius ir apie atominę energetiką, ir apie gyvenimo (buvusiame) atominiame mieste specifiką. Dar vienas projekto partneris, Ignalinos AE, yra atsakingas už neintencionalų šios pramonės palikimą – šimtmečius pavojingomis išliekančias radioaktyvias atliekas, kurias paveldės ateities kartos ir kurias reikės saugoti ne mažiau rūpestingai, nei UNESCO saugomas paveldo vietoves.

„NuSPACES“: Lietuvoje vieši branduolinio kultūros paveldo tyrėjai / VDU nuotr.

Projektą užbaigs vieši renginiai

Daugiau apie šias temas ir projekto veiklas bus galima išgirsti dviejuose viešuose renginiuose, kurie organizuojami balandžio 22–26 d. Lietuvoje svečiuojantis projekto partneriams iš Jungtinės Karalystės ir Švedijos.

 

Balandžio 24 d. 17.30 val. Visagino savivaldybėje vyks viešas renginys „Atominis paveldas muziejuose. Jungtinė Karalystė, Lietuva, Švedija“. Jame projekto partneriai iš įvairių muziejų dalinsis patirtimi, kaip renkamas, saugomas ir eksponuojamas branduolinės pramonės palikimas atminties institucijose. Renginį moderuos dr. Linara Dovydaitytė (Vytauto Didžiojo universitetas). Dalyvaus Visagino savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyriaus vedėja Viktorija Abaravičienė, Mokslo muziejaus Londone kuratorius Oliver Carpenter, Nacionalinio Švedijos mokslo ir technologijos muziejaus kuratorius Peter Du Rietz, Regioninio Skonės muziejaus kuratorė Yvonne Magnusson, Energetikos ir technikos muziejaus Vilniuje vyresnysis gidas Žilvinas Mikulėnas ir Nacionalinio Škotijos muziejaus kuratorė Ellie Swinbank.

Balandžio 25 d. 17.00 val. Energetikos ir technikos muziejuje organizuojama vieša diskusija „Branduolinės pramonės palikimas kaip kultūros paveldas“, kurioje pirmą kartą Lietuvoje prie apskrito stalo susės branduolinės pramonės, kultūros paveldo, savivaldos, muziejų ir mokslo atstovai pakalbėti apie tai, kuo gali būti naudingas kultūrinis požiūris į atominės energetikos palikimą. Ką ir kaip reikėtų išsaugoti, kieno balsai turėtų būti išgirsti, kas neturėtų būti prarasta nutraukiant branduolinių objektų eksploataciją? Diskusijoje bus keliamas klausimas, kas apskritai sudaro atominį kultūros paveldą ir kuo jis galėtų būti naudingas skirtingoms visuomenės grupėms.

Diskusiją moderuos prof. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas). Dalyvaus Energetikos ir technikos muziejaus vadovas Mykolas Bistrickas, Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz, Ignalinos AE Veiklos planavimo skyriaus vadovas Valdas Ledzinskas, Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Robertas Motuzas, Kingstono universiteto Londone mokslininkė dr. Eglė Rindzevičiūtė.

Siekia socialinio poveikio

Šie renginiai yra viena iš baigiamųjų tarptautinio projekto „NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ veiklų. Projektas buvo vykdomas mokslininkams glaudžiai bendradarbiaujant su branduolinės pramonės, atominių vietovių savivaldos ir kultūros paveldo (muziejų) atstovais siekiant ne tik akademinių, bet ir socialinio poveikio tikslų. Vietinės ir nacionalinės institucijos, dirbančios su atominiu kultūros paveldu, buvo įtrauktos į tarptautinį kontekstą ir užmezgė ryšius su panašiomis organizacijomis svetur. Vienas svarbiausių projekto rezultatų bus bendrai su partneriais suformuluotos šios naujos srities tyrimų ir praktikos gairės, kurias pristatyti planuojama šių metų rugsėjį Londone.

Plačiau apie projektą

QS dalykiniame reitinge VDU toliau gerina rezultatus

Paskelbtame naujausiame pasaulio universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2024“ Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) toliau demonstruoja sėkmingus rezultatus: daugumoje vertintų sričių VDU buvo skirtas daugiau nei 40 taškų siekiantis įvertinimas, o geresni įvertinimai nei praėjusiais metais buvo skirti net šešiolikai iš vertintų siaurų VDU studijų krypčių.

Tarp plačiųjų dalykų sričių, VDU sulaukė aukščiausio įvertinimo menų ir humanitarinių mokslų srityje, kur universitetui buvo skirta 58,1 taško (praėjusiais metais – 53,2). Kitoms vertintoms plačiosioms sritims taip pat buvo skirti aukšti įvertinimai, siekę daugiau nei 40 taškų.

Tarp siaurųjų dalykų sričių, iš viso įvertinimai buvo skirti 38 VDU vykdomų studijų kryptims, iš jų 24-ioms buvo skirtas daugiau nei 40 taškų įvertinimas. Žemės ūkio ir miškininkystės srityje VDU skirta 351–400 vieta ir 51,6 taškų. Ypač geri įvertinimai taip pat buvo skirti edukologijos (53,4 tšk.), teisės (51 tšk.), verslo vadybos ir administravimo (48,9 tšk.), muzikos (48,7 tšk.), kalbotyros (48,7 tšk.) ir kitoms dalykinėms sritims.

„Džiugu matyti universiteto gerus rezultatus tokiose įvairiose srityse. Jie atspindi VDU išskirtinumą: esame ne specializuota aukštoji mokykla, o siekiame suteikti platų, artes liberales išsilavinimą. Mūsų studijų modelis išlaisvina studentų kūrybiškumą ir inovatyvumą, ugdo lyderystę, verslumą, empatiją, tarpkultūriškumą – malonu, kad universiteto studijų stiprybė yra atpažįstama ir reitinguose“, – sako VDU Komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė.

Dalykiniame QS reitinge universitetai šiemet buvo įvertinti 55 siaurose dalykų srityse ir penkiose plačiose dalykų kategorijose: menų ir humanitarinių mokslų, inžinerijos ir technologijų, gyvybės mokslų ir medicinos, gamtos mokslų bei socialinių mokslų ir vadybos. Kiekvienos srities reitingo vertinimą sudarė penki kriterijai: akademinė reputacija, citavimas, darbdavių reputacija, h-indeksas ir Tarptautinio mokslo tinklo (IRN) indeksas.

Akademinė reputacija buvo apskaičiuota pagal apklausą, kurioje nuomonę apie universitetų darbą konkrečioje srityje išsakė akademikai iš viso pasaulio. Darbdavių reputacija taip pat rėmėsi apklausa, kurioje dalyvavo darbdaviai iš įvairių sektorių. Citavimo kriterijus nustatė, kiek vidutiniškai kartų cituojamos universitete skelbiamos publikacijos. H-indeksas vertino institucijos mokslo lygį pagal dažniausiai pacituotų mokslo darbų cituojamumą kitose publikacijose. Paskutinis kriterijus, IRN indeksas, vertino mokslinio bendradarbiavimo efektyvumą.

Iš viso šių metų dalykiniame reitinge buvo išanalizuota beveik 5 tūkst. institucijų iš viso pasaulio, įvertinimai buvo skirti apie 1,6 tūkst. iš jų. Daugiausia reitinge vertintų institucijų, 213, yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, 103 – Jungtinėje Karalystėje, 101 – Kinijoje, 74 – Prancūzijoje, 69 – Indijoje, 60 – Vokietijoje.

Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo 2024“ kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetu kviečia dalyvauti jaunųjų kritikų dirbtuvėse

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ inicijuotame festivalyje startavusi kritikų programa susilaukė aktyvaus norinčiųjų rašyti susidomėjimo, tad yra tęsiama toliau. Dirbtuvių dalyviams suteikiama galimybė nemokamai lankytis visuose festivalio spektakliuose ir pasirinktinai parengti kritikos tekstus, kurie publikuojami kultūros leidiniuose bei portaluose. Dirbtuvių tikslas – suteikti galimybę tiek jau rašantiems, tiek pradedantiems rašyti autoriams pagilinti teorines žinias ir lavinti praktinius gebėjimus.

 

Šią vasarą festivalis „ConTempo“ vyks rugpjūčio 5-11 dienomis Kauno mieste ir rajone. Iki tol balandį ir gegužę VDU įvyks dvi atviros dirbtuvės, skirtos stiprinti kalbinio meistriškumo įgūdžiams. Dirbtuves ves puikiai lietuvių kalbos subtilybes išmananti lektorė Danguolė Kalinauskaitė.

 

Dirbtuvės vyks:

Balandžio 25 d. 15 val. VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7, Kaunas), 106 auditorijoje,

Gegužės 9 d. 15 val. VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7, Kaunas), 106 auditorijoje;

Dirbtuvių trukmė – po 2 val.

 

SVARBU. Paskaitos yra atviros visai visuomenei, ne tik dirbtuvių dalyviams! Registracija nereikalinga. Jeigu susidomėjai, nedvejok ir užsuk. Paskaitų klausytojams dalyvauti festivalio renginiuose ir rengti kritikos tekstus nėra privaloma.

 

Danguolė Kalinauskaitė – humanitarinių mokslų daktarė, mokslininkė, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto lektorė. Savo mokslinėje veikloje Danguolė tyrinėja kalbą. Tyrimais ji siekia suprasti kalbos galią skirtinguose kontekstuose, poveikį numatytiems adresatams ir kaip, priklausomai nuo to, gali skirtis pati kalba. Šiuolaikinės kalbos technologijos ir metodai – Danguolės tyrimų palydovai.

 

Apie dirbtuves: tekstas nėra tik žodžių kratinys. Čia prasmę kuria viskas – ir turinys, ir forma. Kritikos tekstas – itin charakteringas ir didelės atodairos reikalaujantis žanras. Ir jame ypač didelis vaidmuo tenka kalbai: jos formai, ja kuriamam turiniui, ja užpildomai (arba sujaukiamai) erdvei tarp kritiko ir kritikos objekto autoriaus. Dirbtuvių metu suprasime, kaip pasirinkta skirtinga kalbinė raiška keičia mūsų kuriamą prasmę, išmoksime būti dėmesingesni savo kalbai, kuria kritikuojame arba giriame, gilinsimės į pačią kalbos formą – kritikos teksto priemonę. Viską bandysime praktiškai. Dirbtuvės taps erdve stiprinti kalbinio meistriškumo įgūdžius, reikalingus pradedantiesiems kritikams: kalbėsimės, rašysime ir dirbsime su kalba.

Menų fakulteto magistrei įteiktas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimas

Valstybinė lietuvių kalbos komisija išrinko du taisyklingiausia ir stilingiausia kalba 2023 m. parašytus mokslo darbus, kurių autorius  kovo 26 d. apdovanojo Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame renginyje. Šio garbingo įvertinimo sulaukė Menų fakulteto “Meno kuratorystės” programos magistrė Aušra Česnulevičienė už magistro darbą „Meninės sklaidos projektas ,,Čiurlioniai: gyvenimas muzikoje“ (Darbo vadovė prof. dr. Rasutė Žukienė).

Tai jau antras Aušros Česnulevičienės apdovanojimas, kaip jau rašėme, šis  magistro darbas  Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos – buvo pripažintas geriausiu Menų srityje. Didžiuojamės ir sveikiname  magistrę Aušrą Česnulevičienę ir jos darbo vadovę profesorę Rasutę Žukienę su reikšmingais įvertinimais.

 

Skelbiamas papildomas konkursas ERASMUS+ STUDIJOMS ES/EEE ŠALYSE 2024-2025 akademinių metų rudens arba pavasario semestrams!

Nori įgyti tarptautinės studijų patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, tapti tarptautinės bendruomenės nariu bei VDU ambasadoriumi? Dalyvauk konkurse, pildyk el. atrankos anketą čia (instrukcijos, kaip pildyti anketą) iki 2024 m. kovo 26 d. (23:59 val.).

Partnerinių institucijų sąrašai:  MF! Atkreipkite dėmesį, kad jei universiteto nėra galimybės pasirinkti paraiškų sistemoje, vadinasi visos VDU studentams skiriamos vietos jau yra užimtos.

Atrankoje gali dalyvauti visi VDU studentai. Aktyviai dalyvauti konkurse kviečiame studentus su negalia ar individualiaisiais poreikiais bei mažiau galimybių turinčius studentus, kurie turi galimybę gauti papildomą finansavimą. Atrankos rezultatai bus skelbiami 2024 m. balandžio 3 d. Kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas bus informuotas el. paštu.

Daugiau informacijos apie Erasmus+ studijas, partnerines mokslo ir studijų institucijas, atrankos kriterijus, stipendijų dydžius: → www.vdu.lt → Tarptautiniai ryšiai → Erasmus+ studijos → Studijos ES/EEE šalyse → Individualių konsultacijų su fakultetų / akademijų tarptautinių programų koordinatoriais metu

!!! Studentams, vykstantiems į Transfrom4Europe aljansui priklausančias institucijas (Saarland University; The Estonian Academy of Arts, University of Silesia in Katowice; Sofia University St. Kliment Ohridski) bus skiriama vienkartinė papildoma 240,00 Eur stipendija.

Erasmus+ programos koordinatoriai VDU Tarptautinių ryšių departamente:

EVF, TF, SMF, PMDF; ŽŪA: Monika Lisauskaitė, Monika.Lisauskaite@vdu.lt

HMF, KTF, GMF, IF, MF, MA, ŠA: Gabrielė Damijonienė, Gabriele.Damijoniene@vdu.lt

Vieša paskaita apie subkultūrų vizualinį identitetą fotografijoje

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų institutas kviečia visuomenės ir akademinės bendruomenės narius/es į viešą paskaitą – susitikimą su fotografu doc. dr. Tomu Pabedinsku. Susitikimas bus skirtas aptarti subkultūrų vizualinio identiteto reikšmę, remiantis jo reprezentacija fotografijoje. Renginys vyks balandžio 11 d., 17 val., VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7, 207 a.).

Pirmojoje susitikimo dalyje dr. T. Pabedinskas skaitys paskaitą Roko maršai fotografijoje: roko subkultūra ir politinės permainos“. Po paskaitos pakviesime kavos pertraukėlei ir trumpai diskusijai, o 18 val. dr. T. Pabedinskas pristatys jo kartu su antropologe dr. Rasa Pranskevičiūte-Amoson įgyvendintą meninį-tiriamąjį projektą „Subkultūra“. Bus demonstruojamos šio projekto metu sukurtų fotografijų projekcijos, ir bus galima susipažinti su knyga „Subkultūra“.

Kviečime užsiregistruoti į renginį. Visi užsiregistravę dalyviai/ės gaus priminimą likus kelioms dienoms iki renginio. Registracijos formą rasite čia.

Renginio programa:

17:00 – dr. Tomo Pabedinsko paskaita „Roko maršai fotografijoje: roko subkultūra ir politinės permainos“.

17:45 – kavos pertraukėlė.

18:00 – meninio-tiriamojo projekto „Subkultūra“ pristatymas.

Renginį moderuos VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros dėstytojas prof. dr. Rimantas Plungė.

Apie lektorių. Doc. dr. Tomas Pabedinskas yra fotografas, fotografijos teoretikas, kritikas ir kuratorius. Jo akademinių interesų sritis apima kūrybinę fotografiją ir tarpdisciplininį šiuolaikinį meną. Jis yra dviejų monografijų apie šiuolaikinę Lietuvos fotografiją autorius („Contemporary Lithuanian Photography. Relationship between the Image and the Identity of a Person“, 2010; „Žmogus Lietuvos fotografijoje. Požiūrių kaita XX ir XXI a. sandūroje“, 2010). Fotografas nuolat publikuoja mokslinius ir kritikos straipsnius, kuruoja parodas, yra surengęs personalinių ir dalyvavęs grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Šiuo metu eina docento pareigas Vytauto Didžiojo universiteto Šiuolaikinių menų katedroje.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Vieša paskaita yra viena iš projekto „Vytauto Kavolio transdisciplininių socialinių ir humanitarinių mokslų instituto MTEP veiklų stiprinimas (SOCMTEP)“ veiklų. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sutarties Nr. S-A-UEI-23-13 (2023-12-27). Finansavimo programa – „Universitetų ekscelencijos iniciatyva” (Nr. V-940).

Nauja įranga ir platesnės kūrybinės galimybės VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedroje

Džiaugiamės, galėdami pranešti apie ilgai lauktus techninės įrangos atnaujinimus Šiuolaikinių menų katedroje, kurie leis studentams siekti dar aukštesnių kūrybinių tikslų. Kompiuterių klasėse ir individualaus darbo vietose studentų laukia nauji Apple bei Alienware kompiuteriai su visa jiems skirta programinę įranga: nuo pilno Adobe paketo iki skaitmeninės garso darbo stoties (angl. – digital audio workstation) Pro tools.

Džiugu, kad studentai savo kūrybai jau gali naudoti naujausius sisteminius Nikon, Sony ir Canon fotoaparatus (tarp jų – ir tokius modelius kaip Nikon Z7 II, Canon R5 / R6, SONY A7R V / FX3) bei jiems skirtus įvairių židinio nuotolių bei diafragmų objektyvus. Studentų video darbams galime pasiūlyti GoPro ar Blackmagic Design kompanijos 6k raiškos kameras kartu su išoriniais Atomos įrašymo ekranais bei DJI video stabilizatoriais.

 

Negalime praleisti progos pasigirti mūsų atnaujinta foto-video studija, kurioje rasite impulsinius Godox bei Nanlite forza serijos pastovios šviesos šaltinius, sukomplektuotus su jiems skirtais įvairių dydžių bei formų šviesos modifikatoriais. Nuo šiol studentai turės visas šiuolaikines priemones įgyvendinti net ir drąsiausias idėjas.

 

J. Jablonskio gimnazijos „VDU Kūrybinių industrijų klasės“ jaunųjų kūrėjų filmų vakaras „Žmogus ir jo vidinis pasaulis“

2024 m. kovo 6 d. VDU Menų galerijoje „101“ įvyko kūrybinių filmų vakaras „Žmogus ir jo vidinis pasaulis“, kuriame buvo rodomi Kauno Jono Jablonskio gimnazijos „VDU Kūrybinių industrijų klasės“ (KI) mokinių kurti trumpametražiai filmai.

Vakaras prasidėjo nuo II KI klasės mokinių Urtės Kacucevičiūtės ir Nikolės Makarskaitės instaliacijos „Žmogaus sąsaja su gamta“ pristatymo. Instaliacija neturėjo aiškaus siužeto, bet perteikė svarbų jausmą – žmogaus susiliejimą su gamta. Instaliacijoje buvo rodomi įvairūs gyvūnų, gamtos vaizdai, merginų nuotraukos gamtoje ir kiti panašūs abstraktūs vaizdiniai.

Po kūrėjų prezentacijos buvo rodomas II KI klasės gimnazistės Neringos Stukaitės vaizdo klipas pavadinimu „Break car parts, not hearts“. Klipo metu buvo rodoma N. Stukaitės nauja, automobilių inspiruota rūbų kolekcija tuo pačiu pavadinimu. Šiuo darbu jaunoji dizainerė norėjo ironizuoti žmonių pasirinkimą skaudinti žmones, kadangi sutaisyti sudužusią širdį yra sunkiau negu sutvarkyti automobilio detales. Mokinė šiuo metu platina savo kolekciją ir yra galimybė įsigyti jos sukurtus drabužius Instagram paskyroje ,,Stuka“

Vėliau buvo pristatomas Skaistės Zubenaitės videofilmas „Apvyniotas prošvaistėje“, kuriame buvo rodoma S. Zubenaitės improvizuota choreografija Vytauto parke. Filmą galima pažiūrėti čia

Sekantis kūrybinis darbas buvo Liepos Narauskaitės filmas „Lady Lazarus“. Šis kūrinys suteikė vaizdinį kūną garsiąjai Sylvia Plath poemai ,,Lady Lazarus“. Filme buvo rodomi įvairūs meniški vaizdai, kurie buvo susieti su poema. Kūrinį galima pažiūrėti čia

Paskutinis filmas buvo „Ištikimas draugas“, kurio istoriją sukūrė ir surežisavo Gerda Potapovaitė. Vaidmenis filme atliko: Vaidilė Gudašiūtė, Gerda Potopavaitė ir Simona Maleckaitė iš II KI klasės. Už filmavimą buvo atsakinga Simona Maleckaitė. Filme buvo rodoma kaip pagrindinė veikėja po motinos netekties susiranda draugę, kuri padeda merginai išgyventi šią skaudžią netektį. Filmas puikiai perteikė jauno žmogaus išgyvenimus, kuriuos jis patiria po artimojo netekties ir kaip svarbu šalia turėti draugą.

Renginį vainikavo diskusija, kurioje žiūrovai galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus filmų autoriams. Šis renginys yra Kauno Jono Jablonskio gimnazijos ir VDU Menų fakulteto bendradarbiavimo projekto ,,VDU Kūrybinių industrijų klasė“ dalis.

Renginį organizavo ir jo apžvalgą parengė II KI klasės mokinės Rugilė Bajorinaitė, Emilija Urbonaitė ir Gustė Gaižutytė, mokines konsultavo klasės auklėtoja Ilona Murašovienė ir ,,VDU Kūrybinių industrijų klasės“ kuratorė, Menų fakulteto absolventė Justina Kiuršinaitė.

MENŲ FAKULTETO PIRMAKURSIŲ VAKARAS KAUNO MENININKŲ NAMUOSE

Jau dvyliktus metus iš eilės vyksta Menų fakulteto pirmakursių vakaras – tradicinis fakulteto studentų ir dėstytojų renginys, kurio metu bendruomenei ir vieni kitiems kūrybiškai prisistato fakulteto pirmakursiai. Kaip teigia Menų fakulteto dekanė dr. Jurgita Staniškytė, idėja rengti pirmo kurso studentų prisistatymą fakultete kilo ne tik iš noro geriau susipažinti su jauniausiais bendruomenės nariais, bet ir siekiant kuo glaudžiau įtraukti juos į bendras veiklas. Kaip parodė laikas, būtent galimybė pabendrauti tarpusavyje skirtingų programų pirmakursiams ir yra didžiausias šios iniciatyvos privalumas.

Kovo 7 dieną Kauno menininkų namų salėje prisistatė visų keturių Menų fakulteto bakalauro studijų programų – Kūrybinių industrijų, Menų istorijos, kritikos ir medijų, Muzikos produkcijos, Naujųjų medijų meno pirmakursiai. Būsimieji menininkai, menotyrininkai ir kūrybos prodiuseriai parengė savo studijų programas ir juos pačius pristatančius šmaikščius video, pasidalino individualia kūryba ir mintimis apie studijas Menų fakultete. Pasak Menų fakulteto prodekanės dr. Rūtos Mažeikienės, šiais metais į fakulteto bendruomenę įsiliejo daugiau negu šimtas pirmakursių, todėl šis vakaras tapo puikia proga susipažinti ir pabendrauti su tos pačios laidos studentais iš giminingų studijų programų.

Kaip vakaro metu teigė Teatrologijos katedros vedėjas dr. Edgaras Klivis, kūrybiškai bendradarbiaujant visoms Menų fakulteto bakalauro programoms gali gimti puikus kūrybinis projektas, kurį prodiusuotų Kūrybinių industrijų, įgyvendintų Naujųjų medijų meno ir Muzikos produkcijos programų studentai, o profesionaliai įvertintų ir visuomenei pristatytų Meno istorijos, kritikos ir medijų studentai. Verta paminėti, jog šis pirmakursių vakaras buvo išskirtinis, jis pirmą kartą vyko ne fakulteto patalpose, o svarbioje Kauno kultūros laukui vietoje vietoje – Kauno Menininkų namuose. Už svetingumą dėkojame Menų fakulteto alumnei, Kauno Menininkų namų direktorei Simonai Savickaitei, kuri tardama sveikinimo žodį, pakvietė studentus ne tik lankytis KMN renginiuose, bet ir kreiptis į juos su savo kūrybinėmis iniciatyvomis.

Studentams – registracija dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2024“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai kviečiami dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2024“, skirtoje VDU atkūrimo sukakčiai ir artes liberales koncepcijai.

„Šiais metais, kai atkurtasis VDU žengia į savo 35-ąjį gimtadienį, konferenciją skiriame su VDU atkūrimu į Lietuvos aukštąjį mokslą įsiliejusiam artes liberales studijų modeliui ir kviečiame studentus diskutuoti – kaip VDU artes liberales modelis per individualizuotus ir tarpdisciplininius studijų pasirinkimus išlaisvina studentų kūrybiškumą ir inovatyvumą, įgalina jų lyderystę ir verslumą, ugdo empatiją, atsakomybę bei tarpkultūrinę savivoką, suteikia jiems kompetencijas mąstyti plačiau ir padeda idėjos užuomazgą užauginti iki siekiamo rezultato“, – sako VDU komunikacijos prorektorė docentė dr. Vilma Bijeikienė.

Konferencija vyks 2024 m. gegužės 3 d., penktadienį, VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).

Skaityti pranešimus, pristatyti kūrybą ir/arba moderuoti konferencijos sekcijas kviečiami visų studijų krypčių ir pakopų studentai. Pranešimus/pasirodymus galima rengti individualiai arba su grupe studentų.

Registracija vyksta iki kovo 22 dRegistracijos forma.

Pranešimų temos turi atliepti šias konferencijos potemes:

  • Universitetas kaip kūrybos ir meno erdvė
  • Laisvės galimybės ir ribos
  • Kūrybiškumas ir technologijos
  • Inovatyvūs verslo ir socialinių iššūkių sprendimai
  • Žmogus, bendruomenė ir visuomenė pokyčių kontekste
  • Gamta mokslininko rankose
  • Kalbų, kultūrų įvairovė ir humanistinės vertybės
  • Darnus vystymasis švietime
  • Sportas ir sveikatingumas
  • Politikos kontekstai ir medijų erdvė

„Laisvė kurti 2024“ raktiniai žodžiai, padėsiantys susiorientuoti konferencijos temoje: liberalieji menai, tarpdiscipliniškumas, kūrybiškumas, darnus vystymasis, inovacijos, daugiakalbystė, dirbtinis intelektas.

Pranešimų trukmė ir formatai:

  • Pranešimas žodžiu (iki 15 min.)
  • Stendinis pranešimas
  • Meninės kūrybos pristatymas (pasirodymas su prisistatymu, iki 15 min. trukmės, arba darbų paroda)

Pristatymo kalbos: lietuvių, anglų ir kitos universitete dėstomos kalbos.

Registracijos formoje būtina pateikti pateikti pranešimo santrauką (nuo 200 iki 250 žodžių) lietuvių arba anglų kalba.

 

Reikalavimai santraukai

 

Pranešimo santraukoje turi būti nurodoma:

  • Pranešimo mokslinė (praktinė) problema

  • Pranešimo tikslas

  • Pranešimo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai

  • Pagrindiniai tyrimo rezultatai (pranešimo įžvalgos)

  • Raktiniai žodžiai (3-5 žodžiai)

  • Literatūra (tik moksliniams pranešimams)

 

Atrinktų pranešimų autoriai informuojami iki balandžio 10 d. Konferencijos programa skelbiama iki balandžio 22 d.

Pranešimus vertins konferencijos mokslinis komitetas.

Konferencijos mokslinio komiteto nariai

 

Rūta Mažeikienė (pirmininkė)

Aistė Žemaitytė

Baltramiejus Jakštys

Giedrė Baltrušaitytė

Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė

Inga Adamonytė

Jurgita Macijauskaitė-Bonda

Rita Novikaitė

Sigita Urbonienė

Vykintas Baublys

Viktorija Starkauskienė

Neringa Palionienė

Aušra Lisinskienė

Akimirkos iš konferencijos Laisvė kurti 2022

Akimirkos iš konferencijos Laisvė kurti 2023