Paroda „Bardo. Trys būsenos“ kviečia į tikrovės ir vaizduotės pasaulius
Nuo lapkričio 13 d. VDU menų galerijoje „101“ (Muitinės g. 7, Kaunas) eksponuojama paroda „Bardo. Trys būsenos“ (kuratorė Jovita Ambrazaitytė), kviečianti žiūrovus įžengti į nepažinią erdvę tarp materialaus ir minčių pasaulio, kuriame susiduria technologijos ir kūrybinės galimybės. Bardo tibetiečių kalbos žodis, reiškiantis tarpą, intervalą arba tarpinę būseną – nuo šio gyvenimo pabaigos iki kito atgimimo, – šioje parodoje tyrinėja ribas tarp tikro ir sukurto pasaulių.
Menininkų darbuose atsiskleidžia neapibrėžtumas, nuolat verčiantis klausti: kas vyksta šiuo metu? Artūras Raila kūrinyje „Pirmapradis dangus“ savo prisiminimus perkelia į skaitmeninę erdvę ir kelia klausimus, kiek technologijos gali iš esmės atkartoti mūsų patirtas neįprastas būsenas? Ir kur yra riba tarp fikcijos ir tikrovės? Kūrinys, tyrinėjantis dangaus objektus, kurių prasmė lieka neaiški, tai lyg bardo būsena, kai sąmonė atsiveria nesuvokiamai realybei, kuri priverčia mus pažvelgti kitaip ir mesti iššūkį ankstesniam žinojimui.
Mechaninis kartojimas sukuriantis meditacinę būseną, Mariui Stroliai asocijuojasi su tarpine būsena, kurioje kūrybinis procesas, nėra linijinis ir galutinis. Objektuose „Tiražuoti“ mintys ir vaizdiniai atsiskiria nuo galutinio rezultato, suteikdami kūrėjui galimybę pasinerti į sapnišką transo būseną.
Mantas Jurgis Talmantas meta iššūkį prisiminimams bei dabarčiai ir virtualios realybės kūriniu „Įsivaizduojamos būtybės“ nagrinėja idėjas, kurios valdo žmogaus sąmonę ir tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Šios idėjos, kurias mes patys sukuriame, tampa esminiais gyvenimo elementais, galinčiais veikti mūsų egzistenciją. Kūrinys pabrėžia, kad idėjos formuoja mūsų pasaulį, pradedant tikėjimo sistemomis ir baigiant socialiniais pokyčiais. Taigi virtuali realybė tampa simboliu tam, kaip sąmonė pasirenka ir patiria savo pačios projekcijas.
„Bardo. Trys būsenos“ kviečia susimąstyti apie šiuolaikinės visuomenės tarpinę būseną – bardo – kurioje susilieja tikras ir sukurtas pasauliai.
Paroda veiks iki gruodžio 13 d.
Grafinį dizainą sukūrė Skaistė Balkytė
Profesoriaus Broniaus Vaškelio vardinės stipendijos konkursas
Stipendiją įsteigė buvęs universiteto rektorius, VDU garbės profesorius Bronius Vaškelis (1922-2021) prieš 10 metų, savo emerito atlyginimą paskyręs savo stipendijų fondui. Po Profesoriaus mirties jo šeima ir universitetas nutarė tęsti stipendijos tradiciją.
Profesoriaus Broniaus Vaškelio vardinė stipendija yra skiriama Menų fakulteto Teatrologijos katedros ir Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros literatūrologijos krypties magistrantūros, doktorantūros, bakalauro (II – IV kurso) studentams. Kiekvienais metais yra teikiamos dvi stipendijos.
PAGRINDINIAI STIPENDIJOS SKYRIMO KRITERIJAI
Kandidatus stipendijai gali siūlyti universiteto katedros, dėstytojai, organizacijos, siūloma pateikti rekomendaciją, parašytą laisva forma. Joje argumentuoti, už ką siūloma skirti stipendiją. Taip pat studentai gali siūlyti savo kandidatūrą ir pateikti prašymą stipendijai gauti.
Stipendiatas (-ė) turi būti gerai besimokantis (vidurkis – ne mažiau 8 balų), aktyviai dalyvaujantis kultūrinėje ir meninėje veikloje, nuosekliai plėtojantis teatrologijos, lietuvių literatūros mokslinių tyrimų tematikas.
KONKURSO SĄLYGOS:
Pretendentai į vardinę profesoriaus B. Vaškelio stipendiją iki 2024 m. gruodžio 11 d. imtinai turi pateikti šiuos dokumentus:
1. Prašymą dalyvauti konkurse; (laisva forma)
2. Gyvenimo aprašymą (CV);
3. Pažymą apie studijų rezultatus, patvirtintą dekanate; (doktorantams nereikia)
4. Mokslinių publikacijų ir meno recenzijų sąrašą bei kopijas.
Gautus prašymus svarstys stipendijų skyrimo komisija.
Menų fakultete prioritetas teikiamas studentams, tyrinėjantiems Lietuvos teatro meną, tačiau išimties tvarka stipendija gali būti teikiama ir kitas menotyros sritis tyrinėjantiems studentams.
Konkurso rezultatai bus paskelbiami iki gruodžio 15 dienos.
Dokumentus reikia pristatyti arba siųsti el. paštu iki gruodžio 11 d. (imtinai) šiuo adresu: Humanitarinių mokslų fakulteto dekanatas (V.Putvinskio g. 23–301, Kaunas), referentė Alisija Rupšienė. Daugiau informacijos teikiama tel. (8 37) 327 830 ir el. paštu alisija.rupsiene@vdu.lt.
Kokybės dienos proga VDU – diskusija ir inovatyviausiųjų apdovanojimai
Lapkričio 14 dieną Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko renginys „Kokybė 360°“, skirtas Pasaulinei kokybės dienai, kuri minima kasmet antrąjį lapkričio ketvirtadienį Jungtinių Tautų iniciatyva. Renginio metu vyko apskritojo stalo diskusija apie ateities universitetus ir buvo apdovanoti inovatyviausi VDU dėstytojai bei akademiniai padaliniai.
Renginio pradžioje vyko apskritojo stalo diskusija „Ateities universitetas: dirbtinis intelektas ir studijų kokybė“, kurios dalyviai aptarė, kaip dirbtinis intelektas keis studijų procesus. DI įrankiai yra didelis iššūkis universitetams – jų atsiradimas, pasak diskusijos dalyvių, reiškia nuolatinius pokyčius studijų ir kokybės sistemoje, skirtingas studentų mokymosi patirtis.
Diskusijoje dalyvavęs Menų fakulteto dėstytojas Augustinas Balaišis išskyrė tokias DI grėsmes ir galimybes: „Džinas jau yra išlindęs iš butelio, dirbtinį intelektą naudoja ir studentai, ir dėstytojai. Man DI sutaupo laiką, padeda peržiūrėti didelius duomenų kiekius, rasti reikalingą medžiagą. DI suteikia galimybę tobulėti. Kita vertus, niekada nesame garantuoti, kad mūsų žinios nebus panaudotos DI modeliams kurti. Vieša paslaptis, kad mūsų duomenys internete yra parduodami ir naudojami – reiktų galvoti apie intranetus, vietinius DI įrankius, kad jie būtų saugūs“.
Antroje renginio dalyje buvo apdovanoti inovatyviausi universiteto dėstytojai ir akademiniai padaliniai. Dėstytojai už inovatyvias iniciatyvas buvo apdovanoti šešiose kategorijose – kiekvienos kategorijos nugalėtojui skirtas 1000 eurų prizas. Už puikias inovacijas kai kuriose kategorijose dėstytojai buvo paskatinti 500 eurų prizais.
Aktyvių mokymo metodų kategorijoje skatinamasis prizas skirtas Menų fakulteto dėstytojai doc. dr. Jūratei Tutlytei už iniciatyvą „Kūrybiniai miestai: tyrėjo kelionė“, o Dėstytojų bendradarbiavimo ir bendrakūros kategorijoje skatinamasis prizas skirtas prof. dr. Titui Petrikiui už iniciatyvą “Tarpdisciplininis menų tiltas”.
Renginio pabaigoje VDU akademiniams padaliniams buvo įteikti prizai už lyderystę. Padalinių nominacijas pristačiusi Studijų prorektorė Simona Pilkienė teigė, kad „Kokybės vertinimas yra daugiasluoksnis procesas. Formaliąją pusę gali matuoti tam tikrais rodikliais, tačiau kokybės kultūros neišmatuos joks instrumentas, tai jausena, kuri gali būti išreiškiama individualiai. Todėl šiemet paprašėme pačių padalinių bendruomenių įsivertinti, kaip jie save identifikuoja ir kokią dalį užima kokybės kultūros vystymo mozaikoje. Taip pat dalis nominacijų buvo skiriama už formaliuosius kriterijus“.
Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad šiose nominacijose Menų fakultetui įteiktas Socialinių partnerių įtraukties lyderio apdovanojimas!
Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijos eksponuojamos Paryžiuje
Lapkričio 9 d. profesorius Romualdas Požerskis ir lietuvių fotografė Violeta Bubelytė Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje pristatė savo ir kitų lietuvių autorių kūrybinę fotografiją.
Vienos seniausių pasaulyje Prancūzijos nacionalinės bibliotekos archyvuose saugoma daugiau nei 1600 Lietuvos fotografų darbų atspaudų. Bibliotekos kolekcijoje saugomos ir 67 prof. R. Požerskio fotografijos bei devyni jo autoriniai fotografijos albumai. Kolekcijos branduolį sudaro itin talentingos, daugiausia 1960–1980 m. kūrusios fotografų kartos darbai, kuriems būdingos amžinos, metafizinės temos. Šio laikotarpio Lietuvos fotografijos mokykla buvo vertinama visoje Sovietų sąjungoje ir už jos ribų, lietuvių autorių kūryba buvo žinoma, kaip besipriešinusi „socialistinio realizmo“ diktatui ir praktikuojanti jautrų bei daugiareikšmį tikrovės vaizdavimą.
Lietuvių fotografų prisistatymas buvo dalis lapkričio 7 – 9 d. Paryžiuje vykusio didžiausio Europoje fotografijos renginio „Paris Photo“, kuriame eksponuota daugiau, nei 1500 menininkų iš 34 šalių darbai. „Paris Photo“ dalyvavo beveik 200 Prancūzijos bei tarptautinių institucijų , renginys pritraukė daugiau nei 80 000 lankytojų. Vienas pagrindinių šių metų renginio akcentų buvo Lietuvos fotomenininkų paroda „Daiktų formos, kaukolių formos, meilės formos“. Fotografijos iš Prancūzijos nacionalinė bibliotekos, Pompidu centro ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos fondų. Parodos kuratorė Sonia Voss ekspozicijai atrinko R. Požerskio fotografijas iš serijos „Lietuvos senamiesčiai“, atskira ekspozicijos erdvė buvo skirta Kauno fotografijos galerijai, kuriai vadovauja VDU Menų fakulteto absolventas Gintaras Česonis.
Nuo lapkričio 11 d. iki 30d. Paryžiuje, šalia Luvro muziejaus, galerijoje „24b“, parodoje „Human Lithuania“ eksponuojama šešių pripažintų Lietuvos fotografų 1960–1990 m. autoriniai darbai. Parodoje pristatoma R. Požerskio fotografijų serija „Atlaidai“ kurioje, nepaisant KGB persekiojimo, nuo 1974 m. autorius įamžino religines šventes. Šių metų birželio mėnesį šie darbai buvo eksponuojami ir bendroje Baltijos šalių parodoje „Human Baltic“, „Spiral“ galerijoje Tokijuje, Japonijoje.
Menų fakulteto dėstytojas Tomas Pabedinskas dalyvavo tarptautinėje konferencijoje
Lapkričio 7-9 d. Menų fakulteto dėstytojas, Šiuolaikinių menų katedros vedėjas ir Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslo darbuotojas doc. dr. Tomas Pabedinskas dalyvavo Tarptautinėje fotografijos ir teorijos konferencijoje Nikosijos mieste, Kipre. Pasaulyje žinomas fotografijos tyrėjams ir kūrėjams skirtas renginys šiemet vyko jau septintąjį kartą ir sukvietė dalyvius iš daugiau kaip dvidešimties šalių.
Nuotr. autorius Stuart Moore
Doc. dr. Tomas Pabedinskas konferencijoje skaitė pranešimą apie lietuvių menininkės dr. Dovilė Dagienės kūrybinius projektus „Augalų atmintis“ ir „Medinės sinagogos“. Lietuvos žydų istoriją II Pasaulinio karo metu reflektuojantys kūriniai aptarti ne tik meninės vertės, bet ir istorinės atminties bei šiandieninio politinio aktualumo aspektais. Pranešimas papildė įvairią ir aukšta pristatytų mokslinių bei meninių tyrimų kokybe pasižyminčią konferencijos programą, kurią apjungė bendra tema: „Mirties kraštovaizdžiai: fotografijos istorijos ir šiuolaikinės fotografijos praktikos“. Konferencijoje siekta šiuolaikinių krizių ir konfliktų kontekste pažvelgti į fotografiją iš įvairių disciplinų – meninių tyrimų, meno istorijos, sociologijos, geografijos, antropologijos ir archeologijos – perspektyvų.
Nuotr. autorius Stuart Moore
Tarptautines fotografijos ir teorijos konferencijas kas du metus organizuoja Tarptautinė fotografijos ir teorijos asociacija (International Association of Photography and Theory (IAPT)). Daugiau informacijos apie konferenciją ir kitas IAPT veiklas galima rasti Asociacijos interneto svetainėje
Studentams – „Erasmus+“ praktikos konkursas
VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) primena, kad vyksta „Erasmus+“ praktikos konkursas studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2024–2025 m. m., apimantis ES/EEE šalis. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2024 m. Lapkričio 30 d.
(konkursas vyksta kiekvieną mėnesį!)
Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn.
Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) „Erasmus“ studijų / praktikos laikotarpio.
Paraišką galima teikti tik į vieną praktikos vietą – keli mobilumai negalimi.
Dokumentai atrankai
Atrankos dokumentai „Erasmus+“ studentų praktikai:
Atrankos dokumentai „Erasmus+“ absolventų praktikai:
Baigus studijas atrankoje dalyvauti ir / ar būti atrinktiems negalima. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.
Pirmenybė atrankoje suteikiama:
- Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
- Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.
Atrankos kriterijai
- studento motyvacija;
- geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
- praktikos atitikimas studijų programai;
- studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
- dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.
Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.
Stipendija
ES ir EEE šalims:
| Šalių grupė |
Šalis |
Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų) |
| I grupė |
Airija, Austrija, Belgija, Danija, Islandija, Italija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija |
824,00 Eur |
| II grupė |
Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Latvija, Kipras, Malta, Portugalija, Slovakija, Slovėnija |
824,00 Eur |
| III grupė |
Bulgarija, Kroatija, Lietuva, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Serbija, Šiaurės Makedonija, Turkija |
756,00 Eur |
Šalims už ES/EEE ribų:
Paraiškų teikimo laikotarpis baigėsi. Kitas konkursas vyks 2025 m. vasario mėn.
Stipendija: 700,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka
13 ir 14 regionų šalių stipendija: 824,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka.
13 regionas: Andora, Monakas, San Marinas, Vatikano Miesto Valstybė.
14 regionas: Farerų salos, Šveicarija, Jungtinė Karalystė.
Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):
| Kelionės atstumas |
Ekologiška kelionė (suma): |
Neekologiška kelionė (suma): |
| 10-99 km |
56 EUR |
28 EUR |
| 100-499 km |
285 EUR |
211 EUR |
| 500-1999 km |
417 EUR |
309 EUR |
| 2000-2999 km |
535 EUR |
395 EUR |
| 3000-3999 km |
785 EUR |
580 EUR |
| 4000-7999 km |
1 1188 EUR |
1 188 EUR |
| 8000 km arba daugiau |
1 735 EUR |
1 735 EUR |
Kelionės iki 500 km. turi būti ekologiškos kelionės! Tai reiškia kelionę autobusu, traukiniu, automobiliu ir pan. Vykstantys neekologiškai turi parašyti priežastį (kreiptis į koordinatorių).
Pastaba: paraiškų teikimo rezultatai skelbiami kitą mėnesį (ateinančio mėnesio 10 d.), todėl praktikos pradžios data turi būti bent dvi savaitės po rezultatų paskelbimo! Rezultatai bus skelbiami el. paštu.
Daugiau informacijos:
Menų fakulteto profesorė Rasutė Žukienė – Lietuvos dailininkų sąjungos Aukso mūzos‘24 laureatė
Menų fakulteto profesorė, iškili menotyrininkė ir parodų kuratorė Rasutė Žukienė tapo Lietuvos dailininkų sąjungos metų kūrybos apdovanojimų Aukso mūza / Aukso ženklelis laureate.
Pristatant laureatės veiklą, išskirti gilūs XX a. Rytų Europos dailės istorijos, Baltijos šalių išeivijos meno ir egzilio kultūros tyrimai, rengiamos ir kuruojamos aktualios ir reikšmingos parodos, pabrėžiamas svarus indėlis į menotyros mokslo plėtrą. Sveikiname profesorę Rasutę Žukienę ir džiaugiamės jos pasiekimų įvertinimu.
Šiuo apdovanojimu taip pat įvertintas ir Menų fakulteto „Kūrybinių industrijų“ programos magistras, fotografijos ir videomeno kūrėjas Andrius Grigalaitis (1982–2024).
Menų fakulteto mokslininkės dalyvavo paveldo tyrimams skirtoje „transform4europe“ konferencijoje
Menotyros katedros dėstytojos dr. Linara Dovydaitytė ir dr. Daiva Price dalyvavo pirmojoje metinėje „Transform4Europe“ universitetų aljanso konferencijoje „Common European Heritage – theoretical framework, values, sustainability“. Konferenciją organizavo Silezijos universitetas Katovicuose, joje pranešimus skaitė universitetų-partnerių iš visos Europos mokslininkai. Tarptautinė studentų grupė pristatė tyrimą apie bendro Europos paveldo suvokimą jaunimo tarpe.
VDU „Kūrybinių industrijų“ studijos – geriausios Lietuvoje!
2024 m. gegužės mėnesį Studijų kokybės vertinimo centro sudaryta tarptautinė komunikacijos ir kūrybinių industrijų ekspertų grupė atliko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto vykdomų komunikacijos krypties studijų programų išorinį vertinimą. Menų fakultete buvo ekspertuojamos „Kūrybinių industrijų“ (KI) bakalauro ir magistro studijų programos. Neseniai universitetą pasiekė šio vertinimo išvados – tarptautinė ekspertų grupė VDU Komunikacijos krypties programas įvertino geriausiai Lietuvoje ir skyrė maksimalų 7 metų akreditacijos laikotarpį.
Jurgita Staniškytė
Apibendrindama ekspertų grupės įvertinimą, Menų fakulteto dekanė prof. dr. Jurgita Staniškytė pabrėžė, kad „abiejų pakopų „Kūrybinių industrijų“ programos Vytauto Didžiojo universitete vykdomos jau daugiau nei dešimtmetį, yra inovatyvios, dinamiškai KI ekosistemai pritaikytos studijos, jungiančios komunikaciją, kūrybą ir verslumą. Komunikacijos kryptis – viena labiausiai konkurencingų Lietuvoje, tarptautiniai ekspertai vertino daugiau nei dvi dešimtis programų, vykdomų vienuolikoje Lietuvos aukštojo mokslo institucijų. Galime pasidžiaugti, kad visų mūsų pastangos sulaukė tokio pozityvaus vertinimo – tai aukščiausi balai, skirti komunikacijos krypčiai Lietuvoje.“
Atliekant tarptautinį programų vertinimą buvo analizuojamos šios vertinamosios sritys: studijų tikslai, rezultatai ir turinys; mokslo ir studijų veiklos sąsajos; studentų priėmimas ir parama; studijavimas, studijų pasiekimai ir absolventų užimtumas; dėstytojai; studijų materialieji ištekliai; studijų kokybės valdymas ir viešinimas. Savo išvadose ekspertai išskyrė aukšto lygio dėstytojų įgūdžius, pasirengimą taikyti individualų požiūrį, įgyvendinti pokyčius visame studijų procese ir pabrėžė, kad programose dėsto „puikūs, entuziastingi darbuotojai, kurie aistringai domisi savo dalykais ir praktika bei nuoširdžiai nori padėti studentams mokytis“. Taip pat akcentuojama stipri ir palanki mokslinių tyrimų kultūra, mokslinių tyrimų kokybė, glaudžiai susijusi su teorija ir šios srities intelektine pažanga. „Kūrybinių industrijų“ studijų kokybę užtikrinti padeda puiki mokymosi ir multimedijos įranga. Nuolatinis studijų kokybės gerinimas rodo didelį gebėjimą atsižvelgti į svarbų grįžtamąjį ryšį, taikyti naujoves ir judėti pirmyn.
Augustinas Balaišis | Simono Ginevičiaus fotografija
„Kūrybinių industrijų“ bakalauro programos studijų komiteto pirmininkas, vizualinės komunikacijos, marketingo ir kūrybinių strategijų ekspertas bei programos dėstytojas Augustinas Balaišis džiaugėsi, kad ekspertai įvertino programos tikslus ir unikalumą. „VDU „Kūrybinių industrijų“ bakalauro programa nuolat atnaujinama, kad atitiktų šiuolaikinės visuomenės ir kūrybinės rinkos poreikius. Pagrindinis mūsų tikslas – ugdyti kūrybingus ir socialiai atsakingus specialistus, gebančius taikyti inovatyvias strategijas tiek kultūros, tiek komercinėse industrijose. Tarptautinis ekspertų vertinimas rodo, kad einame teisingu keliu, o mūsų studentai ir dėstytojai kuria unikalią mokymosi aplinką, kurioje akademinės žinios derinamos su praktiniais įgūdžiais. Šis pripažinimas ne tik patvirtina programos kokybę, bet ir įpareigoja mus toliau siekti aukštų standartų bei ugdyti ateities kūrėjus ir lyderius.“
Apibendrindami atliktą vertinimą, ekspertai pateikė ne tik rekomendacijas ateičiai, bet ir keletą VDU komunikacijos krypties, tarp jų ir Menų fakultete vykdomoms KI bakalauro ir magistro studijų programoms būdingų kokybės pavyzdžių:
· „Programų tikslai ir mokymosi rezultatai yra gerai suderinti su visuomenės ir darbo rinkos poreikiais ir demonstruoja aiškų supratimą apie didėjančią komunikacijos specialistų paklausą ir būtinybę ugdyti naujas kompetencijas.“
· „Mokymo programa gerai suderinta su įvairiais nacionaliniais ir Europos strateginiais dokumentais bei rinkos tyrimais, todėl studentai turi galimybę nuosekliai pereiti nuo bakalauro iki magistro lygio. Programose studentams suteikiama galimybė lanksčiai pritaikyti studijas prie individualių poreikių, taip pat siūloma naujoviška mokymo praktika ir plačios „Erasmus“ galimybės.“
· „VDU akademinis personalas turi aukštą kvalifikaciją, vykdo mokslinius tyrimus ir dėsto, suteikdamas programoms praktinių žinių ir patirties. Socialinių partnerių ir absolventų dalyvavimas rengiant mokymo programas ir užtikrinant kokybę dar labiau sustiprina programas.“
Vertinimo išvadose ekspertų grupė reziumavo, kad „VDU komunikacijos programos yra aukštos kokybės, su aiškiu įsipareigojimu jas nuolat tobulinti ir atitikti dabartines tendencijas bei rinkos poreikius“.
Ina Pukelytė
Doc. dr. Ina Pukelytė, „Kūrybinių industrijų“ magistrantūros programos komiteto pirmininkė akcentavo, kad gauti aukšti įvertinimai – tai bendro darbo rezultatas. Pasak dėstytojos: “Kūrybinių industrijų magistratūros studijos – kantriai ir su meile augintas Menų fakulteto bendruomenės kūdikis. Džiaugiamės, kad šis kūdikis užaugo solidžiu, tarptautiškai pripažintu kūrybinių industrijų lauko žaidėju ir yra įvertintas kaip geriausias Lietuvoje. Ypač džiaugiamės savo magistro studentais, kurie savo branda ir motyvacija įkvepia dėstytojus nuolatiniam studijų programos naujinimui ir pritaikymui aktualiems visuomenės poreikiams.“
Menų fakulteto bendruomenė didžiuojasi ir džiaugiasi mūsų dėstytojų, studentų, absolventų ir socialinių partnerių bendro darbo rezultatais ir kviečia studijuoti abiejų pakopų „Kūrybinių industrijų“ programose!
Vertinimo rezultatus ir išvadų santrauką galima rasti čia.
Netekome buvusio Menų fakulteto dėstytojo Alvydo J. Vaitkevičiaus
Su liūdesiu pranešame apie ilgamečio Menų fakulteto dėstytojo, VDU fotografo Alvydo Jurgio Vaitkevičiaus mirtį. Universitete A. J. Vaitkevičius dėstytojavo 1991-2007 m., o nuo 1994 m. buvo ir laikraščio Universitas Vytauti Magni fotografu. Kūrybine bei edukacine veikla A. J. Vaitkevičius užsiėmė ne tik Universitete – 1982 m. tapo Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) nariu, 1985-94 m. dėstytojavo LFS Kauno moksleivių fotografijos mokykloje. A. J. Vaitkevičius buvo fotografijos istorijos studijų VDU pradininkas, jį savo mokytoju vadina Lietuvos ir tarptautiniame fotografijos lauke žinomi Menų fakulteto absolventai Gintaras Česonis, Mindaugas Kavaliauskas ir dr. Tomas Pabedinskas.
Plačių pažiūrų ir gilių žinių A. J. Vaitkevičiaus asmenybė paliko ryškią žymę ir Menų fakulteto istorijoje, ir jo buvusių studentų biografijose. Dėstytojo paskaitos ne vienam tapo lemtinga pažintimi su kūrybine fotografija ir paskatino toliau sėkmingai tęsti veiklą šioje srityje. Ne mažiau svarbu tai, kad A. J. Vaitkevičius buvo Fakulteto bei Universiteto bendruomenę buriantis jos narys, pasižymėjęs subtiliu humoru ir neblėstančiu žingeidumu. Jo asmenybės atvirumas bei empatija leido užsimegzti ilgalaikėms profesinėms ir asmeninėms buvusių jo mokinių bei studentų draugystėms.
VDU Menų fakulteto vardu reiškiame užuojautą A. J. Vaitkevičiaus artimiesiems, buvusiems kolegoms ir studentams. Tegul šviesi jo atmintis suteikia ramybės netekties valandą, skatina saugoti jo puoselėtas žmogiškas vertybes bei tęsti jo įkvėptą akademinę bei kūrybinę veiklą.
Atsisveikinti su velioniu bus galima laidojimo namuose „Rekviem“ (Jonavos g. 41A, Kaune), spalio 24 d., 16:30-21 val. ir spalio 25 d., 9-15 val.
