VDU Naujųjų medijų meno programos studentų paroda „Natūra“
Spalio 12 d. VDU menų galerija „101“ pakvietė į VDU Menų fakulteto Naujųjų medijų meno programos studentų fotografijų parodos „Natūra“ atidarymą. Parodos atidarymo metu kuratoriai Rimgaudas Barauskis ir Milda Gineikaitė pristatė parodos idėjas ir kūrybinį eksponavimo procesą, kuris studentams buvo gera praktika mokantis pristatyti savo kūrinius parodoje. Kuratoriai džiaugiasi jaunųjų kūrėjų fotografijomis ir motyvacija dalyvauti fotografijų parodoje. Parodos atidarymo metu Naujųjų medijų meno programos studentas Matas Januškauskas sušildė galerijos erdvę grodamas gitara.
Paprastai studijuodami Naujųjų medijų meno programoje studentai per Kūrybinės fotografijos paskaitas bei bakalauro darbų gynimus eksponuoja savo darbus ir rengia parodą. Ši fotografijų paroda – pirmoji tokio pobūdžio, kadangi dalyvauja skirtingų kursų studentai su įvairiais, nebūtinai studijų dalykams kurtais darbais. Ateityje planuojama tęsti šią tradiciją, kad studentai turėtų daugiau galimybių parodyti savo darbus platesnei auditorijai.
Kadangi praėjusiais studijų metais buvo nutolta nuo gyvų parodų dėl susiklosčiusios epidemiologinės situacijos, fotografijų paroda studentams leidžia tarsi adaptuotis ir sugrįžti iš virtualybės į realybę. Kūrybinio parodos rengimo proceso metu studentams iškilę iššūkiai parodė, kaip tikrovė gali nesutapti su pirmuoju sumanymu.
Peržiūrėjus ir atrinkus studentų parodai atsiųstas fotografijas išryškėjo vienijanti linija – natūralumo ir tikrovės dermė, kurią apibūdina žodis „natūra“. Fotografijų parodoje natūra suvokiama kaip realybė, kurioje pinasi kintantys gamtos procesai, sudarantys savitą gyvenimo ratą, parodoje atskleidžiamą per įvairias studentų idėjas.
Fotografijų parodoje dalyvauja šeši studentai iš skirtingų kursų. Urtė Serapinaitė (1 kursas) fotografijose išreiškia kūno, kūno kalbos ir plastikos tarpusavio sąsają, pavadindama fotografijas „Fiziškai emociska“. Autorė kelia klausimą kaip akys padeda matyti aplinką, kaip spalvos keičia tikrovę, kaip rankos leidžia jausti tekstūras, daiktus, kaip galima kalbėti be žodžių. Rusnė Kuliešiūtė (2 kursas) atskleidžia augalų daugialypiškumą, per augalų formas Rusnė tyrinėja ne tik juos pačius, bet ir žmones bei save. Ema Kazlauskaitė (3 kursas) fotografiją suvokia kaip žaidimą, kada kuriami aplinkoje neegzistuojantys vaizdiniai. Studentės nuotraukos sukonstruotos iš kelių tarpusavyje nesusijusių kadrų, sukurtų skaitmeniniu ir analoginiu būdu.
Arnas Alekna (3 kursas), sukūręs neįprastą erdvinę gamtos fotografijų instaliaciją, išreiškiančią jausmą, kuris aplanko, kai plaukiama pasroviui, kai nežinomybė užpildo žmogaus sielą. Ugnė Narkevičiūtė (3 kursas) fotografijų parodoje kelia klausimą apie šunų egzistenciją, kuri priklausoma nuo žmogaus. Viena vertus, šunų gyvenimas gali būti pripildytas meilės, kita vertus, pripildytas kančios ir išdavystės, kai įvyksta nuosprendis, ištartas naudojant tas pačias frazes ir motyvus. Svetlana Pukė (4 kursas) fotografijų serijoje „Miškų politika“ vaizduoja miškų dalis, kuriose buvo įvykdytas plynas arba atvejinis kirtimas. Serija vaizdu kviečia žiūrovą į dialogą ir perkelia į realų, o ne „nematau – tai taip nėra“ migla aptrauktą žinojimą. Autorė kirtaviečių dokumentavimo vaizdais atidengia miškų saugojimui netinkamų spredimų įvairovę ir kelia klausimą: ar Tu tam pritari?
Dalinamės fotografijų parodos akimirkomis ir kviečiame apsilankyti VDU menų galerijos „101“ (Muitinės g. 7) parodoje iki lapkričio 8 dienos.
Kuratoriai Rimgaudas Barauskis ir Milda Gineikaitė
Fotografijų autorius Jonas Petronis
Paskaita „Tarpukario modernizmo ir medžio santykis fotografijose“
Rugsėjo 22 d. 15:00 VDU Menų fakulteto kiemelyje (Muitinės g. 7) vyks fotografės ir kuratorės Mildos Gineikaitės paskaita „Tarpukario modernizmo ir medžio santykis fotografijose“. Paskaita yra Europos kultūros paveldo dienų dalis (http://kpd.lt/epd2021/kauno-regionas/).
Būtina išankstinė registracija el. p. asta.naureckaite@kpd.lt. Laikytis visų saugumo reikalavimų (dėvėti kaukes, laikytis atstumo).
Tarpukario modernizmo ir medžio santykį fotografė Milda Gineikaitė tyrinėja serijoje „Miestovaizdžio balsai“. Fotografijos akcentuoja kolektyvinę atmintį, tarpukariu sukurti architektūros dekoro elementai ir šalia augantys medžiai fotografijose tarsi „susigretina“. Dokumentuojami miestovaizdžio architektūros objektai atskleidžia, kaip tarpukario modernizmo ir medžio santykis kuria šiandienos urbanistinį peizažą. Fotografijų serija perteikia kultūros (gyvenamosios architektūros) ir gamtos (medžių) „balsus“, atsiskleidžiančius ir lygiavertiškai, ir išskiriant vieną iš jų. Todėl iškyla arba „žalio“ miesto idėja, kurianti harmoningą erdvę, arba vienovės stokojantis architektūros ir medžio ansamblis, kuriame architektūra tarsi šaltas objektas, bylojantis architektūrinę tradiciją. Požiūrius ir erdvės „poeziją“ gali lemti pasirinkta fotografijos kompozicija. Medis serijoje suvokiamas kaip gamtinės sferos metonimija, neatsiejama miestovaizdžio dalis. (iš fotografijų serijos anotacijos)
Milda Gineikaitė – Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto absolventė, jaunosios kartos fotografė ir kuratorė. Kūrybinę fotografiją Milda suvokia kaip dokumentą ir įrankį tyrinėti aplinką. Ryšys su gamta fotografei nesvetimas nuo vaikystės, o medis jos fotografijose tapo svarbiu elementu jau beveik prieš dešimtmetį, pradėjus fotografuoti šalia namų augusį ir vėliau nukirstą „Aušrų medį“. (iš parodos „(Ne)saugi zona“ anotacijos, kurat. Agnė Taliūtė)
Kūrybinis projektas yra apdovanotas vardine V. Kuprevičiaus stipendija.
Naujųjų medijų meno ir Muzikos produkcijos studentų įkurta kūrybinė grupė ADA atidarė parodą „Tempo“ galerijoje (M. Daukšos g. 34). Jauni menininkai pristato instaliaciją „Atspindžiai“, sukurtą dalyvaujant Kaunas Europos Kultūros Sostinė 2022 iniciatyvoje „Daugiau Tempo“.
Autoriai teigia, kad savo darbu siekia iš žmogiškos perspektyvos apmąstyti šiuo metu visuomenei aktualius tapatybės klasimus. Kūrybos pagalba menininkai žiūrovo klausia: kas tu esi? O kas esi kitų žmonių akyse? Ar tos tapatybės skiriasi? Ar tas skirtumas žeidžia? Jaunieji kūrėjai siekia atkreipti dėmesį į tai, kad nesusikalbėjimas kyla tuomet, kai žmogui priskiriamas tam tikras stereotipas, „etiketė“, nors iš tiesų kiekvienas žmogus yra individualus ir jo tapatybę nusako įvairių bruožų visuma. Autoriai tikisi, kad kiekvienas, apsilankęs parodoje, galės išgyventi sąlytį su daugeliu kitų žmonių tapatybių bei pateikti savo atsakymus į šiandien mums svarbius klausimus.
Naujųjų medijų meno studentai išleido albumą, kuriame pristato kartu su dėstytoju Yiorgis Sakellariou kurse „Garso meno teorija ir praktika” sukurtus darbus.
2021 balandžio 30 dieną (penktadienį) Menų fakultetas kviečia pasinerti į šiuolaikinės muzikos pasaulį ir susipažinti su bakalauro studijų programos “Muzikos produkcija” (“Music Production”) dėstytojų, studentų bei absolventų kūryba.
Rytinėje MUSIC LAB programoje (11.15 – 12.30) vyks virtuali „Muzikos produkcijos“ programos absolvento Luko Tarvainio paskaita ,,Muzikos prodiusavimas šiandien: autentiškumas ir technologijos“. Lukas Tarvainis kalbės apie darbo aplinkos ir garso įrankių reikšmingumą kūrybiniame procese. Taip pat aptars skirtingus muzikos prodiusavimo modelius, kintančias tendencijos ir autentiškumo paieškas per kūrybines ir technologines limitacijas. Paskaitoje bus kalbama ir apie sėkmės istorijas Lietuvos bei užsienio kontekstuose ir apie tai, ką reiškia būti vos žingsneliu nuo sėkmės.
Popietinėje MUSIC LAB programoje (nuo 13 val.) kviečiame pasiklausyti „Muzikos produkcijos“ programos baigiamojo kurso studentų Hasan Paje (Egiptas), Yasser Al Ahmadieh (Libanas), Simono Činga (Lietuva) minčių apie kūrybą, inspiraciją bei ateities planus.
Interviu su „Muzikos produkcijos“ studentais galite pasiklausyti čia:
MUSIC LAB‘ą triukšmingai pabaigs virtualus „Muzikos produkcijos“ programos studentų ir dėstytojų koncertas, kurio metu skambės įvairaus elektroninės muzikos stiliaus muzika (R&B, House, Synthwave, Electronic Pop, ir k.t), taip pat laukia interaktyvi garsinė kompozicija.
Virtualaus koncerto klausytojai galės pasimėgauti šiais muzikos kūriniais:
Quasi, aut. Titas Petrikis (feat. Gabrielė Stankevičiūtė and Laurynas Jackonis)
„Muzikos produkcijos“ programos dėstytojas Yiorgis Sakellariou kviečia dalyvauti interaktyvioje garso instaliacijoje Neris čia: https://riversssounds.org/neris
„VDU kultūros dienos 2021“: Rimgaudo Barauskio fotografijų paroda „Žmogus ir jo aplinka šiandien, vakar, rytoj“
Jaunosios kartos fotografas, „Naujųjų medijų meno“ programos absolventas Rimgaudas Barauskis jau ne vienerius metus nuosekliai domisi savo gimtojo Nerimdaičių kaimo praeitimi ir jo istoriją perteikia fotografijų pasakojime „Žmogus ir jo aplinka šiandien, vakar, rytoj“ apie Nerimdaičių kaimo „Vienuolyną” – savo paskirtis ne kartą keitusį, dabar jau apleistą pastatą. Kaip pasakoja projekto autorius, idėja sukurti projektą apie jo gimtuosiuose Nerimdaičiuose esantį „Vienuolyną“ „užaugo“ per daugelį metų. Asmeninis santykis su fotografuojama vieta ir žmonėmis suteikė galimybę į visą situaciją pažvelgti ypač jautriai, asmeniškai.
Nerimdaičių kaimo „Vienuolyne“ iš tiesų niekada neveikė vienuolynas, bet taip jį pavadino buvę gyventojai, nes dažniausiai čia gyveno vienišos moterys – mokytojos. Šiame pastate buvo klebonija, mokykla, jaunų mokytojų bendrabutis, neturinčių gyvenamosios vietos žmonių namai, laidojimo namai, dabar pastatas jau negyvenamas.
Kūrybinį projektą sudaro fotografijos, kuriose įamžinti pastato fasadas, kambariai, įvairūs objektai, buvusieji „Vienuolyno“ gyventojai, laidojimo namų įkūrėja ir paskutinė pastato gyventoja Stanislava. Visa tai papildyta buvusių gyventojų ir laidojimo namų įkūrėjos asmeninėmis istorijomis iš jų gyvenimo ir kūrybos „Vienuolyne“ laikotarpio. Kūrybinį projektą praturtina ir senos atvirutės, laiškai, dokumentai, fotografijos, rastos apleistame pastate.
Tokiu būdu autoriui pavyko kūrybiniame projekte atspindėti ir asmeninius žmonių gyvenimus, ir skirtingus Lietuvos istorijos tarpsnius. Kol kas svarbiausias Rimgaudo kūrybinis darbas buvo eksponuotas Kaune esančioje galerijoje „101”, o po parodos autorius buvo pakviestas ir sėkmingai dalyvavo tarptautinėse Rafał‘o Milach‘o ir Anios Nałęckos vedamose fotografijos knygų dirbtuvėse Kauno fotografijos galerijoje, kurių metu sukūrė savo autorinę knygą.
Fotografo knygoje – Nerimdaičių „Vienuolyno“ istorija
Interviu su Naujųjų medijų meno programos absolventu Rimgaudu Barauskiu apie jo baigiamojo bakalauro darbo tęstinumą.
Iš Nevarėnų seniūnijos Nerimdaičių kaimo kilusiam jaunam fotografui Rimgaudui Barauskiui svarbi gimtojo krašto istorija ir senolių palikimas. Savo baigiamojo bakalauro darbo objektu vaikinas pasirinko apleistą pastatą, vietinių gyventojų vadinamą „Vienuolynu“. Sulaukęs pasiūlymo dalyvauti knygų dirbtuvėse fotografas netgi sudarė autentišką knygą „Vienuolynas“. Monika GIRDVAINĖ Idėją brandino ilgai
Šiemet Vytauto Didžiojo universitete naujųjų medijų meno studijas baigęs Rimgaudas teigia, kad idėja baigiamajam bakalauro darbui sukurti projektą apie jo gimtajame krašte, Nerimdaičiuose, esantį istorinį, dabar jau negyvenamą pastatą nebuvo atsitiktinė.
„Ši idėja užaugo manyje per daugelį metų. Pastate niekada neveikė vienuolynas, taip jį pavadino buvę gyventojai, nes dažniausiai jame gyveno vienišos moterys – mokytojos. Šiame pastate kažkada buvo klebonija, mokykla, bendrabutis mokytojams ir kolūkio darbuotojams, socialinis būstas asocialioms šeimoms ir pavieniams gyventojams, laidojimo namai.
Man „Vienuolynas“ visada buvo mistinis pastatas, kuris išsiskirdavo iš visų kitų“, – sako pašnekovas.
Rimgaudas pripažįsta su dideliu susidomėjimu besiklausantis senolių prisiminimų. Jam įdomi praeitis, gimtojo krašto istorija. Jaunas vyras tvirtina, kad nuo vaikystės girdėtos istorijos išaugino suvokimą apie praeities svarbą žmogaus ateičiai.
„Sunku net įsivaizduoti, kiek įvykių pergyveno pastatas. Dar esama fotografijų, kuriose matyti mano seneliai (maži vaikai), stovintys ant šio pastato, tada buvusios mokyklos, laiptų. Tuomet jie net negalėjo nutuokti, kad po daugelio metų anūkas vykdys projektą apie jų mokyklą. Kartais pagalvoju, kad viskas buvo suplanuota, kad šis projektas buvo skirtas man jau seniai“, – kalba pašnekovas. Išleido knygą
Baigiamųjų bakalauro darbų gynimuose R. Barauskio projektas sulaukė dėmesio, ir jaunuolis buvo pakviestas dalyvauti Rafał‘o Milach‘o ir Anios Nałęckos fotografijos knygų dirbtuvėse Kauno fotografijos galerijoje. Dirbtuvių metu Rimgaudas sudarė autentišką knygą, panaudodamas „Vienuolyne“ rastų senų fotografijos albumų lapus.
„Mano fotografijų knygoje „Vienuolynas“ persipina praeitis ir dabartis. Joje yra daugybė senų nuotraukų, viena net atkeliavusi iš Čikagos. Taip pat knygoje yra įvairių laiškų, atvirukų, dokumentų, rastų pastate. Aprašyti ten gyvenusių žmonių atsiminimai. Visa tai sukuria tiltą tarp praeities ir dabarties. Knygoje esančios mano darytos ten anksčiau gyvenusių žmonių ir „Vienuolyno“ interjero fotografijos tarsi susijungia su daugybe senų fotografijų, rastų „Vienuolyne“, sukurdamos vienovę. Fotografija sujungia skirtingus laikotarpius, taip išsaugodama praeities įvykius, akimirkas, kurdama šiandienos istoriją“, – teigia VDU Menų fakultete vyr. laborantu dirbantis R. Barauskis. Per fotografiją kuria dialogą
Rimgaudas nuo šių metų Kauno kolegijoje studentams pradėjo dėstyti fotografiją. Vaikinas prisimena, kad prieš pradėdamas studijas universitete į fotografiją pats žiūrėjo kiek kitaip nei dabar. Anksčiau jam fotografija buvo tarsi įrankis, su kuriuo galima užfiksuoti gražius gamtos, švenčių ar kitus vaizdus.
„Dabar man fotografija visų pirma yra turinys. Šiandien noriu kalbėti su žmonėmis, kurti dialogą per fotografiją. Žmogus, žiūrėdamas į nuotrauką, turi ne tik matyti, bet ir girdėti. Fotografija savyje turi daugybę jėgos, svarbu tinkamai tai parodyti, pateikti žiūrovui“, – įsitikinęs kūrėjas.
Publikuota – Telšių žinios.
Menų fakulteto absolventų sėkmė filmų kūrimo festivalyje „Odisėja72“
Menų fakulteto absolventai, šiemet baigę Naujųjų medijų meno ir Vaidybos bakalauro studijas, sulaukė ir dar vienos sėkmės. Jų bendras kūrybinis darbas – trumpametražis filmas „240s“ – buvo apdovanotas už geriausią kinematografiją filmų kūrimo festivalyje „Odisėja72“. Festivalyje dalyvavusios kūrybinės komandos, priėmusios iššūkį per 72 val. sukurti filmą, turėjo galimybę konsultuotis su patyrusiais audiovizualinių kūrinių autoriais, kurie dalinosi patarimais scenarijaus rašymo, kūrybinių sprendimų vystymo, režisavimo, filmavimo bei montažo klausimais. Menų fakulteto absolventų filmas buvo įvertintas net tarp 43 kitų kūrybinių komandų darbų.
Jau ketvirtus metus iš eilės vykstančio festivalio dalyvių filmus vertino kompetetinga kino profesionalų komisija: kino režisierė Kristina Buožytė, kino operatorius ir režisierius Ramūnas Greičius ir „Lithuanian Shorts“ festivalio vadovė Rimantė Daugėlaitė. Įvairiose nominacijose apdovanoti filmai spalio 2 d. buvo parodyti didžiajame „Forum Cinemas Vingis“ kino ekrane, o jų autoriai tolesnei kūrybai paskatinti piniginiais prizais.
Sveikiname Menų fakulteto absolventų kūrybinę komandą ir kviečiame pažiūrėti jų filmą: https://youtu.be/JbDJIYLYWKg
Nuotraukos prie fotosienelės autorius – Stasys Mačiulskas, o kitų – Benas Navanglauskas.
Su Jonu Meku dirbęs menininkas miesto ir kaimo erdves perkelia į virtualią realybę
Su Jonu Meku dirbęs menininkas miesto ir kaimo erdves perkelia į virtualią realybę
Tadas Marcinkevičius / L. Valutkevičiaus nuotr.
„Erdvių transformacija“ – tai trumpametražis virtualios realybės videoeksperimentas, miesto ir kaimo erdvių transformacija, išreiškianti sąsają tarp šiuolaikinių technologijų, miesto ir visuomenės, pasitelkiant virtualiosios realybės vaizdavimo metodą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Videomenininkas Tadas Marcinkevičius remiasi postmodernizmo hipertikrovės idėja, kurioje teigiama, jog ypatingai technologiškai pažengusiuose postmoderniuose civilizacijose sąmonei nebegalima atskirti realybės nuo simuliuojamos realybės.
Tadas Marcinkevičius / L. Valutkevičiaus nuotr.
„Šiandien abstraktuojamasi nebe žemėlapiu, antrininku, veidrodžiu arba sąvoka. Simuliuojama nebe viena ar kita teritorija, referencinė būtis, substancija. Dabar pasitelkus modelius generuojama tikrovė, neturinti nei kilmės, nei realybės: tai hipertikrovė. Teritorija nebeina pirma žemėlapio ir negyvuoja ilgiau už jį. Nuo šiol žemėlapis eina pirma teritorijos – simuliakrai eina pirma – jis gimdo ją ir, prisimenant Borgeso pasaką, šiandien būtent teritorijos skutai palengva pūva skersai išilgai viso žemėlapio. Tikrovės, o ne žemėlapio liekanos išnyra šen bei ten dykumoje, kurią palieka po savęs ne imperija, o mes patys. Tai tikrovės dykuma.“ Ištrauka iš Jean Baudrillard, „Simuliakrai ir simuliacijos“, [„Simuliakrai eina pirma“. Vilnius: Baltos lankos. 2002. 7.]
Menininkas analizuoja sąsają tarp virtualiosios realybės ir tikrovės erdvių. Keliamas klausimas – kaip virtualioji realybė pakeičia tikrąją realybę? Ar iš viso įmanoma pakeisti tikrąją realybę, ar vis dėlto virtualioji realybė yra aukščiausia realybės simuliacijos manifestacija?
Tadas Marcinkevičius / L. Valutkevičiaus nuotr.
Šis videoeksperimentas yra tęstinis projektas, siekiantis tyrinėti klausimą apie miesto erdves, jas formuojančią architektūrą, gamtos ir šiuolaikinės visuomenės interakcijas su technologijomis ir jų perkėlimą į virtualią erdvę. Ką tai reiškia mūsų visuomenei, kai tikroji realybė vis labiau perkeliama į virtualią erdvę?
Pasitelkiant naujausias šiuolaikines technologijas, naudojant tikrovės perkėlimo technikas į virtualią erdvę ir jas animuojant, menininkas sukuria vizualini naratyvą tarp žiūrovo ir miesto bei gamtos erdvių.
Atsižvelgiant į technologinį progresą, leidžiantį kūrėjams išnaudoti naujas meninės išraiškos formas, šioje veikloje videomenininkas taiko šiuolaikinėmis technologijomis grįstus kūrybinius metodus, tokius kaip realių miesto erdvių perkėlimas į virtualią erdvę. Visa tai atliekama 360 fotografijos ir filmavimo metodu bei naudojant vaizdo manipuliavimo ir animavimo programas, pasitelkiant abstrakčias animacijas atskleidžiančias ryšį tarp miesto erdvių ir technologinės visuomenės. Taip tyrinėjamos virtualiosios realybės galimybių ribos.
Tadas Marcinkevičius / L. Valutkevičiaus nuotr.
Tadas Marcinkevičius – video menininkas, 2015 m. įgijo VDU Naujųjų medijų meno bakalauro laipsnį, Fluxus meno ministerijos rezidentas, performanso meno atlikėjas, Fluxus meno atstovas, atlikęs darbus su tokiais menininkais kaip Jonas Mekas, Auris Radzevičius ir kiti.
Pasak video menininko Tado Marcinkevičiaus, virtualiosios realybės (VR) technologija yra gana nauja tiek Lietuvos, tiek pasaulio kontekstu, todėl šios raiškos priemonės panaudojimas yra mažai pritaikytas Lietuvoje ir turi didelį potencialą augti.
Virtualaus filmo projektą galima pažiūrėti internete.
Publikuota – LRT.LT
VDU kultūros dienos 2020: Muzikos produkcijos studentų ir dėstytojų koncertas #namuose
Premjera! VDU kultūros dienų 2020 koncerte skambės VDU Muzikos produkcijos trečio kurso studentų nauji kūriniai, sukurti karantino sąlygomis. Kūrinių temos labai įvairios, kaip, tikriausiai, ir mūsų išgyvenimai šiuo neįprastu laikotarpiu. Ką atrandame, o ką prarandame izoliacijoje? Kviečiame muzikos pagalba pabūti kartu.
Koncerte taip pat skambės dviejų programos dėstytojų Yiorgis Sakellariou ir Tito Petrikio kūriniai.
Kviečiame pasiklausyti!
Lukas Bundonis, The Life Of An Individual
Probably we all had a relationship where in the beginning everything was so amazing that you couldn’t believe that you finally found your soulmate. And after awhile your second half starts to change in completely opposite way and it’s not so amazing anymore as you thought in the beginning. This musical piece „The life of an individual” tells a story of a person’s life from the start of embryo evolution in mother’s womb to the death, who got involved in before mentioned relationship. This imaginary individual is really elegant and peaceful. Until he finds out that his second half is not so amzaing at all. And after he brakes up with his wife, for the first time he gets drunk and alcohol abuse leads him to unexpected.
Chronicles of isolation is straight up a musical journal, describing my last few months during the quarantine. All ups and downs have been captured in this composition. Limiting myself and staying away from well-known techniques was always a key element in production of this composition. Majority of sounds are made with an analogue synthesizer and the sounds are as raw as they could get. Loneliness. Frustration. Hope.
As a big fan of John Carpenter movies, the composition is my longest love and fear. The heavily influenced 80s movie track – varies from many arpeggios, breathing structure, distorted guitars scaring the heck out of me.
A dying man is laying in his bed, thinking about the decisions he made throughout his life, the things that he could have done differently. His Last Journey begins. He travels through the uncertainty and self-doubt of where will he end up in his afterlife… Will he be fortunate enough to go to heaven? Or will he spend the rest of the eternity in the cold depths of hell
Netikėtai užklupęs karantinas įnešė daugybę baimės ir nežinomybės į visų žmonių gyvenimus. Vieni į tai reaguoja kaip į atitrūkimą nuo darbo ir nuolatinio streso. Kiti tai priima itin jautriai ir stipriai, dėl to išgyvena. Menininkai būdami ypač jautrios sielos žmonės visus jausmus išgyvena daug stipriau. Ne išimtis ir aš. Į šį darbą sudėjau visas savo kūrybines dienas, visus išgyvenimus, mintis ir emocijas. Tikiu, kad būdami vieningi ir protingi ištversim šį nelengvą laikotarpį.
My interpretation of moods during the daytime. You will hear 4 different moods, my biggest goal was to let the listener imagine how different he would feel his emotions if he would think in notes or sounds. How mixed and dynamic our emotions are. Also, breaks are important that’s where you can flashback to reality and „feel the clock”
My name is gabrielé. I am a human, just like You. And just like you, I go through storms sometimes. Have you ever thought about how our lifelines are similar to what is happening in nature?
We all know that saying “calm before the storm”. When it’s peaceful, but awfully quiet. When it seems like everything is normal, but you can see the black clouds coming along with flashes and anxiety in your chest. And then it comes. It starts by wind and a few raindrops. Wind for some reason is very short-tempered this time, and raindrops start turning into some big aggressive splashes of ice-cold water. The thunder is rumbling so loud that you can feel the walls shaking, they’re scared, too. And as soon as it reaches the moment when it feels like you can’t take it anymore and the earth is going to explode… it magically goes away. Right after the loudest thunder, the strongest gust of wind and the wettest rain. You can hear solitary drops falling, but it’s obvious that tonight the drama is over.
Deadly silence for a couple of moments. It starts getting more and more…yellow? What is the colour of the sun right after it tries to fight its way back through the clouds? Maybe it’s golden. Now you take your nose outside and feel the after-rain smell. What a relief. And you thought this time you wouldn’t make it. Now think about all the lows and all the crises you had in your life. Apply. This too will pass.
From the digital album Shift, released by No Type/Panospria (Canada) in 2016
‘Shift’ is based on recordings of (disused and functioning) factories and other former Soviet urban locations in Kaunas, Lithuania. The sounds were recorded in September 2015 during “Cotemporal Encounters: Interdisciplinary Approaches to Sound, Memory and Place”, an art residency programme curated by Sandra Kazlauskaitė and led by Jeremy Keenan. During the residency, the invited artists conceptually and physically explored a number of architectural sites in Kaunas, chosen for their historical, political and social significance. The aim of Shift is to reverse the stigma of these sites, often recognized as places of monotony and routine, and create a new and transformed identity for them, explored with mystery and wonder. Original collaboration in Kaunas with Hrvoslava Brkušić resulted in a sonic performance and an installation piece titled “Unfitted Dust”. ‘Shift’ took its current form in London during November 2015.
