• Titulinis
• Visos naujienos

Iškilmingame VDU Senato posėdyje įteikti daktaro ir profesoriaus diplomai Menų fakulteto dėstytojams

Naujas Menų fakulteto dėstytojo Tomo Pabedinsko straipsnis apie subkultūras fotografijoje

nuotr. autorius – Žilvinas Glušinskas

Tarptautinis mokslinis žurnalas „Creativity Studies“ paskelbė Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros dėstytojo ir Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininko doc. dr. Tomo Pabedinsko straipsnį „Rock subculture in Žilvinas Glušinskas photographs: building communal capital through cretive documentary“ (liet. – „Roko subkultūra Žilvino Glušinsko fotografijose: bendruomeninio kapitalo kūrimas kūrybinėje dokumentikoje“). 

Naujoje mokslinėje publikacijoje doc. dr. Tomas Pabedinskas tęsia fotografijos ir subkultūrų santykio tyrimus, analizuodamas Žilvino Glušinsko fotografijų serija „Tūsas pas Mekaniką fazendoje“ (2019–2024). Straipsnyje atskleidžiama, kaip fotografija reprezentuoja ir formuoja konkrečią roko subkultūros bendruomenę ir jos ryšį su platesne šiandienine visuomene, analizuojami Žilvino Glušinsko darbų dokumentiniai, meniniai ir kultūriniai aspektai, taip pat skirtingi jų sklaidos kontekstai ir medijos. 

Straipsnio autorius pasiūlo ir naują teorinį požiūrį į analizuojamus meninius bei sociokultūriniua reiškinius. Nors tyrimas remiasi kultūrinio kapitalo samprata, tačiau jo rezultatai leidžia pakoreguoti šią gerai žinomą sociologinę sąvoką, teigiant kad fotografija šiandieninių subkultūrų kontekste tampa įrankiu kurti bendruomeninį kapitalą – simbolinę prasmę, jungiančią žmonių grupę į bendruomenę įvairialypėje ir susiskaldžiusioje visuomenėje. 

Straipsnis laisvai prieinamas „Creativity Studies“ žurnalo interneto svetainėje Kviečiame skaityti! 

Atnaujinti Menų fakulteto dėstytojų konsultacijų laikai

Dėstytojų konsultacijų laikai 2026m. pavasario semestras:

ŠIUOLAIKINIŲ MENŲ KATEDROS DĖSTYTOJŲ NUOTOLINIŲ KONSULTACIJŲ KAMBARYS

ŠIUOLAIKINIŲ MENŲ KATEDROS DĖSTYTOJŲ NUOTOLINIŲ KONSULTACIJŲ KAMBARYS 2

ŠIUOLAIKINIŲ MENŲ KATEDROS DĖSTYTOJŲ KONSULTACIJŲ LAIKAS

TEATROLOGIJOS KATEDROS DĖSTYTOJŲ NUOTOLINIŲ KONSULTACIJŲ KAMBARYS

TEATROLOGIJOS KATEDROS DĖSTYTOJŲ KONSULTACIJŲ LAIKAS

MENOTYROS KATEDROS DĖSTYTOJŲ NUOTOLINIŲ KONSULTACIJŲ KAMBARYS

MENOTYROS KATEDROS DĖSTYTOJŲ KONSULTACIJŲ LAIKAS

Studentai, vykdę mokslo ar meno veiklas, gali pretenduoti į stipendiją

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skelbia konkursą stipendijoms už mokslo ar meno pasiekimus VDU studentams gauti, kurio tikslas – skatinti studentus vykdyti mokslinę ar meninę veiklą Universitete jam atstovaujant.

Vienkartinė stipendija už mokslo ar meno pasiekimus, kurios dydis – 500 (penki šimtai) Eur, yra skiriama produktyviausiems ir / ar aukščiausius bei reikšmingiausius pasiekimus (įvertintus mokslo (meno) produkcijos taškais) 2025 m. turintiems studentams,  atstovaujantiems Vytauto Didžiojo universitetui atitinkamoje studijų krypčių grupėje.

Konkurse stipendijai gauti gali dalyvauti kandidatai, turintys bent vieną mokslinę publikaciją arba skaitę pranešimą konferencijoje, arba viešai pristatę savo kūrybą. Stipendijos skiriamos įvertinus praeitų kalendorinių metų (laikotarpyje nuo 2025 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) mokslinės ar meninės veiklos pasiekimus atitinkamose studijų krypčių grupėse:

• Menų;
• Humanitarinių mokslų;
• Inžinerijos mokslų ir Technologijų mokslų;
• Socialinių mokslų, Teisės, Verslo ir viešosios vadybos;
• Ugdymo mokslų;
• Matematikos mokslų, Informatikos mokslų, Fizinių mokslų, Gyvybės mokslų;
• Žemės ūkio mokslų.

Stipendijos už mokslo ar meno pasiekimus pagal atitinkamas studijų krypčių grupes skiriamos atskirai:

• nuolatinės ir ištęstinės studijų formos pirmosios pakopos bei I-IV kurso vientisųjų studijų studentams bendrai;
• nuolatinės ir ištęstinės studijų formos antrosios pakopos, profesinių studijų bei V kurso vientisųjų studijų studentams bendrai.

Studentai, norėdami pretenduoti gauti stipendiją už praeitų kalendorinių metų (laikotarpyje nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) mokslo ar meno pasiekimus iki š. m. kovo 1 d. (imtinai) turi pateikti mokslinės, meninės ir kitos veiklos duomenis VDU studentų portalo skiltyje „Mokslas“ vadovaujantis šia tvarka:

• naudodami asmeninius universiteto suteiktus prisijungimus prisijunkite prie VDU Studentų portalo ir meniu laukelyje pasirinkite skiltį Mokslas, atsidarius skilčiai spustelėkite ant mygtuko Pildyti;
• pasirinkite norimos mokslinės (meninės) veiklos kategoriją (publikacijos; patentai; mokslinė veikla; kita mokslinė ir organizacinė veikla; kita mokslinė ir meninė veikla; gautos reikšmingos premijos, apdovanojimai), pateikite visą reikiamą informaciją kaskart paspausdami mygtuką Išsaugoti.

SVARBU: „Publikacijos“ ir „Patentai“ turi būti užregistruoti Universiteto Mokslo valdymo sistemoje VDU CRIS, taškai už publikacijas įvertinus autorių indelį skiriami pagal VDU patvirtintą mokslo ir meno produkcijos klasifikatorių.

Daugiau informacijos:

Vytauto Didžiojo universiteto stipendijų už mokslo ar meno veiklos pasiekimus skyrimo tvarkos aprašas

• Studentų centras (Studentų reikalų departamentas)

Adresas K. Donelaičio g. 52-111, LT-44244, Kaunas

Telefonas +370 37 751 175

El. paštas studentas@vdu.lt

Erasmus+ studijų mainų, praktikų bei trumpalaikių kursų užsienyje konkursai

Vytauto Didžiojo Universitetas (VDU) kviečia studentus pasinaudoti tarptautinėmis galimybėmis ir dalyvauti studijų mainų, praktikų bei trumpalaikių kursų užsienyje konkursuose.

Kad pasirinkti būtų lengviau, vasario 10–11 d. kviečiame dalyvauti „ErasmusDays“ renginiuose. Tai puiki proga plačiau susipažinti su visomis mainų galimybėmis, užduoti rūpimus klausimus ir pasiruošti sėkmingam startui tarptautinėje aplinkoje.

Šiuo metu vyksta šie studijų mainų bei praktikų konkursai:

• „Erasmus+” studijos (ES/EEE šalyse). Paraiškas galima teikti iki 2026 m. vasario 20 d.
• VDU Dvišalių mainų ir „Erasmus +“ studijos (ne ES/EEE šalyse). Paraiškas galima teikti iki 2026 m. vasario 20 d.
• „Erasmus+” studentų ir absolventų praktika (visose šalyse). Paraiškas galima teikti iki 2026 m. vasario 28 d.
• „Erasmus+“ trumpalaikės studijos. Paraiškas galima teikti iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

Daugiau informacijos

Prasidėjo registraciją į dalykus

Sausio 26–30 dienomis vyksta pirmasis registracijos į 2025/2026 m. m. pavasario semestro studijų dalykų paskaitas, seminarus, pratybas ir laboratorinius darbus etapas. Šiame etape į dalykus registruojasi:

• Nuolatinės ir ištęstinės formų bakalauro ir vientisųjų studijų studentai.
• Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų magistrantai.
• Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų profesinių studijų studentai.
• Klausytojai.
• Vizituojantys studentai.

Registracija vyks tik elektroniniu būdu, prisijungus prie VDU Studentų portalo (SP).

Prisijungimo vardas yra: vardas.pavarde (mažosiomis raidėmis, be lietuviškų raidžių) ir slaptažodis. Jei studentas pamiršo slaptažodį, jis gali jį vėl susikurti, apsilankydamas šiame tinklalapyje.

Instrukcijos slaptažodžio keitimui.

Registracijos į dalykus taisyklės

Studijų tvarkaraščiai

Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio istorinių įvykių fotografijos Lenkijoje ir Latvijoje

Minint 35-ąsias sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos įvykių metines Lietuvos ambasadoje Varšuvoje įvyko iškilmingas renginys, kurio metu buvo pristatytos prof. R. Požerskio 1991 m. sausio įvykių Vilniuje didelio formato fotografijos.

Šiuos istorinius įvykius Menų fakulteto dėstytojo fotografijos padėjo prisiminti ir Rygoje, kur prie Lietuvos ambasados surengta prof. R. Požerskio dokumentinių fotografijų ekspozicija.

Parodų anotacijoje pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis rašo: „Romualdo Požerskio fotografijos siūlo skaityti reikšmingąjį naujausios Lietuvos istorijos puslapį, kuris vadinasi išsivadavimas. Tai buvo nepaprastas laikas ne vien Lietuvai – griuvo paskutinioji Europoje sovietų imperija. Neįtikėtiną istoriją, kaip nedidelė šalis ir tauta išsivadavo, įtikinamai pasakoja ten dalyvavusių žmonių veidai. Ir po pusės šimtmečio okupacijų bei naikinimų jie tebebuvo nepraradę orumo, suvokimo, kuo skiriasi gėris ir blogis, sava gimtoji žemė ir tolimi svetimi kraštai, pačių valstybė ir svetimos valstybės smurtu primesta melaginga tvarka. Tuomet Lietuva buvo ypatinga ir siuntė savo vertybinį pranešimą kitiems. Jame glūdėjo tiek daug pagrindinių dalykų, kurie daro žmogaus gyvenimą vertą pagarbos ir nušviestą vilties, kad pasaulis neišsigims. Skaitykime juos R. Požerskio fotografijose.“

Prof. R. Požerskio parodos Varšuvoje ir Rygoje bus eksponuojamos iki kovo mėnesio.

„Skalvijos“ direktorė V. Levickaitė: filmai yra daugiau nei pramoga, jie gali provokuoti

Vilma Levickaitė. Modesto Endriuškos nuotr.

„Nekomerciniuose kino teatruose žiūrovų skaičiai atsistatė į priešpandeminį lygį. Tai įrodymas, kad ėjimas į kiną yra svarbus žmonėms, nepaisant to, kad galima patogiai žiūrėti ir namuose: dėl buvimo kartu su kitais, bendros patirties ir pridėtinių verčių, kurias siūlo kino teatrai. Žmonės tapo reiklesni ne tik pačiam filmui, bet ir papildomiems dalykams: jie tikisi, kad bus maloni aplinka, filmo pristatymas ar dar kažkas, kas pagilins jų patirtį“, – pastarojo dešimtmečio pokyčius aptaria kino centro „Skalvija“ direktorė, Kino kultūros asociacijos vadovė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė Vilma Levickaitė.

Pokalbyje su ilgamete kino teatro vadove – apie žiūrovų ir kino kūrėjų auginimą per švietimą, studentavimo laikais pamėgtus filmus ir darbe praverčiančius įgūdžius, įgytus VDU menotyros ir gretutinėse vadybos studijose.

Jau beveik dvidešimt metų „Skalvijai“ vadovaujanti V. Levickaitė pažymi, kad pastaruoju metu netinklinių kino teatrų skaičius stabilizavosi: jų Lietuvoje yra apie 7–8, ir šiam kiekiui augti šiuo metu nėra galimybių dėl finansinių sąlygų.

„Mums pasisekė, nes esame miesto kino teatras: kokia situacija bebūtų, galime atsiremti į miesto valdžią. Kol politikai nenusprendžia, kad kino teatras nereikalingas, tai padeda. Tačiau vis tiek turime galvoti, kaip konkuruojame, tobuliname savo veiklą, augame. Sunku, kai turi mažai panašių kolegų, esi truputį pažeidžiamas, neturi tiek daug tinklaveikos galimybių“, – nevienareikšmišką nekomercinio kino padėtį aptaria V. Levickaitė.

Pasak pašnekovės, kino teatrų populiarumo nuosmukių būta ir didesnių, pavyzdžiui, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. „Dažnai mėgstame sieti kino teatrų užsidarymą su tam tikromis krizėmis, bet iš principo tai buvo pasaulinis reiškinys: jie užsidarinėjo dėl to, kad išplito videokasetės. O dabar kino teatrų skaičius yra stabilus. Būtent dėl to, kad įrodyta, jog vis tiek yra žmonių, kurie eis į kino teatrus, nes turi poreikį žiūrėti kartu su kitais. Filmo žiūrėjimas irgi yra socialinis veiksmas, kaip ir ėjimas į kitus renginius“, – pažymi V. Levickaitė.

Vilma Levickaitė. Manto Bartaševičiaus nuotr.

Augina naują kino žiūrovų ir kūrėjų kartą

Pasak jos, šiandieninėse veiklose, vadovaujant kino teatrui, itin praverčia suvokimas apie esminius rinkodaros principus, įgytas dar studijų laikais: norint paskatinti žmones eiti į kiną, reikia sukurti poreikį tą daryti. Nekomercinio kino teatrams tai reiškia ne ekspresyvias reklamas, o ilgą ir nuoseklų žiūrovų auginimą, pavyzdžiui, per edukacinę veiklą: tokias iniciatyvas kaip „Mokausi iš kino“, kuri kasmet į „Skalviją“ žiūrėti kino pritraukia apie 16 tūkst. moksleivių.

„Mūsų tikslas yra parodyti įvairovę, kad filmai yra visokie, kad jie gali skatinti mąstyti, provokuoti kalbėti. Siekiame, kad jauni žmonės suprastų, jog kinas nėra tik pramoga, kurią tu pažiūrėjai ir pamiršai kitą dieną, o kad tai yra kažkas, kas gali ugdyti“, – pasakoja V. Levickaitė.

Kitas projektas, „Skalvijos“ kino akademija, ėmėsi dar didesnės misijos – auginti naują kino kūrėjų kartą. Baigusieji šiuos užsiėmimus, supažindinančius su filmų kūrimu, turi visas galimybes tapti kino profesionalais: šiandien tarp baigusiųjų akademiją yra ir jau pripažinti režisieriai Marija Kavtaradzė („Tu man nieko neprimeni“) bei Vytautas Katkus („Svečias“).

Menotyra ir vadyba padėjo tvirtus pagrindus karjerai

Prisimindama studijų laikus, V. Levickaitė pažymi, jog studijuoti Vytauto Didžiojo universitete menotyrą ji pasirinko ilgai nesvarsčiusi, nes traukė šios programos įvairiapusiškumas.

„Dar mokykloje supratau, kad sritis, kurioje man labiausiai patinka būti, yra kultūra: patiko eiti į renginius, į dramos teatrą, į koncertus. Jau tada pajutau, kad dalyvavimas kultūroje žmogui labai daug duoda. Tačiau kadangi tuo metu nežinojau, kokioje kultūros srityje norėsiu dirbti, man idealiai tiko menotyros studijos VDU, nes jos apėmė visus menus iš teorinės pusės“, – pasakoja „Skalvijos“ direktorė.

Ji pažymi supratusi, kad nori būti ne menininkė, o tarpininkė tarp kultūros kūrėjų ir kultūros dalyvių. Be to, V. Levickaitė pasinaudojo VDU siūloma galimybe šalia pasirinktos pagrindinės studijų programos studijuoti ir gretutinę specialybę – vadybą.

„Intuityviai supratau, kad vadyba, arba organizacijos valdymas, veiklų planavimas, yra svarbus ir kultūroje, ten galioja tie patys principai, kaip ir versle. Tad įgytas menotyros bakalauras ir verslo vadybos sertifikatas padėjo tvirtus pagrindus mano profesiniam keliui kino kultūros srityje: tiek meno istorijos, kultūros kontekstas, meno kūrinių analizė, tiek strateginio valdymo, rinkodaros pagrindai, personalo vadyba, finansų apskaita“, – apibendrina pašnekovė.

Vilma Levickaitė. Dovaldės Butėnaitės nuotr.

Įvairiapusis lavinimas – visada aktualus

Kino kultūros asociacijos vadovė prisimena, kad vadybos studijos VDU jau tada, prieš daugiau nei 25 metus, garsėjo kaip vienos progresyviausių Lietuvoje: jas baigę draugai pasakojo, kad tolesnės studijos kituose universitetuose atrodė atsiliekančios, priešingai nei VDU, kur buvo pristatomos naujausios vadybos tendencijos ir akcentuojamas modernumas.

Tuo pačiu V. Levickaitė džiaugiasi, kad universitetas iki šiol palaiko artes liberales principus, leidžiančius studentams laisvai rinktis dalykus, neapsiribojant pasirinkta specialybe, ir patiems susidaryti dalykų tvarkaraščius, rinktis daugiau nei iš trisdešimties užsienio kalbų, dalyvauti įvairiose papildomose veiklose.

„Man atrodo, įvairiapusis žmogaus lavinimas visada bus labai aktualus. Tai ne tik galimybė gauti kuo platesnį išsilavinimą, bet ir tuo pačiu lavinti savo pasirinkimo discipliną: sąmoningai galvoti, kas tau įdomu, susiformuoti dominančių temų paketą. Naudojausi ir galimybe mokytis daug kalbų – mokiausi prancūzų ir anglų“, – pažymi VDU absolventė.

Studijų laikais ją bene labiausiai pradžioje traukė ne kinas, o teatras: ypač dėl tuo metu didelį įspūdį palikusios dėstytojos, teatrologės Vitalijos Truskauskaitės.

„Vitalija buvo tas žmogus, kuris labai daug žmonių patraukė į teatrą. Tiesiog taip būna, kad jauno žmogaus gyvenime būtent mokytojai lemia, ar jis susidomės kažkokia sritimi, ar jį įkvėps, sudomins, užburs savo meile dėstomam dalykui, ar ne“, – pasakoja V. Levickaitė, atskleisdama, kad meilė kinui atėjo vėliau, vėlesnėse studijose, kuriose jai dėstė kino kritikė Živilė Pipinytė.

Kino paskaitose susipažino su A. Tarkovskiu

V. Levickaitė atsimena, jog studijų VDU laikais kino teatrai Kaune išgyveno ne pačius geriausius laikus, jų repertuarai nebuvo labai turtingi. Visgi tuomet, vėlyvame XX a. dešimtame dešimtmetyje, jai didelį įspūdį paliko „Kanklėse“ pamatytas Jimo Jarmuscho „Negyvėlis“ ir „Senajame treste“ peržiūrėtas Alano Parkerio miuziklas „Evita“. Aptardama tuomet dominusius kino filmus ir režisierius, VDU alumnė išskiria Andrejų Tarkovskį, Ingmarą Bergmaną, Peterį Greenaway ir kitus intelektualaus, filosofinio kino kūrėjus – su daugeliu jų ji susipažino kino paskaitose.

„Iš kino istorijos paskaitų susižinodavome, kokie autoriai yra svarbūs, ir tiesiog viską nuomavomės. Turėjau savo bendrabučio kambaryje atsivežusi iš namų vaizdo kasečių grotuvą, televizorių, susikviesdavau draugų iš barako ir mes darydavome peržiūras. Tad viskas prasidėjo grynai studentiškai. Vėliau, aišku, pradėjau labiau gilintis. Šiandien man vis dar labai patinka, su vidiniu pasauliu rezonuoja amžinatilsį Béla Taras“, – atskleidžia V. Levickaitė.

„Praeitais metais man labai patiko „Konklava“ ir „Pietinia kronikos“. Pastarasis yra tiesiog fenomenas lietuviškame kine, nes sukurti gerą, kokybišką, žiūrovišką komediją yra labai sudėtinga“, – pastarojo meto favoritus išskiria pašnekovė, papildydama, jog šalia kino laisvalaikiu mėgsta vaikščioti į parodas, keliauti.

Pokalbio pabaigoje dalindamasi patarimais dabartiniams dvyliktokams, sprendžiantiems dėl savo ateities, Vilma Levickaitė palinkėjo jiems klausytis širdies ir būti politiškai aktyviems.

„Dvyliktokams palinkėčiau kiekvieną dieną galvoti apie laisvę ir kaip ją apginti, būtinai domėtis politika ir partijomis, dalyvauti rinkimuose. Palinkėčiau, kad širdis pasakytų, kur yra jų profesinis kelias, ir kad jie sugebėtų ją išgirsti. O tada – kad sugebėtų atsilaikyti prieš kitus: tarkim, jei tėvai sakys, kad čia blogas pasirinkimas. Aišku, reikia išklausyti, neatmesti iškart to, ką sako vyresni, bet svarbiausia yra jų pačių sprendimas“, – pabrėžia „Skalvijos“ direktorė.

Menų fakulteto doktorantei įteikta prof. Broniaus Vaškelio stipendija

Gruodžio 18 d. VDU Lietuvių išeivijos institute ir Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje vykusioje išeivijos mecenatų stipendijų įteikimo VDU studentams šventėje Menų fakulteto doktorantei Monikai Citvaraitei-Lansbergienei buvo įteikta buvusio VDU rektoriaus, literatūrologo, teatrologo ir VDU garbės profesoriaus Broniaus Vaškelio vardo stipendija.

PROF. BRONIAUS VAŠKELIO VARDINĖ STIPENDIJA

Universitete įsteigta prof. Broniaus Vaškelio vardinė stipendija dalimis yra kasmet skiriama Menų fakulteto Teatrologijos katedros ir Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros bakalauro (II-IV kurso), magistrantūros arba doktorantūros studijų studentams, kurie gerai mokosi, aktyviai dalyvauja kultūrinėje ir meninėje veikloje, nuosekliai plėtoja teatrologijos arba lietuvių literatūros tyrimų tematikas.

B. Vaškelis ir jo žmona filantropinę veiklą vykdė nuo pat pirmųjų universiteto atkūrimo dienų. 2011 m. B. Vaškelis įsteigė savo vardo stipendiją, taip norėdamas įvertinti ir motyvuoti jaunuosius meno ir humanitarinių mokslų tyrinėtojus siekti akademinių aukštumų. Po Profesoriaus mirties jo šeima ir universitetas nutarė tęsti stipendijos tradiciją.

Prof. Bronius Vaškelis (1922 – 2021) yra teatrologas, literatūrologas, VDU Garbės profesorius, buvęs VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas (1992 m.) ir VDU rektorius (1993–1996 m.), Teatrologijos katedros įkūrėjas ir vedėjas (1997–2003 m.), VDU profesorius emeritas (2009-2021). Už nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu. Gyvendamas JAV dirbo Lafayette koledže, kur buvo Užsienio kalbų fakulteto dekanu, nuo 1975 m. – profesoriumi, taip pat Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedros vedėju.

Menų fakulteto profesorei dr. Rasai Žukienei įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas

Gintarės Grigėnaitės nuotr.

Gruodžio 11 dieną Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorei, menotyrininkei, dailės kritikei dr. Rasai Žukienei įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Garbingas apdovanojimas profesorei įteiktas už ilgametį, nuoseklų ir išskirtinį indėlį į Lietuvos kultūros lauko ir menotyros puoselėjimą.

Aukščiausi Kultūros ministerijos apdovanojimai – garbės ženklai „Nešk savo šviesą ir tikėk“ – skirti septyniems kultūrai ir menui nusipelniusiems asmenims. Apdovanojimas taip pat įteiktas teatro kritikui, kultūros analitikui, publicistui Vaidui Jauniškiui; judaikos tyrėjai, mokslininkei, edukatorei ir kultūros paveldo puoselėtojai dr. Larisai Lempertienei; muziejininkui, pedagogui, kraštotyros ir kultūros veikėjui Olijardui Lukoševičiui; dailininkui ir pedagogui Simonui Skrabuliui; menotyrininkei, kultūros paveldo tyrinėtojai, pedagogei ir kultūros politikos ekspertei doc. dr. Vaidutei Ščiglienei ir žurnalistei, fotomenininkei, dailininkei Lilijai Valatkienei.

• Fakultetas
• International
• Katedros
• Kontaktai
• Kūrybinės industrijos (test)
• Mantvidas Žalėnas
• Menas
• Menų istorija, kritika ir medijos
• Mindaugas Kavaliauskas
• Mokslas
• Pradžia
• Pranešėjai
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai
• Vidmantas Čepkauskas
• Visos naujienos