Išleista prof. habil. dr. Vytauto Levandausko monografija

nuotr. Matas Gineika

Naujausioje prof. habil. dr. Vytauto Levandausko knygoje atskleista daugiau kaip pusės tūkstantmečio trukmės architektūros raida vienoje didžiausių Europos valstybių – Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Valstybėje, kuri išsiplėtė nuo Baltijos iki Juodosios jūros, tvirtėjo ir silpo, plėtėsi ir traukėsi, kol galiausiai visai išnyko. Remdamasis išlikusiais architektūros paminklais, užfiksuotais jų ikonografiniais vaizdais, savo ir kitų tyrinėtojų darbais autorius sukūrė sintetinį veikalą apie architektūros meninės kaitos tendencijas, genezę, savitumus. Tai daryta žvelgiant į buvusią Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę kaip vientisą teritoriją, nefragmentuojant meninių savitumų pagal tautinius ar dabartinių valstybių teritorinius požymius.

Knyga skirta ne tik architektams, istorikams, archeologams bet ir visiems besidomintiems mūsų tolimos praeities kultūros paveldu.

Menų fakulteto diplomų įteikimo šventė

2023 m. sausio 27 d. VDU Didžiojoje salėje vyko diplomų įteikimo šventė. Ceremonijos metu diplomai įteikti Muzikos produkcijos bakalauro studijų absolventams.

Parengiamieji kursai bei konsultacijos stojantiesiems

Kviečiame registruotis į konsultacijas ir parengiamuosius kursus stojantiesiems į Naujųjų medijų meno ir Muzikos produkcijos studijų programas.

Naujųjų medijų meno studijų programos:

vasario 20 d., 16:30 val.

vasario 27 d., 16:30 val.

kovo 6 d., 16:30 val.

kovo 13 d., 16:30 val.

Konsultacijos ir parengiamieji kursai vyks nuotoliniu būdu. Registracija el. paštu matas.gineika@vdu.lt

Muzikos produkcijos studijų programos:

vasario 21 d., 16:30 val.

vasario 28 d., 16:30 val.

kovo 7 d., 16:30 val.

Konsultacijos ir parengiamieji kursai vyks nuotoliniu būdu. Registracija el. paštu matas.jancauskas@vdu.lt

Dr. Linos Preišegalavičienės paskaita „Antnemunio sodybų gyvenamasis interjeras: etniškumo netektys ir išlikimai” Kauno fotografijos galerijoje

Vasario 7 d., 18 val. vyks Linos Preišegalavičienės paskaita Kauno fotografijos galerijoje „Antnemunio sodybų gyvenamasis interjeras: etniškumo netektys ir išlikimai”.

Tyrimas parengtas 2016 m. lankantis seniausiose gyvenamose Antnemunio valsčiaus sodybose. Jose aptikta negrįžtamai sunykusi etninė aplinka ir pamirštos tradicijos. Nepaisant to, išsaugotas ryšys su gamta, o gyvenamieji interjerai, net ir praradę senovinius buities elementus, naujomis formomis atstovauja Lietuvių tautos tradicijas, saugoja staklėmis austą tekstilę, rankdarbius, spalvinius derinius, buities elementų racionalumą ir įrangos taupumą. Visi jie – kultūrinės atminties liudijimai ir įkvėpimo šaltinis Lietuvos dizainerių darbams.

Šis renginys lydi iki vasario 12 d. eksponuojamą Arūno Baltėno parodą „Namų tyloj”.

Linos Preišegalavičienės fotografija, 2016 m.

Išleista prof. dr. Raimondos Simanaitienės knyga „Piešiame Pelėdų kalne”

Nuotr. Matas Gineika

Nesenai pasirodė Vytauto Didžiojo Universiteto Menotyros katedros dėstytojos, dizaino tyrėjos bei parodų kuratorės, prof. dr. Raimondos Simanaitienės knyga „Piešiame Pelėdų kalne”.

Autorė apie savo kyngą mano, jog:

„Neabejoju, kad labiausiai ši knyga suintriguos dviejų kategorijų skaitytojus. Tai – piešimo dalyko mylėtojus, neabejingus tiek istoriniam, tiek šiuolaikiniam piešiniui, jo raidai ir kaitai. O taip pat susidomėjusius Pelėdų kalno genius loci, šios vietovės meno mokyklų istorija, menininkais, dėstytojais ir studentais, kuriais ne vienam tikrai teko būti…”

Džiaugiamės ir sveikiname profesorę su išleista knyga.

Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų parodos „1991 sausis“

Sausio 12 ir 13 dienomis atsidarė trys R. Požerskio fotografijų parodos: Ignalinos krašto muziejuje, Tauragės krašto muziejaus fotografijos galerijoje ir „Quadrum“ verslo centre, Vilniuje. Visos parodos skirtos 1991 m. sausio įvykiams paminėti. Į eksponuojamas parodas „1991 sausis“ apsilanko, Jaunimo Savanoriškoji tarnybos nariai, mokytojai atveda mokinius, visi sugieda Lietuvos himną ir prisideda istorijos pamokos. Fotografija tai laikmečio dokumentas sutvirtinantis mūsų suvokimą kokia laimė būti laisviems ir nepriklausantiems.

Lietuvos likimui lemtingą naktį R. Požerskis prisimena taip: „1991 metų sausio 13-tosios vidurnaktį pro tualeto langelį nelegaliai patekau į Aukščiausiosios Tarybos vidų, dėl grėsmės žurnalistai buvo išprašyti ir tris paras viduje buvome tik dviese su kolega Viliumi Jasinevičiumi. Naktį fotografavau signatarus, kunigus ir benzinu kvepiančius gynėjus. Visi „pasipuošė“ dujokaukėmis. Naktį išlindau pro mažą langelį ir vykau į morgą fiksuoti ten atvežtus, dar neatpažintus prie televizijos bokšto žuvusių žmonių kūnus. Po nemigo nakties, praleistos Aukščiausioje Taryboje, dar kartą išlindau pro langelį, prasibroviau pro žmones ir užlipau ant namo stogo. Aikštė aplink Aukščiausiąją Tarybą buvo sausakimšai užpildyta žmonėmis. Sunkus rytas lėtai švito, stiprus vėjas aikštėje pustė sniegą, grėsminga masė lėtai siūbavo tarytum karšta vulkano lava apgaubta tamsiais pelenais. Viskas buvo persmelkta skausmu, grėsme, nežinomybe, o žmonių masė ryžtingai šaukė – Lietuva, Lietuva, Lietuva“.

Parodos veiks iki vasario vidurio.

J. STANIŠKYTĖ IŠRINKTA Į ES MOKSLO PROGRAMOS CHANSE KOMITETĄ

MF dekanė Jurgita Staniškytė išrinkta į CHANSE (angl. Collaboration of Humanities and Social Sciences in Europe) programos komitetą. CHANSE – tai humanitarinių ir socialinių mokslų bendradarbiavimo platforma, bendroms veikloms ir tyrimams jungianti 27 mokslo organizacijas iš 27 šalių.

CHANSE iniciatyva apjungia dviejų humanitarinių ir socialinių mokslų sritims Europos sąjungos erdvėje atstovaujančių organizacijų – Humanitarinių mokslų Europos tyrimų erdvėje tinklo HERA ir socialinių mokslų tyrimams Europoje skirtos finansuoti programos NORFACE pajėgas. CHANSE programos komitetą sudaro dvylika mokslininkų, kuriuos delegavo programos dalininkės HERA ir NORFACE. Komitete dirba mokslininkai iš Belgijos, Čekijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Islandijos, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Švedijos universitetų ir mokslo agentūrų.

CHANSE rėmuose pradėti vykdyti 26 Europos humanitarinių ir socialinių mokslų bendradarbiavimo projektai, skirti socialinės ir kultūrinės dinamikos skaitmeniniame amžiuje tyrimams, trys jų – su Lietuvos mokslininkais ir mokslo institucijomis. CHANSE projektai vykdomi dviejuose tematikose: Kultūros transformacijos skaitmeniniame amžiuje (angl. Cultural Transformations in the Digital Age) ir Skaitmeninimas ir socialinė transformacija (angl. Digitalisation and Social Transformation). Daugiau informacijos apie CHANSE

Nauja prof. dr. Rasos Žukienės mokslinė monografija

Nuotr. Matas Gineika.

Gali atrodyti, kad Lietuvos XX amžiaus dailės istorija jau visai neblogai žinoma, ištyrinėta. Tačiau dr. Lijana Natalevičienė apie prof. Rasos Žukienės naująją knygą – monografiją „Nepalenkiamsis. Dailininkas Zenonas Varnauskas“ rašo taip: „Ši monografija – ne vieno žmogaus, bet visos jo kartos gyvenimo istorija, tai ir pasakojimas apie sudėtingas istorines pervartas, kuriose ne savo noru atsidūrė Zenonas Varnauskas ir kiti dailininkai. Tad knyga turėtų sudominti ne tik šio dailininko gerbėjus, bet ir visus, neabejingus Kauno dailės istorijai, kuriai teko atlaikyti politinių sistemų kaitą, meno centrų išdraskymo ir perskirstymo rezultatus, siekį susigrąžinti aukštąją dailės mokyklą“.

Kauno menininkas Zenonas Varnauskas visą gyvenimą dirbo pedagoginį darbą ir nuolat kūrė tekstilę, tapybą, grafiką. Gimęs dar nepriklausomoje Lietuvoje, įstojo į Kauno meno mokyklą (1940), baigė jau susovietintą Kauno Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą (1947).

„2013 metais Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje surengiau Zenono Varnausko kūrinių parodą, – pasakoja monografijos autorė. – Šis menininkas – vitališka ir asmenybė, senosios Kauno meno mokyklos estetinių vertybių saugotojas ir temperamentingas naujovių tapyboje ir grafikoje ieškotojas. Bet ši mes vis dar neturime lokalios Kauno meno istorijos. Ir ši iškili asmenybė jau grimzdo į užmarštį, todėl nutariau imtis jo kūrybos ir pedagoginės veiklos tyrimo mokslinėje monografijoje“. Rašant knygą, atsivėrė „antrojo miesto“ kultūros problematika ir būtinybė daugiau dėmesio skirti lokaliai Kauno meno istorijai. Atsivėrė ir tai, kad dailės istorikų vis dar neatsakyta į klausimą, kokią vietą Lietuvos XX a. dailės istorijoje užima Zenonas Varnauskas ir kiti jo amžininkai kauniečiai. Sovietmečiu Kaune pasilikę dailininkai dažniausiai nebuvo nei radikalūs modernistai, nei pasišventę socialistinio realizmo garbintojai, todėl jų kūryba nebuvo dailės kritikų ir ideologų dėmesio centre. Pirmoji pokario dailininkų karta (būtent jai priklausė Zenonas Varnauskas), nors ir buvo stipriai paliesta sovietinių kultūros reformų, nesileido sugniuždoma. Kai kas tebegyveno inteligentų tylaus suokalbio atmosferoje, skubiai išmokę atpažinti, su kuo galima kalbėtis apie laisvę ir kūrybą, su kuo vyno išgerti, o ką ir dideliu ratu aplenkti. Nors Kauno meno mokykla buvo panaikinta, bet Kauno Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, vėliau LTSR Valstybinio dailės instituto vakariniame skyriuje, tebedėstė Kauno meno mokyklos buvę mokiniai, menantys Adomo Galdiko, Viktoro Petravičiaus ir kitų prieškario menininkų pamokas. Vienas jų buvo ir Zenonas Varnauskas. Ir kaip besikraipė politinė sistema, kokias prievartos grimasas bedemonstravo, niekam nepavyko iš Kauno dailės paveikslo ištrinti

tokių ryškių meno figūrų kaip Liudas Truikys, Vytautas Kairiūkštis, Stasys Ušinskas, Robertas Antinis, o vėliau ir Valerija Ostrauskienė, Adolis Krištopaitis ar Leonas Strioga. Tačiau menotyrinio įvertinimo Lietuvos meno kontekste daugumai jų dar trūksta. Gal būt dėl to, kad Kaune kūrusius menininkus, žvelgiant iš centro Vilniaus, dengė tas nelemtas „antrojo miesto“ šešėlis.

Zenono Varnausko kūryba leido pastebėti dar neišryškintą mūsų tapybos aspektą. Sovietmečiu angažavęsis kaip tekstilininkas (XX a. 5-7 deš.), tapydavo jis tarsi sau, ir pernelyg nesistengė įsirikiuoti į tapytojų gretą. Sovietmečiu, egzistuojant griežtai dailės rūšių, žanrų, technikų hierarchijai, tapyba ant popieriaus, ir dar kuriama „ne-tapytojo“, o tekstilininko, buvo vertinama kaip kažkas antraeilio ir nereikšmingo. Šiuo metu Zenono Varnausko tapyba vertinama už originalumą ir subtiliai perteiktas žmonių ir peizažo nuotaikas.

Šios knygos tikslas – išsamiai analizuojant Zenono Varnausko kūrybinį palikimą, artimiau susieti jį su XX a. II pusės Lietuvos, ypač Kauno, meninio gyvenimo reiškiniais ir jų sociokultūriniu kontekstu. Siekiant šio tikslo, knygoje ieškoma atsakymo į daugelį su šio menininko kūryba susijusių klausimų: kokios vidinės ir išorinės paskatos lėmė Zenono Varnausko pasirinkimus neramių sociopolitinių pervartų laikotarpiu tapti menininku? Kokios priežastys lėmė meninės tekstilės studijų pasirinkimą, o vėlesniu laikotarpiu – tekstilės atsisakymą ir perėjimą prie tapybos? Kokios buvo jo estetinės ir vertybinės nuostatos ir su kokių kitų dailininkų kūryba ji sietina? Kaip Varnauskui pavyko kolektyvinio disciplinavimo atmosferoje kaip žmogui ir kaip menininkui išlikti oriam ir nepažeistam?

Metodologines šio darbo prieigas didžiąja dalimi lėmė suvokimas, kokiame sudėtingame laike Zenonui Varnauskui teko gyventi ir kurti – jo gyvenimas sutapo su Lietuvos okupacijomis, stalinmečiu, politinio klimato kaitomis (nuo „atšilimo“ iki sąstingio) ir laisvos Lietuvos atkūrimu. Visa tai ne tik darė poveikį, bet neretai ir lėmė visų menininkų galimybes, pasirinkimus, mąstymą. Todėl pagrindinės metodologinės atramos šioje knygoje yra socialinė dailės istorija, kontekstinė kūrinių ir įvykių analizė, padedanti paaiškinti kūrinių atsiradimo, dailininko pasirinkimų aplinkybes. Ši knyga sudomins ne tik dailėtyrininkus, akademinį jaunimą, bet ir istorikus, Kauno praeities tyrėjus.

Prof. Broniaus Vaškelio 100-mečio minėjimas

Gruodžio 15 dieną Valdo Adamkaus bibliotekoje vyko buvusio VDU rektoriaus ir Menų fakuteto Teatrologijos katedros įkūrėjo prof. Broniaus Vaškelio 100-mečio minėjimas. Prisiminimais apie profesorių dalinosi VDU Rektorius Juozas Augutis, Jurgita Staniškytė, Vytautas Levandauskas, Indrė Žakevičienė, Dalia Kuizinienė, Violeta Kelertienė, režisierius, buvęs Menų fakulteto dėstytojas Gytis Padegimas, prof. Broniaus Vaškelio vardinės stipendijos gavėjai. Taip pat vardinė profesoriaus stipendija buvo įteikta „Teatrologijos ir scenos menų vadybos“ programos magistrantams Kamilei Jakimavičiūtei ir Ernestui Zubavičiui.