Registracija į rudens semestro studijų dalykus

Rugpjūčio 23-29 dienomis vyks pirmasis registracijos į 2021/2022 m. m. rudens semestro studijų dalykų paskaitas, seminarus, pratybas ir laboratorinius darbus etapas. Šiame etape į dalykus registruojasi:

Nuolatinės ir ištęstinės formų bakalauro ir vientisųjų studijų studentai (išskyrus I kurso studentus)
Nuolatinės ir ištęstinės studijų formos magistrantai
Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų profesinių studijų studentai
Klausytojai
Vizituojantys studentai

I kurso bakalauro ir vientisųjų studijų studentų registracija į dalykus vyks rugpjūčio 30 d.

Registracija vyks tik elektroniniu būdu, prisijungus prie VDU Studentų savitarnos portalo (toliau SSP) adresu: https://studentas.vdu.lt.

Prisijungimo vardas yra: vardas.pavarde (mažosiomis raidėmis, be lietuviškų raidžių) ir slaptažodis. Jei studentas pamiršo slaptažodį, jis gali jį susikurti vėl, apsilankydamas šiame tinklalapyje: https://pagalba.vdu.lt/. Instrukcijas galima rasti čia.

Registracijos į studijų dalykus taisyklės

Studijų tvarkaraščiai

VDU kviečia bendruomenę rudens semestrą pradėti kontaktiniu būdu

Rudens semestro metu Vytauto Didžiojo universitete visi studijų dalykai (išskyrus bendrauniversitetinių dalykų paskaitas, dalį užsienio kalbų studijų dalykų bei nuotoliniu būdu vykdyti parengtus studijų dalykus) bus vykdomi kontaktiniu būdu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 2021 m. rugpjūčio 11 d. pakeitimu Nr. 651, kontaktiniu būdu vykdomose studijų veiklose gali dalyvauti asmenys, atitinkantys vieną iš žemiau nurodytų reikalavimų.

Reikalavimai

Siekiant apsaugoti visą bendruomenę nuo įprastinį gyvenimą stabdančio viruso, visus nespėjusius pasiskiepyti vakcina nuo COVID-19 ligos kviečiame atvykti į universitete veiksiančius mobilius vakcinacijos centrus ar pasinaudoti kitais vakcinavimo centrais ar mobiliais punktais.

Mobilūs vakcinavimo centrai šalia Vytauto Didžiojo universiteto veiks Kaune:

Rugpjūčio 26 d. | nuo 9 iki 13 val. | Akademijos miestelis, šalia Žemės ūkio akademijos centrinių rūmų
Rugpjūčio 26 d. | nuo 14 iki 18 val. | Vienybės aikštė
Rugsėjo 8 d. | nuo 9 iki 13 val. | Vienybės aikštė

Mobilus vakcinavimo centras Vilniuje šalia VDU Švietimo akademijos rūmų (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius):

Rugpjūčio 26 d. | nuo 10 iki 12 val. | Ševčenkos g., ŠA aikštelė
Rugsėjo 8 d. | nuo 15 iki 16 val. | Ševčenkos g., ŠA aikštelė

Kauno mobilių skiepijimo punktų „vakcibusų“ maršrutas bei laikai skelbiami interneto svetainėje http://svarbu.kaunas.lt/

Rektoriaus įsakymas dėl studijų organizavimo

Likime sveiki,

Vytauto Didžiojo universitetas

Tęsiamas priėmimas į magistrantūros studijas VDU

Birželio 29 d. pasibaigė priėmimo į magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU) 1 etapo prašymų pateikimas internetu. Liepos 2 d. iki 12 val. bus paskelbti kvietimai studijuoti informuojant kiekvieną asmeniškai. Sutartis kviečiamieji studijuoti turės pasirašyti internetu liepos 2–7 dienomis.

Nuo liepos 8 d. 12 val. stojantieji galės pretenduoti į likusias laisvas magistrantūros valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas. Prašymus bus galima pateikti iki liepos 12 d. 10 val. internetu. Šiame etape gali dalyvauti ir asmenys, dalyvavę pirmame etape, stojimo mokesčio iš naujo mokėti nereikia, pridedama ta pati mokėjimo kvito kopija.

Stojantiesiems šiais metais siūlomas platus spektras studijų programų: jungtinių, dvigubo diplomo su užsienio partneriais, studijų programų, vykdomų anglų kalba ir kitų studijuojančiojo ir darbo rinkos poreikius atitinkančių studijų programų.

Pagrindinio priėmimo antrojo etapo kvietimai studijuoti bus skelbiami liepos 12 d. 13 val., informuojant kiekvieną asmeniškai.

Asmenys, nedalyvavę priėmimo į magistratūros studijas pirmame etape, pildant prašymą turi pridėti 25 eur registracijos mokesčio kvito kopiją (rekvizitus rasite čia) bei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus (jei nurodyta). VDU absolventams nereikia pateikti diplomo ir jo priedėlio. Kitų aukštųjų mokyklų absolventai turi pateikti išsilavinimo dokumentų, asmens dokumento, registracijos mokesčio kvito ir kitų dokumentų kopijas. Jei dar neturite diplomo ir jo priedėlio, pateikti galima akademinę pažymą.

Visą informaciją apie 2021 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia

Priėmimo į magistrantūros studijas taisyklės.

Priėmimas į papildomąsias studijas (išlyginamąsias) ir vientisųjų studijų aukštesniųjų kursų studijas

Vykdomas priėmimas į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas, kurios skirtos norintiems studijuoti magistrantūros studijose, tačiau neturintiems priėmimo sąlygose nurodyto išsilavinimo. Papildomųjų studijų programas gali rinktis ne tik kolegijų absolventai, ketinantys studijuoti magistrantūroje, bet ir universitetų bakalauro studijų absolventai, kurie yra baigę kitų krypčių pirmosios pakopos studijų programas.

Prašymų dalyvauti priėmime į papildomąsias (išlyginamąsias) bei į Teisės vientisųjų studijų aukštesniųjų kursų studijas registracija vyksta internetu iki rugpjūčio 20 d.

Stojantieji prašyme turi nurodyti asmens duomenis ir pateikti diplomo ir jo priedelio kopijas. Įvertinę stojančiojo studijavimo pasiekimus ir magistrantūros priėmimo sąlygas, su kandidatu bus asmeniškai susiekta ir pasiūlytas individualus papildomųjų studijų planas.

Daugiau informacijos apie priėmimą į magistrantūros studijas:

Diplomų įteikimo šventės akimirkos 2021

2021 m. Birželio 23 dieną VDU Didžiojoje salėje vyko diplomų įteikimo šventė.

Sveikiname absolventus ir linkime jiems kuo didžiausios sėkmės!

Nuotr. Jono Petronio.

Tarptautinė ekspertų grupė puikiai įvertino VDU Menotyros krypties studijų programas „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Meno kuratorystė“, „Teatrologija ir scenos menų vadyba“

2020 gruodžio mėnesį Studijų kokybės vertinimo centro sudaryta tarptautinė menotyros ekspertų grupė atliko VDU Menų fakulteto vykdomų menotyros krypties studijų programų „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Meno kuratorystė“, „Teatrologija ir scenos menų vadyba“ išorinį vertinimą. Neseniai universitetą pasiekė šio vertinimo išvados – tarptautinė ekspertų grupė VDU Menotyros krypties programas įvertino itin aukštais balais ir skyrė maksimalų 7 metų akreditacijos laikotarpį.

Detaliai išstudijavę studijų programų vykdytojų pateiktus savianalizės dokumentus, nuotoliniu būdu susipažinę su studijų infrastruktūra, pabendravę su programų dėstytojais, studentais, absolventais ir darbdaviais, ekspertai įvertino VDU menotyros krypties studijas pagal šias vertinamąsias sritis: studijų tikslai, rezultatai ir turinys; mokslo ir studijų veiklos sąsajos; studentų priėmimas ir parama; studijavimas, studijų pasiekimai ir absolventų užimtumas; dėstytojai; studijų materialieji ištekliai; studijų kokybės valdymas ir viešinimas. Ekspertų grupės sprendimu visos išvardintos sritys buvo įvertintos 4 balais (labai gerai), kurie reiškia, kad „sritis vertinama labai gerai nacionaliniame kontekste ir tarptautinėje erdvėje, be jokių trūkumų“.

Vertinimo išvadose ekspertai teigė, kad visų trijų VDU menotyros programų („Menų istorija, kritika ir medijos“, „Meno kuratorystė“, „Teatrologija ir scenos menų vadyba“) studijų tikslai ir rezultatai yra „grindžiami naujausiais mokslo pasiekimais“, „atitinka visuomenės bei darbo rinkos poreikius“, o absolventai yra „paklausūs darbo rinkoje dėl įgytų plačių įgūdžių, kurie derinami su vadybos bei komunikacijos gebėjimais“. Ekspertai akcentavo aukštą VDU menotyros mokslinių tyrimų kokybę ir tvirtas partnerystes su socialiniais partneriais, suteikiančias studentams „plačias galimybes įsitraukti į mokslines ir profesines veiklas įvairiose institucijose“.

Apibendrindami atliktą vertinimą, ekspertai pateikė ne tik rekomendacijas ateičiai, bet ir keletą VDU menotyros studijoms būdingų išskirtinės kokybės pavyzdžių (Examples of Excellence):

dėstytojų žinios, entuziazmas ir įspūdingi profesiniai pasiekimai;
plačios apimties programos, svariai prisidedančios prie studijų krypties plėtros;
platus studentų įgyjamų įgūdžių spektras, įgalinantis absolventus veikti plačiame socialiniame, kultūriniame ir ekonominiame kontekste;
efektyviam mokymosi procesui išskirtinai gerai pritaikytą studijų aplinka;
stiprus ryšys tarp studijų pakopų turinio, naujausių mokslinių tyrimų ir profesinės praktikos, padedantis paruošti studentus tinkamai karjerai;
regioninis studijų programų dėmesys.

Anot Menų fakulteto dekanės prof. dr. Jurgitos Staniškytės, „Tarptautinių aukštojo mokslo ekspertų vertinimo rezultatai, įvardijantys VDU vykdomas menotyros studijas kaip itin kokybiškas, paklausias, tarptautiniais pavyzdžiais ir mokslo tyrimais grįstas, atitinkančias kintančio kultūros lauko poreikius ir puikiai vertinamas absolventų bei darbdavių – tai labai svarus visos fakulteto bendruomenės – dėstytojų, studentų, absolventų, socialinių partnerių, administracijos pasiekimas. Itin džiugu, kad ekspertų grupei didelį įspūdį paliko programos dėstytojų pademonstruotos žinios ir entuziazmas“.

Menų fakulteto bendruomenė didžiuojasi tokiais aukštais menotyros studijų krypties vertinimo rezultatais ir kviečia studijuoti tiek pirmos, tiek antros pakopos menotyros studijų programose. Menų fakulteto prodekanė doc. dr. Rūta Mažeikienė džiaugiasi, kad ekspertų grupė entuziastingai įvertino bakalauro studijų programos „Menų istorija, kritika ir medijos“ unikalumą ir išskirtinumą kitų Lietuvoje vykdomų menotyros studijų tarpe: „Tai vienintelė Lietuvoje integruotos menotyros programa, kurioje studentams suteikiamos pamatinės žinios apie įvairias meno rūšis (architektūros, dailės, fotografijos ir medijų meno, kino, teatro, šokio, dizaino ir mados), ugdomi meno srities ekspertai, mokantys aiškinti, analizuoti ir vertinti meno kūrinius, rašyti meno klausimais, komunikuoti istorinį ir šiuolaikinį meną pasitelkus įvairias medijas – spaudą, internetą, blogus, tinklalaides, žiniasklaidos reportažus ir gyvus renginius“. https://www.vdu.lt/lt/study/program/show/145/

Reaguodama į ekspertų pastabas magistratūros studijų programai “Meno kuratorystė”, Menotyros katedros vedėja doc. dr. Linara Dovydaitytė teigia: “Aukštas programos įvertinimas patvirtina, kad vienintelė Lietuvoje kuratorystės studijų programa „Meno kuratorystė“ iš tiesų siūlo unikalias, į praktiką orientuotas menotyros studijas, suteikiančias studentams galimybes semtis patirties svarbiose kultūros institucijose ir Lietuvoje, ir užsienyje“. https://www.vdu.lt/lt/study/program/show/246/

Tuo tarpu Teatrologijos katedros vedėjas doc. dr. Edgaras Klivis atkreipia dėmesį į palankius magistrantūros programos „Teatrologija ir scenos menų vadyba“ vertinimus: „Tarptautinių ekspertų vertinimas parodo, kad ši magistrantūros programa atitinka europinius studijų srities standartus ir atveria absolventams karjeros galimybes tiek Lietuvos, tiek užsienio šiuolaikinių scenos menų lauke. https://www.vdu.lt/lt/study/program/show/58/

Menų fakulteto menotyrininkų bendruomenė didžiuojasi ir džiaugiasi menotyros krypties dėstytojų, studentų, absolventų ir socialinių partnerių bendro darbo rezultatais!

Vertinimo rezultatus ir išvadų santrauką galima rasti čia

VDU Kultūros paveldo ir turizmo programos magistrantės Jurgitos Ilčiukaitės straipsnis apie litvakų parodą „Parko galerijoje“

Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.

Dar viena šilta ir nerūpestinga vasaros diena prasideda Parko galerijoje Kaune (M. Valančiaus g. 6), čia ramu. Tik staiga įprastą rytmečio rutiną sujaukia į galeriją įsiveržęs prancūzas, netikėtai sušukdamas: „Où est Chagall?“ (Kur Chagallas?). Žmogus pradeda blaškytis po galeriją ir tik po akimirkos suvokęs, kad jį suprantu, nurimsta ir išdidžiai džiaugiasi vedamas prie Marco Chagallo litografijos „Įsimylėjėliai“ (XX a. 6–7 deš.). Paaiškinus jam, kad tai tikrai originalas – nustemba, tačiau ir labai apsidžiaugia, jog garsų menininką ir Prancūzijos pasididžiavimą turi Lietuva. Tada išeina. Jam reikėjo tik Chagallo.

Iš kur galerijoje Chagallas? Meno kolekcininko, kuris nepanoro būti įvardintas, dėka Parko galerijoje atidaryta litvakų meno paroda dvilypiu pavadinimu – „Litvakai: tarp santūrumo ir žaismės“. Po šio sakinio ateina suvokimas, kad Lietuva užaugo. Vien tai, jog mūsų šalyje yra meno kolekcininkų, kurie dalinasi asmeniniais meno kūriniais, rodo, kad ir į meno bei kultūros pasaulį žiūrime kosmopolitiškiau. Menui nebereikia būti uždarytam tarp keturių sienų, o žiūrovas – ne tik turto savininkas, žiūrovas – tai visuomenė, o menas atviras jai.

Kolekcininko dėka galime išvysti garsių menininkų darbus gyvai ir laisvai galerijoje. Kiltų klausimas, ar tokio lygio kūrinių parodos reikėjo kolekcijos savininkui, autorių šlovei, ar mums. Greičiausiai atsakymas veda prie teiginio, kad to reikia mums visiems. Jos ypač reikia Kaunui, tai kultūriškai savalaikė iniciatyva. Pasigilinti į istoriją ir kultūrą įpareigoja tokie dideli vardai kaip Marc Chagall, Moshe Rosenthal, Emmanuel Mané-Katz, Théo Tobiasse, Ossip Zadkine, Pinchas Abramovich, Pinchus Krémègne, Neemija Arbit Blatas, Max Band, Itzik Benshalom ir pora kitų žydų tautybės menininkų, kurie ne litvakai, bet garbė juos eksponuoti, – Ernst Neizvestny ir Alberto Giacometti.

Paroda tampa praeitį ir dabartį jungiančiu tiltu. Kaunas tuoj žengs į Europos kultūros sostinės kelią ir būtent kultūra šiam miestui padeda naikinti savotišką prarają tarp miesto praeities ir žydų istorijos. Kaunas dažnai apibūdinamas kaip nacionalinis, tautinis miestas, visgi XX a. pradžios istorija byloja, kad žydai sudarė beveik pusę Kauno miesto gyventojų ir valdė beveik visą prekybą, didžiąją dalį amatų. Ir ši nepataisoma praraja, atsiradusi po miesto gyventojų žudynių bei užmaršties istorijos, parodoje išjaučiama kultūriškai. Žydai, kurie vienaip ar kitaip susiję su Kaunu ar Lietuva, nors tik simboliškai, kūrinių pavidalu, grįžta.

Parodoje ryškūs žydiškos kultūros kontekstai, pasakojimai, jie būdingi ir litvakams. Nuo biblinių laikų keliaujanti, vis išvaroma tauta savastimi simbolizuoja liūdesį. Dailės kūriniuose santūrumas ir liūdnumas tokie sutelkti, kad atrodo kaip žydų dailės skiriamasis bruožas. Nuo Arbit Blato „Paryžiaus tiltelio“ (1937) ir „Sniego“ (1943), kuriuose liūdesys tik vos juntamas, iki Maxo Bando kurtų skausmingos nuotaikos darbų.

Natiurmortuose įžvelgti liūdesio irgi galima. Pačiam žanrui būdinga priminti gyvybės trapumą, tačiau žydiški natiurmortai turi kitokio, įgimto liūdesio – čia net gėlės liūdnos. Ypatingas gėlių tamsumas ir niūrumas atsikleidžia Pinchaus Krémègne kūrinyje „Natiurmortas su pelargonijomis“ (XX a. 6 deš.). Darbo gelmė kyla ne tik iš tamsių ir negatyvių spalvų kompozicijos ar subtilios gėlių išraiškos, bet ir dėl jame spinduliuojančio gyvenimo būties trapumo, čia ryškesnio už bet kokių gėlių grožį.

Vis dėlto liūdesio ir rimtumo karalius šioje parodoje – Maxas Bandas. Natiurmortas „Gėlės“ (XX a. II p.) turi įtaigaus santūrumo, statiškumo, tačiau jo portretai – neaplenkiami. Viename jų – greičiausiai autoriaus sūnus, kurį jis taip mėgo tapyti. Sukrečia vaizdavimo jautrumas. Juodos vaiko akys nustelbia visą parodą, persmelkia liūdesiu kiekvieną žiūrovą, nebyliai kalba apie gyvenimo išbandymus ir sunkias patirtis. Nenuostabu, kad kūrėjas, net būdamas labai jaunas ir gana linksmo būdo, tiek kolegas, tiek kritikus stebino darbų rimtumu, o keistų atsitikimų būta ne vien dėl kūrybos. Bandas yra teigęs: „Paryžiuje kai kas man net patardavo pudra pabarstyti savo plaukus, nes esą nepražilę plaukai labai nesiharmonizuoja su mano kūryba“ (1932, „Suvalkietis“, 29:3).

Ekspresionistinis, laisvas potėpis vyrauja Moshe’s Rosenthalio kūryboje. Siluetai ir veiksmas darbuose abstrahuoti, nuasmeninti, koloritas šiek tiek prigesintas, taip lengvai išsiskiriantis iš bendros nuotaikos. Lengvų pastelinių spalvų kūriniai, paryškinti tamsesnių akcentų, tampa charakteringi. Nesilaikymas kontūrų suteikia kūriniams ritmo ir laisvo potėpio žaismą, kuris kartais įgauna kasdieniškos rutinos atspalvių ir nebeprimena džiugesio, o kartais varijuoja tarp lengvumo ir žaismingos nuotaikos. Ieškant vietos Rosenthalio kūriniams, parodos pavadinime „tarp santūrumo ir žaismės“ jam priklauso aukso viduriukas.

Théo Tobiasse’o šmaikščios daugiaplanės litografijos atskleidžia žaismingąją parodos pusę. Vien spalvų žaismas ir plastiškos figūros, kiek šaržuotos, tačiau pasižyminčios savita humoristine gaida, parodai suteikia linksmumo ir harmonijos tarp liūdnos ir linksmos išraiškos darbų.

Žaisminga ir kiek nerūpestinga nuotaika užklumpa pažiūrėjus į jau minėtą Marco Chagallo litografiją „Įsimylėjėliai“. Tai spalvingas ir šelmiškas kūrinys. Pora mėgaujasi aistringos meilės malonumais, o vos pastebimas trečias asmuo, dešiniajame kampe, žvelgia į žiūrovą lyg liepdamas suteikti privatumo tiems, kam jis šiuo metu reikalingas. Gaila, kad parodoje – tik ši Chagallo lengvo siužeto litografija, kuri negali nei atskleisti visos jo kūrybos svorio, nei konkuruoti su labai rimto krūvio kitais parodoje esančiais darbais.

Galime konstatuoti, kad kamerinė ekspozicija su ypač garsių menininkų darbais sužimba savo estetika ir kultūrine koncepcija. Įžengus į parodos salę kyla džiugesys ir dėl ekspozicijos darnos, kūriniui tarpusavyje suskamba. Kiekvienas autorius labai savitas, tačiau ir harmoningai dera su visuma. Parodoje dominuoja ramuma, o žaismingumas pasireiškia kaip ryškus prieskonis.

Publikuota – 7md.lt

VDU Menų istorijos, kritikos ir medijų bakalauro studijų absolventės Jurgitos Ilčiukaitės straipsnis apie Neringos Poškutės-Jukumienės parodą „WTF“ galerijoje „Meno parkas

Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.

Pribloškiantis pavadinimas ir dominuojanti rombo forma – taip Klaipėdos dailininkų sąjungos pirmininkė, menininkė ir dėstytoja Neringa Poškutė-Jukumienė Kaune, galerijoje „Meno parkas“, pristato parodą skambiu ir nieko gera nežadančiu pavadinimu „WTF“.

Nebe keiksmažodžiu, o nuostabos išraiška tapęs posakis skatina nesuinteresuotumo nuostatą. Autorė šį pasirinkimą grindžia Kembridžo internetinio žodyno sąvokos apibūdinimu: „Raidinė frazė WTF išaiškinama kaip vartojama tokiais atvejais, kai esame nustebę, susierzinę ar nekvaršiname sau dėl ko nors galvos.“ Kadangi parodos pavadinimas nenukreipia į konkretesnę temą, pagrindinė idėja tarsi paliekama žiūrovo interpretacijai. Pavadinimo ne nuoroda intriguoja žiūrovą, o lūkesčius patvirtina pirmasis įspūdis – paroda yra tai, dėl ko nekvaršiname galvos, tačiau simbolinės nuorodos ir prasmės vis tiek išlieka ryškios.

Ekspozicijoje akivaizdžiai dominuoja rombas, šios formos detalės. Ženklo reikšmė pasaulyje įvardijama kaip deimanto simbolis, kurį galime suvokti ir kaip nuorodą į autorės juvelyrikos darbus, tačiau ji nėra tiesioginė. Anotacijoje autorė teigia: „Pastaraisiais metais savo kūryboje tyrinėju juvelyrikos kaip medijos ribas. Siekiu juvelyrikos teminio praplėtimo vizualiąja priemone. Personalinis santykis su juvelyrika, kaip medija, parodoje nėra pirmapradiškai nuspėjamas. Jis pasislepia, maskuojasi arba reikalauja įsigilinimo.“ Nors deimantų simbolis ir užsimena apie šiuos brangiuosius akmenis naudojančią juvelyriką, akivaizdu, kad susiduriame su platesnėmis ženklo interpretacijomis.

Paroda savo koncepcija tiesiogiai primena kelio ženklinimą. Ir visai neatsitiktinai Kaune atidarytoje parodoje dominuoja Kauno pėsčiųjų perėjas išryškinantis rombas, kurio paskirtis yra įspėti apie perėją ir padėti sumažinti greitį artėjant prie jos. Kaunas – vienintelis Lietuvos miestas, kuriame naudojamas šis ženklinimas ir didžiuojamasi jo efektyvumu. Kelių eismo taisyklėse tokio ženklo nėra. Čia kyla klausimas dėl „galima“ ir „negalima“, keliantis mums dilemą – ribą palikti ar naikinti? Ekspozicija ypač aktuali šiandienos Kaune, kai šis klausimas kaip tik ir sprendžiamas.

Kelio ir panašūs ženklai paprastai yra nuoroda į ribą arba apribojimą, kuris vienu atveju mums priimtinas ir asocijuojasi su saugumo siekiu, kitu – ką nors draudžia, galbūt tampa riba, kurią norisi, o gal jau ir reikia keisti. Paroda kalba apie tai, kad ribas kartais reikia peržengti, nes jos atima iš mūsų galimybę rinktis ir stato į rėmus, taip įspausdamos į nepatogias formas, pavyzdžiui, į rombą. Šią mintį parodoje iliustruoja rombo formos veidrodėliai, kuriuose kiekvienas išvystame save – sumažintą ir fragmentuotą aštrios formos.

Verta paminėti, kad keičiantis riboms, perorientuojant ženklus ar nuorodas bei įveikiant nustatytus rėmus, dažnam galvoje suskamba anksčiau minėtas nuostabos šūksnis „WTF!“ Pastatant žiūrovą prieš veidrodį ir kurstant jausmus, kviečiama ieškoti atsakymo į klausimą: kas aš? Veidrodžių ir šviesų junginys, šiek tiek primenantis šešėlių žaismą, žiūrovą priverčia jaustis ryškiausiu ekspozicijos objektu, o veidrodį juosianti rombų formos stop juosta nebyliai klausia: ar gerai jautiesi už ribos?

Vis dėlto paroda daugiasluoksniškesnė. Autorė neįvardija ekspozicijos kūrinių, tačiau šią instaliaciją lydi QR kodas, kurį nuskaitęs jūsų išmanusis telefonas nuveda į videosiužetą, o jame matome Neringos Poškutės-Jukumienės instaliaciją „Regalijos“ iš 2020 m. serijos „Borders“. Videosiužete pasakojama apie tai, kad Klaipėdai aktualios kultūrinės miesto paveldo problemos nėra sprendžiamos, nuo jų atsiribojama – tai iliustruoja stop juostos motyvai. Manifestuojama ir dėl Klaipėdos mero pozicijos – bėgančioje eilutėje sakoma: „Būk Meru.“

Toks netipinis Kauno ir Klaipėdos skirtingų problemų ir ribų analizavimas suprantamas kaip menininkės sociokultūrinis tyrimas, tiriantis ribos tarp vadovų ir minios, atsiribojimo fenomenus. Vis dėlto žiūrovai čia tampa esmingiausia dalimi – kiekvienas iš mūsų, mat veidrodžių atspindžius užpildo mūsų veidai, o prasminė kūrinių linija priklauso nuo asmeninių interpretacijų, kurias sukuria lankytojų minia.

Parodoje menininkė per videoeksponatus kalba apie tai, kad ribų ir stereotipų laužymas būtinas laisvei ir vidinei nepriklausomybei pasiekti. Netikėti sprendimai – kėdės-kuprinės, kurios leidžia patogiai jaustis pajūryje, tačiau yra nepatogios keliaujant miesto gatvėmis, – įrodo, kad ribų nepaisymas ne visada patogus, bet reikalingas. Kūrybingumas ir viena forma, jungianti visus parodos naratyvus, nuosaikiai pasakoja apie daugiabriaunius ir sudėtingus, aktualius gyvenimiškus klausimus. Nuo gatvės rombų temos, aktualijų mieste iki uostamiesčio kultūrinių problemų bei pajūrio lankymo su kėde ant pečių – paprasta, bet talentingai perteikta simbolika žiūrovui sako: perženk ribas, ateik į parodą ir važiuok prie jūros.

Publikuota – 7md.lt

Studentų parodoje – visuomenei aktualūs klausimai

Naujųjų medijų meno ir Muzikos produkcijos studentų įkurta kūrybinė grupė ADA atidarė parodą „Tempo“ galerijoje (M. Daukšos g. 34). Jauni menininkai pristato instaliaciją „Atspindžiai“, sukurtą dalyvaujant Kaunas Europos Kultūros Sostinė 2022 iniciatyvoje „Daugiau Tempo“.

Autoriai teigia, kad savo darbu siekia iš žmogiškos perspektyvos apmąstyti šiuo metu visuomenei aktualius tapatybės klasimus. Kūrybos pagalba menininkai žiūrovo klausia: kas tu esi? O kas esi kitų žmonių akyse? Ar tos tapatybės skiriasi? Ar tas skirtumas žeidžia? Jaunieji kūrėjai siekia atkreipti dėmesį į tai, kad nesusikalbėjimas kyla tuomet, kai žmogui priskiriamas tam tikras stereotipas, „etiketė“, nors iš tiesų kiekvienas žmogus yra individualus ir jo tapatybę nusako įvairių bruožų visuma. Autoriai tikisi, kad kiekvienas, apsilankęs parodoje, galės išgyventi sąlytį su daugeliu kitų žmonių tapatybių bei pateikti savo atsakymus į šiandien mums svarbius klausimus.

ADA grupės nariai ir instaliacijos autoriai:

Kaja Elena Brilė

Roberta Kirsnickaitė

Ema Kazlauskaitė

Arnas Šinkevičius

Martynas Belevičius

Parodą galima aplankyti iki birželio 22 dienos.

Daugiau informacijos: https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/jaunieji-kurejai-reaguoja-i-veliavu-karus-visi-pirmiausia-norime-buti-zmones-1030497

Šiuolaikinių menų katedros profesoriaus Rimanto Plungės paroda galerijoje „Meno parkas“

Birželio 10 d. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Meno parkas“ buvo atidaryta Šiuolaikinių menų katedros profesoriaus, dr. Rimanto Plungės paroda „Reverse 21“. Nauja paroda pristato autoriaus medijų meno kūrinius ir atspindi šioje srityje atsiskleidžiančius ryškiausius jo kūrybos bruožus: neįprastus vizualinius sprendimus, kuriuos lemia ir analizuojami objektai, ir aplinkos refleksijos, ir naudojamos technologijos.

Parodoje išvysite fotoinstaliaciją „Upė“ ir videoinstaliaciją. Fotoinstaliacija susideda iš pastarųjų metų fotografijų, kurios intriguoja karpomų, raižomų, plėšomų negatyvų daugiasluoksniškumu, kuriama vizualine įtampa tarp netikėtai gretinamų vaizdų. Videoinstaliacija pasižymi paveiksliškumu – ji tarsi paveikslas visada laukia žiūrovo. Kitaip nei filmas, šis kūrinys neturi nei pradžios, nei pabaigos ir primena begalinę laiko kilpą, kurioje telpa asmeniškai autoriui svarbios akimirkos.

Pats kūrinių autorius ir yra gija, jungianti pagrindinius parodos kūrinių motyvus. Būtent menininko individuali patirtis sukuria autoriaus mitologinį lauką, kuris tampa ir žiūrovo savastimi, nes aktualizuoja, žadina ir jo patirtis.

Parodą galima aplankyti iki liepos 11 d.

Daugiau informacijos: http://www.menoparkas.lt/35714/parodos.html?paroda=57842

Menų fakultetas dalyvauja ES projekte apie atominį kultūros paveldą

Birželio mėnesį startuoja tarptautinis mokslinių tyrimų projektas „Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės (NuSPACES)“, finansuotas pagal Europos Sąjungos Jungtinio programavimo iniciatyvą „Kultūros paveldas ir globaliniai pokyčiai – nauji iššūkiai Europai“. Projektą koordinuoja doc. dr. Eglė Rindzevičiūtė (Kingston universitetas, Jungtinė Karalystė), bendradarbiaujant su prof. dr. Anna Storm (Linköping universitetas, Švedija) ir doc. dr. Linara Dovydaityte (VDU Menų fakultetas). Projektas truks iki 2024 m. gegužės 31 d.

Atominis kultūros paveldas yra sparčiai populiarėjanti sritis daugybėje Europos šalių dėl atominių elektrinių uždarymo, jo poveikio vietos bendruomenėms ir iššūkių, susijusių su branduolinių atliekų tvarkymu. Tačiau kas sudaro atominį kultūros paveldą ir kuo jis galėtų būti naudingas skirtingoms visuomenės grupėms tebėra diskusijų objektas. Vykstant branduolinių objektų eksploatacijos nutraukimui atsiranda rizika, kad bus prarasti vertingi materialūs ir nematerialūs atominės pramonės paveldo elementai, be to, bus neišgirsti visų suinteresuotųjų pusių balsai. Projekto „NuSPACES“ mokslininkai bendradarbiaus su skirtingais socialiniais dalininkais siekdami fiksuoti ir analizuoti atominio kultūros paveldo kūrimo procesus trijose šalyse – Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir Lietuvoje – ir suformuoti naują šios srities tyrimų ir praktikos darbotvarkę.

Pirmiausia bus tiriama, kaip įvairios vietos bendruomenės, atominės pramonės ir nacionalinės kultūros organizacijos dalyvauja selektyviame branduolinės praeities išsaugojimo procese, pavyzdžiui, kuriant muziejų ekspozicijas ir paveldo objektus. Antra, bus nagrinėjama, kokį vaidmenį įpaveldinimas galėtų vaidinti branduolinių objektų eksploatavimo nutraukimo procese, pavyzdžiui, pasiūlant naujus saugotinos medžiagos tipus ir kategorijas archyvams, kurie yra kuriami siekiant palengvinti būsimą branduolinių atliekų valdymą. Trečia, projektas suteiks tarptautinį kontekstą vietinėms ir nacionalinėms atominio kultūros paveldo kūrimo veikloms sukuriant platformą, kurioje suinteresuotosios šalys galės dalintis savo patirtimi ir formuoti būsimą šios srities mokslinių tyrimų ir praktikos darbotvarkę kartu su akademiniais tyrėjais. Svarbiausius projekto „NuSPACES“ rezultatus sudarys nauja empirinė medžiagą, akademinės publikacijos, tarptautinių seminarų ciklas ir ataskaita, nubrėžianti atominio kultūros paveldo išsaugojimo gaires.

Projektą koordinuojanti Kingstono universiteto mokslininkė doc. dr. Eglė Rindzevičiūtė jau ne vienerius metus tyrinėja atominio kultūros paveldo objektus ir vietoves. Ankstesnio jos vadovauto projekto „Nuclear Cultural Heritage: From Knowledge to Practice“ (2018-2021) rezultatu tapo pirmasis konceptualus šios srities dokumentas „Atominės kultūros paveldo manifestas“, kurį 2019 m. Turse (Škotija) pasirašė tarptautinė mokslininkų ir paveldo praktikų grupė. Pasak Rindzevičiūtės, projektas „NuSPACES“ apjungs dvi skirtingas sritis – branduolinės pramonės valdymą ir kultūros paveldo politiką, siekiant išsaugoti politiškai ir fiziškai sudėtingą praeities palikimą ateities kartoms.

„Dar reikia apibrėžti paties termino „atominis kultūros paveldas“ reikšmę. Ar jis turėtų apimti tiesiog įdomius daiktus, ar tapti paskata nagrinėti labai sudėtingą, sunkią praeitį, pavyzdžiui, Šaltojo karo istoriją? Manau, tai yra būdas apmąstyti industrinės modernybės istoriją ir visas negatyvias jos pasekmes – vietovėse, kuriose įsikūrę daugybė žmonių, kurios yra stipriai užterštos ir jas bus labai brangu išvalyti. Kas nutinka toms teritorijoms, kai jos uždaromos?“, – klausia Rindzevičiūtė. – „Kultūros paveldo perspektyva leidžia iškelti visai kitus klausimus apie šių labai sudėtingų erdvių, kuriose susipina technologiniai, aplinkosauginiai, socialiniai ir politiniai aspektai, reikšmes ir vertes. Bendras tikslas yra pasitelkti paveldo požiūrį siekiant atverti naujas galimybes vietos, nacionalinei ir globalinei gerovei.“

Projekto lietuviškai daliai vadovaujanti VDU Menų fakulteto mokslininkė doc. dr. Linara Dovydaitytė pastaraisiais metais tyrinėja Ignalinos atominės elektrinės kultūrines reprezentacijas ir įpaveldinimo galimybes. Šiuo metu kartu su kolegomis iš projekto „Ignalinos atominės elektrinės regiono branduolinio edukacinio turizmo plėtojimo didaktinės technologijos (EDUATOM)“ (2018-2021) ji kuria virtualų atominio turizmo maršrutą, skirtą Ignalinos AE ir Visagino istorijai. Pasak Dovydaitytės, nuo pat pradžių branduolinis mokslas ir pramonė formavosi ne tik kaip techno-politinis, bet ir kaip kultūrinis reiškinys. „Nebeveikianti Ignalinos AE ir buvęs atominis miestas Visaginas jau keletą dešimtmečių vilioja menininkus ir tyrėjus, o čia filmuotas pasaulinio garso sulaukęs HBO serialas „Černobylis“ (2019) pritraukė turistų srautus. Galima sakyti, Ignalinos AE iš branduolinio objekto virsta įdomiu atominės vaizduotės fenomenu.“ – teigia Dovydaitytė. – „Tačiau Lietuvoje branduolinė pramonė yra nevienaprasmis, prieštaringas sovietmečio palikimas, kurį galima labai skirtingai interpretuoti. Branduolinės fizikos ar inžinerijos požiūriu tai gali būti pasakojimas apie mokslo pažangą ir technologinius pasiekimus, tautinio išsivadavimo ir aplinkosauginės kritikos perspektyvoje – kolonijinio išnaudojimo pavyzdys. Projekto metu tyrinėsime skirtingas įvairių suinteresuotų grupių nuomones apie tai, kas yra atominis kultūros paveldas kaip teigiamos ir neigiamos istorinės patirties išraiška. Labai svarbu, kad jau vykstantys Ignalinos AE įpaveldinimo procesai bus analizuojami tarptautiniame kontekste, kas suteiks platesnę kritinę perspektyvą ir galbūt naujų impulsų praktinei veiklai“.

Projektui „Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės (NuSpaces)“ finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-JPIKP-21-1, pagal Jungtinio programavimo iniciatyvą „Kultūros paveldas ir globaliniai pokyčiai – nauji iššūkiai Europai“.

Plačiau apie projektą:

https://www.heritageresearch-hub.eu/project/nuspaces/