„Skalvijos“ direktorė V. Levickaitė: filmai yra daugiau nei pramoga, jie gali provokuoti
Vilma Levickaitė. Modesto Endriuškos nuotr.
„Nekomerciniuose kino teatruose žiūrovų skaičiai atsistatė į priešpandeminį lygį. Tai įrodymas, kad ėjimas į kiną yra svarbus žmonėms, nepaisant to, kad galima patogiai žiūrėti ir namuose: dėl buvimo kartu su kitais, bendros patirties ir pridėtinių verčių, kurias siūlo kino teatrai. Žmonės tapo reiklesni ne tik pačiam filmui, bet ir papildomiems dalykams: jie tikisi, kad bus maloni aplinka, filmo pristatymas ar dar kažkas, kas pagilins jų patirtį“, – pastarojo dešimtmečio pokyčius aptaria kino centro „Skalvija“ direktorė, Kino kultūros asociacijos vadovė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė Vilma Levickaitė.
Pokalbyje su ilgamete kino teatro vadove – apie žiūrovų ir kino kūrėjų auginimą per švietimą, studentavimo laikais pamėgtus filmus ir darbe praverčiančius įgūdžius, įgytus VDU menotyros ir gretutinėse vadybos studijose.
Jau beveik dvidešimt metų „Skalvijai“ vadovaujanti V. Levickaitė pažymi, kad pastaruoju metu netinklinių kino teatrų skaičius stabilizavosi: jų Lietuvoje yra apie 7–8, ir šiam kiekiui augti šiuo metu nėra galimybių dėl finansinių sąlygų.
„Mums pasisekė, nes esame miesto kino teatras: kokia situacija bebūtų, galime atsiremti į miesto valdžią. Kol politikai nenusprendžia, kad kino teatras nereikalingas, tai padeda. Tačiau vis tiek turime galvoti, kaip konkuruojame, tobuliname savo veiklą, augame. Sunku, kai turi mažai panašių kolegų, esi truputį pažeidžiamas, neturi tiek daug tinklaveikos galimybių“, – nevienareikšmišką nekomercinio kino padėtį aptaria V. Levickaitė.
Pasak pašnekovės, kino teatrų populiarumo nuosmukių būta ir didesnių, pavyzdžiui, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. „Dažnai mėgstame sieti kino teatrų užsidarymą su tam tikromis krizėmis, bet iš principo tai buvo pasaulinis reiškinys: jie užsidarinėjo dėl to, kad išplito videokasetės. O dabar kino teatrų skaičius yra stabilus. Būtent dėl to, kad įrodyta, jog vis tiek yra žmonių, kurie eis į kino teatrus, nes turi poreikį žiūrėti kartu su kitais. Filmo žiūrėjimas irgi yra socialinis veiksmas, kaip ir ėjimas į kitus renginius“, – pažymi V. Levickaitė.
Vilma Levickaitė. Manto Bartaševičiaus nuotr.
Augina naują kino žiūrovų ir kūrėjų kartą
Pasak jos, šiandieninėse veiklose, vadovaujant kino teatrui, itin praverčia suvokimas apie esminius rinkodaros principus, įgytas dar studijų laikais: norint paskatinti žmones eiti į kiną, reikia sukurti poreikį tą daryti. Nekomercinio kino teatrams tai reiškia ne ekspresyvias reklamas, o ilgą ir nuoseklų žiūrovų auginimą, pavyzdžiui, per edukacinę veiklą: tokias iniciatyvas kaip „Mokausi iš kino“, kuri kasmet į „Skalviją“ žiūrėti kino pritraukia apie 16 tūkst. moksleivių.
„Mūsų tikslas yra parodyti įvairovę, kad filmai yra visokie, kad jie gali skatinti mąstyti, provokuoti kalbėti. Siekiame, kad jauni žmonės suprastų, jog kinas nėra tik pramoga, kurią tu pažiūrėjai ir pamiršai kitą dieną, o kad tai yra kažkas, kas gali ugdyti“, – pasakoja V. Levickaitė.
Kitas projektas, „Skalvijos“ kino akademija, ėmėsi dar didesnės misijos – auginti naują kino kūrėjų kartą. Baigusieji šiuos užsiėmimus, supažindinančius su filmų kūrimu, turi visas galimybes tapti kino profesionalais: šiandien tarp baigusiųjų akademiją yra ir jau pripažinti režisieriai Marija Kavtaradzė („Tu man nieko neprimeni“) bei Vytautas Katkus („Svečias“).
Menotyra ir vadyba padėjo tvirtus pagrindus karjerai
Prisimindama studijų laikus, V. Levickaitė pažymi, jog studijuoti Vytauto Didžiojo universitete menotyrą ji pasirinko ilgai nesvarsčiusi, nes traukė šios programos įvairiapusiškumas.
„Dar mokykloje supratau, kad sritis, kurioje man labiausiai patinka būti, yra kultūra: patiko eiti į renginius, į dramos teatrą, į koncertus. Jau tada pajutau, kad dalyvavimas kultūroje žmogui labai daug duoda. Tačiau kadangi tuo metu nežinojau, kokioje kultūros srityje norėsiu dirbti, man idealiai tiko menotyros studijos VDU, nes jos apėmė visus menus iš teorinės pusės“, – pasakoja „Skalvijos“ direktorė.
Ji pažymi supratusi, kad nori būti ne menininkė, o tarpininkė tarp kultūros kūrėjų ir kultūros dalyvių. Be to, V. Levickaitė pasinaudojo VDU siūloma galimybe šalia pasirinktos pagrindinės studijų programos studijuoti ir gretutinę specialybę – vadybą.
„Intuityviai supratau, kad vadyba, arba organizacijos valdymas, veiklų planavimas, yra svarbus ir kultūroje, ten galioja tie patys principai, kaip ir versle. Tad įgytas menotyros bakalauras ir verslo vadybos sertifikatas padėjo tvirtus pagrindus mano profesiniam keliui kino kultūros srityje: tiek meno istorijos, kultūros kontekstas, meno kūrinių analizė, tiek strateginio valdymo, rinkodaros pagrindai, personalo vadyba, finansų apskaita“, – apibendrina pašnekovė.
Vilma Levickaitė. Dovaldės Butėnaitės nuotr.
Įvairiapusis lavinimas – visada aktualus
Kino kultūros asociacijos vadovė prisimena, kad vadybos studijos VDU jau tada, prieš daugiau nei 25 metus, garsėjo kaip vienos progresyviausių Lietuvoje: jas baigę draugai pasakojo, kad tolesnės studijos kituose universitetuose atrodė atsiliekančios, priešingai nei VDU, kur buvo pristatomos naujausios vadybos tendencijos ir akcentuojamas modernumas.
Tuo pačiu V. Levickaitė džiaugiasi, kad universitetas iki šiol palaiko artes liberales principus, leidžiančius studentams laisvai rinktis dalykus, neapsiribojant pasirinkta specialybe, ir patiems susidaryti dalykų tvarkaraščius, rinktis daugiau nei iš trisdešimties užsienio kalbų, dalyvauti įvairiose papildomose veiklose.
„Man atrodo, įvairiapusis žmogaus lavinimas visada bus labai aktualus. Tai ne tik galimybė gauti kuo platesnį išsilavinimą, bet ir tuo pačiu lavinti savo pasirinkimo discipliną: sąmoningai galvoti, kas tau įdomu, susiformuoti dominančių temų paketą. Naudojausi ir galimybe mokytis daug kalbų – mokiausi prancūzų ir anglų“, – pažymi VDU absolventė.
Studijų laikais ją bene labiausiai pradžioje traukė ne kinas, o teatras: ypač dėl tuo metu didelį įspūdį palikusios dėstytojos, teatrologės Vitalijos Truskauskaitės.
„Vitalija buvo tas žmogus, kuris labai daug žmonių patraukė į teatrą. Tiesiog taip būna, kad jauno žmogaus gyvenime būtent mokytojai lemia, ar jis susidomės kažkokia sritimi, ar jį įkvėps, sudomins, užburs savo meile dėstomam dalykui, ar ne“, – pasakoja V. Levickaitė, atskleisdama, kad meilė kinui atėjo vėliau, vėlesnėse studijose, kuriose jai dėstė kino kritikė Živilė Pipinytė.
Kino paskaitose susipažino su A. Tarkovskiu
V. Levickaitė atsimena, jog studijų VDU laikais kino teatrai Kaune išgyveno ne pačius geriausius laikus, jų repertuarai nebuvo labai turtingi. Visgi tuomet, vėlyvame XX a. dešimtame dešimtmetyje, jai didelį įspūdį paliko „Kanklėse“ pamatytas Jimo Jarmuscho „Negyvėlis“ ir „Senajame treste“ peržiūrėtas Alano Parkerio miuziklas „Evita“. Aptardama tuomet dominusius kino filmus ir režisierius, VDU alumnė išskiria Andrejų Tarkovskį, Ingmarą Bergmaną, Peterį Greenaway ir kitus intelektualaus, filosofinio kino kūrėjus – su daugeliu jų ji susipažino kino paskaitose.
„Iš kino istorijos paskaitų susižinodavome, kokie autoriai yra svarbūs, ir tiesiog viską nuomavomės. Turėjau savo bendrabučio kambaryje atsivežusi iš namų vaizdo kasečių grotuvą, televizorių, susikviesdavau draugų iš barako ir mes darydavome peržiūras. Tad viskas prasidėjo grynai studentiškai. Vėliau, aišku, pradėjau labiau gilintis. Šiandien man vis dar labai patinka, su vidiniu pasauliu rezonuoja amžinatilsį Béla Taras“, – atskleidžia V. Levickaitė.
„Praeitais metais man labai patiko „Konklava“ ir „Pietinia kronikos“. Pastarasis yra tiesiog fenomenas lietuviškame kine, nes sukurti gerą, kokybišką, žiūrovišką komediją yra labai sudėtinga“, – pastarojo meto favoritus išskiria pašnekovė, papildydama, jog šalia kino laisvalaikiu mėgsta vaikščioti į parodas, keliauti.
Pokalbio pabaigoje dalindamasi patarimais dabartiniams dvyliktokams, sprendžiantiems dėl savo ateities, Vilma Levickaitė palinkėjo jiems klausytis širdies ir būti politiškai aktyviems.
„Dvyliktokams palinkėčiau kiekvieną dieną galvoti apie laisvę ir kaip ją apginti, būtinai domėtis politika ir partijomis, dalyvauti rinkimuose. Palinkėčiau, kad širdis pasakytų, kur yra jų profesinis kelias, ir kad jie sugebėtų ją išgirsti. O tada – kad sugebėtų atsilaikyti prieš kitus: tarkim, jei tėvai sakys, kad čia blogas pasirinkimas. Aišku, reikia išklausyti, neatmesti iškart to, ką sako vyresni, bet svarbiausia yra jų pačių sprendimas“, – pabrėžia „Skalvijos“ direktorė.
Menų fakulteto doktorantei įteikta prof. Broniaus Vaškelio stipendija
Gruodžio 18 d. VDU Lietuvių išeivijos institute ir Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje vykusioje išeivijos mecenatų stipendijų įteikimo VDU studentams šventėje Menų fakulteto doktorantei Monikai Citvaraitei-Lansbergienei buvo įteikta buvusio VDU rektoriaus, literatūrologo, teatrologo ir VDU garbės profesoriaus Broniaus Vaškelio vardo stipendija.
PROF. BRONIAUS VAŠKELIO VARDINĖ STIPENDIJA
Universitete įsteigta prof. Broniaus Vaškelio vardinė stipendija dalimis yra kasmet skiriama Menų fakulteto Teatrologijos katedros ir Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros bakalauro (II-IV kurso), magistrantūros arba doktorantūros studijų studentams, kurie gerai mokosi, aktyviai dalyvauja kultūrinėje ir meninėje veikloje, nuosekliai plėtoja teatrologijos arba lietuvių literatūros tyrimų tematikas.
B. Vaškelis ir jo žmona filantropinę veiklą vykdė nuo pat pirmųjų universiteto atkūrimo dienų. 2011 m. B. Vaškelis įsteigė savo vardo stipendiją, taip norėdamas įvertinti ir motyvuoti jaunuosius meno ir humanitarinių mokslų tyrinėtojus siekti akademinių aukštumų. Po Profesoriaus mirties jo šeima ir universitetas nutarė tęsti stipendijos tradiciją.
Prof. Bronius Vaškelis (1922 – 2021) yra teatrologas, literatūrologas, VDU Garbės profesorius, buvęs VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas (1992 m.) ir VDU rektorius (1993–1996 m.), Teatrologijos katedros įkūrėjas ir vedėjas (1997–2003 m.), VDU profesorius emeritas (2009-2021). Už nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu. Gyvendamas JAV dirbo Lafayette koledže, kur buvo Užsienio kalbų fakulteto dekanu, nuo 1975 m. – profesoriumi, taip pat Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedros vedėju.
Menų fakulteto profesorei dr. Rasai Žukienei įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas
Gintarės Grigėnaitės nuotr.
Gruodžio 11 dieną Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorei, menotyrininkei, dailės kritikei dr. Rasai Žukienei įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Garbingas apdovanojimas profesorei įteiktas už ilgametį, nuoseklų ir išskirtinį indėlį į Lietuvos kultūros lauko ir menotyros puoselėjimą.
Aukščiausi Kultūros ministerijos apdovanojimai – garbės ženklai „Nešk savo šviesą ir tikėk“ – skirti septyniems kultūrai ir menui nusipelniusiems asmenims. Apdovanojimas taip pat įteiktas teatro kritikui, kultūros analitikui, publicistui Vaidui Jauniškiui; judaikos tyrėjai, mokslininkei, edukatorei ir kultūros paveldo puoselėtojai dr. Larisai Lempertienei; muziejininkui, pedagogui, kraštotyros ir kultūros veikėjui Olijardui Lukoševičiui; dailininkui ir pedagogui Simonui Skrabuliui; menotyrininkei, kultūros paveldo tyrinėtojai, pedagogei ir kultūros politikos ekspertei doc. dr. Vaidutei Ščiglienei ir žurnalistei, fotomenininkei, dailininkei Lilijai Valatkienei.
Menų fakulteto studentui skirta unikali VDU Artes liberales stipendiją
Paulius Jakubėnas VDU Menų fakultete (M. Gineikos nuotr.)
„Tokia išskirtinė stipendija ne tik padeda komfortiškai studijuoti, bet ir suteikia pasitikėjimo savimi ir tuo, ką gyvenime darai ir ko sieki“, – teigė šviesų dailininkas Paulius Jakubėnas, po septynerių metų, praleistų dirbant Juozo Miltinio dramos teatre, įstojęs į pirmą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto Naujųjų Medijų meno kursą ir studijų startui palengvinti pelnęs unikalią VDU Artes liberales stipendiją.
Teatras sužavėjo dar mokykloje
Praėjusiais metais VDU Atkurtojo Universiteto ir artes liberales koncepcijos Lietuvoje 35-mečiui įsteigta stipendija siekia 3000 eurų ir būsimiems pirmakursiams skiriama už pasiekimus, iniciatyvas ar projektus, įgyvendintus šalies, Europos ar pasaulio lygmeniu ir įrodančius išskirtinę motyvaciją studijuoti VDU.
„Dabar yra pats geriausias laikas studijuoti, nes turiu ir finansinį pagrindą, ir šiokią tokią karjerą, tad galiu lygiagrečiai ir toliau dirbti, ir mokytis“, – džiaugėsi 28-erių pirmakursis, pridurdamas, kad pelnyta stipendija leidžia gyventi, nebijant atsisakyti kai kurių darbų ir tą laiką skirti mokslams.
Tiesa, Paulius pirmakursiu buvo du kartus. Pirmą kartą iš karto po mokyklos įstojęs į vaidybą Vilniuje, studijas po metų metė ir sugrįžo namo į Panevėžį. „Galvojau, kad pasirinkau savo svajonių specialybę. Man patiko aktorystė, su kuria susipažinau jau mokykloje – Juozo Miltinio gimnazijoje lankydamas gan dažnai vykusias teatro pamokas. Dar ir dabar esu dėkingas savo pirmiesiems mokytojams, kurie įskiepijo meilę teatrui. Ta svajonė sudužo susidūriau su tokia realybe, kad reikėjo šiek tiek atsitraukti ir pamąstyti. Visai netrukus ši meilė teatrui įgavo kitą pavidalą“, – pasakojo Paulius, kurio išsiskyrimas su teatru ilgai netruko – po kelių mėnesių Panevėžyje, vaikinas atsidūrė Juozo Miltinio dramos teatre.
Paulius Jakubėnas J. Miltinio dramos teatre (video stop kadras)
„Kaip tik keitėsi teatro vadovybė ir ieškojo jaunimo, kuris galėtų dirbti apšvietimo srityje. Pagalvojau, kad teatras man nesvetimas, o užkulisiai visada buvo įdomūs, tad nuėjau ir užsikabinau. Nuo pat pirmų dienų „gyvenau“ teatre ir teatru – su kolega, kuris man tapo ir šio amato mokytoju, dirbdavome neskaičiuodami darbo valandų ir man tas labai patiko“, – taip per septynerius metus nuo paprasto darbininko Paulius užaugo iki teatro šviesų dailininko, dirbusio įvairiuose teatruose su ryškiausiais Lietuvos ir užsienio teatro kūrėjais.
Studijas pasirinko pagal profesiją
Atvykęs į Kauną ir supratęs, jog dabar yra puiki proga pagilinti savo žinias universitete, Paulius pasirinko VDU Naujųjų medijų meno studijų programą.
„Pirmiausia mane atviliojo miestas – Kaunas. O VDU rinkausi iš profesinės pusės. Šviesų dailė, kaip ir bet kuri kita meno sritis, yra įvairių disciplinų junginys: kompozicijos, fotografijos, dailės, teatro, šiuolaikinės meno kalbos kontekstų, istorijos ir kt. Teatro srityje turiu tik labai nedidelį šių sričių teorinių žinių bagažą, o, norėdamas tobulėti praktikoje, supratau, jog yra būtina turėti ir teorinį pagrindą. Todėl pasirinkau studijuoti dalykus, kuriuose matau didžiausią naudą savo praktinei veiklai“, – savo motyvacija dalinosi pirmakursis, pridurdamas, kad kol kas mokytis nėra sunku.
„Žinoma, dar tik pirmieji pirmojo kurso mėnesiai. Tačiau tai, jog jau turiu tam tikrų žinių, įgytų praktikoje – yra tik privalumas, nes galiu skirti daugiau laiko kūrybai“, – anot Pauliaus, šiuo metu jis nori koncentruotis į mokslus, todėl dabar dirba tik su pavieniais projektais.
Dėl to neskuba rinktis ir gretutinių studijų, kol nepabaigė pirmo kurso, nors jau turi kryptį, kur galėtų gilinti žinias: „Ko gero, rinkčiausi informacines sistemas, nes mano darbe yra nemažai programavimo. Nors visuomet domino ir psichologijos sritis, tad neatmetu ir šio pasirinkimo galimybės. Tačiau dar nenoriu skubėti, kad po to neįvyktų „avarija““.
O koks jausmas būti dešimtmečiu vyresniu pirmakursiu? „Tikrai keistas. Kartais norisi pabumbėti ant, regis, per mažai motyvuotų bendrakursių, bet po to pagalvoju – turbūt ir aš toks buvau“, – šypsosi vaikinas. „Man patinka, kad esu lygiai toks pats studentas, kaip ir mano bendrakursiai, ir nejaučiu išskirtinio dėmesio iš dėstytojų dėl to, kad esu vyresnis ar daugiau patyręs“, – sakė Paulius.
Menų fakulteto programos išsaugojo lyderystę žurnalo „Reitingai“ studijų krypčių reitinge
Žurnalas „Reitingai“ paskelbė naujausią lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą, kuriame tarp lyderių išliko Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Trečius metus iš eilės VDU yra antras Lietuvoje pagal bakalauro studijų krypčių, kuriose universitetui skirta pirmoji vieta, skaičių – iš viso VDU pirmauja vienuolikoje šios pakopos krypčių. Trečiąją vietą šalyje VDU užėmė pagal lyderiavimą magistrantūros studijose, kur universitetui pirma vieta skirta taip pat vienuolikoje krypčių.
Džiaugiame ir didžiuojamės, kad Menų fakulteto menotyros krypties programos – bakalauro programa “Menų istorija, kritika ir medijos”, magistrantūros programos „Meno kuratorystė”, „Teatrologija ir scenos menų vadyba” – užėmė pirmą vietą tarp visų menotyros krypties studijas vykdančių Lietuvos aukštųjų mokyklų
Universitetų studijų krypčių reitinge antrąsias vietas užėmė VDU Menų fakulteto vykdomos medijų meno studijos (bakalauro programa „Naujųjų medijų menas“), komunikacijos krypties studijos (bakalauro ir magistrantūros programos „Kūrybinės industrijos“) paveldo krypties studijos (magistrantūros studijų programa “Kultūros paveldas ir turizmas”).
Pagal surinktus taškus tarp geriausiai įvertintų VDU bakalauro studijų programų yra ir Menų fakultete vykdomos menotyros (92,66), komunikacijos (87,73), medijų meno (86,49) krypties programos. Menotyros magistro programoms skirta daugiausiai taškų iš visų VDU magistrantūros studijų programų (92,12).
Šių metų žurnalo „Reitingai“ bakalauro studijų krypčių reitingas rėmėsi šiais kriterijais: darbdavių nuomonė apie alumnus, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2024 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos, 2025 m. priimtų studentų skaičius, 2025 m. priimtų geriausių abiturientų procentinė dalis, SKVC studijų krypties įvertinimas, studijas nutraukusiųjų dalis, 2025 m. priimtųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas vidutiniai bei mažiausi balai, bendras vykdomų krypties studijų programų skaičius.
Magistrantūros studijų krypčių programos buvo vertinamos pagal šiuos kriterijus: darbdavių nuomonė apie alumnus, 2023 m. mokslo veikla kryptyje, mokslininkų visos darbo dienos atitikmuo, 2025 m. gautų valstybės finansuojamų doktorantūros vietų skaičius, 2024 m. studijas nutraukusių studentų dalis, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2024 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos bei SKVC vertinimas.
Menų fakulteto mokslininkių straipsnis publikuotas prestižiniame žurnale „Urban History“
Visagino miesto maketas (XX a. 8 deš.), eksponuojamas Visagino viešojoje bibliotekoje, 2023. Nuotr. Linaros Dovydaitytės.
Cambridge University Press leidžiamame prestižiniame mokslo žurnale „Urban History“ (Q1) publikuotas Menotyros katedros docentės, V. Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkės dr. Linaros Dovydaitytės ir Menų fakulteto alumnės Oksanos Denisenko straipsnis „Nuclear urbanity as heritage“. Straipsnyje analizuojama branduolinė urbanistika – savitas pramoninio miesto planavimo, erdvinės organizacijos ir socialinės dinamikos variantas – pasitelkiant kultūros paveldo perspektyvą.
Tyrimas atskleidė, kad sovietinė industrinė urbanizacija veikė ir kaip savita paveldo forma, kurioje persipynė skirtingos laiko sampratos, propagandiniai tikslai ir išsaugojimo praktikos. Tyrimui pasirinkto Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams skirto Visagino (buvusio Sniečkaus) memorializacijos istorija rodo, kad naujas, nuo nulio sukurtas miestas nuo pat pradžių buvo suvokiamas kaip įamžinimo vertas urbanistinis darinys, nepaisant standartizuotos architektūros. Pasak L. Dovydaitytės, dar tebevykstant statyboms, miestą jau siekta įmuziejinti, o naujieji gyventojai buvo kviečiami fiksuoti ir rinkti statomo miesto istorijas ateities kartoms.
Ankstyvos memorializacijos praktikos padėjo įvairioms gyventojų grupėms – tiek iš visos Sovietų Sąjungos atvykusiems Ignalinos AE specialistams, tiek vietos valdžiai ar kultūros sektoriaus veikėjams – formuoti naujas bendruomenes ir derėtis dėl miesto tapatybės. Politinių pokyčių laikotarpiu branduolinio urbanizmo paveldas tapo disonansiniu, atskleidus kolonijines šio projekto dimensijas ir iš naujo svarstant profesines ir etnines miesto gyventojų tapatybes. Pastarąjį dešimtmetį, vykstant Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimui, vietoje disonanso išryškėjo bendras supratimas, kad branduolinė praeitis gali tapti vietos regeneracijos ištekliu, o nauji veikėjai šią istoriją perima ekonominei plėtrai ir turizmui.
Ekskursija Visagine, 2024. Nuotr. Linaros Dovydaitytės.
Straipsnyje pristatyti tyrimo rezultatai pakoreguoja šiuolaikinėse kritinio paveldo (critical heritage) studijose įsitvirtinusią nuostatą suteikti ypatingą vertę autentiškų vietos bendruomenių kuriamam ir perduodamam paveldui. Visagino kaip branduolinio kolonializmo urbanistikos atvejis atskleidžia, kad atominės energetikos kontekste pati bendruomenės sąvoka nėra savaime suprantama ir stabili, o paveldo kūrimas kaip tik veikia kaip priemonė kurtis naujoms bendruomenėms, derėtis dėl vietos tapatybės ir projektuoti ateitį.
Publikacija reikšmingai papildo ir tarptautines industrinio paveldo studijas, kuriose įprastai kultūrinis pramoninių miestų vertinimas atsiranda sulig deindustrializacija. Sovietų Sąjungoje, skirtingai nei Vakarų šalyse, pasireiškė paveldo „prezentizmas“, skatinęs net naują architektūrą laikyti paveldu dėl jos „sovietiškumo“, o ne senumo ar unikalumo. Straipsnyje parodoma, kad Visagino atveju sovietinis paveldo „prezentizmas“ paliko ilgalaikę socialinės atminties ir urbanistinių vaizdinių struktūrą, leidžiančią miesto praeitį nesunkiai pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms. Šiandien kultūrinis Visagino perinterpretavimas išlieka įrėmintas kaip išskirtinis branduolinės urbanistikos projektas gamtos apsuptyje, o sudėtingesni klausimai, tokie kaip etninės įtampos ar aplinkosauginiai padariniai, dažnai lieka nuošalyje.
Straipsnis buvo parengtas vykdant tarptautinį projektą „Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ (2021-2024) ir remiant Lietuvos mokslo tarybai (LMTLT) pagal sutartį Nr. S-JPIKP-21-1. Plačiau apie projektą
Lietuvos paviljonas „Archi / Tree / tecture“ 19-oje Venecijos architektūros bienalėje: VDU komandos patirtys ir refleksijos
Lapkričio 27 d. 15:30 Kviečiame į susitikimą ir diskusiją, skirtą Lietuvos paviljono „Archi / Tree / tecture“ pristatymui 19-oje Venecijos architektūros bienalėje ir VDU komandos dalyvavimui LABT laboratorijoje ir simpoziume Venecijoje, kuris subūrė studentus ir tyrėjus iš 17-os Europos universitetų. Diskusija vyks 207 a. Muitinės g. 7.
Nuotr. autoriai Gvidas Kovėra, Gytis Dovydaitis
Renginyje dalinsis patirtimis Lietuvos paviljono komisarė, VDU Menų fakulteto docentė dr. Jūratė Tutlytė, LABT laboratorijos bei simpoziumo Venecijoje kuratoriai dr. Gytis Dovydaitis ir Rūta Petrauskaitė, „Forest 4” pažangios miškininkystės kompetencijų centro direktorius Nerijus Kupstaitis, VDU studentai ir tyrėjai, dalyvavę paviljono veiklose ir tyrimuose.
Nuotr. autorius Gvidas Kovėra
Lauksime jūsų pokalbiui apie architektūrą, miesto gamtą, akademinę partnerystę ir tarptautinę patirtį Venecijoje.
Skelbiamas konkursas profesoriaus Broniaus Vaškelio vardinei stipendijai
Vardinę stipendiją įsteigė buvęs universiteto rektorius, VDU garbės profesorius Bronius Vaškelis (1922–2021) savo emerito atlyginimą paskyręs stipendijų fondui. Po Profesoriaus mirties jo šeima ir universitetas nutarė tęsti stipendijos tradiciją.
Profesoriaus Broniaus Vaškelio vardinė stipendija yra skiriama Menų fakulteto Teatrologijos katedros ir Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros literatūrologijos krypties magistrantūros, doktorantūros, bakalauro (II–IV kurso) studentams. Kiekvienais metais yra teikiamos dvi stipendijos.
PAGRINDINIAI STIPENDIJOS SKYRIMO KRITERIJAI
Kandidatus stipendijai gali siūlyti universiteto katedros, dėstytojai, organizacijos, siūloma pateikti rekomendaciją, parašytą laisva forma. Joje argumentuoti, už ką siūloma skirti stipendiją. Taip pat studentai gali siūlyti savo kandidatūrą ir pateikti prašymą stipendijai gauti.
Pretenduojantis į stipendiją studentas (-ė) turi būti gerai besimokantis (vidurkis – ne mažiau 8 balų), aktyviai dalyvaujantis kultūrinėje ir meninėje veikloje, nuosekliai plėtojantis teatrologijos, lietuvių literatūros mokslinių tyrimų tematikas.
KONKURSO SĄLYGOS:
Pretendentai į vardinę profesoriaus B. Vaškelio stipendiją iki 2025 m. gruodžio 15 d. imtinai turi pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą dalyvauti konkurse (laisva forma);
- Gyvenimo aprašymą (CV);
- Pažymą apie studijų rezultatus, patvirtintą dekanate (doktorantams nereikia);
- Mokslinių publikacijų ir meno recenzijų sąrašą bei kopijas.
Gautus prašymus svarstys stipendijų skyrimo komisija.
Menų fakultete prioritetas teikiamas studentams, tyrinėjantiems Lietuvos teatro meną, tačiau išimties tvarka stipendija gali būti teikiama ir kitas menotyros sritis tyrinėjantiems studentams.
Konkurso rezultatai bus paskelbiami iki gruodžio 18 d.
Dokumentus reikia pristatyti arba siųsti el. paštu iki gruodžio 15 d. (imtinai) šiuo adresu: Humanitarinių mokslų fakulteto dekanatas (V. Putvinskio g. 23–301, Kaunas), referentė Alisija Rupšienė. Daugiau informacijos teikiama tel. +370 (37) 327 830 ir el. paštu alisija.rupsiene@vdu.lt.
Pasaulinės kokybės dienos proga apdovanoti Menų fakulteto studijų proceso inovacijų kūrėjai
Kiekvienų metų antrąją lapkričio savaitę Jungtinių Tautų iniciatyva minima Pasaulinė kokybės diena – proga universitetų bendruomenėms įvertinti pasiektus rezultatus ir stiprinti nuolatinio tobulėjimo kultūrą. Šią dieną VDU tradiciškai pažymi prasmingais renginiais.
Lapkričio 14 d. surengta atvira diskusija „Kas yra kokybės kultūra skirtingoms kartoms?“, o vakaro akcentu tapo VDU darbuotojų apdovanojimai, pagerbę bendruomenės narius, kurių idėjos ir iniciatyvos įkvepia studijų proceso pažangą. Šiemet konkursui pateikta daugiau nei pusšimtis paraiškų, atspindinčių VDU bendruomenės kūrybingumą, inovatyvumą ir stiprų atsidavimą kokybei.
Džiaugiamės ir didžiuojamės Menų fakulteto bendruomenės nariais, laimėjusiais įvairiose inovacijų kategorijose:
Augustinas Balaišis – „Tinklalaidė „Kūrybotyra“ (kategorija: Išmanūs komunikacijos ir informacijos prieinamumo sprendiniai)
Aušrinė Cemnolonskė – „Interaktyvus parodos pristatymas: dailės pažinimas per skaitmeninę kūrybą (IPP-DIGIART)“ (kategorija: Skaitmeninių sprendimų integracija)
Gytis Dovydaitis, Rūta Petrauskaitė (Menų fakultetas, Transform4Europe biuras) „Laboratory for [Living] Tree [as] Architecture (LABT)“ (kategorija: Bendradarbiavimo arba tarptautiškumo iniciatyvos)
Milda Gineikaitė (Menų fakultetas, VDU Menų galerija „101“) „VDU Menų galerijos „101“ savanorių bendruomenės kūrimas“ (kategorija: Galimybių stiprinimas ir įtraukties iniciatyvos)
