Studentai kviečiami dalyvauti T4EU savaitėje
Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ (T4EU) partneris Jean Monnet universitetas kviečia VDU ir kitų T4EU universitetus studentus dalyvauti T4EU savaitėje, kuri vyks 2025 m. gegužės 19–23 d. Sent Etjene, Prancūzijoje. Paraiškos priimamos internetu iki vasario 16 d.
Organizatorių teigimu, T4EU savaitė yra unikali galimybė pasinerti į praturtinančią akademinę ir kultūrinę patirtį. Programoje siūlomi aštuoni įvairūs kursai, tyrinėjantys biologiją, teisę, istoriją, architektūrą, kalbotyrą, darnų vystymą ir ekologinę transformaciją.
Dalyviai prašomi iš šių kursų pasirinkti tris, kuriuos norėtų išklausyti:
- Bio dizainas: nuo gamtos optimizavimo iki žmogaus dizaino ir gamtos įkvėptų biomimetinių paviršių biomaterialų dizainui;
- Dizaino perdavimas: inovacijų skatinimas per dizainą;
- Senovinis dizainas, šiuolaikinės idėjos;
- Dizainas: galvoti kitaip, kurti kartu;
- Dizainas Europos Sąjungoje: teisiniai aspektai;
- Dizainas ir kalba: žodžių vaidmuo kuriant formas ir reikšmes;
- Organizacijų dizainas, skirtas spręsti visuomeninius iššūkius teritorijose (DO-INACT);
- Dizainas ekologinei transformacijai: laboratorija [gyvam] medžiui [kaip] architektūrai.
Numatoma, kad bus skirtas ribotas skaičius stipendijų, kurios padengia kelionės ir apgyvendinimo išlaidas.
T4EU savaitė vyks tuo pat metu, kaip ir kasmetinis „Fest’U“ festivalis, žadantis nepamirštamą kultūrinę patirtį.
Daugiau informacijos teikiama el. paštu Transform4Europe@vdu.lt.
Studentams – „Erasmus+“ praktikos konkursas
VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) primena, kad vyksta „Erasmus+“ praktikos konkursas studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2024–2025 m. m., apimantis ES/EEE šalis. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2025 m. sausio 31 d.
(konkursas vyksta kiekvieną mėnesį!)
Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn.
Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) „Erasmus“ studijų / praktikos laikotarpio.
Paraišką galima teikti tik į vieną praktikos vietą – keli mobilumai negalimi.
Dokumentai atrankai
Atrankos dokumentai „Erasmus+“ studentų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship“ (būtina pasikeisti kalbą į anglų);
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).
Atrankos dokumentai „Erasmus+“ absolventų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “ (būtina pasikeisti kalbą į anglų);
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
- Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).
Baigus studijas atrankoje dalyvauti ir / ar būti atrinktiems negalima. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.
Pirmenybė atrankoje suteikiama:
- Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
- Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.
Atrankos kriterijai
- studento motyvacija;
- geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
- praktikos atitikimas studijų programai;
- studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
- dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.
Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.
Stipendija
ES ir EEE šalims:
Šalių grupė | Šalis | Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų) |
I grupė | Airija, Austrija, Belgija, Danija, Islandija, Italija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija | 824,00 Eur |
II grupė | Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Latvija, Kipras, Malta, Portugalija, Slovakija, Slovėnija | 824,00 Eur |
III grupė | Bulgarija, Kroatija, Lietuva, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Serbija, Šiaurės Makedonija, Turkija | 756,00 Eur |
Šalims už ES/EEE ribų:
Paraiškų teikimo laikotarpis baigėsi. Kitas konkursas vyks 2025 m. vasario mėn.
Stipendija: 700,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka
13 ir 14 regionų šalių stipendija: 824,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka.
13 regionas: Andora, Monakas, San Marinas, Vatikano Miesto Valstybė.
14 regionas: Farerų salos, Šveicarija, Jungtinė Karalystė.
Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):
Kelionės atstumas | Ekologiška kelionė (suma): | Neekologiška kelionė (suma): |
10-99 km | 56 EUR | 28 EUR |
100-499 km | 285 EUR | 211 EUR |
500-1999 km | 417 EUR | 309 EUR |
2000-2999 km | 535 EUR | 395 EUR |
3000-3999 km | 785 EUR | 580 EUR |
4000-7999 km | 1 1188 EUR | 1 188 EUR |
8000 km arba daugiau | 1 735 EUR | 1 735 EUR |
Kelionės iki 500 km. turi būti ekologiškos kelionės! Tai reiškia kelionę autobusu, traukiniu, automobiliu ir pan. Vykstantys neekologiškai turi parašyti priežastį (kreiptis į koordinatorių).
Pastaba: paraiškų teikimo rezultatai skelbiami kitą mėnesį (ateinančio mėnesio 10 d.), todėl praktikos pradžios data turi būti bent dvi savaitės po rezultatų paskelbimo! Rezultatai bus skelbiami el. paštu.
Daugiau informacijos:
VDU studentams – kvietimas dalyvauti T4EU „Buddy“ programoje (atranka pratęsta)
VDU studentai kviečiami dalyvauti Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ programoje „Buddy“. Šios iniciatyvos tikslas – padėti į VDU atvykstantiems studentams iš partnerinių universitetų lengviau prisitaikyti prie naujos akademinės, socialinės ir kultūrinės aplinkos. Programos dalyviai sieks užtikrinti, kad atvykstantys bendruomenės nariai jaustųsi palaikomi, įsitraukę ir integruoti į priimančiojo universiteto ir miesto gyvenimą. Norintys prisijungti kviečiami užpildyti kandidato anketą iki sausio 10 d.
„Buddy“ yra platesnės „Transform4Europe“ (T4EU) iniciatyvos, kuri vienija vienuolika universitetų visoje Europoje, dalis. Ši programa yra galimybė įsitraukti į tarptautinius akademinius ir kultūrinius mainus, padėti atvykstantiems tarptautinės aljanso bendruomenės studentams bei kitiems svečiams iš partnerinių universitetų pasijausti laukiamais mūsų alma mater ir prisidėti prie sklandžios jų integracijos bei įsitraukimo į T4EU tinklą.
Programos dalyviai padės atvykstantiems studentams nuo pat jų atvykimo – suteiks pagalbą akademiniuose ir administraciniuose procesuose, skatins socialinę bei kultūrinę integraciją. Be to, dalyvaujantieji programoje turės galimybę prisidėti prie įvairių aljanso renginių, kultūrinių veiklų, konferencijų, T4EU savaitės organizavimo ir įgyvendinimo.
Dalyvavimas „Buddy“ programoje yra neabejotinai naudingas studentams. Prie jos prisijungusieji turės pirmumo teisę dalyvauti T4EU mobilumo programose bei kitose iniciatyvose. Jie taip pat tobulins tarpkultūrinės komunikacijos, lyderystės ir mentorystės renginių organizavimo įgūdžius, kurie padės asmeniniam bei profesiniam tobulėjimui.
Programoje dalyvauti kviečiami VDU bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studentai. Kandidatai turėtų gerai mokėti anglų kalbą (ne mažesnis nei B2 lygis), pažinti universiteto erdves, sistemą bei Kauno miestą, būti entuziastingi, draugiški ir pasiruošę padėti.
Daugiau informacijos galima gauti el. paštu Transform4Europe@vdu.lt.
Šios atrankos metu bus atrinkti 10 VDU studentų, kurie labiausiai atitiks keliamus kriterijus. Su jais atrankos organizatoriai susisieks asmeniškai.
Šis kvietimas – puiki galimybė VDU studentams įsitraukti į prasmingą tarptautinį bendradarbiavimą ir prisidėti prie vieningos Europos akademinės bendruomenės kūrimo.
Įteiktos prof. Broniaus Vaškelio stipendijos
Gruodžio 20 d. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Menų fakulteto studentėms buvo įteiktos buvusio VDU rektoriaus, VDU garbės profesoriaus Broniaus Vaškelio (1922 – 2021) vardinės stipendijos. Stipendijos laureatės – Menų fakulteto “Teatrologijos ir scenos menų vadybos” I kurso magistrantė Austė Žiogaitė bei Menų fakulteto “Menų istorijos, kritikos ir medijų” programos II kurso bakalaurantė Liepa Kairytė. Laureates sveikino Teatrologijos katedros vedėjas doc. dr. Edgaras Klivis.
PROF. BRONIAUS VAŠKELIO VARDINĖ STIPENDIJA
Universitete įsteigta prof. Broniaus Vaškelio vardinė stipendija dalimis yra kasmet skiriama Menų fakulteto Teatrologijos katedros ir Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros bakalauro (II-IV kurso), magistrantūros arba doktorantūros studijų studentams, kurie gerai mokosi, aktyviai dalyvauja kultūrinėje ir meninėje veikloje, nuosekliai plėtoja teatrologijos arba lietuvių literatūros tyrimų tematikas.
B. Vaškelis ir jo žmona filantropinę veiklą vykdė nuo pat pirmųjų universiteto atkūrimo dienų. 2011 m. B. Vaškelis įsteigė savo vardo stipendiją, taip norėdamas įvertinti ir motyvuoti jaunuosius meno ir humanitarinių mokslų tyrinėtojus siekti akademinių aukštumų. Po Profesoriaus mirties jo šeima ir universitetas nutarė tęsti stipendijos tradiciją.
Prof. Bronius Vaškelis (1922 – 2021) yra teatrologas, literatūrologas, VDU Garbės profesorius, buvęs VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas (1992 m.) ir VDU rektorius (1993–1996 m.), Teatrologijos katedros įkūrėjas ir vedėjas (1997–2003 m.), VDU profesorius emeritas (2009-2021). Už nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu. Gyvendamas JAV dirbo Lafayette koledže, kur buvo Užsienio kalbų fakulteto dekanu, nuo 1975 m. – profesoriumi, taip pat Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedros vedėju.
Nuotraukų autorius Jonas Petronis.
Tarptautiniame Menų fakulteto projekte – politikos rekomendacijos dėl atominės pramonės paveldo išsaugojimo

Kvietimas į NuSPACES projekto rezultatų pristatymą Visagino miesto muziejuje, 2024. Dizainas: Jonas Žukauskas ir Jurga Daubaraitė.
Jau daugiau nei dešimtmetį kalbant apie branduolinę Lietuvos energetiką dominuoja raktažodžiai „išmontavimas“ ir „eksploatacijos nutraukimas“. Ignalinos atominė elektrinė reguliariai informuoja visuomenę apie artėjimą prie „žalios pievelės“. Išmontavimo darbai beveik įpusėję – nors jėgainė vis dar stovi, vidus sparčiai tuštėja, pradėti griauti ir kai kurie statiniai teritorijoje. Ar šioje situacijoje, kai viskas orientuota į išmontavimą ir atliekų tvarkymą, yra erdvės diskusijoms apie branduolinės pramonės palikimo kaip kultūriškai vertingo objekto išsaugojimą?
Tarptautinis mokslinių tyrimų projektas „Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ (NuSPACES), vykdytas 2021–2024 m. Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir Lietuvoje, atskleidė, kad šios pramonės srities paveldo išsaugojimas gali tapti produktyviu socialiniu procesu, padedančiu spręsti su eksploatacijos nutraukimu susijusias kompleksines aplinkosaugos, ekonomikos ir socialines problemas. Pasak projekto koordinatorės, Kingstono universiteto mokslininkės dr. Eglės Rindzevičiūtės, paveldosauginio požiūrio įtraukimas į branduolinių objektų uždarymo darbotvarkę turi didelį poveikį demokratijos ir pilietinės visuomenės stiprinimui, nes atveria kelius įvairių politikos sektorių integracijai, suartina skirtingas suinteresuotąsias puses ir aktyviai formuoja gyvybingesnę ir perspektyvesnę aplinką (po)branduoliniame amžiuje.
VDU mokslininkų grupei vadovavusi menotyrininkė dr. Linara Dovydaitytė atkreipia dėmesį, kad trejus metus vykęs projektas NuSPACES pasižymėjo didele socialinių dalininkų įtrauktimi. „Mums pavyko prie vieno stalo sukviesti atominės elektrinės ir kultūros paveldo, savivaldos ir mokslo sektoriaus atstovus tam, kad užsimegztų dialogas apie kultūrines šios specifinės pramonės vertes, kad šalia techninių ir ekonominių klausimų atsirastų vietos paveldo kaip visuomenės gerovę skatinančio veiksnio temoms.“ Projekto metu trijose šalyse surengtuose tarptautiniuose seminaruose ir tiriamosiose išvykose sudalyvavo daugiau nei 40 mokslininkų, kūrybos praktikų, muziejų ir paveldo ekspertų, branduolinės energetikos sektoriaus ir atominių miestų atstovų. Tarp aktyviausių partnerių – Ignalinos atominė elektrinė, Visagino savivaldybė bei Energetikos ir technikos muziejus.
Europoje daugėjant uždaromų branduolinių objektų ir kylant naujoms diskusijoms dėl branduolinės energetikos ateities, vienas aktualiausių projekto rezultatų yra pagrindinių tyrėjų parengtos ir Londono Kingstono universiteto išleistos politikos rekomendacijos dėl atominės pramonės paveldo išsaugojimo. Dokumente pabrėžiama bendruomenių svarba, siūlant į atominio kultūros paveldo kūrimą žiūrėti kaip į bendruomenės kūrimo procesą ir rekomenduojant įtraukti kuo platesnį suinteresuotųjų pusių ratą. Dokumento autorės atkreipia dėmesį ir į šios pramonės palikimo medžiagines savybes, teigdamos, kad svarbu išsaugoti branduolinės materialinės kultūros įvairiapusiškumą, kuriuo galėtų naudotis ateities kartos, keldamos joms rūpimus klausimus. Pagrindinė rekomendacijų nuostata teigia, kad paveldo perspektyva turėtų būti atspirties taškas uždarant branduolinius objektus, siūlant neapsiriboti „sutvarkymu“, bet įtraukti išsaugojimą, pakartotinį panaudojimą ir naujos vertės kūrimą. Kultūrinis branduolinių vietovių įprasminimas galėtų prisidėti didinant sanglaudą, mažinant kultūrinę, socialinę ir ekonominę atskirtį, stiprinant atsparumą ir demokratiją vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu.
Su visu rekomendacijų tekstu anglų ir lietuvių kalbomis galima susipažinti čia:
Rindzevičiūtė, E., Storm, A., Dovydaitytė, L. (2024) Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės. Baigiamoji ataskaita. Kingston upon Thames: Kingston University London.
Šių metų rudenį, baigiant NuSPACES veiklas, politikos rekomendacijos dėl atominės pramonės paveldo išsaugojimo buvo pristatytos Mokslo muziejuje Londone ir Visagino miesto muziejuje.

NuSPACES komandos vizitas menų rezidencijoje „Taškas“ Visagine, 2024. Nuotrauka Linaros Dovydaitytės.
Lietuvoje projektą „Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ vykdė Vytauto Didžiojo universitetas, finansavo Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-JPIKP-21-1, pagal Jungtinio programavimo iniciatyvą „Kultūros paveldas ir globaliniai pokyčiai – nauji iššūkiai Europai“. Plačiau apie projektą.
VDU Menų fakulteto dėstytojai ir studentai: kada lietuviški filmai užkariaus pasaulį?
Lietuviško kino kokybė pastaraisiais metais auga ir sulaukia plataus pripažinimo: tarptautinius apdovanojimus pelnė Uljana Kim, Saulė Bliuvaitė, Laurynas Bareiša ir kiti kūrėjai. Tačiau turime ir neišnaudotų galimybių – trūksta politinių trilerių, pasakų ekranizacijų, istorinių filmų apie LDK XVI-ame amžiuje. Kada nustosime sakyti „Kaip lietuviškas, tai neblogas“? Įžvalgomis dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto dėstytojai ir studentai.
„Per pastaruosius dešimtmečius lietuviško kino raida ženkliai pasikeitė. Jei prieš 10–12 metų Sidabrinės gervės laureatą tekdavo rinkti iš vieno ar dviejų kandidatų, tai dabar situacija – nepalyginama, filmų kokybė auga. Dokumentinio kino reputacija ir anksčiau buvo solidi – dėka A. Matelio, A. Stonio ir kitų režisierių – bet dabar jų būrį papildė nauji, ambicingi kitų žanrų kūrėjai“, – lietuviško kino padėtį teigiamai vertina VDU Teatrologijos katedros docentas, kino kritikas Gediminas Jankauskas.
Pašnekovas primena, kad praėjusiais metais Uljana Kim tapo pirmąja prodiusere iš Lietuvos, kuriai buvo skirtas prestižinis Europos kino akademijos apdovanojimas, o 2022-aisiais Venecijos kino festivalyje svarbų apdovanojimą pelnė Lauryno Bareišos filmas „Piligrimai“. Šiemet Locarno (Šveicarija) kino festivalyje net šešis apdovanojimus susišlavė du lietuvių filmai – Saulės Bliuvaitės „Akiplėša“ ir L. Bareišos „Sesės“.
Papildydamas kino kritiko mintis, VDU Teatrologijos katedros vedėjas, doc. dr. Edgaras Klivis sako, jog vienas ryškiausių šio dešimtmečio įvykių Lietuvos kine yra komercinių filmų išpopuliarėjimas. Galima teigti, kad šį pokytį atnešė 2011-aisiais pasirodęs nuotykinis, istorinis veiksmo filmas „Tadas Blinda. Pradžia“, pritraukęs didžiules žiūrovų minias. Nuo tada lietuvių kūrėjų filmai nuolat yra tarp pačių žiūrimiausių mūsų šalyje. Lietuvos kino centro duomenimis, pelningiausių filmų, rodytų Lietuvos kino teatruose per paskutinius 30 metų, dešimtuke yra net penki lietuviški filmai.
„Jei kas nors kokiais 2008 metais man būtų pasakęs, kad Lietuvos publika taip masiškai pamėgs savo kiną, nė už ką nebūčiau patikėjęs. Žinoma, šiems filmams trūksta holivudinio standarto kokybės – dėl nepalyginamo finansavimo ir dėl to, kad pirmais nepriklausomybės dešimtmečiais buvo beveik sustojusi kino industrijos dinamika. Tačiau procesas vyksta ir jo rezultatus būčiau linkęs vertinti labiau teigiamai“, – pažymi doc. dr. E. Klivis.
Tarp neišnaudotų galimybių – lietuviškas stimpankas
Docentas pastebi, kad populiariausiu lietuviško kino žanru išlieka komedijos – būtent jos sugrąžino vietinę publiką į kino sales po pandemijos. Vis dėlto, vien komedijų neužtenka, jei Lietuva nori pasiekti platesnius vandenis. Tai turėtų būti svarbiausias kito dešimtmečio mūsų šalies kino prodiuserių uždavinys.
„Kalbant apie Lietuvos kino išėjimą į tarptautinę rinką, yra neišnaudotų galimybių – lietuviškas stimpankas (pavyzdžiui, pagal Andriaus Tapino romanus), gotika, politiniai ir istoriniai trileriai, pasakų ekranizacijos… Trūksta istorinio kino, filmų ne apie tarpukarį, o apie XVI-XVIII amžius – juk tuo metu buvo politinės aistros, dvarų gyvenimas, miestai, operos! Antai latviai, kurie finansavimu Lietuvos tikriausiai smarkiai nelenkia, pasiūlo bent viduramžių filmų – ir neblogų“, – lietuviško kino potencialą aptaria doc. dr. Edgaras Klivis.
Gediminas Jankauskas papildo, kad lietuviško kino kūrėjai jau eina šia linkme – vis dažniau imasi įvairesnių, primirštų žanrų. „Palengva įsisaviname anksčiau retenybe buvusius žanrus: kriminalinį kiną (E. Vėlyvis), mokslinę fantastiką, kuriai ištikimiausia – Kristina Buožytė, pelniusi tarptautinius apdovanojimus už „Aurorą“ ir „Vesper“, – sako jis.
Pastarasis filmas, pasak E. Klivio, yra puikus pavyzdys, kaip galima sėkmingai suderinti komercinio ir arthausinio kino principus – tai yra, masinės auditorijos ir pelno siekimą su originalia menine vizija.
„Kaip lietuviškas, tai visai neblogas“ – nebeteisinga frazė?
Auganti Lietuvos kino rinkos profesionalų paklausa skatina auginti naują kino kūrėjų, kritikų, entuziastų kartą – prie to prisideda ir VDU vykdoma Menų istorijos, kritikos ir medijų bakalauro studijų programa, ruošianti įvairių meno sričių ekspertus, tarp jų ir kino.
Šios programos ketvirtakursė Marija Žukovska pritaria, kad lietuviškas kinas reikšmingai patobulėjo – po 2010-ųjų atsirado daugiau įvairių žanrų filmų, eksperimentavimo su naratyvais, pakilo kinematografijos, montažo, garso takelių kokybė.
„Iš kūrėjų išskirčiau Donatą Ulvydą ir Andrių Blaževičių, kurių filmuose jaučiama gili socialinė ir istorinė tematika. Asmeniškai didžiausias atradimas man buvo Elenos Kairytės dokumentinis filmas „Roberta“, atskleidęs įdomios ir ekstravagantiškos merginos gyvenimą“, – sako studentė, pastebėjusi, jog ją džiugina ir vis dažniau filmuose, tokiuose kaip L. Bareišos „Sesės“, gvildenamos moterų teisių, lygybės ir autentiškumo temos.
Šiuo metu ji rašo bakalauro baigiamąjį darbą, kuriame tyrinėja šiuolaikinio lietuvių ir lenkų kino tendencijas, lygina jų filmuose tyrinėjamas temas. „Viena tendencija neabejotina – kino produkcija abiejose šalyse klesti, o ateityje tikėtina, kad pamatysime dar daugiau įvairovės ir kokybiškų kūrinių. Tad, tikiuosi, frazė „Kaip lietuviškas, tai visai neblogas“ nebeatrodys teisinga“, – apibendrina M. Žukovska, paaiškinusi, jog pasirinko šią temą todėl, kad pati yra lenkė, gimusi ir augusi Lietuvoje.
„Mano gyvenime visada buvo svarbus dualizmas – gyvenu tarp dviejų kultūrų, kurios abi yra man artimos. Lietuvą ir Lenkiją sieja ilga, įdomi istorija, todėl buvo smalsu išsiaiškinti, kaip tai atsispindi šiuolaikiniame kine“, – paaiškina studentė, išskirdama du jai įsiminusius šių šalių kūrėjų filmus – Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio „Poetą“ bei Jano Holoubeko „Antrininką“, kurie nagrinėja karo ir netikros tapatybės temas.
Menų istorijos, kritikos ir medijų studijos – norintiems dirbti kino srityje
Pašnekovė sako, jog VDU Menų istorijos, kritikos ir medijų bakalauro studijas pasirinko po kruopščios paieškos, kurią pradėjo dar prieš egzaminus. VDU vykdoma programa ją patraukė tuo, kad apėmė visas merginą dominusias meno sritis: nuo fotografijos, dailės, mados ir teatro iki kino.
„Studijos paliko labai gerą įspūdį, ypač – dėstytojai, kurie šiuos ketverius metus padarė įdomius ir prasmingus. Daugelis jų buvo nepaprastai supratingi, nuoširdūs ir žmogiški. Tai leido jaustis laisvai užduodant klausimus ar diskutuojant per paskaitas. Dėstytojai puikiai išmano savo sritis, o jų sukauptos žinios yra neįkainojamos“, – pažymi M. Žukovska.
VDU Menų istorijos, kritikos ir medijų bakalauro studijų programoje rengiami meno ekspertai, mokantys aiškinti, analizuoti ir vertinti meno kūrinius, rašyti meno klausimais, komunikuoti istorinį ir šiuolaikinį meną pasitelkus įvairias medijas – spaudą, internetą, tinklalaides, žiniasklaidos reportažus, gyvus renginius. Norintiems dirbti kino srityje, pasak doc. dr. E. Klivio, šios studijos leidžia suprasti ir įvertinti inovacijų, kino kalbos pokyčių, naujų kino kūrėjų filmų vertę.
„Šiuolaikinio kino paskaitos leidžia orientuotis pasauliniame kontekste, jausti, kuo kvėpuoja kino pasaulis šiandien. Programos studentams ir absolventams svarbus ir klasikinis menotyrinis išsilavinimas, apimantis ne tik kiną, bet ir vizualinius menus, teatrą, šokį, architektūrą. Platūs kultūriniai kontekstai, profesionalus žodynas, kultūrinių verčių ir įvairovės supratimas, kurį įgyja programos studentai, yra orios ir profesionalios kritikos pagrindas. Be to – šiuolaikinis kinas nėra atskirtas nuo kitų meno šakų ir meninių medijų, šiuolaikiniame meno pasaulyje idėjos cirkuliuoja peržengdamos konkrečios medijos ribas“, – tikina VDU Teatrologijos katedros vedėjas, primindamas tokius projektus, kaip Kristinos Buožytės virtualios realybės patirtis „Angelų takais“.
VDU Menų istorijos, kritikos ir medijų absolventai dirba įvairiose dailės, teatro ir kino įstaigose, fonduose, festivaliuose, muziejuose, galerijose, bendradarbiauja kultūros srities žiniasklaidoje. Jie rašo knygas, vadovauja kultūrinėms institucijoms, kuria naujas organizacijas, aktyviai bendrauja su įvairiomis auditorijomis pasitelkdami naująsias medijas.
VDU Menų fakulteto programos – tarp lyderių žurnalo „Reitingai“ studijų krypčių reitinge
Žurnalas „Reitingai“ paskelbė naujausią lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą, kuriame tarp lyderių išliko Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). VDU užėmė antrąją vietą Lietuvoje pagal bakalauro studijų krypčių, kuriose universitetui skirta pirmoji vieta, skaičių – iš viso VDU pirmauja dešimtyje šios pakopos krypčių. Trečiąją vietą šalyje VDU užėmė pagal lyderiavimą magistrantūros studijose, kur universitetas pirmą vietą užėmė vienuolikoje krypčių.
VDU Menų fakulteto menotyros krypties (programos „Meno kuratorystė”, „Teatrologija ir scenos menų vadyba”) magistrantūros studijos užėmė pirmą vietą tarp visų šių krypčių studijas vykdančių Lietuvos aukštųjų mokyklų.
Kitos VDU Menų fakulteto vykdomos studijų kryptys – muzikos krypties studijos (bakalauro programa „Muzikos produkcija“), medijų meno studijos (bakalauro programa „Naujųjų medijų menas“), menotyros krypties studijos (bakalauro programa “Menų istorija, kritika ir medijos”), paveldo studijos (magistrantūros studijų programa “Kultūros paveldas ir turizmas”), komunikacijos krypties bakalauro ir magistrantūros studijos (programa „Kūrybinės industrijos“) – universitetų studijų krypčių reitinge užėmė antrąsias vietas. Pagal surinktus taškus tarp geriausiai įvertintų VDU bakalauro studijų programų yra ir Menų fakultete vykdomos medijų meno (79,66) ir menotyros (76,18) krypties programos.
Šių metų žurnalo „Reitingai“ bakalauro studijų krypčių reitingas rėmėsi šiais kriterijais: darbdavių nuomonė apie alumnus, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2023 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos, 2024 m. priimtų studentų skaičius, 2024 m. priimtų geriausių abiturientų procentinė dalis, SKVC studijų krypties įvertinimas, studijas nutraukusiųjų dalis, 2024 m. priimtųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas vidutiniai bei mažiausi balai, bendras vykdomų krypties studijų programų skaičius.
Magistrantūros studijų krypčių programos buvo vertinamos pagal šiuos kriterijus: darbdavių nuomonė apie alumnus, 2024 m. mokslo veikla kryptyje, 2024 m. gautų valstybės finansuojamų doktorantūros vietų skaičius, 2023 m. studijas nutraukusių studentų dalis, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2023 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos bei SKVC vertinimas.
Apdovanoti geriausių magistro darbų nugalėtojai
Lapkričio 28-ią dieną LR Užsienio reikalų ministerijoje iškilmingai apdovanoti konkurso „Geriausias magistro darbas 2024” laureatai.
Didžiuojamės ir sveikiname Menų fakulteto “Kūrybinių industrijų” programos magistrę Pauliną Okunytę, kurios magistro darbas „Kūrybinio kaimo potencialas Lietuvoje” iškovojo II vietą (Darbo vadovė doc. dr. Jūratė Tutlytė).
Daugiau informacijos ir apdovanojimų akimirkos čia
Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio paroda Ispanijoje
Lapkričio 22 d. Segovijos mieste Ispanijoje, išskirtiniuose Quintanar rūmuose (Palacio Quintanar) atidaryta paroda „1989 metai. Požiūrio taškai“, skirta 35-osioms komunizmo žlugimo metinėms paminėti. Lietuvos ambasadorė Ispanijoje Lyra Puišytė-Bostroem spaudos atstovams pristatė Lietuvai skirtoje salėje eksponuojamas prof. R. Požerskio fotografijas iš serijos „Kelias į laisvę“ bei papasakojo apie Lietuvos kovą už nepriklausomybę. Prof. R. Požerskio fotografijose atsiskleidžia Baltijos kelio – pasipriešinimo ir taikios vienybės akto – dalyvių drąsa ir nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos siekis. Lietuvos ambasadorė L. Puišytė-Bostroem pabrėžė, kad paskutinio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo figūra „yra blogis“. Tuo tarpu Vakaruose jis išliko istorijoje kaip geras žmogus ir dialogo vedėjas.
„Kelias į laisvę“ – tai Požerskio fotografijų ciklas, dokumentuojantis Lietuvos nepriklausomybės kovų laikotarpį ir fiksuojantis svarbius 1988–1993 metų įvykius: Sąjūdžio veiklą, masines demonstracijas, Baltijos kelią, Sausio 13-osios įvykius ir kasdienį žmonių gyvenimą tuometinio politinio lūžio metu.
Parodoje, kurią galima aplankyti iki 2025 m. sausio 12 d., taip pat eksponuojamos Lenkijos, Vokietijos, Rumunijos, Austrijos ir tuometinės Čekoslovakijos fotografų kūriniai. Parodą organizuoja EUNIC Madrid (Europos kultūros institutų tinklas), kuriam priklauso ir Lietuvos Respublikos ambasada Ispanijoje.
Daugiau informacijos galite rasti čia:
Paroda „Bardo. Trys būsenos“ kviečia į tikrovės ir vaizduotės pasaulius
Nuo lapkričio 13 d. VDU menų galerijoje „101“ (Muitinės g. 7, Kaunas) eksponuojama paroda „Bardo. Trys būsenos“ (kuratorė Jovita Ambrazaitytė), kviečianti žiūrovus įžengti į nepažinią erdvę tarp materialaus ir minčių pasaulio, kuriame susiduria technologijos ir kūrybinės galimybės. Bardo tibetiečių kalbos žodis, reiškiantis tarpą, intervalą arba tarpinę būseną – nuo šio gyvenimo pabaigos iki kito atgimimo, – šioje parodoje tyrinėja ribas tarp tikro ir sukurto pasaulių.
Menininkų darbuose atsiskleidžia neapibrėžtumas, nuolat verčiantis klausti: kas vyksta šiuo metu? Artūras Raila kūrinyje „Pirmapradis dangus“ savo prisiminimus perkelia į skaitmeninę erdvę ir kelia klausimus, kiek technologijos gali iš esmės atkartoti mūsų patirtas neįprastas būsenas? Ir kur yra riba tarp fikcijos ir tikrovės? Kūrinys, tyrinėjantis dangaus objektus, kurių prasmė lieka neaiški, tai lyg bardo būsena, kai sąmonė atsiveria nesuvokiamai realybei, kuri priverčia mus pažvelgti kitaip ir mesti iššūkį ankstesniam žinojimui.
Mechaninis kartojimas sukuriantis meditacinę būseną, Mariui Stroliai asocijuojasi su tarpine būsena, kurioje kūrybinis procesas, nėra linijinis ir galutinis. Objektuose „Tiražuoti“ mintys ir vaizdiniai atsiskiria nuo galutinio rezultato, suteikdami kūrėjui galimybę pasinerti į sapnišką transo būseną.
Mantas Jurgis Talmantas meta iššūkį prisiminimams bei dabarčiai ir virtualios realybės kūriniu „Įsivaizduojamos būtybės“ nagrinėja idėjas, kurios valdo žmogaus sąmonę ir tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Šios idėjos, kurias mes patys sukuriame, tampa esminiais gyvenimo elementais, galinčiais veikti mūsų egzistenciją. Kūrinys pabrėžia, kad idėjos formuoja mūsų pasaulį, pradedant tikėjimo sistemomis ir baigiant socialiniais pokyčiais. Taigi virtuali realybė tampa simboliu tam, kaip sąmonė pasirenka ir patiria savo pačios projekcijas.
„Bardo. Trys būsenos“ kviečia susimąstyti apie šiuolaikinės visuomenės tarpinę būseną – bardo – kurioje susilieja tikras ir sukurtas pasauliai.
Paroda veiks iki gruodžio 13 d.
Grafinį dizainą sukūrė Skaistė Balkytė