Teatrologijos ir scenos menų vadybos programos absolventės Aistės Verpečinskaitės straipsnis.
Teatrologijos ir scenos menų vadybos programos absolventės Aistės Verpečinskaitės straipsnis.
Teatrologijos ir scenos menų vadybos programos absolventės Aistės Verpečinskaitės recenzija.
Teatrologijos ir scenos menų vadybos programos absolventės Aistės Verpečinskaitės recenzija.
Siurrealistinis nemigos paveikslas
„Spalio 2. Bemiegė naktis. Jau trečia iš eilės. Aš greitai užmiegu, bet po valandos prabundu, lyg būčiau įkišęs galvą į nesamą skylę. Nuo tada visą naktį iki penkių tarsi miegu, tačiau tuo pat metu ryškūs sapnai neleidžia užmigti. Aš formaliai tarsi miegu greta savęs, o pats tuo metu turiu grumtis su sapnais.“ (Franzas Kafka, „Dienoraščiai 1910–1923“)
Apie Franzą Kafką ir vieną jo nemigos naktį šį rudenį kalba premjerinis spektaklis „Kafka Insomnia“. Į sapnišką Kafkos pasaulį žiūrovą panardina jaunas režisierius Žilvinas Vingelis bei vizualinių eksperimentų teatras „Kosmos Theatre“ kartu su Kauno miesto kameriniu teatru. Spektaklyje vizualiai atskleistas nemigos sukurtas Kafkos pasaulis padeda žiūrovui kelioms valandoms pamiršti realybę už Kamerinio teatro sienų ir griauna jo vidinės tikrovės konstrukcijas, panardindamas į siurrealų vaizdinių, fantazijų ir muzikos pasaulį. O šis pasaulis kiekvienam žiūrovui atsiskleidžia vis kitoks, nes tai teatras, neuždarantis į išankstinį supratimo burbulą, tai teatras „be suvokimo sienų“.
Kafka dažnai susidurdavo su nemigos epizodais, tačiau tai buvo ne tik jo prakeiksmas, bet ir kūrybos šaltinis. Kovodamas su nemiga jis ieškojo prieglobsčio literatūroje, pasinaudojo savo negebėjimu miegoti tam, kad rašytų, ir tai net skatino jo kūrybiškumą. Daugelis rašytojo kūrinių gimė būtent bemiegėmis naktimis, tad pasirinkimas statyti spektaklį nemigos tema puikiai atskleidžia ne tik Kafkos asmenybę, jo fantazijas ir vizijas, bet ir jo kūrybinį procesą bei „plačiai užmerktomis akimis“ parašytą literatūrą. Režisierius Vingelis sako, kad jam ši tema aktuali ne tik dėl Kafkos patyrimo: „Prieš kelerius metus aš pats esu susidūręs su ilgalaike kankinančia nemiga, mane įkalinusia nesibaigiančiame realybės ir sapno fragmentų filme. Tai buvo fiziškai kankinantis, bet kažkuo ir įkvepiantis laikas. Nemiga man pasirodė daug ką paaiškinanti sąlyga, kaip tuo metu galėjo gimti tokia literatūra.“ Spektaklyje kafkiškasis pasaulis susipina su kūrybinės grupės asmeninėmis vizijomis.
„Kafka Insomnia“ veiksmas vyksta vieną iš Kafkos nemigos naktų, kai fantazijos susipina su tikrove, košmarai su gyvenimu, kūrybos pasaulis su realybe. Sergant nemiga, po ilgų bemiegių naktų ištinka haliucinacijos, susiduriama su pasąmonėje glūdinčiais demonais, kaip atsitiko ir spektaklio herojui Kafkai. Įsigilinęs į sapnų pasaulį režisierius tiksliai perteikė pereinamąją stadiją tarp miego ir tikrovės. Regis, vienu metu veiksmas vyksta realiame pasaulyje, tačiau staiga veikėjas užsnūsta ir viskas persikelia į sapno logiką.
„Kafka Insomnia“ skirtas šiuolaikiniam žiūrovui, ieškančiam ne tradicinių teatrinių sprendimų, o naujo scenos meno matymo kampo. Režisierius kviečia jauną, vyresnio mokyklinio amžiaus žmogų, skaičiusį Kafkos kūrybą, panirti į kafkišką pasaulį ne per tekstinius, bet per vizualinius elementus. Spektaklyje dominuoja postdraminis fragmentiškumas, kūno raiška, teksto kaip pagrindinio komponento atsisakymas, šiuolaikinių technologijų gausa. Kūrinyje nėra baigtinumo, vieno naratyvo, išryškėja atskiri fragmentai, tarp jų ne visada būtina ieškoti sąlyčio taškų. Kafkos kūryba čia egzistuoja tik kaip atspirties taškas siurrealistinei atmosferai kurti. Juk ir pats Kafka nesukūrė aiškios pabaigos nė vienam savo romanui – naratyvas nutrūksta netikėtai, lyg pabudus iš sapno.
Svarbiausios spektaklio dedamosios – vizualumas ir muzika, kuri neužima foninio, periferinio vaidmens, kad vien sustiprintų spektaklio įtaigą, o egzistuoja kaip vienas kertinių elementų (kompozitorius Andrius Šiurys). Spektakliui gyvai akomponuoja profesionalūs muzikantai – saksofonininkas Danielius Pancerovas ir gitaristas Justinas Žilys. Toks audiovizualinis kūrinys tenkina šiuolaikinio žmogaus poreikius. Vaizdų kultūros laikotarpiu ilgais dialogais ar monologais neįpareigojantis spektaklis atitinka kasdienius įpročius: kintantys vaizdiniai, įtraukiantys ir užburiantys, palieka vietos savitoms interpretacijoms ir fantazijoms. Tačiau spektaklis nepataikauja šiuolaikinio gyvenimo tempui, vyrauja ištęstos (net kartais per daug) ir pasikartojančios scenos, o ne greita vaizdinių kaita. Pavyzdžiui, scena iš Kafkos „Pilies“ savo pasikartojimais įveda į meditacinę būseną, nors kartu primena ir absurdo teatro įstrigimą viename taške, negalint iš jo pajudėti.
Kafkos kūrybinė erdvė – mažas jo kambarys, pilnas knygų, kaip ir dera rašytojui, čia stovi rašomoji mašinėlė, keli stalčiai pilni dokumentų (nuoroda į Kafkos teisininko profesiją), o spinta atlieka daugiafunkcį vaidmenį (scenografė Paulina Simutytė). Iš pradžių apima nuojauta, kad visas veiksmas ir liks vienoje plotmėje, rašytojas įstrigs savo ankštoje erdvėje ir negalės iš jos pajudėti, tačiau pasitelkiant Kornelijaus Jaroševičiaus projekcijas žiūrovo vaizduotė nukelia jį į Kauno Laisvės alėją, į mišką, į baseiną.
Kafka per savo kambaryje stovinčią spintą patenka į vis kitas erdves ir iš jų sugrįžta su realybės simboliais, kurie dar labiau sumaišo kortas ir riba tarp sapnų bei realybės ima nykti. Plaukiojęs vandenyje, Kafka tarsi C.S. Lewiso „Narnijos kronikose“ staiga per drabužių spintą sugrįžta į savo kambarį, tačiau visas kiaurai permirkęs. Kyla sąmyšis: kur sapno ir fantazijų pasaulis, o kur realybės atspindžiai?
Aktoriai Gytis Laskovas, Balys Ivanauskas ir Paulina Simutytė kuria Kafkos vidaus portretą. Laskovas su Ivanausku perteikia Kafkos susidvejinimą, skilimą į du asmenis (savo dienoraštyje jis rašė, kad turi kentėti siaubingą dvigubą gyvenimą, kurį norint nutraukti yra vienintelė išeitis – tikriausiai beprotybė). O Simutytės raudonai vilkinti moteris su plunksna atskleidžia Kafkos kūrybinius troškimus ir mirties nuojautą, stebindama savo vokaliniais sugebėjimais ji sustiprina mistifikuotą spektaklio atmosferą, suteikia grakštumo bei įkvepia kafkišką kūrybinę aistrą. Spektaklyje beveik nėra kalbama, tad aktoriai emocijas išreiškia kūno plastika ir mimika.
Ne tik šviesų dailininko Aisčio Lansbergo kuriamas itin meistriškas žaidimas su apšvietimu, bet ir nuorodos į siurrealizmo menininkus, pavyzdžiui, į René Magritte’o paveikslus, pasitelkiant jo vizitinę kortelę – skrybėles, spektakliui suteikia gilumos pojūtį, košmarišką nuojautą bei nukelia į tapybišką pasaulį. Siurrealizmui būdingas realių daiktų tapatinimas su nerealiais, todėl ir spektaklyje daiktai staiga virsta gyvais organizmais: stalas ima vaikščioti keturiomis kojomis, puodelio dugne – prabyla žmogus, o radijas ima veikti savaime…
„Kafka Insomnia“ – paslaptingas, tamsus, logikai ir taisyklėms nepasiduodantis spektaklis. Įtaigi kafkiška atmosfera – kiek neurotiška ir nyki – kartu kelia daug iššūkių vaizduotei. Kaip ir Kafkos kūryba, spektaklis palieka daug vietos interpretacijai, skatina individualią žiūrovo vaizduotę, kai detalės gali būti suprastos savaip, per savo patirties ir fantazijų prizmę. Postdraminis vaizdinių ir garsų pasaulis atliepia XXI a. žiūrovo poreikius, atitinka kūrybinės komandos tikslą – kviesti jauną žmogų pamatyti kitokį, užburiantį ir įkvepiantį mąstyti savaip teatrą, o kartu skatina iš naujo paimti į rankas Kafkos knygas ir pasinerti į jo magiško realizmo pasaulį.
Publikuota – 7md
Konvejeriu į sovietmetį
Menų istorijos, kritikos ir medijų programos studentės Monikos Sadauskaitės recenzija.
Paroda „Didžioji pramonė: „Inkaras“ Kauno paveikslų galerijoje
Kauno paveikslų galerijos pastatas, XX a. 8-ajame dešimtmetyje suprojektuotas architektų Liucijos Gedgaudienės ir Jono Navako, yra vėlyvojo sovietmečio kūrinys. Įspūdį sustiprina grėsmingai bunkeriškos galerijos sienos ir šių laikų dvasiai sunkiai suprantamas, kelis dešimtmečius renovacijos nematęs interjeras. Tačiau tai, ką priimtume kaip apgailestavimo vertą faktą, parodos „Didžioji pramonė: „Inkaras“ atveju tampa prasminga įžanga į mano kartai egzotišką, tėvų, senelių patyrimais apipintą laiką. Ir jei dar nespėjus išdilti šiam atšiaurios erdvės sukeltam įspūdžiui įžengi į vieną iš galerijos patalpų, pamatai praėjusia epocha alsuojančią parodą, įspūdingai pasakojančią guminių daiktų fabriko „Inkaras“ istoriją. Idealu, kad ši paroda surengta būtent čia, sovietinio modernizmo pastate.
Bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ kuratorės Auksės Petrulienės surengta paroda siekiama atskleisti „Inkaro“ gumos fabriko veiklą nuo XIX a. pabaigos iki atkurtos nepriklausomybės ir keleto metų po to. Į konvejerio formos metalinio tinklo lentyną buvo sudėliota gamyklos produkcija, nuotraukos ir istorijos, o ant konvejerio išorinių sienų eksponuojamas Edmundo Saladžiaus akvarelių ciklas. Eksponatai įvairaus pobūdžio (nuo gatavų sportbačių iki gumos ruošinių), todėl aišku, kad tai ne vieno žmogaus darbo rezultatas. Gerokai prisidėjo buvę „Inkaro“ darbuotojai, kuratorei pasakoję istorijas, padėję surinkti įvairaus laikotarpio fabriko gaminius. Grafikas Edmundas Saladžius nepabijojo akvarelėse subjektyviai interpretuoti darbuotojų gyvenimo ir visai neparadinės Kauno dalies – Vilijampolės – kasdienybės. Ši paroda – tai didelis ir prasmingas kolektyvinis kūrinys.
Peržvelgus kuratorės Auksės Petrulienės veiklą, išaiškėja, kad atminties tema dominuoja nemažoje dalyje ją įtraukusių projektų. Ši menininkė dalyvauja parodose („Q19: Memorabilia“ paroda „Įkūnyta atmintis“, KKKC), taip pat yra įkūrusi „Psilikono teatrą“, kuriame silikoniniai padarėliai vaidina pagal jos scenarijus.
„Mažųjų istorijų“ parodų cikle ji yra surengusi parodas apie medžių likimus ir apie garsaus Kauno fabriko „Drobė“ darbuotojus. Parodos „Didžioji pramonė: „Inkaras“ kontekste svarbu paminėti, kad kuratorė yra studijavusi grafiką VDA pas Edmundą Saladžių. Grafikės žvilgsnis išties pravertė siekiant sukurti ką nors dinamiško ir krintančio į akis salėje, kur apšvietimas toks blankus, kad bet kokios spalvos ištirpsta vos matomoje erdvėje. Šioje situacijoje pagelbėjo „Mažųjų istorijų“ spalvinę gamą atitinkančios informacinės lentelės, kurių neoninis geltonumas pakankamai rėžė akis, tad ekspozicija-instaliacija tapo gerai matoma net ir prieblandoje. Tačiau ne spalvos čia svarbiausia. Siekiant kalbėti žiūrovui per atminties prizmę, kur kas svarbiau tiksli koncepcija ir turinys – eksponatai, trumpi pasakojimai, amžininkų liudijimai. Visa tai įgyvendinta gana aiškiai ir be logikos spragų. Salėje išsirangęs vielos tinklo konvejeris tapo laiko mediumu. Daiktai išdėstyti chronologiškai, ir lankytojo žvilgsnis nuosekliai juda nuo vieno eksponato prie kito, kol pasakojimas pasiekia šiandieną.
Ekspoziciją galima laikyti vientisu kūriniu su labai konkrečiu tikslu – per istorinius faktus, asmeninius patyrimus ir sentimentalias dailininko įžvalgas atskleisti, kokį pėdsaką visuomenės atmintyje paliko „Inkaras“. Tiesa, dvi parodos dalys – daiktai su istorijomis ir Saladžiaus akvarelės – nebuvo taip sklandžiai sujungtos kaip visa kita. Nors jas jungia forma ir bendra tema, akvarelės kabo kitapus konvejerio sienų pasyviai nusisukusios nuo viso kito instaliacijos turinio. Gaila, kad architektūrinius sprendimus priėmęs parodos organizatorius nesugalvojo, kaip segmentus sujungti ne tik per formą, temą, bet ir per sudėtingesnį eksponatų prasmės ryšį.
Vis dėlto tai, kas vyksta konvejeryje, galima pavadinti mažu netikėtumų muziejumi. Kaip ir muziejuje, čia sudėlioti eksponatai su nedidelėmis „Mažųjų istorijų“ stilių pratęsiančiomis informacinėmis lentelėmis. Asmeninį santykį kuria parodoje panaudotos ištraukos iš darbuotojų liudijimų, nuotraukos, kuriose matomi fabriko darbuotojai, neslepiamos jų emocijos veiduose, o jų darbą ar laisvalaikį iliustruojančios fotografijos atkuria monotonišką fabriko gyvenimą.
Nors konvejeris ir panašus į neįprastos formos muziejų, jo kuriamas prabėgusio laiko fabrike naratyvas konstruojamas subjektyviai ir iškelia šiandien visuomenėje aptariamas sovietmečio ir epochų kaitos problemas: darbuotojų sveikatos ir higienos problemas gamyklose, neigiamą požiūrį į posovietinę privatizaciją, individo nuvertinimą, atsivėrusią rinką, technologinį atsilikimą, bendruomenės poreikius krizių akivaizdoje. Muziejų ekspozicijose dažniausiai randame vien faktinę medžiagą. Ši ekspozicija yra ir istorijos pasakojimas, ir meno kūrinys, instaliacija. Ji atskleidžia ypač intymias istorijos puses, todėl audrina ne tik protą, bet ir emocijas, o tai daug efektyviau stimuliuoja problemų suvokimo mechanizmą mūsų galvose ir instinktyvų norą jas spręsti.
„Didžioji pramonė: „Inkaras“ yra orientuota į galerijos lankytojo patyrimą. Eksponatai nukelia jį į konkretų laiką – sovietmetį, ir konkrečią aplinką – gumos fabriką. Tačiau ar patyrimui užtenka vien erdvės žaismo ir regimo vaizdo? Juk gyvename technologijų amžiuje. Sportbačiai, nuotraukos, paveikslai ir guminiai konteinerių ratukai lankytojo vaizduotę veiktų daug galingiau, jei organizatoriai būtų pasitelkę muziką, kvapus arba leistų žiūrovui kai ką iš tų daiktų paliesti ir šioje kelionėje laiku dalyvauti ne vien kaip stebėtojui. Potyriams sukelti skirta šiuolaikinė paroda, kurioje esame priversti žiūrėti į eksponatus už metalinių konvejerio grotų, yra tiek pat interaktyvi, kiek televizijos žiūrėjimas ar žvalgymasis į eksponatus meno arba istorijos leidinyje.
Interaktyvumo čia stinga, kaip ir minėto kokybiško apšvietimo ir iki galo išbaigtos parodos elementų jungties. Unikalios ir autentiškos istorijos įtraukė, trumpam laikui apšvietė kaip geras reportažas ar dokumentinė laida. „Didžioji pramonė: „Inkaras“ pasiekė savo tikslą – papasakojo tai, ką turėjo papasakoti.
Publikuota – 7md
Keičiasi VDU bibliotekos darbo laikas ir aptarnavimo sąlygos
Nuo spalio 28 d., trečiadienio, keičiasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bibliotekos padalinių darbo laikas ir lankytojų aptarnavimo sąlygos. COVID-19 viruso plitimo metu biblioteka prašo saugoti save ir kitus, laikytis saugumo rekomendacijų.
Bibliotekoje privaloma:
- dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones;
- dezinfekuoti rankas;
- dėvėti pirštines dirbant su bibliotekos įranga ir knygomis;
- tarp lankytojų darbo vietų laikytis ne mažesnio kaip 2 m atstumo; skolinantis ar grąžinant leidinius savitarnos įrenginiais, o taip pat prie darbuotojų stalų laikytis 1 m atstumo;
- laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo;
- draudžiama lankytis sergantiems, jaučiantiems peršalimo simptomus ar karščiuojantiems, taip pat esantiems izoliacijoje.
Papildomos sąlygos:
- Biblioteka aptarnauja tik Universiteto bendruomenės narius, kurie įeidami užsiregistruoja (išorės lankytojai aptarnaujami tik iš anksto užsiregistravus);
- Esant dideliam lankytojų skaičiui, biblioteka gali riboti lankytojų srautą;
- Sugrąžinti leidiniai kitam lankytojui išduodami po paros, pasibaigus leidinių karantinui.
Nuotolinės paslaugos
Biblioteka vykdo nuotolines paslaugas, teikia konsultacijas e. paštu, telefonais.
Nuotolinės paslaugos. Studijoms, mokslinei veiklai kviečiame naudotis Bibliotekos svetainės vieno langelio principu organizuota paieška įvairiuose ištekliuose (Universiteto bibliotekos kataloge, virtualioje bibliotekoje, prenumeruojamose duomenų bazėse, mokslo valdymo sistemoje (VDU CRIS), Lietuvos akademinėje e. bibliotekoje (eLABa) ir pasauliniuose akademiniuose atvirosios prieigos ištekliuose). Jei norėsite skaityti surastus, bet Universiteto licencijuojamus e. išteklius, prisijunkite per nuotolinę prieigą (įveskite Universiteto el. pašto prisijungimo duomenis (naudotojo vardas: vardas.pavardė; slaptažodis: e. pašto slaptažodis). Naudodamiesi nuotolinės prieigos paslauga galite atskirai jungtis prie daugiau nei 58 prenumeruojamų duomenų bazių. Taip pat rekomenduojame naudotis virtualaus kultūros paveldo epaveldas.lt bei interaktyvios bibliotekos portalais ibiblioteka.
Kviečiame susipažinti su vaizdo pristatymais (https://biblioteka.vdu.lt/studijoms/mokymai/) apie bibliotekos informacijos išteklius, jų paieškos ir prieigos prie jų galimybes, surastos reikalingos informacijos tvarkymą bei citavimą.
Universitete patvirtintos Atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir mokslo duomenų gairės, kurių turi laikytis mokslininkai ir tyrėjai už viešąsias lėšas įvykdę mokslo tyrimus ar projektus.
Bibliotekos padalinių darbo laikas nuo spalio 28 d.
| I | II | III | IV | V | VI | |
| Leonido Donskio biblioteka (V. Putvinskio g. 23, I a.) | 10-19 | 10-19 | 10-19 | 10-19 | 10-18 | 10-16 |
| Mykolo Romerio biblioteka (Jonavos g. 66 -106) | 10-18 | 10-18 | 10-18 | 10-18 | 10-17 | 10-16 |
| Vaclovo Biržiškos biblioteka (K. Donelaičio g. 52 – 2 a.) | 9-17 | 9-17 | 9-17 | 9-17 | 10-17 | – |
| Žemės ūkio akademijos biblioteka. Centrinė biblioteka (Studentų g. 11–235, Akademija, Kauno r.) | 10-18 | 10-18 | 10-18 | 10-18 | 10-17 | 9-14* |
| Žemės ūkio akademijos biblioteka. Mokymo literatūros biblioteka (Universiteto g. 10–200, Akademija, Kauno r.) | 10-18 | 10-18 | 10-18 | 10-18 | 10-17 | 9-14* |
| Švietimo akademijos biblioteka (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius) | 9-17 | 9-17 | 9-17 | 9-17 | 10-17 | 9-14* |
| Muzikos akademijos biblioteka (V. Čepinskio g. 5 -429) | 9-17 | 9-17 | 9-17 | 9-17 | 9-15.30 | – |
| Prezidento V. Adamkaus biblioteka (S. Daukanto g. 25, I a.) | 9-17 | 9-17 | 9-17 | 9-17 | 9-15.30 | – |
*11.07; 11.21
Konsultacijos e. paštu, telefonais:
- Informacija apie vartotojų aptarnavimą, leidinių pratęsimą – info@bibl.vdu.lt; tel. (8 37) 327861;
- Informacija apie duomenų bazes, elektronines tezes ir disertacijas (ETD) – db@bibl.vdu.lt; tel. (8 37) 327864, mob. (8 699) 46280;
- Informacija apie mokslo publikacijų registravimą ir ataskaitų rengimą – mokslo.publikacijos@vdu.lt; tel. (8 37) 327864, mob. (8 699) 46280;
- Informacija apie leidinių komplektavimą – info@bibl.vdu.lt; tel. (8 37) 327862, mob. (8 611) 94583;
- Informacija apie tarpbibliotekinį abonementą (TBA) – tba@bibl.vdu.lt; tel. (8 37) 327861, mob. (8 616) 82502;
- Bendra informacija – info@bibl.vdu.lt; tel. (8 37) 327861.
Vardinės Broniaus Bieliuko stipendijos konkursas
Lietuvių fondo (LF) JAV administruojamas Broniaus Bieliuko stipendijų fondas ir VDU Lietuvių išeivijos institutas skiria stipendijas Vytauto Didžiojo universiteto studentams.
Lietuvių išeivijos visuomenininko Broniaus Bieliuko vardinė stipendija skiriama Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių ir socialinių mokslų sričių istorijos, filologijos, etnologijos, filosofijos, teologijos, menotyros, sociologijos, politologijos ir teisės krypčių studijų studentams.
Stipendija yra vienkartinė, neskiriama tam pačiam asmeniui antrą kartą.
Stipendijos konkurso tvarka ir sąlygos
Stipendijos tikslas – remti gabius, gerai besimokančius studentus, skatinti aktyviau dalyvauti mokslinėje ir visuomeninėje veikloje.
Pagrindiniai stipendijos skyrimo kriterijai:
- pažangumas – stipendija skiriama gerai besimokantiems studentams;
- aktyvus dalyvavimas studentiškoje, visuomeninėje, kultūrinėje veikloje;
- privalumas būtų domėjimasis lietuvių išeivijos istorijos ir kultūros procesų tyrimais.
Studentus stipendijai rekomenduoja universiteto bendruomenė.
Kandidatus stipendijai gali siūlyti:
- Studentai (formalios ir neformalios studentų grupės, klubai);
- Akademinės bendruomenės nariai (katedros, centrai, dėstytojų grupės).
Siūlant kandidatus stipendijai prašome pateikti išsamų ir argumentuotą rekomendacinį raštą (kuriame išsamiai pristatomas kandidatas ir argumentai, už ką jis siūlomas stipendijai) su rekomenduojančiųjų asmenų parašais.
Gautus siūlymus svarstys Lietuvių išeivijos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto sudaryta stipendijų skyrimo komisija, kuri atrinks ir rekomenduos kandidatus B. Bieliuko vardinei stipendijai.
Siūlymus ir rekomendacijas prašome iki 2020 m. lapkričio 30 d. siųsti el. paštu:
alisija.rupsiene@vdu.lt arba daiva.dapkute@vdu.lt
Smulkesnė informacija teikiama:
Lietuvių išeivijos institute
Tel. (8-37) 327839
El. paštas: daiva.dapkute@vdu.lt
Fotografo knygoje – Nerimdaičių „Vienuolyno“ istorija
Interviu su Naujųjų medijų meno programos absolventu Rimgaudu Barauskiu apie jo baigiamojo bakalauro darbo tęstinumą.
Iš Nevarėnų seniūnijos Nerimdaičių kaimo kilusiam jaunam fotografui Rimgaudui Barauskiui svarbi gimtojo krašto istorija ir senolių palikimas. Savo baigiamojo bakalauro darbo objektu vaikinas pasirinko apleistą pastatą, vietinių gyventojų vadinamą „Vienuolynu“. Sulaukęs pasiūlymo dalyvauti knygų dirbtuvėse fotografas netgi sudarė autentišką knygą „Vienuolynas“.
Monika GIRDVAINĖ
Idėją brandino ilgai
Šiemet Vytauto Didžiojo universitete naujųjų medijų meno studijas baigęs Rimgaudas teigia, kad idėja baigiamajam bakalauro darbui sukurti projektą apie jo gimtajame krašte, Nerimdaičiuose, esantį istorinį, dabar jau negyvenamą pastatą nebuvo atsitiktinė.
„Ši idėja užaugo manyje per daugelį metų. Pastate niekada neveikė vienuolynas, taip jį pavadino buvę gyventojai, nes dažniausiai jame gyveno vienišos moterys – mokytojos. Šiame pastate kažkada buvo klebonija, mokykla, bendrabutis mokytojams ir kolūkio darbuotojams, socialinis būstas asocialioms šeimoms ir pavieniams gyventojams, laidojimo namai.
Man „Vienuolynas“ visada buvo mistinis pastatas, kuris išsiskirdavo iš visų kitų“, – sako pašnekovas.
Rimgaudas pripažįsta su dideliu susidomėjimu besiklausantis senolių prisiminimų. Jam įdomi praeitis, gimtojo krašto istorija. Jaunas vyras tvirtina, kad nuo vaikystės girdėtos istorijos išaugino suvokimą apie praeities svarbą žmogaus ateičiai.
„Sunku net įsivaizduoti, kiek įvykių pergyveno pastatas. Dar esama fotografijų, kuriose matyti mano seneliai (maži vaikai), stovintys ant šio pastato, tada buvusios mokyklos, laiptų. Tuomet jie net negalėjo nutuokti, kad po daugelio metų anūkas vykdys projektą apie jų mokyklą. Kartais pagalvoju, kad viskas buvo suplanuota, kad šis projektas buvo skirtas man jau seniai“, – kalba pašnekovas.
Išleido knygą
Baigiamųjų bakalauro darbų gynimuose R. Barauskio projektas sulaukė dėmesio, ir jaunuolis buvo pakviestas dalyvauti Rafał‘o Milach‘o ir Anios Nałęckos fotografijos knygų dirbtuvėse Kauno fotografijos galerijoje. Dirbtuvių metu Rimgaudas sudarė autentišką knygą, panaudodamas „Vienuolyne“ rastų senų fotografijos albumų lapus.
„Mano fotografijų knygoje „Vienuolynas“ persipina praeitis ir dabartis. Joje yra daugybė senų nuotraukų, viena net atkeliavusi iš Čikagos. Taip pat knygoje yra įvairių laiškų, atvirukų, dokumentų, rastų pastate. Aprašyti ten gyvenusių žmonių atsiminimai. Visa tai sukuria tiltą tarp praeities ir dabarties. Knygoje esančios mano darytos ten anksčiau gyvenusių žmonių ir „Vienuolyno“ interjero fotografijos tarsi susijungia su daugybe senų fotografijų, rastų „Vienuolyne“, sukurdamos vienovę. Fotografija sujungia skirtingus laikotarpius, taip išsaugodama praeities įvykius, akimirkas, kurdama šiandienos istoriją“, – teigia VDU Menų fakultete vyr. laborantu dirbantis R. Barauskis.
Per fotografiją kuria dialogą
Rimgaudas nuo šių metų Kauno kolegijoje studentams pradėjo dėstyti fotografiją. Vaikinas prisimena, kad prieš pradėdamas studijas universitete į fotografiją pats žiūrėjo kiek kitaip nei dabar. Anksčiau jam fotografija buvo tarsi įrankis, su kuriuo galima užfiksuoti gražius gamtos, švenčių ar kitus vaizdus.
„Dabar man fotografija visų pirma yra turinys. Šiandien noriu kalbėti su žmonėmis, kurti dialogą per fotografiją. Žmogus, žiūrėdamas į nuotrauką, turi ne tik matyti, bet ir girdėti. Fotografija savyje turi daugybę jėgos, svarbu tinkamai tai parodyti, pateikti žiūrovui“, – įsitikinęs kūrėjas.
Publikuota – Telšių žinios.
Vyksta vardinės kompozitoriaus V. Kuprevičiaus stipendijos konkursas
Vytauto Didžiojo universitetas skelbia kasmetinį konkursą vardinei kompozitoriaus Viktoro Kuprevičiaus stipendijai gauti.
Stipendija skiriama Vytauto Didžiojo universiteto Menų, Humanitarinių mokslų, Katalikų teologijos fakultetų ir Muzikos akademijos magistrantūros studijų studentams. Ja siekiama paskatinti Lietuvos, o ypač Kauno, tarpukario ir sovietmečio kultūros tyrinėjimus. Vienkartinės stipendijos dydis – 500 €. Pernai ši stipendija buvo įteikta Menų fakulteto Kultūros paveldo ir turizmo studijų I kurso magistrantui Donatui Čėsnai už baigiamąjį bakalauro darbą „P. Višinskio gatvės Kauno Žaliakalnyje architektūrinė ir urbanistinė raida tarpukariu ir kultūrinės vertės indentifikavimas”
Reikalavimai pretendentams:
1. Konkurse gali dalyvauti magistrantūros studijų studentas(ė), parašęs bakalauro darbą iš Lietuvos, o ypač Kauno, tarpukario ar sovietmečio meno, kultūros ir istorijos, bei tęsiantis tos pačios tematikos Prioritetas teikiamas Kauno miesto kultūrologiniams tyrimams.
2. Stipendiatas(-ė) turi būti gerai besimokantis, aktyviai dalyvaujantis kultūrinėje ir meninėje veikloje.
Dokumentų priėmimas:
Pretendentai į kompozitoriaus Viktoro Kuprevičiaus stipendiją iki 2020 metų lapkričio 20 d. turi pateikti:
1. Bakalauro darbo el. kopiją ar nuorodą prie prieigos;
2. Studijų pažymą;
3. I kurso magistrantai pristato bakalauro studijų akademinės pažymos kopiją;
4. II kurso magistrantai pristato magistrantūros pirmo kurso akademinę pažymą.
Dokumentus siųsti MF referentei Aidai Semaškienei el. paštu: aida.semaskiene@vdu.lt
Informacija teikiama: tel. (8-37) 327878 , el. paštas: aida.semaskiene@vdu.lt
Apie stipendiją
Nuo 2003 m. Viktoro Kuprevičiaus vardo stipendija kasmet skiriama vienam gabiam ir darbščiam VDU Menų, Humanitarinių mokslų arba Katalikų teologijos fakulteto magistrantui, tiriančiam Lietuvos, o ypač Kauno, tarpukario ir sovietmečio kultūrą. Šios stipendijos steigėjas – V. Kuprevičiaus sūnus, kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius.
Apie V. Kuprevičių
Viktoras Kuprevičius (1901–1992) – Lietuvos kompozitorius, nusipelnęs meno veikėjas, Kauno miesto Garbės pilietis, Kauno kariliono atkūrėjas ir ilgametis atlikėjas. Tarpukario laikotarpiu
dirbo Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje, kartu su Pauliumi Galaune organizavo liaudies meno tyrimų ekspedicijas ir pats asmeniškai jose dalyvavo.
Svarbi informacija dėl studijų proceso organizavimo
Gerbiama Vytauto Didžiojo universiteto bendruomene,
Reaguojant į sudėtingėjančią situaciją šalyje dėl COVID-19 rizikos grėsmės ir vadovaujantis Švietimo, mokslo ir sporto ministro, Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo rekomendacijomis aukštosioms mokykloms vykdyti studijų procesą nuotoliniu būdu bei įvertinus VDU akademinių padalinių siūlymus dėl studijų organizavimo, įvedami šie studijų ir darbo organizavimo pakeitimai Vytauto Didžiojo universitete:
- Nuo pirmadienio, spalio 26 d., visi studijų užsiėmimai, išskyrus tuos, kuriems reikalinga speciali įranga ar infrastruktūra, ir tuos, kuriuos studijų padaliniai nurodė kaip būtinus užbaigti kontaktiniu būdu dėl praktinių darbų, bus vykdomi nuotoliniu būdu.
- Nuo lapkričio 3 d., antradienio, visi studijų užsiėmimai, išskyrus laboratorinius ir praktinius, kuriems reikalinga speciali įranga, bus vykdomi tik nuotoliniu būdu.
Planuojama, jog šį studijų semestrą baigsime nuotoliniu būdu.
Studentai, kuriems siekiant užtikrinti kokybišką studijų procesą yra reikalinga speciali programinė įranga, bus informuoti ateinančios savaitės pradžioje.
Neakademinių padalinių maloniai prašome pagrindinių funkcijų vykdymo procesą organizuoti taip, kad būtų galima užtikrinti darbuotojų saugumą: riboti padalinio darbuotojų fizinį kontaktą ne tik su lankytojais, bet ir su kolegomis iš kitų padalinių bei nebūtiną lankymąsi kituose Universiteto padaliniuose ar patalpose. Taip pat, kartu su padalinių vadovais apsvarstykite galimybę organizuoti darbą nuotoliniu būdu, jei darbo funkcijų įgyvendinimui nėra būtina atvykti į Universitetą, o nuotoliniam darbui sąlygos yra tinkamos.
Rektoriaus įsakymas dėl studijų organizavimo proceso
Atsižvelgiant į situaciją, informacija bus nuolat atnaujinama. Ją taip pat galite sekti specialiame puslapyje universiteto svetainėje.
Menų fakulteto absolventų sėkmė filmų kūrimo festivalyje „Odisėja72“
Vyksta „Erasmus+“ studijų konkursai, organizuojamos „Erasmus+“ dienos.
Vyksta “Erasmus+” studijų konkursai, organizuojamos “Erasmus+” dienos.
Paraiškos “Erasmus+” studijų konkursams priimamos iki spalio 18 d. Daugiau informacijos:
“Erasmus+” Programos šalyse (ES/EEE):
LT: https://www.vdu.lt/…/konkursas-studijoms-pagal-erasmus…/
EN: https://www.vdu.lt/…/competition-for-erasmus-studies…/
Erasmus+ šalyse Partnerėse (ne ES/EEE):
LT: https://www.vdu.lt/lt/skelbiamas-studiju-mainu-konkursas-salyse-partnerese/
EN: https://www.vdu.lt/en/competition-for-exchange-studies-at-partner-countries/
Šiuo metu taip pat vyksta “Erasmus+” dienoms skirti renginiai, konkursai, informaciją galima rasti VDU svetainėje:
LT: https://www.vdu.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/studentams/erasmusdays-lt/
EN: https://www.vdu.lt/en/international-cooperation/for-students/erasmusdays/
Tarptautinių studijų bei praktikų galimybių pristatymai organizuojami nuotoliniu būdu, paskutinis pristatymas lietuvių ir anglų kalba vyks spalio 15 d. Informacija ir nuorodos prisijungimui skelbiami VMU International FB puslapyje:
