Skelbiami tarptautinių studijų mainų ir praktikų konkursai
Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus sudalyvauti konkursuose ir išvykti studijoms, praktikai arba trumpalaikiams kursams užsienyje.
Tai išskirtinės galimybės, kurių dėka stiprinamos asmeninės savybės, gilinamos savo studijų krypties ir užsienio kalbų žinios, susipažįstama su užsienio šalių studijų išskirtinumu, tobulinami profesiniai įgūdžiai, artimiau pamatomos kitos kultūros, atrandami nauji interesai, užmezgamos pažintys ir parsivežamos nepamirštamos patirtys, kurios tampa pamatu karjerai Lietuvoje ir užsienyje.
Siūlome net penkias skirtingas galimybes tarptautiniams mobilumams:
- „Erasmus+” studijos (ES/EEE šalyse). Paraiškas galite teikti iki 2023 m. kovo 13 d. Muzikos akademijos studentai – iki vasario 22 d.
- VDU Dvišalių mainų ir „Erasmus +“ studijos (ne ES/EEE šalyse). Paraiškas galite teikti iki 2023 m. kovo 13 d.
- „Erasmus+” praktika (visose pasaulio šalyse). Paraiškas galite teikti iki 2023 m. vasario 28 d.
- Praktika su VDU mobilumo stipendija (ne ES/EEE šalyse). Paraiškas galite teikti iki 2023 m. balandžio 30 d.
- Trumpalaikiai kursai užsienyje. Paraiškas galite teikti iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.
Vasario 21-23 dienomis visus studentus kviesime prisijungti prie „Erasmus Days’23” renginių, kurių metu galėsite ne tik sužinoti daugiau apie mobilumo galimybes, išgirsti studentų patirtis ir gauti vertingų patarimų, bet ir tapti įvairių įdomių ir prasmingų iniciatyvų dalimi.
Netekome profesorės dr. Laimos Šinkūnaitės
2023 m. vasario 7 d. netekome ilgametės Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto profesorės dr. Laimos Šinkūnaitės.
Laima Šinkūnaitė gimė 1942 m. balandžio 29 d. Kaune. 1949 m. mokėsi Padubysio pradinėje mokykloje, 1960 m. baigė Kauno 2-ąją vidurinę mokyklą (dab. Kauno Maironio universitetinė gimnazija). 1960–1966 m. Kauno politechnikos instituto Radioelektronikos fakultete įgijo radioelektronikos inžinierės kvalifikaciją, dirbo pagal specialybę Kauno radijo gamykloje. Tačiau į pasirinktą profesiją „neįtilpo“ – žaidė lauko tenisą, kopė į kalnus, aktyviai įsiliejo į kraštotyrinį Žygeivių sąjūdį. Tai paskatino eiti paskui širdies balsą ir keisti specialybę – Laima įsidarbino Kauno kelionių ir ekskursijų biure metodininke, kuravo kultūros ir meno ekskursijas, gidavo. 1982–1988 m. neakivaizdiniu būdu studijavo ir labai sėkmingai baigė Leningrado I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros instituto Meno istorijos ir teorijos fakultetą, kur įgijo menotyrininkės kvalifikaciją. Ilgainiui išryškėjo ryškiausios jos interesų kryptys, glaudžiai tarpusavyje persipynusios: rūpestis kultūros paveldu, muziejinė veikla ir parodų organizavimas, akademinis ir mokslinis darbas aukštosiose mokyklose, tarnystė Bažnyčiai. Ji buvo viena ryškiausių Lietuvos baroko paveldo tyrinėtojų, ikonologinio ir ikonoteologinio tyrimų metodo skleidėja.
Dirbti kultūros paveldo srityje L. Šinkūnaitė pradėjo 1981–1990 m. Kauno miesto kultūros paminklų apsaugos inspekcijoje menotyrininke, 1990–1992 m. Kauno miesto kultūros paveldo inspekcijos inspektore, aktyviai prisidėjo prie Nepriklausomos Lietuvos paveldosaugos sistemos kūrimo, asmeniškai inicijavo sovietmečiu nacionalizuotų katalikų bažnyčių paveldo išsaugojimą ir grąžinimą tikintiesiems. 1992 m. tapo ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto nare, 1999 m. LR Kultūros vertybių apsaugos departamento Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ekspertizės specialiste.
Atskirą L. Šinkūnaitės gyvenimo sferą užėmė muziejinė veikla. 1993–1995 m. ji buvo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vyr. mokslo darbuotoja, 1995–1997 m. vadovavo Mykolo Žilinsko kolekcijos skyriui.
Akademinį mokslininkės kelią ji 1988–1992 m. pradėjo kaip Vilniaus dailės akademijos Sąvado skyriaus mokslinė bendradarbė. 1990–1993 m. Kultūros ir meno instituto Dailėtyros informatikos skyriaus mokslo darbuotoja. 1990–1997 m. dėstė Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute. 1997 m. Vilniaus dailės akademijoje ir Kultūros ir meno institute apgynė humanitarinių mokslų srities dailėtyros krypties daktaro disertaciją tema „XVII a. Lietuvos portretas: kultūros, asmenybės ir jos atvaizdo santykis“. 1998–2000 m. buvo VDA Kauno dailės instituto Humanitarinių mokslų katedros vedėja, nuo 2000 m. – docentė.
Nuo 2000 m. L. Šinkūnaitė savo veiklą susiejo su Vytauto Didžiojo universitetu – buvo Menų fakulteto Menotyros katedros docentė ir vyresnioji mokslo darbuotoja, nuo 2009 m. profesorė ir vyriausioji mokslo darbuotoja, mokslo klasterio „Lietuvos meno ir kultūros paveldo tyrimai: tapatybė, atmintis, politika“ Tarybos narė. Aktyviai dėstė, išugdė gausų būrį bakalauro, magistro, doktorantūros studentų, kurie prisimena ją kaip ryškią, tvirtą asmenybę, kardinaliai pakreipusią jų interesus Lietuvos baroko dailės istorijos ir ikonografijos tyrinėjimų linkme. Profesorė L. Šinkūnaitė išleido 19 knygų (tarp jų 5 mokslo monografijas), daugiau nei 200 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių. Svarbiausios – „XVII a. Radvilų portretai“, „Lietuva – Marijos žemė“, „XVII a. Lietuvos portretas“, „Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika“, „Apytalaukio parapija“, „Kelionė į Ramybės kalną“, „Kauno Šv. Jurgio Kankinio pranciškonų observantų konventas“.
Jos nuopelnai universitetui ir kultūrai pastebėti ir įvertinti: Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus ji 2012 m. apdovanota sidabro medaliu „už ilgametį darbą ir nuopelnus universitetui“. 2016 m. jai įteikta Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premija. 2018 m. apdovanota Kauno mokslo premija „už nuopelnus humanitarinių mokslų srityje, ilgamečius menotyrinius Kauno sakralinio paveldo tyrimus“.
L. Šinkūnaitė, visą gyvenimą turėdama ypatingai gilų tikėjimą, nenuilstamai darbavosi Bažnyčiai. Nuo 1996 m. ji buvo Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos Bažnytinio meno komisijų įkūrimo viena iš iniciatorių ir ilgametė narė, Šiaulių vyskupijos kurijos konsultantė. Ji asmeniškai rūpinosi atgautų bažnyčių atsakingu restauravimu ir deramu liturginės erdvės sutvarkymu, ypatingai daug širdies įdėjo tyrinėjant ir restauruojant Pažaislio vienuolyną, Kauno Šv. Petro ir Pauliaus arkikatedrą baziliką, Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus katedrą, Kauno Kristaus Prisikėlimo baziliką, Kauno Šv. Jurgio konventą. 1995–1999 m. ji inicijavo ir rengė kasmetines katalikų dailininkų parodas „Gloria Deo“, taip paskatindama Bažnyčios ir šiuolaikinės dailės dialogą, gausų šiuolaikinės religinės dailės kūrinių atsiradimą. Nuo 1999 m. buvo Bažnytinio meno muziejaus (dab. Kauno arkivyskupijos muziejus) atkūrimo įkvėpėja, mokslinė darbuotoja, 2012–2015 m. direktorė. 2012 m. arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius ją apdovanojo aukščiausiu Kauno arkivyskupijos garbės ženklu – Šiluvos Dievo Motinos medaliu „už aktyvią veiklą Bažnytinio meno komisijoje, rūpinimąsi bažnytinio meno paveldu ir nuoširdų darbą Kauno arkivyskupijos muziejuje bei krikščioniško gyvenimo liudijimą“.
Profesorė aktyviai veikė ir kitose kultūros srityse. Nuo 1995 m. Lietuvos dailės istorikų draugijos narė (2001–2004 m. pirmininko pavaduotoja). Nuo 1998 m. mokslinio žurnalo „Logos“ redkolegijos narė.
Prof. L. Šinkūnaitė visą gyvenimą buvo kaip katalizatorius, inicijuojanti ir aktyvinanti kultūros procesus, savo ryškia ir spalvinga asmenybe rodydama narsos, tvirtumo ir atsakomybės pavyzdį. Ji esmingai pakeitė Kauno kultūrinį, o ypač – dvasinį gyvenimą. Nuveikė didžius darbus, kurie pergyvens vieną trapų žmogaus gyvenimą, kad ir koks ilgas, ryškus ir turiningas jis buvo. Tačiau tuo pačiu ji visą laiką išliko pažeidžiama, trapi, gili ir jautri: menui, pasaulio grožiui, žmonių gerumui, ieškanti Viešpaties veido ir artumo…
* * *
Atsisveikinimas su prof. dr. Laima Šinkūnaite vyks penktadienį, vasario 10 d., „Rekviem“ laidojimo namuose 9–21 val. (Jonavos g. 41A, Kaunas). Šeštadienį, vasario 11 d., 10 val. Kauno Mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Aukštaičių g. 4) Šv. Mišias aukos Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, po jų – išlydėjimas į Romainių kapines.
VDU bendruomenės vardu reiškiame užuojautą prof. dr. L. Šinkūnaitės artmiesiems.
Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Atlaidai“ Valensijoje
Romualdo Požerskio fotografijų parodos „Atlaidai“ atidarymu, dalyvaujant fotomenininkui, vasario 2 d. Ispanijoje, Valensijos universiteto Filologijos fakultete prasidėjo apskrito stalo diskusijų ciklas „Humanistinė fotografija Ukrainos karo kontekste“. Konferencijoje R. Požerskis dalyvavo diskusijoje tema „Ideologijų karo eigoje fotografo fotoaparatas yra tiesos ginklas, o fotografas – kartu ir šaulys, ir taikinys“. Valensijos universitete eksponuojama R. Požerskio fotografijų serija apie Lietuvos piligrimystę – tai humanistinis pasaulio vaizdas, kuris charakterizavo „Lietuvos fotografijos mokyklos“ autorius. Fotomenininkas savo kūrybinės fotografijos serijas taip pat pristatė „Espai d‘Art fotografic“ mokykloje Valensijoje. Renginiuose dalyvavo Lietuvos Konsulato Valensijoje vadovas Aleksandras Kudaba.
Parodos ir konferencijos organizatoriai – Lietuvos užsienio reikalų ministerija, Globali Lietuva, Valensijos universitetas, „Espai d‘Art fotografic“ mokykla Valensijoje ir VDU.
Paroda veiks iki kovo 30d
Išleista prof. habil. dr. Vytauto Levandausko monografija
Naujausioje prof. habil. dr. Vytauto Levandausko knygoje atskleista daugiau kaip pusės tūkstantmečio trukmės architektūros raida vienoje didžiausių Europos valstybių – Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Valstybėje, kuri išsiplėtė nuo Baltijos iki Juodosios jūros, tvirtėjo ir silpo, plėtėsi ir traukėsi, kol galiausiai visai išnyko. Remdamasis išlikusiais architektūros paminklais, užfiksuotais jų ikonografiniais vaizdais, savo ir kitų tyrinėtojų darbais autorius sukūrė sintetinį veikalą apie architektūros meninės kaitos tendencijas, genezę, savitumus. Tai daryta žvelgiant į buvusią Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę kaip vientisą teritoriją, nefragmentuojant meninių savitumų pagal tautinius ar dabartinių valstybių teritorinius požymius.
Knyga skirta ne tik architektams, istorikams, archeologams bet ir visiems besidomintiems mūsų tolimos praeities kultūros paveldu.
Menų fakulteto diplomų įteikimo šventė
2023 m. sausio 27 d. VDU Didžiojoje salėje vyko diplomų įteikimo šventė. Ceremonijos metu diplomai įteikti Muzikos produkcijos bakalauro studijų absolventams.
Parengiamieji kursai bei konsultacijos stojantiesiems
Naujųjų medijų meno studijų programos:
Muzikos produkcijos studijų programos:
Dr. Linos Preišegalavičienės paskaita „Antnemunio sodybų gyvenamasis interjeras: etniškumo netektys ir išlikimai” Kauno fotografijos galerijoje
Vasario 7 d., 18 val. vyks Linos Preišegalavičienės paskaita Kauno fotografijos galerijoje „Antnemunio sodybų gyvenamasis interjeras: etniškumo netektys ir išlikimai”.
Tyrimas parengtas 2016 m. lankantis seniausiose gyvenamose Antnemunio valsčiaus sodybose. Jose aptikta negrįžtamai sunykusi etninė aplinka ir pamirštos tradicijos. Nepaisant to, išsaugotas ryšys su gamta, o gyvenamieji interjerai, net ir praradę senovinius buities elementus, naujomis formomis atstovauja Lietuvių tautos tradicijas, saugoja staklėmis austą tekstilę, rankdarbius, spalvinius derinius, buities elementų racionalumą ir įrangos taupumą. Visi jie – kultūrinės atminties liudijimai ir įkvėpimo šaltinis Lietuvos dizainerių darbams.
Šis renginys lydi iki vasario 12 d. eksponuojamą Arūno Baltėno parodą „Namų tyloj”.
Linos Preišegalavičienės fotografija, 2016 m.
Išleista prof. dr. Raimondos Simanaitienės knyga „Piešiame Pelėdų kalne”
Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų parodos „1991 sausis“
Sausio 12 ir 13 dienomis atsidarė trys R. Požerskio fotografijų parodos: Ignalinos krašto muziejuje, Tauragės krašto muziejaus fotografijos galerijoje ir „Quadrum“ verslo centre, Vilniuje. Visos parodos skirtos 1991 m. sausio įvykiams paminėti. Į eksponuojamas parodas „1991 sausis“ apsilanko, Jaunimo Savanoriškoji tarnybos nariai, mokytojai atveda mokinius, visi sugieda Lietuvos himną ir prisideda istorijos pamokos. Fotografija tai laikmečio dokumentas sutvirtinantis mūsų suvokimą kokia laimė būti laisviems ir nepriklausantiems.
Lietuvos likimui lemtingą naktį R. Požerskis prisimena taip: „1991 metų sausio 13-tosios vidurnaktį pro tualeto langelį nelegaliai patekau į Aukščiausiosios Tarybos vidų, dėl grėsmės žurnalistai buvo išprašyti ir tris paras viduje buvome tik dviese su kolega Viliumi Jasinevičiumi. Naktį fotografavau signatarus, kunigus ir benzinu kvepiančius gynėjus. Visi „pasipuošė“ dujokaukėmis. Naktį išlindau pro mažą langelį ir vykau į morgą fiksuoti ten atvežtus, dar neatpažintus prie televizijos bokšto žuvusių žmonių kūnus. Po nemigo nakties, praleistos Aukščiausioje Taryboje, dar kartą išlindau pro langelį, prasibroviau pro žmones ir užlipau ant namo stogo. Aikštė aplink Aukščiausiąją Tarybą buvo sausakimšai užpildyta žmonėmis. Sunkus rytas lėtai švito, stiprus vėjas aikštėje pustė sniegą, grėsminga masė lėtai siūbavo tarytum karšta vulkano lava apgaubta tamsiais pelenais. Viskas buvo persmelkta skausmu, grėsme, nežinomybe, o žmonių masė ryžtingai šaukė – Lietuva, Lietuva, Lietuva“.
Parodos veiks iki vasario vidurio.
J. STANIŠKYTĖ IŠRINKTA Į ES MOKSLO PROGRAMOS CHANSE KOMITETĄ
MF dekanė Jurgita Staniškytė išrinkta į CHANSE (angl. Collaboration of Humanities and Social Sciences in Europe) programos komitetą. CHANSE – tai humanitarinių ir socialinių mokslų bendradarbiavimo platforma, bendroms veikloms ir tyrimams jungianti 27 mokslo organizacijas iš 27 šalių.
CHANSE iniciatyva apjungia dviejų humanitarinių ir socialinių mokslų sritims Europos sąjungos erdvėje atstovaujančių organizacijų – Humanitarinių mokslų Europos tyrimų erdvėje tinklo HERA ir socialinių mokslų tyrimams Europoje skirtos finansuoti programos NORFACE pajėgas. CHANSE programos komitetą sudaro dvylika mokslininkų, kuriuos delegavo programos dalininkės HERA ir NORFACE. Komitete dirba mokslininkai iš Belgijos, Čekijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Islandijos, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Švedijos universitetų ir mokslo agentūrų.
CHANSE rėmuose pradėti vykdyti 26 Europos humanitarinių ir socialinių mokslų bendradarbiavimo projektai, skirti socialinės ir kultūrinės dinamikos skaitmeniniame amžiuje tyrimams, trys jų – su Lietuvos mokslininkais ir mokslo institucijomis. CHANSE projektai vykdomi dviejuose tematikose: Kultūros transformacijos skaitmeniniame amžiuje (angl. Cultural Transformations in the Digital Age) ir Skaitmeninimas ir socialinė transformacija (angl. Digitalisation and Social Transformation). Daugiau informacijos apie CHANSE