Menų fakulteto bendruomenės prisiminimai apie profesorių B. Vaškelį

 

Bronius Vaškelis – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Garbės profesorius, buvęs VDU Rektorius, Menų fakulteto Teatrologijos katedros įkūrėjas, tarptautinės vakarietiškos teatro tyrimų mokyklos Lietuvoje pradininkas, filantropas, skatinęs ir rėmęs humanitarinių mokslų plėtrą bei studentų mokslinę veiklą. Prisiminimais apie išskirtinę profesoriaus asmenybę,  mokslininko įtaką Lietuvos teatro tyrimams pasidalino Menų fakulteto bendruomenės nariai –  profesoriaus kolegos – architektūrologas prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas, teatrologė Vitalija Truskauskaitė,  profesoriaus doktorantai, teatrologai – prof. dr. Jurgita Staniškytė, doc. dr. Edgaras Klivis, doc. dr. Rūta Mažeikienė, doc. dr. Nomeda Šatkauskienė.

 

Vytautas Levandauskas: Profesorius buvo daugiau kaip 20 metų už mane vyresnis, jaučiau jam didžiulę pagarbą ir stebėjausi jo ramybe, santūrumu, įžvalgumu, o taip pat ir tvirtybe išlaikant savo nuomonę. Net labai sudėtingose, įtampos kupinose situacijose buvo stoiškas. Kai Profesorius ėjo rektoriaus pareigas, ne kartą teko dalyvauti rektorato posėdžiuose, o vėliau mudu tapome pirmaisiais Menų fakulteto katedrų vedėjais. Profesorius – Teatrologijos, o aš – Menotyros. Iš pradžių fakultetas vykdė tik vieną pagrindinių studijų Menotyros programą, tai ne iš karto supratome, kam dvi katedros, jei programa viena abiems bendra. Tai buvo strateginis žingsnis fakultetui plėstis, o plėtra vyko per magistrantūros studijas. Palaipsniui sukūrėme Dailėtyros, Architektūrologijos ir Teatrologijos programas.

Nuo 2000 m. pradėjau eiti dekano pareigas, o Profesorius toliau vadovavo Teatrologijos katedrai. B. Vaškelis gerbė kiekvieną universiteto žmogų kaip asmenybę. Ypač vertino asmeninį privatumą, konfidencialumą. Kiek pamenu, į jo (katedros vedėjo) kabinetą Laisvės al. 53 galėjo užeiti tik vienas žmogus, kas jis bebūtų – studentas, dėstytojas ar dekanas. Jokių pašalinių ar patarėjų. Profesoriaus priėmimo valandomis net jo artimiausias žmogus – visur lydinti garbaus amžiaus žmogų žmona Stasė laukdavo dekanato priimamajame. Teatrologijos katedros kelias nebuvo lengvas – trūko dėstytojų, veiklą labai komplikavo konfliktiniai santykiai su Vilniaus Muzikos akademijos teatrologais. Jie dar paaštrėjo, kai į katedrą atėjo docentai Aleksandras Guobys ir Rūta Skendelienė. Katedrai išlikti ir iškilti labai padėjo B. Vaškelio korektiškumas ir autoritetas.

Profesorius visaip rėmė teatrologijos studijų ir mokslo augimą. Jis ėmėsi vadovauti pirmiesiems doktorantams – Jurgitai Staniškytei, Nomedai Šatkauskienei, Rūtai Mažeikienei, Edgarui Kliviui, kurie sėkmingai baigė studijas ir tapo mokslų daktarais. B. Vaškelis skatino teatro pasaulio pažinimą ne tik “iš gilumos”, bet ir iš plačios aplinkinės erdvės. Tai sutelkė jaunus žmones į intelektualią Teatrologijos mokyklą, kuri užėmė tvirtą poziciją mokslo ir meno pasaulyje, iškilo į tarptautinį lygmenį. Profesorius asmeniškai daug padėjo doktorantams keliant kvalifikaciją, gaunant stažuotes JAV aukštosiose mokyklose. Menų fakultete įkūrus mokslo periodinį žurnalą „Meno istorija ir kritika” keliolika metų buvo jo redakcinės kolegijos narys. Skatindamas teatrologijos mokslo plėtrą Profesorius įkūrė tęstinį leidinį “Teatrologijos eskizai”, kuriame savo darbus skelbė fakulteto absolventai ir magistrantai. Turbūt niekas neabejoja, kad Menų fakultetui labai pasisekė, kad jo augime aktyviai dalyvavo tokia asmenybė kaip Bronius Vaškelis.

 

Vitalija Truskauskaitė: Profesoriaus Broniaus Vaškelio akademinė veikla buvo gerai regima ir pastebima.  Norėčiau pasidalinti keliais įspūdžiais, kurie lydi mane iki šiol ir skatina palaikyti dialogą su iškiliu mokslininku.

Profesoriaus socialiniai gestai, regėti viešoje erdvėje stebino ir kėlė nuostabą. Rektoriaus inauguracijos metu, akademinės bendruomenės akivaizdoje, profesorius priėmė Rektoriaus regalijas, buvo pasveikintas ir išskirtas iš bendruomenės ypatingai pagarbiai.  Naujojo Rektoriaus veide buvo regima atsakomybė ir visiškai netikėtas nuolankus susitaikymas su prisiimtos atsakomybės našta.  Galėjau tik spėlioti kodėl taip ramiai, kukliai ir labai oriai profesorius priėmė sau naują ir tokį iškilų  socialinį vaidmenį jo visiškai nereikšmindamas.

Kitas socialinis gestas padėjo suprasti profesoriaus išskirtinai kuklią laikyseną.

Profesorius, atsisveikindamas su teatrologijos katedros bendruomene katedros vedėjo pareigų perdavimo ženklu pasirinko… pieštuką. Pieštukas iš jo ranku buvo perduotas profesorei Jurgitai Staniškytei.  Jokio galios, valdingumo ar savo statuso pakeitimo sureikšminimo. Ne, ne „valdžios“ žmogus  buvo mylimas profesorius. Prisimenu ilgą pokalbį apie akademinės karjeros pradžią Amerikoje. „Man likimas lėmė dirbti daug administracinio darbo“. Tik tiek apie savo išskirtinius socialinius vaidmenis. Ir pridūrė:  „Esu dirbęs daug ir kitų darbų. Kirtau medžius“. O profesoriaus mylima žmona ponia Stasė, papildė: „Taip, buvo medkirtys. Ten ir kojas nušalo.“

Profesoriaus pasaulis, skaldytas karo, emigracijos patirtimis,  persmelktas Tėvynės ilgesiu, nušviestas mokslininko smalsumu, išskirtinėmis intelektualinėmis refleksijomis  ir pagarba kūrybai – stebina savo vientisumu.  Profesorius buvo apdovanotas retu gebėjimu matyti pasaulio vientisumą ir priimti gyvenimą kaip dovaną. Taip aš supratau mylimo profesoriaus kuklumą.

 

Jurgita Staniškytė: Profesorių B. Vaškelį drąsiai įvardyčiau VDU teatrologijos mokyklos, o kartu ir vakarietiškos teatro studijų krypties Lietuvoje įkvėpėju ir įkūrėju. Profesorius visokeriopai skatino teatrologijos mokslo plėtrą – tiek savo pavyzdžiu, metodologiškai ir sistemingai gilindamasis į dramos teoriją ir išeivijos teatro istoriją, tiek parama: rūpinosi dėstytojų ir doktorantų stipendijomis stažuotėms užsienyje, universitetui dovanojo savo ilgus metus kauptą biblioteką, rėmė studentus.

Man profesorius visada buvo aukštos akademinės etikos pavyzdys, savo veiksmais įrodęs, kad universitetinė aplinka visų pirmą yra pagarbos, kolegialumo, bendradarbiavimo ir dėmesio kitam vieta. Ypač imponavo absoliutus profesoriaus nesavanaudiškumas, bet kokių akademinio narcisizmo apraiškų nebuvimas, gebėjimas geranoriškai įsiklausyti į kolegų nuomonę ir dosniai dalintis. Asmeniškai esu profesoriui dėkinga už daugelį dalykų, jo dėka atradau amerikietiškąją teatrologijos mokyklą ir tarptautines akademines patirtis, o svarbiausia suvokiau, kad administracinis darbas universitete netaps biurokratine rutina, jeigu pagrindinę jo funkciją suprasime taip, kaip ją suprato prof. B. Vaškelis – kaip norą skatinti ir įkvėpti.

 

Nomeda Šatkauskienė: Man teko didžiulė garbė ir džiaugsmas būti tarp pirmųjų naujai įsteigtos Teatrologijos katedros studentų. Laikau save Profesoriaus mokine ir šiandien galiu drąsiai prisipažinti, kad būtent Bronius Vaškelis buvo tas žmogus, kuris turėjo lemiamos reikšmės mano gyvenime. Tiek profesine, tiek žmogiškąja prasme. Profesorių Bronių Vaškelį menu su didžiule pagarba ir jauduliu. Kai sutikau Profesorių, jis jau labai daug pasiekęs mokslininkas, tačiau labiau nei jo akademiniai pasiekimai man įspūdį darė jo žmogiškosios savybės – pagarba kitam, tolerancija, geranoriškumas, gebėjimas diskutuoti, priimti kitokį požiūrį. Mano akimis, tai buvo žmogus, įkūnijęs geriausias demokratijos vertybes ir mąstymo laisvę. Būdamas solidaus amžiaus, jis kartu buvo jaunas savo vidumi. Būdamas labai paprastas, jis kartu atrodė atitrūkęs nuo žemiškų reikalų.  Gerai pamenu, kai per  90-mečio šventę  susijaudinęs Profesorius mums, atėjusiems jo pasveikinti buvusiems studentams, pasakė, kad jis niekaip negali patikėti, kad jam jau 90 metų. Taip ir man sunku susitaikyti su mintimi, kad šiandien Profesoriaus nebėra, nes žinojimas, kad jis vis dar čia –tarp mūsų- man visada teikė vilties ir ramybės.

Bronius Vaškelis be jokios abejonės suvaidino lemiamą vaidmenį įkuriant teatrologijos studijas VDU. O tais laikais tai padaryti nebuvo paprasta! Daugelį metų jis buvo ištikimas vakarietiškais mokymo principais grįstų studijų puoselėtojas, gynėjas ir stabilumo garantas. Nėra abejonės – jei ne Profesoriaus geranoriškumas, jo solidus akademinis statusas,  vargu ar VDU būtų teatrologijos katedra, o be jos teatrologijos mokslas Lietuvoje niekada nebūtų toks stiprus ir įvairiapusis, koks yra šiandien. Manau, tai ir yra geriausia padėka ir gražiausias profesoriaus atminimo įprasminimas.

 

Edgaras Klivis: Pirmiausia į galvą ateina profesoriaus Broniaus Vaškelio didžiulė patirtis ir vidinė laisvė. Iš pirmo žvilgsnio jis nedarydavo didelio įspūdžio – buvo santūrus, nepiršdavo savo nuomonės, nesiekė imponuoti. Tačiau pamažu, bendraujant per paskaitas, konferencijose, viešuosiuose renginiuose išryškėdavo jo taip mėgtas „žvilgsnis iš atokiau”, neturintis provincialumo, nelabai bijantis kam nors neįtikti, atviras. Taip ir jautėsi, kad profesorius buvo išugdytas laisvesnės akademinės kultūros. Kartu Profesoriui buvo būdingas natūralus rūpestis tą laisvą aplinką sukurti ir puoselėti čia – Lietuvoje, VDU. Mane – Teatrologijos magistrantūros programos studentą jis mokė įdėmaus dramos teksto skaitymo (close reading) – prisimenu, kad jo metodo, ištraukiančio kokį vieną iš pažiūros atsitiktinį dramos teksto žodį, esmė paaiškėdavo pamažu – tik po kurio laiko suprasdavai, kad prieš tave išsiskleidė nauja semantinė struktūra. Vėliau Bronius Vaškelis tapo mano disertacijos vadovu. Rašiau apie sovietmečio teatrą, todėl jo „žvilgsnis iš atokiau”, niekaip nesusijęs su lietuviškos teatrologijos hierarchijomis buvo tiesiog būtinas. Buvau laimingas, nes galėjau daryti  ką noriu – iš Profesoriaus sklisdavo vien palaikymas, niekada jokios opresyvios autoriteto galios.

Manau, kad ši laisvė išugdė mus visus – VDU teatrologus, Profesoriaus mokinius. Rami Profesoriaus paspirtis suteikė galimybę čia, Kaune, sukurti alternatyvią teatro tyrimų mokyklą, o tai reiškia, kad Lietuvos teatrologijoje jo dėka atsirado daugiau skirtingų požiūrių ir vertinimų, išsiplėtė diskusijos laukas – visi suprantame, kad tai bet kurios humanitarinės disciplinos pagrindas. Broniaus Vaškelio įkvėpta ir sukurta teatrologijos mokykla nebuvo niekaip pririšta prie praeities, ankstesnio paveldo, o vietoje to turėjo stiprią motyvaciją ieškoti ir atrasti kažką naujo – naujus tyrimo metodus, naujus kontekstus, naujas teorines prieigas. Pasirodė, kad būtent šis ryžtas yra būtinas, jei norime, kad Lietuvos teatro tyrimai būtų išgirsti Vakarų akademiniame lauke. Šiandieną jaučiamės natūralia šio lauko dalimi ir manau, kad Profesorius nenusivylė – jo investuota energija davė vaisių. Nors jauniausia Teatrologijos katedros karta profesoriaus Broniaus Vaškelio jau nebesusitikdavo (pažinojo daugiau iš tekstų), visgi ir toliau jautė jo dėmesį – Profesorius buvo katedros mecenatas, jo įsteigta stipendija buvo parama daugeliui magistrantūros ir doktorantūros studentų, jis taip pat rėmė mokslinį žurnalą „Teatrologiniai eskizai”.

 

Rūta Mažeikienė: Profesorių Bronių Vaškelį laikau svarbiausiu savo akademinio pasaulio Mokytoju. Dar studijuojant Teatrologijos magistrantūros programoje man didelį įspūdį darė laisvas, vakarietiškas Profesoriaus mąstymas ir be galo šiltas, betarpiškas santykis su studentais. Dėstydamas „Dramos teksto analizės“ kursą, jis neskaitė tradicinio tipo paskaitų, o organizuodavo „atidaus skaitymo“ arba, kaip jis sakydavo, „teksto blusinėjimo“ laboratorijas. Nors tuo metu toks mokymosi metodas mums atrodė gana neįprastas, tačiau tokiu būdu Profesorius ugdė mūsų atidumą detalėms, gebėjimą gilintis, abejoti, kelti klausimus ir diskutuoti.  Žinoma, tai supratau kiek vėliau.

Kai pradėjau studijuoti doktorantūros studijose ir profesorius Vaškelis tapo mano disertacijos vadovu, tą patį „Dramos teksto analizės“ kursą pradėjome dėstyti dviese. Tos kelių metų bendro dėstymo patirtys man kaip pradedančiai dėstytojai buvo be galo svarbios. Iki šiol prisimenu tuos penktadienius kuomet Profesorius atvažiuodavo iš Vilniaus į Kauną ir mudu gerą pusdienį drauge su Teatrologijos magistrantais „blusinėdavome“ dramos tekstus: nuo Sofoklio iki Ostrausko, nuo Čechovo iki Parulskio… Taip pat prisimenu ir tuos penktadienius kuomet jau aš važiuodavau į Vilnių ir, susėdę jo kabinete Vokiečių gatvėje, aptarinėdavome ne tik mano disertacijos klausimus, bet ir pačius įvairiausius dalykus: teatrų premjeras, naujai išleistas knygas, studentų darbus, akademinio pasaulio aktualijas.  Doktorantūros studijų metu gavau iš Profesoriaus pačius vertingiausius dalykus: pasitikėjimą, paskatinimą, mokslinę mentorystę ir akademinę bendrystę.

Kažkada paskaitų metu profesorius Bronius Vaškelis yra mums pasakęs – „Jeigu universitete neturėsite klausimų, tai gyvenime neturėsite atsakymų“. Prisimindama šią frazę galvoju: „už tai, kad šiandien turiu atsakymus į tam tikrus klausimus, esu dėkinga būtent profesoriui Vaškeliui“.

VDU vyks atsisveikinimas su prof. Broniumi Vaškeliu

 

Rugsėjo 27–28 dienomis vyks žymaus mokslininko, mecenato, Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus emerito, garbės profesoriaus, ilgamečio Teatrologijos katedros vedėjo Broniaus Vaškelio (1922–2021) laidotuvių ceremonija.

Su profesoriumi bus galima atsisveikinti VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7, Kaunas) rugsėjo 27 d. nuo 16 iki 20 val. ir rugsėjo 28 d. nuo 9 iki 14 val. Rugsėjo 28 d., 14 val. VDU Didžiojoje auloje vyks šv. Mišios. 15 val. – laidotuvių procesijos išvykimas į Petrašiūnų kapines.

Vytauto Didžiojo universitetas ir artimieji kviečia pagerbti profesoriaus Broniaus Vaškelio atminimą bei palydėti į paskutinę kelionę.

Išsami laidotuvių ceremonijos programa

VDU Kultūros paveldo ir turizmo programos magistrantės Jurgitos Ilčiukaitės straipsnis apie litvakų parodą „Parko galerijoje“

Priėjus prie Parko galerijos durų pasitinka plakatas – „Algimanto Kavaliūno tapybos paroda”. Lyg ir traukia akį, tačiau kažkas neįprasta. Kur pavadinimas? Klaida? Gal pamirštas? O gal tai subtili nuorodą į parodų salėje esančius darbus. Tokia intriga palydi apžiūrėti ekspozicijos, kur abstrakcijos menas pasitinka rudens spalviškumu.

Inspiracija vaizduotei

Dešimt kūrinių, kurie yra eksponuojami jau ketvirtojoje A.Kavaliūno parodoje, – modernaus ir šiuolaikinio meno pavyzdžiai, kurie pasižymi nesuinteresuota raiška, laisvų potėpių ir skirtingų kompozicijų derme. Menininkas, ilgus metus žavėjęsis fotografijos menu, keletą metų kuria abstrakcijas ir jau spėjo pakerėti gerbėjų širdis savo spalvinėmis gamomis. Minėtas pavadinimo nebuvimas yra tiesioginė nuoroda į abstraktyvius, šiuolaikinius tapybos darbus, kurių skiriamasis bruožas – visi jie neturi pavadinimų. Pristatydamas parodą galerijai autorius norėjo, kad visi darbai būtų be pavadinimo, kaip nuoroda į žiūrovo vaizduotę. Spalviškai ryškūs darbai, dažnai pasižymintys skaidyta, tačiau ritminga kompozicija iš tiesų žadina žiūrovo vaizduotę. Ekspresyvi stilistika įtraukia į minčių sūkurį atverdama kelią asmeninėms simbolikoms ir interpretacijoms. Meniniu požiūriu tai, kad autorius neužbrėžia ir neprimeta savo idėjinės kompozicijos žiūrovui, tačiau leidžia ją susikurti, teigiamas bruožas.

Spalvų galia

Vis dėlto ryškiausias elementas, kurį galima įžvelgti darbuose, – tai spalvinė nuotaika. Emocijų išraiška, kurias žiūrovas gali pajusti per spalvas, smelkiasi iš kūrinių ir nors lengvų potėpių ekspresija gali būti juntama, tačiau geriausiai atsispindi per koloritą. A. Kavaliūno pav. / Galerijos nuotr. Anot vieno Bauhauzo mokyklos spalvų teorijos pradininkų Vasilijaus Kandinskio, menininkui spalvų pasirinkimas kyla iš vidinės būsenos, todėl turi būti nevaržomas. Tad skirtingų spalvų derinimas ir kompozicija gali būti perteikiama su didele jėga, kuriai atsiskleisti realistinė raiška nebūtina. Būtent tokį motyvą pastebime A.Kavaliūno parodoje: spalvinės ir emocijų išraiškos dermė tiesiog neatskiriama viena nuo kitos, tačiau čia niekada nesutiksime realių vaizdinių. Abstraktūs motyvai atrodo idealus pasirinkimas perteikti spalvų paletę, kuri žadina skirtingas nuotaikas, o jos dermė ir emocionalus poveikis dažnam žiūrovui atrodo artimas. Paveiksluose sutinkamas priešingų – šiltų ir šaltų – spalvų derinimas atrodo įgyvendina anksčiau minėtą bauhauzo spalvų teoriją. Greičiausiai būtent dėl to stebinčiojo vaizduotė vis prideda asociatyvių, spalvomis išgautų vaizdinių – tai pamario motyvas, senovinė afišų skrajutė, ar įžiūrimi kalnų siluetai besileidžiant saulei. Pristatydamas parodą galerijai autorius norėjo, kad visi darbai būtų be pavadinimo, kaip nuoroda į žiūrovo vaizduotę.

Trijų dedamųjų galia

Parodoje eksponuojamuose darbuose lengva pastebėti ir stiprią linijos manierą – nors pati linija nedominuojanti, tačiau derinama su spalvomis, išreiškia judesio nuotaiką. Linija nėra jungiančioji kūrinių ašis, tačiau labai svarbus akcentas, dažniausiai kuriantis aukščio ir gelmės nuotaiką, bei kūrinio ritmą valdantis elementas, kuris išryškina kūrinių daugialypiškumą. Reikėtų nepamiršti ir faktūros. Visi kūriniai tapyti akrilu, tačiau naudojant įvairias technikas, kai kuriuose darbuose išgaunamos skirtingos faktūros, kurios jau minėtas spalvos ir linijos išraiškas sustiprina, arba, priešingai, – prigesina. Tai sukuria savotišką žaismą tarp kūrinių, kartais tai gali priminti net konkuravimo užuominas. Vis dėlto, vien formaliųjų bruožų neužtenka įvardyti tai, kokį poveikį gali suteikti abstrakcijos – realių vaizdinių neturintis menas. Tai artimas arba svetimas jausmų laukas, tačiau vienareikšmiškai – kiekvieną paliečiantis savaip. Tad, kad ir kokios būtų – konkuruojančios ar viena kitą papildančios abstrakcijos, visos jos byloja tą patį: meną reikia jausti. Paroda be pavadinimo apie tai, koks jausmas užvaldo, kai spalva, linija ir faktūra susijungia į viena.

Publikuota – diena.lt

Garso dizaino meistriškumo kursai su Sauliumi Jurgelevičiu

Muzikos produkcijos, Naujųjų medijų meno ir Kūrybinių industrijų programų studentai kviečiami prisijungti prie garso dizaino meistriškumo klasės rugsėjo 30 d., ketvirtadienį nuo 11:00 iki 15:30, Muitinės g. 7, 116 auditorijoje.

Garso dizainas yra labai plati studijų sritis. Daugiausia garso dizaino galime atrasti garso ir vaizdo srityse, pavyzdžiui, žaidimuose ir filmuose. Tačiau jis taip pat randamas kuriant ir gaminant muziką, naudojant skirtingų tipų sintezę ir modulines sistemas. Ši meistriškumo klasė skirta studentams, norintiems mokytis apie garso dizainą: suprasti, ką ir kaip daryti, žengti pirmuosius žingsnius, išbandyti kelius, kuriais galima nueiti giliau. Norintiems pamatyti skirtumus ir panašumus tarp skirtingų disciplinų. Ši meistriškumo klasė vyks anglų kalba.

 

Apie Saulių Jurgelevičių:

 
Saulius Jurgelevičius yra muzikos kompozitorius, prodiuseris, garso dizaineris. Jo dėmesys sutelktas į garso ir vaizdo temą, žaidimus ir filmus. Profesinio tobulėjimo metu jis atrado garso pasakojimo stebuklą, kuris atsiskleidžia audioknygose, kuriose naudojami didelio biudžeto filmų garso efektai. Per šį atradimą jis pamatė gerai sukurtos garso aplinkos galią. Jis gilinosi į garso dizaino pasaulį, tikėdamasis daugiau sužinoti ir kurti panašius projektus savo būsimoje karjeroje. Keliaudamas po Europą jis studijavo pas daugybę skirtingų muzikos dalykų meistrų. Tai galiausiai suformavo jo požiūrį į garso dizainą ir muziką komerciniame pasaulyje.
 
Norėdami užsitikrinti savo vietą iki rugsėjo 28 dienos (imtinai) turite užsiregistruoti šioje formoje: nuoroda į formą.

EN

Music Production, New Media Arts, and Creative Industries programs students are invited to join the Sound Design Masterclass on Thursday, September 30, from 11:00 to 15:30 in Muitines 7. class 116. The session leader is Saulius Jurgelevičius.

Sound design is a very wide field of study. It is primarily found in the audiovisual domain, such as games and films.However, it is also found in music creation and production with different types of synthesis and modular systems. As long as you are shaping and changing sound, you are using sound design. This masterclass is for students who want to learnabout sound design: to understand what they are doing and how, to take the first steps into the basics, and then be shown a few paths that they can take to go deeper. To see the differences and similarities between the different disciplines. This masterclass will be in English.

 

About Saulius Jurgelevičius

 

Saulius Jurgelevičius is a music composer, producer, and sound designer. His focus is on the audio-visual subject, games, and films. During his professional development he found the audio narrative wonder that is audio books that use sound effects of high budget films. Through this discovery he saw the power of a well-crafted sound environment. He delved deeper into the world of sound design, hoping to learn more and create similar projects in his future career. During his travels through Europe, he studied under many different masters of different musical subjects. This ultimately shaped his own approach to sound design and music in the commercial world.

To secure your seat you must register until September 28 (inclusive) on this form: form address

Saulius Jurgelevičius

 

Paskaita „Tarpukario modernizmo ir medžio santykis fotografijose“

Rugsėjo 22 d. 15:00 VDU Menų fakulteto kiemelyje (Muitinės g. 7) vyks fotografės ir kuratorės Mildos Gineikaitės paskaita „Tarpukario modernizmo ir medžio santykis fotografijose“. Paskaita yra Europos kultūros paveldo dienų dalis (http://kpd.lt/epd2021/kauno-regionas/).
Būtina išankstinė registracija el. p. asta.naureckaite@kpd.lt. Laikytis visų saugumo reikalavimų (dėvėti kaukes, laikytis atstumo).
Tarpukario modernizmo ir medžio santykį fotografė Milda Gineikaitė tyrinėja serijoje „Miestovaizdžio balsai“. Fotografijos akcentuoja kolektyvinę atmintį, tarpukariu sukurti architektūros dekoro elementai ir šalia augantys medžiai fotografijose tarsi „susigretina“. Dokumentuojami miestovaizdžio architektūros objektai atskleidžia, kaip tarpukario modernizmo ir medžio santykis kuria šiandienos urbanistinį peizažą. Fotografijų serija perteikia kultūros (gyvenamosios architektūros) ir gamtos (medžių) „balsus“, atsiskleidžiančius ir lygiavertiškai, ir išskiriant vieną iš jų. Todėl iškyla arba „žalio“ miesto idėja, kurianti harmoningą erdvę, arba vienovės stokojantis architektūros ir medžio ansamblis, kuriame architektūra tarsi šaltas objektas, bylojantis architektūrinę tradiciją. Požiūrius ir erdvės „poeziją“ gali lemti pasirinkta fotografijos kompozicija. Medis serijoje suvokiamas kaip gamtinės sferos metonimija, neatsiejama miestovaizdžio dalis. (iš fotografijų serijos anotacijos)
Milda Gineikaitė – Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto absolventė, jaunosios kartos fotografė ir kuratorė. Kūrybinę fotografiją Milda suvokia kaip dokumentą ir įrankį tyrinėti aplinką. Ryšys su gamta fotografei nesvetimas nuo vaikystės, o medis jos fotografijose tapo svarbiu elementu jau beveik prieš dešimtmetį, pradėjus fotografuoti šalia namų augusį ir vėliau nukirstą „Aušrų medį“. (iš parodos „(Ne)saugi zona“ anotacijos, kurat. Agnė Taliūtė)
Kūrybinis projektas yra apdovanotas vardine V. Kuprevičiaus stipendija.
Fotografijų seriją „Miestovaizdžio balsai“ galima pamatyti „Modernizmas ateičiai“ programos („Kaunas 2022“) sukurtoje virtualioje parodoje https://modernizmasateiciai.lt/…/mildos-gineikaites…/

Aktualu studentams: studijų vykdymas VDU

 

Pastaruoju metu švietimo sistemoje susiduriama su labai sudėtinga, precedento neturinčia situacija, susijusia su COVID-19 valdymu. Vytauto Didžiojo universitete, kaip ir visose Lietuvos aukštosiose mokyklose, studijas pradėta vykdyti kontaktiniu būdu, tačiau sudėtinga pandeminė situacija studijų dalyviams kelia nemažai klausimų.

„Mums yra be galo svarbu, kaip jaučiasi ir dėl ko nerimauja bendruomenė. Nuolat ieškome subalansuotų sprendimų, kad kuo didesnė jos dalis jaustųsi saugiai ir užtikrintai. Tačiau ne viskas priklauso vien tik nuo mūsų norų. Turime visi suremti pečius ir priimti kylančius iššūkius“, – teigia VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.

Vyriausybė taip pat pritarė, kad nepasiskiepiję nuo COVID-19 ligos ar ja nepersirgę aukštųjų mokyklų studentai ir asmenys, besimokantys pagal tęstinio profesinio mokymo programas, norėdami dalyvauti kontaktiniuose mokymo užsiėmimuose, galėtų testuotis kas 7–10 dienų, t. y. nebūtinai kas 48 valandas, kaip iki šiol. Toks palengvinimas galios iki spalio 15 d.

Vytauto Didžiojo universiteto administracijai gaunant studentų užklausas apie studijų procesus, žemiau pateikiama informacija apie dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su Vyriausybės sprendimais dėl studijų vykdymo tvarkos ir eigos:

Studentų apklausoje išrinkti geriausi 2020 – 2021 m. m. dėstytojai

 

Kaip ir kiekvieną semestrą, VDU Studijų departamento Studijų kokybės skyrius apžvelgė dėstymo ir studijavimo kokybės apklausos rezultatus bei, remiantis dėstymo įvertinimo vidurkiais ir studentų dalyvavimo apklausoje aktyvumu, įvardijo geriausiai įvertintus 2021 m. pavasario semestro bei 2020-2021 mokslo metų dėstytojus akademiniuose universiteto padaliniuose.

2020 – 2021 akademinių metų studentų geriausiai įvertinta Menų fakulteto dėstytoja –  dr. Jolita Butkevičienė!

2021 m. pavasario semestre studentų geriausiai įvertintais tapo šie Menų fakulteto dėstytojai: prof. dr. Raimonda Simanaitienė, doc. dr. Rūta Mažeikienė, dr. Jolita Butkevičienė, prof. dr. Titas Petrikis.

Geriausiai įvertinti dėstytojai įvardinti atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

  • Studijų dalykuose bendras dėstymo įverčio vidurkis – 9 ir daugiau;
  • Studentų aktyvumas apklausoje – 30 % ir daugiau, 10 asmenų ir daugiau; arba 25 % ir daugiau, kai studentų skaičius semestre 100 ir daugiau.

Pavasario semestro geriausiai studentų įvertintiems dėstytojams VDU Moodle aplinkoje jau suteikti skaitmeniniai ženkleliai „Dėstymo kokybė 2021 pavasaris“. Geriausiai įvertinta 2020-2021 akademinių metų MF dėstytoja Jolita Butkevičienė bus apdovanota iškilmingame Senato posėdyje.

Geriausi VDU dėstytojai: https://www.vdu.lt/lt/vdu-studentu-apklausoje-isrinkti-geriausi-2020-2021-m-m-destytojai/

Skelbiami tarptautinių studijų mainų ir praktikų konkursai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus pasinaudoti galimybėmis išvykti studijų mainams arba praktikai užsienyje. Jums tereikia užpildyti paraišką konkursui – žengti pirmą žingsnį svajonės link!

Siūlome net keturias skirtingas programas tarptautiniams mobilumams:

Neapsisprendėte kur vykti? Rugsėjo 22–24 dienomis prisijunkite prie „Erasmus Days’21”,  kurių metu galėsite ne tik sužinoti daugiau apie mainų galimybes, bet ir tapti įvairių įdomių ir prasmingų iniciatyvų dalimi. Renginių metu, tiek virtualiai tiek ir gyvai, bus pristatomos mobilumo galimybės, dalinamasi studentų patirtimis, žygiuoti, žiūrėti filmus, dalyvauti konkursuose ir kitose iniciatyvose.

Daugiau informacijos

Savanorystė VDU menų galerijoje „101“


VDU menų galerija „101“ kviečia menu ir kultūra besidominčius VDU studentus tapti galerijos savanoriais. Veikla laukia iš tiesų įvairi – nuo pagalbos su kūrybiška komunikacija iki prisilietimo prie parodų įgyvendinimo. Susisiekime: galerija101@gmail.com

VDU menų galerijoje „101“ – paroda „Belaukiant krypties“

 

Rugsėjo 9 d. 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) menų galerijoje „101“ (Muitinės g. 7, Kaunas) atidaroma jaunųjų menininkių Niamh Seana Meehan (Š. Airija) ir Gintės Reginos (Lietuva) paroda „Belaukiant krypties“.

Parodoje „Belaukiant krypties“ eksponuojami menininkių Niamh Seana Meehan (Š. Airija) ir Gintės Regina (Lietuva) darbai jau buvo rodomi Šiuolaikinio meno centre Derry~Londonderry mieste Šiaurės Airijoje. Menininkės buvo pirmosios mainų rezidencijų programos „DeMo“ (Dekoduojant modernybę) dalyvės. Dar 2020 metų vasario mėnesį abi menininkės rezidavo programos partnerių organizacijose: Niamh Seana Meehan dirbo Kauno menininkų namuose, o Gintė Regina – Šiuolaikinio meno centre Derry~Londonderry. Ten, tais pačiais metais, jos surengė dvi individualias parodas vienu metu, kurios dabar susijungia parodoje „Belaukiant krypties“ Kaune. Paroda veiks iki rugsėjo 29 dienos.

Šiandien mes gauname daug nurodymų, kaip elgtis, kur galime eiti, kaip bendrauti. Viena vertus, nurodymų, kaip toliau elgtis žinojimas bent trumpam gali suteikti minimalaus saugumo iliuziją, kita vertus – prekariškumas, plačiąja prasme suprantamas kaip egzistencinis ir materialinis nesaugumas, nestabilumas ar pažeidžiamumas, niekur neišnyko, tik dar labiau sustiprėjo. Parodoje „Belaukiant krypties“ kalbama apie melancholišką laukimą, apie laukimą koncentruojantis į egzistencinį kalbinį ir emocinį nesaugumą.

Menininkės Niamh Seana Meehan iš Šiaurės Airijos darbai siekia išryškinti kalbos kuriamus barjerus viešosiose ir privačiose institucijose. Tuo metu Gintė Regina parodoje siekia analizuoti probėkšmais aplankantį artumo jausmą svetimoje šalyje. Jos filmų ir tekstų herojai klaidžioja po pasaulį bandydami atrasti saugumo jausmą.

Paroda veiks antradieniais – penktadienias 12–18 val.

Norintiems dalyvauti renginyje privaloma registracija.

Parodos kuratorė – Agnė Bagdžiūnaitė.

Pagrindinis šios mainų rezidencijų „DeMo“ programos dalies partneris – Šiuolaikinio meno centras Derry~Londonderry.

Parodos partneriai: VDU Šiuolaikinių menų katedra, VDU menų galerija „101“.

Mainų rezidencijos „DeMo“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Daugiau informacijos