Profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Salos“ Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje
Balandžio 1 d., 17 val. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje (Laisvės al. 106) atidaryta žymaus fotografo, VDU Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Salos“. Parodoje eksponuojamos R. Požerskio ir Naujųjų medijų meno studento Luko Aleksandravičiaus sukurtas video kūrinys.
R. Požerskio fotografijose užfiksuotos įspūdingos salų konfigūracijos, pasklidusios įvairių Lietuvos regionų vandenyse: Zarasų krašte, Platelių, Veisiejų ežeruose ir kitur. Pasak menotyrininkės Violetos Jocienės, žvelgiant į fotografijas „prieš akis ryškėja gyvūno ar vandens lašo pavidalai, širdies ar plaštakos kontūrai – autorių sudominę ir efektingai išryškinti salų vaizdai, turintys asociatyvinių galių. Alegoriško estetizavimo dimensiją įgavęs ciklas menininko plėtojamas jau keletą metų ir turi sąlytį su reklamine, Lietuvą pristatančia fotografija.
Menotyrininkė pastebi, kad R. Požerskiui Lietuva yra lyg Europos sala – įkvepianti, ypatinga ir puoselėtina, savo įvairiopo paveldo dėka tampanti dvasine sala. Parinkdamas detales, erdves ir rakursus, atrasdamas ypatingą apšvietimą ar kolorito sąskambius, menininkas atidengia paprastai nematomas salų formas, povandeninius sąžalynus, netikėtą augalijos ritmiką. Tuo pačiu jis sumaniai režisuoja žiūrovo patirties trajektorijas, augindamas atpažinimo džiugesį ir vis didėjančią atradimų nuostabą. Parodos autorius balansuoja, ieškodamas susitikimo tarp gamtos trapumo ir jos gyvasties amžinybės, tarp antropocentriško žvilgsnio į natūraliąją aplinką ir to, kas žmogų peržengia. „Kaip stulbinantis objektas salos stebimos ant dosnaus gamtos „stalo“: kol – virsdamos beveik debesimis į vandenį „nusileidusiame“ danguje – jos tampa katarsio salomis“, – apibendrina R. Požerskio darbus menotyrininkė V. Jocienė. Tai, kad paroda surengta būtent Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, turi ir simbolinę prasmę. 1953 m. mažasis Romualdas su tėvais aplankė Zoologijos muziejų Laisvės alėjoje, Kaune. Po septyniasdešimt dvejų metų R. Požerskis sugrįžtą į muziejų eksponuoti parodą – kaip pavasarį paukščiai parskrenda iš tolimų kraštų, peri vaikus ir kartu skraido virš nuostabios gimtinės, Lietuvos salų. Paroda Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje bus eksponuojama iki gegužės 4 d.
Susitikimas su festivalio „Valencia Photo“ organizatoriais
Kovo 21 d. VDU Menų fakultete lankėsi tarptautinio fotografijos festivalio „Valencia Photo“ direktorius Nicolás Llorens Lebeau ir kultūros projektų koordinatorė Vilma Dobilaitė. Svečiai susitiko su administracijos atstovais ir pakvietė į viešą festivalio pristatymą, skirtą ne tik Fakulteto bendruomenei, bet ir visiems besidomintiems fotografijos menu. Festivalio vadovai pasakojo apie ankstesnių metų renginius bei parodas, galimybes studentams ir dėstytojams dalyvauti ateinančiame festivalyje bei aptarė planus plėsti bendradarbiavimą akademinėje srityje, inicijuojant studentų mainų ir rezidencijų programą. Organizatorių pasakojimą apie festivalį, pasidalindami savo įspūdžiais, papildė jame jau dalyvavę žinomi menininkai Laima Oržekauskienė ir Vladas Oržekauskas, Romualdas Požerskis bei Gintaras Česonis.
Tikimasi, kad šis vizitas padės tęsti ir plėtoti jau ne vienerius metus puoselėjamus ryšius su festivalio „Valencia Photo“ vadovais Nicolás Llorens Lebeau ir Vilma Dobilaite ir taip atverti dar platesnes kūrybines galimybes Menų fakulteto studentams bei dėstytojams.
Daugiau informacijos apie festivalį ir dalyvavimo galimybes galima rasti čia
MENŲ FAKULTETO PIRMAKURSIŲ VAKARAS KAUNO MENININKŲ NAMUOSE
Kovo 17 dieną Kauno menininkų namuose vykdo Menų fakulteto Pirmakursių vakaras – tradicinis renginys, kurio metu fakulteto bendruomenei ir vieni kitiems kūrybiškai prisistato pirmakursiai. Šiais metais Menų fakulteto bendruomenę papildė daugiau negu šimtas naujų studentų, todėl Pirmakursių vakaras tapo puikia proga susitikti ir pabendrauti su tos pačios laidos studentais iš giminingų studijų programų.
Pirmakursių vakaro idėja Menų fakultete kilo prieš trylika metų, kuomet tuometiniai pirmakursiai išreiškė norą organizuoti vakarą, suburiantį skirtingų bakalauro studijų programų – Kūrybinių industrijų, Menų istorijos, kritikos ir medijų, Muzikos produkcijos, Naujųjų medijų meno – studentus. Šio renginio metu studentai paprastai rengia kūrybinius pasirodymus, tokiu būdu pristatydami ir savo grupę, ir savo studijuojamas studijų programas. Šiais metais jaukioje Kauno menininkų namų salėje būsimieji naujųjų medijų ir muzikos produkcijos kūrėjai, menotyrininkai ir kūrybos prodiuseriai parodė susirinkusiems savo kursą ir studijų programas pristatančius šmaikščius video, prezentacijas, pasidalino mintimis apie pirmojo semestro studijų patirtis Menų fakultete.
Renginyje dalyvavę ir studentus sveikinę Menų fakulteto administracijos atstovai – dekanė Jurgita Staniškytė, prodekanė Rūta Mažeikienė, Šiuolaikinių menų katedros vedėjas Tomas Pabedinskas, Naujųjų medijų programos vadovas Rimantas Plungė – kalbėjo apie bendravimo ir bendradarbiavimo svarbą ne tik studijose, bet ir įvairiose kūrybinėse veiklose, ragino pasinaudoti studijų laikotarpiu kaip unikalia galimybe megzti tarpdalykinius profesinius ryšius. Teatrologijos katedros vedėjas Edgaras Klivis pabrėžė, kad Menų fakultetas yra ypatinga kūrybinė ekosistema, nes bendradarbiaujant visų programų atstovams gali gimti puikus kūrybinis projektas, kurį prodiusuotų Kūrybinių industrijų, įgyvendintų Naujųjų medijų meno ir Muzikos produkcijos programų studentai, o profesionaliai įvertintų ir visuomenei pristatytų Meno istorijos, kritikos ir medijų studentai.
Fakulteto bendruomenė dėkoja Kauno menininkų namams už svetingą priėmimą, KMM Galerijos ir kultūrinės veiklos kuratorei Saulei Noreikaitei – už išsamų KMM kūrybinių bei kultūrinių veiklų pristatymą ir kvietimą Menų fakulteto studentams į jas įsitraukti.
Viešas susitikimas su Nicolás Llorens Lebeau bei Vilma Dobilaitė
Kovo 21 d., penktadienį, 11 val., VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7., 106 a.) kviečiame į tarptautinio fotografijos festivalio „Valencia Photo“ pristatymą. Apie jau įvykusius festivalius, sėkmingą bendradarbiavimą su Fakultetu ir galimybes dėstytojams bei studentams dalyvauti artėjančio festivalio renginiuose pasakos „Valencia Photo“ direktorius Nicolás Llorens Lebeau ir kultūros projektų koordinatorė Vilma Dobilaitė. Susitikime planuoja dalyvauti ir ankstesniuose festivaliuose savo kūrybą eksponavę žinomi Lietuvos menininkai.
Vilniuje bus atidaryta profesoriaus dr. Rimanto Plungės tapybos paroda REFRAKCIJA
Rimanto Plungės paroda REFRAKCIJA yra autoriaus sugrįžimas prie jam gerai pažįstamos, tačiau jam pačiam kiek primirštos medijos – tapybos. Paskutinius dešimt metų autorius labiau fotografavo, kūrė videofilmus ir visai neseniai, 2023 metais tarptautinėje Zagrebo tapybos bienalėje vėl eksponavo tapybą. Po šio pasirodymo ir vėl jau nepaleido šios medijos. Galima teigti, kad tai ne atsargus sugrįžimas, bet energingas įsiveržimas į Lietuvos tapybos lauką. Ką tik surengęs didelę parodą gimtuosiuose Šiauliuose, šį kartą, Savicko galerijoje, eksponuoja naujus 2024 – 25 metais sukurtus kūrinius.
Plungės tapyba intensyvi, dinamiška, daugiasluoksnė atspindinti ir pasaulinės kultūros klodus ir asmeninę autoriaus mitologiją. Kūriniai nepalieka abejingų žiūrovų – jie įtraukia, diskutuoja, kviečia į aplinką, pasaulį pažvelgti naujai. Net kasdienybės detalės įgauna magišką aurą po intensyvios R. Plungės tapybinės kūrybos potyrio. Tai užkrečiamos vizualinės filosofijos užtaisas po kurio žiūrovas panardinamas ir į autoriaus personalinės mitologijos laukus, ir žiūrovas kviečiamas kūrybiniam interpretavimo aktui ieškant nesenstančių ir amžinų bendražmogiškų prasmių. Autorius nekenčia paviršutiniškumo, tai reikalauja ir žiūrovo intelektualinių pastangų, bet žada nepakartojamą potyrį. Kviečiame ir jus apsilankyti parodoje ir patirti.
Daugiau apie R. Plungės kūrybą
Stilistė Viktorija Šaulytė-Mockė: universitetas po mokyklos man atrodė kaip užsienis
Žinoma stilistė, aktorė, socialinių tinklų nuomonės formuotoja Viktorija Šaulytė-Mockė savo karjerą pradėjo dar studijuodama universitete. Būtent čia, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kūrybinių industrijų paskaitose, Viktorija susipažino su bendrakursiu Joringiu Šatu, su kuriuo įkūrė prekės ženklą „ŠaŠa“ ir ėmėsi plėtoti savo kūrybinius projektus. Viktorija teigia, kad universitetas tapo ne tik žinių šaltiniu, bet ir erdve, kurioje galėjo augti, plėsti pažinčių ratą ir išbandyti įvairias kūrybines idėjas.
Neturėjo plano b
Viktorija atvirai dalijasi savo patirtimi apie mokyklos metus, studijas universitete ir tai, kaip vienas netikėtas posūkis gali atverti duris į visiškai naują gyvenimo etapą.
„Mokykloje buvau labai aktyvi – priklausiau organizaciniam komitetui, kuris organizuodavo visus mokyklos renginius. Taip pat 13 metų lankiau pramoginius šokius. Man visada reikėjo veiksmo, kažką organizuoti, kažko naujo“, – pasakoja Viktorija, kuri jau nuo devintos klasės žinojo, kad nori tapti aktore, ir tikslingai siekė šio tikslo. Tačiau po mokyklos laukęs stojimas į vaidybos studijas nebuvo sėkmingas.
„Ašaros byrėjo, kai pamačiau, kad mano pavardės nėra sąraše. Atrodė, kad visas mano gyvenimas sugriuvo, nes neturėjau plano b“, – prisimena ji. Nepaisant nusivylimo, Viktorija nesustojo ieškoti kitų galimybių. Ji gavo pasiūlymą studijuoti Šiauliuose, tačiau nusprendė likti Kaune ir priimti naują iššūkį – studijuoti Kūrybines industrijas VDU. „Tuo metu tai buvo nauja programa, ir aš galvojau: pabandysiu metus, o jei nepavyks, kitais metais vėl bandysiu stoti į aktorinį“, – sako ji.
Tačiau įstojusi mergina pabaigė studijas iki galo. „Paklausiau savo širdies – jaučiau, kad VDU atneš kažką naujo. Taip ir buvo. Atsirado labai daug pažinčių ir galimybių per tuos keturis metus. Kartais vienas nepavykęs kelias atveria naujus kelius, tik reikia eiti ir išbandyti“, – nenusivilti nesėkmėmis drąsina Viktorija. Tuo sunkiu metu jai itin padėjo ir besąlyginis tėvų palaikymas, leidęs sekti savo širdimi.
Kitas pasaulis
Įžengusi į universitetą Viktorija jautėsi atsidūrusi visiškai naujame pasaulyje: „Man tai atrodė kaip užsienis po mokyklos – tiek daug žmonių, tiek daug galimybių bendrauti su dėstytojais ir bendramoksliais. Tai buvo visiškai kitoks pasaulis nei tas, kurį pažinojau mokykloje.“
Studijuodama Kūrybines industrijas Viktorija turėjo galimybę dalyvauti įvairiose paskaitose apie renginių industriją, o praktinių užsiėmimų metu susipažino su realiomis profesinėmis situacijomis. Be to, programa apėmė teatro ir kino industrijas, kur studentai galėjo patys kurti filmus, ieškoti rėmėjų ir pasirinkti režisierius, kurie juos konsultuotų. „Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad sričių yra labai daug, tačiau kiekvienas galėjo pasirinkti tą, kuri labiausiai patiko“, – pridūrė ji. Praktikos galimybės leido susipažinti su daugybe žmonių ir netgi gauti pasiūlymų dirbti ar atlikti praktikas.
Tuo metu Viktorija kartu su Joringiu Šatu pradėjo dirbti stilistais. „Turėjome nemažai televizinių projektų ir asmeninių konsultacijų su klientais, o fotosesijos ir filmavimai tapo mūsų kasdienybe“, – sako ji. Viktorija buvo pastebėta ne tik kaip stilistė, bet ir kaip aktorė, todėl ji išdrįso pasirodyti realybės šou, kas padėjo jai įgyti didesnį matomumą ir pradėti savo projektus.
Duetas Joringis Šatas ir Viktorija Šaulytė-Mockė
Stilistės sritis neišstūmė senos meilės teatrui. Mergina lankė teatro paskaitas pas VDU dėstytoją Godą Piktytę, dalyvaudavo seminaruose ir tobulinimosi kursuose. Šiandien ji yra vaikų teatro trupės aktorė ir džiaugiasi galimybe derinti skirtingas veiklas.
„Kartais galvoju, kad būtų įdomu, kaip tas kelias būtų nuvinguriavęs, jei būčiau neįstojusi į VDU. Tačiau kadangi teatras vis tiek grįžo, vadinasi, viskas susidėliojo taip, kaip turėjo“, – sako Viktorija.
Mergina buvo itin aktyvi ir universiteto gyvenime. „Dalyvavau studentų atstovybėje kaip Kultūros komiteto koordinatorė – tai suteikė daug organizacinės patirties ir pasitikėjimo savimi, taip pat renginių vedimo patirties. Nežinau, kas būtų buvę, jei tik būčiau sėdėjusi paskaitose ir nedalyvaučiau papildomose veiklose. Mano užsidegimas leido man pasiimti visas galimybes“, – sako Viktorija.
Nesėkmė veda prie naujų galimybių
Ji įsitikinusi, kad tik per aktyvų bandymą ir skirtingų sričių išmėginimą galima suprasti, kas iš tikrųjų patinka ir kur norisi save realizuoti. „Aš pati tiesiog tokia – man reikia veikti, pažinti, bandyti daug dalykų, nes man dažnai atsibosta ir noriu kažkokio naujo potyrio. Ir nebūtinai tas dalykas liks visam gyvenimui, gal po dešimties metų norėsis visiškai kažko kito”, – svarbiausias jos patarimas – klausyti savo širdies ir rinktis tai, kur jaučiamės geriausiai, o ne tai, kur žada daugiau pinigų.
Viktorijos gyvenime ir kūryboje – daug spalvų
„Teatras gal nėra labai apmokama profesija, bet jei gerai apmokamas darbas neišpildys tavo vidinio pasaulio, nesijausi taip laisvai, negalėsi pilnai savęs atskleisti“, – sako Viktorija. Ji ragina nebijoti eiti kitu keliu, jei kažkas nebepatinka ar „nebeveža“. „Aišku, kad neįstojus ten, kur norėjai, palūžti normalu. Tuo metu atrodo, kad užsidaro visi keliai, vos ne gyvenimo pabaiga“, – pripažįsta ji, tačiau pabrėžia, kad toks palūžimas gali būti naudingas, nes leidžia atsikvėpti, atsistoti ir ieškoti naujų galimybių.
„Ir dabar atsigręžus atgal aš pagalvoju, Dieve, man tik devyniolika metų buvo, mergaitė stovi, kuri dar tiek nežino, kas jos laukia“, – nepaisant visų iššūkių, ji didžiuojasi savo drąsa ir atkaklumu.
„Tikrai nebuvo taip, kad aš visur ėjau, ir visur sakė prašom, išskėstom rankom, pirmyn. Ne, labai daug kartų buvo pasakyta „ne“, – vis dėlto Viktorija džiaugiasi, kad per atrankas ir stojamuosius susipažino su bendraminčiais, kurie įkvėpė ją naujiems vėjams ir pasiūlė naujas galimybes.
Lietuvos mokslų akademija paskyrė premijas už geriausius mokslinius darbus
Lietuvos mokslų akademija (LMA) paskelbė geriausius mokslinius darbus ir apdovanojo šešis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentus premijomis bei pagyrimo raštais.
2024 m. LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje pagyrimo raštas skirtas ir Menų fakulteto doktorantei Daivai Vaišnorienei už mokslinį darbą „Šv. Barboros kulto paplitimas ir ikonografija XVII–XVIII a. Lietuvos sakralinėje dailėje“ (darbo vadovė – doc. dr. Aušra Vasiliauskienė).
Konkursų nugalėtojams premijų laureato diplomai ir pagyrimo raštai bus įteikti balandžio 8 d. ataskaitiniame ir rinkiminiame LMA narių visuotiniame susirinkime.
Skelbiamas LR Nepriklausomybės akto signataro S. Banaičio stipendijos konkursas
Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, proga, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skelbia Saliamono Banaičio vardo stipendijos konkursą. S. Banaitis (1866–1933) – Nepriklausomos Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, Lietuvos Tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, buvęs VDU studentas. Pretenduoti stipendijai galima iki kitos Lietuvai svarbios dienos – kovo 11 d. (imtinai), Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos.
Saliamono Banaičio stipendija universitete buvo įsteigta 2016 m. jo vaikaičių, gyvenančių Kanadoje, Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. Jos tikslas – remti ir skatinti gabiausius universiteto studentus, atliekančius tyrimus, susietus su pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918–1940) asmenybėmis, organizacijomis, įvykiais ar procesais, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su Nepriklausomybės akto signataro S. Banaičio veikla ir aplinka.
Atsižvelgiant į tai, skelbiamas tematinis konkursas visų pakopų studentams, rašantiems baigiamuosius darbus ar atliekantiems mokslinius tyrimus vienoje ar keliose iš stipendijos steigėjo nurodytų tematikų:
- Lietuvos istorija, susijusi su Saliamono Banaičio, jo šeimos ar giminės narių veikla, profesiniais interesais ar pasiekimais;
- Lietuvos kultūra (menas), susijusi su Saliamono Banaičio, jo šeimos ar giminės narių veikla, profesiniais interesais ar pasiekimais;
- prekių ar žmonių transportavimas sausumos ir vandens transportu (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais);
- komunikacija, leidyba ir jos sklaida (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais);
- šeimos ūkio ekonomika ir jos raida (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais);
- mėgėjų, kaimo (svirno) teatras ar liaudies muzika (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais).
LR Nepriklausomybės akto signataro S. Banaičio vardo stipendija, kurios preliminarus dydis ~2 200 Eur (gali būti skirta ir pusė sumos, t. y. ~1 100 Eur jos dydžio, jei stipendiją būtų nuspręsta skirti dviem asmenims), bus skirta tam studentui (-ams), kuris (-ie) labiausiai atitinka tematikos sritį ir ketina savo atliekamus tyrimus publikuoti.
Sprendimą dėl stipendijos skyrimo priima Kanados lietuvių fondas (KLF), su kuriuo VDU yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią vardinė S. Banaičio stipendija yra skiriama geriausiems Universiteto studentams, kurių studijų ir (ar) mokslinis interesas yra susijęs su Lietuvos istorija, kultūra ir jos pasiekimais. Prioritetas teikiamas studentams, besidomintiems Saliamono Banaičio, jo šeimos ar giminės narių veikla, profesiniais interesais ar pasiekimais, tokiu būdu skatinant studentus siekti profesinių ir akademinių aukštumų.
Norėdami pretenduoti į S. Banaičio vardinę stipendiją, studentai turi iki kovo 11 d. (antradienio) imtinai elektroniniu būdu užpildyti prašymą VDU Studentų portale. Kaip tai padaryti?
- Naudodami asmeninius universiteto suteiktus prisijungimus prisijunkite prie VDU Studentų portalo;
- Meniu laukelyje pasirinkite skiltį Prašymai ir pažymos ir spustelėkite ant mygtuko Prašymai;
- pasirinkite prašymo kategoriją Finansai, Stipendijos ir kita parama, spauskite Vardinė stipendija (forma F-005). Formą užpildykite pagrįsdami studijų ar mokslinių interesų sritį (aukščiau nurodytas prioritetinis tematikų sąrašas) ir nurodydami jos atitiktį (įvardydami atliekamus darbus ir pan.) ir pateikite.
Kandidatas (-ai), kuriuos pasirinks stipendijos steigėjas, šių metų gegužės mėnesį bus asmeniškai informuotas (-i) apie stipendijos skyrimo sąlygas ir terminus.
Daugiau informacijos apie stipendiją ir jos skyrimą teikia:
Viešas susitikimas su menininku Juozu Budraičiu
Iškilmingame senato posėdyje apdovanoti Menų fakulteto bendruomenės nariai
