Prasideda konkursas studijų ir apgyvendinimo mokesčių lengvatoms gauti
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skelbia mokestinių lengvatų konkursą 2023/2024 m. m. rudens semestrui VDU studentams, kurio tikslas – įgyvendinti socialiai atsakingo universiteto misiją mažinant studentų socialinę atskirtį, siekiant sudaryti tinkamas finansines sąlygas VDU studentams (įvertinus skirtingą jų socialinę (materialinę) padėtį, studijų rezultatus ir (ar) gyvenamąją vietą bendrabutyje) gyventi ir (ar) studijuoti.
2023/2024 m. m. rudens semestrui skelbiamas konkursas šioms mokestinėms lengvatoms, kurios gali sudaryti iki 100 proc. mokamo mokesčio:
MOKESČIO UŽ STUDIJAS LENGVATAI gauti, kuri gali būti skiriama nuolatinių studijų formos I, II pakopų ir vientisųjų studijų studentams, kurių:
- sunki socialinė (materialinė) padėtis;
- paskutinės sesijos išklausytų studijų dalykų, įvertinus kreditus, vidurkis (pirmo kurso studentams – stojamasis konkursinis balas) ne mažesnis kaip 8 (aštuoni) balai.
APGYVENDINIMO MOKESČIO LENGVATAI gauti, kuri gali būti skiriama nuolatinės studijų formos I, II, III pakopų ir vientisųjų studijų VDU studentams, gyvenantiems universiteto bendrabutyje, ir sudariusiems apgyvendinimo sutartį, atsižvelgiant į studento:
- socialinę (materialinę) padėtį;
- bendrabutį ir kambario tipą, kuriame studentas gyvena (SVARBU: studentams, gyvenantiems vienviečiame bendrabučio kambaryje lengvata – neskiriama).
Mokestinės lengvatos konkurso būdu, vertinant sudėtingą socialinę (materialinę) padėtį, yra skiriamos šia prioriteto tvarka:
- studentams, kuriems iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jų tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę;
- studentams, turintiems negalią, atsižvelgiant į esamą darbingumo lygį;
- studentams iš šeimų, kurios augina 4 (keturis) ir daugiau vaikų, jei jie yra:
- mažamečiai;
- mokosi pagal bendrojo ugdymo programą;
- būdami vyresni kaip 18 metų, mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą;
- studijuoja aukštojoje mokykloje;
- studentams, atsižvelgiant į šeimos pajamas, tenkančias vienam asmeniui.
SVARBU: našlaičiai, neįgalieji ir studentai iš šeimų, auginančių 4 ir daugiau vaikų, turi teisę prašyti tiek mokesčio už studijas, tiek už apgyvendinimą lengvatų, visi kiti – pasirinktinai tik vienos – studijų arba apgyvendinimo mokesčio – lengvatos.
Mokesčio už studijas ir apgyvendinimą lengvatos skiriamos atsižvelgiant į visą studentui skirtą VDU paramą, mokamas stipendijas, suteiktas lengvatas ir (ar) universitetui mokamų mokesčių dydį, ar iš valstybės biudžeto lėšų (per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinį studijų fondą ir t. t.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos institucijų nustatyta tvarka, ar iš privačių juridinių ar fizinių asmenų studentui suteikiamą paramą ir (ar) skiriamas stipendijas.
Studentai, norėdami pretenduoti į mokesčių lengvatas, turi laikotarpyje nuo š. m. rugsėjo 4 d. iki spalio 1 d. elektroniniu būdu užpildyti prašymą VDU Studentų portale. Kaip tai padaryti?
- naudojant asmeninius universiteto suteiktus prisijungimus prisijunkite prie VDU Studentų portalo;
- meniu laukelyje pasirinkite skiltį Prašymai ir pažymos ir spustelėkite ant mygtuko Prašymai;
- pasirinkite prašymo kategoriją Finansai ir Mokestinės lengvatos ir kompensacijos bei Mokesčio už studijas/ už apgyvendinimą lengvata konkurso tvarka (forma F-006), formą užpildykite, pridėkite reikiamus dokumentus (jeigu jie yra reikalingi) ir pateikite.
Atkreipiame dėmesį, kad nurodytą paraišką galima pilnai užpildyti tik vieną kartą, todėl rekomenduojame visų pirma pasirūpinti tinkamais dokumentais (jų sąrašą galima rasti čia, taip pat yra galimybė atsižvelgiant į savo socialinę padėtį pasitikrinti, kokius konkrečiai dokumentus turite pateikti šioje nuorodoje), kurie grindžia atitinkamą studentų socialinę (materialinę) padėtį, nes juos reikia pateikti (įkelti į paraišką) norint ją pagrįsti ir tai tinkamai užpildyti. Studentams nepateikusiems visų dokumentų apie savo socialinį statusą, mokestinės lengvatos gali būti neskirtos.
Konkurso rezultatai bus paskelbti iki š. m. spalio 10 d., informuojant kiekvieną lengvatos prašiusį studentą asmeniškai elektroniniu laišku į VDU suteiktą el. pašto dėžutę.
Daugiau informacijos:
Pirmakursių pažintis su Menų fakultetu
Vakar, įvadinės savaitės metu, pirmakursiai susipažino su kurso draugais, dėstytojais, pirmakursių mentoriais ir fakulteto aplinka!
Šiais metais Menų fakulteto bendruomenę papildė 121 bakalauro studijų programų „Kūrybinės industrijos“, „Naujųjų medijų menas“, „Menų istorija, kritika ir medijos“ ir „Muzikos produkcija“ studentas.
Sveikiname naujus Menų fakulteto bendruomenės narius!
Nuotraukų autorius Matas Gineika
Romualdo Požerskio paroda „Pasitinkant laisvę“
Kviečiame susipažinti su R. Požerskio darbais naujoje Karo muziejaus parodoje „Pasitinkant laisvę“, kurią atidarome rugpjūčio 17-ąją 17.30 val. Nepraleiskite progos gyvai susitikti su pačiu fotografu bei išgirsti, kodėl mūsų šaliai buvo lemtingas okupacinės kariuomenės išvedimas 1993 metais bei kaip tai pakeitė besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Renginys nemokamas.
Akimirka, kai paskutinis sovietų armijos kareivis palieka Lietuvą, galutinai pabaigia okupacijos, prievartos, bukinimo ir melo etapą, kurį lietuvių tauta kentė pusę šimtmečio. Ilgus metus Lietuvos žemę slėgė brutali geležinė jėga. Pasitelkdama melą ir šantažą ji peržengė mūsų sienas penktajame dešimtmetyje ir ketino čia pasilikti amžinai. Lietuva atkakliai varė svetimą kariuomenę. Tai darė mūsų partizanai, disidentai, visa tauta, nepraradusi laisvės ir nepriklausomybės vilties. Lietuva – tūkstančių žmonių išsaugotas troškimas gyventi laisvai. Troškimas, stipresnis už Sibiro speigą, stribų išdavystę, politinius lagerius. Jį pavyko užfiksuoti ir Romualdo Požerskio fotografijų serijoje „Lietuva 1988–1993“.
Dalia Grybauskaitė, Prezidentė
Papildomas priėmimas į Naujųjų Medijų Meno bei Muzikos Produkcijos studijų programas
Registracija į Naujųjų medijų meno bei Muzikos produkcijos studijų programų papildomo priėmimo antrojo etapo stojamuosius egzaminus atsidaro rugpjūčio 21 d., 15 val.!
Informaciją dėl bendros priėmimo tvarkos ir dokumentų teikia Studijų marketingo ir priėmimo skyrius – vyr. Specialistė
Justina Šišaitė +370 655 47241
Menų fakulteto Kultūros paveldo ir turizmo programos magistrantė laimėjo Lietuvos mokslo tarybos skelbtą konkursą
Menų fakulteto Kultūros paveldo ir turizmo programos magistrantei Daivai Vaišnorienei skirtas finansavimas tyrimams pagal Lietuvos mokslo tarybos skelbtą konkursą „Studentų tyrimai vasaros metu“ (vadovė – doc. dr. Aušra Vasiliauskienė).
Linkime sėkmės!
Menų fakulteto absolventė A. Kočegarova-Maj: savo miestą mylintis žmogus daugiau veiks jo labui
„Tikrai ne visi stodami į universitetą turi konkrečią viziją, kuo jie bus vėliau ar ką nori veikti gyvenime. Tiesą sakant, abejoju, ar įmanoma žinoti ir įsivaizduoti, kokios tos studijos bus, kol jų neparagauji. Nors nebuvau baigusi jokios menų mokyklos ir menininke savęs neįsivaizdavau, mane žavėjo mintis dirbti kūrybinį darbą“, – pasakoja projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” („Kaunas 2022”) programos vadovė Ana Kočegarova-Maj.
Pašnekovės teigimu, vadovavimas didelio lygmens projektui ne tik leido iš naujo pažvelgti į Kauną, bet ir atnešė naujas pamokas bei patirtis. „Norisi manyti, kad kauniečiai, atsimindami „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” projektą, pradėjo labiau didžiuotis savo miestu. Tikiuosi, tai padėjo jiems sustiprinti savo europietiškąją tapatybę – pamatyti save ne tik kaip Europos dalį, bet ir kaip svarbų europietiškų kultūrinių procesų ir vakarietiškų demokratinių vertybių puoselėjimo centrą“, – kalba A. Kočegarova-Maj.
Moteris taip pat pripažįsta, jog, vos tik pradėjus dirbti, naujose pareigose teko mokytis suderinti ne vieną sritį: nuo vadovavimo, administravimo iki žmogiškųjų išteklių valdymo. „Reikėjo išmokti dirbti srityse, kurios su menotyros mokslais visiškai nesusijusios“, – užsimena Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto absolventė, čia įgijusi menotyros bakalauro, o vėliau ir kultūros paveldo ir turizmo magistro laipsnį.
Kiekviename mieste įgyvendinamas projektas – unikalus
Prisimindama savo karjeros kelio pradžią, „Kaunas 2022” programos vadovė atvirauja dar studijuodama supratusi, jog žingsnis rinktis menotyros studijas buvo sėkmingas. „Menotyros studijos yra labai daug savyje talpinančios. Jų metu mokėmės ne tik apie meną, jo istorijos, bet ir studijavome istoriją plačiąja prasme. Taip pat komunikacinių dalykų: kaip ne tik analizuoti tekstus, bet ir juos rašyti. Baigus mokslus, sėkminga banga nunešė mane tai į vieną, tai kitą darbovietę. Atsiradus laisvai gido pozicijai Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje, įsidarbinau ten, vėliau VDU menų galerijoje „101“. Rinkau galimybes, stengiausi nuolat įsitraukti į kultūrinius renginius ar savanorystes“, – pasakoja A. Kočegarova-Maj, kuri, prieš atsidurdama prie „Kaunas 2022” programos vadovės vairo, anksčiau kuravo projektus Kauno bienalėje.
Kalbėdama apie „Kaunas 2022” projekte įgytas patirtis, už jo programos įgyvendinimą buvusi atsakinga A. Kočegarova-Maj pastebi, jog kiekvienam jo dalyviui tai atnešė naujas pamokas. „Šis projektas kiekviename mieste yra unikalus, o jo įgyvendinimas yra nuolatinis mokymasis. Procese jis yra ir kuriamas, ir kartu ieškoma sprendimų, kaip jį įgyvendinti. Tai patirtis, kuri niekada daugiau nebepasikartos. Tame ir slypi visas įdomumas ir sudėtingumas”, – „Kaunas 2022” įgyvendinimo ypatumus prisimena pašnekovė. Pasak projekto programos vadovės, nors projekto vizija, siekiai, meninė programa buvo numatyti iš anksto, tačiau niekas neturėjo aiškių atsakymų, kaip viskas susiklostys.
„Projekte buvo daug metamorfozių – nuo kūrybinių metodų iki partnerysčių formų įgyvendinimo. Visa tai teko besimokant išsibandyti, kurti ir adaptuoti. Kita vertus, daugiau nei pusė projekto darbo pobūdžio yra administracinio tipo užduotys, kurios tikrai nėra nuobodžios, kaip gali pasirodyti. Anaiptol. Prisilieti prie kūrybinio, kultūrinio, viešojo sektoriaus administravimo, įvairių su tuo kylančių iššūkių ir kartu turi galimybę ieškoti atitinkamų sprendimo būdų. Taip pat ir mokytis, kaip valdyti viešąją įstaigą, kolektyvą, organizuoti viešuosius pirkimus kūrybinio ar kultūrinio pobūdžio projektuose, administruoti partnerystes, planuoti biudžetus“, – darbą projekto metu apibūdina A. Kočegarova-Maj.
Pasiteiravus, kas užimant tokias atsakingas pareigas dideliame projekte padėjo neprarasti įkvėpimo, „Kaunas 2022” programos vadovė nedvejoja – žmonės, esantys aplinkui. „Didelė laimė dirbti tokiame kolektyve. Subūrėme be galo įdomius, talentingus, didelę patirtį turinčius kūrybinės srities žmones: mokslininkus, kuratorius, prodiuserius, menininkus, kūrėjus. Ir daugybę nuostabių idėjų, kurioms iki tol nebuvo progos būti įgyvendintoms ar „susvajotoms“. Galimybė padaryti tai, apie ką ilgai svajojai, ir vedė visus į priekį“, – atvirauja A. Kočegarova-Maj.
Pasak vienos projekto vadovių, nepaisant to, kad „Kaunas 2022” iniciatyva oficialiai baigėsi, tačiau su tuo susijusios veiklos tęsiamos iki šiol. „Dar projekto metu formavosi įvairios formalios ir neformalios įstaigos, kolektyvai, iniciatyvos, veikusios „Kaunas 2022” rėmuose. Daugybė pasisekusių, publikos pamėgtų, o taip pat kultūros sektoriui svarbių iniciatyvų, tokių kaip festivalis „ConTempo“ ar „Fluxus festivalis“ bei daugybė kitų, bus įgyvendinamos ir toliau“, – projekto tęstinumą pabrėžia A. Kočegarova-Maj.
Svarbiausia – kad mieste gerai jaustųsi patys žmonės
Apžvelgdama, kaip „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” metu keitėsi kauniečių santykis su miestu, A. Kočegarova-Maj išskiria, jog projekto metu vykdytomis iniciatyvomis, visų pirma, buvo siekta, kad Kauno miesto ir rajono gyventojai ne tik pamatytų savo namus šviežiomis akimis, bet ir sustiprintų savo individualų ryšį su juos supančiomis vietomis, istorija, įvairiais naratyvais mieste ir rajone, glūdinčiais jų tapatybėje.
„Man atrodo, jog ši misija buvo svarbiausia, ką bet kokia kultūros sostinė gali duoti. Būtent tą pasididžiavimo, ryšio su savo gyvenama vieta jausmą, kuris miestui yra labai naudingas. Galbūt tai kartais svarbiau nei kažkokie pastatai, festivaliai ar malonios patirtys. Tai svarbu ir praktiškai, nes žmogus, kuris myli savo miestą ir rajoną, yra pasiruošęs daugiau nuveikti jo vardan, yra veiklesnis, laimingesnis ir ten būdamas sukuria daugiau gerų dalykų“, – pastebi A. Kočegarova-Maj.
Tuo metu reflektuodama savo pačios santykį su Kaunu, moteris tikina – būtent menotyros, o vėliau kultūros paveldo ir turizmo studijos, ypač jų metu nagrinėtas Kauno modernizmo laikotarpis, tą meilę miestui ir įskiepijo.
„Kultūros sostinės projektas leido gvildenti dar įvairesnius miesto ir rajono istorijos sluoksnius. Taip kartu plėtėsi ir pats miesto bei rajono tapatumas, kurį turėjau galimybę pamatyti dar platesniame Europos kontekste ir visa tai įvertinti. Kaip ir įvertinti Kauno tapatumą ginant laisvę ir Kauno, kaip daugiakultūrio miesto, turinčio daugiasluoksnę istorinę patirtį, kauniečių atsparumą, gamtinę miesto ir rajono urbanistiką ir su tuo susijusią mūsų archajišką, gerąja prasme, tapatybę, taip pat tarptautinius miesto ryšius su pasauliu ir Europa. Kaunas – tikrai nuostabus miestas gyventi, domėtis istorija, kurti. Vienas įsimintinesnių atradimų – sėkmingas Europos kultūros sostinės projektas yra gyvas įrodymas, jog, nepaisant įvairių iššūkių, kaip linkęs bendradarbiauti yra mūsų kultūros sektorius ir kokias plačias kompetencijas turi jame dirbantys žmonės“, – sustiprėjusiais kultūros bendruomenės ryšiais džiaugiasi A. Kočegarova-Maj.
Ir išties įdėtos pastangos sujungiant įvairias iniciatyvas į vieną „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” projekto metu sulaukė neeilinio įvertinimo. Šių metų Vasario 16-ąją LR Prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo A. Kočegarovą-Maj, kartu su kitais projekto kūrėjais, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Pasak projekto programos vadovės, sulaukti tokio apdovanojimo išties džiugu. „Džiaugiuosi, kad gimiau šalyje, kur kultūrinė bei kūrybinė veikla yra pastebima ir vertinama, kaip svarbi mūsų tapatybės stiprinimui ir ryšių puoselėjimui tarp Lietuvos ir pasaulio“, – pokalbį baigia pašnekovė.
Menų fakulteto diplomų įteikimo šventė
2023 m. birželio 21d. VDU Didžiojoje salėje vyko diplomų įteikimo šventė. Ceremonijos metu diplomai įteikti bakalauro ir magistro studijų programų absolventams!
Daugiau nuotraukų galite rasti čia.
PROF. JURGITA STANIŠKYTĖ – CHANSE PROGRAMOS PROJEKTŲ KONFERENCIJOJE
Birželio 1-2 d. Menų fakulteto dekanė prof. dr. Jurgita Staniškytė dalyvavo Talino universitete (Estija) vykusioje CHANSE: Collaboration of Humanities and Social Sciences in Europe, programos finansuojamų projektų įvadinėje konferencijoje, kurioje buvo pakviesta tarti baigiamąjį žodį.
CHANSE programa, skirta humanitarinių ir socialinių mokslų bendradarbiavimui Europoje – tai bendra 27 mokslinių tyrimų finansavimo organizacijų iš 24 šalių iniciatyva. CHANSE programą kartu iniciavo HERA (Humanities in the European Research Area) ir NORFACE (New Opportunities for Research Funding Agency Cooperation in Europe) tinklai, remiantys mokslinius tyrimus humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.
J. Staniškytė yra išrinkta CHANSE programos komiteto nare. Pasak jos, CHANSE programa ir konferencijos dizainas buvo suformuoti taip, kad skatintų humanitarinių ir socialinių mokslų sąveiką, tyrimo eksperimentus ir idėjų įvairovę. Konferencijoje buvo pristatyti pirmojo programos CHANSE kvietimo, skirto socialinių ir humanitarinių mokslų bendradarbiavimui skaitmeninių transformacijų tema ̶ Socialinė ir kultūrinė dinamika skaitmeniniame amžiuje ̶ projektai. Šiuo kvietimu siekiama tirti, kaip skaitmeninės inovacijos lemia socialinius ir kultūrinius pokyčius, taip pat kaip jos veikia visuomenę ir kultūrą.
Pasak J. Staniškytės, skaitmeninių transformacijų tema tapo itin tinkama tarpdisciplininiam bendradarbiavimui sutelkti. „Visumines šių transformacijų apimtis ir ilgalaikį poveikį gali įvertinti tik tarpdisciplininės tyrėjų komandos. Mane sužavėjo visų projektų bendradarbiavimo potencialas, taip pat sinergija, jaučiama visose konferencijos paralelinėse sesijose. Buvo akivaizdu, kad yra daug taktinių būdų, kaip peržengti mūsų disciplinų ribas, tiek siekiant konkrečių problemų sprendimų, tiek kritinių intervencijų į įsitvirtinusius status quo“ – teigia J. Staniškytė.
Iš 366 projektų pateikusių pirmines paraiškas finansavimas buvo skirtas 26 projektams. Trijuose iš jų dalyvauja ir Lietuvos universitetų – Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslininkai. Iš viso šioje CHANSE programoje dalyvauja 627 Europos mokslininkai ir partneriai iš 132 tarptautinių tyrimo komandų. Daugiau apie CHANSE programą
VDU bus rodomas prestižiniais prizais įvertintas filmas „Mariupolis 2“
Birželio 16 d., 17:45 val. VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas) vyks Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ peržiūra. Filmo peržiūra ir diskusija – tai tarptautinės konferencijos „Posūkio taškai: vertybės ir konfliktuojančios ateitys Baltijos šalyse“, vyksiančios birželio 15–17 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) programos dalis.
M. Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis 2“ (2022) – tai žiaurus ir tikras karo Ukrainoje liudijimas. Pirmasis dokumentinis filmas „Mariupolis“ buvo sukurtas 2016 m. „Mariupolis 2“ daugiausia dėmesio skiria kasdieniam gyvenimui mieste, kuris, mums stebint, yra naikinamas.
M. Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis 2“ pelnė Europos kino apdovanojimą kaip geriausias 2022 m. dokumentinis filmas, Kanų kino festivalyje apdovanotas specialiuoju žiuri prizu. Filmas neseniai įvertintas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimu kaip geriausias ilgametražis dokumentinis filmas Lietuvoje.
„Žinote, kas Mariupolyje buvo visiškai neįtikėtina? Niekas nebijojo mirties, nors ir manė, kad bijo. Mirtis jau buvo čia ir kiekvienas norėjo mirti prasmingai. Žmonės padėjo vienas kitam net rizikuodami gyvybe. Jie rūkė lauke ir šnekučiavosi net krintant bomboms. Pinigai nebeegzistavo, nes gyvenimas tapo per trumpas, kad apie juos galvotum. Visi buvo patenkinti tuo, ką turėjo, tapdami geresne savo pačių versija; nebuvo nei praeities, nei ateities, smerkimo, dviprasmybių! Tai buvo rojus pragare. Susiliečiantys trapūs drugelio sparnai. Mirties tikrosios vertės kvapas. Toks ten buvo gyvenimas“, – rašoma filmo pristatyme.
M. Kvedaravičius (1976-2022) – lietuvių kino režisierius, Kembridžo universitete baigęs socialinės antropologijos studijas. Jo filmai „Mariupolis“ ir „Partenonas“ (2019) buvo pristatyti Berlinalėje ir Venecijos tarptautinėje kritikų savaitėje.
M. Kvedaravičius buvo suimtas ir nužudytas Rusijos pajėgų 2022 m. kovo pabaigoje Mariupolyje, kai dokumentavo Rusijos invaziją į Ukrainos teritoriją.
Penktas, paskutinis, M. Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis 2“ pratęsia režisieriaus filmografiją dar vienu kūriniu, derinančiu antropologo smalsumą ir ypatingą žmogišką jautrumą, poeziją ir atvirą tikrovei žvilgsnį. Filmo montažo režisierė – Dounia Sichov, dirbusi su M. Kvedaravičiumi kuriant filmus „Mariupolis“, „Partenonas“, o filmo režisieriaus asistentė, bendraautorė – Hanna Bilobrova.
Pagrindiniai „Mariupolio 2“ prodiuseriai – Lietuvos kino gamybos kompanijos „Extimacy Films“ ir „Studio Uljana Kim“. Kuriant filmą dalyvavo ir prie ankstesnio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis“ prisidėję prodiuseriai Nadia Turincev („Easy Riders Films“, Prancūzija) ir Thanassis Karathanos („Twenty Twenty Vision“, Vokietija).
Po filmo peržiūros vyks diskusija, kurioje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai prof. dr. Gintautas Mažeikis, doc. dr. Edgaras Klivis ir Mariupolio valstybinio universiteto/ VDU mokslininkė Kateryna Horiunova. Diskusiją moderuos prof. dr. Jurgita Staniškytė.
Parengta pagal Lietuvos kino centro informaciją.
Menų fakultetas kartu su Humanitarinių mokslų fakultetu ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetu organizuoja tarptautinę konferenciją
Kokį vaidmenį vykstant karui Ukrainoje atliko Baltijos regiono šalys, susitapatinusios su ukrainiečiais ir jų skausmu? Kaip padėti muziejams skubiai reaguoti į ekstremalias situacijas, kai meno kūriniai yra suniokojami? Kokį vaidmenį šiandien Europoje atlieka Baltijos regionas, esantis žemyno pakraštyje ir nuolat išgyvenantis neramumus? Šiuos ir kitus klausimus mokslininkai iš visos Europos aptars tarptautinėje konferencijoje „Posūkio taškai: vertybės ir konfliktuojančios ateitys Baltijos šalyse“, kuri vyks birželio 15–17 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU).
Kas dvejus metus rengiama konferencija, skirta Baltijos regiono moksliniams tyrimams Europoje, suburia šimtus akademikų iš viso pasaulio, tyrinėjančių įvairius šiai žemyno daliai aktualius klausimus. Organizatoriai teigia, kad Baltijos regionas šiandien susiduria su vis didesne nežinomybe ir nestabilumu – tačiau, tuo pat metu, ir su vis didesnėmis galimybėmis bei augančiu vaidmeniu Europoje, ypač pasisakant moraliniais klausimais ir karo Ukrainoje kontekste.
„Turiningoje, intensyvioje trijų dienų programoje – daugiau nei šimtas ekspertinių ir apskritojo stalo diskusijų, knygų pristatymų įvairiomis temomis. Pranešėjai aptars svarbiausius pasiekimus Baltijos regiono tyrimuose ir šiuo metu aktualiausius, opiausius klausimus. Nemažai pranešimų bus skirta karui Ukrainoje, kadangi ši tema susilaukia daugiausiai dėmesio skirtingose mokslo srityse. Konferencijos metu vyks ir nemažai papildomų renginių, taip pat ir kultūrinių. Kaunas vis dar išsaugojo kultūrinę aurą po 2022-ųjų, kai miestas turėjo garbę tapti Europos kultūros sostine. Tikiu, kad ir dabar visi apsilankiusieji čia ras jiems patinkančių veiklų – tiek akademinių, tiek kultūrinių“, – pasakoja konferencijos organizatorė, VDU profesorė ir Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ institucinė koordinatorė Ineta Dabašinskienė.
Renginyje pranešimus skaitys, diskusijose dalyvaus šimtai mokslininkų, ekspertų iš įvairių Europos ir pasaulio šalių – JAV, D. Britanijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos, Švedijos, Suomijos, Kroatijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos ir daugybės kitų. Vieną iš plenarinių pranešimų skaitys Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius, buvęs LR kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Pasak A. Gelūno, 2022-ųjų vasario 24 dieną prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje, pasidarė akivaizdu, jog karas vyksta ne tik dėl teritorijos ir žmonių gyvybių, bet ir dėl kultūrinės bei istorinės atminties, priešui siekiant pavaizduoti Ukrainą kaip viso labo necivilizuotą Rusijos provinciją. Daugybė bažnyčių buvo sunaikinta, muziejai – užimti ir ištuštinti, svarbios Ukrainos meno kolekcijos buvo nusiaubtos arba pavogtos ir išvežtos į Rusiją, pavyzdžiui, 15 tūkst. Chersono muziejaus eksponatų.
„Vykstant ginkluotiems konfliktams, karui dėl „teisės išlikti civilizuotiems“, kokius naujus vaidmenis galėtų prisiimti atminties institucijos? Ar gali muziejai, kurie paprastai planuoja savo veiklą gerokai iš anksto, skubiai sureaguoti į tokias ekstremalias situacijas? Kaip bendradarbiauja Ukrainos ir Lietuvos muziejai, ir kokias visiškai naujas strategijas jie galėtų taikyti kaip pagalbos, užuovėjos ir anti-propagandos vietos?“, – savo pranešimo temą pristato Arūnas Gelūnas.
Kitą konferencijos plenarinį pranešimą, kuris bus skirtas valstybių tapatybės klausimui, skaitys Georgia Gwinett koledžo (JAV) profesorė Dovilė Budrytė.
„2022 m. Baltijos šalys patyrė svetimo skausmo išgyvenimą, susitapatinimą su Ukraina: buvo sukurta bendra tapatybė, pradėtas karas su Rusija namuose. Šitaip Baltijos valstybės įgijo daugiau galios ir nepriklausomybės, jų pradėjo klausytis transatlantinė bendruomenė. Kaip argumentavo danų politologė Maria Mälksoo, tai tapo tam tikru dekolonizacijos momentu. Kita vertus, šie susitapatinimo procesai nepalietė visų ir išryškino naujas skirtis – tiek namuose, tiek tarptautiniuose santykiuose“, – pažymi D. Budrytė.
Apie konferenciją
Pilna konferencijos programa
Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
